Rašto ženklų įvardijimas Pilypo Ruigio žodyne Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747)

Terminologija / Terminology 2025, Nr. 32, p. 1–27 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669-2198 (elektroninis / online) Copyright © 2025 Jurgita Venckienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Received: 2025-07-03. Priimta: / Accepted: 2025-08-25. 1 RAŠTO ŽENKLŲ ĮVARDIJIMAS PILYPO RUIGIO ŽODYNE LITTAUISCH–DEUTSCHES UND DEUTSCH–LITTAUISCHES LEXICON (1747) Naming of written characters in Philipp Ruhig’s Littauisch–Deutsches und Deutsch– Littauisches Lexicon (1747) JURGITA VENCKIENĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: jurgita.venckien[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6305-6664 Mokslinių tyrimų kryptis: lietuvių kalbos ir raštijos istorija. https://doi.org/10.35321/term32-09 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA Kalbotyros terminų istorijai skirtame tyrime analizuojami į Pilypo Ruigio žodyną Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747) įtraukti žodžiai, reiškiantys rašto ženklus: raidę, skaitmenį, tašką, diakritinį ženklą, kablelį, dvitaškį. Straipsnyje taip pat analizuojamos terminų sąsajos su Ruigio žodyno šaltiniais ir sklaida XIX a. Rytų Prūsijos lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: Pilypas Ruigys, raidė, skaitmuo, taškas, diakritinis ženklas, kablelis, dvitaškis. ABSTRACT This study, dedicated to the history of linguistic terminology, analyses words denoting writting characters: letter, number character, period, diacritical mark, comma, and colon, included in Philipp Ruhig’s (Pilypas Ruigys, 1675–1749) dictionary Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747). The article also examines the connections of these terms with the sources of Ruhig’s dictionary and the dissemination in East Prussian Lithuanian and German dictionaries of the 19th century. KEYWORDS: Philipp Ruhig, letter, number character, period, diacritical mark, comma, colon. 2 ĮVADAS Lietuviškos kalbotyros terminijos pradžią tyrėjai sieja su Martyno Mažvydo Katekizmu 1 , bet intensyvesnis terminų kūrimo etapas prasidėjo XIX a. pirmojoje pusėje – iki tol lietuvių raštijoje dominavo lotyniški terminai (Balašaitis 1961: 10). XVII–XVIII a. pagrindiniai veikalai, kūrę ir skleidę lietuvišką terminiją, buvo žodynai. Naujausi Pilypo Ruigio (1675–1749) žodyno Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (Karaliaučius, 1747) tyrimai 2 , ypač Onos Aleknavičienės parengtas lietuviškų žodžių indeksas (Aleknavičienė 2024), leidžia geriau pažinti visą terminiją. Kalbotyros terminų istorijai nuo Mažvydo Katekizmo iki XX a. šeštojo dešimtmečio skirta Antano Balašaičio disertacija Lietuvių kalbotyros terminų istorija (1961) 3 . Jos tikslas – „parodyti, kaip, kuriantis lietuvių kalbotyros mokslui, buvo sudaroma ir norminama įvairių jo šakų terminija, kaip ji formavosi, augo, kito ir įsigalėjo lietuvių kalbotyroje“ (Balašaitis 1961: 3). Nors tarp šaltinių XVII–XVIII a. žodynai nenurodyti (plg. Balašaitis 1961: 3), bet į tyrimą įtraukta ir jų duomenų. Autorius fiksavo pirmuosius kalbotyros terminų pavartojimo atvejus, tarp jų buvo ir keletas Pilypo Ruigio žodyno Littauisch–Deutsches und Deutsch– Littauisches Lexicon terminų. Disertacijos tikslas, plačios chronologinės ir dalykinės ribos lėmė, kad A. Balašaitis neieškojo nei Ruigio, nei kitų autorių vartotų terminų šaltinių, nesigilino į terminų sklaidą. Šis tyrimas skirtas Ruigio į žodyną Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (toliau – R – visas žodynas, Rvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Rlv – lietuvių– vokiečių kalbų dalis) įtrauktiems rašto ženklus žymintiems terminams 4 , siekiama nustatyti jų šaltinius ir sklaidą XIX a. Rytų Prūsijos žodynuose. Pastebėta, kad A. Balašaitis į minėtų savo tyrimų lauką įtraukė ne visus Ruigio žodyne buvusius terminus, antai, neminėjo dvitaškį reiškusio termino skyrinėlis. Jo darbe surinkti ne visi Ruigio terminų sinonimai: nurodyta, kad R „raidę“ reiškė skaitytinė, rašytinė ir raštinėlis (Balašaitis 1961: 40), bet nepaminėti raštas, raštelis; duoti „taško“ reikšmę turėję terminai žymelė ir spakelis (Balašaitis 1961: 152), bet neminima žymė; „kablelio“ reikšmę – tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis (Balašaitis 1961: 152), bet nefiksuoti dar du sinonimai skyrinėlis ir žymė. Kadangi neatsižvelgta į šaltinius, įvardytos ne visos terminų reikšmės, antai, daugiareikšmis terminas raštelis minėtas 1 Katekizme pavartoti žodžiai balsinė „balsis“, dvibalsinė „dvibalsis“, sąbalsinė „priebalsis“ (Zinkevičius 1988: 36). 2 Daugiausia tyrimų yra paskelbusi Vilma Zubaitienė (Zubaitienė 2006; 2010a; 2010b; 2018), taip pat Vincentas Drotvinas (Drotvinas 2005). O. Aleknavičienė ir V. Zubaitienė parengė Ruigio žodyno mokslinį leidimą (2024). 3 Straipsnyje „Iš lietuviškų kalbotyros terminų istorijos“ A. Balašaitis aptarė tik kalbos dalių ir žodžių sandaros terminų istoriją nuo XIX a. pradžios (Balašaitis 2010: 3–12). 4 Tyrėjai jau yra atkreipę dėmesį į R terminus: Domas Kaunas nurodė, kad į R įtraukti 94 raštui, knygai, spaudai ir skaitymui skirt terminai, ir pateikė jų sąrašą (Kaunas 1996: 141–142). 3 tik „raidės“ reikšme, žymelė – tik „taško“ reikšme, bet nenustatyta, kad jie reiškė ir „diakritinį ženklą“. Tą pačią reikšmę turėjęs terminas raištelis visai nefiksuotas. Straipsnyje siekiama nustatyti: 1) kokius terminus, žymėjusius rašto ženklus, Ruigys įtraukė į savo žodyną; 2) kokie galėtų būti R terminų šaltiniai; 3) ar juos perėmė vėlesnių XIX a. Rytų Prūsijos žodynų autoriai. Analizuojant terminus išryškėjo ir jų ypatybės – sinonimiškumas ir daugiareikšmiškumas. R rašto ženklus žymintys žodžiai identifikuoti remiantis jo lietuviškų žodžių indeksu (Aleknavičienė 2024: 113–958). Nustatyta, kad į R įtraukta terminų raidei (raidės ir garso sąvokos nebuvo skiriamos), skaitmeniui (skaitmens ir skaičiaus sąvokos nebuvo skiriamos), diakritiniam ženklui, taškui, kableliui, dvitaškiui žymėti. Kitu tyrimo etapu ieškota jų sąsajų su ankstesniais darbais. R šaltiniai žinomi iš jo pratarmės ir V. svarbūs Rvl šaltiniai: Ericho Weismanno (1641–1717) žodynas Lexicon Bipartitum (Študgartas, 1725, toliau – W; Zubaitienė 2006: 97–148), vokiška Martino Lutherio Biblija 5 (Zubaitienė 2010a: 13), 1735 m. Biblijos leidimas BIBLIA, Tai eſti: Wiſſas Sʒwentas Raßtas, Séno ir Naujo Teſtamento (Karaliaučius, 1735, toliau – B 1735), iš kurio rinkti vokiškų žodžių lietuviški atitikmenys ir pildytas Rvl registras (Zubaitienė 2010a: 221; 2018: 1–38). V. Zubaitienės teigimu, Biblija Ruigiui buvo vienas iš svarbiausių lietuviškos leksikos šaltinių, „gerai atspindėjo lietuvių kalbos sinonimijos išgales, taip pat naujų religinių sąvokų (asmenų, daiktų, kitų realijų) pavadinimų vertimo galimybes“ (Zubaitienė 2018: 4). Vokiškiems žodžiams versti ir Rlv registrui sudaryti Ruigys rėmėsi Konstantino Sirvydo žodyno Dictionarium trium lingvarum trečiuoju leidimu (Vilnius, 1677, toliau – SD 1677), tačiau lyginamoji analizė parodė, kad rašto ženklus reiškiančių terminų sąsajų su šiuo žodynu nėra. Svarbus R šaltinis – Frydricho Vilhelmo Hako žodynas Vocabularium (Halė, 1730, toliau – H, Hvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Hlv – lietuvių–vokiečių kalbų dalis; Zubaitienė 2010a: 82, 160, 221) 6 , be to, Ruigys galėjo remtis ir rankraštiniais XVII– XVIII a. žodynais Lexicon Lithuanicum (toliau – Lex), Clavis Germanico-Lithvana (toliau – C), vadinamuoju Krauzės žodynu (toliau – Q) 7 , Jokūbo Brodovskio Lexicon Germanico– Lithvanicvm et Lithvanico–Germanicvm (toliau – B) ar tų žodynų nuorašais (Zubaitienė 2010a: 222–223) 8 . Vadinamojo Prahos vokiečių–lietuvių rankraštinio žodyno 9 (toliau – P) 5 Kuriuo Lutherio Biblijos leidimu ar konkordancijomis naudojosi Ruigys, kol kas nėra nustatyta (Zubaitienė 2010a: 201; 2018: 33–34). Straipsnyje vokiškas tekstas cituojamas iš 1727 m. Naujojo Testamento leidimo (toliau – NT 1727). 6 H kritinį leidimą žr. Zubaitienė 2012a, lietuviškų žodžių indeksą žr. Zubaitienė 2012b. 7 Apie rankraštinių žodynų ryšius žr. Urbutis 2008: 622–623. 8 Ruigys naudojosi ir Ernesto Dicelijaus (1629–1692) rankraštine medžiaga, bet ji nėra surasta (Zubaitienė 2010a: 222). Dar keletas R šaltinių šiam tyrimui nėra aktualūs: Ruigio veikalai Meletema ([1735]) ir Betrachtung der Littauiſchen Sprache, in ihrem Urſprunge, Weſen und Eigenſchaften (Karaliaučius, 1747), iš kurių į R teimti posakiai ir iliustraciniai žodžių junginiai (Zubaitienė 2010a: 190, 310), Danieliaus Kleino, Teofilio Gotlibo Šulco ir Kristupo Sapūno lietuvių kalbos gramatikos (jomis Ruigys galėjo remtis pateikdamas 4 V. Zubaitienė tarp R šaltinių 2010 m. neminėjo, nes apie jį sužinota tik 2011 m. Kaip rodo Birutės Triškaitės atlikta tekstologinė analizė, P „yra ankstesnio Mažosios Lietuvos rankraštinio žodyno nuorašas“, susijęs su Lex ir Q (Triškaitė 2014: 313), tad ir jo medžiaga svarbi analizuojant R leksikos šaltinius. Palyginimas su šiuose žodynuose užfiksuotais vokiškais ir lotyniškais terminais leido tiksliau nustatyti žymimas sąvokas. Toliau analizuota R rašto ženklus reiškiančių terminų sklaida. R kartu su Ruigio sūnaus Povilo Frydricho gramatika einer Littauischen Grammatick (Karaliaučius, 1747) buvo gerai vertinami amžininkų. O. Aleknavičienė yra nurodžiusi, kad „Prūsijos istorikas Johannas Friedrichas Goldbeckas (1748–1812) veikale Literarische Nachrichten von Preußen (1781–1783) teigė, kad tai geriausios knygos, kokios tik gali būti kalbai mokytis, jos giriamos visų tos kalbos mokovų“ (Aleknavičienė 2024: 13). Šiame straipsnyje analizuojama, ar tiriamieji terminai buvo perimti į vėlesnius darbus – XIX a. spausdintus lietuvių ir vokiečių kalbų žodynus – Kristijono Gotlybo Milkaus (1732–1807) Littauiſch=Deutſches und Deutſ (Karaliaučius, 1800; toliau – M, Mvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Mlv – lietuvių–vokiečių kalbų dalis), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno (1811–1881) Wörterbuch der Littauiſchen Sprache (Karaliaučius, 1851; toliau – N) ir Frydricho Kuršaičio (1806–1884) Wörterbuch der littauischen Sprache (toliau – K) – Deutsch–Littauisches Wörterbuch 1–2 (Halė, 1870–1874; toliau – Kvl) ir Littauisch–Deutsches Wörterbuch (Halė, 1883; toliau – Klv). O. Aleknavičienės teigimu, R ir minėta Ruigio sūnaus lietuvių kalbos gramatika paskatino K. G. Milkų parengti pataisytą ir papildytą R leidimą 10 – M (Aleknavičienė 2024: 13–14). Kad K. G. Milkus naudojosi R, rodo jo žodyno antraštė: Littauiſch–Deutſches und Deutſch–Littauiſches rinn das vom Pfarrer Ruhig zu Walterkehmen ehemals heraus gegebene ʒwar ʒum Grunde gelegt. G. H. F. Nesselmannas savo žodyno pratarmėje nurodė šaltinius, kurių medžiaga naudojosi, taip jų yra ir Ruigio žodynas (N V). F. Kuršaitis, rengdamas Kvl ir Klv, tiesiogiai R veikiausiai nesirėmė, naudojosi rankraštiniais žodynais (Тrishkaite 2011: 40, 44) ir M bei N (Drotvinas 2006: 33) – iš pastarųjų jis galėjo perimti R terminus. gramatines nuorodas (Zubaitienė 2010a: 300), Jono Šulco Ezopo pasakėčios (1706), iš kurių galbūt imti šnekamosios kalbos pavyzdžiai (Zubaitienė 2010a: 300–301). 9 Plačiau žr. Lemeškin 2013: 269–279. 10 Kaip K. G. Milkus keitė R medžiagą, žr. Zubaitienė 2003: 127–178. 5 RAIDĖ Į Rvl įtrauktas vok. antraštinis žodis Buchstabe „raidė“ 11 (XVII–XVIII a. gramatikose ir vėliau, iki pat XX a. pradžios, raidė nebuvo skiriama nuo garso) ir nurodyti keturi lietuviški jo atitikmenys: skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas (žr. 1 pav.). 1 paveikslas. Rvl 87: Buchſtabe lietuviški atitikmenys Skaitytinė, Raßytinė, Raßtélis, Ráßtas; LMAVB RSS: LK–18/10 Sąrašą papildo Rlv antraštinis žodis raštinėlis, tad iš viso R buvo penki terminai, reiškę „raidę“ (jų reikšmes ir formas žr. Aleknavičienė 2024: 731, 691) 12 , plg.: Rvl 87: Buchſtabe, Skaitytinė, ês, f. Raßytinė, ês, f. Raßtélis, élio, m. Matt. V. 18. Ráßtas, to, m. Rom. II. 29. Rlv 118: Raßtinėlis ėlio, m. eine Buchſtabe. Terminas raidei pavadinti buvo įtrauktas į W ir XVII–XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbos žodynus – rankraštinius Lex, C, Q, B, P 13 ir H. Vok. Buchstabe vokiečių–lietuvių kalbų žodynuose turėjo du lietuviškus atitikmenis – skaitytinė ir raštelis, plg.: W 83: Buchſtaben. litera, gramma, elementa, character. Hvl 165: Buchſtabe Skaitytine, Raßtelis. Lex 20a: Buchſtabe Skaititine. C I 405: Buchſtabe. Skaitytine, ês. F. Q 105: Buchſtabe Skaitytine. B 301: Buchſtab Skaitytine Lev 19,28 Matth 5,18. P 47v: SD 1677 taip pat duotas žodis raidei pavadinti: Litera, czćionká Litera. Litera SD 1677 109, bet lotyniško litera, pateikto lietuviško atitikmens vietoje, Ruigys į savo žodyną neįtraukė. 11 R duotas ir veiksmažodis buchſtabiren, Bokßtabėróju, Raßytines ſudemi Rvl 87, buvęs W: Buchſtabieren. coordinare literas & ſyllabas W 83; B jis neturi vertimo: [Buchſtab]biren B 301. Kituose šaltiniuose šio veiksmažodžio nebuvo. 12 A. Balašaitis iš R fiksavo tik tris žodžius, reiškusius raidę: skaitytinė, rašytinė, raštinėlis (Balašaitis 1961: 40). 13 Už duomenis iš Prahos žodyno nuoširdžiai dėkoju dr. Birutei Triškaitei. 6 Skaitytinė Terminas skaitytinė Ruigio duotas Rvl kaip pirmasis iš vok. Buchstabe atitikmenų (žr. skyrių „Raidė“) ir kaip antraštinis žodis Rlv, be to, pavartotas aiškinant žodį silbė „skiemuo“ 14 , plg.: Rvl 87: Buchſtabe, Skaitytinė, ês, f. Rlv 131: Skaitytinė, ês, f. der Buchſtabe. Rvl 347: Syllbe, Sillbė, ês, f. Skaitytinės wiėnu kart ißkalbamos. Terminas skaitytinė žinomas nuo pirmųjų lietuviškų raštų: vartotas Mažvydo Katekizme (Balašaitis 1961: 39), Baltramiejaus Vilento Evangelijose bei Epistolose, Simono Vaišnoro Margaritoje Teologiškoje, Jokūbo Morkūno Postilėje 15 . Kaip minėta, jis įtrauktas į Hvl ir rankraštinius XVII–XVIII a. vokiečių–lietuvių žodynus kaip vok. Buchſtabe atitikmuo (žr. skyrių „Raidė“); be to, Hlv jis yra ir kaip antraštinis žodis, plg.: Skaitytine, ês ein Buchſtabe Hlv 116. Skaitytinė buvo ir B 1735, tik R prie šio žodžio nuorodų į Bibliją Ruigys nepažymėjo. SD 1677 skaitytinė turėjo kitą – „skaitymo“, o ne „raidės“ reikšmę: Czytánie, Lectio. Skaytimas, skaytitine SD 1677 31. Terminas skaitytinė perimtas ir į XIX a. žodynus M, N ir K: kaip vokiško termino lietuviškas atitikmuo į vokiečių–lietuvių kalbų ir kaip antraštinis žodis į lietuvių–vokiečių kalbų dalis, plg.: Mvl 114: Buchſtabe, Skaitytinė, ês, f. Raßytinė, ês, Raßtélis, élio, m. Matt. V, 18. Ráßtas, to, m. Rom. II, 29. Mlv 240: N 474: Skaitytine, ês, f. ein Schriftʒeichen, ein Buchſtabe Plur. Skaitytines, das Alphabet. Kvl I 267: Buchstabe, der, jetzt gew.: búkßtaws. sonst auch: raßýtinė. skaitýtinė. źymẽlė. Klv 376: ſkaitýtinė, -ės Subst. f. der Buchstabe; bibl. sonst, jetzt búkßtawas. Kaip matyti, K. G. Milkus šį žodį pažymėjo kaip nelabai suprantamą, o F. Kuršaitis – kaip biblinį. Pastarasis pateikė ir tuometinį „raidę“ reiškusį terminą: „jetzt búkßtawas“, „jetzt gew.: búkßtaws“, plg. ir jo iliustracinius pavyzdžius: dìdelis búkßtaws, mãźas búkßtaws Kvl I 267; ßwinìniei (od. liėtìniei) búkßtawai Kvl II 25. Taigi, XIX a. terminas skaitytinė ėmė trauktis iš vartosenos. N jis dar įtrauktas, o F. Kuršaitis kaip tuo metu vartojamą vok. Buchstabe atitikmenį pasiūlė žodį būkštavas. 14 Skaitytinė R turėjo ir „natos“ reikšmę (Aleknavičienė 2024: 731): Note, ymélė giėdama, áid ema: Skaitytine giėdamoji Rvl 269. 15 Žr. LKŽe. 7 Rašytinė Terminas rašytinė „raidė“ Ruigio duotas kaip vok. Buchstabe atitikmuo, pavartotas aiškinant veiksmažodį buchstabieren, įtrauktas į Rlv registrą, plg.: Rvl 87: Buchſtabe [...] Raßytinė, ês, f. Rvl 87: buchſtabiren, Bokßtabėróju, Raßytines ſudemi. Rlv 118: Raßtinėlis ėlio, m. eine Buchſtabe. Raßytinė, ês, f. idem. A. Balašaičio teigimu, rašytinė Ruigio pasidaryta pagal analogiją su žodžiu skaitytinė (Balašaitis 1961: 40). Ankstesniuose darbuose žodis nebuvo fiksuotas, o į vėlesnius žodynus įtrauktas ir kaip vokiško žodžio atitikmuo, ir kaip antraštinis žodis (išskyrus Klv), plg.: Mvl 114: Buchſtabe [...] Raßytinė, ês, f. Mlv 218: Raßtinėlis, lio, m. Raßytinė, nês, f. der Buchſtabe, nicht ſehr bekannt. N 429: Raszytinne, ês, f. ein Buchſtabe. Kvl I 267: Buchstabe, der, jetzt gew.: búkßtaws. sonst auch: raßýtinė. skaitýtinė. źymẽlė. Vis dėlto Mlv pridėta pastaba, kad tai nelabai žinomas žodis, tačiau neaišku, ar ji taikyta abiem lietuviškiems žodžiams raštinėlis ir rašytinė, ar tik vienam iš jų. Kvl rašytinė duota kaip vienas iš keturių vok. Buchstabe atitikmenų, bet Klv į antraštinių žodžių registrą neįtraukta, raidei pavadinti yra terminas būkštavas: búkßtawas, -o, Subst. m. der Buchstabe, (dtsch.) Klv 63. Raštelis Ruigys terminą raštelis davė kaip vieną iš keturių vok. Buchstabe atitikmenų 16 , Rlv šio žodžio nėra, plg.: Rvl 87: Buchſtabe [...] Raßtélis, élio m. Matt. V. 18. A. Balašaitis, tirdamas kalbotyros terminus, fiksavo pirmuosius jų pavartojimo atvejus; žodį raštelis „raidė“ radęs H, kitų jį vartojusių autorių, tad ir Ruigio, savo tyrime nebeminėjo (Balašaitis 1961: 40). Gita Kazlauskaitė šį terminą siejo su K. G. Milkaus, G. H. F. Nesselmanno ir Antano Baranausko darbais (Kazlauskaitė 2002: 66). Kaip matyti, jis vartotas ir Ruigio (žr. ir Aleknavičienė 2024: 691). Prie termino raštelis „raidė“ Ruigys pažymėjo šaltinį – Mt 5,18. Palyginus vokišką Bibliją su B 1735, kuria Ruigys naudojosi, matyti, kad vok. Buchstabe 17 B 1735 atitinka raštelis, plg.: 16 R raštelis dar turėjo „diakritinio ženklo“ (žr. poskyrį „Raštelis“) ir „šrifto“ reikšmes (Aleknavičienė 2024: 691). 8 Mt 5,18 NT 1727 15: Denn ich ſage euch warlich, ǁ Biß daß Himmel und Erde ʒer=ǁgehe, wird nicht ʒergehen der ǁ kleineſte Buchſtabe, noch ein ǁ Tittel vom Geſetʒe, biß daß es alles geſchege. B 1735 6: ʒóka=ǁno, ikk’ wiſſ’ iſſipildis. Terminas raštelis „raidė“ yra ir H: vienas iš vok. Buchstabe atitikmenų Hvl ir antraštinis žodis Hlv. F. V. Hakas šį žodį galėjo perimti iš NT 1727, prie kurio rengimo pats svariai prisidėjo (Zubaitienė 2010a: 58), bet Biblijos nuorodos jis nebuvo davęs, plg.: Hvl 165: Buchſtabe Skaitytine, Raßtelis. Hlv 110: Raßtelis, lio ein Buchſtabe I d. g. m. Mt 5,18 NT 1727 15: kk’ ǁ wiſſ’ isſipildis. Ankstesniuose Rytų Prūsijos žodynuose šis terminas nefiksuotas, o į vėlesnius žodynus pateko. K. G. Milkus jį įtraukė į Mvl „Buchstabe“ straipsnį (Mlv nebuvo), o N jis duotas kaip antraštinis žodis (su penkiais sinonimais), plg.: Mvl 114: Buchſtabe [...] Raßtélis, élio, m. Matt. V, 18. N 429: Rasztélis, io, m. Rasztátis, czio, m. Rasztùźis, io, m. Dim. Schrift, Buchſtabe, Stikkerei. Rasztinẽ, ês, f. ein Buchſtabe; eine Stikerei. Rasztinélis, io, m. daſſ. Rasztinéle, ês, f. daſſ. Raštas Ketvirtasis Rvl vok. Buchstabe atitikmuo – raštas (A. Balašaičio nefiksuotas, plg. Balašaitis 1961: 40). Šis terminas „raidės“ reikšmę 18 turi tik Rvl, plg.: Rvl 87: Buchſtabe [...] Ráßtas, to, m. Rom. II. 29. Ruigio nurodytoje vietoje, t. y. Laiško romiečiams 2,29, NT 1727, yra vok. Buchstaben (V littera), jis atitinka B 1735 raštą, plg.: 17 Vulgatoje (toliau – V) toje vietoje yra jota „devintoji graikų abėcėlės raidė“, plg. Mt 5,18: „Amen quippe dico vobis, donec transeat cælum et terra, jota unum aut unus apex non præteribit a lege, donec omnia fiant.“ 18 R raštas turi ir kitų reikšmių: „rašymas; Šventasis Raštas; dokumentas; ornamentas“ (Aleknavičienė 2024: 691). 9 Rom 2,29 NT 1727, 625: Sondern das iſt ein Ju=ǁde, der inwendig verborgen iſt; ǁ und die Beſchneidung des Her=ǁꜩens iſt eine Beſchneidung die ǁ im Geiſt und nicht im Buchſta=ǁben geſchicht; welches Lob iſt ǁ nicht aus Menſchen ſondern aus Gott. V: sed qui in abscondito Judaeus est, et circumcisio cordis in spiritu non littera, cuius laus non ex hominibus sed ex Deo est. B 1735, 214: Bet tas Ʒydas yra, kurſai ǁ widduje paſlėptas eſti, ir ßir=ǁdiês appipjáuſtimas, Diewo. Tad vok. Buchstabe atitikmenį raštas Ruigys veikiausiai įtraukė į R remdamasis B 1735. Juo labiau kad nei H, nei ankstesniuose rankraštiniuose žodynuose tokia šio žodžio Buchstabe atitikmuo yra raštas, plg.: B 301: Buchſtab verguldet Slatitas Raßtas. B 377: Ebreiſcher Buchſtaben Ʒÿdißkas Ráßtas Luc. 23,38. Kaip minėta, į Mvl perimtas visas Rvl „Buchstabe“ straipsnis ir duoti tie patys atitikmenys su nuorodomis į tas pačias Biblijos eilutes, plg.: Mvl 114: Buchſtabe [...] Ráßtas, to, m. Rom. II, 29. Mlv antraštinis žodis raštas neturi vok. atitikmens Buchstabe, nors iš pavyzdžio Ne moka Raßtus, er kann nicht ſchreiben atrodytų, kad „raidės“ reikšmę galėtų turėti, plg.: Mlv 218: eiben. N prie antraštinio žodžio raštas irgi nėra vok. atitikmens Buchstabe, bet ir čia įdėtas Mlv pavyzdys (tik žodžių tvarka pakeista), kuris galėtų rodyti jį turint „raidės“ reikšmę, plg.: Rásztus ne moka, er kann nicht ſchreiben N 429. Kvl vok. Buchstabe atitikmens raštas nebeturi (plg. Kvl I 267), Klv antraštinio žodžio raštas „raidės“ reikšmė irgi nenurodyta (plg. Klv 346). Tad Ruigio iš Biblijos paimtam žodžiui raštas „raidės“ reikšmė XIX a. nebebūdinga. Raštinėlis Be keturių aptartų Rvl vok. Buchstabe lietuviškų atitikmenų, Rlv duotas dar vienas „raidės“ reikšmę turintis žodis – raštinėlis (Aleknavičienė 2024: 691; žr. 2 pav.), Rvl jo nėra, plg.: Rlv 118: Raßtinėlis ėlio, m. eine Buchſtabe. 16 Kaip minėta, C žymelė yra vok. Punkt atitikmuo ir reiškia „diakritinį ženklą“ (gr. Κεραία, lot. apex), šią reikšmę turėjo ir W vok. Punkt. „diakritinio ženklo“ reikšme žymelė pavartota Samuelio Bitnerio Naujojo Testamento leidime (Karaliaučius, 1701, toliau – BtNT), Mt 5,18 – tą Biblijos eilutę Ruigys buvo nurodęs prie kito tos pačios reikšmės žodžio raištelis (plg. NT 1727 vok. Titel 27 , V lot. apex), plg.: Mt 5,18 BtNT: ß Ʒokono / ǁ iki wiſs iſſipildis. Vis dėlto negalima tiksliai pasakyti, kad žymelė galėtų būti perimta iš BtNT, nes V. Zubaitienės tyrimai rodo, jog Ruigys juo veikiausiai nesirėmė (Zubaitienė 2010a: 196). Žymelė su R straipsniais „Dipfel, Tipfel“, „Punkt“ ir „Tütel, Pünktlein“ perimta į M, plg.: Mvl 132: Mvl 378: Mvl 479: G. H. F. Nesselmannas ir F. Kuršaitis žodį žymelė taip pat įtraukė į savo žodynus kaip žodžio žymė, reiškusio „ženklą, simbolį, rašto ženklą“, deminutyvą, bet jo „diakritinio ženklo“ reikšmės nebenurodė, plg.: N 546: Z’yme, ês, f. ein Ʒeichen, ein Kennʒeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftʒeichen, eine Ʒiffer. Z’yméle, ês, f. Dim. daſſ. Klv 522: -ẽlė, -ės, ein kleines Merkzeichen, ein Komma. Apibendrinimas Ruigys į savo žodyną įtraukė „diakritinį ženklą“ reiškusių žodžių. Vokiški Rvl registro žodžiai turi sąsajų su šaltiniais, o lietuviški atitikmenys kitokie, išskyrus C žymelę. Biblijos nuoroda rodo, kad raštelis galėtų būti perimtas iš B 1735 (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. R „diakritinį ženklą“ reiškusių terminų vartojimas ankstesniuose darbuose H Lex C Q B P B 1735 raištelis - - - - - - 27 Plg. LB T tel. 17 H Lex C Q B P B 1735 raštelis - - - - - - + žymelė - - + - - - Iš R terminų „diakritiniam ženklui“ žymėti M. G. H. F. Nesselmannas į savo žodyną įtraukė raištelį „taškelį“ („ein Kreischen, Pünktchen“). F. Kuršaitis šitų R terminų į savo žodyną neįtraukė (žr. 5 lentelę). 5 lentelė. R „diakritinį ženklą“ reiškę terminai XIX a. žodynuose M N K raištelis + + - raštelis + - - žymelė + - - TAŠKAS „Taško“ reikšmę R turi du žodžiai: žymė ir spakelis. Žymė Rlv duotas žodis žymė „taškui“ reikšti (Aleknavičienė 2024: 936) 28 , Rvl jo nebuvo, plg.: Rlv 192: f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punkt der Schrift. Nei ankstesniuose, nei vėlesniuose žodynuose „taško“ reikšmės žymė neturėjo. N žymė turi kelias reikšmes, viena iš jų – „rašto ženklas“, bet „taško“ reikšmė neišskirta, plg.: N 546: Z’yme, ės, f. ein Ʒeichen, ein Kennʒeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftʒeichen, eine Ʒiffer. Spakelis Rvl vok. Punkt vienas iš atitikmenų – spakelis (Rlv nėra). Anksčiau spakelis fiksuotas tik B, plg.: Rvl 283: B 988: Pünctlein. Spakkelis. Į M iš R perimtas visas vok. „Punkt“ straipsnis, tad ir spakelis. N spakelis kaip deminutyvas tepaminėtas prie žodžio spakas „taškas“. „Taškas“ N ir K vadinamas kitais žodžiais: N spakas, spuogis, K spuogelis, punktas (duoti ir „neaiškūs“ spakas, spuogas, taškas), plg.: Spakas, o, m. ein Tropfen; ein Pünctchen. Spakélis, io, m. Dim. daſſ. N 491; Spugis, io, m. 28 R žymė reiškia ir „tašką – skyrybos ženklą“, „skiriamąjį ženklą“, „randą“ (Aleknavičienė 2024: 936). 18 (Ʒ’em.) ein Punct N 494; Punct, der, 1) ein kleines rundes Tüpfchen, ſpogẽlis. als Interpunctionszeichen, pùnktas Kvl 116; [ſpakas, -o, ein Tropfen, ein Pünktchen, s. v. a. ſpógas.] Klv 395; [taßkas, -o, Subst. m. der Tropfen, ein Punkt in der Schrift.] Klv 450. Apibendrinimas R „tašką“ reiškę žodžiai žymė ir spakelis ankstesniuose darbuose nefiksuoti, išskyrus tik B spakelį (žr. 6 lentelę). 6 lentelė. R „tašką“ reiškusių terminų vartojimas ankstesniuose darbuose H Lex C Q B P žymė - - - - - - spakelis - - - - + - R žymė „taškas“ neįtrauktas nė į vieną vėlesnį žodyną; spakelis „taškas“ pateko į M, o G. H. F. Nesselmannas jį pateikė tik „Spakas“ straipsnyje. F. Kuršaitis R terminų „taškui“ žymėti į savo žodyną neįtraukė (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. R „tašką“ reiškę terminai XIX a. žodynuose M N K žymė - - - spakelis + + - KABLELIS Rvl duoti du vok. Komma „kablelis“ atitikmenys: tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis (juos žr. Aleknavičienė 2024: 826, 736; žr. 5 pav.), plg.: Rvl 92: Comma, Tarpbrukßnėlis, ėlio, m. Skyrimėlis, ėlio, m. Rlv registre kablelio reikšmę turinčių terminų daugiau: tarpbrūkšnelis ir dar du Rvl neminėti žodžiai: skyrinėlis ir žymė (juos žr. Aleknavičienė 2024: 736, 936), plg.: Rlv 157: Tarp Brukßnėlis, ėlio, m. ein Comma. Rlv 133: Skyrinėlis, ėlio, m. ein comma oder colon im Buche. Rlv 192: f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punct der Schrift. 19 5 paveikslas. Rvl 92: vok. Comma lietuviški atitikmenys Tarpbrukßnėlis, Skyrimėlis; LMAVB RSS: LK–18/10 Taigi, iš viso R yra keturi „kablelį“ reiškiantys terminai: tarpbrūkšnelis, skyrimėlis, skyrinėlis ir žymė. Žodis kableliui žymėti buvo įtrauktas į W, taip pat į B (parodyta ir šio ženklo forma </>). Rvl vok. Komma vertimo variantai sutampa su B; kituose žodynuose šių žodžių nebuvo, plg.: W 96: Comma, ătis, 3. n. eine Diftinction in dem Schreiben, ſonſten Virgula genannt. B 314: Comma. Tarp-brukßnelis, Skirimelis. v. g. (/) Tarpbrūkšnelis Terminas tarpbrūkšnelis „kablelis“ yra ir Rvl, ir Rlv, kaip minėta, jis buvo ir B (žr. skyrių „Kablelis“). A. Balašaitis yra pastebėjęs, kad Ruigio tarpbrūkšnelis ir toliau aptarsimas skyrimėlis (žr. poskyrį „Skyrimėlis“) nebuvę plačiau vartojami (Balašaitis 1961: 152), bet jie pateko į XIX a. žodynus. K. G. Milkus tarpbrūkšnelį įtraukė į abi žodyno dalis (į Mvl perėmė visą „Komma“ straipsnį), plg.: Mvl 121: Mlv 288: Tarpbrukßnėlis, lio, m. ein Comma, ein Unter=ſcheidungsʒeichen. N tarpbrūkšnelis duotas dukart: „B“ ir „T“ raidžių skyriuose; F. Kuršaitis jį įtraukė į Klv, tiesa, suskliaudė laužtiniais skliaustais, rodančiais, kad žodis neaiškus, plg.: N 91: Tarpbruksznélis, io, m. ein Comma, Interpunktionsʒeichen. N 347: Tarpbruksznélis, io, m ein Komma. Klv 449: [tarpbrūkßnẽlis, -io, Subst. masc. demin. ein Komma.] Kvl kableliui pavadinti duota kitų terminų: Komma, das, kùma, brųkẽlis, io. Kvl 699. Skyrimėlis Terminas skyrimėlis „kablelis“, kaip minėta, yra tik Rvl, anksčiau į savo žodyną jį buvo įtraukęs J. Brodovskis (žr. skyrių „Kablelis“). Šis terminas perimtas į Mvl (žr. poskyrį „Tarpbrūkšnelis“; Mlv nėra) ir N; Klv, kaip ir tarpbrūkšnelis, įrašytas laužtiniuose skliaustuose kaip neaiškus, plg.: 20 N 478: Skyrimélis, io, m. Dim. daſſ. ʒ. B. das Komma. Klv 381: -io demin. zu ſkýrimas, die Scheidung, Trennung, das Komma.] Skyrinėlis Rlv termino skyrinėlis, reiškusio „kablelį“ ir „dvitaškį“ (žr. skyrių „Kablelis“, žr. 6 pav.), A. Balašaitis savo tyrime nenurodė, V. Zubaitienė jį laikė korektūros klaida (Zubaitienė 2010a: 261). Atrodo visai tikėtina, kad čia iš tiesų galėjo būti spaudos rinktas: galbūt vietoje Skyrimėlis surinkta Skyrinėlis. Juk Ruigys Rvl buvo davęs du vok. Komma atitikmenis – tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis, pirmasis įtrauktas į Rlv kaip antraštinis žodis, o štai antrasis ne, bet čia yra skyrinėlis, kurio nebuvo Rvl. R šaltiniuose termino skyrinėlis irgi nėra. Tačiau, kita vertus, tai galėtų būti ir Ruigio sudarytas žodis, sietinas su skyrinys „skirstymas, skyrimas“ 29 (plg. raštinėlis). 6 paveikslas. Rlv 133: Skyrinėlis „kablelis“, „dvitaškis“; LMAVB RSS: LK–18/10 K. G. Milkus R skyrinėlį įtraukė į savo žodyną, tiesa, su pastaba, kad žodis neaiškus; N ir K šio termino nėra, plg.: Mlv 244: Skyrinėlis, lio, m. ein Comma, ein Unterſcheidungs=Ʒeichen im Buch; nicht ſehr . Žymė Rlv viena iš žodžio žymė reikšmių – „kablelis“ 30 (žr. Aleknavičienė 2024: 936), o Rvl vok. Komma „kablelis“ atitikmens žymė neturi, plg.: Rlv 192: f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punct der Schrift. R šaltiniuose žodis žymė „kablelio“ reikšmės irgi neturėjo. K. G. Milkus perimtą Rvl „Komma“ straipsnį papildė sinonimu žymelė, bet ne žymė (žr. poskyrį „Tarpbrūkšnelis“), o Mlv žodžio žymė reikšmės „kablelis“, kuri buvo Rlv, nebenurodė, plg.: Mvl 121: Mlv 351: f. eine Narbe, Maal der Wunde, Maal=Ʒeichen. 29 Žr. LKŽe. 30 R žymė reiškia ir „tašką – skyrybos ženklą“, „skiriamąjį ženklą“, „randą“ (Aleknavičienė 2024: 936). 21 N žymė turi kelias reikšmes, viena iš jų – „rašto ženklas“, bet „kablelio“ reikšmė neišskirta; Klv žymė irgi nereiškia „kablelio“, šią reikšmę turi deminutyvas žymelė, kaip M, plg.: N 546: Z’yme, ės, f. ein Ʒeichen, ein Kennʒeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftʒeichen, eine Ʒiffer. Klv 522 ẽlė, -ės, ein kleines Merkzeichen, ein Komma. Apibendrinimas Į R įtraukta terminų kableliui pavadinti. Du iš jų – tarpbrūkšnelis, skyrimėlis – turi sąsajų su B, kiti šaltiniuose neminėti, veikiausiai sugalvoti paties Ruigio (skyrinėlis [jei tai nėra korektūros klaida], žymė; žr. 8 lentelę). 8 lentelė. R „kablelį“ reiškusių žodžių vartojimas ankstesniuose darbuose H Lex C Q B P tarpbrūkšnelis - - - - + - skyrimėlis - - - - + - skyrinėlis - - - - - - žymė - - - - - - R „kablelį“ reiškę terminai tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis perimti į visus tris XIX a. žodynus, tik K pažymėti kaip neaiškūs. Tos pačios reikšmės skyrinėlis pateko tik į M, o žymė N ir K „kablelio“ reikšmės nebeturi (tik žymelė) (žr. 9 lentelę). 9 lentelė. R „kablelį“ reiškę terminai XIX a. žodynuose (laužtiniai skliaustai rodo, kad žodis autoriui nebuvo aiškus ar žinomas žinomas) M N K tarpbrūkšnelis + + [+] skyrimėlis + + [+] skyrinėlis + - - žymė - - - DVITAŠKIS R terminas skyrinėlis turi „dvitaškio“ (ir „kablelio“) reikšmę 31 (Aleknavičienė 2024: 736, žr. 6.3), plg.: Rlv 133: Skyrinėlis, ėlio, m. ein comma oder colon im Buche. 31 Skyrinėlis LKŽe užfiksuotas iš R tik „kablelio“ reikšme. 22 Į W ir B taip pat įtraukti dvitaškį reiškiantys antraštiniai žodžiai, bet B lietuviško atitikmens nėra, tik ženklas <:>, plg.: W 94: Colon, colum. n. 2. ʒwei Puncta. B 314: colon v. g (:) Kaip jau minėta, šis žodis perimtas į M, bet čia dvitaškio reikšmė jam nesuteikta (žr. poskyrį „Skyrinėlis“). N ir KŽ skyrinėlio nėra, o dvitaškis vadinamas terminais dvispuogis, dvilinkas punktas, plg.: Dwispugis, io, m. ein Doppelpunct, das Kolon N 494; Doppelpunct, der, dwìlinkas pùnktas Kvl 302; [dwiſpugis, -io, Subst. m. ein Doppelpunct. Wohl eine Erfindung der Sprachlehrer.] Klv 103. IŠVADOS XVII–XVIII a., kai lietuvių kalbos gramatikos buvo rašomos kitomis kalbomis, žodynai buvo pagrindiniai veikalai, kūrę lietuvišką terminiją. Pilypas Ruigys į 1747 m. publikuotą lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną įtraukė lietuviškų rašto ženklus žyminčių terminų: ir antraštinių žodžių, ir vokiškų terminų lietuviškų atitikmenų. R ir keliakalbiuose žodynuose bei Biblijoje užfiksuotų vokiškų ir lotyniškų terminų lyginamoji analizė leido tiksliau identifikuoti jais žymimas sąvokas. Ankstesniuose terminijos tyrimuose fiksuoti ne visi Ruigio vartoti terminai rašto ženklams pavadinti. Šiame straipsnyje pirmą kartą aptariami R duoti „dvitaškio“ ir „diakritinio ženklo“ reikšmes turintys žodžiai. Nustatyta, kad Rvl antraštiniai žodžiai raidei, skaitmeniui, diakritiniam ženklui, taškui, dvitaškiui pavadinti turi sąsajų su W. Į H orientuoja Rvl vok. Buchstabe atitikmenys skaitytinė, raštelis, abiejų žodynų lietuvių–vokiečių kalbų dalyse pateikti ir kaip antraštiniai žodžiai. Su B sieja vok. Buchstabe atitikmuo raštas, vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis, vok. Punkt, Pünktlein atitikmuo spakelis. Iš C galėtų būti perimtas vok. Buchstabe atitikmuo skaitytinė. Biblijos nuorodas turintys žodžiai raštas, raštelis „raidė“, raštelis „diakritinis ženklas“ sietini su B 1735. Terminai rašytinė, raštinėlis „raidė“, rokuotinė, suskaitytinė „skaitmuo“, raištelis „diakritinis ženklas“, žymė „taškas“, „kablelis“, skyrinėlis „kablelis“, „dvitaškis“ neužfiksuoti ankstesniuose darbuose, jų autorius galėtų būti Ruigys. Daugiausia R terminų perimta į M: iš Rvl „Buchstabe“ straipsnis su lietuviškais atitikmenimis skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas; „Ziffer“ ir „Zahl“ straipsniai su atitikmenimis rokuotinė, suskaitytinė; vok. Tütel, Pünktlein, Dipfel, Tipfel atitikmenys raštelis, raištelis, žymelė „diakritinis ženklas“; vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis, skyrimėlis; vok. 23 Punkt atitikmenys žymelė, spakelis; iš Rlv – antraštiniai žodžiai skaitytinė, rašytinė, raštinėlis „raidė“, tarpbrūkšnelis, skyrinėlis „kablelis“. Vėlesniuose žodynuose R buvusių rašto ženklus žyminčių terminų kur kas mažiau. Į N kaip antraštiniai žodžiai įtraukti R terminai skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštinėlis „raidė“, rokuotinė „skaitmuo“, tarpbrūkšnelis, skyrimėlis „kablelis“, spakelis „taškas“. KŽ sąsajų su R dar mažiau: Kvl teduoti Rvl vok. Buchstabe atitikmenys rašytinė, skaitytinė (kaip pagrindinį vok. Buchstabe atitikmenį F. Kuršaitis pateikė būkštavas), vok. Zahl ir Ziffer atitikmuo rokuotinė, vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis, skyrimėlis (abu pažymėti kaip neaiškūs; kableliui pavadinti duoti terminai kuma, brūkelis); Klv – antraštiniai žodžiai skaitytinė (nurodyta, kad biblinis), rokuotinė, tarpbrūkšnelis (pažymėtas, kaip neaiškus). Tyrimas parodė, kad R terminai pasižymi daugiareikšmiškumu: vienas lietuviškas žodis įvardija kelias sąvokas: raštelis yra ir vok. Buchstabe „raidė“, ir Tütel, Pünktlein „diakritinis ženklas“ atitikmuo (ir dar vok. Schrift der Buchdrucker, Lėtas Raßtélis Drukorû „šriftas“); skyrinėlis (jei tai nėra korektūros klaida) turi dvi reikšmes: „kablelio“ ir „dvitaškio“; žymė – „kablelio“ ir „taško“. R rašto ženklus žymintiems terminams būdinga ir sinonimija: Ruigys nurodė po keletą vokiškų žodžių lietuviškų atitikmenų: vok. Buchstabe „raidė“ – skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas, raštinėlis; vok. Komma „kablelis“ – tarpbrūkšnelis, skyrimėlis, skyrinėlis; vok. Punct „taškas“ – žymelė, žymė, spakelis. ŠALTINIAI B: LEXİCON GERMANİCO=LİTHVANİCVM ET LİTHVANİCO=GERMANİCVM [...], [prieš 1744]. Dokumentinis leidimas, žodžių indeksas: Brodovskis Jokūbas 2009: Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas 1–3, parengė V. Drotvinas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. B 1735: BIBLIA, Tai eſti: Wiſſas Sʒwentas Raßtas, Séno ir Naujo Teſtamento, Pagal Wokißką Pérguldimą D. Mertino Luteraus [...] Karaláucʒuje. BtNT: NOVUM TESTAMENTUM LITHVANICUM [...] Naujas Teſtamentas Lietuwißkas [...] Karalaucʒuje / Ißſpáuſtas nůg Potámkû Reuʒnėraus. Métu 1701. Internetinis leidinys: Samuelis Bitneris, Naujasis Testamentas, 1701, parengė O. Aleknavičienė, J. Venckienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007– 2008. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=26. C: Clavis Germanico-Lithvana [po 1680]. Faksimilinis leidimas: Clavis Germanico-Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, parengė V. Drotvinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. H, Hvl, Hlv: [Hakas Frydrichas Vilhelmas,] VOCABVLARIVM LITTHVANICOGERMANICVM, ET GERMANICO-LITTHVANICVM [...] HALLE, Druckts Stephanus Orban, Univerſ. Buchdr. [1730]. Kritinis leidimas: Zubaitienė 2012a, 24 lietuviškų žodžių indeksas: Zubaitienė 2012b. Internetinis leidinys: Hakas Frydrichas Vilhelmas 1730: Vocabularium Litthuanico-Germanicum, et Germanico-Litthuanicum, parengė V. Zubaitienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=61. Klv: [Kuršaitis Frydrichas,] Littauisch-Deutsches Wörterbuch [...], Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1883. Kvl I: [Kuršaitis Frydrichas,] Wörterbuch der littauischen Sprache [...], Erster Theil: DeutschLittauisches Wörterbuch, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1870. Kvl II: [Kuršaitis Frydrichas,] Wörterbuch der littauischen Sprache [...], Erster Theil: DeutschLittauisches Wörterbuch, Zweiter Band, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1874. LB: D. Martin Luthers Werke. Kritiſche Geſamtsausgabe. Die Deutſche Bibel 6–7, Weimar: Hermann Böhlaus Nachfolger, 1929–1931. Lex: Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Įvadą, žodyno teksto transliteraciją ir žodžių rodyklę parengė V. Drotvinas, Vilnius: „Mokslas“, 1987. M, Mlv, Mvl: [Milkus Kristijonas Gotlybas,] Littauiſch=Deutſches und Deutſch=Littauiſches [...], Königsberg, 1800. Im Druck und Verlag der Hartungſchen Hofbuchdruckerey. N: [Nesselmann Georg Heinrich Ferdinand,] Wörterbuch der Littauiſchen Sprache [...], Königsberg: Verlag der Gebrüder Bornträger, 1851. NT 1727: Naujas Teſtamentas Muſu Pono Ieʒaus Kriſtaus / ir Pſalteras Dowido [...]. Karalaucʒuje, Mete 1727. Internetinis leidinys: Naujasis Testamentas, 1727, parengė M. Šinkūnas, B. Triškaitė, J. Venckienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/. P: Rankraštinis vad. Prahos vokiečių–lietuvių kalbų žodynas [XVIII a. pirmoji pusė], NK ČR: XVI.F.30. R, Rlv, Rvl: [Ruigys Pilypas,] Littauiſch=Deutſches und Deutſch=Littauiſches Lexicon [...], K nigsberg: druckts und verlegts I. H. Hartung, 1747. Faksimilinis leidimas: Aleknavičienė, Zubaitienė 2024; kritinis leidimas: Zubaitienė 2024; lietuviškų žodžių indeksas: Aleknavičienė 2024. Q: Krauzės vokiškai–lietuviškas žodynas XVII a., LLTIB R: F 1–5792. SD 1677: [Sirvydas Konstantinas,] DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM, In vſum Studioſae Iuventutis [...] Vilnae, Typis Academicis Sociatatis IESV. Anno Domini M. DC. LXXVII. Internetinis leidinys: Konstantinas Sirvydas, Dictionarium trium lingvarum, 1677, parengė M. Šinkūnas, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių 25 kalbos institutas, 2012. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=53. W: [Weismann Erich,] Lexicon bipartitum, Latino-germanicum, et Germanicolatinum [...] auctore Eryco Weismanno, Stuttgardia, Sum[p]tibus, Joh. Bened. Mezleri & Christoph Erhardi, Anno MDCCXXV [1725]. LITERATŪRA Aleknavičienė Ona 2024: Pilypo Ruigio žodynas Littauisch–Deutschs und Deutsch– Littauisches Lexicon, 1747 3 [The Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747, dictionary by Philipp Ruhig 3]: studija ir morfologiškai anotuotas lietuviškų žodžių indeksas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (spausdinama). Aleknavičienė Ona, Zubaitienė Vilma 2024: Pilypo Ruigio žodynas Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747 1 [The Littauisch–Deutsches und Deutsch– Littauisches Lexicon, 1747, dictionary by Philipp Ruhig 1]: faksimilė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla leidykla (spausdinama). Balašaitis Antanas 1961: Lietuvių kalbotyros terminų istorija [History of Lithuanian Linguistic Terminology]: disertacija filolog. m. kand. laipsniui įgyti, Vilnius; VUB RS, F 76– 298. Balašaitis Antanas 2010: Iš lietuviškų kalbotyros terminų istorijos [From the History of Lithuanian Linguistic Terminology]. – Gimtoji kalba 5, 3–12. Deutsches Wörterbuch von Jacob Grimm und Wilhelm Grimm [The Deutsches Wörterbuch by Jacob Grimm und Wilhelm Grimm], digitalisierte Fassung im Wörterbuchnetz des Trier Center for Digital Humanities, Version 01/25. Prieiga internete: https://www.woerterbuchnetz.de/DWB. Drotvinas Vincentas 2005: Dėl Pilypo Ruigio „Littauiſch=Deutſches und Deutſch=Littauiſches Lexicon [...]“ (Königsberg, 1747) vokiečių–lietuvių dalies registro šaltinių: Ehrenreicho Weismanno „Lexicon Bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum [...]“ [Regarding the Sources of the Register of the GermanLithuanian section of Philip Ruig’s Littauiſch=Deutſches und Deutſch=Littauiſches Lexicon [...] (Königsberg, 1747): Ehrenreich Weismann’s Lexicon Bipartitum, latinogermanicum et germanico-latinum]. – Lituanistica 1, 25–37. Drotvinas Vincentas 2006: Fridrichas Kuršaitis žodynininkas [The Lexicographer Friedrich Kurschat]. – Gimtasis žodis 4, 31–35. Etymologisches Wörterbuch des Deutschen [Etymological Dictionary of German]. Prieiga internete: https://www.dwds.de/d/wb-etymwb.