Rašto ženklų įvardijimas Pilypo Ruigio žodyne Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747)

Terminologija / Terminology 2025, Nr. 32, p. 1–27 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669–2198 (elektroninis / online) RAŠTO ŽENKLŲ ĮVARDIJIMAS PILYPO RUIGIO ŽODYNE LITTAUISCH–DEUTSCHES UND DEUTSCH–LITTAUISCHES LEXICON (1747) Naming of written characters in Philipp Ruhig’s Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747) JURGITA VENCKIENĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6305-6664 Mokslinių tyrimų kryptis: lietuvių kalbos ir raštijos istorija. https://doi.org/10.35321/term32-09 ANOTACIJA Kalbotyros terminų istorijai skirtame tyrime analizuojami į Pilypo Ruigio žodyną Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747) įtraukti žodžiai, reiškiantys rašto ženklus: raidę, skaitmenį, tašką, diakritinį ženklą, kablelį, dvitaškį. Straipsnyje taip pat analizuojamos terminų sąsajos su Ruigio žodyno šaltiniais ir sklaida XIX a. Rytų Prūsijos lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: Pilypas Ruigys, raidė, skaitmuo, taškas, diakritinis ženklas, kablelis, dvitaškis. ABSTRACT This study, dedicated to the history of linguistic terminology, analyses words denoting writing characters: letter, number character, period, diacritical mark, comma, and colon, included in Philipp Ruhig’s (Pilypas Ruigys, 1675–1749) dictionary Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747). The article also examines the connections of these terms with the sources of Ruhig’s dictionary and the dissemination in East Prussian Lithuanian and German dictionaries of the 19th century. KEYWORDS: Philipp Ruhig, letter, number character, period, diacritical mark, comma, colon. Copyright © 2025 Jurgita Venckienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Received: 2025-07-03. Priimta: / Accepted: 2025-08-25. 1 ĮVADAS Lietuviškos kalbotyros terminijos pradžią tyrėjai sieja su Martyno Mažvydo Katekizmu1, bet intensyvesnis terminų kūrimo etapas prasidėjo XIX a. pirmojoje pusėje – iki tol lietuvių raštijoje dominavo lotyniški terminai (Balašaitis 1961: 10). XVII–XVIII a. pagrindiniai veikalai, kūrę ir skleidę lietuvišką terminiją, buvo žodynai. Naujausi Pilypo Ruigio (1675–1749) žodyno Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (Karaliaučius, 1747) tyrimai2, ypač Onos Aleknavičienės parengtas lietuviškų žodžių indeksas (Aleknavičienė 2024), leidžia geriau pažinti visą terminiją. Kalbotyros terminų istorijai nuo Mažvydo Katekizmo iki XX a. šeštojo dešimtmečio skirta Antano Balašaičio disertacija Lietuvių kalbotyros terminų istorija (1961)3. Jos tikslas – „parodyti, kaip, kuriantis lietuvių kalbotyros mokslui, buvo sudaroma ir norminama įvairių jo šakų terminija, kaip ji formavosi, augo, kito ir įsigalėjo lietuvių kalbotyroje“ (Balašaitis 1961: 3). Nors tarp šaltinių XVII–XVIII a. žodynai nenurodyti (plg. Balašaitis 1961: 3), bet į tyrimą įtraukta ir jų duomenų. Autorius fiksavo pirmuosius kalbotyros terminų pavartojimo atvejus, tarp jų buvo ir keletas Pilypo Ruigio žodyno Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon terminų. Disertacijos tikslas, plačios chronologinės ir dalykinės ribos lėmė, kad A. Balašaitis neieškojo nei Ruigio, nei kitų autorių vartotų terminų šaltinių, nesigilino į terminų sklaidą. Šis tyrimas skirtas Ruigio į žodyną Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (toliau – R – visas žodynas, Rvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Rlv – lietuvių–vokiečių kalbų dalis) įtrauktiems rašto ženklus žymintiems terminams4, siekiama nustatyti jų šaltinius ir sklaidą XIX a. Rytų Prūsijos žodynuose. Pastebėta, kad A. Balašaitis į minėtų savo tyrimų lauką įtraukė ne visus Ruigio žodyne buvusius terminus, antai, neminėjo dvitaškį reiškusio termino skyrinėlis. Jo darbe surinkti ne visi Ruigio terminų sinonimai: nurodyta, kad R „raidę“ reiškė skaitytinė, rašytinė ir raštnėlis (Balašaitis 1961: 40), bet nepaminėti raštas, raštelis; duoti „taško“ reikšmę turėję terminai žymelė ir spakelis (Balašaitis 1961: 152), bet neminima žymė; „kablelio“ reikšmę – tarpbrūkšnelis ir skyrimėlis (Balašaitis 1961: 152), bet nefiksuoti dar du sinonimai skyrinėlis ir žymė. Kadangi neatsižvelgta į šaltinius, įvardytos ne visos terminų reikšmės, antai, daugiareikšmis terminas raštelis minėtas 1 Katekizme pavartoti žodžiai balsinė „balsis“, dvibalsinė „dvibalsis“, sqbalsinė „priebalsis“ (Zinkevičius 1988: 36). 2 Daugiausia tyrimų yra paskelbusi Vilma Zubaitienė (Zubaitienė 2006; 2010a; 2010b; 2018), taip pat Vincentas Drotvinas (Drotvinas 2005). O. Aleknavičienė ir V. Zubaitienė parengė Ruigio žodyno mokslinį leidimą (2024). 3 Straipsnyje „Iš lietuviškų kalbotyros terminų istorijos“ A. Balašaitis aptarė tik kalbos dalių ir žodžių sandaros terminų istoriją nuo XIX a. pradžios (Balašaitis 2010: 3–12). 4 Tyrėjai jau yra atkreipę dėmesį į R terminus: Domas Kaunas nurodė, kad į R įtraukti 94 raštu, knygai, spaudai ir skaitymui skirti terminai, ir pateikė jų sąrašą (Kaunas 1996: 141–142). 2 tik „raidės“ reikšmę, žymelė – tik „taško“ reikšmę, bet nenustatyta, kad jie reiškė ir „diakritinį ženklą“. Tą pačią reikšmę turėjęs terminas raištelis visai nefiksuotas. Straipsnyje siekiama nustatyti: 1) kokius terminus, žymėjusius rašto ženklus, Ruigys įtraukė į savo žodyną; 2) kokie galėtų būti R terminų šaltiniai; 3) ar juos perėmė vėlesnių XIX a. Rytų Prūsijos žodynų autoriai. Analizuojant terminus išryškėjo ir jų ypatybės – sinonimiškumas ir daugiareikšmiškumas. R rašto ženklus žymintys žodžiai identifikuoti remiantis jo lietuviškų žodžių indeksu (Aleknavičienė 2024: 113–958). Nustatyta, kad į R įtraukta terminų raidei (raidės ir garso sąvokos nebuvo skiriamos), skaitmeniui (skaitmens ir skaičiaus sąvokos nebuvo skiriamos), diakritiniam ženklui, taškui, kableliui, dvitaškiui žymėti. Kitu tyrimo etapu ieškota jų sąsajų su ankstesniais darbais. R šaltiniai žinomi iš jo pratar­mės ir V. Zubaitienės detalių tyrimų. Rašto ženklus reiškiančių terminų analizei svarbūs Rvl šaltiniai: Ericho Weismanno (1641–1717) žodynas Lexicon Bipartitum (Študgartas, 1725, toliau – W; Zubaitienė 2006: 97–148), vokiška Martino Lutherio Biblija5 (Zubaitienė 2010a: 13), 1735 m. Biblijos leidimas BIBLIA, Tai efti: Wiffas Szwentas Raßtas, Séno ir Naujo Teftamento (Karaliaučius, 1735, toliau – B 1735), iš kurio rinkti vokiškų žodžių lietuviški atitikmenys ir pildytas Rvl registras (Zubaitienė 2010a: 221; 2018: 1–38). V. Zubaitienės teigimu, Biblija Ruigiui buvo vienas iš svarbiausių lietuviškos leksikos šaltinių, „gerai atspindėjo lietuvių kalbos sinonimijos išgales, taip pat naujų religinių sąvokų (asmenų, daiktų, kitų realijų) pavadinimų vertimo galimybes“ (Zubaitienė 2018: 4). Vokiškiems žodžiams versti ir Rlv registrui sudaryti Ruigys rėmėsi Konstantino Sirvydo žodyno Dictionarium trium linguarum trečiuoju leidimu (Vilnius, 1677, toliau – SD 1677), tačiau lyginamoji analizė parodė, kad rašto ženklus reiškiančių terminų sąsajų su šiuo žodynu nėra. Svarbus R šaltinis – Frydricho Vilhelmo Hako žodynas Vocabularium (Halė, 1730, toliau – H, Hvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Hlv – lietuvių–vokiečių kalbų dalis; Zubaitienė 2010a: 82, 160, 221)6, be to, Ruigys galėjo remtis ir rankraštiniais XVII–XVIII a. žodynais Lexicon Lithuanicum (toliau – Lex), Clavis Germanico-Lithvana (toliau – C), vadinamuoju Krauzės žodynu (toliau – Q)7, Jokūbo Brodovskio Lexicon Germanico–Lithvanicum et Lithvanico–Germanicum (toliau – B) ar tų žodynų nuorašais (Zubaitienė 2010a: 222–223)8. Vadinamojo Prahos vokiečių–lietuvių rankraštinio žodyno9 (toliau – P) 5 Kuriuo Lutherio Biblijos leidimu ar konkordancijomis naudojosi Ruigys, kol kas nėra nustatyta (Zubaitienė 2010a: 201; 2018: 33–34). Straipsnyje vokiškas tekstas cituojamas iš 1727 m. Naujojo Testamento leidimo (toliau – NT 1727). 