Terminological Variation and Climate Change

Terminologija / Terminology 2025, vol. 32, pp. 1–19 Contents link / Turin io nuoroda ISSN 2669–2198 (online / elektroninis) TERMINOLOGINĖ VARIACIJA IR KLIMATO KAITA1 Terminų variantiskumas ir klimato kaita JUDIT FREIXA Universitat Pompeu Fabra E-mail: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-1440-5514 Mokslinių tyrimų sritys: neologija, terminologija, leksikografija, lyčių studijos. https://doi.org/10.35321/term32-01 SANTRAUKA Šiame straipsnyje nagrinėjama terminologinė ir kognityvinė variacija klimato kaitos diskurse. Išanalizavus 80 sąvokų iš aplinkosaugos glosarijų ir terminologijos duomenų bazių, nustatoma, kaip terminai kinta ir varijuoja grafiniu, morfosintaksiniu, leksiniu ar trumpinimo aspektu. Tyrime pabrėžiama, kad variantiniai terminai, tokie kaip ozono sluoksnis, ozono skydas ar ozonosfera, žymi tą pačią sąvoką, tačiau siūlo skirtingas prieigas ir aktyvina skirtingus kognityvinius rėmus. RAKTAŽODŽIAI: terminologinė variacija, kognityvinė variacija, klimato kaita. ANOTACIJA Šiame straipsnyje nagrinėjamas terminų ir kognityvinis variantiškumas klimato kaitos diskurse. Išanalizavus 80 sąvokų iš aplinkos apsaugos specialiųjų žodynų ir terminų duomenų bazių, nustatyta, kaip terminai evoliucionuoja ir kinta grafiniu, morfosintaksiniu, leksiniu lygmenimis ar dėl redukcijos. Tyrimas atskleidžia, kaip terminų variantai, tokie kaip ozone layer (ozono sluoksnis), ozone shield (ozono skydas) ar ozonosphere (ozonosfera), žymi tą pačią sąvoką, tačiau perteikia skirtingus požiūrius ir aktyvuoja skirtingus kognityvinius modelius. SVARBIAUSI ŽODŽIAI: terminų variantiškumas, kognityvinis variantiškumas, klimato kaita. 1Ankstesnė šio teksto versija buvo pristatyta 6-ojojeth tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos aspektai“, kuri 2025 m. spalio 16–17 d. vyko Lietuvių kalbos institute, Vilniuje (Lietuva). Autorių teisės © 2025 Judit Freixa. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Tai atvirosios prieigos straipsnis, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, kurios leidžia neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant pirminį autorių ir šaltinį. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Gauta: 2025-07-22. Priimta: / Priimta: 2025-11-06. 1 ĮVADAS Nuo 2000 m. terminas biokuras tapo vienu dažniausiai vartojamų terminų aplinkosaugos mokslų srityje. Biokuras gali būti naudojamas elektros energijai gaminti, šilumai ar judėjimui užtikrinti ir kitiems buitiniams, pramoniniams ar transporto poreikiams. Biokuras svarbus, nes padeda išvengti iškastinio kuro naudojimo. Biokuras gaunamas iš organinių medžiagų (biomasės), kurias fizikiniais, cheminiais ar biologiniais procesais galima paversti skystuoju, kietuoju arba dujiniu kuru. Vienas iš tokių procesų yra biodujinimas – technika, pagrįsta organinių atliekų anaerobiniu skaidymu (t. y. be deguonies), kurio metu susidaro biodujos. Pagrindinės biodujinimo metu susidarančios dujos yra metanas, todėl šis procesas dar vadinamas biometanizacija (arba biometanizavimu, priklausomai nuo vartojamos anglų kalbos atmainos). Tačiau dėl kalbinio ekonomiškumo ir priešdėlio bio- semantinio neutralizavimo šis procesas paprastai vadinamas tiesiog metanizacija (arba metanizavimu). Šie trys terminai – biodujinimas, biometanizacija ir metanizacija, kartu su jų ortografiniais variantais, yra iliustratyvus pavyzdys, įvedantis šio straipsnio temą – terminų variantiškumą klimato kaitos žodyne. Šis žodynas yra itin palanki terpė terminų variantiškumui tirti, o konkrečiau – kognityviniam variantiškumui analizuoti. Šiame straipsnyje nagrinėsime ryšį tarp įvardijimo variantiškumo, t. y. skirtingų terminų vartojimo tai pačiai sąvokai įvardyti, ir kognityvinio variantiškumo. TEORINĖ SISTEMA Terminologinė variacija Terminologinei variacijai2 per pastaruosius 25 metus mokslininkai skyrė nemažai dėmesio ir nagrinėjo ją iš įvairių teorinių perspektyvų. Cabré (1999) savo Komunikacinėje terminologijos teorijoje siūlo integruotą požiūrį, susiejantį kalbinius, kognityvinius ir komunikacinius aspektus. Šiuo požiūriu variacija nelaikoma terminologijos trūkumu, o veikiau funkcine reakcija į skirtingus vartojimo kontekstus. Be to, Cabré teigimu, terminai nepriklauso uždaroms, vienodoms sistemoms; jie egzistuoja įvairiose komunikacinėse aplinkose, kuriose tam pačiam specializuotam turiniui nusakyti atsiranda kelios raiškos formos. Šia prasme terminologinė variacija atspindi ne tik kalbos vartosenos skirtumus, bet ir žinių suvokimo bei reprezentavimo skirtumus. Freixa (2003; 2006; 2013; 2022) terminologinę variaciją nagrinėjo iš daugiamatės perspektyvos, taip pat integruodama kalbinius, kognityvinius ir komunikacinius aspektus. Laikydamasi Cabré požiūrio, Freixa (2003) pabrėžia, kad denominatyvinė variacija neturėtų 2 Terminologinė variacija griežtąja prasme yra bet kokia terminus veikianti variacija, tačiau šiame straipsnyje šį terminą vartojame įprastesne reikšme – kaip variaciją, veikiančią įvardijimus, todėl laikome jį denominatyvinės variacijos sinonimu.denominatyvinės variacijos. 2 Ji neturėtų būti laikoma marginaliu ar atsitiktiniu reiškiniu, o veikiau neatsiejama specializuotos kalbos ypatybe. Atlikdama aplinkosaugos srities tekstų, pasižyminčių skirtingu specializacijos lygiu, tekstynų tyrimus, ji nustato įvairius veiksnius, darančius įtaką variantų atsiradimui: teksto komunikacinį tikslą, tiek autoriaus, tiek tikslinės auditorijos žinių lygį, komunikacijos kanalą ir srities konceptinę struktūrą. 2006 m. straipsnyje Freixa siūlo terminologinės variacijos priežasčių tipologiją, padedančią suprasti variaciją ne tik kaip formų įvairovę, bet ir kaip funkcinę bei kognityvinę strategiją, atliepiančią įvairius komunikacinius poreikius. Naujesniuose tyrimuose (2022) ji pabrėžia dinamišką specializuotų žinių pobūdį ir parodo, kaip ši dinamika atsispindi kintančiuose įvardijimuose, atsirandančiuose diskursuose, kuriuose žinios kuriamos ir perteikiamos. Ji ypač išryškina mokslo populiarinimo bei tarpkalbinio ir tarpkultūrinio perdavimo vaidmenį. Šiuo požiūriu ji teigia, kad variaciją reikėtų laikyti ištekliumi, leidžiančiu pritaikyti specializuotą diskursą įvairiems vartojimo kontekstams, nebūtinai prarandant terminologinį tikslumą. Taigi jos darbai padeda įtvirtinti integruotą ir nepreskriptyvų požiūrį į terminologiją. From a sociocognitive perspective, Temmerman (2000) analyses terminology as a phenomenon anchored in collective experience and shared knowledge. Her model challenges the rigidity of classical approaches and acknowledges the dynamic, flexible, and contextualised nature of concepts, with particular attention to conceptual variation. On the other hand, from the perspective of Frame-Based Terminology (Faber et al. 2009; Faber 2022), variation is examined at the intersection of cognition, discourse, and language technologies. These approaches demonstrates that terminological variation is a complex and productive phenomenon, one that requires interdisciplinary and dynamic approaches for its full understanding. Kognityvinė variacija Skirtingai nuo denominatyvinės variacijos, susijusios su skirtingais vienam konceptui vartojamais įvardijimais, kognityvinė arba konceptinė variacija3 reiškia įvairius būdus, kuriais konkretus konceptas gali būti konstruojamas, interpretuojamas ir reprezentuojamas, priklausomai nuo kontekstinių, kultūrinių, ideologinių ar disciplininių veiksnių. Ši variacijos rūšis dažnai atsispindi vartojant skirtingus terminus, kuriais konceptas apibūdinamas iš skirtingų perspektyvų. Fernández-Silva (2011; 2016; 2022) pradeda nuo būtinybės atsisakyti tradicinio požiūrio į konceptą kaip į nekintamą, universalų darinį ir siūlo jį suvokti kaip dinamišką, konkrečioje situacijoje apibrėžiamą ir diskurse konstruojamą reiškinį. Fernández-Silva teigimu, konceptinė variacija yra neatsiejama mokslinių ir techninių žinių raidos dalis, taip pat ir jų 3 Šiame straipsnyje šiuos du terminus vartojame kaip sinonimus, nors konceptinė variacija dažniau vartojama kalbant apie su terminu siejamo paties koncepto pokyčius ar skirtumus, o kognityvinė variacija reiškia, kaip kalbėtojas tam tikru metu ar konkrečiame kontekste konceptualizuoja arba suvokia konceptą. 3 vartojimą įvairiose bendruomenėse. Ji teigia, kad specializuotos sąvokos nėra uždaros esybės, o atviros struktūros, formuojamos įrėminimo procesų ir perkontekstinimo. Šiuo požiūriu ji remiasi Fillmore’o kadrų semantika (1977), pabrėždama, kad sąvokos aktyvuojamos per sudėtingas kognityvines struktūras, lemiančias, kurie žinių aspektai tampa reikšmingi kiekvienoje komunikacinėje situacijoje. Šiuo požiūriu sąvokų variacija yra natūralus ir būtinas specializuotos komunikacijos reiškinys, ypač kai žinios cirkuliuoja tarp bendruomenių, kurių prioritetai, kompetencijos lygiai ar ideologinės pozicijos skiriasi. Within the Frame-Based Terminology approach, Faber et al. (2009) and Ureña Gómez-Moreno et al. (2013) have developed tools to represent conceptual variation in terminological knowledge bases. By combining semantic relations, frame blending, and cognitive dynamics, their approach captures how a single term may be conceptualised differently across disciplines. Benítez and León-Araúz (2023) further explore how conceptual variation can be tracked through computational methods applied to multilingual corpora, revealing how the same concept may be framed differently across languages and cultures. According to the authors, this raises significant challenges for specialised translation, international communication, and global knowledge management. Similarly, Tercedor (2011) addresses the cognitive dynamics of concepts, highlighting the influence of social change on the reconfiguration of specialised knowledge. She examines how concepts evolve over time, generating tensions between older and newer representations, and how these tensions are manifested in discourse. Conceptual variation, then, is also presented as the result of an evolutionary process, not merely a communicative one—a view shared by scholars such as Dury and Lervad (2008), and more recently, Dury (2022) and Dury and Picton (2024), who focus on terminological variation from a diachronic perspective. Apibendrinant galima teigti, kad sąvokų variacija būdinga situaciniam ir dinamiškam specializuotų žinių pobūdžiui. Jos tyrimas padeda geriau suprasti, kaip terminai ir jų reikšmės kuriami, perduodami ir derinami diskursuose, kuriuose atsispindi įvairios pasaulėžiūros. Klimato kaitos terminija Klimato kaita yra sudėtingas reiškinys, kuriam reikia tikslios terminijos, gebančios prisitaikyti prie nuolat besiplečiančių šios srities žinių. Pastaraisiais dešimtmečiais su klimato kaita susijęs žodynas sparčiai plėtėsi veikiamas mokslo, politikos, žiniasklaidos ir švietimo veiksnių. Todėl svarbu ne tik nustatyti konkrečius terminus, bet ir suprasti, kaip jie atsiranda, kinta ir vartojami priklausomai nuo komunikacinio konteksto, kompetencijos lygio bei kitų jų vartojimui įtakos galinčių turėti kintamųjų. 4 Guslyakova, Valeeva, and Vatkova (2020) analyse how new environmental terms (green neology) emerge and spread in education and the media. These neologisms reflect the emergence of new concepts (e.g. garbology) and the need to find effective ways to name and communicate them. The authors argue that ideological and educational components are key to environmental literacy, and that these neologisms serve not only a denominative function but also act as persuasive tools that shape educational and political discourse. Consequently, one of the defining features of climate discourse is its constant production of neologisms. This dynamism is also related to the interdisciplinary nature of climate knowledge. Moore et al. (2021), for example, analyse the term transformation in the context of climate change mitigation. In their systematic review, they observe that the term is used ambiguously and with multiple meanings, ranging from technological change to deep social reconfigurations. This polysemy reflects the complexity of climate phenomena and the diversity of disciplinary perspectives involved. Thus, terms such as energy transition, systemic transformation, or climate justice carry not only technical weight, but also political and ethical significance. Thus, Moore et al. similarly concludes that terminology not only describes change but actively participates in constructing it discursively. From a pragmatic perspective, Carrió-Pastor and Candel-Mora (2012) also argue that terminology should be understood as a contextual and discursive phenomenon, beyond any presumed normative rigidity. Through corpus analysis, they show that the choice of climate-related terms depends on factors such as text genre (academic, media, educational), target audience (experts, students or laypeople), as well as communication channel and purpose: technical precision, simplified dissemination, or rhetorical effect. They argue that communicative specificity (who speaks, to whom, and for what purpose) is central in terminological choice. From a more discourse-oriented perspective, Bureau (2024) demonstrates that conceptual representations of climate change vary not only in terminology but also in the frames of reference activated in different discourses. Comparing expert and media corpora, she finds significant differences in how causes, solutions, and responsibilities related to climate change are conceptualised. These findings align with Rogers (2004), who notes that media discourse tends to simplify and reconfigure scientific knowledge about climate, producing hybrid and sometimes imprecise concepts, though more accessible to the general public. Taip pat nustatyta, kad konceptualiosios metaforos atlieka svarbų vaidmenį formuojant klimato kaitos supratimą. Haddad Haddad ir Montero-Martínez (2021) pažymi, kad tokie posakiai kaip anglies pėdsakas ar anglies dioksido surinkimas veikia kaip struktūruojančios metaforos, abstraktiems reiškiniams priskiriančios konkrečius kognityvinius kadrus. Šios metaforos ne tik padeda suprasti, bet ir nukreipia veiksmus, nes kiekvienas kadras suponuoja savitą problemos suvokimo ir sprendimo būdą. Tokių metaforų perkėlimas iš vienos kalbos ir kultūros į kitą gali sukelti semantinių įtampų. Atlikdami kontrastinį anglų ir arabų kalbų tyrimą, autoriai pabrėžia, kad konceptualias implikatūras sunku tiksliai išversti, o tai gali paveikti 5 komunikacinį veiksmingumą daugiakalbėje aplinkoje. Cabezas-García ir León-Araúz (2022) patvirtina šią mintį parodydami, kad klimato kaitos komunikacijoje vartojami skirtingiems komunikaciniams poreikiams pritaikyti terminų variantai. Pavyzdžiui, pasirinkimas tarp pasaulinio atšilimo ir klimato krizės nėra neutralus: jis atspindi ideologijos, registro ir komunikacinio tikslo skirtumus. Terminų vartojimo būdas gali formuoti visuomenės suvokimą. However, recent studies such as Goldwert et al. (2024) suggest that changing terminology does not necessarily affect behavioural intentions. In their experimental research, they found that replacing terms like global warming with climate crisis had no statistically significant impact on people’s willingness to take climate action. This finding invites a more nuanced view of the direct influence of language on environmental behaviour, although it does not rule out its role in cognitive framing. DUOMENYS IR METODOLOGIJA Empiriniai terminų variacijos tyrimai grindžiami tekstų analize, nes tekstas yra natūrali terminų aplinka, kurioje galima stebėti tikrąjį jų funkcionavimą. Šiam tyrimui pasirinkome remtis žodynėliais, darydami prielaidą, kad juose užfiksuota variacija bus mažesnė už iš tikrųjų egzistuojančią. Taip savo stebėjimus grįsime pavyzdžiais, kuriuos atrinko žodynėlius sudarę terminologai ar specialistai ir kurie turėtų būti labiausiai nusistovėję specialistų vartosenoje. Siekdami sudaryti reprezentatyviausių su klimato kaita susijusių žodyno terminų sąrašą, konsultavomės su keliais žodynėliais, rasta atlikus paiešką „Google“. Tai Glossary of Climate Change Terms (Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra), The Climate Dictionary: An Everyday Guide to Climate Change (Jungtinių Tautų vystymo programa), Climate Change Glossary (BBC News), Climate Change Glossary: Definition of Key Terms (Sustainable Travel International) ir Glossary (Office for Climate Education). Atrinkę 100 terminų, pasikartojusių daugiausia žodynėlių, jų ieškojome dviejose terminologinėse duomenų bazėse: IATE (Interactive Terminology for Europe, Europos Sąjungos duomenų bazė) ir Cercaterm (Termcat, Katalonijos vyriausybės Generalitat de Catalunya, duomenų bazė). Galutinę imtį sudarė 80 sąvokų, kiekvieną jų reiškė vienas ar keli terminai; visi jie buvo užfiksuoti bent vienoje duomenų bazėje (dauguma – abiejose). Visas 80 sąvokų ir jų variantų sąrašas pateiktas priede. Formaliai variantų klasifikacijai rėmėmės Freixa (2003) pasiūlyta tipologija, pagal kurią variantai grupuojami atsižvelgiant į tai, ar skirtumas yra grafinis, morfosintaksinis, redukcinis, ar leksinis. Ši klasifikacija taip pat leidžia analizuoti variantų sąvokinį ekvivalentiškumą (kai pavadinimų daugiau nei du, lyginome tuos, kurių formalūs skirtumai mažiausi). Galiausiai, siekdami išanalizuoti terminų vartoseną ir raidą specializuotame diskurse laikui bėgant, naudojome „Google Ngram“ 6 Viewer – įrankis, leidžiantis vienoje laiko ašyje vienu metu palyginti iki penkių pavadinimų ir taip stebėti kiekvieno termino atsiradimą bei santykinį dažnumą laikui bėgant. Norėdami palyginti rezultatus su terminų vartosena ir raida žurnalistiniame diskurse, naudojome Factiva4 – didžiausią pasaulyje spaudos duomenų bazę, priklausančią Dow Jones. REZULTATAI IR ANALIZĖ Šiame skyriuje pirmiausia analizuojame į mūsų terminų imtį įtrauktų sąvokų pavadinimų indeksą. Toliau pateikiame pirminę pasirinktų pavyzdžių analizę pagal jų formaliąją klasifikaciją, išryškindami skiriamuosius pavadinimų variantų požymius ir ypatingą dėmesį skirdami kognityvinės variacijos atvejams. Galiausiai nagrinėjame pasirinktus terminų telkinius, kad pamatytume, kaip skirtingi variantai atskleidžia skirtingas kognityvines perspektyvas ir kaip jie kito laiko ašyje. Pavadinimų indeksas Dauguma iš mūsų nagrinėjamų 80 sąvokų įvardijamos vienu arba dviem terminais. Tačiau 20% jų įvardijamos trimis terminais, o, kaip matyti 1 lentelėje, viena sąvoka įvardijama šešiais terminais, o kita – septyniais. Taigi pavadinimų indeksas (t. y. vidutinis vienai sąvokai tenkančių pavadinimų skaičius, remiantis Freixa 2003) yra 2,37 pavadinimo vienai sąvokai. 1 lentelė. Pavadinimų grupių pasiskirstymas pagal pavadinimų skaičių Pav. Kiekis% 1 25 31,25 2 25 31,25 3 16 20,00 4 6 7,50 5 6 7,50 6 1 1,25 7 1 1,25 Iš viso 80 100% Indeksas ---- 2,37 Vienu terminu įvardijamų sąvokų pavyzdžiai: dykumėjimas, šiltnamio efektas, ozono pirmtakas, antropocenas, sulaukėjimas ir žiedinė ekonomika. Įdomu tai, kad pirmieji trys yra senesni terminai (nė vienas neatsirado po 1970 m.), o kiti trys yra naujesni (visi atsirado apie 2010 m.), todėl termino amžius, regis, nelemia, ar jis turi alternatyvių pavadinimų. Atrodo, kad lemiamas veiksnys nėra ir dažnumas, nes visi šie terminai žymi vienas dažniausiai klimato diskurse vartojamų sąvokų. Panašiai, jų variacijos, regis, nenulemia ir koks nors konkretus žodžių darybos procesas. Taigi kyla klausimas, kodėl kai kurios 4 Dow Jones. Factiva. Duomenų bazė. Prieiga: https://www.dowjones.com/products/factiva. 7 Ar sąvokoms būdinga terminologinė variacija, o kitoms – ne, reikės ištirti būsimuose darbuose. Dar trečdalis (31.25%) sąvokų žymimos dviem pavadinimais, o likęs trečdalis (37.50%) – daugiau nei dviem. Daugiausia pavadinimų turi šios sąvokos: hidraulinis ardymas (hidraulinis frakinimas, hidraulinis ardymas, hidrofrakinimas, hidrofrakas ir HF) ir ekologiškas (draugiškas aplinkai, ekologiškas, žalias, nekenkiantis Žemei, ekologinis, aplinkos). Formaliosios kaitos pasiskirstymas Tirdami semantinį lygiavertiškumą tarp to paties koncepto pakaitomis vartojamų pavadinimų, analizuojame pastebėtos formaliosios variacijos tipą. Kaip parodyta 2 lentelėje ir remiantis Freixa (2003) pasiūlyta klasifikacija, pavyzdžius suskirstėme į keturias kategorijas pagal tai, ar kaita yra grafinė, morfosintaksinė, trumpinimo ar leksinė. Matyti, kad dauguma pavyzdžių telkiasi ties abiem kraštutinumais: nedidele kaita, kuri yra vien grafinė, ir didele kaita, apimančia leksinę kaitą. 2 lentelė. Klasifikacija pagal formaliosios variacijos tipą Tipas | Kiekis |% | Pavyzdžiai Grafinė | 29 | 29.89 | paleoklimatologija / paleoklimatologija Morfosintaksinė | 13 | 13.40 | žaliasis smegenų plovimas / žaliasis smegenų plovimas Redukcija | 20 | 20.83 | gyvoji biomasė / biomasė Leksinė | 35 | 36.45 | anglies dioksido rinka / prekyba anglies dioksidu Grafinė variacija Grafinės variacijos pavyzdžiai pasižymi didžiausiu semantinio lygiavertiškumo laipsniu. Tai apima brūkšnelio vartojimo kaitą (pvz., agroekologija / agroekologija, biokuras / biokuras, nulinis grynasis kiekis / nulinis grynasis kiekis), tarpų vartojimo kaitą (karščio banga / karščio banga, nuotekos / nuotekos, sūraus vandens įsiskverbimas / sūraus vandens įsiskverbimas) ir britų bei amerikiečių anglų kalbos rašybos skirtumus (paleoklimatologija / paleoklimatologija, biomethanisation / biomethanization, atsodinimas mišku / miško atkūrimas). Visi šie pavyzdžiai semantiškai tapatūs ir neturi skirtingų konotacijų, išskyrus regionines rašybos normas. Šiai kategorijai taip pat priskiriama daugybė pilnųjų formų ir santrumpų atvejų, pavyzdžiui, akronimai (globalinio atšilimo potencialas / GWP, jūros lygio kilimas / SLR, šiltnamio efektą sukeliančios dujos / GHG), cheminės formulės (anglies dioksidas / CO₂) arba kitos sutrumpintos formos (redokso potencialas / oksidacijos-redukcijos potencialas, biologinė įvairovė / bioįvairovė, ekologinis nerimas / eko-nerimas). Daugeliu tokių atvejų sutrumpintos formos (pvz., SLR arba GWP) dažniau vartojamos labiau specializuotuose tekstuose. 8 Morfosintaksinė variacija Morfosintaksinė variacija pasitaiko rečiau (13.40%) ir dažniausiai siejama su morfologiniais pokyčiais, pavyzdžiui, perėjimu nuo daiktavardinių prie veiksmažodinių formų (carbon offset / carbon offsetting, greenwashing / greenwash), arba su variacija, susijusia su priesagų vartojimu (climate change / climatic change, nitrogen fertilizer / nitrogenous fertilizer, environment-friendly / environmentally friendly). Kai kurie pavyzdžiai rodo sintaksinį pertvarkymą, kaip antai loss of biodiversity / biodiversity loss. Dauguma šių atvejų pasižymi dideliu ekvivalentiškumo laipsniu, o denotaciniai ar konotaciniai skirtumai yra menki arba jų visai nėra. Ypatingo dėmesio verta kaita tarp climate change ir climatic change. Kaip matyti 1 paveiksle, abu terminai iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio buvo vartojami retai ir daugiausia apsiribojo moksliniais tekstais. Tačiau tobulėjant klimatologijai ir kuriant sudėtingesnius klimato modelius, climate change įsitvirtino kaip bendras terminas pasaulinių orų sąlygų pokyčiams apibūdinti. 1988 m. buvo įsteigta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), kaip pagrindinė klimato mokslo vertinimo institucija, taip įtvirtindama climate change kaip standartinį terminą tarptautiniame politiniame ir moksliniame diskurse. Tuo paaiškinamas staigus vartosenos (mėlynosios kreivės) augimas po 1985 m.; ši tendencija tęsiasi nenutrūkstamai, o climatic change vartojimo dažnis išliko menkas. 1 paveikslas. climate change ir climatic change vartojimo raida laiko atžvilgiu Redukcija Vienas terminologinės variacijos tipas, kuris dažnai nepastebimas, nepaisant jo kiekybinės svarbos (20.83%), yra sintagminių formų redukcija. Tai dažnai anaforinės redukcijos, kai eliduota dalis atkuriama iš konteksto, tačiau kitais atvejais redukuota forma nėra anaforinė – arba todėl, kad ji yra leksikalizavusis, arba todėl, kad išplėstinėje formoje pateikiama mažiau svarbi arba perteklinė informacija. Semantinis atstumas tarp kaitaliojamų formų priklauso nuo to, ar redukcija yra anaforinė (tokiu atveju ekvivalentiškumas priklauso tik nuo konteksto), ar leksinė (paprastai pasižyminti dideliu semantinio ekvivalentiškumo laipsniu). 9 Su klimato kaita susijusiuose terminuose aptinkama aiškių leksinės redukcijos atvejų, pavyzdžiui, sensitivity, šioje srityje dažnai vartojamas žymėti climate sensitivity, arba tipping point, dažnai vartojamas kaip trumpesnis pavadinimas terminui climate tipping point. Tačiau dauguma pavyzdžių yra anaforinės redukcijos, kai redukcija gali vykti frazės pagrindinėje dalyje (carbon dioxide emissions / carbon emissions) arba frazės išplėtiniuose (climate change adaptation / climate adaptation / adaptation, carbon dioxide sink / carbon sink / sink). Leksinė variacija Dažniausias mūsų duomenų variacijos tipas (36.45%) susijęs su leksiniais pokyčiais, o semantinis atstumas tarp variantų priklauso nuo kelių veiksnių. Leksinis pokytis gali lemti kognityvinę variaciją, jei išryškina skirtingas sąvokos perspektyvas ar požymius. Šio tipo terminologinėje variacijoje būtina skirti kelias situacijas: 1) leksinė variacija gali būti visiška, jei terminas paprastasis, kaip reforestation / restocking arba albedo / reflectance atveju, arba jei sintagminiame termine pasikeičia visi leksiniai vienetai, kaip heat wave / warm spell arba waste water / sewage effluent atveju; (2) leksinė variacija gali būti dalinė, kai pasikeičia vienas leksinis vienetas, o kitas lieka nepakitęs. Tokie atvejai dažnesni ir gali būti klasifikuojami pagal tai, kurioje termino vietoje įvyksta pokytis: pagrindiniame dėmenyje ar termino išplėstiniame dėmenyje. Leksinė ir kognityvinė variacija Kitą dalį skirsime leksinei variacijai kartu su kognityvine variacija, todėl laikysimės prielaidos, kad terminai ne tik žymi, bet ir reiškia. Kitaip tariant, tam tikra prasme jie yra sąvokos etiketės – referentiniai vienetai, todėl juos vadiname denominuojamaisiais vienetais arba denominacijomis, – tačiau jie taip pat turi reikšmę, nes skirtingos denominacijos, nurodydamos tą pačią sąvoką, tai daro skirtingais būdais ir išryškina skirtingus tos pačios sąvokos požymius. Bendroji kaita: paprastieji terminai Europos Sąjungos terminologinėje duomenų bazėje (IATE) reforestation apibrėžiama kaip „miško dangos atkūrimas natūraliu būdu (natūraliai sėjant, atželiant iš kelmo ar šaknų atžalų) arba dirbtiniu būdu (tiesiogiai sėjant ar sodinant)“, o tai pačiai sąvokai pateikiamos dar dvi denominacijos: reafforestation ir restocking. reforestation ir reafforestation kaitaliojimas yra morfologinis, o ne leksinis; taip pat galima įžvelgti nedidelį semantinį niuansą, nes forestation tiesiogiai reiškia veiksmą ir jo rezultatą nusakantį daiktavardį, o afforestation su priešdėliu a- pabrėžia veiksmo idėją („veiksmas, kai kas nors paverčiama mišku“). Tačiau kaita, susijusi su leksiniu ir kognityviniu pokyčiu, vyksta tarp reforestation (arba reafforestation) ir restocking, nes pirmasis pabrėžia miško idėją, o antrasis – vėl apgyvendinimo ir aprūpinimo idėją. 10 Kaip minėta metodologijos dalyje, norėdami sužinoti, kuri forma specializuotajame diskurse yra vartojama dažniau, pasitelkėme „Google Ngram Viewer“. Rezultatai, kaip matyti 2 paveiksle, rodo, kad reafforestation pagal dažnį yra reta varianto forma, o reforestation vartojama gerokai dažniau nei restocking, nors pastaroji užfiksuota anksčiau. Šiuolaikinėje specializuotojoje vartosenoje – čia turimi omenyje pastarieji šimtas metų – aiškiai teikiama pirmenybė formai reforestation. 2 paveikslas. Reforestation, reafforestation ir restocking „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ Paveiksle taip pat pateikiami pastarųjų penkerių metų žurnalistinių tekstų („Factiva“) rezultatai, o tendencija panaši į nustatytą specializuotajame diskurse. Tačiau kadangi žurnalistiniuose tekstuose restocking yra polisemiškas žodis, neįmanoma nustatyti konkretaus jo dažnio miškininkystės srityje. Visiška kaita: sintagminiai terminai Nenormaliai karštų ir nemalonių orų laikotarpis vadinamas karščio banga, tačiau taip pat karščio laikotarpiu arba šilto oro laikotarpiu. Tarp karščio laikotarpio ir šilto oro laikotarpio pastebime temperatūros skirtumą: karštas žymi intensyvesnį laipsnį nei šiltas; šis skirtumas jau turi kognityvinių implikacijų. Variacija tarp bangos ir laikotarpio turi dar didesnį kognityvinį poveikį, nes banga ir laikotarpis sužadina skirtingus kognityvinius modelius: sąvokoje karščio banga karštis suvokiamas kaip gamtinė jėga, kuri juda ir smogia kaip banga, sužadindama skysčio fizinio judėjimo modelį; priešingai, žodis laikotarpis sužadina laikinį ir epizodinį modelį, kuriame karštis suvokiamas kaip tam tikra fazė arba trumpalaikis laikotarpis laiko tėkmėje. Kaip parodyta 3 paveiksle, šiuo variacijos atveju taip pat matome didelį specializuotojo diskurso „Google Ngram Viewer“ ir žurnalistinio diskurso panašumą pagal vartojimo dažnį: aiškiai dažniausiai vartojama forma yra karščio banga (įskaitant variantą karščio banga), o šilto oro laikotarpis ir karščio laikotarpis taip pat vartojami, tačiau gerokai rečiau. 11 3 paveikslas. Karščio banga, karščio laikotarpis ir šilto oro laikotarpis „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ Dalinė kaita: sintagminių terminų apimties variacija Dabar panagrinėkime pavyzdžius, kuriuose variacija pasireiškia tarp sintagminių terminų, sudarytų iš daugiau nei vieno leksemo. Pirmiausia aptarsime atvejus, kai pagrindinis dėmuo, sudarantis konceptualiąją kategoriją, išlieka tas pats, o kaita vyksta išplėstiniame dėmenyje, kuriame keičiasi pavadinimu pabrėžiama sąvokos ypatybė. IATE duomenų bazėje geriamasis vanduo arba tinkamas gerti vanduo apibrėžiamas kaip vanduo, kurį saugu vartoti tiesiogiai geriant skystą arba netiesiogiai – ruošiant maistą. Leksinis vienetas vanduo sudaro abiem pavadinimams bendrą konceptualiąją kategoriją; tačiau kiekviename iš jų pabrėžiamas skirtingas semantinis požymis (geriamas ir tinkamas gerti), taip pat skiriasi jų sužadinamas mentalinis vaizdinys. Pavadinime geriamas akcentuojamas vartojimo veiksmas, o pavadinime tinkamas gerti – saugumas vartoti. Tai ypač įdomu, nes tinkamas gerti kilęs iš lotynų kalbos žodžio potare („gerti“), todėl etimologiniu požiūriu abu pavadinimai yra visiškai lygiaverčiai, nepaisant skirtingų kognityvinių asociacijų. 4 paveikslas. Geriamasis vanduo ir tinkamas gerti vanduo „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ Dažnai pasitaiko kognityvinės variacijos pavyzdžių, kai terminai priklauso tai pačiai konceptualiajai kategorijai, tačiau atspindi skirtingas kognityvines prieigas. Kitas pavyzdys – vietinės žinios, vietos žinios ir tradicinės žinios. Visi šie terminai reiškia žinių sistemas, susiformavusias per ilgalaikę sąveiką su konkrečia aplinka. Nors visi trys žymi tą pačią sąvoką, kiekvienas sužadina skirtingą kognityvinį modelį. 12 vietos žinios – dažniausias ir istoriškai ankstesnis terminas – pagrindinis dėmesys skiriamas vietai; tradicinių žinių – antro pagal dažnumą, bet gerokai naujesnio termino, kurio vartojimas nuo XX a. devintojo dešimtmečio ėmė dažnėti, atveju dėmesys nukrypsta į laiką; o vietinių tautų žiniose konceptinis akcentas tenka žmonėms. 5 pav. Vietinių tautų žinios, vietos žinios ir tradicinės žinios „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ duomenyse 5 paveikslas dar kartą parodo, kad abiejuose tekstynuose dažnumo požiūriu teikiama tokia pati pirmenybė. Dalinė kaita: sintagminių terminų pagrindinio žodžio variacija Specializuotame diskurse, remiantis IATE duomenimis, terminas klimato krizė turi du sinonimus: klimato ekstremalioji situacija ir klimato kolapsas, tačiau bendrame diskurse klimato kaita, visuotinis atšilimas ir globalinis šilimas dažnai vartojami kaip pakaitiniai, tarsi būtų lygiaverčiai terminai. Kaip matyti 6 paveiksle, tiek specializuotoje, tiek žurnalistinėje vartosenoje dažniausiai vartojama forma yra klimato krizė, o variantai klimato ekstremalioji situacija ir klimato kolapsas vartojami gerokai rečiau, nors gerai žinoma, kad politiniame ir aktyvistų diskurse teikiama pirmenybė terminui klimato ekstremalioji situacija. 6 pav. Klimato krizė, klimato ekstremalioji situacija ir klimato kolapsas „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ duomenyse Šie trys pavadinimai turi skirtingas konotacijas ir retorines paskirtis, juos galima išdėstyti pagal intensyvumo skalę: klimato krizė įvardija sisteminę klimato kaitos keliamą riziką ir stiprėjančias jos pasekmes; klimato ekstremalioji situacija reiškia, kad būtina imtis skubių veiksmų; 13 klimato kolapsas leidžia numanyti sisteminį žlugimą. Šiuo atveju kognityvinis rėmas išlieka tas pats, tačiau skiriasi intensyvumas, t. y. suvokiamo pavojaus laipsnis. Antrasis pavyzdys, kai variacija pasireiškia konceptinėje kategorijoje, yra terminų ozono sluoksnis, ozono skydas ir ozonosfera variacija. Vėlgi, dažnumo rezultatai sutampa tiek specializuotame diskurse (kaip rodo „Ngram Viewer“ diagrama), tiek žurnalistiniame diskurse (kaip matyti iš „Factiva“ tekstyno): iš šių trijų terminų ozono sluoksnis yra labiausiai įsitvirtinusi forma, o ozono skydas ir ozonosfera vartojami gerokai rečiau. 7 pav. Ozono sluoksnis, ozono skydas ir ozonosfera „Google Ngram Viewer“ ir „Factiva“ duomenyse Šiuo atveju kognityvinė variacija kyla dėl su kiekvienu pavadinimu siejamų skirtingų konceptinių rėmų aktyvinimo. Terminas ozono sluoksnis sužadina struktūrinį rėmą, kuriame stratosfera suvokiama kaip sudaryta iš atskirų sluoksnių. O ozono skydas aktyvina funkcinį arba metaforinį rėmą, pabrėžiantį ozono apsauginę funkciją – jis veikia kaip barjeras, saugantis Žemę nuo ultravioletinės spinduliuotės. Galiausiai terminas ozonosfera išryškina geometrinę arba sisteminę perspektyvą – ši atmosferos sritis suvokiama kaip sferinė erdvė. Išanalizuoti pavyzdžiai atskleidžia aiškų dėsningumą: vienas terminas paprastai vartojamas gerokai dažniau už kitus, o pastarieji vėliau atlieka konkretesnes diskursines ar retorines funkcijas, tuo tarpu dažniausias terminas pirmiausia atlieka referencinę funkciją. Referencinis pavadinimas gali būti arba ankstyviausia forma, atsiradusi moksliniame diskurse, arba vėlesnis variantas, tapęs patrauklesnis ir dėl to plačiau įsitvirtinęs kitų tipų diskurse, pavyzdžiui, aktyvistų, žiniasklaidos ar švietimo. IŠVADOS Terminologinė variacija atspindi konceptualų perspektyvizavimą: kiekvienas pavadinimas aktyvina savitą konceptualųjį kadrą arba tos pačios referento perspektyvą. Ši variacija nėra vien leksinės įvairovės klausimas – ji reiškia skirtingus būdus, kaip konstruojama ir suprantama pamatinė sąvoka, arba poreikį konkrečiuose kontekstuose iškelti alternatyvias jos perspektyvas. 14 Terminologiniai variantai atlieka vienas kitą papildančias diskursines funkcijas: vienas pavadinimas dažnai įsitvirtina kaip teikiamas referencinis terminas, o kiti išlieka, nes atlieka specializuotas retorines, vertinamąsias ar metaforines funkcijas įvairių tipų diskurse (moksliniame, žiniasklaidos, švietimo, aktyvistiniame ir kt.). Taip pat reikėtų pripažinti, kad kognityviniai skirtumai kyla ir pačiame specializuotame diskurse, kurio negalima laikyti monolitiniu, neutraliu ar homogenišku. Priešingai, specializuotos žinios apima įvairias tų pačių mokslinių reiškinių konceptualizacijas ir perspektyvas. Iš tiesų, išanalizuoti pavyzdžiai atskleidžia didelį specializuoto ir žurnalistinio diskurso panašumą: abiejuose vartojami tie patys variantai, o jų dažnumo dėsningumai yra itin panašūs. Variacija prisideda prie konceptualaus prieinamumo ir sklaidos: kelių pavadinimų koegzistavimas palengvina žinių perdavimą ekspertų ir ne ekspertų bendruomenėms, nes leidžia tą pačią sąvoką perteikti pasitelkiant įvairias kognityvines ir komunikacines prizmes. REFERENCES BBC News 2014: Climate Change Glossary. Available at: https://www.bbc.com/news/science-environment-11833685. Benítez Valeria, León-Araúz Pilar 2023: Comparing Climate Terminology Across Languages and Domains: A Frame-Based Analysis. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 29(2), 224–251. DOI: https://doi.org/10.1075/term.00070.don. Bureau Pauline 2024: Climate Knowledge or Climate Debate?: Using Word Embeddings and Critical Discourse Analysis to Compare Expert and Media Representations of Climate Knowledge. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 30(1),35–57. DOI: https://doi.org/10.1075/term.00076.bur. Cabezas-García Melania, León-Araúz Pilar 2022: Term and Concept Variation in Climate Change Communication. – The Translator 28(4), 429–449. Cabré María Teresa 1999: La terminología: Representación y comunicación. Elementos para una teoría de base comunicativa y otros artículos [Terminology: Representation and Communication. Elements for a Communicative-Based Theory and Other Articles], Barcelona: IULA / Antártida. Carrió-Pastor María Luisa, Candel-Mora Miguel Ángel 2012: Corpus Analysis: A Pragmatic Perspective on Term Variation. – Revista Española de Lingüística Aplicada / Spanish Journal of Applied Linguistics 25(1), 33–50. Dury Pascaline 2022: Diachronic Variation. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, 15 M.-C. L’Homme, Amsterdam: John Benjamins, 421–434. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.23.19dur. Dury Pascaline, Lervad Susanne 2008: La variation synonymique dans la terminologie de l’énergie: approches synchronique et diachronique, deux études de cas [Synonymic Variation in Energy Terminology: Synchronic and Diachronic Approaches, Two Case Studies]. – LSP and Professional Communication (2001–2008). Dury Pascaline, Picton Aurélie (eds.) 2024: La dimension diachronique dans les langues de spécialité [The Diachronic Dimension in Languages for Special Purposes]. – Lexique 35. European Union. n.d. IATE – InterActive Terminology for Europe [Accessed July 17, 2025]. Available at: https://iate.europa.eu/. Faber Pamela 2022: Frame-Based Terminology. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam: John Benjamins, 353–376. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.23.20fer. Faber Pamela, León-Araúz Pilar, Prieto Juan A. 2009: Semantic Relations, Dynamicity, and Terminological Knowledge Bases. – Current Issues in Language Studies 1(1), 1–23. Fernández-Silva Sabela 2011: Variación terminológica y cognición: factores cognitivos en la denominación del concepto especializado [Terminological Variation and Cognition: Cognitive Factors in the Designation of the Specialized Concept]: PhD diss., Universitat Pompeu Fabra. Fernández-Silva Sabela 2016: The Cognitive and Rhetorical Role of Term Variation and Its Contribution to Knowledge Construction in Research Articles. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 22(1), 52–79. Fernández-Silva Sabela 2022: Cognitive Approaches to the Study of Term Variation. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam: John Benjamins, 435–456. Fillmore Charles J. 1977: Topics in Lexical Semantics. – Current Issues in Linguistic Theory, ed. R. W. Cole, Bloomington: Indiana University Press, 76–138. Freixa Judit 2003: La variació terminològica: Anàlisi de la variació denominativa en textos de diferent grau d’especialització de l’àrea de medi ambient [Terminological Variation: Analysis of Denominative Variation in Texts with Different Levels of Specialization in the Field of the Environment]: PhD diss., Universitat Pompeu Fabra. Freixa Judit 2006: Causes of Denominative Variation in Terminology: A Typology Proposal. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 12(1),51–77. 16 Freixa Judit 2013: Otra vez sobre las causas de la variación denominative [Once Again on the Causes of Denominative Variation]. – Debate Terminológico, 938–946. Freixa Judit 2022: Causes of terminological variation. – Theoretical Perspectives on Terminology: Explaining Terms, Concepts and Specialized Knowledge, eds. P. Faber, M.-C. L’Homme, Amsterdam: John Benjamins, 399–420. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.23.18fre. Goldwert Danielle, Doell Kimberly C., VanBavel Jay J., Vlasceanu Madalina 2024: Climate Change Terminology Does not Influence Willingness to Take Climate Action. – Journal of Environmental Psychology 100,1–5. Guslyakova Alla, Valeeva Nailya, Vatkova Olga 2020: ‘Green Neology’ and Its Role in Environmental Education (A Media Discourse Approach). – E3S Web of Conferences 169(4), 05004. Haddad Haddad Amal, Montero-Martínez Silvia 2021: La metáfora en la terminología del cambio climático: Un estudio contrastivo inglés–árabe [Metaphor in the Terminology of Climate Change: A Contrastive English–Arabic Study]. – UGR Digibug. Available at: https://digibug.ugr.es/. Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC). n.d. Special Report: Global Warming of 1.5°C. Glossary. Available at: https://www.ipcc.ch/sr15/chapter/glossary/. Met Office. n.d. Climate Change Glossary. Available at: https://weather.metoffice.gov.uk/climate-change/climate-glossary Moore Brendan, Verfuerth Caroline, Minas Angela Mae, Tipping Christianne, Mander Sarah, Lorenzoni Irene, Hoolohan Claire, Jordan Andrew J., Whitmarsh Lorraine 2021: Transformations for Climate Change Mitigation: A Systematic Review of Terminology, Concepts, and Characteristics. – Wiley Interdisciplinary Reviews: Climate Change 12(6), e738. Office for Climate Education (OCE). n.d. Glossary. Available at: https://www.oce.global/en/resources/climate-science/glossary/. Rogers Margaret 2004: Multidimensionality in Concept Systems: A Bilingual Textual Perspective. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 10(2), 215–240. Sustainable Travel International 2024: Climate Change Glossary: Definitions of Key Terms. Available at: https://sustainabletravel.org/climate-change-glossary/. Temmerman Rita 2000: Towards New Ways of Terminology Description: The Sociocognitive Approach, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. Tercedor Maribel 2011: The Cognitive Dynamics of Terminological Variation. – Terminology 17(2), 181–197. DOI: https://doi.org/10.1075/term.17.2.01ter. 17 TERMCAT (Centre de Terminologia de Catalunya). n.d. *Cercaterm – Base de datos terminológica* [Cercaterm – Terminological Database] [Accessed 17 July 2025]. Available at: https://www.termcat.cat/en/cercaterm. United Nations Development Programme (UNDP) 2023: The Climate Dictionary: An Everyday Guide to Climate Change. Available at: https://climatepromise.undp.org/news-and-stories/climate-dictionary-everyday-guide-climate-change. United States Environmental Protection Agency (EPA) 2016: Glossary of Climate Change Terms. Available at: https://19january2017snapshot.epa.gov/climatechange/glossary-climate-change-terms_.html. Ureña Gómez-Moreno, Manuel José, Faber Pamela, Castro Miriam Buendía 2013: Frame Blending in Specialized Language: Harmful Algal Bloom. – Terminology: International Journal of Theoretical and Applied Issues in Specialized Communication 19(2),175–201. DOI: https://doi.org/10.1075/term.19.2.02gom. APPENDIX 1: LIST OF TERMS 1. agroecology, agro-ecology 2. albedo, reflectance 3. anthropocene 4. anthropogenic 5. atmospheric aerosol 6. atmospheric lifetime 7. biodiversity, biological diversity 8. biodiversity loss, loss of biodiversity, loss of biological diversity, biodiversity erosion, erosion of biodiversity 9. biofuel, bio-fuel 10. biogasification, biomethanisation, biomethanization, methanization, methanisation 11. biomass, living biomass 12. biosphere 13. blue economy 14. carbon capture, CO2 capture, carbon dioxide capture, capture of CO2 15. carbon cycle, circulation of carbon 16. carbon dioxide, CO2 17. carbon dioxide emissions, carbon emissions, CO2 emissions 18. carbon footprint, CO2 footprint, carbon dioxide footprint 19. carbon intensity, CO2 intensity, carbon dioxide intensity, CI 20. carbon market, carbon trading, emissions trading 21. carbon neutral, carbon-neutral, climate neutral, GHG emissions neutral, greenhouse gas emissions neutral 22. carbon offsetting, carbon offset 23. carbon removal, carbon dioxide removal, CDR 24. carbon sequestration, CO2 sequestration, carbon dioxide sequestration, carbon dioxide storage, storage of carbon 25. carbon sink, carbon dioxide sink, sink 26. circular economy 27. climate change, climatic change 28. climate change adaptation, adaptation to climate change, climate adaptation, adaptation 29. climate crisis, climate emergency, climate breakdown 30. climate justice 31. climate resilience, resilience to climate change, climate resiliency 32. climate sensitivity, sensitivity 18 33. climate strike, Fridays For Future, FFF, School Strike for Climate, Youth For Climate 34. climate tipping point, tipping point, point of no return 35. climate transition 36. climate variability, climatic variability 37. compostable 38. cryosphere 39. desertification 40. drinking water, potable water 41. eco-anxiety, ecological anxiety, environmental anxiety 42. eco-friendly, environment-friendly, environmentally friendly, green, earth friendly, ecological, environmental 43. eco-refugee, environmental migrant, environmental refugee 44. energy efficiency 45. energy transition 46. environmental certification 47. evapotranspiration 48. extreme weather event 49. global warming, global heating 50. global warming potential, GWP 51. greenhouse effect 52. greenhouse gases, GHG 53. greenwashing, greenwash, green sheen 54. heat wave, heatwave, warm spell, hot spell 55. heavy metal 56. hydrofluorocarbon, fluorohydrocarbon, HFC 57. hydrofracturing, hydraulic fracking, hydraulic fracturing, hydrofracking, hydrofrac, HF 58. indigenous knowledge, local knowledge, traditional knowledge 59. indirect emissions 60. megacity 61. nature restoration 62. net zero, net-zero 63. nitrogen fertilizer, nitrogenous fertilizer 64. ozone layer, ozone shield, ozonosphere 65. ozone precursor 66. paleoclimatology, palaeoclimatology 67. permafrost, pergelisol 68. photochemical smog, oxidant smog, oxidizing 69. redox potential, oxidation-reduction potential 70. reforestation, reafforestation, restocking 71. regenerative agriculture, regenerative farming 72. renewable energy, energy from renewable sources 73. rewilding 74. salt water intrusion, saltwater intrusion, saline intrusion, saltwater encroachment 75. sea level rise, SLR 76. soil degradation, soil deterioration 77. species reintroduction 78. suspended particulate matter, SPM, particulate matter, PM, suspended particulates 79. sustainable development, SD 80. wastewater, waste water, sewage effluent, sewage 19