scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių

Marija Razmukaitė

Full text

218 Logos Cultura | 81 MARIJA RAZMUKAITĖ lietuvių kalbos institutas Dl KaI KurI VIEtoVarDŽI ticslintIN lYČI Se cree que oficialmente vartosenoje1 funcionando locales son relativamente bien estandarizati y sunorminti. sin embargo investigando primarios oikonimas, cuyos darybos bajo va hidronimai, encontrada y no del todo suvienodintos lyčių. Más a menudo ocurren tales casos, cuando oikonimo y hidronimo lytys diferencia kirčiu, kirčio lugar, rečiau šaknies balsių quybe o gramatine forma. A veces tales dos toponímicos desententapimentes de géneros pueden incluso levantar dudas, o ambos toponímicos oikonimas y hidronimas no están savarankiamente susiformados, y no relacionados nombres. sólo los datos de localización confirman darybos pamato y darinio interesają. entonces qué son esas incongruencias y por qué las surgieron? ¿Puede ser simplemente errores o otras incongruencias cosas, surgidas en la creación de connomes, listas de topovorzii? Por supuesto, esto puede ser relacionado y no con las lingübinas razones. objetivo del artículo analizar tales daibiamente relacionados topoverdos, cuyos gytis norminamieji fuentes presentan diferentemente. Nagrinėjami del TSR de Lituania administrativo-territorial desagregamiento znynno (atsŽ) oikonimai y Lituania TSR upių ir ežerų vardyno (luEV) hidronimai. Recuerda lo que que los datos para las listas de nombres de lugares de asentamiento atsŽ principalmente fueron tomados no de instituto de la lengua lituana Vardyno en la sección Vardyno de los lugaresovardes, zaprašytų de la viva lengua, kartotekos (VK), y de ya preparados, kalbininkų tvarkytų y normintų lugaresovardos fuentes de entre 19351940 m.) según los distritos y valscias de los lugaresovardes (Vb). En estos casos (kurių sudaryta septynios) fueron fijados kaimų, bažnytkaimių, vienkiemių, dvarų bei palivarkų nombres. casos, matyt, 1 Aquí teníbieme en mente las oficiales normminamieji fuentes: Lituania TSR administrativo-territoriali subdivistimo žinynas, d. 2, 1976 (toliau atsŽ); TSR Lituana ríos y ejeros vardynas, 1963 oikonimo, darinio de hidronimo, y base hidronimo diferencia kirtis, kirčio (toliau – luEV); a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, 1981 (toliau – lHEŽ) ir Vietovardžių žodynas, 2002 (toliau – VŽ). M. razMuKaIt. Debido a algunos lugaresovardžių precisintinos lichos 219 fueron preparadas urgotai, mucho lo nespėta repetitinai comprobar en lugares. entonces muchos cosas atsŽ es transėmęs automáticamente de Vb. luEV organizado más tarde, cuando ya era VK, además, no había tal prisa. Tal vez por eso aquí constituirían hidronimos noisyklingos formas de muchas; parte de ellos ya es corregido aleksandro Vanago Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne. Dado tales casos, cuando fundamento del topónimo y del darinio sexo formalmente no coinciden, hay unas pocas decenas y esas disituciones pueden ser diferentes, entonces de tales topónimos pares se pueden asignar unos grupos según el carácter de las diferencias. 1. lugar, paradigma: Bežė (2) vs. rd: Berž (4) up. rd. Viensėdžio apellido 2-oji kirčiuoté indica que lytis Bežė no existe korektūros erida. sería posible pensar, que ambos lugarovarzos son savarankiamente susiformavę de liet. béržas. sin embargo ambos nombres de lugares oikonimo y hidronimo localiné pertenomía permite pensar viensėdžio nombre en caso de río námba, atsŽ dejado con tarmei caracteringuing atitrauktiniu kirčiu Bežė. oikonimo lytis taisytina en Berž. Čisavà (4) k. ss, Guob: Čisavà (3b) up. ss. Duomenų, que muestran otros alegrnius, sin kilmininko (Čisavõs), VK nožfiksueta, tad belieka reconocer oikonimo 4-ąją kirčiuotę regla línea, basado analogía: en este Lituuvos regione lugarovardžius, contenčius priesagą -ava, tendstama kirčiuoti según 4-ąją cručiuoté. Gúžupis (1) k. Pšš: Gužupỹs (3b)2 up. Pšš. VK fijaos dos jetimines deste rėnamgio lytys Gùžupis (1) y Gužupỹs (3b). ambas lytys regularas, sin embargo las oficiales fuentes hidronimos luEV y lHEŽ son įteisinę sólo lytį Gužupỹs. Opina, que y oikonimo lytí debería cambiarse a Gužupỹs. Júodlė (1) k. Šauk: Juõdlė (2) ež. Šauk. Ejero nombre kirchiación indicados regular, puesto hidronimas probablemente es kilęs de liet. juodlỹs (4) toks agua vabalas3 o de liet. júodas, -à con šaknies balsių metatonija. sería correcytina oikonimo forma y paradigma Juõdlė k. 2 esto es uno de esos casos, cuando el kircio lugar es nulėmusi y galūnės balsio longitud. 3 Debido a algunas palabras comunes de lengua lituanas y su explicación vé. diccionario de la lengua Lituvias 1–20, 1956–2002. 220 Lengbos Cultura | 81 Kalináuka (1) Mgč: Kalnauka ež. smal. VK datos, el nombre del lago tiene variante compuesto ą Kalnaukos ẽžeras, cuyo primer dėmeno es de el nombre del pueblo, tad reglainga forma oikonimo debería ser kirciada Kalnauka. Kalnyčià (4) k. Krž: Kalnyčià (2) up. Krž. Plg. vietovardžius Kalnyčiõs pélkė y Kalnỹčios pélkė Kelmės r. (VK), que están de upėvardžių Kalnyčià (4) y Kalnyčià (2). además, cabe señalar que los hidronimas de los terrenaichos arealo, turintys preesagą -yčia, es 4-osios kirčiuotės (pvz. : Voryčià (4) Šlu, Skaryčià (4) Varn, Skirvyčià (4) rsn, Virvyčià (4) trš. Considina, que oikonimas hechoito de upėvardžio Kalnyčià 4-osios kirčiuotės varianto. Mokiškė (1) k. Pkrž: Mõrkiškė (1) up. Krž. Galima spėti, que estos nombres darybiamente y nesusiję, a susidarę savarankiškai: nombre del pueblo de avd. Mokus4 (plg. aún otros nombres de pueblos, fijuojamos atsŽ, Mokiškiai Nv; Mo kiš kis Žmt), y upėvardis desde avd. Mõrkus. Sin embargo esto plantea dudas, porque probablemente los topovárgica tėra desiguodai sunorminti. Puróniškis (1) vs. sv: Purõniškis (1) up. Šmn. upėvardis puede ser asociado con liet. purõnas pelkinė purena o con avd. Purõnas, tad oikonimo lytis taisytina en Purõniškis. Riñgė (2) k. tj: Rngė (1) up. tj. apeliativas, con los cuales asociamos estos lugarovirjos, en lengua lituanas kirchiuojami trejopai - rngė, riñgė, ring. aukštaičiuose difundusi forma rngė, de la cual y kildinamas upėvardis. El género del nombre del pueblo debería coincidir con el género de upėvardžio, por lo que taisytina en Rngė. Ropienà (3) k. Plk: Ropienà (4) up. Kr. upėvardis lHEŽ kildinamas de pradera y campo nombre Ropienà, que VK kirčiuojamas según 3-iąją kirčiuotę: Ropeną, Ropienojè y tiene kirčiación variantą Ropena (1) (plg. Pravena up. rmš). Se cree que y upėvardis probablemente es 3-iosios kirčiuotės: Ropie nà, Ropienõs, a Ropeną, Ropena, Ropienojè. Saltragỹs (3a) k. Ilgž: Saltragỹs (3b) up. Krk. VK datos en Satragį, Saltragyjè indica 3b kirčiuotę; además, indica da aún y gretiminė vandenvardžio lytis Satragis. Otrookio kirchiación variante no está зафиксирована, tad probablemente oikonimo junto Ilgižiais kirchiación no auténtico. Santakà (4) k. Igl: Santakà (3b) up. ss. Aquí aiški korektūros error, indicando upėvardžio kirčiuotę. Vietovardžiai sietini con liet. santakà (3a), más anticuano kirčiación variante, presentadoamu lKŽ, tad kirčiuotini según 3a kirčiuotę. Šakarvà (3b) k. lkm: Šakarvà (3) up. lkm. La gente local estos lugaresovaržius kirchiuoja dvejopai según 3 y 3b kirčiuotę, por lo que se puede afirmar que ambos lugaresovarzii oikonimas y hidronimas sukirčiuoti regularmente. Gali4 Debido a nombres personales vé. Los diccionario de apellidos lituáns 12, 1985, 1989. M. razMuKaIt. Debido a algunos topovardíos targetitiños géncios 221 ma sólo espetar, que 3-iosios kirčiuotės topovardijos pueden ser paradigmas más antiguos, y 3b surgió según analogiją, plg. el mismo ubicado lejero nombre Šakar va (3b) cručiación. Týklė (1) k. zav: Tỹklė (2), of. Tỹklis (2) ež. zav. El nombre del pueblo, sin duda, es de lejero neoficialiosa género Tỹklė (2). VK también está y de este oikonimo, kirchiuojamo tvirtagališkai, inscripciones, por eso base oikonimo lytį debería corregir Tỹklė (2). Visinčià (2) k. Pab: Visinčià (4) up. Šlčn. VK datos muestran sólo 4-osios kirčiuotės pueblo y río nombres: Visinčià, Visinčiõs, Visiñčią, tad nombre del pueblo kirčiación taisytinas. En esta parte del sur de Lituua a galūnės nombres tienden a kirčiuoti según 4-ąją kirčiuoté (plg. Gaujà, Šalčià). Válčiuva (1) k. ss: Valčiuvà (3b) up. ss. Todos más viejos VK inscripciones muestran upėvardžio 3b kirčiuotę: Valčiuvà, Valčiuvõs, Vačiuvą. VK tėra зафиксирована sólo kilmininkinė oikonimo lytis Valčiuvõs, y Vb indicada lytis Válčiuva. entonces mutina, que en los oficiocios listos de Vb muvelta lytis sukirčiuota netaisyklamente, tal vez incluso casualmente. taigi y el nombre del pueblo debería ser kirchiuojado según 3b kirčiuotę. Žabas (4) k. Krs: Žabas (2) up. Krs. sólo de VK inscrita Karsakiškio apylinkės lugarovardžio muchiskaitos vardininko forma Žamba se puede afirmar, jog y hidronimas debería ser 4-osios kirčiuotės. 2. distingue oikonimo y hidronimo šaknies balsių kokybė: Btvanas (1) vs. Vnd: Bỹtvanas (1) up. Vnd. Debido al lugarovardžio ilgojo šaknies balsio lHEŽ abejojama y intentoma sieti con liet. btė. Aunque la etimología permanece miglota, sin embargo se puede creer que upėvardžio lidos Bỹtvanas kirčiuotas šaknies vozis tarmėje es palongado debido kirčio, y hidronimo lytis Btvanas sería auténtica. Drùlupis (1) k. rm: Drlupis up. rm. upėvardis lHEŽ se relaciona con avd. Drūlià, Drulià. lPŽ aún fijsuotas pvd. Drulỹs, Drùlius. taigi upėvardis se asocia con avd. Drūlià, o el nombre del pueblo, matyt, norminant y manant, jog kirčiuotas u tarmėje ilginamas, dejiktas con trumpuoju u. Galimas daiktas, que rytų aukštaičių tarmėje kirčiuotoje poziciji u es pailgintas, porque pvd. Drūlià con ilguoju balsiu зафиксирована sólo del sur de lituvos parte. por lo que y upėvardžio norminė lytis debería ser Drùlupis. Duburáitis (1) k. antz: Dūburáitis (1) ež. antz. Ejero nombre lHEŽ susietado con liet. dūburỹs duburys. oikonimo lisis dada relacionando con bendriakm akmẽnė antz 222 Kalbos Kultūra | 81 nés palabras del idioma duburỹs. Kažin o lytis con ū es autentiška (plg. Kazimiero būgos antazavės apylinkėse fixsuotas lytis Duburaitis, Duburỹs)5, porque la palabra dūburỹs lKŽ zafixo solo en el lietubarių lietuvo. Dùkinė (1) k. upt: Dkinė up. Krkn. upėvardis lHEŽ kildizado de liet. dkas baublys. oikonimą debería considerarse no savarankiamente susiformvoso de avd. Dùkas, a procusiu de upėvardžio Dkinė, tad y su gentes debe estar con ilguoju ū: Dkinė. Nesunorminta oikonimo lytis Adincavà (2) k. auk: Adinčiavà (2) up. btr. Estos topónimos son origę de pvd. Adiñčius, tad oikonimo lytis no debería quedar tarminė, y ser como y hidronimo norminė Adinčiavà. resumenada es el artículo, cómo y por qué parte oikonimų, tenitinos primarios deriniais de hidronimų, en oficialiasies fuentes difería formalmente de los fundamentos palabras vandenvardžių. Algunos de ellos lytys, en el futuro formando listas o conjúdus, podrían ser precisadas o corregidas. loKalIzacIs NuoroD sutruMPINIMaI 5 Žr. b ū g a K. Rinktiniai escritos 3, 1961, 956. ab abarauska (lazdjų r.) antãzavė (zaras r.) auk altãdvaris (trãkų r.) btr butrimónys (alytaũs r.) Guob Guoba (Marijámpolės r.) Igl Igliáuka (Marijámpolės r.) Ilgž Ilgižia (raséinių r.) Kr Krikai (Šaki r.) Krk Krãkės (Kėdáinių r.) Krkn Krekenavà (Pãnevėžio r.) Krs Kasakiškis (Pãnevėžio r.) Krž Krãžiai (Kemės r.) lkm liñkmenys (Ignalnos r.) Mgč Magùčiai (zaras r.) Mlt Moltai No Nevarnai (telši r.) Pab Pabar (Šačininkų r.) Plk Plókščiai (Šaki r.) Pš Pašušvỹs (radvliškio r.) rd radvliškis rm ramýgala (Pãnevėžio r.) rsn rùsnė (Šilùtės r.) sld saldùtiškis (utenõs r.) smal smálvos (zaras r.) ss sasnavà (Marijámpolės r.) sv svėdasa (anykšči r.) Šauk Šáukėnai (Kemės r.) Šlčn Šačininkai Šmn Šimónys (Kùpiškio r.) tj taujnai (ukmergs r.) trš trýškiai (telši r.) upt upýtė (Pãnevėžio r.) Varn Vaniai (telši r.) Vg Váiguva (Kemės r.) Vs Veisieja (lazdjų r.) zbš zbiškės (Kaišiadori r.) Žsl Žãsliai (Kaišiadori r.) Žmt Žematkiemis (ukmergs r.) M. razMuKaIt. Debido a algunos topovardjes precisarnos de sexos 223 ŠaltINIaI atsŽ – Lietuvos TSR administracinioteritorinio suskirstymo žinynas 2, Vilnius: Mintis, 1976. lHEŽ a. Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas, 1981. lKŽ Lietuvių kalbos žodynas 120, Vilnius, 19562002. lPŽ Dictionary of Lithuanian surnjis 1: AK, Vilnius: Mokslas, 1985; 2: LŽ, Vilnius: Mokslas, 1989. luEV Lituania SSR ríos y ejeros vardynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. Vb Vietovardžių archivos, guardados iKI Vardyno secciones fondos (mašinraščiai formar 19351940 m.). VK lKI Vardyno skyriaus lugarovardžių kartoteka de la lengua viva. VŽ Vietovardžių diccionario. Vyr. red. a. Pupkis. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación, 2002. Recibió 2008 03 26 oN toPoNYMs: soME ForMs sShoulD bE aMENDED Summary the paper discute tens of primary oiconyms originando from hydronyms and differing from them in paradigm, the quality of the root vowel etc. on the basis of the data stored in the card index of the Department of onomastics of the Institute of the lithuanian language and word etymologies, an attempt is made to identify the authentic forms of the base and the derived toponym. to be able to compare them with the present-day forms, the data have been collected from the sources of standard language approved for official use: A Manual of Administrative-Territorial Division of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR administrativo-territorial suskirs ty mo žinynas, volume 2, 1976), A Manual of River and Lake Names of the Lithuanian SSR (Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, 1963) and a. Vanagas Etymological Dictionary of Lithuanian Hydronyms (Lietuvian hidronymos etymologinis, 1981). MarIja razMuKaItĖ lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius