Kalbininko Algirdo Sabaliausko garbinga sukaktis

Z. ZINKEVIČIUS. Kalbininko Algi do Sabaliausko ga binga sukak is 367 ZIGMAS ZINKEVIČIUS KALBININKO ALGIRDO SABALIAUSKO GARBINGA SUKAKTIS Žymiajam lie u ių kalbininkui, Lie u os MA na iui ko esponden ui, dauge- lio mokslinių i mokslo populia inimo knygų i s aipsnių au o iui (jo da bų są ašą suda o ne apie du ūks ančius bibliog a inių iene ų!), apdo ano am d iem Didžiojo Lie u os kunigaikščio Gedimino o dinais, habili uo am dak a ui, p o eso iui Algi dui Sabaliauskui 2009 me ų liepos 26 dieną suka- ko 80 me ų. Jubilia as gimė Ma ijampolėje. Čia 1948 m. baigė Rygiškių Jono (so ie - mečiu šio a do ne ekusią) gimnaziją. Ta p jo moky ojų bu o lie u ių kal- bininkas Jonas Kalbelka, su ku iuo Jubilia as ėl susi iko s udijuodamas li uanis iką Vilniaus uni e si e e, ku labiausiai domėjosi lie u ių kalbos is o ija. Įsiminė jaunuolis godžiomis akimis pi majame suole k uopščiai užsi ašan is kiek ieną dės y ojo pasaky ą min į. Ak y iai įsi aukė į Lie u- ių kalbos bū elio eiklą, bu o enkamas jo pi mininku. Susi inkimuose skai ė p anešimus apie a ema inius eiksmažodžius (jo būsimojo diplomi- nio da bo ema) i p iebalsinį daik a a džių kamieną. S a bus į ykis – lan- kymasis Rygoje su žemesnio ku so s uden u, ėliau apusiu žinomu lie u- ių kalbos y ėju Jonu Kazlausku. Tada juodu susi iko su didžiuoju la ių 368 KALBOS KULTŪRA | 82 kalbininku Janiu Endzelynu. Visa ai paska ino A. Sabaliauską domė is la - is ika. Jis ge ai išmoko la ių kalbą. Vėliau iš e ė į lie u ių kalbą kele ą la ių ašy ojų knygų, bu o iš ink as La ijos MA užsienio na iu. Pasku iniais s udijų uni e si e e me ais (1953) p adėjo di b i Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e, su ku iuo ėliau susiejo isą sa o gy enimą. Ins i u e baigė dok o an ū ą ( ada adin ą aspi an ū a), pa ašė i apgynė kandida o, ėliau i dak a o (daba habil. d .) dise acijas. Visą laiką di bo Kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iuje – nuėjo kelią nuo jaunesniojo mokslinio bend ada bio iki y iausiojo mokslo da buo ojo; 1997–2000 m. bu o a ku o Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ius. Jubilia as daug nu eikė i damas lie u ių kalbos žodžių is o iją. Šia ema paskelbė nemaža s aipsnių i didesnių s udijų. Jo dak a o dise acijos ema – Bal ų kalbų žemės ūkio augalų pa adinimų kilmė (1958), o habili aci- nio da bo ema – Bal ų kalbų leksikos y inėjimai (1975). Paskelbė is dide- les šios s i ies s udijas: Lie u ių kalbos leksikos aida, Bal ų kalbų naminių gy ulių pa adinimai i Iš bal ų kalbų gy ulininkys ės e minologijos is o ijos. 1990 m. išleido apibend inamąjį eikalą Lie u ių kalbos leksika. Domėjosi bal ų kalbų skoliniais i bal izmais ki ose kalbose i juos y ė. An oji A. Sabaliausko da bo s i is, ku iai sky ė daug laiko i ene gijos, bu o lie u ių kalbos i apsk i ai bal ų kalbų y imo is o ija. Šia ema paskel- bė daugybę s aipsnių i s aipsnelių, iską apibend ino d iejų omų eikale Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: I omas – iki 1940 m. (pasi odė 1979 m.), II omas – 1940–1980 m. (pasi odė 1982 m.). Tai išsamiausia, ge iausia lie- u ių i apsk i ai bal ų kalbo y os is o ija. Už ją au o iui bu o paski a als- ybinė p emija. Daba ašoma ečioji knyga, ku ioje bus apž elg i pas a ųjų dešim mečių lie u ių (bal ų) kalbos y imai, a lik i po 1980 m. Visa ai papildo knygelės: Bal ų kalbų y inėjimai (1986) i Ry ų sla ų kalbininkai li uanis ikos ba uose (1990, su Jonu Palioniu), aip pa populia iosios – Kaip y inė a lie u ių kalba (1984), Mes bal ai (1986, 22002, angliškas e imas We, he Bal s, 1993). Daugybę šios s i ies s aipsnių paskelbė Lie u oje i užsienyje: apie lie u ių kalbos y ėjus, y imo įs aigas, o ganizacijas, li ua- nis ikai i bal is ikai s a bius leidinius, enginius, ypač enciklopediniuose leidiniuose ( ien Lie u ių kalbos enciklopedijoje (1999) jų y a ne 563!). Tai mums duoda eisę Algi dą Sabaliauską adin i lie u ių kalbo y os Nes o u, žymiausiu li uanis ikos populia in oju. Ką eiškia ien daly a imas okiame užsienio leidinyje, kaip Lexicon G amma ico um: Who‘s Who in he His o y o Wo ld Linguis ics (Tübingen, 1996; edakcinės kolegijos na ys). Z. ZINKEVIČIUS. Kalbininko Algi do Sabaliausko ga binga sukak is 369 Kaip didžiausias lie u ių kalbos mokslo populia in ojas, Algi das Saba- liauskas paskelbė daugybę į ai ių ki okių populia inamojo pobūdžio s aips- nių i išleido isuomenę sudominusias knygeles: Žodžiai keliauja (1962, 21993), Žodžiai pasakoja (1965), Žodžiai a gyja (1967, 21980, 32000, angliš- kas e imas 1973; japonų kalbininkas Ikuo Mu a a a ski us šios knygelės sky ius iš e ė į japonų kalbą!), Šim as kalbos mįslių (1970, 22001). Besimo- kančiam jaunimui 1994 m. išleido da ieną knygelę, pasakojančią apie žo- džių kilmę, – Iš ku jie? Visa ai plė ė žmonių aki a į, populia ino lie u ių kalbą i Lie u ą užsienyje, kėlė pačių lie u ių sa iga bą, odė domėjimąsi lie u ių kalba plačiajame pasaulyje. Jubilia as nemaža nu eikė i ki ose lie u ių kalbos mokslo s i yse, pa yz- džiui, su Kaziu Mo kūnu iš y ė Ku šių ne ijos gy en ojų kalbą, ašė p ak i- niais lie u ių kalbos eikalais, skelbė s aipsnius kalbos kul ū os, ašybos, mo ologijos klausimais. Ak y iai daly a o K aš o y os d augijos kalbos sekcijos enginiuose Vilniaus uni e si e e. S a bus jo paskai ų ciklas pe ele iziją apie lie u ių kalbos žodžių kilmę, lie u ių kalbos y ėjus i k . Daug p isidėjo p ie kolek y inių da bų pa engimo i edaga imo. Nuo pa mokslo žu nalo Bal is ica įs eigimo (1965) – jo edakcinės kolegijos na ys. Vienas iš Jono K uopo Rink inių aš ų, knygos Vladimi as Topo o as i Lie- u a suda y ojų. Bu o į ai ių ilologinių, bibliog a inių leidinių edakcinių kolegijų, isokių a ybų, komi e ų, komisijų na ys. Įsi aukė į bal is ų kon- e encijų o ganiza imą. Apie 30 me ų di bo Vilniaus pedagoginio uni e si- e o (bu . ins i u o) li uanis ų als ybinės egzaminų komisijos pi mininku. Skai ė paskai as būsimiesiems lie u ių kalbos i li e a ū os moky ojams, aip pa i plačiajai isuomenei. Algi das Sabaliauskas iš isų lie u ių kalbininkų u i daugiausia yšių su užsienio kolegomis. Šių eilučių au o iui eko laimė su Jubilia u bend au i daugiau negu 50 me ų. Tai pakankamas laikas ge ai žmogų pažin i. Nepami š ama mud iejų kelionė 1975 m. į Ta u pas eikin i mūsų bičiulio es ų kalbininko Pauliaus A is ės 70 me ų jubiliejaus p oga, 1986 m. kelionė į P ancūziją i iešnagė pas ga sųjį lie u ių mokslininką, ieną iš semio ikos mokslo kū ėjų Algi dą G eimą, dažnas bend a imas su nuoši džiuoju lie u ių d augu, didžiuoju usų kalbininku Vladimi u Topo o u i k . A ejų a ejais eko įsi ikin i Jubilia o nuoši dumu, ge ano iškumu, d augiškumu. Belieka ik palinkė i Jam ge os s eika os i kū ybinės ene gijos, kad galė ų baig i isa ai, ką y a numa ęs da pada y i.