scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių kalbos leksikos norminimo raida

Antanas Balašaitis

Full text

112 Lengbos Cultura | 81 ANTANAS BALAŠAITIS lIETUVI Kalbos leksikos NorMINIMo raIDa 1.La información presentada en los diccionarios prácticos de ĮVaDINė notas actúa vartoseną de la lengua, ya que se componen con el objetivo de normminar leksiką (Naktinienė 2000: 12). hace más de medio siglo aparecido Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (toliau DŽ) se considera fundamentaliniu tienda del lietuvių kalbos (Keinys 1991a: 96). además, este diccionario es simpla, accesible y eficaz tanto šnekamosios como rašomosios lengua de la elevación cultural (ulvydas 1977: 13). taigi DŽ es importante veikalas bendrinesa raidai de Lituvias, y junto y toda Lituvias cultura. por lo que pravartu lo evaluar en diversos aspectos, cuanto más preparando diccionario de la lengua bendrinesa. en el artículo se presenta algunos caracterožes de la historia de DŽ preparamiento desde el punto de vista sociológico, recordando a la actual jovenya filologų generación difícilmente imaginables materias como vivadero tiempo politinė valdža y sus pokyčiai veikė kalbininkus, su preparado veikalo carácter y proporcionadas normas. Nagrinėjando las condiciones de preparación DŽ no debe ser olvidada y más amplia evaluación de período. Erenigimas organizuotai cuidarintis de la preservación de la lengua lituanas adqualinchas dvikalbystés condiciones (atgaivinti lietuvių kalbos draugiją) la oficialidad fue stoppdomas, a peršamas internacionalizmo y naciones amististei necesaria rusų kalba, keliamas vien positivo efecto suja lietuvių kalbai. taigi lietuvių kalba perdió krašte su soberanía la condición principal, que permitió a ella crecer y fortalecerėti (piročkinas 1994: 5). Este artículo1 autor relaciona la condición de la lengua, su norminimą con la vida pública como y profesor Zigmas Zinkevičius de la historia de la lengua. 1 es considerablemente complementado el artículo en jubiliejiné internacional científica conferencia en 2008 m. junio 23 d. leída el informe variante (žr. lietuvių kalbos leksikos norminimo kaita Dabartinės lietuvių kalbos žodžio pirmuosiuose leidimuose. Leksikologija ir terminologija: teorija, istorija, praktika pranešimų tezės, 2008). el artículo quima honrar DŽ primeros dos ediciones responsabilidad editorialų Joną Kruopą (19081975) 100o aniversario de nacimiento. a. balaŠaItIs. de la lengua lituánica raida 113 2. pIRMIEJI praktINIo ŽoDyNo MėgINIMaI práctico norminį vocyną greta el granijo ya ketino preparengti Kazimieras būga (18791924). Como indica antano salio (19021972) en el artículo Lietuvių enciklopedijoje (lE XXXV 1966: 408), a. Vireliūnas y a. Varnas era ya empezėję atrevinėti materialá de el gran diccionario kartoteco. pero tras la muerte del miedo este empeño fue olvidado. La selección del material fue de nuevo iniciada en la redacción del gran diccionario dirigido Juozo balčikonio (al mismo). práctico vejalas del lenguaje fue preparado justo si se acabara el segundo mundial guerra. Kalbinista y pedagogas alfonsas Kalnius (19071981) con geógrafo stanislovu tarvydu (19031975), aprovechando Mato Jurkyno (19091944) onomastikos rinkiniais, parengė kalbos vadovą. Jį editaron Kazimieras gasparavičius (19081983), Napalys grigas (18961972), Kazys ulvydas (19101996) y aleksandras Žirgulys (19091986), ats. redactorus Juozas lazauskas (18921970). Él fue nombrado Lietuvių kalbos rašybos žodynu y edleistas 1948 años. el nombre claramente por estreuros: en este trabajo dados ortografía, escyrybos, kirčiavo, linksnių consumo fundamentos, tarmių apybraiža, varios cientos de topovardžių y sobre cinco mil palabras de kircijado diccionario (sin aiškinimų). Cuį tiempo esto fue parankinė libro a los estudiantes y bendrinés lenguaje norminimo instrumento. Caro refugiados de los lingüistas lituanos en Alemania también cuidaban de prepararse publicaciones de la lengua natal asuntos. 1950 m. bylefelde fue edleis prano skardžiaus (18991975), stasio barzduko (19061981) y Jono Martyno laurinaičio (18941966) preparado el manual del idioma Lietuvių. redakcijos žodyje p. skardžius explicó la historia de preparación de publicación. tiubingeno maestros de gimnasia lituacos s. barzdukas desplegés le ideaį, que debería prepararse escuelas destinadas una escritybos manualėlį. profesor apruebo a esta iniciativa. 1948 m. marzo mes dirigėlio preparamiento fue prorrata en Lithuanian tremtinių bendruomenės posėdyje. pero pronto apareció, que hace falta una publicación más amplia: este tiempo es objetiva editar no solo guiėlí de escritura, sino cuanto puintamesnija veikalá, que al lado de la escritura, que y breves aún abarcaría importanteses comunrines de la lengua tartia, palabras de darybos, kaitybos, de parte sintaksés y dicodino temas. Todo esto es necesario, que nosotros todos tuviéramos seritesnę kalbinę herramienta, que ayudase nos más largo mantener el nivel cultural de la lengua materna y su automeingidad, facilitasen nuestro mutuo susiñaggiimiento y por ese modo más largo apoyasen nuestro sentido nacional y comunitario. Kalbos Kultūra | 81 114 buscando tal objetivo, el manuscrito se ha crecido en didoką libro. Lituvias del manualove p. skardžiaus discuta bendrinés de la lengua vartosena, tartis, glasų daryba, kirtis y priegaidė, atskirų kalbos dalių kirčiavimas, rašyba (ir svyruojantys dalykai), svetimybių rašymas, žodžių daryba, naujadarai, interptautiniai žodžiai, linksnių vartojimas, skyryba. adjunto y platokas diccionario. savitas universalus diccionario, constituyendo tres cuartadalius libros (444 pg), fue previsto išeivijai, teniendo en cuenta a tautiečių necesidades sus gvensimos países. Y en él, sin Lituvichas nombres y lugaresovardíos, añadióta y de Alemania, JaV, Canados, australías lugaresovardíos y actores apellidos. Wodyne encontramos y biblías nombres de, escribitos slapyvardžių, científicos pawrdz, šventovių vardų, diversos sutrumpinimų, populiarių latyniškų pavadinimų y posakių. en separados nichos se presentan y explican frecuentesas prefacias y prefidellos. Dilis žinomų žodžių neaiškinami (nurodoma sólo parte del lenguaje, kirčiuotė), otros aiškinami sinónimos. Algunos de las palabras indicada origen o ingles, francūzų, vokiečių lenguas correspondimenys. Más a menudo se presentan breves explicacións con trámites ejemplos de consumo. prefidėlinas accionmajodjías se presentan o de la palabra principal ilustración o separados lizdais, algunas veces y explican. Palodynu siekta i norminti leksiką: comunes kalbai neteiktini palabras escribios en laužtiniuose slljaustos con la referencia de origen: [apat (prc., sl.), be, например be денег, onutė dar recibió y dovanų [gù], (g., l.), sagà), [leikà (g.), laistỹklė, piltùvas), [mieramtà (g., r.), mãtas, sakas], [celis (amt), p., nỹs], [špõsas (l., pókšt, nerda),], [trùsikai], [vs, l., l.), [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k], [k]. apskritai cuidintasi pailiustrar leodino įvade abartus temas, mostrar la vartosen de la lengua, levantar su cultura, enseñar reglamentingo kirchiación y escritura. Manuov fue finaliado preparar comenzados emigración desde Alemania. redactorus p. skardžius korektūrą baigė skaityti ya arribęs en Klivlendą (JaV) y redakcijos žodį firmé 1949 m. diciembre 15 día. final de la palabra Darbą baigiant, de la Comunidad lituana alemana firmitame Miunchene 1950 m. junio 29 día, indicar del preparamiento y imprenta dino talkininkai, rėmėjai. permiso cuidaba la Ventos editorial. 5000 ejempliorios tiraju impresdito manual de Lituvias lengua (604 p.) largo tiempo fue nuestro refugiados de guerra parankinė libro. se preparaba una edición rectificada y complementada de este libro, pero no se publicó (skardžius 1999: 793794, 928). a. balaŠaItIs. lingüísticos del idioma lituano normminimo raida 115 3. Presentas Lituvias KaLbos VerDyNo pIrMasIs lEIDIMas práctico dicodyno manraštį sólo después del segundo mundo war parengė lietuvių kalbos instituto žodynininkai Napalys grigas i antanas lyberis (1909 1996). Yodžius del gran diccionario kartoteca seleccioninėo y recientemente Institute empezada a trabajar antanė Kučinskaitė (19152006), porque diccionario menor del kartoteca teban de norašitar aproximadamente mites abėcėlės palabras (Kučinskaitė 1981: 2627). Como está escribiusi esta autorė, ya en 1948 m. gale habias escrito didós manuscrito del diccionario (ten mismo). familiarizándose con el manuscrito, Mokslų akademijos dirección señaló, que falta de consibinio de vida palabras, especiales terminos. tras el granijo de Lituvias de la palabra tomo II (1947) críticas Ma en la sesión de ampliastamiento del departamento de Ciencias Visuomeninas el día 12 de noviembre de 1948 fue considerstitas y preparados bendrines de la palabra manuscrito. director del instituto de lenguas Lituvias Juozas balčikonis (18851969) en el informe indicó, cuál será el diccionario. En él se prevé incluir todos ustojamus lietuviškus palabras y frecunesnius internacionales, así como lugarovardžius con pasauliniais nombres geographiais. Ya suredaguada parte del diccionario (Ao, R, Š y u letras). editando diccionario aparece dificultades debido norminamiento, kirchiación, preesagos y kt. silpna paodyno pusė por maža recopta terminías científicas, así como de la vida soviética creurtos palabras (žr. Lietuvos tsr Mokslų akademijos žinynas, 1949: 301). Woodyno manuscrito recibé severas críticas. Vicepresidente J. Žiugžda objetastabo, que Žodynui de todo pocríticamente se utiliza obsoleta, de todo antiguamente recolltoji material. [...] tanto la elección de palabras, como su frazeologija (t. y. consumo ilustracia) El Verodynas apartrūkęs de la vida soviética realrovės (ibid, 302). talam críticaškam valoraimui pritaré verdados editorus H. Zimanas, Ma presidente J. Matulis. literarios lituanos director del instituto K. Korsakas enfatizó, jog bendrinés lengua diccionario debería ser asignado al asunto de práctica. [...] o de facto ahora suredagado diccionario de lengua comunrinés es la abreviada síntesis del Gran diccionario (ibid, 304). por lo tanto el dicodyno manuscripto necesitó abreciar, y junto y rellenar. Elodino organizadores cuidaron no sólo eliminar idėjines errores, pero considersté y sus sandaros preguntas. fue abandonada tikrinių vardų, buscada modos de, cómo mejor presentar priešdėlinius veiksmažodžius. académico borisas larinas (18931964), trabajado 19521953 m. subdirector del instituto de lenguas y literatura Lituvias, siūlė priešdėlinius veiksmažodžius pateikti atskirais lizdais. con esa propuesta no podía aceptarse, porque el gran diccionario kartoteca estaba diferente compilado. por lo que más tarde pa- 116 | 81 Tal vez las posibilidades a. lyberis levantó separos lizdais sólo specifines significados contenedores prefidėlinius veiksmajodžius, y otros así y quedó en ejemplos de consumo. DŽ1 la introducción indica que en realidad sería conveniente todos los prefidélėtus accionmajodžius, incluso y no teniendo significados exclusivos, dar por separado abėcėlės orden (p. XI). esto fue hecha en permiso DŽ2. m. abril mes de 1952 en la conferencia de lexicógrafos sindicales surengtada del instituto de lengua lituanos, como escribe Literatūroje i mene (1952 05 11), tsrs Ma Kalbotyros instituto empleados hicieron en la conferencia una fila de valiosos informes así dio serias instrucciones en cuestiones de lexicología, lexicografía. No estando de acuerdo con verčiamais lKŽ redagación pertvarkymais J. balčikonis de redactor y del Instituto director de funciones pasitraukė. instituto de lengua lietuvians 1952 m. fue unido con instituto de literatura lietuvians. El instituto conjunto al mando apunto el literatas académico Kostas Korsakas (19091986). según recomendaciones de la conferencia Lituuvas Ma presidium compuestosa Dabartinės lietuvių kalbos žodžio editorial comision ordenada fue preparada correspondiente instrucción de edagación (yas autores J. Kruopas, a. Kučinskaitė, b. larinas). Į redakcinę komisiją asignti K. Korsakas, b. larinas, J. Kabelka, J. Kruopas (ats. redactorius), a. lyberis, K. ulvydas. en la portada de la página hay y J. balčikonio pavardė, aunque él m. 3 de diciembre de 1953 declinó por escrito ser mencionado entre redactorios del diccionario: Kadangi yo no soy más directo colaborador del instituto de lengua y literatura lituanas y por la regularidad del lenguaje no visur estoy de acuerdo con la opinión de otros editores del diccionario, por lo que pedí a los editores de ese diccionario que no me mencionaran (žr. atsiminą apie kalbininką Juozą balčikonį, 2006: 296). Dabortinės lietuvių kalbos žodynas fue isleido 1954 años. platokame introduce explickinta loodyno sandara, palabras significamientos aiškinimas, kirčiación. Woodyne sukirčiuota y explicóta sobre 45 mil. palabras. pratarmía así se nostaba DŽ objetivo: tarybiniams kalbininkams fue levantado neatidėliotinas taska preparar platos aškinamąjį de la lengua lituana actual, que briskamente reflejarían socialistina ideologiją así coybinį gyvenimą, eficazmente contribuirían al levantamiento de la cultura de la lengua, al literūrines normas de la introducción coybinska sociedad. taigi diccionario editoresos principalmente tenía cuidado poner ideología primetama del partido comunistas. de acuerdo pratarmía indicada de la disposición del partido comunista DŽ fueron dados tales y similares idėjiški palabras de vida pública aiškinimai y iliustraciniai sakiniai, generalmente tomados de rusiškų sovietinių dicynų: a. balaŠaItIs. de la lexicología de las lenguas Lituanas norminimo raida 117 ãgentas 3. espía de las imperialistas gobiernos, diversantas. agrèsorius grobikas, del guerra imperialista kurstytojas, puolanti países: imperialistiniai ~iai. ármija 5. šnek. būrys, muchasybė: Milžiniškos potentas pacíficas shalininkų armías delanteakía jengia la granji nuestra tėvynė consibiones sąjunga. bažnýčia (1) 1. casai, a los cuales renkasi orstis religiosos prietarų besilaikantys personas. plg. cerkvė pravoslavų šventnamis. búožė (1) 5. representante de la buržuazía del pueblo rico estadoetis: Pas nos ~ių klasė lik mediuota. relgía (1) una de las formas de conciencia social, mística y creėjimo en poderes milagrosos y en imaginables criaturas basadas en pistas; tikyba: religion es opium de laudies (Marx). religia es una de las especies de opresión espiritual (leninas). clasística sociedad r. es el trabajo de las personas engimo y explotadores clases de dominio instrumentois. r. opuesta mokslui y obstaculiza conocer la naturaleza y sociedad de desarrollamientos désnius. tikýba (1) creencia en la supuesta presencia de dios; religiones pseudomoclas. Más algunos sakinių, trasladeltos en diccionario de ese meto prudos: Nuestra didžióji tarybinė tėvynė es pacíficos en todo el mundo fortalovė y banderavininkas. Džiaugsmo y felicidades kupina unida en la familia de las naciones priblinas en octubre manifestación pelengia la nauta Lituania. Nougriaunamas fe de fe comunismo pergale. todos los caminos conducen al comunismo. los poderes de los consejos crearon oportunidades no veídas a la cultura desarrollarse. las experiencias de vida de esos tiempos permite creer que tal político reflanvío de la palabra lėmė universotína dictadura y propaganda. Sus ejecutantes llamaron DŽ tobulinti la ideología comunista y el soviético vida brillantez con de convicción, y los editores esto hacían por temor parecer desobedinús y vegiantes asumir brukamo ideología. Ya ha sido suficientemente experimentado, que incumplimiento a acompañar represiones. recordando el primerío DŽ edición, del tercero edición editorus stasys Keinys reconoció que tai era un difícil y complejo metas. ideológico poco fiel al poder Kiekvienas entonces podía acigtis por añoscios con sus erroridos reflexiones y muomenos miklinima amplia tėvynės gulago salyne (Gimtoji kalba 8, 1991: 22). Debido DŽ1 supolitización priekaištavo JaV atsidūrę lietuvių kalbininkai. p. skardžius escribió que viskas, lo que en Occidentos constituye cultura y civilización base, aquí es verste invertida en uno mecánico turpalio: [...] todo está pajuta a aclam mecanismo, social económico factorio [...]. Nemaža parte del diccionario yra persunkta ideología comunista (skardžius 1999: 918); ...ésis diccionario es no científicamente objetivous, pero sobre isleistá diccionario 118 Lingbos Kultūra | 81 ideo lógicamente selektivus: en él tyčiomis esleista muchos a menudo en vida usto palabras usadas, ej. adventas, anatema, atvelykis, babtistas, čekistas, dekalogas, enkavedistas, evangelija, evangelistas, komunija, ostija, trejybė y kt. (skardžius 1997: 411). prendiendo de DŽ presentada palabras de ilustraciones, a. salys Lituvias enciclopedia en tomo 35 artículo Žodynai escribió, que tokią propagandinę ekstazę można nebent пояснить anų metų beribiu politiniu teroru (salys 1985: 236). tiesoje (1954 10 05) informó director Institutous K. Korsakas. Netrukus vocyną presentóé y responsomasis editorus J. Kruopas (tarybinis mokytojas, 1954 11 11), indicando algunas determinadas normas: abažūras, veliūras, fakyras, turnyras. Alto enfatizó que la fijacióndeciertos normativos formas causó diccionario redacción grandes disputas (Kruopas 1998: 422425). de por sí comprensible, que en el primer normativo dicodyne nelengva fueron establecer aceptableinísimas normas. por lo que ya en la primera recenzía Vytautas būda (Literatūra ir menas, 1954 10 30) planteó dudas sobre la oferta únicamente prejesagos ietis ayuda sudarinėti personaveržius de los lugaresovardžių [...]. Los sudarytoys de la palabra teniendo en cuenta la literária de los liaudies lituanos, sería mejor hacer todas las tres preesagas (ietis, iškis, ėnas) dejando paralelagretėmis. después de medio año en otra recenzía Vincentas Drotvinas, adelė laigonaitė y Jonas paulauskas (Literatūra ir menas, 1955 04 02) presentaron notas sobre la selección de palabras (nerado abentas, buldozeris), para dedicar más atención a las palabras con papliturias previas, su, su. Vladas grinaveckis, Jonas palionis y Vincas urbutis tiesoje (1955 03 05) publicó notas sobre la selección de palabras: aiškinamajame diccionario debería encontrar lugares y raresni dialektizmai, si ellos se encuentran en los clásicos de la literatura grožinska lituanska: например, luinas, pylė, repukas (Donelaičio), snopis (Žemaitis), atvalka, kraiguoti, nupiepti (p. Cvirkos), panuolalis (Vienio), priega (Iona simitytė). De las palabras internacionales habría aviamodelizmas, buldozeris, frezuoti, leiboristas, skreperis, streptomicinas. El más grande de ellos pareikštas priekaištas por la skolinių pateikimo: Žodyne skoliniai como requerint neapedoroti leksikografišku atžvilgiu, neapriboti, nounudidas sus vartosenes límites. Entresivistoji santrumpa neteikt. neteiktinas palabra) a realmente neteiktinas de la lengua lituanas vartosenai skolinių casi ni dónde nededama..., josios no a ainis, exdirbinys, laisvanoris, skaitlingas, imagendinys, ni a balkis, glita, šniūras, špricas, trusikai (= a. balaŠaItIs. de la lexis del idioma lituano normminimo raida 119 4. D J laIDa CHICAGOGUE (1962) En el resumen de DJ permisos hay que acordarse y del primer DJ permiso laidą en Chicago. práctico dicodiño de lengua lituanos necesitó después de la guerra JaV pagausėjusiai lietuvių bendruomenei a ella contribuídas a guerra refugiados, aquí arribusiems de Alemania. sin embargo tal diccionario preparar no hubo a quién: y kalbininkai, y pedagogai primero tenía cuidado establecirse, trabajando diversosos trabajos físicos. Nuspręsta reimprimir 1954 m. Vilniuje isleistá Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, sólo necesitó eliminar la propaganda comunista, su término nubolševikinti. populari editorial Lituvias terra Chicagoye perleidimo del dicodyno comenzó cuidarintis 1955 años. en prado (Drauge, naujienos, vienybėje) empezó la discusión, cómo lo debería arreglar. Daug notas de presentó p. skardžius (1999: 917 924) y benediktas babrauskas. DŽ nubolševikinimo decijosi tomar escritora b. babrauskas (19101968), lituve escribió escrito en cuestiones culturales de la lengua, emitiendo librogelę Kirčiavimo taisyklės (1939). Él reemplazó politizados palabras significado de explicaciones y iliustracinius sentinius, algunos sovietinių terminos toda deleté y reemplazé de tamaño correspondiente neutraliu gretimų palabras iliustraciniu texto. muy parešiu font montar interarpai de diodyno fue fue cerclarse sobre la tapa y así en Chicago fue imprimido imprimiotino fotograotino. La palabra insistió su pratarmia pastabos ante la segunda laido, donde explicadas las razones de corrección: corregir vocyny imtasi por pirmosía laido inaceptabilidad, especialmente por su sobrecargo bolševikines propagandos material, nada común nourinčia ni con el vocodyno asigntimi, ni con los lingubinas vocodyno exigenimas, ni por fin con la seritudo y objetividad del veikalo. Debido a la antigua férenica cortanda no pudiendo comunicarse con preparadores y solicitar sus permiso reprendir, taisytojas apologiza. en tit titulares lape neliko redaccional colegías nario b. larino pavardės, porque allí él considerado lietuvių kalbininkų politiniu vadovu, rusišku termin politruku. sobre el vocodyno pertvarkytoją ninguna parte ninguna suguominas, ni l. D. (tikriausiai leonardo Dambriūno (19061976)) escritoye recenzijoje Gimtojoje kalboje (1963, nr. 1) no mencionimi ni siquiera editores. esto es comprensible, porque el diccionario fue reimpreso sin permiso de los organizadores. reseñía autor, sin abejo, era conocido dicodyno taisytojas y editorial, pero escribir sobre ilegalmente realizada trabajo era neatsargu. JaV lituvios pradoe preparado diccionario fue anunciado (paskelbtoje subsumeratoje) como prof. J. balčikonio diccionynas, tal vez debido a lo que de su pavardé primeroji redactorių kolegijoje, aunque responsomasis redactorius pažymėtas J. Kruopas. Debido a eso J. balčikoniui tuvo incluso en la prensa clarificar: leisti ameriantrasis permiso fue gerokai tobulesnis y mayor. primero hay que señalar, que él, como promedída DŽ1 įvade, fue pertvarkytas leksikografiškai: separaris lizdais pateikti priešdėliniai veiksmažodžiai. en primera edición con prefidélias fue dada sólo iliustracinių sakinių. 120 Kalbos Kultūra | 81 koje tal palabrayną nadie manęs no pedé y yo no he dado consentimiento a utilizar su nombre a ese asunto (tiesa, 1961 03 04). en Lituania este permiso en ese momento ninguna parte no fue discutido, ni siquiera kalbinėje prado en, como de su y no hubieran estado. sólo nacionalinio regeneramiento años unos cuantos de sus ejempliorios surgieron en enormes bibliotecas lituvas. sobre la historia de esta edición por primera vez mano escrita en 1999 Gimtojoje kalboje (nr. 5, 6) Dabartinės lietuvių kalbos žodyo Čikagos edition (1962)2. 5. DŽ aNtrasIs lEIDIMas pasėjus unosolikai años, pribrendo asunto preparar nueva DŽ permiso. habta inteninimientos nueva edicion preparar mucho mejor deja actuales, a bendrines, en ese momento llamadas literūrines (pagal rusos kalbotyroje vartojamą literaturnyj jazyk), lenguaje del lenguaje. para ese propósito 1968 m. octubre 23 d. fue sukconsta conferencia comenzétam dicynui discutir. responsomasis editor J. Kruopas publicó un artículo Koks debería ser literūrinės kalbos žodynas (Literatūra ir kunas, 1968 10 19; vé Kruopas 1998: 455460). sin embargo después del cual tiempo convencida, que vispúliamente exemplinino bendrinesa lengua diccionno aún imposible de prepararse, y después de tetverias años (1972) editadoam diccionario dejiktas viejas denominacion. complementado y nuevosadarais. en pratarmismo indicar: butininkas, draugóvininkas, dùjininkas, dailtyra, dirvótyra, kosmonáutas, savtarna, además, dar láiptinė, motoròleris, nailònas, po ro lò nas, reglaà, teikinỹs (greta buvusio. teikmuõ) y abandonada raros y nelabai necesarios a la lengua común de las palabras: kasis, mainybos, miešinys, kirystė, nuožanga, pasaginė ir variara, teniendo en cuenta las nuevas variantes de kirčia: aistrá (3, 2), á ktus, i, ašaroti, ąš; beti, bér ti; oxígeno (2), oxígeno (3b); pakanė (2), pakálnė (1); paslgti, paslgti; pró g a (1), progà (4); rojónas (1, 3), raudonúoti, raũdonuoti; ršis (1), especies (4); vekė (2), velk (4); (3), vérgas vegas (4) y etc. tai he hecho con el sumete, que en la lengua existioantes variantes de kirchiación no consideraran errores. 2 experimentinėti las circunstancias de este permiso nepralaidau oportunos m. verar 1994, cuando Mokslo y enciklopedías editorias fui enviústas a Čikagą recopilar datos conocinui Jav lietuviai (1998, 2002). a. balaŠaItIs. la raida del lexicikos norminimo 127 goje en el lexicikos norminimą ofrecoma mirar la lengua puro, su peculiaridad punto de vista. Para el asunto normativo DŽ1 se utilizó solo una notyma žr., mediante la cual se indicaban teiktinesni variantes y se propone cambiar solo una otra svetimybę: ankstýbas žr. ankstyvas, dyglus žr. dygus, kiniečiai žr. kinai, skaitlingas žr. gausus, tarnystė žr. služba, zavaizdas žr. prievaizdas, verptuvė žr. verpykla, vėtrungė žr. jarodis; bakūžė žr. lūšna, bonka žr. butelis, grabas žr. karstas, kaštuoti žr. kainuoti, kulšis žr. šlaunis, špižius žr. ketus, špokas žr. varnėnas, špricas žr. švirkštas, trusikai žr. glaudės, jednakok žr. estricta pažyma noikt. añadida apenas a unos palabras: apiprekinti 2. spec. neteikt. troyir productos agrícolas en prekes: a. kolūkių producción; gerbūvis neteikt. žr. gerovė; kabliataškis neteikt. punto cableil; ripka noikt. rolinis. taigi claras disposiciones debido svetimybių, llamados barbarizmos, entonces no atreven decir. Las lenguas teršalai reikiamai no valorar. esto ha sido indicamo también en reseñas. ¿Por qué era tal la disposición DŽ1? Matyt, porque, que fue instagiama oficiali opinié, que rusų kalba daranti sólo positiva influencia á lenguas lietuvias, ją praturtinanti. ese momento oficialus autoritetas akad. J. Žiugžda pabaltijo y Moscú Kalbininkų conferencia en rygoje 1952 m. iškėlė būtiną reikalą gausinti lietuvišką terminiją pagal rusų kalbos darybos praktiką ir principus (Literatūra ir menas, 1952 03 09). Entre el intento de prepararse doybinių y dicyninių kalbos taisymų rinkinį, parecido a l. Dambriūno parengtą y 1939 m. izleistą Kalbos patarėją, sovietinių leidyklų vadovų fue contestada negativamente. razón la mayoría taisytinas svetimybių esą de slavas lenguas (muchamente de rusas lengua). Mėginama y de otra manera explicar DŽ1 švelnią norminamąja posición. Neva este enfoque liberal a las normas hubiés característico y de los enskario lingbinistas (Keinys 1991a: 83). entonces vertia abejoti r. Miliūnaitės artículo sobre la evaluación de los fenómenos del lenguaje (Miliūnaitė 2000: 27). Nagrinėjusi Kalbos patarėjuje (1939) descritos recomendaciones, autorė indica que de más de un mil y medio de los más de un mil y medio de términos del idioma abartados (mayormente palabras) la mayor parte (81 por ciento) se consideran errores del lenguaje. taigi tanto Kalbos patarėjo sudarytojas l. Dambriūnas, tanto sus editores p. skardžius y a. salys reikiamai evaluaron neteiktinos términos del lenguaje. talam enemiskario kalbininkų enfoque en parte apruebė y mencionadas DŽ1 recensiones tiesoje autores, priekaištavę debido skolinių leksikografinio neapodorojimo. supuestamente liberales DŽ1,2 editores enfoque se contradice en otro en ese momento declarado del editor en jefe DŽ3 s. Keinio en su reconocimiento de que era sunkus y complejo metas, cuando por ideológicos errores amenazé represiones (plg. p. 117). por lo tanto tal disposición por extranimybios y incluso por la pureza del lenguaje Kalbos Kultūra | 81 ilgokai stopdė su taisimą kalba kultūroje, Mūsų kalboje, así como también y kalbos praktikos patarimų pasirodymą, veikė jų teikinius tik su nuoroda geriau buvo pažymėti vertiniai atlieti, bendrasąjunginis, betarpiškas, gilus (dėkingumas, įspūdis), gili (užuojauta), palaipsniui, pilnutinai, tamprūs (ryšiai) kt. 128 opinė, que negalima darse el valor de abejoti del autoriteto DŽ teikeniais. Kas nelaikoma neteiktinu DŽ, eso y necesita arregitar. Aunque paulatina editores y evéė svetimybių, pero sus plito per prensaá, harėsi tarsi aceptables. El sentido de la lengua tolydžio silpnino adquiriralisti dvikalbystė, a la administración, gamyboje, por fin y buityje cada vez más fue utilizada la rusų kalba. o DŽ1 editoresliberalus enfoque debido a las normas de lenguaje no fue forcerstines pequeña concesión de los extrainicios?4 requerida atención al léxico norminimui fue destinado sólo DŽ2, cuando menos alcanzó temer svetimybių críticas. greta pažymos žr., indicantes teiktinus formų variantus, gerokai más frecuentó usada pažyma ntk., t. y. neteiktinas palabra, retokai stilistines pažymos knyg. y spec. a las palabras neteiktinas DŽ2 atribuirse bakūžė = lūšna, boti = páisyti, brylius = skrybėlė, kaladė = trinka, kalnierius = apykaklė, prūdas = tvenkinys, savistovus = savarankiškas, smala = derva, sosiska = dešrelė, špi = ketus, špricasėd = švirkštas, zaganinti = netešio, zametinėti, pateninėti = prikaišti, vel =, linkėti ir., véase sólo con la referencia liberados, palvanoris, rucksvara, kt. (DŽ3 ellos se consideran libres de emitir. Como inesperinas perdistos y de algunas palabras verstinas significanzas: DŽ1 habida lleno 5 significación aukščiausias, visiškas, sekti 10 significación eiti, być tuoj po ko. Todavía estrictamente el legado del léxico extraño valora DŽ3. en la segunda autorización evaluar sólo con pažyma žr. knatas dagtis, štepselis kištukas DŽ3 se consideran no destininais. sin ninguna señal de DŽ2 proporcionar atlieti, papkė folkas cartono para laštėti DŽ3 son neteiktini. tamprus 3. prk. artimas, glaudus DŽ1,2, y DŽ3 ya no intendedina significación. neraminti, habiendo sin pažymos, DŽ3 noiktinas. cerrirekomenduoti, DŽ2 habiendo sin pažymos, y DŽ3 libro. Zymus 3. grandel, significativo, žỹmiai daug, labai DŽ2 sin pažymos, DŽ3 knyg. neišpasakytas DŽ2 zr. neapsakomas, y DŽ3 de todo no existe. en la tercera edición abandonada verstinių perkeltinių significaciones: plokščias negilus, paviršutiniškas, p. galvojimas en DŽ3 noperkeltas. Contraakinis 3. primmaujante, progresusis, va4 plg. Z. Zinkevičiaus mentį baigiamajame prieraše a historia de la lengua Lituania tomo VI, escritoame 1993 m. vasario 16 d.: Majos nuolaidos estranimiesiems siempre tiene skaudžių pasekmių, que y cuálu pretextustu ellas fuera legalamas (lankstumu, realidad supratimu y etc.).Is a balaŠaIt. de la lexicología lituanas norminimo raida 129 dovaujante: ~iai darbininkai (labiausiai susipratę, pažangiausi). P. ciencia. ~ė técnica. P. el papel de los trabajadores verstinė significación fue sólo DŽ1. Gilus 3. prk. digel, zymus, esminis: G. mokslas. ~i sabiduría, secretois. G. revoliucinis reorgankía DŽ1. Más tarde significado cuán cambiada: DŽ2 didelis, fortalus: G. sentido, impresiondis. ~i sabiduría. G. suegas. DŽ3 este significado con conoce libros. G. sentido, impresūdis. Matyt, tenido en cuenta en la práctica de la lengua consejos recomendaciones. quizás su influyó y plnaverío DŽ3 evaluar conoce libros. tikin o algún en DŽ3 necesitó trasladar paañtrinti? Įprastinių repitiar y acatarti no debería stelbti vertinys (plg. rus. povtoritj). raresnesas norminamosiomas marcomas libros. ir spec. DŽ2 fueron marcados nedėsningos darybos (uestamente debido a rusas influencia surgidę) palabras apspręsti sąlygoti, lemti determinuoti (DŽ3 su yaėra), priešpastat knygyti. (plg. rus. protivopostavitj) DŽ3 con pažyma ntk., nuriebalinti spec. pašalinti grasaus (DŽ3 su no hay). en ese tiempo productores šnekamojoje calboje era utilizada y más tal darybos valorín: nudùjinti, nu drùs kin ti, nukeñksminti, numsinti, nupláukinti, nušárminti, nuvandẽninti, nu žiẽ vin ti. Ellos fueron corregomi en consejos de práctica de la lengua (1976), y ni en DŽ2, ni en DŽ3 nepateko. esto debería significar que su consumo fue detenido a tiempo. Aunque fue difundido skolinys máikė, pero nesuradus adecuado sklandaus reemplaito largookai no atrevió su reparar. solo segundoame Kpp permiso (1985) proponir unos reemplazos: márškė, marškùčiai, sportinùkė, marškinliai. Este prestinio no está en ninguna de las DŽ. solo en la segunda edición Kpp fue corregoma tãšė, sugerido y buen sustituto rañkinė. lamento, deste naujadaro no encontramos DŽ3, y al lado rankinùko él sería muy tikęs (nėra de él y DŽ versión internet). Todavía discutuotina con pažyma libros. DŽ3 marcada výstyti 2-oji significado, cuya sangrąžinė forma sin ninguna señalos fue DŽ1 como augti, fortalecer, bręsti correspondiente. DŽ2 con pažyma spec. le otorgada significación daryti tobulesnį, sudėtingesnį, plėtoti, rutulioti. es todo el tiempo a muchos kalbininkų dudaonę kėlęs veiksmažodis, cuyo sangrąžinė significado prolifito como rusų kalbos razvivatsja equivalente. Kliuvo su contradicingidad a primera significación directa enviotar, supti vystyklas. Ahora en lugar de desarrollamientos (visuomenés, consciencias, democracia, gemalo) más frecuentemente se utiliza raida, plėtotė, ampliación, sklaida. desarrollar la segunda significación se ha dado y DŽ4. Por ello ella no se asusta y en escritos, se cree que desarrollándose no visur pueden reemplazar menėti correspondimenys (Klimavičius 2002: 106). sin embargo o largos y frecuentes desarrollar, desarrollimasis uso nopervió estos conceptos de contenido y nopadría de aquellos ellos señalincios palabras tarsi inriquíciables. 130 Logos Cultura | 81 IŠVaDos Ya K. būgos keltą sumanymą greta del gran histórico diccionario de la lengua lituanas prepararse práctico diccionario logro implementar sólo después del segundo mundo guerra J. balčikonio dirigido en el instituto de la lengua lituanas. po pondstymų, críticas y correcymų 1954 años fue editado Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. el léxicos norminismo dependé de las condiciones societario de vida. Para los editores DŽ1 ellas fueron desfavorkios. la entonces lituvos academia de ciencias dirección llevaba a cabo tarea del partido comunistas y veikalus de lengua exigía pritaikyti propagandai, a directa dicodiño paskirtis atsidūrė en segundo lugar. por eso lietuvių išeiviai en Čikago (JaV) 1962 m. persprimdino este lanzamiento, expulsando de su lengua veikalú inaceptable propaganda comunista. Más atención a la cultura de la lengua podía ser asignada sólo DŽ2, cuando redujo la ciencia de la lengua ideologizándose y menos temota criticar rusiškas extranimedades. más objetyves se hicieron definiciones de términos públicos y iliustraciniai sakiniai. objetivous norminamasis diccionario preparado solo atsikūrus independientemente lietuvai y atsikračius primestos ideologías, y palbininkom rusų kalbos vien positiva influencia reconocimiento. tal fue 1993 m. edileis la tercera DŽ edición. comparado con tempresniaes, en él he he hecha mayor progreso hacia la normminum lengua, su cultura alzamiento. lEratūra b a l a š a i t i s a. 1995: Zodyno normas y consejas. Gimtasis palabra 6, 13. b a l a š a i t i s a. 1999: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno Čikagos edición (1962). Gimtoji habla 5, 2831; 6, 2832. b a l č i kon i s J. 1961: carta a redacción. verdad, marzo 4. būd a V. 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Literatura y arte, 30 de octubre. b ū d a V. 1973: Ilgai lauktas dicodyno lanzamiento. Pergalė 8, 161166. Actualmente diccionario de la lengua lituanas: I edition., 1954; II edition., 1972; III edition., 1993. Actualmente Lituanas diccionario de la lengua, Čikaga (JaV), 1962. Pėk palabra á la palabra tendrás diccionario. retrospimios sobre kalbininką Juozą balčikonį. sud. b. goberienė y a. pupkis. Vilnius: instituto de lenguas lituanas leidyk la, 2006. D r o t v i n a s V., la i g o n a i t ė a., pa u l a u s k a s J. 1955: notas sobre Dabartinės lietuvių kalbos žodyną. Literatura y arteas, abril 2. g r in ave c k i e n ė E. 1973: literaturūrines kalbos aruodas. Literatura y arte, febrero 10. a. balaŠaItIs. de los leksikos lietuvių norminimo raida 131 g r in ave c k i s V., pa l i o n i s J., u r b u t i s V. 1955: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. verdad, marzo 5. consejos de práctica lingüística. sud. a. pupkis. Ed. I., 1976; II ed., 1985, Vilnius. Ke i ny s s. 1991a: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas y normalización del lenguaje. Lituáneos lingüotyros preguntas 29, 9298. Ke i ny s s. 1991b: Este es el sobre Dabartinės lietuvių kalbos žodyno el tercer edición. Gimtoji habla 8, 2224. Ke i ny s s. 1993: Orodynas para todos. Escuela 10, 3132. Ke i ny s s. 2004: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas en cincuenta años. cultura de la lengua 77, 7683. K i r va i t i s g. 1974: Dar mejorinkime Dabartines Lituvias palabras de lengua. cultura barai 1, 6364. K l i m av i č i u s J. 2002: Katekismo habla lenguaje catekizmas. cultura de la lengua 75, 105120. K r u o p a s J. 1998: rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. Kuč i n s k a i t ė a. 1981: Cómo fue preparado Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Nuestra lengua 1, 2528. Líder de la lengua Lietuvių. sud. p. skardžius, s. barzdukas, J. M. laurinaitis. bielefeld, 1950. tsr Lituania Mokslų akademijos žinynas. t. 45. Vilnius, 1949. M i l i ū n a i t ė r. 2000: Grados de evaluación de los fenómenos de Lengua Kalbos patarėjuje. cultura de la lengua 73, 2435. N a k t i n i e n ė g. 2000: diccionario de lengua bendrinesa y lécticos norminimo problemos. cultura de la lengua 73, 1224. pa u l a u s k a s J. 1952a: Moscúvos y pabaltijo kalbininkų mokslinė konferencija. Literatura y arteas, marzo 9. pa u l a u s k a s J. 1952b: Konferencia de ciencia de la lengua cuestiones. Literatura y arte, mayo 11. pa u l a u s k a s J. 1974: actuales lécticos norminimo problemas y vocynas. cultura de la lengua 27, 4049. p i r o č k i n a s a. 1994: Lituanian kalba okupacijų gniaužtuose (19401991 m.) Gimtasis palabra 78, 17. salys a. 1985: raštai, t. 3, 213244, roma. skardžius p. rinktiniai raštai: t. 2, 1997, 406420; t. 4, 1998, 649660; t. 5, 1999, 793794, 917924, 928, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. ulvydas K. 1977: Kas plante la cultura del lenguaje. cultura del lenguaje 32, 321. Vaitkevičiūtė V. 2007: internacionales palabras de diccionario, Vilnius: Žodynas. recibida 2008 10 06 132 Kalbos Kultūra | 81 oN tHE DEVElopMENt oF staNDarDIsatIoN oF lItHuaNIaN lEXIs summary the paper gives an overview of circumstances of compiling the Dictionary of Contemporary Lithuanian (DCl; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) and the standardisation of lexis in its different editions. the idea of compiling a dictionary for practical purposes belongs to Kazimieras būga (1879-1924). However, due to his early death the compilation of the dictionary was suspended and only resumed by Juozas balčikonis (1885-1969) who headed the editorial board of the Dictionary of Lithuanian. Its manuscript was finalised after WW2 at the Institute of the lithuanian language. the manuscript was discussed at the Department of social sciences of the then lithuanian academy of sciences in 1948. the Department advised to amend the Dictionary by adding the materials from soviet newspapers and literature and by explicating the terms in the way they were explicated in dictionaries of the russian language. there was an editorial board set up for editing the Dictionary. J. Kruopas (1908-1975) was appointed as its editor-in-chief. the Dictionary of Contemporary Lithuanian was published in 1954. to refer to the normative derivative variants of the lexis, synonyms and equivalents replacing loanwords the authors used the abbreviation žr.. More attention to language standardisation was devoted in the second edition of the DCl (1972), which was published when the political censorship was not so heavy. the edition amply uses the abbreviation ntk. for unacceptable loanwords. Moreover, the dictionary was revised by lexicographers; as a result, prefixed verbs were given in separate entries. In the third edition of the DCl which was published after the restoration of lithuanias independence (1993) the evaluation of loanwords was even stricter.