6 H kritinį leidimą žr. Zubaitienė 2012a, lietuviškų žodžių indeksą žr. Zubaitienė 2012b. 7 Apie rankraštinių žodynų ryšius žr. Urbutis 2008: 622–623. 8 Ruigys naudojosi ir Ernesto Dicelijaus (1629–1692) rankraštine medžiaga, bet ji nėra surasta (Zubaitienė 2010a: 222). Dar keletas R šaltinių šiam tyrimui nėra aktualūs: Ruigio veikalai Meletema ([1735]) ir Betrachtung der Littauischen Sprache, in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Karaliaučius, 1747), iš kurių į R teimti posakiai ir iliustraciniai žodžių junginiai (Zubaitienė 2010a: 190, 310), Danieliaus Kleino, Teofilio Gotlibo Šulco ir Kristupo Sapūno lietuvių kalbos gramatikos (jomis Ruigys galėjo remtis pateikdamas 3 V. Zubaitienė tarp R šaltinių 2010 m. neminėjo, nes apie jį sužinota tik 2011 m. Kaip rodo Birutės Triškaitės atlikta tekstologinė analizė, P „yra ankstesnio Mažosios Lietuvos rankraštinio žodyno nuorašas“, susijęs su Lex ir Q (Triškaitė 2014: 313), tad ir jo medžiaga svarbi analizuojant R leksikos šaltinius. Palyginimas su šiuose žodynuose užfiksuotais vokiškais ir lotyniškais terminais leido tiksliau nustatyti žymimas sąvokas. Toliau analizuota R rašto ženklus reiškiančių terminų sklaida. R kartu su Ruigio sūnaus Povilo Frydricho gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatik (Karaliaučius, 1747) buvo gerai vertinami amžininkų. O. Aleknavičienė yra nurodžiusi, kad „Prūsijos istorikas Johannas Friedrichas Goldbeckas (1748–1812) veikale Literarische Nachrichten von Preußen (1781–1783) teigė, kad tai geriausios knygos, kokios tik gali būti kalbai mokytis, jos giriamos visų tos kalbos mokovų“ (Aleknavičienė 2024: 13). Šiame straipsnyje analizuojama, ar tiriamieji terminai buvo perimti į vėlesnius darbus – XIX a. spausdintus lietuvių ir vokiečių kalbų žodynus – Kristijono Gotlybo Milk aus (1732–1807) Littauisch=Deutsches und Deutsch=Littauisches Wörter=Buch (Karaliaučius, 1800; toliau – M, Mvl – vokiečių–lietuvių kalbų dalis, Mlv – lietuvių–vokiečių kalbų dalis), Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno (1811–1881) Wörterbuch der Littauischen Sprache (Karaliaučius, 1851; toliau – N) ir Frydricho Kuršaičio (1806–1884) Wörterbuch der littauischen Sprache (toliau – K) – Deutsch–Littauisches Wörterbuch 1–2 (Halė, 1870–1874; toliau – Kvl) ir Littauisch–Deutsches Wörterbuch (Halė, 1883; toliau – Klv). O. Aleknavičienės teigimu, R ir minėta Ruigio sūnaus lietuvių kalbos gramatika paskatino K. G. Milkų parengti pataisytą ir papildytą R leidimą10 – M (Aleknavičienė 2024: 13–14). Kad K. G. Milkus naudojosi R, rodo jo žodyno antraštė: Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Wörter=Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig zu Walterkehmen ehemals heraus gegebene zwar zum Grunde gelegt. G. H. F. Nesselmannas savo žodyno pratarmėje nurodė šaltinius, kurių medžiaga naudojosi, taip jų yra ir Ruigio žodynas (N V). F. Kuršaitis, rengdamas Kvl ir Klv, tiesiogiai R veikiausiai nesirėmė, naudojosi rankraštiniais žodynais (Triškaitė 2011: 40, 44) ir M bei N (Drotvinas 2006: 33) – iš pastarųjų jis galėjo perimti R terminus. gramatines nuorodas (Zubaitienė 2010a: 300), Jono Šulco Ezopo pasakėčios (1706), iš kurių galbūt imti šnekamosios kalbos pavyzdžiai (Zubaitienė 2010a: 300–301). 9 Plačiau žr. Lemeškin 2013: 269–279. 10 Kaip K. G. Milkus keitė R medžiagą, žr. Zubaitienė 2003: 127–178. 4 RAIDĖ Į Rvl įtrauktas vok. antraštinis žodis Buchstabe „raidė“11 (XVII–XVIII a. gramatikose ir vėliau, iki pat XX a. pradžios, raidė nebuvo skiriama nuo garso) ir nurodyti keturi lietuviški jo atitikmenys: skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas (žr. 1 pav.). 1 paveikslas. Rvl 87: Buchftabe lietuviški atitikmenys Skaitytinė, Raßytinė, Raßtėlis, Ráßtas; LMAVB RSS: LK–18/10 Sąrašą papildo Rlv antraštinis žodis raštinėlis, tad iš viso R buvo penki terminai, reiškę „raidę“ (jų reikšmes ir formas žr. Aleknavičienė 2024: 731, 691)12, plg.: Rvl 87: Buchftabe. Skaitytinė, ê̇s, f. Raßytinė, ê̇s, f. Raßtélis, élio, m. Matt. V. 18. Ráßtas, to, m. Rom. II. 29. Rlv 118: Raßinėlis élio, m. eine Buchftabe. Terminas raidei pavadinti buvo įtrauktas į W ir XVII–XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbos žodynus – rankraštinius Lex, C, Q, B, P13 ir H. Vok. Buchstabe vokiečių–lietuvių kalbų žodynuose turėjo du lietuviškus atitikmenis – skaitytinė ir raštelis, plg.: W 83: Buchftaben. litera, gramma, elementa, character. Hvl 165: Buchftabe Skaitytinė, Raßtelis. Lex 20a: Buchftabe Skaitytinė. C I 405: Buchftabe. Skaitytinė, ê̇s. F. Q 105: Buchftabe Skaitytinė. B 301: Buchftab Skaitytinė Lev 19,28 Matth 5,18. P 47v: Buchftabe Skaitytinė. SD 1677 taip pat duotas žodis raidei pavadinti: Litera, czcionká Litera. Litera SD 1677 109, bet lotyniško litera, pateikto lietuviško atitikmens vietoje, Ruigys į savo žodyną neįtraukė. 11 R duotas ir veiksmažodis buchftabiren, Bokßtabéróju, Raßytines fudemi Rvl 87, buvęs W: Buchftabieren. coordinare literas & syllabas W 83; B jis neturi vertimo: [Buchftab]biren B 301. Kituose šaltiniuose šio veiksmažodžio nebuvo. 12 A. Balašaitis iš R fiksavo tik tris žodžius, reiškusius raidę: skaitytinė, rašytinė, raštinėlis (Balašaitis 1961: 40). 13 Už duomenis iš Prahos žodyno nuoširdžiai dėkoju dr. Birutei Triškaitei. 5 Skaitytinė Terminas skaitytinė Ruigio duotas Rvl kaip pirmasis iš vok. Buchstabe atitikmenų (žr. skyrių „Raidė“) ir kaip antraštinis žodis Rlv, be to, pavartotas aiškinant žodį silbė „skiemuo“14, plg.: Rvl 87:  Buchftabe, Skaitytinė, ês, f. Rlv 131:  Skaitytinė, ês, f. der Buchftabe. Rvl 347:  Syllbe, Sillbė, ês, f. Skaitytinės wiėnu kart ißkalbamos. Terminas skaitytinė žinomas nuo pirmųjų lietuviškų raštų: vartotas Mažvydo Katekizme (Balašaitis 1961: 39), Baltramiejaus Vilento Evangelijose bei Epistolose, Simono Vaišnoro Margaritoje Teologiškoje, Jokūbo Morkūno Postilėje15. Kaip minėta, jis įtrauktas į Hvl ir rankraštinius XVII–XVIII a. vokiečių–lietuvių žodynus kaip vok. Buchftabe atitikmuo (žr. skyrių „Raidė“); be to, Hlv jis yra ir kaip antraštinis žodis, plg.: Skaitytine, ês ein Buchftabe Hlv 116. Skaitytinė buvo ir B 1735, tik R prie šio žodžio nuorodų į Bibliją Ruigys nepažymėjo. SD 1677 skaitytinė turėjo kitą – „skaitymo“, o ne „raidės“ reikšmę: Czytánie, Lectio. Skaytimas, skaitytine SD 1677 31. Terminas skaitytinė perimtas ir į XIX a. žodynus M, N ir K: kaip vokiško termino lietuviškas atitikmuo į vokiečių–lietuvių kalbų ir kaip antraštinis žodis į lietuvių–vokiečių kalbų dalis, plg.: Mvl 114:  Buchftabe, Skaitytinė, ês, f. Raßytinė, ês, Raßbėlis, élio, m. Matt. V, 18. Ráb tas, to, m. Rom. II, 29. Mlv 240:  Skaitytinė, nės, f. der Buchftabe, nicht sehr verständlich. N 474:  Skaitytine, ês, f. ein Schriftzeichen, ein Buchftabe Plur. Skaitytines, das Alphabet. Kvl I 267:  Buchstabe, der, jetzt gew.: búkß taws. sonst auch: raßytiné. skaitytiné. balßo žymélé. Klv 376:  ſkaitytiné, -ės Subst. f. der Buchstabe; bibl. sonst, jetzt búkßtawas. Kaip matyti, K. G. Milkus šį žodį pažymėjo kaip nelabai suprantamą, o F. Kuršaitis – kaip biblinį. Pastarasis pateikė ir tuometinį „raidę“ reiškusį terminą: „jetzt búkßtawas“, „jetzt gew.: búkßtaws“, plg. ir jo iliustracinius pavyzdžius: didėlis búkßtaws, mažas búkßtaws Kvl I 267; βwininei (od. lietiniei) búkßtawai Kvl II 25. Taigi, XIX a. terminas skaitytinė ėmė trauktis iš vartosenos. N jis dar įtrauktas, o F. Kuršaitis kaip tuo metu vartojamą vok. Buchstabe atitikmenį pasiūlė žodį búkßtawas. 14 Skaitytinė R turėjo ir „natos“ reikšmę (Aleknavičienė 2024: 731): Note, Žymėlė giedama, žáidžema: Skaitytine giedamoji Rvl 269. 15 Žr. LKŽ. 6 Rašytinė Terminas rašytinė „raidė“ Ruigio duotas kaip vok. Buchstabe atitikmuo, pavartotas aiškinant veiksmažodį buchstabieren, įtrauktas į Rlv registrą, plg.: Rvl 87: Buchſtabe [...] Raſytinė, ės, f. Rvl 87: buchſtabiren, Bokßtabėróju, Raſytines ſudemi. Rlv 118: Raſtinėlis ėlio, m. eine Buchſtabe. Raſytinė, ės, f. idem. A. Balašaičio teigimu, rašytinė Ruigio pasidaryta pagal analogiją su žodžiu skaitytinė (Balašaitis 1961: 40). Ankstesniuose darbuose žodis nebuvo fiksuotas, o į vėlesnius žodynus įtrauktas ir kaip vokiško žodžio atitikmuo, ir kaip antraštinis žodis (išskyrus Klv), plg.: Mvl 114: Buchſtabe [...] Raſytinė, ės, f. Mlv 218: Raſtinėlis, lio, m. Raſytinė, nės, f. der Buchſtabe, nicht sehr bekannt. N 429: Raszytinne, ės, f. ein Buchſtabe. Kvl I 267: Buchstabe, der, jetzt gew.: búkßṭaws. sonst auch: raſýtinė. skaitytinė. bálfo žymėlė. Vis dėlto Mlv pridėta pastaba, kad tai nelabai žinomas žodis, tačiau neaišku, ar ji taikyta abiem lietuviškiems žodžiams raštinėlis ir rašytinė, ar tik vienam iš jų. Kvl rašytinė duota kaip vienas iš keturių vok. Buchstabe atitikmenų, bet Klv į antraštinių žodžių registrą neįtraukta, raidei pavadinti yra terminas būkštavas: búkβtawas, –o, Subst. m. der Buchstabe, (dtsch.) Klv 63. Raštelis Ruigys terminą raštelis davė kaip vieną iš keturių vok. Buchstabe atitikmenų16, Rlv šio žodžio nėra, plg.: Rvl 87: Buchſtabe [...] Raſtėlis, ėlio m. Matt. V. 18. A. Balašaitis, tirdamas kalbotyros terminus, fiksavo pirmuosius jų pavartojimo atvejus; žodį raštelis „raidė“ radęs H, kitų jį vartojusių autorių, tad ir Ruigio, savo tyrime nebeminėjo (Balašaitis 1961: 40). Gita Kazlauskaitė šį terminą siejo su K. G. Milkaus, G. H. F. Nesselmanno ir Antano Baranausko darbais (Kazlauskaitė 2002: 66). Kaip matyti, jis vartotas ir Ruigio (žr. ir Aleknavičienė 2024: 691). Prie termino raštelis „raidė“ Ruigys pažymėjo šaltinį – Mt 5,18. Palyginus vokišką Bibliją su B 1735, kuria Ruigys naudojosi, matyti, kad vok. Buchstabe17 B 1735 atitinka raštelis, plg.: 16 R raštelis dar turėjo „diakritinio ženklo“ (žr. poskyrį „Raštelis“) ir „šrifto“ reikšmes (Aleknavičienė 2024: 691). 7 Mt 5,18 NT 1727 15: Denn ich sage euch warlich, || Biß daß Himmel und Erde zer=||gehe, wird nicht zergehen der || kleineste Buchstabe, noch ein || Tittel vom Gesetze, biß daß es alles geschehe. B 1735 6: Nėfa iß tiefôs ſakau jums: || ik* dangus ir žéme ſugaiß, ne || ſugaiß nei mažáufas raßtélis, || arba ney wien’s žodélis žóka=||lno, ikk’ wiff’ iſſipildis. Terminas raštelis „raidė“ yra ir H: vienas iš vok. Buchstabe atitikmenų Hvl ir antraštinis žodis Hlv. F. V. Hakas šį žodį galėjo perimti iš NT 1727, prie kurio rengimo pats svariai prisidėjo (Zubaitienė 2010a: 58), bet Biblijos nuorodos jis nebuvo davęs, plg.: Hvl 165: Buchftabe Skaitytine, Raßtelis. Hlv 110: Raßtelis, lio ein Buchftabe I d. g. m. Mt 5,18 NT 1727 15: Nėfa iß tiefôs ſakau || jums: Ik Dangus ir Žéme || ſugaiß, ne ſugaiß ney ma=||žáufas Raßtelis, arba ney || wien’s Žodélis žokano, ikk’ || wiff’ iſſipildis. Ankstesniuose Rytų Prūsijos žodynuose šis terminas nefiksuotas, o į vėlesnius žodynus pateko. K. G. Milkus jį įtraukė į Mvl „Buchstabe“ straipsnį (Mlv nebuvo), o N jis duotas kaip antraštinis žodis (su penkiais sinonimais), plg.: Mvl 114: Buchftabe [...] Raßtelis, élio, m. Matt. V, 18. N 429: Rasztélis, io, m. Rasztátis, czio, m. Rasztužis, io, m. Rasztinė, ės, f. ein Buchftabe; eine Stikerei. Rasztinélis, io, m. daff. Rasztinélė, ės, f. daff. Dim. Schrift, Buchftabe, Stikkerei. Raštas Ketvirtasis Rvl vok. Buchstabe atitikmuo – raštas (A. Balašaičio nefiksuotas, plg. Balašaitis 1961: 40). Šis terminas „raidės“ reikšmę18 turi tik Rvl, plg.: Rvl 87: Buchftabe [...] Raßtas, to, m. Rom. II. 29. Ruigio nurodytoje vietoje, t. y. Laiško romiečiams 2,29, NT 1727, yra vok. Buchstaben (V littera), jis atitinka B 1735 raštą, plg.: 17 Vulgatoje (toliau – V) toje vietoje yra jota „devintoji graikų abėcėlės raidė“, plg. Mt 5,18: „Amen quippe dico vobis, donec transeat cælum et terra, jota unum aut unus apex non præteribit a lege, donec omnia fiant.“ 18 R raštas turi ir kitų reikšmių: „rašymas; Šventasis Raštas; dokumentas; ornamentas“ (Aleknavičienė 2024: 691). 8 Rom 2,29 NT 1727, 625: Sondern das ist ein Ju=||de, der inwendig verborgen ist; || und die Beschneidung des Her=||tzens ist eine Beschneidung die || im Geist und nicht im Buchsta=||ben geschicht; welches Lob ist || nicht aus Menschen sondern aus Gott. V: sed qui in abscondito Judaeus est, et circumcisio cordis in spiritu non littera, cuius laus non ex hominibus sed ex Deo est. B 1735, 214: Bet tas 3ydas yra, kurſai || widduje paſlėptas eſti, ir ßir=||diês appipjauſtimas, kurſai dwáſėje, o ne || raßte nufiduſt; kurro garbe || ne eſti iß 3monû, bet iß Diewo. Tad vok. Buchstabe atitikmenį raštas Ruigys veikiausiai įtraukė į R remdamasis B 1735. Juo labiau kad nei H, nei ankstesniuose rankraštiniuose žodynuose tokia šio žodžio reikšmė nebuvo nurodyta. Tik B duoti keli iliustraciniai žodžių junginiai, kuriuose vok. Buchstabe atitikmuo yra raštas, plg.: B 301: Buchſtab verguldet Slatitas Raßtas. B 377: Ebreiſcher Buchſtaben 3ydißkas Raßtas Luc. 23,38. Kaip minėta, į Mvl perimtas visas Rvl „Buchstabe“ straipsnis ir duoti tie patys atitikmenys su nuorodomis į tas pačias Biblijos eilutes, plg.: Mvl 114: Buchſtabe [...] Raßtas, to, m. Rom. II, 29. Mlv antraštinis žodis raštas neturi vok. atitikmens Buchstabe, nors iš pavyzdžio Ne moka Raß tus, er kann nicht ſchreiben atrodytų, kad „raidės“ reikšmę galėtų turėti, plg.: Mlv 218: Ráßtas, to, m die Schrift, das ausgenähte Bluhmwerk. Ne moka Raß tus, er kann nicht ſchreiben. N prie antraštinio žodžio raštas irgi nėra vok. atitikmens Buchstabe, bet ir čia įdėtas Mlv pavyzdys (tik žodžių tvarka pakeista), kuris galėtų rodyti jį turint „raidės“ reikšmę, plg.: Rásztus ne moka, er kann nich ſchreiben N 429. Kvl vok. Buchstabe atitikmens raštas nebeturi (plg. Kvl I 267), Klv antraštinio žodžio raštas „raidės“ reikšmė irgi nenurodyta (plg. Klv 346). Tad Ruigio iš Biblijos paimtam žodžiui raštas „raidės“ reikšmė XIX a. nebebūdinga. Raštinėlis Be keturių aptartų Rvl vok. Buchstabe lietuviškų atitikmenų, Rlv duotas dar vienas „raidės“ reikšmę turintis žodis – raštinėlis (Aleknavičienė 2024: 691; žr. 2 pav.), Rvl jo nėra, plg.: Rlv 118: Raßtinélis élio, m. eine Buchſtabe. 9 Raštinelís elio, m. eine Buch- 2 paveikslas. Rlv 118: Raštinėlis „raidė“; LMAVB RSS: LK–18/10 Ankstesniuose žodynuose šis terminas nefiksuotas, A. Balašaičio teigimu, jis sugalvotas paties Ruigio (Balašaitis 1961: 40). Raštinėlis Mlv įtrauktas į antraštinių žodžių registrą. Straipsnio pabaigoje pažymėta, kad žodis nelabai žinomas, bet neaišku, ar pastaba taikoma abiem žodžiams raštinėlis ir rašytinė, ar vienam kuriam (Mvl prie vok. Buchstabe jo nėra, kaip ir R), plg.: Mlv 218: Raßtinélis, lio, m. Raßytinė, nės, f. der Buchftabe, nicht fehr bekannt. G. H. F. Nesselmannas, pateikęs daugiausia žodžių raidei pavadinti, R bei M raštinėlį irgi davė, o F. Kuršaitis jo į K nebeįtraukė, kaip ir R „raidės“ reikšmę turėjusių žodžių raštas, raš telis, plg.: N 429: Rasztinė, ės, f. ein Buchftabe; eine Stikerei. Rasztinélis19, io, m. daff. Apibendrinimas Terminų raidei pavadinti buvo įtraukta į R šaltinius – W, H ir rankraštinius XVII–XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynus. R užfiksuoti penki lietuviški žodžiai raidei pavadinti: skaitytinė, rašytinė, raštas, raštelis, raštinėlis. Pirmieji keturi (skaitytinė, rašytinė, raštas, raštelis) duoti Rvl kaip vok. Buchstabe atitikmenys, jie, išskyrus raštelį, įtraukti ir į Rlv registrą; raštinėlis yra tik Rlv. Skaitytinė, raštelis ir raštas turi sąsajų su ankstesniais lietuviškais raštais: skaitytinė ir raštelis buvo H, raštelis ir raštas turi nuorodas į B 1735 (žr. 1 lentelę). Rašytinė ir raštinėlis ankstesniuose tekstuose nefiksuoti, veikiausiai buvo paties Ruigio sugalvoti. 1 lentelė. R „raidę“ reiškusių terminų vartojimas ankstesniuose darbuose H | Lex | C | Q | B | P | B 1735 rašytinė | – | – | – | – | – | – | – raštas | – | – | – | – | – | – | + raštelis | + | – | – | – | – | – | + 19 Priesagos –ėl- [ė] N žymėta <ė>, plg.: Abrufėlis R 3 – Abrusėlis N 2, Akmenėlis R 4 – Akmenėlis N 3, Apokėlis R 7 – Apokėlis N 8, Awinėlis R 11 – Awinėlis N 12. 10 H Lex C Q B P B 1735 raštinėlis - - - - - - skaitytinė + + + + + + K. G. Milkus iš R. perėmė visus „raidę“ reiškusius terminus. Skaitytinė, rašytinė ir raštas, kaip ir R, yra duoti Mvl kaip vok. Buchstabe atitikmenys ir Mlv kaip antraštiniai žodžiai. Raštelis M tėra vienas iš vok. Buchstabe atitikmenų, o raštinėlis įtrauktas tik kaip antraštinis žodis Mlv. Visi aptartieji terminai perimti ir į N. K tėra tik skaitytinė (Kvl vok. Buchstabe atitikmuo ir Klv antraštinis žodis), rašytinė – tik Kvl (žr. 2 lentelę); F. Kuršaitis kaip pagrindinį vok. Buchstabe atitikmenį pateikė būkštavaas. G. Kazlauskaitės tyrimai rodo, kad tik skaitytinė ir rašytinė vartotos Rytų Prūsijos elementoriuose XIX a. (Kazlauskaitė 2002: 66). O F. Kuršaičio žodyne, Vincento Drotvino teigimu, daug dėmesio skirta būtent šnekamosios kalbos medžiagai (Drotvinas 2006: 32–33). Veikiausiai F. Kuršaitis R terminų nebeįtraukė į žodyną, nes jie tuo metu jau nebevartoti. 2 lentelė. R „raidę“ reiškę terminai XIX a. žodynuose Mvl Mlv N Kvl Klv rašytinė + [+] + + - raštas + - - - - raštelis + - + - - raštinėlis - [+] + - - skaitytinė + [+] + + [+] Pastaba: [+] rodo, kad terminas įtrauktas, bet pažymėtas kaip pasenęs, biblinis, ne visai aiškus. SKAITMUO Rvl duoti vok. Zahl ir Ziffer atitikmenys rokuotinė, suskaitytinė „skaitmuo“ (Aleknavičienė 2024: 705, 786; žr. 3 pav.; skaitmuo nebuvo skiriamas nuo skaičiaus), Rlv dalyje jų nėra, plg.: Rvl 413: Ziffer, f. Zahl, Rokótinė, ê, f. Sufkaitytinė, ê, f. Ziffer, die Nulle, Nullè, lês, f. Rvl 408: Zahl, im Schreiben, Rokótinė, nês, f. 3 paveikslas. Rvl 413: Ziffer ir Zahl lietuviški atitikmenys Rokótinė, Sufkaitytinė; LMAVB RSS: LK–18/10 11 Vok. Zahl ir Ziffer „skaitmuo“ buvo ir W, H, ir rankraštiniuose žodynuose, „skaitmenį“ reikšęs žodis įtrauktas ir į SD 1677, plg.: W 500: Zahl. numerus. W 508: Ziffer. numerus, nota numeri. Hvl 227: Zahl Skaitlus. Lex 108a: Zahl Skaitlus, C₃iene, Skaic₃zus Lex 109a: Zиеffer. Skaitlus. C II 1027: Zahl. Skaitlus, aus. M. C₃iene, és. F. [...] Skaic₃zus, aus. M. C II 1052: Ziffer. Skaitlus, aus. M. Q 633: Zahl Skaitlus. Skaiczus. C₃iene. SD 1677 108: Liczbá, Numerus (i. m.) Skayčius Kaip matyti, Ruigys nesirinko H ir rankraštiniuose žodynuose duotų vok. Zahl ir Ziffer atitikmenų skaitlius, skaičius. R žodžiai rokuotinė ir suskaitýtinė ankstesniuose raštuose nebuvo fiksuoti, veikiausiai galėtų būti sugalvoti paties Ruigio (plg. su žodžiais skaitytinė, rašytinė). M, kaip ir R, rokuotinė ir suskaitýtinė įtraukti tik kaip vokiškų žodžių atitikmenys, plg.: Mv1 557: Ziffer, f. Zahl, Rokótinė, és, f. Sufkaitytinė, és, f. Mv1 550: Zahl, im Schreiben, Rokótinė, nês, f. G. H. F. Nesselmannas terminą rokuotinė į savo žodyną įtraukė kaip antraštinį žodį, o suskaitýtinės N nėra20, plg.: N 446: Rokótine, és, f. die geschriebene Zahl, die Ziffer. K irgi yra tik R ir M rokuotinė – Kvl kaip vok. Zahl ir Ziffer atitikmuo21, pateikta ir pastaba, kad tai seniau vartotas žodis, Klv – kaip antraštinis žodis (žr. 3 lentelę), plg.: Klv 358: rokútinė, -ės, Subst. f. alt für das jetzt gewöhnliche cólis, die Zahl. Kvl II 365: Zahl, die, 1) Anzahl, Įkaitlius. [...] 2) Zahlzeichen, cólis, io. früher: rokútinė. Kvl II 372: Ziffer, die, cólis, io, früher: rokútinė. 20 Skaitmens reikšmę N turi ir daugiau žodžių: Suskaitinė, ės, f. die Ziffer, die Zahl; Skaitytinė, ės, f. ein Schriftzeichen; Skaiczus, aus, m. die Zahl, Anzahl; Skaitlus, aus, m. die Zahl, Anzahl N 474. 21 Skaitmens reikšmę K turi: [ſkaičius, -iaus, Subst. m. die Zahl, Anzahl, Rechnung. Szyrwid.] Klv 375; [ſkaitlius, -iaus, Subst. masc. die Zahl, Anzahl. Klv 376; [ſufkaitinė, -ės, Subst. f. die Ziffer, Zahl.] Klv 415. 12 3 lentelė. R „skaitmenį“ reiškę žodžiai XIX a. žodynuose Mvl | Mlv | N | Kvl | Klv; rokuotinė | + | - | + | + | +; suskaitytinė | + | - | - | - | - DIAKRITINIS ŽENKLAS Ruigys į Rvl įtraukė žodžių, turinčių ir „taško – skyrybos ženklo“, ir „diakritinio ženklo“ reikšmes. Abi reikšmes turintys vok. Dipfel, Tipfel22 R verčiami žodžiu žymelė; vok. Tütel, Pünktlein23 – trimis žodžiais: raštelis, raištelis, žymelė (žr. 4 pav.); vok. Punkt – žymelė ir spakėlis (visas jų reikšmes ir formas žr. Aleknavičienė 2024: 687, 691, 936), plg.: Rvl 101: Dipfel, Tipfel, Žymėlė, ės, f. Rvl 358: Tütel, Pünktlein, Raštėlis, ėlio, m. Luc. XVI. 17. Raištėlis, ėlio, m. Matth. V. 18. Žymėlė, ės, f. Rvl 283: Punct, Žymėlė, ės, f. Spakielis, ėlio, m. 4 paveikslas. Rvl 358: Tütel, Pünktlein lietuviški atitikmenys Raštėlis, Raištėlis, Žymėlė; LMAVB RSS: LK–18/10 Žodžių „taškui – skyrybos ženklui“ (lot. punctum) ir „diakritiniam ženklui“ (lot. apex) žymėti buvo W ir SD 1677, plg.: W 314: Punct. punctum, apex, centrum. SD 1677 93: Kropka piłarská, Apex (icis.), punctum. Taſzkielis, rašitoiu taſzkas. 22 Plg. Deutsches Wörterbuch von Jacob Grimm und Wilhelm Grimm, digitalisierte Fassung im Wörterbuchnetz des Trier Center for Digital Humanities, Version 01/25. Prieiga internete: https://woerterbuchnetz.de/?sigle=DWB&lemid=D02652, https://woerterbuchnetz.de/?sigle=DWB&lemid=T04578. 23 Plg. Etymologisches Wörterbuch des Deutschen. Prieiga internete: https://www.dwds.de/wb/etymwb/T%C3%BCtel#wb-2. 13 Vok. Punkt, Pünktlein įtraukti ir į rankraštinius XVII–XVIII a. žodynus. C vok. Punkt veikiausiai taip pat reiškia ir „diakritinį ženklą“, ir „tašką – skyrybos ženklą“. Į B ir P įtrauktų vok. Punkt ir Pünktlein reikšmė nepatikslinta, plg.: C II 248: Punct. Žimele, ês, f. Κεραία, Apex. B 988: Punct Sȝlakas B 988: Pünctlein. Spakkelis P 202v: Punct Raštelis Rvl prie vok. Tütel, Pünktlein atitikmens raštelis pridėta nuoroda į Bibliją – Lk 16,17, ta pati nuoroda duota ir C, tik ten pateikti kiti vok. Tütel atitikmenys – piešėlis (pėšelis), brūkšmelis, plg.: Rvl 358: Tȕtel, Pȕnktlein, Raƀtélis, élio, m. Luc. XVI. 17. C II 611: Tȕttel. Pėƀélis, iô. M. (mažaufis Brukƀmelis. [...] Pygėft yra jog Dangus ir Žėme praeit, neng wiens Pėƀélis | Brukƀmelis : | Ȝokano prapultu [...] Luc. 16. 17. Palyginus vokišką ir lietuvišką Lk 16,17 variantus, matyti, kad NT 1727 vok. Tittel24 (V lot. apex) atitinka B 1735 raštelis, vadinasi, žodis Ruigio perimtas iš B 1735. V padeda patikslinti reikšmę – „diakritinis ženklas“, plg.: Lk 16,17 NT 1727 322: Es ift aber leichter, daß || Himmel und Erde vergehen, || denn daß ein Tittel vom Ge=||feȝ falle. B 1735 110: Bet piggiaus yra, kad dan=||gus ir žėme fugaißtu, kaip kad || wie’n’s raƀtélis ȝókone pra=||pultu. V: Facilius est autem caelum et terram praeterire, quam de Lege unum apicem cadere. H raštelis teturi „raidės“ reikšmę (žr. poskyrį „Raštelis“), rankraštiniuose žodynuose šio žodžio nebuvo. Visas R „Tütel, Pünktlein“ straipsnis perimtas tik į Mv1, kituose žodynuose jo nėra, plg.: Mv1 479: Tȕtel, Pȕnktlein, Raƀtélis, élio, m. Luc. XVI, 17. Raiƀtélis, élio, m. Matt. V, 18. Žýmėlė, lês, f. Raštelis R Tütel, Pünktlein atitikmuo raštelis irgi turi nuorodą į Bibliją – Mt 5,18, plg.: 24 LB yra tütel, plg. Lk 16,17: Es ift aber leichter das Himel und Erden vergehen, denn das ein tütel am Geſetz falle. 14 Rvl 358: Tūtel, Půnktlein [...] Raißtélis, élio, m. Matth. V. 18. Tačiau B 1735 (ir NT 1727) Mt 5,18 raištelio nėra: NT 1727 vok. Tittel25 B 1735 atitinka žodelis; raištelio reikšmę padeda identifikuoti V lot. apex „diakritinis ženklas“, plg.: Mt 5,18 NT 1727, 15 Denn ich sage euch warlich, || Biß daß Himmel und Erde zer=||gehe, wird nicht zugehen der || kleineste Buchstabe, noch ein || Tittel vom Gesetze, biß daß es || alles geschehe. B 1735: Nēfa iš tiefôs fakau jums: || ik* dangus ir žémę šugaiß, ne || šugaiß nei mažáufas raßtélis, || arba ney wien’s žodélis žóka=||no, ikk’ wiff’ ißfipildis. V: Amen quippe dico vobis: Donec transeat caelum et terra, iota unum aut unus apex non praeteribit a Lege, donec omnia fiant. Nė viename iš ankstesnių žodynų žodis raištelis neturi „diakritinio ženklo“ reikšmės. Galbūt raištelis galėtų būti korektūros klaida (t. y. *raštelis), bet tai mažai tikėtina, nes abu žodžiai, raštelis ir raištelis, Rvl yra tame pačiame „Tūtel, Pünktlein“ straipsnyje, greta vienas kito (žr. skyrių „Diakritinis ženklas“, 4 pav.). Galima tik atsargiai spėti, kad raištelis Ruigui galėjo būti įsiminęs iš kolektyvinio NT 1727 ir B 1735 vertimo, todėl prirašyta nuoroda į Bibliją. Kaip minėta, visas Rvl „Tūtel, Pünktlein“ straipsnis perimtas į Mvl, kartu ir raištelis (žr. poskyrį „Raštelis“). Jis pateko ir į N: įrašytas po žodžio raištas, turi „taškelio“ reikšmę, plg.: N 432: Raisztas, o, m. ein Kreis. [...] Raisztélis, io, m. Dim. ein Kreischen, Pünktchen. Klv tėra tik raištas ([raißtas, -o, Subst. m. ein Kreis.] Klv 342), bet ne raištelis. Žymelė Žodis žymelė26 R duotas kaip „diakritinį ženklą“ reiškusių žodžių raštelis ir raištelis sinonimas ir „diakritinį ženklą“ bei „tašką – skyrybos ženklą“ galinčių reikšti vok. Dipfel, Tipfel, Punkt atitikmuo, plg.: Rvl 358: Tūtel, Půnktlein, Raßtélis, élio, m. Luc. XVI. 17. Raißtélis, élio, m. Matth. V. 18. Žymélé, ės, f. Rvl 101: Dipfel, Tipfel, Žymélé, ės, f. Rvl 283: Punct, Žymélé, ės, f. Spakiélis, élio, m. 25 LB yra Tūtel, plg. Mt 5,18: Denn ich sage euch warlich, Bis das Himel und Erde zergehe, wird nicht zugehen der kleinest Buchstab, noch ein Tūtel vom Gefetze, bis das es alles geschege. 26 R žymelė reiškia ne tik „diakritinį ženklą“, „tašką – skyrybos ženklą“, bet ir „ženklą“, „natą“ (Aleknavičienė 2024: 936). 15 Kaip minėta, C žymelė yra vok. Punkt atitikmuo ir reiškia „diakritinį ženklą“ (gr. Κεραία, lot. apex), šią reikšmę turėjo ir W vok. Punkt. „diakritinio ženklo“ reikšme žymelė pavartota Samuelio Bitnerio Naujojo Testamento leidime (Karaliaučius, 1701, toliau – BtNT), Mt 5,18 – tą Biblijos eilutę Ruigys buvo nurodęs prie kito tos pačios reikšmės žodžio raištelis (plg. NT 1727 vok. Titel27, V lot. apex), plg.: Mt 5,18 BtNT: Nefa ißtieſôs fakau ju=Ilmus. iki koḷey praeis dangus ir || ǯ́ėme ne praeis wiena jota / arba || wiena ǯ́imėle raßto iß 3okono / || iki wifs ißpildis. Vis dėlto negalima tiksliai pasakyti, kad žymelė galėtų būti perimta iš BtNT, nes V. Zubaitienės tyrimai rodo, jog Ruigys juo veikiausiai nesirėmė (Zubaitienė 2010a: 196). Žymelė su R straipsniais „Dipfel, Tipfel“, „Punkt“ ir „Tütel, Pünktlein“ perimta į M, plg.: Mvl 132: Dipfel, Tipfel, ǯymélė, ês, f. Mvl 378: Punct, ǯymélé, ês, f. Spakiélis, élio, m. Mvl 479: Tůtel, Půnktlein, Raßtélis, élio, m. Luc. XVI, 17. Raißtélis, élio, m. Matt. V, 18. ǯymélé, lês, f. G. H. F. Nesselmannas ir F. Kuršaitis žodį žymelė taip pat įtraukė į savo žodynus kaip žodžio žymė, reiškusio „ženklą, simbolį, rašto ženklą“, deminutyvą, bet jo „diakritinio ženklo“ reikšmės nebenrodė, plg.: N 546: Z’yme, ês, f. ein Zeichen, ein Kennzeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftzeichen, eine Ziffer. Z’ymélé, ês, f. Dim. daß. Klv 522: žymė, -ės, Subst. fem. ein Merkzeichen; Demin. žymėlė, -ės, ein kleines Merkzeichen, ein Komma. Apibendrinimas Ruigys į savo žodyną įtraukė „diakritinį ženklą“ reiškusių žodžių. Vokiški Rvl registro žodžiai turi sąsajų su šaltiniais, o lietuviški atitikmenys kitokie, išskyrus C žymelė. Biblijos nuoroda rodo, kad raištelis galėtų būti perimtas iš B 1735 (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. R „diakritinį ženklą“ reiškusių terminų vartojimas ankstesniuose darbuose H | Lex | C | Q | B | P | B 1735 raištelis | – | – | – | – | – | – 27 Plg. LB Tütel. 16 H Lex C Q B P B 1735 raštelis − − − − − + žymelė − − + − − − Iš R terminų „diakritiniam ženklui“ žymėti M. G. H. F. Nesselmannas į savo žodyną įtraukė raštelį „taškelį“ („ein Kreischen, Pünktchen“). F. Kursaitis šių R terminų į savo žodyną neįtraukė (žr. 5 lentelę). 5 lentelė. R „diakritinį ženklą“ reiškę terminai XIX a. žodynuose M N K raštelis + + − raštelis + − − žymelė + − − TAŠKAS „Taško“ reikšmę R turi du žodžiai: žymė ir spakelis. Žymė Rlv duotas žodis žymė „taškui“ reikšti (Aleknavičienė 2024: 936)28, Rvl jo nebuvo, plg.: Rlv 192: Žymė, ės, f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punkt der Schrift. Nei ankstesniuose, nei vėlesniuose žodynuose „taško“ reikšmės žymė neturėjo. N žymė turi kelias reikšmes, viena iš jų – „rašto ženklas“, bet „taško“ reikšmė neišskirta, plg.: N 546: Z’ymė, ės, f. ein Zeichen, ein Kennzeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftzeichen, eine Ziffer. Spakelis Rvl vok. Punkt vienas iš atitikmenų – spakelis (Rlv nėra). Anksčiau spakelis fiksuotas tik B, plg.: Rvl 283: Punct, Žymėlė, ės, f. Spakiélis, élio, m. B 988: Pünctlein. Spakkelis. Į M iš R perimtas visas vok. „Punkt“ straipsnis, tad ir spakelis. N spakelis kaip deminutyvas tepaminėtas prie žodžio spakas „taškas“. „Taškas“ N ir K vadinamas kitais žodžiais: N spakas, spuogis, K spuogelis, punktas (duoti ir „neaiškūs“ spakas, spuogas, taškas), plg.: Spakas, o, m. ein Tropfen; ein Pünctchen. Spakélis, io, m. Dim. daff. N 491; Spugis, io, m. 28 R žymė reiškia ir „tašką – skyrybos ženklą“, „skiriamąjį ženklą“, „randą“ (Aleknavičienė 2024: 936). 17 (3’em.) ein Punct N 494; Punct, der, 1) ein kleines rundes Tüpfchen, [pogēlis. als Interpunctiozeichen, pùṅktas Kvl 116; [fpakas, -o, ein Tropfen, ein Pünktchen, s. v. a. fpógas.] Kvl 395; [taßkas, -o, Subst. m. der Tropfen, ein Punkt in der Schrift.] Kvl 450. Apibendrinimas R „tašką“ reiškė žodžiai žymė ir spakelis ankstesniuose darbuose nefiksuoti, išskyrus tik B spakelį (žr. 6 lentelę). 6 lentelė. R „tašką“ reiškusių terminų vartojimas ankstesniuose darbuose H | Lex | C | Q | B | P; žymė | – | – | – | – | – | –; spakelis | – | – | – | – | + | – R žymė „taškas“ neįtrauktas nė į vieną vėlesnį žodyną; spakelis „taškas“ pateko į M, o G. H. F. Nesselmannas jį pateikė tik „Spakas“ straipsnyje. F. Kuršaitis R terminų „taškui“ žymėti į savo žodyną neįtraukė (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. R „tašką“ reiškę terminai XIX a. žodynuose M | N | K; žymė | – | – | –; spakelis | + | + | – KABLELIS Rvl duoti du vok. Komma „kablelis“ atitikmenys: tarpbrūkšnelis ir skyrिमėlis (juos žr. Aleknavičienė 2024: 826, 736; žr. 5 pav.), plg.: Rvl 92: Comma, Tarpbrukßnelis, élio, m. Skyrimélis, élio, m. Rvl registre kablelio reikšmę turinčių terminų daugiau: tarpbrūkšnelis ir dar du Rvl neminėti žodžiai: skyrinėlis ir žymė (juos žr. Aleknavičienė 2024: 736, 936), plg.: Rlv 157: Tarp Brukßnelis, élio, m. ein Comma. Rlv 133: Skyrinélis, élio, m. ein comma oder colon im Buche. Rlv 192: Žymė, ės, f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punct der Schrift. 18 5 paveikslas. Rvl 92: vok. Comma lietuviški atitikmenys Tarpbrukšnelis, Skyrimėlis; LMAVB RSS: LK–18/10 Taigi, iš viso R yra keturi „kablelį“ reiškiantys terminai: tarpbrūkšnelis, skyrimėlis, skyrinėlis ir žymė. Žodis kableliui žymėti buvo įtrauktas į W, taip pat į B (parodyta ir šio ženklo forma </> ). Rvl vok. Komma vertimo variantai sutampa su B; kituose žodynuose šių žodžių nebuvo, plg.: W 96: Comma, ātis, 3. n. eine Distinction in dem Schreiben, sonsten Virgula genannt. B 314: Comma. Tarp-brukßnelis, Skirimelis. v. g. (/) Tarpbrūkšnelis Terminas tarpbrūkšnelis „kablelis“ yra ir Rvl, ir Rlv, kaip minėta, jis buvo ir B (žr. skyrių „Kablelis“). A. Balašaitis yra pastebėjęs, kad Ruigio tarpbrūkšnelis ir toliau aptariamas skyrimėlis (žr. poskyrį „Skyrimėlis“) nebuvę plačiau vartojami (Balašaitis 1961: 152), bet jie pateko į XIX a. žodynus. K. G. Milkus tarpbrūkšnelį įtraukė į abi žodyno dalis (į Mvl perėmė visą „Komma“ straipsnį), plg.: Mvl 121: Comma, Tarpbrukßnelis, elio, m. Skyrimėlis, elio, m. Žymėlė, ės. f. Mlv 288: Tarpbrukßnelis, lio, m. ein Comma, ein Unter=ſcheidungszeichen. N tarpbrūkšnelis duotas dukart: „B“ ir „T“ raidžių skyriuose; F. Kuršaitis jį įtraukė į Klv, tiesa, suskliaudė laužtiniais skliaustais, rodančiais, kad žodis neaiškus, plg.: N 91: Tarpbruksżnélis, io, m. ein Comma, Interpunktionszeichen. N 347: Tarpbruksżnélis, io, m ein Komma. Klv 449: [tarpbrūkßnelis, -io, Subst. masc. demin. ein Komma.] Kvl kableliui pavadinti duota kitų terminų: Komma, das, kūma, brukėlis, io. Kvl 699. Skyrimėlis Terminas skyrimėlis „kablelis“, kaip minėta, yra tik Rvl, anksčiau į savo žodyną jį buvo įtraukęs J. Brodovskis (žr. skyrių „Kablelis“). Šis terminas perimtas į Mvl (žr. poskyrį „Tarpbrūkšnelis“; Mlv nėra) ir N; Klv, kaip ir tarpbrūkšnelis, įrašytas laužtiniuose skliaustuose kaip neaiškus, plg.: 19 N 478:  Skyrimėlis, io, m. Dim. daff. 3. B. das Komma. Klv 381:  [ſkyrimėlis, -io demin. zu ſkýrimas, die Scheidung, Trennung, das Komma.] Skyrinėlis Rlv termino skyrinėlis, reiškusio „kablelį“ ir „dvitaškį“ (žr. skyrių „Kablelis“, žr. 6 pav.), A. Balašaitis savo tyrime nenurodė, V. Zubaitienė jį laikė korektūros klaida (Zubaitienė 2010a: 261). Atrodo visai tikėtina, kad čia iš tiesų galėjo būti spaudos rinktas: galbūt vietoje Skyrimėlis surinkta Skyrinėlis. Juk Ruigys Rvl buvo davęs du vok. Komma atitikmenis – tarprūškėnelis ir skyrimėlis, pirmasis įtrauktas į Rlv kaip antraštinis žodis, o štai antrasis ne, bet čia yra skyrinėlis, kurio nebuvo Rvl. R šaltiniuose termino skyrinėlis irgi nėra. Tačiau, kita vertus, tai galėtų būti ir Ruigio sudarytas žodis, sietinas su skyrinys „skirstymas, skyrimas“29 (plg. raštinėlis). 6 paveikslas. Rlv 133: Skyrinėlis „kabelis“, „dvitaškis“; LMAVB RSS: LK–18/10 K. G. Milkus R skyrinė­lį įtraukė į savo žodyną, tiesa, su pastaba, kad žodis neaiškus; N ir K šio termino nėra, plg.: Mlv 244:  Skyrinėlis, lio, m. ein Comma, ein Unterscheidungs=Zeichen im Buch; nicht sehr verständlich. Žymė Rlv viena iš žodžio žymė reikšmių – „kablelis“30 (žr. Aleknavičienė 2024: 936), o Rvl vok. Komma „kabelis“ atitikmens žymė neturi, plg.: Rlv 192:  Žymė, ės, f. eine Narbe, Maal der Wunde, 2. ein Comma oder Punct der Schrift. R šaltiniuose žodis žymė „kablelio“ reikšmės irgi neturėjo. K. G. Milkus perimtą Rvl „Komma“ straipsnį papildė sinonimu žymelė, bet ne žymė (žr. poskyrį „Tarprūškėnelis“), o Mlv žodžio žymė reikšmės „kabelis“, kuri buvo Rlv, nebenurodė, plg.: Mvl 121:  Comma, Tarprukßnėlis, elio, m. Skyrimėlis, elio, m. Žymėlė, ės. f. Mlv 351:  Žymė, ės, f. eine Narbe, Maal der Wunde, Maal=Zeichen. 29 Žr. LKŽ. 30 R žymė reiškia ir „tašką – skyrybos ženklą“, „skiriamąjį ženklą“, „randą“ (Aleknavičienė 2024: 936). 20 N žymė turi kelias reikšmes, viena iš jų – „rašto ženklas“, bet „kablelio“ reikšmė neišskirta; Klv žymė irgi nereiškia „kablelio“, šią reikšmę turi deminutyvas žymelė, kaip M, plg.: N 546:Z’ymė, ės, f. ein Zeichen, ein Kennzeichen, ein Charakter; eine Spur, eine Narbe; ein Schriftzeichen, eine Ziffer. Klv 522žymė, ės, Subst. fem. ein Merkzeichen; Demin. žymėlė, -ės, ein kleines Merkzeichen, ein Komma. Apibendrinimas Į R įtraukta terminų kableliui pavadinti. Du iš jų – tarpbrūkšnelis, skyr imėlis – turi sąsajų su B, kiti šaltiniuose neminėti, veikiausiai sugalvoti paties Ruigio (skyrinėlis [jei tai nėra korektūros klaida], žymė; žr. 8 lentelę). 8 lentelė. R „kablelį“ reiškusių žodžių vartojimas ankstesniuose darbuose H | Lex | C | Q | B | P | tarpbrūkšnelis | - | - | - | - | + | - | skyr imėlis | - | - | - | - | + | - | skyrinėlis | - | - | - | - | - | - | žymė | - | - | - | - | - | - R „kablelį“ reiškę terminai tarpbrūkšnelis ir skyr imėlis perimti į visus tris XIX a. žodynus, tik K pažymėti kaip neaiškūs. Tos pačios reikšmės skyrinėlis pateko tik į M, o žymė N ir K „kablelio“ reikšmės nebeturi (tik žymelė) (žr. 9 lentelę). 9 lentelė. R „kablelį“ reiškę terminai XIX a. žodynuose (laužtiniai skliaustai rodo, kad žodis autoriui nebuvo aiškus ar žinomas žinomas) M | N | K | tarpbrūkšnelis | + | + | [+] | skyr imėlis | + | + | [+] | skyrinėlis | + | - | - | žymė | - | - | - DVITAŠKIS R terminas skyrinėlis turi „dvitaškio“ (ir „kablelio“) reikšmę31 (Aleknavičienė 2024: 736, žr. 6.3), plg.: Rlv 133:Skyrinėlis, ėlio, m. ein comma oder colon im Buche. 31 Skyrinėlis LKŽₑ užfiksuotas iš R tik „kablelio“ reikšme. 21 Į W ir B taip pat įtraukti dvitaškį reiškiantys antraštiniai žodžiai, bet B lietuviško atitikmens nėra, tik ženklas <:>, plg.: W 94:　　　 Colon, colum. n. 2. zwei Puncta. B 314:　　　 colon v. g (:) Kaip jau minėta, šis žodis perimtas į M, bet čia dvitaškio reikšmė jam nesuteikta (žr. poskyrį „Skyrinėlis“). N ir KŽ skyrinėlio nėra, o dvitaškis vadinamas terminais dvispuogis, dvillinkas punktas, plg.: Dwispugis, io, m. ein Doppelpunct, das Kolon N 494; Doppelpunct, der, dwilinkas punktas Kvl 302; [dwifpugis, -io, Subst. m. ein Doppelpunct. Wohl eine Erfindung der Sprachlehrer.] Klv 103. IŠVADOS XVII–XVIII a., kai lietuvių kalbos gramatikos buvo rašomos kitomis kalbomis, žodynai buvo pagrindiniai veikalai, kūrę lietuvišką terminiją. Pilypas Ruigys į 1747 m. publikuotą lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną įtraukė lietuviškų rašto ženklus žyminčių terminų: ir antraštinių žodžių, ir vokiškų terminų lietuviškų atitikmenų. R ir keliakalbiuose žodynuose bei Biblijoje užfiksuotų vokiškų ir lotyniškų terminų lyginamoji analizė leido tiksliau identifikuoti jais žymimas sąvokas. Ankstesniuose terminijos tyrimuose fiksuoti ne visi Ruigio vartoti terminai rašto ženklams pavadinti. Šiame straipsnyje pirmą kartą aptariami R duoti „dvitaškio“ ir „diakritinio ženklo“ reikšmes turintys žodžiai. Nustatyta, kad Rv1 antraštiniai žodžiai raidei, skaitmeniui, diakritiniam ženklui, taškui, dvitaškiui pavadinti turi sąsajų su W. Į H orientuoja Rv1 vok. Buchstabe atitikmenys skaitytinė, raštelis, abiejų žodynų lietuvių–vokiečių kalbų dalyse pateikti ir kaip antraštiniai žodžiai. Su B sieja vok. Buchstabe atitikmuo raštas, vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis ir skyr imėlis, vok. Punkt, Pünktlein atitikmuo sp akelis. Iš C galėtų būti perimtas vok. Buchstabe atitikmuo skaitytinė. Biblijos nuorodas turintys žodžiai raštas, raštelis „raidė“, raštelis „diakritinis ženklas“ sietini su B 1735. Terminai rašytinė, raštinėlis „raidė“, rokuotinė, suskaitytinė „skaitmuo“, raištelis „diakritinis ženklas“, žymė „taškas“, „kabelis“, skyrinėlis „kabelis“, „dvitaškis“ neužfiksuoti ankstesniuose darbuose, jų autorius galėtų būti Ruigys. Daugiausia R terminų perimta į M: iš Rv1 „Buchstabe“ straipsnis su lietuviškais atitikmenimis skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas; „Ziffer“ ir „Zahl“ straipsniai su atitikmenimis rokuotinė, suskaitytinė; vok. Tütel, Pünktlein, Dipfel, Tipfel atitikmenys raštelis, raištelis, žymelė „diakritinis ženklas“; vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis, skyrinėlis; vok. 22 Punkt atitikmenys žymelė, spakelis; iš Rlv – antraštiniai žodžiai skaitytinė, rašytinė, raštinėlis „raidė“, tarpbrūkšnelis, skyrinėlis „kablelis“. Vėlesniuose žodynuose R buvusių rašto ženklus žyminčių terminų kur kas mažiau. Į N kaip antraštiniai žodžiai įtraukti R terminai skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštinėlis „raidė“, rokuotinė „skaitmuo“, tarpbrūkšnelis, skyrinėlis „kablelis“, spakelis „taškas“. KŽ sąsajų su R dar mažiau: Kvl teduoti Rvl vok. Buchstabe atitikmenys rašytinė, skaitytinė (kaip pagrindini vok. Buchstabe atitikmenį F. Kuršaitis pateikė būkštavus), vok. Zahl ir Ziffer atitikmuo rokuotinė, vok. Komma atitikmenys tarpbrūkšnelis, skyrinėlis (abu pažymėti kaip neaiškūs; kableliui pavadinti duoti terminai kuma, brūkelis); Klv – antraštiniai žodžiai skaitytinė (nurodyta, kad biblinis), rokuotinė, tarpbrūkšnelis (pažymėtas, kaip neaiškus). Tyrimas parodė, kad R terminai pasižymi daugiარეikšmiškumu: vienas lietuviškas žodis įvardija kelias sąvokas: raštelis yra ir vok. Buchstabe „raidė“, ir Tütel, Pünktlein „diakritinis ženklas“ atitikmuo (ir dar vok. Schrift der Buchdrucker, Lėtas Raβtelis Druckorū „šriftas“); skyrinėlis (jei tai nėra korektūros klaida) turi dvi reikšmes: „kablelio“ ir „dvitaškio“; žymė – „kablelio“ ir „taško“. R rašto ženklus žymintiems terminams būdinga ir sinonimija: Ruigys nurodė po keletą vokiškų žodžių lietuviškų atitikmenų: vok. Buchstabe „raidė“ – skaitytinė, rašytinė, raštelis, raštas, raštinėlis; vok. Komma „kablelis“ – tarpbrūkšnelis, skyrinėlis, skyrinėlis; vok. Punct „taškas“ – žymelė, žymė, spakelis. ŠALTINIAI B: LEXICON GERMANICO=LĪTHVANĪCVM ET LĪTHVANICO=GERMANĪCVM [...], [prieš 1744]. Dokumentinis leidimas, žodžių indeksas: Brodovskis Jokūbas 2009: Lexicon Germanico=Lithvanicum et Lithvanico=Germanicum. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas 1–3, parengė V. Drotvinas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. B 1735: BIBLIA, Tai efti: Wiffas Sʒwentas Raβtas, Sėno ir Naujo Teftamento, Pagal Wokiβką Pėrguldimą D. Mertino Luteraus [...] Karaláuczuje. BtNT: NOVUM TESTAMENTUM LITHVANICUM [...] Naujas Teftamentas Lietuwiβkas [...] Karalauczuje / Ißβáuśtas nūg Potámkû Reuβnėraus. Mėtu 1701. Internetinis leidinys: Samuelis Bitneris, Naujasis Testamentas, 1701, parengė O. Aleknavičienė, J. Venckienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007–2008. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=26. C: Clavis Germanico-Lithvana [po 1680]. Faksimilinis leidimas: Clavis Germanico-Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, parengė V. Drotvinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. H, Hvl, Hlv: [Hakas Frydrichas Vilhelmas,] VOCABVLARIVM LITTHVANICO-GERMANICVM, ET GERMANICO-LITTHVANICVM [...] HALLE, Druckts Stephanus Orban, Univerf. Buchdr. [1730]. Kritinis leidimas: Zubaitienė 2012a, 23 lietuviškų žodžių indeksas: Zubaitienė 2012b. Internetinis leidinys: Hakas Frydrichas Vilhelmas 1730: Vocabularium Litthuanico–Germanicum, et Germanico–Litthuanicum, parengė V. Zubaitienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=61. Klv: [Kuršaitis Frydrichas,] Littauisch-Deutsches Wörterbuch [...], Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1883. Kvl I: [Kuršaitis Frydrichas,] Wörterbuch der littauischen Sprache [...], Erster Theil: Deutsch-Littauisches Wörterbuch, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1870. Kvl II: [Kuršaitis Frydrichas,] Wörterbuch der littauischen Sprache [...], Erster Theil: Deutsch-Littauisches Wörterbuch, Zweiter Band, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1874. LB: D. Martin Luthers Werke. Kritische Gesamtausgabe. Die Deutsche Bibel 6–7, Weimar: Hermann Böhlau Nachfolger, 1929–1931. Lex: Lexicon Lithuanicum: rankraštinis XVII a. vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Įvadą, žodyno teksto transliteraciją ir žodžių rodyklę parengė V. Drotvinas, Vilnius: „Mokslas“, 1987. M, Mlv, Mvl: [Milkus Kristijonas Gotlybas,] Littauifch=Deutfches und Deutfch=Littauifches Wörter=Buch [...], Königsberg, 1800. Im Druck und Verlag der Hartungfchen Hofbuchdruckerey. N: [Nesselmann Georg Heinrich Ferdinand,] Wörterbuch der Littauifchen Sprache [...], Königsberg: Verlag der Gebrüder Bornträger, 1851. NT 1727: Naujas Teſtamentas Mufu Pono Iezaus Kriſtaus / ir Pſalteras Dowido [...]. Karalauczuje, Mete 1727. Internetinis leidinys: Naujasis Testamentas, 1727, parengė M. Šinkūnas, B. Triškaitė, J. Venckienė, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2016. Prieiga internete: http://seniejirastai.lki.lt/. P: Rankraštinis vad. Prahos vokiečių–lietuvių kalbų žodynas [XVIII a. pirmoji pusė], NK ČR: XVI.F.30. R, Rlv, Rvl: [Ruigys Pilypas,] Littauifch=Deutfches und Deutfch=Littauifches Lexicon [...], Königsberg: druckts und verlegts I. H. Hartung, 1747. Faksimilinis leidimas: Aleknavičienė, Zubaitienė 2024; kritinis leidimas: Zubaitienė 2024; lietuviškų žodžių indeksas: Aleknavičienė 2024. Q: Krauzės vokiškai–lietuviškas žodynas XVII a., LLTIB R: F 1–5792. SD 1677: [Sirvydas Konstantinas,] DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM, In ufum Studiofae Iuuentutis [...] Vilnae, Typis Academicis Societatis IESV. Anno Domini M. DC. LXXVII. Internetinis leidinys: Konstantinas Sirvydas, Dictionarium trium linguarum, 1677, parengė M. Šinkūnas, programavo V. Zinkevičius, Vilnius: Lietuvių 24 kalbos institutas, 2012. Prieiga internete: https://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=53. W: [Weismann Erich,] Lexicon bipartitum, Latino-germanicum, et Germanicolatinum [...] auctore Eryco Weismanno, Stuttgardia, Sum[p]tibus, Joh. Bened. Mezleri & Christoph Erhardi, Anno MDCCXXV [1725]. LITERATŪRA Aleknavičienė Ona 2024: Pilypo Ruigio žodynas Littauisch–Deutsch und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747 3 [The Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747, dictionary by Philipp Ruhig 3]: studija ir morfologiškai anotuotas lietuviškų žodžių indeksas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (spausdinama). Aleknavičienė Ona, Zubaitienė Vilma 2024: Pilypo Ruigio žodynas Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747 1 [The Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747, dictionary by Philipp Ruhig 1]: faksimilė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla leidykla (spausdinama). Balašaitis Antanas 1961: Lietuvių kalbotyros terminų istorija [History of Lithuanian Linguistic Terminology]: disertacija filolog. m. kand. laipsniui įgyti, Vilnius; VUB RS, F 76–298. Balašaitis Antanas 2010: Iš lietuviškų kalbotyros terminų istorijos [From the History of Lithuanian Linguistic Terminology]. – Gimtoji kalba 5, 3–12. Deutsches Wörterbuch von Jacob Grimm und Wilhelm Grimm [The Deutsches Wörterbuch by Jacob Grimm und Wilhelm Grimm], digitalisierte Fassung im Wörterbuchnetz des Trier Center for Digital Humanities, Version 01/25. Prieiga internete: https://www.woerterbuchnetz.de/DWB. Drotvinas Vincentas 2005: Dėl Pilypo Ruigio „Littauifch=Deutfches und Deutfch=Littauifches Lexicon [...]“ (Königsberg, 1747) vokiečių–lietuvių dalies registro šaltinių: Ehrenreicho Weismanno „Lexicon Bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum [...]“ [Regarding the Sources of the Register of the German-Lithuanian section of Philip Ruig’s Littauifch=Deutfches und Deutfch=Littauifches Lexicon [...] (Königsberg, 1747): Ehrenreich Weismann’s Lexicon Bipartitum, latino-germanicum et germanico-latinum]. – Lituanistica 1, 25–37. Drotvinas Vincentas 2006: Fridrichas Kuršaitis žodynininkas [The Lexicographer Friedrich Kurschat]. – Gimtasis žodis 4, 31–35. Etymologisches Wörterbuch des Deutschen [Etymological Dictionary of German]. Prieiga internete: https://www.dwds.de/d/wb-etymwb. 25 Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga. Lietuviškos knygos raida 1547–1940 [The Book of Lithuania Minor. The Development of Lithuanian Book, 1547–1940], Vilnius: Baltos lankos. Kazlauskaitė Gita 2002: Lietuviškų elementorių kalbotyros terminai [Linguistic Terms of Lithuanian ABC Books]. – Lituanistica 2, 63–83. Lemeškin Ilja 2013: Prahos vokiečių–lietuvių rankraštinio žodyno autorystės klausimu [On the Issue of Authorship of the Prague Manuscript German–Lithuanian Dictionary]. – Acta Linguistica Lithuanica 69, 269–279. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/967/1057. LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian Language] 1–20 (1941–2002), red. Kolegija: G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/. Trishkaitė Birutė 2011: Recepcija rukopisnyx slovarej Maloj Litvy v leksikograficheskix rabotax G. G. F. Nesselmana i F. Kurshaitisa [Reception of Manuscript Dictionaries of Lithuania Minor in Lexicographic Works by G. H. F. Nesselmann and F. Kuršaitis]. – Kul’turnoe nasledie Vostochnoj Prusii: sbornik statej 1, Kaliningrad, 30–45. Triškaitė Birutė 2014: Ar Frydrichas Vilhelmas Hakas – vadinamojo Prahos rankraštinio žodyno autorius? [Is Friedrich Wilhelm Haack the Author of the So-Called Prague Manuscript Dictionary?]. – Acta Linguistica Lithuanica 71, 292–317. Prieiga internete: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/932/1022. Urbutis Vincas 2008: Žodynų istorija [History of Dictionaries]. – Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 622–628. V: Nestle-Aland, Novum Testamentum Graece et Latine [The New Testament in Greek and Latin], Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 52016. Zinkevičius Zigmas 1988: Lietuvių kalbos istorija 3: Senųjų raštų kalba [History of the Lithuanian Language 3: The Language of the Old Writings], Vilnius: Mokslas. Zubaitienė Vilma 2003: Kristijono Milk aus pakeitimai Pilypo Ruigio (1747) žodyne [Christian Gottlieb Mielcke’s Amendments to Phillip Ruhig’s dictionary (1747)].– Archivum Lithuanicum 5, 127–178. Zubaitienė Vilma 2006: Aštuntasis Ehrenreicho Weismanno Lexicon bipartitum leidimas(1725) – Pilypo Ruigio žodyno (1747) vokiečių–lietuvių kalbų dalies registro šaltinis [The Eight Edition of Lexicon Bipartitum by Ehrenreich Weismann (1725) as a Source for the German–Lithuanian Part of the Dictionary by Philipp Ruhig (1747)]. – Archivum Lithuanicum 8, 97–148. 26 Zubaitienė Vilma 2010a: Pilypo Ruigio Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747): šaltiniai ir leksikografinis metodas [Philipp Ruhig’ Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon (1747): Sources and Lexicographical Method], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Zubaitienė Vilma 2010b: Priešai Pilypo Ruigio (1747) ir Frydricho Kuršaičio (1883) žodynų egzemplioriuose [Additions Found in the Copies of the Dictionaries by Pilypas Ruigys (1747) and Frydrichas Kuršaitis (1883)]. – Leksikografija ir leksikologija 2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 123–139. Zubaitienė Vilma 2012a: Frydrichas Vilhelmas Hakas, Vocabularium Litthvanico-Germanicum, et Germanico-Liththvanicum... Nebst einem Anhang einer kurtzgefassten Litthauischen Grammatic (1730) 1 [Friedrich Wilhelm Haack, Lithuanian-German and German-Lithuanian Dictionary with an Appendix Containing a Concise Lithuanian Grammar (1730) 1]: kritinis leidimas, gramatiką iš vokiečių kalbos vertė L. Plaušinaitė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Zubaitienė Vilma 2012b: Frydrichas Vilhelmas Hakas, Vocabularium Litthvanico-Germanicum, et Germanico-Liththvanicum... Nebst einem Anhang einer kurtzgefassten Litthauischen Grammatic (1730) 2 [Friedrich Wilhelm Haack, Lithuanian-German and German-Lithuanian Dictionary with an Appendix Containing a Concise Lithuanian Grammar (1730) 2]: studija, indeksai, rodyklės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Zubaitienė Vilma 2018: 1735 m. Biblijos leksika Pilypo Ruigio žodyne [Vocabulary from 1735 Lithuanian Translation of the Bible in the Dictionary of Pilypas Ruigys]. – Lietuvių kalba 12, 1–37. Prieiga internete: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22513. Zubaitienė Vilma 2024: Pilypo Ruigio žodynas Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon 1747 2 [The Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, 1747 dictionary by Philipp Ruhig 2]: mokslo studija ir kritinis leidimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (spausdinama). 27