Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių

218 Kalbos Kultūra | 81 MARIJA RAZMUKAITĖ lietuvių kalbos institutas DĖl KaI KurIŲ VIEtoVarDŽIŲ tIKslINtINŲ lYČIŲ Manoma, kad oficialiojoje vartosenoje1 funkcionuojantys vietovardžiai yra palyginti gerai standartizuoti ir sunorminti. tačiau tiriant pirminius oikonimus, kurių darybos pamatu eina hidronimai, randama ir ne visai suvienodintų lyčių. Dažniausiai pasitaiko tokių atvejų, kai oikonimo ir hidronimo lytys skiriasi kirčiu, kirčio vieta, rečiau šaknies balsių kokybe ar gramatine forma. Kartais tokie abiejų vietovardžių lyčių nesutapimai gali net kelti abejonių, ar abu vietovardžiai – oikonimas ir hidronimas – nėra savarankiškai susiformavę, o ne susiję vardai. tik lokalizacijos duomenys patvirtina darybos pamato ir darinio sąsają. tad kas tie nesutapimai ir kodėl jų atsirado? Gal tai tiesiog klaidos ar kiti nesuderinti dalykai, atsiradę kuriant sąvadus, vietovardžių sąrašus? Žinoma, tai gali būti susiję ir ne su kalbinėmis priežastimis. straipsnio tikslas – aptarti tokius darybiškai susijusius vietovardžius, kurių lytis norminamieji šaltiniai pateikia skirtingai. Nagrinėjami Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyno (atsŽ) oikonimai ir Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno (luEV) hidronimai. Prisimintina tai, kad duomenys gyvenamųjų vietų vardų sąrašams atsŽ daugiausia buvo imami ne iš lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje esančios vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartotekos (VK), o iš jau parengtų, kalbininkų tvarkytų ir normintų gyvenamųjų vietų vardų šaltinių – iš tarpukaryje (apie 1935–1940 m.) pagal apskritis ir valsčius sudarytų vietovardžių bylų (Vb). Šiose bylose (kurių sudaryta septynios) buvo fiksuoti kaimų, bažnytkaimių, vienkiemių, dvarų bei palivarkų vardai. bylos, matyt, 1 Čia turimi galvoje oficialieji norminamieji šaltiniai: Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, d. 2, 1976 (toliau – atsŽ); Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963 (toliau – luEV); a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, 1981 (toliau – lHEŽ) ir Vietovardžių žodynas, 2002 (toliau – VŽ). M. razMuKaItĖ. Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių 219 buvo rengtos skubotai, daug ko nespėta pakartotinai patikrinti vietose. tad daugelį dalykų atsŽ yra perėmęs automatiškai iš Vb. luEV rengtas vėliau, kai jau buvo VK, be to, nebuvo tokios skubos. Gal dėl to čia sudėtų hidronimų netaisyklingų formų nėra daug; dalis jų jau ištaisyta aleksandro Vanago Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne. Kadangi tokių atvejų, kai pamatinio vietovardžio ir darinio lytis formaliai nesutampa, yra kelios dešimtys ir tie nesutapimai gali būti skirtingi, tad tokių vietovardžių porų galima skirti kelias grupes pagal skirtumų pobūdį. 1. oikonimo, darinio iš hidronimo, ir pamatinio hidronimo skiriasi kirtis, kirčio vieta, paradigma: Bežė (2) vs. rd : Berž (4) up. rd. Viensėdžio vardo 2-oji kirčiuotė rodo, kad lytis Bežė nėra korektūros klaida. būtų galima manyti, kad abu vietovardžiai yra savarankiškai susiformavę iš liet. béržas. tačiau abiejų vietų vardų – oikonimo ir hidronimo – lokalinė priklausomybė leidžia manyti viensėdžio vardą esant iš upės vardo, atsŽ palikto su tarmei būdingu atitrauktiniu kirčiu Bežė. oikonimo lytis taisytina į Berž. Čisavà (4) k. ss, Guob : Čisavà (3b) up. ss. Duomenų, rodančių kitus linksnius, be kilmininko (Čisavõs), VK neužfiksuota, tad belieka pripažinti oikonimo 4-ąją kirčiuotę taisyklingą, remiantis analogija: šiame lietuvos regione vietovardžius, turinčius priesagą -ava, linkstama kirčiuoti pagal 4-ąją kirčiuotę. Gùžupis (1) k. Pšš : Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK fiksuojamos dvi gretiminės šio upėvardžio lytys – Gùžupis (1) ir Gužupỹs (3b). abi lytys taisyklingos, tačiau oficialieji hidronimų šaltiniai – luEV ir lHEŽ – yra įteisinę tik lytį Gužupỹs. Manytina, kad ir oikonimo lytį reikėtų keisti į Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk : Juõdlė (2) ež. Šauk. Ežero vardo kirčiavimas nurodytas taisyklingas, kadangi hidronimas greičiausiai yra kilęs iš liet. juodlỹs (4) „toks vandens vabalas“3 arba iš liet. júodas, -à su šaknies balsių metatonija. būtų taisytina oikonimo forma ir paradigma – Juõdlė k. 2 tai vienas iš tokių atvejų, kai kirčio vieta yra nulėmusi ir galūnės balsio ilgumą. 3 Dėl kai kurių lietuvių kalbos bendrinių žodžių ir jų aiškinimo žr. Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1956–2002. 220 Kalbos Kultūra | 81 Kalináuka (1) Mgč : Kalnauka ež. smal. VK duomenimis, ežero vardas turi sudėtinį variantą Kalnaukos ẽžeras, kurio pirmasis dėmuo yra iš kaimo vardo, tad taisyklinga oikonimo forma turėtų būti kirčiuojama Kalnauka. Kalnyčià (4) k. Krž : Kalnyčià (2) up. Krž. Plg. vietovardžius Kalnyčiõs pélkė ir Kalnỹčios pélkė Kelmės r. (VK), kurie yra iš upėvardžių Kalnyčià (4) ir Kalnyčià (2). be to, pažymėtina, kad žemaičių arealo hidronimai, turintys priesagą -yčia, yra 4-osios kirčiuotės (pvz.: Voryčià (4) Šlu, Skaryčià (4) Varn, Skirvyčià (4) rsn, Virvyčià (4) trš). Manytina, kad oikonimas padarytas iš upėvardžio Kalnyčià 4-osios kirčiuotės varianto. Mokiškė (1) k. Pkrž : Mõrkiškė (1) up. Krž. Galima spėti, kad šie vardai darybiškai ir nesusiję, o susidarę savarankiškai: kaimo vardas iš avd. Mokus4 (plg. dar kitus kaimų vardus, fiksuojamus atsŽ, – Mokiškiai Nv; Mo kiš kis Žmt), o upėvardis – iš avd. Mõrkus. Vis dėlto tai kelia abejonių, nes greičiausiai vietovardžiai tėra nevienodai sunorminti. Puróniškis (1) vs. sv : Purõniškis (1) up. Šmn. upėvardis gali būti siejamas su liet. purõnas „pelkinė puriena“ arba su avd. Purõnas, tad oikonimo lytis taisytina į Purõniškis. Riñgė (2) k. tj : Rngė (1) up. tj. apeliatyvai, su kuriais siejami šie vietovardžiai, lietuvių kalboje kirčiuojami trejopai - rngė, riñgė, ring. aukštaičiuose paplitusi forma rngė, iš kurios ir kildinamas upėvardis. Kaimo vardo lytis turėtų sutapti su upėvardžio lytimi, todėl taisytina į Rngė. Ropienà (3) k. Plk : Ropienà (4) up. Kr. upėvardis lHEŽ kildinamas iš pievos ir lauko vardo Ropienà, kuris VK kirčiuojamas pagal 3-iąją kirčiuotę: Ropeną, Ropienojè ir turi kirčiavimo variantą Ropena (1) (plg. Pravena up. rmš). Manoma, kad ir upėvardis greičiausiai yra 3-iosios kirčiuotės: Ropie nà, Ropienõs, į Ropeną, Ropena, Ropienojè. Saltragỹs (3a) k. Ilgž : Saltragỹs (3b) up. Krk. VK duomenys – į Satragį, Saltragyjè rodo 3b kirčiuotę; be to, nurodoma dar ir gretiminė vandenvardžio lytis Satragis. Kitokio kirčiavimo varianto nėra užfiksuota, tad greičiausiai oikonimo ties Ilgižiais kirčiavimas nėra autentiškas. Santakà (4) k. Igl : Santakà (3b) up. ss. Čia aiški korektūros klaida, nurodant upėvardžio kirčiuotę. Vietovardžiai sietini su liet. santakà (3a), senesniu kirčiavimo variantu, pateikiamu lKŽ, tad kirčiuotini pagal 3a kirčiuotę. Šakarvà (3b) k. lkm : Šakarvà (3) up. lkm. Vietos žmonės šiuos vietovardžius kirčiuoja dvejopai – pagal 3 ir 3b kirčiuotę, todėl galima teigti, kad abu vietovardžiai – oikonimas ir hidronimas – sukirčiuoti taisyklingai. Gali4 Dėl asmenvardžių žr. Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, 1985, 1989. M. razMuKaItĖ. Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių 221 ma tik spėti, kad 3-iosios kirčiuotės vietovardžiai gali būti senesnės paradigmos, o 3b atsirado pagal analogiją, plg. ten pat esančio ežero vardo Šakar va (3b) kirčiavimą. Týklė (1) k. užv : Tỹklė (2), of. Tỹklis (2) ež. užv. Kaimo vardas, be abejonės, yra iš ežero neoficialiosios lyties Tỹklė (2). VK taip pat yra ir šio oikonimo, kirčiuojamo tvirtagališkai, užrašymų, tuo remiantis oikonimo lytį reikėtų taisyti – Tỹklė (2). Visinčià (2) k. Pab : Visinčià (4) up. Šlčn. VK duomenys rodo tik 4-osios kirčiuotės kaimo ir upės vardus: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, tad kaimo vardo kirčiavimas taisytinas. Šioje pietų lietuvos dalyje a galūnės vardus linkstama kirčiuoti pagal 4-ąją kirčiuotę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiuva (1) k. ss : Valčiuvà (3b) up. ss. Visi senesni VK užrašymai rodo upėvardžio 3b kirčiuotę: Valčiuvà, Valčiuvõs, Vačiuvą. VK tėra užfiksuota tik kilmininkinė oikonimo lytis Valčiuvõs, o Vb nurodyta lytis Válčiuva. tad manytina, kad į oficialiuosius sąrašus iš Vb perkelta lytis sukirčiuota netaisyklingai, gal net atsitiktinai. taigi ir kaimo vardas turėtų būti kirčiuojamas pagal 3b kirčiuotę. Žabas (4) k. Krs : Žabas (2) up. Krs. tik iš VK užrašytos Karsakiškio apylinkės vietovardžio daugiskaitos vardininko formos Žamba galima teigti, jog ir hidronimas turėtų būti 4-osios kirčiuotės. 2. skiriasi oikonimo ir hidronimo šaknies balsių kokybė: Btvanas (1) vs. Vnd : Bỹtvanas (1) up. Vnd. Dėl vietovardžio ilgojo šaknies balsio lHEŽ abejojama ir bandoma sieti su liet. btė. Nors etimologija lieka miglota, tačiau galima manyti, kad upėvardžio lyties Bỹtvanas kirčiuotas šaknies balsis tarmėje yra pailgintas dėl kirčio, o hidronimo lytis Btvanas būtų autentiška. Drùlupis (1) k. rm : Drlupis up. rm. upėvardis lHEŽ siejamas su avd. Drūlià, Drulià. lPŽ dar fiksuotos pvd. Drulỹs, Drùlius. taigi upėvardis siejamas su avd. Drūlià, o kaimo vardas, matyt, norminant ir manant, jog kirčiuotas u tarmėje ilginamas, paliktas su trumpuoju u. Galimas daiktas, kad rytų aukštaičių tarmėje kirčiuotoje pozicijoje u yra pailgintas, nes pvd. Drūlià su ilguoju balsiu užfiksuota tik pietų lietuvos dalyje. todėl ir upėvardžio norminė lytis turėtų būti Drùlupis. Duburáitis (1) k. antz : Dūburáitis (1) ež. antz. Ežero vardas lHEŽ susietas su liet. dūburỹs „duburys“. oikonimo lytis pateikta siejant su bendri- 222 Kalbos Kultūra | 81 nės kalbos žodžiu duburỹs. Kažin ar lytis su ū yra autentiška (plg. Kazimiero būgos antazavės apylinkėse fiksuotas lytis Duburaitis, Duburỹs)5, nes žodis dūburỹs lKŽ užfiksuotas tik pietvakarių lietuvoje. Dùkinė (1) k. upt : Dkinė up. Krkn. upėvardis lHEŽ kildinamas iš liet. dkas „baublys“. oikonimą reikėtų laikyti ne savarankiškai susiformavusiu iš avd. Dùkas, o kilusiu iš upėvardžio Dkinė, tad ir jo lytis turi būti su ilguoju ū: Dkinė. Nesunorminta oikonimo lytis – Adincavà (2) k. auk : Adinčiavà (2) up. btr. Šie vietovardžiai yra kilę iš pvd. Adiñčius, tad oikonimo lytis neturėtų likti tarminė, o būti kaip ir hidronimo – norminė – Adinčiavà. straipsnyje apžvelgta, kaip ir kodėl dalis oikonimų, laikytinų pirminiais dariniais iš hidronimų, oficialiuosiuose šaltiniuose formaliai skiriasi nuo pamatinių žodžių – vandenvardžių. Kai kurių iš jų lytys, ateityje sudarant sąrašus ar sąvadus, galėtų būti tikslinamos arba taisomos. loKalIzacIjos NuoroDŲ sutruMPINIMaI 5 Žr. b ū g a K. Rinktiniai raštai 3, 1961, 956. ab – abarauska (lazdjų r.) akm – akmẽnė antz – antãzavė (zaras r.) auk – aukštãdvaris (trãkų r.) btr – butrimónys (alytaũs r.) Guob – Guoba (Marijámpolės r.) Igl – Igliáuka (Marijámpolės r.) Ilgž – Ilgižia (raséinių r.) Kr – Krikai (Šaki r.) Krk – Krãkės (Kėdáinių r.) Krkn – Krekenavà (Pãnevėžio r.) Krs – Kasakiškis (Pãnevėžio r.) Krž – Krãžiai (Kemės r.) lkm – liñkmenys (Ignalnos r.) Mgč – Magùčiai (zaras r.) Mlt – Moltai Nr – Nevarnai (telši r.) Pab – Pabar (Šačininkų r.) Plk – Plókščiai (Šaki r.) Pšš – Pašušvỹs (radvliškio r.) rd – radvliškis rm – ramýgala (Pãnevėžio r.) rsn – rùsnė (Šilùtės r.) sld – saldùtiškis (utenõs r.) smal – smálvos (zaras r.) ss – sasnavà (Marijámpolės r.) sv – svėdasa (anykšči r.) Šauk – Šáukėnai (Kemės r.) Šlčn – Šačininkai Šmn – Šimónys (Kùpiškio r.) tj – taujnai (ukmergs r.) trš – trýškiai (telši r.) upt – upýtė (Pãnevėžio r.) Varn – Vaniai (telši r.) Vg – Váiguva (Kemės r.) Vs – Veisieja (lazdjų r.) zbš – zbiškės (Kaišiadori r.) Žsl – Žãsliai (Kaišiadori r.) Žmt – Žematkiemis (ukmergs r.) M. razMuKaItĖ. Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių 223 ŠaltINIaI atsŽ – Lietuvos TSR administracinioteritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius: Mintis, 1976. lHEŽ – a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981. lKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, Vilnius, 1956–2002. lPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1: A–K, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: L–Ž, Vilnius: Mokslas, 1989. luEV – Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. Vb – Vietovardžių bylos, saugomos lKI Vardyno skyriaus fonduose (mašinraščiai sudaryti 1935–1940 m.). VK – lKI Vardyno skyriaus vietovardžių kartoteka iš gyvosios kalbos. VŽ – Vietovardžių žodynas. Vyr. red. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. Gauta 2008 03 26 oN toPoNYMs: soME ForMs sHoulD bE aMENDED Summary the paper discusses tens of primary oiconyms originating from hydronyms and differing from them in paradigm, the quality of the root vowel etc. on the basis of the data stored in the card index of the Department of onomastics of the Institute of the lithuanian language and word etymologies, an attempt is made to identify the authentic forms of the base and the derived toponym. to be able to compare them with the present-day forms, the data have been collected from the sources of standard language approved for official use: A Manual of Administrative-Territorial Division of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirs ty mo žinynas, volume 2, 1976), A Manual of River and Lake Names of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963) and a. Vanagas’ Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms (Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, 1981). MarIja razMuKaItĖ lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius