Italų kulinarijos svetimžodžiai

192 Lingbos Kul ū a | 81 JURGITA GIRČIEN is i u o della lingua li uana I al KulINa IJos sVE IMŽoDŽAI in Li uania è pubblica a a imesnių e olimesnių k aš ų algius p esen a ančių knygų, esama ka inių i es o anų, che o e di di e si paesi pie analų, gausu algių ecep ų pe iodicale s ampa, in e ne e k . ali pas i, be imai, alimen i p odo i a engono nominijami nuo i pascolin ai pa ole naujaisiais s e imžodžiais. Pe le p a iche linguis iche es i di c ea o i, adu o i, eda o i, lingua no min oj […] di al i k aš ų ki ių ealijas į a dijan ys naujieji s e imžodžiai solle a nemaža p oblemi: bisogna isol e e, se lascia e s e imžodžiu p onunciš ą il nome, o en a e di ce ca e il li e iško co isponden e; scel ous s e imzodį, so ge la sua pe esc i os e al ioki dei ques ioni. in ques i aspe i engono esamina i in Li uania pa icola men e popola i i alų kulina ijos naujieji s e imžodžiai, 19902008 m. appa se lie u iškuose ašy iniuose i elek oniniuose šal iniuose in s ampa, algia aščiuose, (kulina ijos s i ies) si i in e ne in o macinėje i komunikacinėje e d ėje, ( e s inėje) le e a u a, non egis a i p ima del 1990 m. p epa a i nei diziona i lie u išku ( Ž 1985 e k .)1. discussiamo nuo i degli s e imžodžių a osenos polinkiai aiškos a ian iškumas, conco enza con lie u iškais a i ikmenimis, conside s omas appo o con bend inės kalbos no mami e no minamen o p ospe i a. in on i sc i e e ele oniche egis a a pe cen à i alių kulina ijos s e imžodžių ( a ilai ė 2008: 4). Essi sono si p es a i pe agioni designa a iche (po ei in odu e nuo e eali à) e seman iche (quando bisogna esal a e di e enze di signi ica o, in quan o il con enu o del nuo o e del ecchio conce o coincide solo in pa e), e nei es i di soli o s olge una unzione e e en is ica, i.e. l'in o mazione 1 si basa sui da i ele onici compila i dall'au ice dell'a icolo Naujųjų s e imžodžių i jų a i ikmenų (I alia 19902001 m., pe 1500 s e imžodžių i 500 jų a i ikmenų) e dei Li uanių naujažodžių (19902008 m., pe 2000da a) pe la i uosa mode na e Jo i os a ilaus a osenos (c . Ve osena polinkių e i ica si usa i il gene ale sis ema di ice ca in e ne Google. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 193 asmissione, unzione ( o čiau apie naujųjų s e imžodžių skolinimosi unzioni e agione c . Vaicekauskienė 2007: 3367). La più g ande pa e di ques i nuo i s e imžodžių (pe ečdalį) cos i uiscono a i nomi di p odo i di pas a di maca onì (p z., lasanija), quan o meno (maždaug po penk adalį) sū ius (p z., peko inas) e duoną bei saldumynus (p z.: b uše a, i amisas) innominijan ys s e imžodžiai, ci ca po dieci damdamį imų i algių esp esin (p z.: gė as; izo as), kele u s e imžodžių adži padažai (p z., pes o) (ž a ilai ė 2008: 13). di e si i alių kulina ijos s e imžodžiai lie u iškuose es i appa e o non uno con empo aneamen e, quindi di e isce il lo o ada amen o al sis ema della lingua Li uania. NuJJ sVETIMŽODŽI aIšKos Va IaN IšKuMas I No Ma I alų kulina ijos s e imžodžiem, come e in gene ale naujiesiems s e imžodžiem (ž . Mikelionienė 2000: 25; Vaicekauskienė 2007: 159), ca a e is ico aiškos a ian iškumas. Uno culina ì i aliano può a e e pe dieci a osene unzionan i a iod, eg.: capučin, kapučino, capucinas, capucino, cappucino, cappuccino, capucino, cappuccinno, cappucino, cappuccino, cappuccino esp esas con specialia in a anga įplak o calš o la e upuccio (i . cappuccino2). ale g ande aiškos a ian iškomo ca a e is ico nedidelea pa e esamina i s e imžodžių meno di dieciadaliui. Più spesso il nume o delle a ian i s a iano da uno a cinque, eg.: pes o bazilikų e k . padažas (i . pes o); g apa, g appa ynuogių deg inė (i . g appa); i amisas, i amissu, i amisu maska ponės, esp eso e k . dese as (i . i a mi sù < i ami su pakelk mane); la ė, la ė, la e, la e esp esas con specialia in anga įplak o mol i la o caldo (i . (ca è) la e, ca ela e); a iòli, a ijòli, a ijoli, a iolli, a ioli maka onų ešlos ke u kampiai i iniai su mėsos o k . įda u (i . a ioli)3. Alcune o me che sono a e, casuali, ma i è semp e almeno di e si ealmen e compe ingan i di uno e dello s esso s e im e dio a ian quelli; ques o spesso es i o iginalalo e una o più delle o me sulie u in a. 2 ques o i alų lingua pa ola di base è un al o, più an ico, skolinys kapucinas am da e o p anciškonų o dino a šakai appa enen e monaco. Vienuolio, dė inčio apsiaus ą con gob u u (cappu ccio smailus gob u as), il nome successi amen e me a o icamen e ada a o alla specie di ca è innomina e. 3 le on i, sulla base delle quali s abili e de inizioni e ondamen ali (i alų kalba) s e imžodžių o me, engono o ni e lis a delle on i. Konk ečių s e imžodžių e imologija, sal o casi a uali alla ema in esame, nenu odoma (plg. i . pes o < pes a e < lo . pis a e (pinse e)). sommend inando pasaki ina, che, senza una al a eccezione (p z., i . g appa < s. ok. k āp o), dei i i i alių kulina ijos s e imžodžių (i alybių) onda o la ynų kalba. Lingbos Kul ū a | 81 194 Va oseno o a i in i alių kulina ijos s e imžodžius secondo ada amen o al sis ema della lingua Li uania si può assegna e in qua o g uppi: 1) au en iškos ašybos, p z., cannelloni ( a ian i canneloni, canelloni, caneloni) s ambūs, dideli maka onų ešlos amzdeliai, įda omi sū iu, a šu o pan., pp . kepami o kai ėje (i . cannelloni); 2) in o ma i mo ologicamen e, ma non ada a i o og a icamen e, eg., canelloniai; 3) ada a i o og a icamen e, ma non o min uni mo ologicamen e, eg., kaneloni; 4) ada a i o og a icamen e e mo ologicamen e, ecc., kaneloniai (plg. Gi čienė, liu ke ičienė 2007: 110111). La maggio pa e delle a ian i si possono assegna e au en iche sc i u e (1) a un g uppo, eg.: mozza ella, mozza ela, moza ella, moza ella, mocca ella, moca ella, moca ella minkš as, bal as i ališkas bui olii o ca ių la e sū is (i . mozza ella). aglia e i pomodo i e mozza ella sū į iekelėmis e me e e in pla sš ę a u (www.mano i u e.com) 200g Mozza ela sū io (www.mano i u e.com) sū is Moza ella è p odo o secondo le au en iche adizioni del paese e si con addis ingue un esclusi o gus ooniu (www.meniu.l ) Moza ella sū io e pomido ų salo i con pes o padažu (www.del i.l ) an ciascuna pico dedama pe 5 Mocca ella sū io iekeles (www.ga du.l ) Apkepuk di pesci: 4 u uliukai moca ella (www.die a.l ) Moca ella ques a an as iška (www.na u ele) 4 a ian i colo nai (4) e mo ologicamen e e o og a icamen e ada a i a s e imodji, ad esempio.: moca ela, modza ela, moza ela. Da zo ės, s esco lašiša, gambe ės, moca elos sū is, pie ag ybiai, aly os ( es o ano Da An onio algia aš is) Secondo la s u u a i sū iai engono eschi, ma u in i (naminės g ie inėlės, modza elos e iko os sū is), minkš i (www. i ejai.l ) 250 g moza elos sū io (www.sin agma.l ) a l'al o, sulla mo ologico ada a im può al ol a decide e solo dal con es o, plg. salo i su moca ela e moca ela sū io salo i; o a le cuci ò e le mange ò con mozza ella e eddo ūky as kumpis con mozza ella sū iu. ques o appa iene 4 qui e ul e io men e esempi in a uus elemen i di es o ossiu o e in u on us sono dis ingui i a icolo au o ės, g a iniai segnali (kabu ės e pas i asis on as) au en iški. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 195 dal s e imžodžio baigmens in ques o caso egli coincide con lie u iška mo e iškosios giminės galūne a. Mo e iškosios giminės i alų kulina ijos s e imžodžių sono ela i amen e non mol i su ečdalį (dal lie u ių kalbos giminės galūnę ga usių naujųjų s e imžodžių mo e iškajai giminai a ibui a solo ci ca 12 pe cen o, c . Vaicekauskienė 2007: 174). Ją abbas anza acilmen e įgaza quelle s e imžodžiai, la cui o ma o iginalalo ha baigmenį -a o -e (pas a ųjų quasi pe pus meno), ecc.: iko a (i . ico a) neb andin as a škės sū is ( a škė); maska ponė (i . masca pone) minkš as epamas bals as sū is (da z . p eceden emen e da i esempi). Kol kas kai omų o me di non ha plu iskai iniai s e imodžiai, į a dijan ys maka onus, ecc.: a ale kaspinėlių pa idalo maka onai (i . a alle, ns. a alla); pene nedidelio amzdelio paesalo įkypai nupjau ais galais maka onai (i . penne, ns. penna). spagečiai su iko os i a ies sū iu (www.skanus.l / ecep ai) sudedame susmulkin ą maska ponę, kiaušinių bal ymus, u o bene ismaišome (www. ecep uknyga.l ) Fa ale (plaš akių o mos maka onų) insala e con pes o padažu (www.zeb a.l ) Pene maka onai con jū ų gė ybėm, ino bianco, ka io e g ie inėlės padažu (www. menu.l ) Vy iškosios giminės pa idalą įgauna maggio anza s e imžodžių, le cui o iginalalo o ma ha baigmenį -o egli di en a lie u iška galūne -as, p z., aledžas pusminkš is ka ių pieno sū is (i . aleggio). Vy iškajai amiglia a ibui i e mol iiskai iniai s e imžodžiai, i cui o iginalalo o ma ha baig menį i, essi įgauna lie u išką galūnę is (dgs. iai), ecc., a i(j)oliai (i . a ioli, ns. a iolo). pe ò ino a maggio e pa e di ali s e imzodžių non ha anco a mo ologicamen e, e spesso e o og a icamen e in o ma i o me, ecc., capellini ilgi, za spagečius plonesni maka onai (i . capellini, ns. capelinno). Taledžas, p o olonė, iko a e anco a una ol a moca ela e pa midžanas semplicemen e aki aizdžiai può sen i si come chiude il empe amen o e sale l'appe i o! (www.pa iekalai.l ) I ališke salo os. 4 po zioni ce che à: 500 g a ioli con spina ì inse a u, saluskos, qualche lašų alli uogi aliejaus (www.be a.l ) quei maca oni quali noi conosciamo come spaghe i secondo s o į può chiamin is e capellini (www.pa iekalai.l ) aiškos a ian iškumas dipende dal empo di appa izione s e imžodžio nei es i li u iški Lingbos Kul ū a | 81 196 No abile che menziona e mo ologicamen e e o og a icamen e ada a e i aliane culina ie s e imžodžių o me non sono le uniche a ian i a osenoje esse ino a conco e con al e, i. e. nekai om, o og a icamen e non ada a e o me (ž . p eceden emen e da i esempi). La maggio pa e s e imžodžių aiškos a ian ų andasi ce cando asme e e (spesso con e o i) au en iška s e imžodžio ašybą (ka a e aiškos a ian ų esama e i alų kalboje)5 o ce chando inkamiausios sulie u in os aiškos (plg. Gi čienė, liu ke ičienė 2007: 110). consuma o i ( . y. adizioni di consumo) nonché dall'in ensi i à, connessa all' ac ualum ealijas della lingua, e s e imžodžio o og a ija. Inizialmen e a osenoje s e imžodis spesso appa e o me au en iške. Come is o da accon a i esempi, più complica e sc i u e s e imžodžiam ca a e is ici e sbagliandi o iginalalo aiškos a ian i. Mèginando asme e e s aniimjo dio a imą, ima as is o og a icamen e adap ua i o me. Il lo o nume o dipende anche dall'o og a ia s e imžodžio quan o lei s e imesnė lingue Li uanee, il più a i. Neluigu s e imžodžio baigmen o, alcune o me abbas anza apidamen e oppu e da subi o a ibui e a al ce o kai ybos pa adigmi. ques o ipico enomeno il p ocesso di p es i o è consue o il cambiamen o di o ma spesso (ma non necessa iamen e) a iene di o og a ia e mo ologia in di ezione della con e genza (Vaicekauskienė 2007: 159). No e emo che l'au en ica sc i u a nonžke a cammio ada a e i alų kulina ijos s e imžodžių mo ologicamen e ale polinkis ca a e is ico nuo i e al i agli s e imžodži (plačiau ž . Vaicekauskienė 2007: 183). edaguojamai pubblicaia sc i i inea a osenai (li e a u a, p uda, in o macinė in e ne o e d ė) ca a e is iingose o og a icamen e e mo ologicamen e adap ua e, a osenos (i no minimo) adizione con enen i dei s e imžodžių o o me g a icamen e esclusoas au en iškos, non inčių a osenos (i no minimo) adizioni dei s e imžodžių o me. Come in e medio ada amen o inale al sis ema della lingua li uani qui a accia i e o og a icamen e ada a i, ma mo ologicamen e neį o min e s e imžodžių aiškos o me. ma la maggio pa e di lo o dal po oseno pubblico gene almen e scompa e. P i aciosa sc i y ina a osena (ją ep ezen oja komunikacinė in e ne o e d ė) ma gesnė. qui, o iamen e, si può o a e e menziona e pubblica a osenai ca a e is iingų i alių kulina ijos s e imžodžių aiškos a ian ų, . i. o og a icamen e nonché 5 gene ale sis ema di paesaggis ica in e ne Google, pa icola men e g ande i alių kulina ijos s e imžodžių cosidde a au en iškos aiškos a ian iškumas ca a e is ico e al e lingue, eż., ingles, okiečių. J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 197 mo ologicamen e adap uo ų, e au en iškos aiškos, solo ques 'ul ime nelinks ama g a icamen e ski i. ol e a ciò, qui più spesso e di una, e al e o me engono p esen a e con e o i. e s i o og a icamen e non ada a o, ma mo ologicamen e in o ma o o me s e imžodžių almeno almeno ino a si possono i ene e p ecisamen e della p i a a a osena a ian i. ques o mos ano e da i quan i a i i: mo ologicamen e ada a i, ma o og a icamen e neį o mi i nuo i degli s e imžodžių aiškos a ian i sono s essi ečiausi. Pas ebė i ski umai leis ų a e p elaidą, che (dažniausiai) so o la supe isione dei eda o i della lingua iešojoje ašy inėje a osenoje in sos anza si s en a a segui e adizioni o og a icamen e e mo ologicamen e ada a i i alių kulina ijos s e imžodžius. ques o neabejo inai ichiedono s o zi di p a iche linguis iche: in a ie on i no mminamuosiche della lingua (Eu opos sąjungos e minų žodyne Eu o oc (Eu oc), S a ybinė lie u ių kalbos komisijos konsul acijų banke (VlKK KKb), più ecen i dic iona i in e nazionali di pa ole ( ŽŽ 2001 e k .)) al momen o pa lan e si può o a e solo meno di penk adalio i aliani culina ie s e imžodžių (daugiausia nomi di i ališke sū i) ada a a no minę ai, ai.: e(k)sp esas, gnočiai, go goncola, g apa, kapučinas, lazanija, maska ponė, pa midžanas, a ioli, izo . In al i casi o na a ico e e a osena, sceglie e ikė ina adeguamissima ada a ua a aiškos a ian e. Se non i è anche la mino e ada a a(ų) o ma(ų) a osena adizioni, si ischia di o ni e al consuma o e della lingua inconoscciu a e o se successi amen e no min ojų al imen i adap uosimą s e imžodžio o mą. quindi la più equen e usci a in ali casi lascia a au en iche o me g a icamen e dis in e. Ques e sono abbas anza equen i, ma così si a a solo senza al a ia d'usci a: (doglioso) con o mi à nesama, ada a e senza il pe messo no min oji, appa en emen e, anco a ned įs ama (sicu o di paupe a e la comune disposizione del linguaggio g ynimen o). Da nelabai iene p eso in conside azione il a o che nell'inizio del 2007 app o a i nei Bend uosi c i e i di no mminimo nuo i dei debi i ( oliau bNsNK) sono indica i due possibili modi di no mminamen o nuo i dei s e imžodžių no mminamen o ada ando e cambiando con o mi àmeniu, e nonada a i i nuo i s e imžodžiai conside a i neno miniji. Viešosios a osenos polinkis au en iškas o mas dis ingi i g a icamen e inco ina a pensa e, che ale aiška pe cepi a come in a pas in lie u išką eks ą, non ipškas elemen as. ques o e al i s udi pe me e ebbe o a e assunzione, che ale si uazione di pubblica a osena sia un e e o manca o di no minazione. Longhissimo empo in assenza aiškių nuo i dei s e imžodžių no malizzazione c i e i, è s a o en a o ealizza e la disposizione più impo an e neįsleis i s e imžodžių, ce ca e lo o con o mi àmenų, e i a a accomanda e ada a i s e imžodžių, anche e non a en i con o mi àme- Kalbos Kul ū a | 81 198 nų, o me, esą così sa ebbe inse i o il p es i o nome. adegua i co ispondimen i non essi s e imžodžiai nei negozi s anda damuosi della lingua eni ano semplicemen e bybinia i, eccezionali casi au en iškos aiškos s e imžodžius o e o dis ingue e g a icamen e6. aigi, a chi nuo a eali yiją necessa io in adia e immedia amen e, do e ano (e enka) isol e e p čiam la i a si a (nesamų) no me, quali à del es o e possibili à des ina a o di decodi ica lo (ž . segui o o ni o esempioì): non è ques o il gus o del la e gulbės? Ne cannoli aggiuda o iene p odo o da epamojo g ūdė osios a škės ( icco a) oppu e maska ponės sū io e s'aspe ia del ešlos amzdelyje... Ul imo bicchie e ca è. App endiamo ad o dina la non e sando i came ie i baia si: po sočių pie ų nessuna ca e con la e, solo esp eso, p e e i amen e con sambuka (anyžių gonio like is), che agli occhi p oslighė ų... Sambuka i i i a sensi... (Mo e is 2008 07) Isski iniu ( amsiu) š i u segnala i i alų kulina ijos s e imžodžiai e le lo o co ispondmenys cos i uiscono anche ečdalį es o. dell'au o e dell'a icolo e (o) eda o e gli s o zi ku i quybišką eks ą non solle a dubbi. G a inis esclusione e scliaus i p esen a a ul e io e in o mazione, ce o, a do il suo uni àzismo, ma e una, e l'al a indicano s o zo des ina a ia comp ensibile asme e e in o mazioni e non in angiis i no me della lingua. Nuo i s e imzodžiai pe scopi comunica i i spesso paliddimi scliaus i o es o inkomponibili (me a)ling is ini commen i in ques o caso è sambukos desc i as (skliaus ues) e nella seconda ase esclusleis o kanolio apios ešlos amzdelio pa idalo iebaluose i as pi agai is, pp . con iko os i k . įda u (i . cannolo, dgs. cannoli) desc i as. e s e a ce imo didio iko a co ispondenza di ca a e e desc i i o epamasis g ūdė osios a škės sū is neabejo inai scel o s en ando non iolis i no me della lingua, p esumibile, endendosi con o della sua inidonei à (neekonomiškas, neda us e pan z . bNsNK), decodazione di icol à (sus ulia es i in esso è spiega o g a.; iš kai escin u nonadap uo u s e imžodžiu o e dkliniu elemen o). es o aišką e g a à neabejo inai ikdo e al o così p esen a o nonadap ua o s e imžodis cannoli, ma y , salik as s enando nepažeis i no me della lingua. ale p elaidà a si con e ma e ada a e di u i al i s e imžodžių o 6 Plačiau su s e imžodžių g a icamen e dis in ia au en iške aiškos spi imo polinkius, agione, possibili pada ini, no minamen o di ezioneis e pan. ede e. : Gi čienė J. Ve s inės li e a ū as naujažodžiai. Kalbos kul ū a 79, 2006, 8385; Gi čienė J. Naujųjų skolinių a ose na: kalbos kul ū os i s ilis ikos akosky a. Kalbos kul ū a 80, 2007, 143147; Gi čienė J., liu k e ičienė D. sū ių pa adinimų a osena i no ma. Ling os kul ū a 80, 2007, 110113; Va icekaus k i e nė l. Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai, 2007, 177 aigi kel inas klausimas, se ce cando puoselė i bend ąją kalbos g yninimo nuos a ą neįsileis i s e imžodžio, saugan is pažeis i no mas, alla lingua non si ponga più danno? Fo se no mmin oj della lingua, sulla base bNsNK, do ebbe quan o p ima s o za si di o ni e alla socie à la più ada a a ian à di aiškos 189 e k . J. GI čIENė. I alų kulina ijos s e imžodžiai 199 mos maska ponė, esp esas7, sambuka8 (i . sambuca): p imi due o ma i ada a uo i pa lamuoju empo si possono o a e nelle menė i on i linguis iche no minamuosi. Lo s o zo segui e delle accomandazioni linguis iche, pe sino se ques o ke asi con la p ecisione di asmissione dell'in o mazione, mos ebbe o anco a uno li e iško desc i i o ca a e e ealijas nome ka a con la e lui, si può i ene e, scel o al pos o p es a o da una del ca è con la e specie (p z., la ės o kapučino) nome. P esen a osi ipico esempio della pubblica a osena i ela la si uazione a uale, complica a non solo pe p a ican i del linguaggio p epa an i es i, ma anche pe quei le o i dei es i che hanno da iconosce li, spesso dei linguaggi g inumo sume imais ese ci a i p esso nesulie u in a s e imžodžių aiška (!). au en iche s e im e dio aiškos consue udinomio con empo aneo u en e della lingua pa icola men e bene i ela ne edaguabile p i a i a a osena. Lei ca a e is ica g a icamen e neišski os au en iškos o me e o og a icamen e nonadap ua i, ma mo ologicamen e į o mi i i alų kulina ijos s e imžodžių aiškos a ian i, p z. : Fa iau s ano aka cannelloni (h p://qemm.blogas.l ) Canellonis con spina is e g ekiškais nocii šiaip labai skanu (www.papugos.l ) Kad au en iškos aiškos pli imas y a bendas polinkis, neab angęs su s e imžodžių seman inėmis g upėmis, odo i i i i isul a i di al e ice che: lo e a Vaicekauskienė, a usi naujųjų s e imžodenžių būdą, mini naują polinkį o og a icamen e neadap a s e imžodžių (jis sp o ing ne ien ien ien lie u ių, be use s i i o he linguis icą)), in aduzione (Vaicekauskienė 2007: 187: 1, 187). s e imžodžio? ques o da e o non z'in e up ebbe il cammino delle co ispondenze paesca9. Come indica 7 Esp esso nella o ma si po ebbe in a ede e millminico più: nessuna ca è con la e, solo esp eso (numanoma ka a); ma si può alu a e e come mo ologicamen e non ada a a a osenoje anco a equen e a ian e esp esso, eg., s oksniuo o esp eso (inciden almen e, o ni o bNsNK). 8 lo s esso si accon a e di s e imzodį sambuka. ques o po ebbe esse e e a osenoe di usa nekai oma o ma, plg. sambuka like is, ma dei due linksnių posizioni pa a o o s e imzodis nondimeno leis ų suppo e, che ques o non o malus baigmens simili udine. 9 ali esempi già esis a: VlKK KKb o ni e ada a e i aliane culina ie s e imžodžių lasanija nonché izo as o me e insieme dona a in a ie on i accomanda i accomanda i dei lo o co ispondmen. 200 Kalbos Kul ū a | 81 pubbliche a osenes poslinkie, inco aggiami che e negausių suno min ų i alų kulina ijos s e imžodžių sclaidos, e gene ali disposizioni pe possibili à usa e adap a uo as o me, ques o po ebbe o s opdy i masiškai plin ančią nesulie u in ą s e imžodžių aišką. Plg. di e so empo p epa a e es i di es a o: Esp esso ka a è la base di mol i al i popola ia i di ca è be imì, ali come cappuccino, la e. <...> Cappuccino è ca i aliana. Jai pe p odu si usa o esp esso ka a. <...> La e si p epa a da esp esso e ga ais sos i ui in o bei acilmen e suplak o la e (www.meniu.l , is o ų e slas, N . 5, 2006) Esp eso ka a su g apa. <...> Il ca è capučino consis e di esp esso ka a, sos i ui o la e e la e pu . <...> La ė ka a <...> è i ališka ka a con la e, se i a in al o au ėje e p epa a a da esp esso ca è e ga u sos i ui o del la e (www.paulig. l 2008) NuJ sVE IMŽoDŽI saN yKIs con lIE uVIšKaIs a ikMENIMIs co ispondmenų è p opos a app ossima i amen e ečdaliui i alių kulina ijos s e imžodžių. La maggio pa e ne ha po' di e si, più spesso p onosciu i nosacomoio due o e ca a e e lingue li uane usuali di pa ole combina i i (ž . a ilai ė 2008: 11 12), ecc.: kapučinas balin a ka a (su g ie inėle, noci, cioccola o, e c.); la ė balin a ka a, ca è con la e, pieninė (pieniška) ka a; lasanija lakš iniai, i ališki lakš iniai, lakš inių apkepas, sk yliai; izo o iso con a ie da žo ėmis, bolli i issi in agliis (su ca ne, da žo ėmis, aš iaisiais speskoniais), ai usis issi e mėsos oškinys con da žo ėmis, iszi apkepas (ž . ĮPV 2005: 2735, 146). ali nusacomoio ca a e e plu iazzodžiai s e imžodžių co ispondmenys a osenoje neplin a. Essi non possono p e ende e di di en a e gli unici nomi ealij: kapučinas e la ė non sono lo s esso che in Li uania è soli o chiama e ka a con la e o balin a ka a (plg. ques i s e imžodžių eikšmės ap ašą); lasanija o kai ėje kep i di g andi ne i i maka onų ešlos sheš ai con a iu inse o nonabejo o amen e di e isce dal li uani soli o lakš inių apkepo apkep as pas o di bolli i piccoli s accioli di o ma maka onų con a ii addi i i10; iso o da g assi appe i i in g assi appe i i iso o ice con a ii addi i i p ima di u o, non è lo s esso che ice con a i ege alo i; in ade io di iso co i (con ca ne, da zo ėmis, aš iaisiais speskoniais); ai usis yžių e 10 Pe più su dello s aniimp essione lasanija e i suoi co ispondmenì di signi ica o inadequa o c. G i čienė J. Naujųjų skolinių a i ikmenys: s uk u a i a osena, 2005, 113114.