Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių

Lingbos Cultura | 218 81 MARIJA RAZMUKAITĖ lietuvių kalbos institutas Dl KaI KurI VIEtoVarDŽI ticslintIN lYČI Acredita-se que na ofícioije vartosenoje1 funcionavam os localovirzes são relativamente bem padronizati e sunorminti. porém investigando primários oikonimas, cujos darybos como base vai hidronimai, encontra-se e não completamente suvienodintos sexos. Mais frequentemente ocorrem tais casos, quando oikonimo e hidronimo lytys diferem kirčiu, kirčio lugar, rečiau šaknies balsių qualybe ou gramatine forma. Às vezes tais duas localovirzes gênicos desentupimentos pode até levantar dúvidas, se ambos localovirzes oikonimas e hidronimas não são savarankiamente susiformavem, e não nomes relacionados. apenas dados de localização confirmam darybos pamato e darinio interface. então o que essas discrepâncias e por que elas surgiram? Será que é simplesmente erros ou outras coisas não harmonizadas, surgidas ao criar condominhos, listas de topovirzes? Claro, isso pode ser relacionado e não com lingubinas razões. objetivo do artigo discutir tais farybiamente relacionados localovários, cujos gytis norminamieji fontes apresentam diferentemente. Nagrinėjami do TSR da Lituânia administrativo-territorial divisão žynyno (atsŽ) oikonimai e Lituânia TSR upių ir ežerų vardyno (luEV) hidronimai. Recorda-se isso, que os dados para listas de nomes de lugares habitados atsŽ principalmente foram tomados não de instituto de língua lituânica Vardyno divisão situadas de lugaresovardzes, zaprasytų de vivo language, kartotekos (VK), e de já preparados, kalbininkų tvarkytų e normintų lugaresovardžių fontes de entre 19351940 m.) de acordo com o distrito e valscias dos lugaresovardzes (Vb). Nestes processos (kurių sudaryta septynios) foram fixados kaimų, bažnytkaimių, vienkiemių, dvarų bei palivarkų nomes. casos, matyt, 1 Aqui dispostos em mente as oficiais normminamieji fontes: Lituania TSR administrativo-territorial divergistimo žinynas, d. 2, 1976 (http: atsŽ); TSR da Lituânia upių ir ežerų vardynas, 1963 oikonimo, darinio de hidronimo, e base do hidronimo diferencia kirtis, kirčio vieta, paradigma: (toliau – luEV); a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, 1981 (toliau – lHEŽ) ir Vietovardžių žodynas, 2002 (toliau – VŽ). M. razMuKaIt. Devido a alguns localovardzes precisintinos liços 219 foram realizadas urgotai, muito o nespėta reapreciotinai em lugares. então muitos dos coisas atsŽ é passamosês automaticamente de Vb. luEV realizado mais tarde, quando já era VK, além disso, não havia tal pressa. Talvez por isso aqui compôs hidronímos não disciplingos formas de muitos não; parte delas já esboçado aleksandro Vanago Lituvians hidronimų etimologiniame žodyne. Uma vez que tais casos, quando do localovirjo baseiro e do darinho o sexo formalmente não coincidem, há algumas dezenas e aquelas desatinas podem ser diferentes, então desses locaisovirzijos pares podem distinguir várias grupos segundo o caracter das diferenças. 1. Bežė (2) vs. rd: Berž (4) up. rd. Viensėdžio nome 2-oji kirčiuotė indica, que lytis Bežė não correektūros erida. seria possível pensar, que ambos os localovárbios são savarankiamente susiformavem de liet. béržas. porém ambos os nomes de lugares oikonimo e hidronimo localinha pertenomidade permite considerar viensėdžio nomeu caso de rio nome, atsŽ deixado com tarmei caracteringuing atitrauktiniu kirčiu Bežė. oikonimo lytis taisytina em Berž. Čisavà (4) k. ss, Guob: Čisavà (3b) up. ss. Duomenos, mostrando outros alegrnios, sem kilmininko (Čisavõs), VK nãožfiksuota, tad belieka reconhecer oikonimo 4-ąją kirčiuotę regelingą, baseado analogia: neste região lituvos localovardžius, contendo -čius priesagą -ava, tendstama kirčiuoti de acordo 4-ąją cručiuotê. Gúžupis (1) k. Pšš: Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK fixam-se duas gretiminas deste riėnomgio lytys Gùžupis (1) e Gužupỹs (3b). ambas lytys regulares, porém as oficiais fontes hidronímicas luEV e lHEŽ são įteisinę só lytį Gužupỹs. Considera, que e oikonimo lytį deveria trocar para Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk: Juõdlė (2) ež. Šauk. Ežero nome kirčiação indicados regular, uma vez que hidronimas mais provavelmente é originęs de liet. juodlỹs (4) toks água vabalas3 ou de liet. júodas, -à com šaknies balsių metatonija. seria taisytina oikonimo forma e paradigma Juõdlė k. 2 isso é um desses casos, quando kirčio lugar é nulėmusi e galūnės balsio comprimento. 3 Por causa de algumas palavras comuns das línguas lituãs e sua explicação consul. Dicionário da língua Lituvias 1–20, 1956–2002. 220 Líbos Cultura | 81 Kalináuka (1) Mgč: Kalnauka ež. smal. VK dados, o nome do lago tem variante composto ą Kalnaukos ẽžeras, cujo primeiro dėmeno é de nome de aldeia, tad regularinga oikonimo forma deveria ser kirchializada Kalnauka. Kalnyčià (4) k. Krž: Kalnyčià (2) up. Krž. Plg. vietovardžius Kalnyčiõs pélkė e Kalnỹčios pélkė Kelmės r. (VK), que são de upėvardžių Kalnyčià (4) e Kalnyčià (2). além disso, nota-se que baixosaičių arealo hidronimai, turintys preesagą -yčia, é 4-osios kirčiuotės (pvz. : Voryčià (4) Šlu, Skaryčià (4) Varn, Skirvyčià (4) rsn, Virvyčià (4) trš. Pensa-tina que oikonimas feito do upėvardžio Kalnyčià 4-osios kirčiuotės varianto. Mokiškė (1) k. Pkrž: Mõrkiškė (1) up. Krž. Pode-se adivinhar que esses nomes farybiamente e nesusiję, e susidarę savarankiškai: nome do aldeio de avd. Mokus4 (plg. ainda outros nomes de aldeias, fixuojamos atsŽ, Mokiškiai Nv; Mo kiš kis Žmt), e upėvardis de avd. Mõrkus. No entanto, isso cria dúvidas, porque mais provavelmente os localoviržiai tėra desiguodai sunorminti. Puróniškis (1) vs. sv: Purõniškis (1) up. Šmn. upėvardis pode ser ligado com liet. purõnas pelkinė purena ou com avd. Purõnas, tad oikonimo lytis taisytina em Purõniškis. Riñgė (2) k. tj: Rngė (1) up. tj. apeliativos, com os quais associamos esses localovirzes, em língua lituãs kirchiuojami trejopai - rngė, riñgė, ring. aukštaičiuose espalhusi forma rngė, da qual e kildinamas upėvardis. O gênero do nome do vilarejo deveria coincidir com o gênero do upėvardžio, portanto taisytina em Rngė. Ropienà (3) k. Plk: Ropienà (4) up. Kr. upėvardis lHEŽ kildinamas do prado e campo nome Ropienà, que VK kirčiuojamas segundo 3-iąją kirčiuotę: Ropeną, Ropienojè e tem kirčiação variantą Ropena (1) (plg. Pravena up. rmš). Acredita-se que e upėvardis provavelmente é 3-iosios kirčiuotės: Ropie nà, Ropienõs, em Ropeną, Ropena, Ropienojè. Saltragỹs (3a) k. Ilgž: Saltragỹs (3b) up. Krk. dados VK em Satragį, Saltragyjè indica 3b kirčiuotę; além disso, indica-se ainda e gretiminė vandenvardžio lytis Satragis. Outokio kirchiação variante não não for fixada, tad provavelmente oikonimo junto Ilgižiais kirchiação não é autenticas. Santakà (4) k. Igl: Santakà (3b) up. ss. Aqui aiški korektūros erro, indicando upėvardžio kirčiuotę. Vietovardžiai sietini com liet. santakà (3a), mais antennium kirčiavimo variante, apresentamu lKŽ, tad kirčiuotini segundo 3a kirčiuotę. Šakarvà (3b) k. lkm: Šakarvà (3) up. lkm. As pessoas locais estes localovárdios kirchiavam dvejopai segundo 3 e 3b kirčiuotę, portanto pode-se afirmar que ambos localovárzii oikonimas e hidronimas sukirčiuoti regularmente. Gali4 Por nomes pessoais sr. Dicionário de sobrenomes Lituãos 12, 1985, 1989. M. razMuKaIt. Devido a alguns localovirzes direcionáveis gêncios 221 ma só espėti, que 3-iosios kirčiuotės localovirzii podem ser paradigmas mais antigos, e 3b surgiu segundo analogiją, plg. o nome do lezeiro ali mesmo situado Šakar va (3b) crucificação. Týklė (1) k. záv: Tỹklė (2), of. Tỹklis (2) ež. zav. O nome da aldeia, sem dúvida, é de lezeiro neoficialiosa do gênero Tỹklė (2). VK também é e deste oikonimo, kirčiuojamo tvirtagališkai, inscrições, com base nisso oikonimo lytį deveria corrigir Tỹklė (2). Visinčià (2) k. Pab: Visinčià (4) up. Šlčn. VK dados mostram apenas 4-osios kirčiuotės aldeia e rio nomes: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, tad nome da aldeia kirčiavimas taisytinas. Nesta parte do sul da Lituúva a galūnės nomes tendem a kirčiuar segundo 4-ąją kirčiuotę (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiuva (1) k. ss: Valčiuvà (3b) up. ss. Todas mais antigas VK inscrições mostram upėvardžio 3b kirčiuotę: Valčiuvà, Valčiuvõs, Vačiuvą. VK tėra zafixada só kilmininkinė oikonimo lytis Valčiuvõs, e Vb indicada lytis Válčiuva. então mantina, que em oficiuosius listas de Vb transpelta lytis sukirčiuota netaisyklingai, talvez até casualmente. taigi e o nome da aldeia deveria ser kirchiuojado de acordo 3b kirčiuotę. Žabas (4) k. Krs: Žabas (2) up. Krs. só de VK inscrita Karsakiškio apylinkės localovardžio multidiskaitos vardininko forma Žamba pode afirmar-se, jog e hidronimas deveria ser 4-osios kirčiuotės. 2. diferencia oikonimo e hidronimo šaknies balsių kokybė: Btvanas (1) vs. Vnd: Bỹtvanas (1) up. Vnd. Devido ao localovérgio ilgojo šaknies balsio lHEŽ abejojama e tentoma sieti com liet. btė. Embora a etimologia permaneça miglota, porém pode-se pensar que upėvardžio gêneros Bỹtvanas kirčiuotas šaknies vozis tarmėje é pauladinto devido kirčio, e hidronimo lytis Btvanas seria autêntica. Drùlupis (1) k. rm: Drlupis up. rm. upėvardis lHEŽ ligado com avd. Drūlià, Drulià. lPŽ ainda fixsuotas pvd. Drulỹs, Drùlius. taigi upėvardis liga-se com avd. Drūlià, e o nome da aldeia, matyt, norminant e manant, jog kirčiuotas u tarmėje ilginamas, deixiktas com trumpuoju u. Galimas daiktas, que rytų aukštaičių tarmėje kirčiuotoje pozicijoje u é pailgintas, porque pvd. Drūlià com ilguoju balsiu зафиксирована только южных литовской части. portanto e upėvardžio norminė lytis deveria ser Drùlupis. Duburáitis (1) k. antz: Dūburáitis (1) ež. antz. O nome do ézer lHEŽ ligado com liet. dūburỹs duburys. oíkonimo gêmeo dada referindo-se com bendriakm akmẽnė antz antãzavė (zaras r.) 222 Kalbos Kultūra | 81 nês palavras de linguagem duburỹs. Kažin ou lytis com ū é autentiška (plg. Kazimiero būgos antazavės apylinkėse fixsuotas lytis Duburaitis, Duburỹs)5, porque a palavra dūburỹs lKŽ зафиксирован только югозападию в литовье. Dùkinė (1) k. upt: Dkinė up. Krkn. upėvardis lHEŽ kildizado de liet. dkas baublys. oikonimą deveria ser considerado não savarankiamente susiformvoso de avd. Dùkas, a decíduo de upėvardžio Dkinė, tad e seu gêmeo deve ser com ilguoju ū: Dkinė. Nesunorminta oikonimo lytis Adincavà (2) k. auk: Adinčiavà (2) up. btr. Esses toponímicos são originados de pvd. Adiñčius, tad oikonimo lytis não deveria ficar-se tarminė, e ser como e hidronimo norminė Adinčiavà. resumiu-se no artigo, como e por que parte oikonimų, considerítinos primários derícios de hidronimų, em oficiásios fontes formalmente diferencia dos fundamentos palavras vandenvardžių. Alguns deles lytys, no futuro compondo listas ou conjunvados, poderiam ser precisadas ou corrigidas. loKalIzacjos NuoroD sutruMPINIMAI 5 Žr. b ū g a K. Rinktiniai raštai 3, 1961, 956. ab abarauska (lazdjų r.) aukãtdvaris (trãkų r.) btr butrimónys (alytaũs r.) Guob Guoba (Marijámpolės r.) Igl Igliáuka (Marijámpolės r.) Ilgž Ilgižia (raséinių r.) Kr Krikai (Šaki r.) Krk Krãkės (Kėdáinių r.) Krkn Krekenavà (Pãnevėžio r.) Krs Kasakiškis (Pãnevėžio r.) Krž Krãžiai (Kemės r.) ikm liñkmenys (Ignalnos r.) Mgč Magùčiai (zaras r.) Mlt Moltai No Nevarnai (telši r.) Pab Pabar (Šačininkų r.) Plk Plókščiai (Šaki r.) Pš Pašušvỹs (radvliškio r.) rd radvliškis rm ramýgala (Pãnevėžio r.) rsn rùsnė (Šilùtės r.) sld saldùtiškis (utenõs r.) smal smálvos (zaras r.) ss sasnavà (Marijámpolės r.) sv svėdasa (anykšči r.) Šauk Šáukėnai (Kemės r.) Šlčn Šačininkai Šmn Šimónys (Kùpiškio r.) tj taujnai (ukmergs r.) trš trýškiai (telši r.) upt upýtė (Pãnevėžio r.) Varn Vaniai (telši r.) Vg Váiguva (Kemės r.) Vs Veisieja (lazdjų r.) zbš zbiškės (Kaišiadori r.) Žsl Žãsliai (Kaišiadori r.) Žmt Žematkiemis (ukmergs r.) M. razMuKaIt. Por causa de alguns localovérbios a precisar dos sexos 223 ŠaltINIaI atsŽ – Lietuvos TSR administracinioteritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius: Mintis, 1976. lHEŽ a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981. lKŽ Lietuvių kalbos žodynas 120, Vilnius, 19562002. lPŽ Dictionary of Lithuanian surnames 1: AK, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: LŽ, Vilnius: Mokslas, 1989. luEV Lituania SSR upių ir ežerų vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. Vb Vietovardžių arquivos, guardados iKI Vardyno seção fundos (mašinraščiai sudaryti 19351940 m.). VK lKI Vardyno skyriaus localovardžių kartoteka de língua viva. VŽ Vietovardžių diccionário. Vyr. red. a. Pupkis. Vilnius: Móslo e enciclopedijas Instituto de Edição, 2002. Recebido 2008 03 26 oN toPoNYMs: soME ForMs sShoulD bE aMENDED Summary the paper discusses dozens of primary oiconyms originating from hydronyms and differing from them in paradigm, the quality of the root vowel etc. on the basis of the data stored in the card index of the Department of onomastics of the Institute of the lithuanian language and word etymologies, an attempt is made to identify the authentic forms of the base and the derived toponym. to be able to compare them with the present-day forms, the data have been collected from the sources of standard language approved for official use: A Manual of Administrative-Territorial Division of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR administrativo-territorial suskirs ty mo žinynas, volume 2, 1976), A Manual of River and Lake Names of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963) and a. Vanagas Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms (Lietuvian hidronymos etymologinis, 1981). MarIja razMuKaItĖ lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius