scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai

Danutė Liutkevičienė

Full text

80 Kalbos Kultūra | 81 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ lietuvių kalbos institutas ValstYbIŲ GYVENtoJŲ PaVaDINIMaI Ir tautoVarDŽIaI Plečiantis akiračiui, vis dažniau tenka susidurti su įvairiais pasaulio kraštais, pavadinti jų gyventojus ar kalbas. Kad būtų lengviau tai padaryti, išleidžiami specialūs leidiniai, rengiami dokumentai. Dabar jau galima taisyklingai lietuviškai vadinti visas šiuo metu esančias valstybes ir jų sostines, jų valdomas teritorijas bei kraštus1. Patvirtintas ir Kalbų klasifikatorius2, taip pat išleistos dvi Pasaulio vietovardžių knygos3. tačiau lieka aktualus klausimas, kaip vadinti jų gyventojus. Šiame straipsnyje aptariama tik nedidelė dalis tokių žodžių – valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai (jų sąrašai4 su apibrėžtimis pateikiami keturiose lentelėse, pridedamose straipsnio gale). Pirmiausia reikia pasakyti, kad valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai lietuvių kalboje ne visados sutampa. antai airijoje gyvena airių, rusijoje – rusų tauta, tačiau belgais vadinami belgijoje gyvenantys flamandų, valonų ar vokiečių tautybės žmonės, žodis angoliečiai reiškia angolos gyventojus, o ne tautybę, mat angoloje yra daug tautų ir etninių grupių: ovimbundai, bambundai, bakongai, ovambai ir kt. Šis nekalbinis dalykas primenamas todėl, kad dėl didžiųjų šalių kalbų įtakos neretai ir lietuvių kalboje tautybė ir pilietybė imama painioti. lietuvių kalbos žodynuose ir enciklo1 Plačiau žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VlKK) tinklalapyje http://www. vlkk.lt/nutarimai/svetimvardziai.html 2 Kalbų klasifikatorius yra parengtas pagal tarptautinį kalbų pavadinimų standartą Iso 369-1, apsvarstytas VlKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės posėdyje ir patvirtintas Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1b-88 (Žin. 2003, Nr. 14-590). 3 Pasaulio vietovardžiai. Europa, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006; Pasaulio vietovardžiai. Amerika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 4 Šiuose sąrašuose esantys gyventojų pavadinimai (be apibrėžčių) buvo apsvarstyti VlKK išplėstinės Žodyno pakomisės posėdyje (2008 06 02), o VlKK 5-ame posėdyje (2008 10 02) buvo priimtas protokolinis nutarimas Nr. PN-6 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 81 pedijose šie du dalykai yra skiriami, tiesa, tai irgi kelia problemų. tarkim, aišku, kaip apibrėžti latvį, anglą – tai „tam tikros tautos žmogus“. Šveicarų ar šrilankiečių apibrėžtis taip pat aiški – „tam tikros valstybės gyventojai“. tačiau kaip apibūdinti amerikiečius, brazilus, kanadiečius? čia riba tarp tautovardžio ir gyventojo pavadinimo jau nėra tokia ryški, paprastai šiuos žmones sieja bendra gyvenamoji vieta, istorija, bet ne visada kilmė ar net kalba. todėl tokiais atvejais elgiamasi įvairiai – vieni šaltiniai tebevadina juos „gyventojais“, kiti – „tam tikros nacijos atstovais“ ar net „tam tikros besiformuojančios tautos (nacijos) atstovais“. Kita – sudėtingesnė problema, kaip apskritai vadinti kai kurių valstybių gyventojus ar tautybes. Iki šiol nei žodynuose, nei enciklopedijose visų aptariamųjų pavadinimų nėra. Peržiūrėti tokie šaltiniai: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (6-as elektroninis leidimas; toliau – DŽ6e), Lietuvių kalbos žodynas (elektroninis variantas; toliau – lKŽe), Tarptautinių žodžių žodynas (toliau – tŽŽ), Valerijos Vaitkevičiūtės Tarptautinių žodžių žodynas (toliau – VV tŽŽ), Mokomasis lietuvių kalbos žodynas (toliau – MlKŽ), Visuotinė lietuvių enciklopedija (toliau – VlE), Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (toliau – ltE). Šie leidiniai pasirinkti todėl, kad yra universaliausi, kiek įmanoma norminiai ir visiems, kurie domisi, prieinami. Žinoma, į tarptautinių žodžių žodynus aptariamieji pavadinimai ne visada gali patekti dėl savo lietuviškos formos, t. y. jei žodžio negalima vadinti tarptautiniu. Į Mokomąjį lietuvių kalbos žodyną žiūrėta gal daugiau kaip į šaltinį, kokias žinias apie tautybes ir gyventojų pavadinimus mokyklose gauna mokiniai. Į jį atrinkti tik svarbiausi pavadinimai, tačiau yra ir tokių, kurie neužfiksuoti kituose šaltiniuose. Iš beveik 200 valstybių gyventojų pavadinimų ir tautovardžių maždaug ketvirtadalis yra fiksuojami beveik visuose minėtuose šaltiniuose, jie seniai prigiję lietuvių kalboje: afgãnas, -ė5, aris, -ė, albãnas, -ė, austrãlas, -ė, bal tarù sis, -ė, bòsnis, -ė, brazlas, -ė, islándas, -ė, kazãchas, -ė, knas, -ė, kirgzas, -ė, kroãtas, -ė6, lbis, -ė, makedònas, -ė, portugãlas, -ė, tadžkas, -ė, turkmnas, -ė, ukrainiẽtis7, -ė, uzbèkas, -ė ir kt. Jų vartosena lyg ir neturėtų kelti kokių sun5 VlE dar teikia variantą afganistaniečiai. Internete jis daug dažnesnis, nors vartojama ir trumpesnė forma. apskritai šie du variantai yra painiojami. Geriausia būtų teikti juos abu, bet atskirti reikšmes: afganistanietis, -ė „afganistano gyventojas“ ir afganas, -ė „afganistane gyvenančios tautos žmogus“. Iš tiesų šios tautos pavadinimas yra ir puštūnai, bet afganus ir puštūnus galima vartoti kaip sinonimus. 6 anksčiau buvo chorvatas, -ė pagal ankstesnį šios šalies pavadinimą Chorvatija. 7 Fiksuojama ir forma ukrainas, -ė, ji kur kas retesnė už variantą ukrainietis, -ė. Plačiau apie šiuos du žodžius žr. Mi li ūnaitė r. Kalbos vartotojų apklausų komentarai, www.kalbosnamai.lt 82 Kalbos Kultūra | 81 kumų, tačiau kai kur (ypač internete) vis dar pasitaiko airiečių, albaniečių, australiečių, bosniečių, braziliečių, islandiečių, kiniečių, libiečių, makedoniečių ir portugaliečių. reikia pasakyti, kad priesaga -ietis, -ė yra labai produktyvi, neretai su ja gyventojų pavadinimai daromi ir tais atvejais, kai visai netinka. Kartais iš tiesų sunku spręsti, kodėl vienas pavadinimas su priesaga -ietis, -ė laikomas norminiu, o kitas – ne. tokiais atvejais, matyt, vertėtų pirmenybę atiduoti ne sistemiškumui, o tradicijai8. Internete taip pat vartojami kazachstaniečiai, kirgizstaniečiai, tadžikistaniečiai, turkmėnistaniečiai ir uzbekistaniečiai. tokios formos atsirado iš valstybių, kuriose gyvena šių tautų žmonės, pavadinimų: Kazachstãnas, Kirgizstãnas, Tadžikistãnas, Turkmėnistãnas, Uzbekistãnas. tačiau reikia nepamiršti, kad lietuvių kalboje šios valstybės nuo seno turi ir kitus taisyklingus pavadinimus: Kazãchija, Kirgzija, Tadžkija, Turkmnija, Uzbèkija. Iš jų padaryti trumpesni tautovardžiai, todėl ilgesni, sunkiau ištariami visai nereikalingi. Pasitaiko variantų azerbaidžanai, baltarusai, moldovai9 ir pan. Kai kurie pavadinimai yra kiek retesni, bet jie randami vienoje ar kitoje enciklopedijoje, žodyne, plg.: alžyriẽtis, -ė, argentiniẽtis, -ė, birmiẽtis, -ė, bol vas, -ė, kolumbiẽtis, -ė, kostarikiẽtis, -ė, kuveitiẽtis, -ė, laosiẽtis, -ė10, perujiẽtis, -ė, šrilankiẽtis, -ė ir kt. Kiti analogiški gyventojų ar tautybių pavadinimai anksčiau minėtuose šaltiniuose nefiksuojami, tačiau jie reguliariai daromi su priesaga -ietis, -ė, todėl šie visiškai taisyklingi žodžiai turėtų atsirasti ir žodynuose (beje, daugelis jų vartojami internete), plg.: bangladešiẽtis, -ė, beliziẽtis, -ė, gaboniẽtis, -ė, grenadiẽtis, -ė, gvinėjiẽtis, -ė, kipriẽtis, -ė, lesotiẽtis, -ė, libaniẽtis, -ė, maliẽtis, -ė, maršaliẽtis, -ė11, mauriciẽtis, -ė, ruandiẽtis, -ė, timoriẽtis, -ė, togiẽtis, -ė, tongiẽtis, -ė, venesueliẽtis, -ė, zimbabviẽtis, -ė ir kt. (žr. 1 lentelę). 8 Plačiau žr.: l i u t k e v i č i e n ė D. apie tautybių ir gyventojų pavadinimus su priesaga -ietis, -ė. – Kalbos kultūra 74, 2001, 60–65; M iliūnaitė r. Kalbos vartotojų apklausų komentarai, www.kalbosnamai.lt 9 Pavadinimas moldovas yra taisyklingos darybos ir visiškai pateisinamas, nes dabar valstybės pavadinimas nebe Moldavija, bet Moldova, tačiau tautovardis moldavas jau seniai įsigalėjęs ir jo keisti nevertėtų. 10 Laosietis randamas tŽŽ, ltE ir VlE. Šiuose šaltiniuose pateikiamos dvi formos – lao (pagrindinė) ir laosiečiai. Mūsų reikmėms pakaktų formos laosiečiai, ypač turint omeny, kad ši tauta kalba laosiečių kalba (tokia forma užfiksuota ir Kalbų klasifikatoriuje). 11 autorė kiek dvejojo, ar šios šalies gyventojus vadinti Maršalo Salų (Respublikos) gyventojais, ar maršaliečiais. Nusvėrė du argumentai: 1) maršalietis yra trumpesnis, todėl ir patogesnis; 2) kai kuriuose užsienio šaltiniuose (pvz., uNtErM) jau skiriama ir maršaliečių kalba (angl. Marshallese, pranc. marshallais, isp. marshallés). Vadinasi, geriau trumpesnis pavadinimas, jei prireiktų pavadinti tą kalbą. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 83 atskirai reikėtų aptarti gyventojų pavadinimų grupelę, kurie neatitinka taisyklės, kad iš vietovardžio, kuris baigiasi priesaga -ija, reikia vengti (jei įmanoma) daryti pavadinimus su priesaga -ietis, -ė. tokie pavadinimai yra: gambiẽtis, -ė (: Gambija), keniẽtis, -ė (: Kenija), mauritaniẽtis, -ė (: Mauritanija), namibiẽtis, -ė (: Namibija), tanzaniẽtis, -ė (: tanzanija), zambiẽtis, -ė (: Zambija). lyg ir turėtų būti vartojamos formos gámbis, -ė, kènis, -ė, mauritãnis, -ė, nambis, -ė, tanzãnis, -ė, zámbis, -ė12. tačiau minėta taisyklė turi per daug išimčių, kad jos galima būtų laikytis visais atvejais. abejonių nekelia įsigalėję tradiciniai pavadinimai australas, -ė (: australija), brazilas, -ė (: brazilija) ir pan. Kai daromas naujas, anksčiau nefiksuotas pavadinimas, verčiau pasirinkti įprastesnį su priesaga -ietis, -ė13. taip elgiasi kalbos vartotojai – internete gausu formų su priesaga -ietis, -ė, tačiau trumpesnių formų beveik nėra. Yra kelios valstybės, kurių pavadinimai dvižodžiai, bet į juos sąlygiškai galima žiūrėti kaip į vienažodžius. turimi galvoje tokie pavadinimai, kurių kaitomas antrasis dėmuo, o pirmasis – ne, plg.: Bisáu Gvinja, Burkna Fãsas, Kòsta Rikà, San Marnas, Sièra Leònė. Kai kurie šio tipo vienažodžiai gyventojų pavadinimai jau užfiksuoti daugelyje rašytinių šaltinių, pvz., kostarikiẽtis, -ė (dar plg. puertorikiẽtis, -ė : Puèrto rkas). analogiškai galima pasidaryti bisaugvinėjiẽtis, -ė, burkinafasiẽtis, -ė, sanmariniẽtis, -ė, sieraleoniẽtis, -ė. skirtinga yra sudėtingesnės struktūros (keliažodžių) valstybių pavadinimų grupė. Vienažodžius gyventojų pavadinimus iš jų padaryti būtų keblu, todėl belieka tų šalių žmones tiesiog vadinti gyventojais: Antgvos ir Barbùdos gyvéntojas, -a14, Centrnės Ãfrikos Respùblikos gyvéntojas, -a15, Drablio Káulo Krañto (Respùblikos)16 gyvéntojas, -a, Naujõsios Zelándijos gyvénto12 Forma zambis, -ė fiksuojama DŽ6e. 13 Plačiau apie tokio tipo pavadinimus žr. l i u t k e v i č i e n ė D. (min. str.). 14 Panašiai su šios šalies (ir kitų valstybių, kurių pavadinimai yra keliažodžiai) gyventojų pavadinimu elgiamasi ir kitose kalbose, plg. angl. of Antigua and Barbuda, isp. de Antigua y Barbuda, rus. (из / житель) Антигуа и Барбуды (duomenys iš uNtErM). tiesa, kai kur vis dėlto šis pavadinimas yra pasidarytas, plg. pranc. Antiguais et Barbudien (duomenys iš uNtErM), angl. Antiguan(s), Barbudan(s) (duomenys iš CIa), tačiau manytina, kad lietuvių kalba darytis *antigviečio ar *barbudiečio neverta, nes svarbu, kas gyvena toje valstybėje, o ne vienoje iš jos salų. 15 Kai kur internete Centrinės afrikos respublikos ir Pietų afrikos respublikos gyventojai vadinami afrikiečiais. be konteksto tai netikslu, nes tada afrikietis turėtų 3 reikšmes (dar ir „afrikos žemyno gyventojas“). Plg. šių gyventojų pavadinimus kitomis kalbomis: angl. Central African, pranc. Centrafricain, isp. Centroafricano, rus. (из / житель) Центральноафриканской Республики (duomenys iš uNtErM). 16 su skliaustais (čia ir toliau) – ilgesnė oficiali forma (kaip ir valstybių pavadinimų), be skliaustų – trumpesnė. 84 Kalbos Kultūra | 81 jas, -a17, Pãpua Naujõsios Gvinjos gyvéntojas, -a18, Saliãmono Sal gyvéntojas, -a19, Saùdo Arãbijos gyvéntojas, -a20 ir kt. (plačiau žr. 3 lentelę). atskirai reikėtų pakalbėti apie kai kuriuos jau aptartus pavadinimus kiek kitokiu aspektu, nes jie, pateikti be reikšmės apibrėžties, galėtų klaidinti. Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, tautovardžiai ir gyventojų pavadinimai dažnai nesutampa, nes kažin ar yra tokia valstybė, kurioje gyventų tik viena tauta. Iš tradicijos, dažniausiai kalbant apie gerai žinomas valstybes, sakoma, kad, pavyzdžiui, latvijos gyventojai yra latviai, ukrainos gyventojai yra ukrainiečiai ir pan., nors tai nėra visiška tiesa, šiose valstybėse gyvena ir kitų tautų žmonių. tačiau tai visiems puikiai žinoma ir nieko neklaidina. Jei prisireikia pavadinti visos valstybės gyventojus, pabrėžiant, kad ten gyvena ne viena tauta, taip ir sakoma – tos valstybės gyventojai. bet tolimesnių valstybių gyventojų sudėties galima ir nežinoti. todėl straipsnio gale pateikiamuose sąrašuose nurodoma, kur yra tautovardis, o kur – gyventojo pavadinimas. Kai kurie pavadinimai iš pirmo žvilgsnio gali gluminti – fidžis ir fidžietis, kongas ir kongietis, bosnis ir Bosnijos ir Hercegovinos gyventojas. Pirmieji žodžiai reiškia tautybę, antrieji – visus minimos valstybės gyventojus. toks skirtumas kartais daromas todėl, kad tauta, kurios pavadinimas siejamas su valstybės pavadinimu (ne visada aišku, kuris pavadinimas iš kurio padarytas), neretai tesudaro pusę ar dar mažiau visų valstybės gyventojų. retkarčiais taip elgiamasi ir dėl politinių priežasčių21. Minėtais atvejais skiriami du žodžiai ar dvi to paties žodžio reikšmės (plačiau žr. 4 lentelę). tiriant tokius pavadinimus pastebėta, kad dažniausiai (nors ne visada) tautovardžiai daromi su galūnėmis -as, -ė, -is, -ė, o valstybių gyventojų pavadini17 Internete, žiniasklaidoje yra paplitusi forma naujazelandietis, dėl kurios kalbininkai nemažai ginčijasi. straipsnio autorės nuomone, ji galėtų būti vartojama. 18 Internete yra ir papuagvinėjiečių, ir papuasų (bet ten gyvena ne vien papuasai). Plg. kitas kalbas: angl. a Papua New Guinean, pranc. Papouan-Néo-Guinéen, isp. de Papua Nueva Guinea; papú; papúa, rus. (из / житель) Папуа-Новой Гвинеи (duomenys iš uNtErM). 19 Pagal analogiją su maršaliẽtis, -ė (: Maršalo Salos) turėtų būti *saliamonietis, -ė, tačiau Saliamono Salos (kaip valstybė) ir Saliamono salos (kaip salynas) sutampa tik iš dalies. todėl žodis *saliamonietis, -ė klaidintų, nes jis galėtų reikšti žmogų ir iš saliamono salų salyno (bet nebūtinai iš valstybės), ir iš saliamono salų valstybės (bet nebūtinai iš salyno), ir iš šio salyno vietos, kuri priklauso saliamono salų valstybei. 20 DŽ6e teikia formą saudoarãbas, -ė. be abejo, trumpesnė forma yra patogesnė, tačiau pagal analogiją su kitais vienažodžiais gyventojų pavadinimais, padarytais iš dvižodžių valstybių pavadinimų, turėtų būti *saudoarabietis, -ė. tokia forma atrodo keistokai, todėl nutarta rinktis sudėtinį pavadinimą. 21 Pavyzdžiui, nepatartina bosnijoje ir Hercegovinoje gyvenantį serbą vadinti bosniu. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 85 mai – su priesaga -ietis, -ė (plačiau žr. 1 ir 2 lenteles). Kartais, jei neaišku, kaip daryti naują pavadinimą, galbūt būtų galima remtis ir šiuo faktu. bet kuriuo atveju, darant ar keičiant valstybių gyventojų pavadinimus ir tautovardžius, reikia nepamiršti, kad tai nėra atskiri, pavieniai žodžiai, jie įeina į tam tikrą sistemą (ir ne tik kalbinę). Jei yra, pavyzdžiui, fidžių, kazachų ir makedonų kabos, vadinasi, jomis kalbančios tautos (ne valstybių gyventojai) yra fidžiai, kazachai ir makedonai (ne fidžiečiai, kazachstaniečiai ir makedoniečiai). Jei, pavyzdžiui, trinidado ir tobago respublikos gyventojai bus vadinami trinidadiečiais ar tobagiečiais, reikia nepamiršti, kad šią valstybę, be trinidado ir tobago, sudaro dar penkios salos. Kaip reikėtų vadinti pastarųjų gyventojus? Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, čia aptarta tik viena gyventojų pavadinimų dalis. ateityje turėtų būti sunorminti ir sostinių, kraštų bei valdų gyventojų pavadinimai. IŠVaDos Galima nurodyti tam tikrus principus, pagal kuriuos teikiami (norminami) vienokie ar kitokie valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai: 1) t r a d i c i j a – jei žodis fiksuotas žodynuose, enciklopedijose ar pan., nėra reikalo jo keisti, nebent atsirastų kokių nors naujų faktų, į kuriuos būtina atsižvelgti (pvz., jei keičiasi valstybės pavadinimas, ppr. keičiasi ir jos gyventojų (bet ne tautos) pavadinimas); 2) a n a l o g i j a – jei minėtuose šaltiniuose pavadinimo nėra, jis pasidaromas pagal analogiją su kitais panašiais kalboje jau įsitvirtinusiais žodžiais (jei yra perujietis, galimas ir vanuatietis, jei yra kostarikietis, taisyklingas ir sanmarinietis; 3) s i s t e m i š k u m a s – jei nėra nei tradicijos, nei analogijos, bet leidžia darybos taisyklės – pavadinimas daromas su priesaga -ietis, -ė. Juk tokia ir yra pagrindinė šios priesagos reikšmė. be to, su ja lengviausiai tokio tipo žodžius pasidaro ir paprasti kalbos vartotojai. 4) d i s t i n k t y v u m a s – jei valstybės pavadinimas yra keliažodis ir darant vienažodį gyventojo pavadinimą gali kilti kokių nors dviprasmybių, geriau tos valstybės gyventojus vadinti sudėtiniu pavadinimu: tam tikros valstybės gyventojai. 86 Kalbos Kultūra | 81 1 lENtElė. Valstybės gyventojų ir tautybių pavadinimai, daromi su priesaga -ietis, -ė Valstybės pavadinimas22 Gyventojų pavadinimas tautybės23 pavadinimas afganistno Islmo resp󰅧blika afganistaniẽtis, -ė „afganistano gyventojas“ alžro liudies Demokrtinė resp󰅧blika alžyriẽtis, -ė „alžyro gyventojas“ andros Kunigaikštstė andoriẽtis, -ė „andoros gyventojas“ anglos resp󰅧blika angoliẽtis, -ė „angolos gyventojas“ argentnos resp󰅧blika argentiniẽtis, -ė „argentinos gyventojas“ azerbaidžno resp󰅧blika azerbaidžaniẽtis, -ė „azerbaidžane gyvenančios tautos žmogus“ bahmų sndrauga bahamiẽtis, -ė „bahamų gyventojas“ bahreno Karalstė bahreiniẽtis, -ė „bahreino gyventojas“ bangladèšo liudies resp󰅧blika bangladešiẽtis, -ė „bangladešo gyventojas“ barbadsas barbadosiẽtis, -ė „barbadoso gyventojas“ belzas beliziẽtis, -ė „belizo gyventojas“ benno resp󰅧blika beniniẽtis, -ė „benino gyventojas“ bisu Gvinėjos resp󰅧blika bisaugvinėjiẽtis, -ė „bisau Gvinėjos gyventojas“ 22 Valstybių pavadinimai į lentelę įtraukti dėl dviejų priežasčių: 1) pagal valstybę lengviau susirasti dominantį gyventojo pavadinimą ar tautovardį; 2) lengviau suprasti, kaip daromi nagrinėjamieji pavadinimai, kodėl kai kurie iš jų turi po dvi reikšmes. 23 turima omeny tauta, kurios vardu (nors tai, kaip jau minėta, nėra tikslu) vadinami visi tos valstybės gyventojai. Visos kitos toje valstybėje gyvenančios tautos čia neaptariamos. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 87 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas botsvnos resp󰅧blika botsvaniẽtis, -ė „botsvanos gyventojas“ brunėjaus Darusalmas brunėjiẽtis, -ė „brunėjaus gyventojas“ burkna Fsas burkinafasiẽtis, -ė „burkina Faso gyventojas“ bur󰅧ndžio resp󰅧blika burundiẽtis, -ė „burundžio gyventojas“ butno Karalstė butaniẽtis, -ė „butano gyventojas“ čdo resp󰅧blika čadiẽtis, -ė „čado gyventojas“ člės resp󰅧blika čiliẽtis, -ė „čilės gyventojas“ Dominkos sndrauga dominikiẽtis, -ė „Dominikos sandraugos gyventojas“; Dominkos (Sándraugos) gyvéntojas, -a24 Dominkos resp󰅧blika dominikiẽtis, -ė „Dominikos respublikos gyventojas“; Dominkos Respùblikos gyvéntojas, -a25 Džib󰅧čio resp󰅧blika džibutiẽtis, -ė „Džibučio gyventojas“ Egpto arbų resp󰅧blika egiptiẽtis, -ė „Egipto gyventojas“ Ekvadro resp󰅧blika ekvadoriẽtis, -ė „Ekvadoro gyventojas“ Eritrėja eritrėjiẽtis, -ė „Eritrėjos gyventojas“ 24 sudėtinis pavadinimas vartotinas tada, kai neaišku, apie kurios Dominikos (jų yra dvi) gyventojus kalbama, vienažodis – kai iš konteksto tai aišku. 25 Žr. ankstesnę pastabą. 1 lentelės tęsinys 88 Kalbos Kultūra | 81 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas Fdžio sal resp󰅧blika fidžiẽtis, -ė „Fidžio gyventojas“ Filipnų resp󰅧blika filipiniẽtis, -ė „Filipinų gyventojas“ Gabno resp󰅧blika gaboniẽtis, -ė „Gabono gyventojas“ Gajnos resp󰅧blika gajaniẽtis, -ė „Gajanos gyventojas“ Gmbijos resp󰅧blika gambiẽtis, -ė „Gambijos gyventojas“ Gnos resp󰅧blika ganiẽtis, -ė „Ganos gyventojas“ Grenad grenadiẽtis, -ė „Grenados gyventojas“ Gvatemlos resp󰅧blika gvatemaliẽtis, -ė „Gvatemalos gyventojas“ Gvinėjos resp󰅧blika gvinėjiẽtis, -ė „Gvinėjos gyventojas“ Hačio resp󰅧blika haitiẽtis, -ė „Haičio gyventojas“ Hondro resp󰅧blika hondūriẽtis, -ė „Hondūro gyventojas“ Indonèzijos resp󰅧blika indoneziẽtis, -ė „Indonezijos gyventojas“ Irko resp󰅧blika irakiẽtis, -ė „Irako gyventojas“ Irno Islmo resp󰅧blika iraniẽtis, -ė „Irano gyventojas“ Izraèlio Valstbė izraeliẽtis, -ė „Izraelio gyventojas“ Jamika jamaikiẽtis, -ė „Jamaikos gyventojas“ 1 lentelės tęsinys D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 95 2 lENtElė. Valstybės gyventojų ir tautybių pavadinimai, daromi su galūnėmis -as, -ė; -is, -ė Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas arija aris, -ė „airijoje gyvenančios tautos žmogus“ albnijos resp󰅧blika albãnas, -ė „albanijoje gyvenančios tautos žmogus“ armėnijos resp󰅧blika armnas, -ė „armėnijoje gyvenančios tautos žmogus“ austrlija austrãlas, -ė „australijos gyventojas“ 󰅎ustrijos resp󰅧blika áustras, -ė „austrijoje gyvenančios tautos žmogus“ baltar󰅧sijos resp󰅧blika baltarùsis, -ė „baltarusijoje gyvenančios tautos žmogus“ begijos Karalstė begas, -ė „belgijos gyventojas“ bolvijos resp󰅧blika bolvas, -ė „bolivijos gyventojas“ brazlijos Federcinė resp󰅧blika brazlas, -ė „brazilijos gyventojas“ bulgrijos resp󰅧blika bulgãras, -ė „bulgarijoje gyvenančios tautos žmogus“ čèkijos resp󰅧blika čèkas, -ė „čekijoje gyvenančios tautos žmogus“ Dnijos Karalstė dãnas, -ė „Danijoje gyvenančios tautos žmogus“ 󰅔stijos resp󰅧blika èstas, -ė „Estijoje gyvenančios tautos žmogus“ Etipijos Federcinė Demokrtinė resp󰅧blika etiòpas, -ė „Etiopijos gyventojas“ Grakijos resp󰅧blika grakas, -ė „Graikijoje gyvenančios tautos žmogus“ 96 Kalbos Kultūra | 81 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas Gr󰅧zija gruznas, -ė „Gruzijoje gyvenančios tautos žmogus“ Ìndijos resp󰅧blika ndas, -ė „Indijos gyventojas“ Islndijos resp󰅧blika islándas, -ė „Islandijoje gyvenančios tautos žmogus“ Ispnijos Karalstė ispãnas, -ė „Ispanijoje gyvenančios tautos žmogus“ Itlijos resp󰅧blika itãlas, -ė „Italijoje gyvenančios tautos žmogus“ Japnija japònas, -ė „Japonijoje gyvenančios tautos žmogus“ Jungtnė Didžisios britnijos ir Šiurės arijos Karalstė brtas, -ė „Didžiosios britanijos gyventojas“; Jungtnės (Didžiõsios Bri tã nijos ir Šiáurės Arijos) Karalstės gyvéntojas, -a32 Kazachstno resp󰅧blika kazãchas, -ė „Kazachstane (Kazachijoje) gyvenančios tautos žmogus“ Knijos liudies resp󰅧blika knas, -ė „Kinijoje gyvenančios tautos žmogus“ Kirgzijos resp󰅧blika kirgzas, -ė „Kirgizijoje gyvenančios tautos žmogus“ Krotijos resp󰅧blika kroãtas, -ė „Kroatijoje gyvenančios tautos žmogus“ ltvijos resp󰅧blika lãtvis, -ė „latvijoje gyvenančios tautos žmogus“ lnkijos resp󰅧blika lénkas, -ė „lenkijoje gyvenančios tautos žmogus“ 2 lentelės tęsinys 32 sudėtinis pavadinimas pateikiamas todėl, kad Didžioji britanija neapima Šiaurės airijos. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 97 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas lbijos arbų socialstinė liudies Džamahrija lbis, -ė „libijoje gyvenančios tautos žmogus“ lietuvs resp󰅧blika lietùvis, -ė „lietuvoje gyvenančios tautos žmogus“ b󰅧vusioji Jugoslvijos resp󰅧blika Makednija makedònas, -ė „buvusioje Jugoslavijos respublikoje Makedonijoje gyvenančios tautos žmogus“ Moldvos resp󰅧blika moldãvas, -ė „Moldovoje gyvenančios tautos žmogus“ Monglija mongòlas, -ė „Mongolijoje gyvenančios tautos žmogus“ Norvègijos Karalstė norvègas, -ė „Norvegijoje gyvenančios tautos žmogus“ Nderlandų Karalstė olándas, -ė „Nyderlanduose (olandijoje) gyvenančios tautos žmogus“ Portuglijos resp󰅧blika portugãlas, -ė „Portugalijoje gyvenančios tautos žmogus“ Prancūzjos resp󰅧blika pranczas, -ė „Prancūzijoje gyvenančios tautos žmogus“ rum󰅧nija rumùnas, -ė „rumunijoje gyvenančios tautos žmogus“ r󰅧sijos Federcija rùsas, -ė „rusijoje gyvenančios tautos žmogus“ sebijos resp󰅧blika sebas, -ė „serbijoje gyvenančios tautos žmogus“ srijos arbų resp󰅧blika sras, -ė „sirijos gyventojas“ slovkijos resp󰅧blika slovãkas, -ė „slovakijoje gyvenančios tautos žmogus“ slovėnijos resp󰅧blika slovnas, -ė „slovėnijoje gyvenančios tautos žmogus“ 2 lentelės tęsinys 98 Kalbos Kultūra | 81 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas s󰅨omijos resp󰅧blika súomis, -ė „suomijoje gyvenančios tautos žmogus“ Švèdijos Karalstė švèdas, -ė „Švedijoje gyvenančios tautos žmogus“ Šveicrijos Konfedercija šveicãras, -ė „Šveicarijos gyventojas“ tadžikistno resp󰅧blika tadžkas, -ė „tadžikistane (tadžikijoje) gyvenančios tautos žmogus“ tukijos resp󰅧blika tukas, -ė „turkijoje gyvenančios tautos žmogus“ turkmėnistnas turkmnas, -ė „turkmėnistane (turkmėnijoje) gyvenančios tautos žmogus“ uzbekistno resp󰅧blika uzbèkas, -ė „uzbekistane (uzbekijoje) gyvenančios tautos žmogus“ Vegrijos resp󰅧blika veñgras, -ė „Vengrijoje gyvenančios tautos žmogus“ Vokietjos Federcinė resp󰅧blika vókietis, -ė „Vokietijoje gyvenančios tautos žmogus“ 2 lentelės tęsinys D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 99 3 lENtElė. Valstybės gyventojų pavadinimai, sudaromi su žodžiu gyventojas, -a33 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas antigv ir barbud Antgvos ir Barbùdos gyvéntojas, -a bsnija ir Hercegovin Bòsnijos ir Hercegovnos gyventojas, -a Centrnės 󰅐frikos resp󰅧blika Centrnės Ãfrikos Respùblikos gyvéntojas, -a Drablio Kulo Krato resp󰅧blika Drablio Káulo Krañto (Respùblikos) gyvéntojas, -a Jungtniai arbų Emyrtai Jungtnių Arãbų Emyrãtų gyvéntojas, -a Naujji Zelndija Naujõsios Zelándijos gyventojas, -a Ppua Naujji Gvinėja Pãpua Naujõsios Gvinjos gyvéntojas, -a Piet 󰅐frikos resp󰅧blika Piet Ãfrikos (Respùblikos) gyvéntojas, -a Pusiujo Gvinėjos resp󰅧blika Pusiáujo Gvinėjos (Respùblikos) gyvéntojas, -a salimono slos Saliãmono Sal gyvéntojas, -a san tomė ir Prinspės Demokrtinė resp󰅧blika San Tomė ir Prinspės (Demokrãtinės Respùblikos) gyvéntojas, -a sa󰅧do arbijos Karalstė Saùdo Arãbijos (Karalstės) gyvéntojas, -a sent Ktsas ir Nèvis Sent Ktso ir Nèvio gyvéntojas, -a sent Vinsetas ir Grenadnai Sent Vinseñto ir Grenadnų gyvéntojas, -a triniddo ir tobgo resp󰅧blika Trinidãdo ir Tobãgo (Respùblikos) gyvéntojas, -a Šventsis sstas; Vatikno Misto Valstbė Vatikãno (Miẽsto Valstýbės) gyvéntojas, -a Žliojo Kšulio resp󰅧blika Žãliojo Kšulio (Respùblikos) gyvéntojas, -a 33 lentelėje pateikiami tik tie pavadinimai, kurie trumpesnių formų neturi (tokie pavadinimai kaip dominikietis, -ė, Dominikos Respublikos gyventojas, -a į šią lentelę nepatenka). 100 Kalbos Kultūra | 81 4 lENtElė34 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas afganistno Islmo resp󰅧blika afganistaniẽtis, -ė „afganistano gyventojas“ afgãnas, -ė „afganistane gyvenančios tautos žmogus“ bangladèšo liudies resp󰅧blika bangladešiẽtis, -ė „bangladešo gyventojas“ bengãlas, -ė „bangladeše gyvenančios tautos žmogus“ bsnija ir Hercegovin Bòsnijos ir Hercegovnos gyvéntojas, -a bòsnis, -ė „bosnijoje gyvenančios tautos žmogus“ Fdžio sal resp󰅧blika fidžiẽtis, -ė „Fidžio gyventojas“ fdžis, -ė „Fidžyje gyvenančios tautos žmogus“ Kambdžos Karalstė kambodžiẽtis, -ė „Kambodžos gyventojas“ khmèras, -ė „Kambodžoje gyvenančios tautos žmogus“ Kosovas35 kosoviẽtis, -ė „Kosovo gyventojas“ albãnas, -ė „Kosove, albanijoje ir kitur gyvenančios tautos žmogus“ Kiribčio resp󰅧blika kiribatiẽtis, -ė „Kiribačio gyventojas“ mikroneziẽtis, -ė „Kiribatyje, Mikronezijoje ir kitur gyvenančios tautų grupės žmogus“ Madagaskro resp󰅧blika madagaskariẽtis, -ė „Madagaskaro gyventojas“ malagãsis, -ė „Madagaskare gyvenančios tautos žmogus“ Malizija malaiziẽtis, -ė „Malaizijos gyventojas“ malajiẽtis, -ė „Malaizijoje gyvenančios tautos žmogus“ Mianmro sjunga mianmariẽtis, -ė „Mianmaro gyventojas“ birmiẽtis, -ė „Mianmare (buv. birmoje) gyvenančios tautos žmogus“ Monko Kunigaikštstė monakiẽtis, -ė „Monako gyventojas“ monegãskas, -ė „Monako pilietis“36 34 Ši lentelė sudaryta kitu pagrindu negu prieš tai esančios. Joje prie kai kurių jau nagrinėtų gyventojų pavadinimų pridedami ir toje valstybėje vyraujantys ar su valstybės vardu susiję tautovardžiai, nes neretai lentelėje pateikiami pavadinimai yra painiojami. Pabrėžtina, kad čia tautybės pavadinimu, skirtingai negu pirmoje ir antroje lentelėse, negalima vadinti tos valstybės gyventojų. 35 Dėl Kosovo žr. 30 išnašą (p. 90). 36 CIa 2008 m. duomenimis, jie sudaro tik 16 proc. visų gyventojų. D. lIutKEVIčIENė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 101 Valstybės pavadinimas Gyventojų pavadinimas tautybės pavadinimas Na󰅧ru resp󰅧blika nauriẽtis, -ė „Nauru gyventojas“ nauriẽtis, -ė „Nauru gyvenančios tautos žmogus“37 Neplas nepãlietis, -ė „Nepalo gyventojas“ nepãlas, -ė „Nepale gyvenančios tautos žmogus“ somlio resp󰅧blika somaliẽtis, -ė „somalio gyventojas“ somãlis, -ė „somalyje gyvenančios tautos žmogus“ svzilando Karalstė svazilandiẽtis, -ė „svazilando gyventojas“ svãzis, -ė „svazilande gyvenančios tautos žmogus“ tailndo Karalstė tailandiẽtis, -ė „tailando gyventojas“ tãjas, -ė „tailande gyvenančios tautų grupės žmogus“ ŠaltINIaI CIa: Pasaulio faktų knyga (The World Factbook, CIa). Interneto prieiga: https:// www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/bl.html DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. s. Keinys. Elektroninis leidimas, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. lKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Interneto prieiga: http://www.lkz.lt ltE: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1–8, Vilnius: Mokslas, 1976–1981; 9–12, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1982–1984. MlKŽ 2000: Mokomasis lietuvių kalbos žodynas. red. r. Šepetytė. Vilnius: baltos lankos. tŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: alma littera. uNtErM: Jungtinių tautų terminynas uNtErM. Interneto prieiga: http:// unterm.un.org/DGAACS/unterm.nsf Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai. Interneto prieiga: http://www. vlkk.lt/nutarimai/svetimvardziai.html VlE I–XIII 2001–2008: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1–13, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VV tŽŽ 2001: V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas. Gauta 2008 06 27 4 lentelės tęsinys 37 CIa duomenimis, Nauru gyvena kelios etninės grupės (ar tautos), viena iš jų – nauriečiai, kurie sudaro 58 proc. visų gyventojų. likusius 42 proc. sudaro kitos etninės grupės. taigi, tenka skirti dvi reikšmes. 102 Kalbos Kultūra | 81 WorDs rEFErrING to NatIoNals oF CouNtrIEs aND NatIoNs Summary the paper deals with the words referring to country nationals and nations. It acknowledges two problems: first, the two words are often confused and second, out of the total number of 200 words of the lexical semantic group only about a quarter have been standardised, the remaining words are left at the user’s disposal. the paper attempts to standardise all the above words according to four main principles as identified by the author: —tradition: if the word is found in a dictionary, encyclopaedia etc, it should not be changed, unless there are new facts to consider (e.g. a change in the name of the state leads to changing the name of its nationals, but not its nation). —analogy: if the word is missing in the above sources, it is built by analogy with other firmly established words in the language; thus, if we have perujietis, we can also introduce vanuatietis, if we have kostarikietis, we can introduce sanmarinietis as well-formed words. —systematicity: if the word has no tradition, neither can it be made by analogy, but the rules of word-building still apply, the word is made with the suffix -ietis, -ė. language users coin new words according to the pattern and usually find it the easiest to apply. —distinctiveness: if the name of the state consists of several words and the process of making a single-word name might result in ambiguities, a national of the state should be then referred to as a national of that state. In any case, words referring to nationals of the country or nations, either in the process of building or changing them, should be treated within a system of language and beyond it. DaNutė lIutKEVIčIENė lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius [email protected]