Iš savojo krašto kalbos istorijos

Iš savojo krašto kalbos istorijos 329 IŠ SAVOJO KRAŠTO KALBOS ISTORIJOS Dar neužmiršo gimtoji žemė žymaus lietuvių tarmių tyrinėtojo ir kalbos istoriko Kazio Morkūno (1929–2008), gimusio per šv. Kazimierą Pliakalnio vienkiemyje, netoli Kuniškių, Ukmergės raj. O ir neturėtų užmiršti – daug darbų jo padaryta: daugiausia jo rūpesčiu išleistas kolektyvinis praėjusio šimtmečio lietuvių dialektologijos veikalas Lietuvių kalbos atlasas (I–III, 1977–1991), kartu su bendraautoriais parengta pirmoji lietuvių tarmių chrestomatija Lietuvių kalbos tarmės (1970), parašyta per 300 įvairiausių pub likacijų tarmių ir kalbos istorijos klausimais. Tie, su kuriais kalbininkas artimiau bendravo, prisimena, su kokia ypatinga meile ir šiluma Kazys Morkūnas kalbėdavo apie gimtinę. Net smarkiai įsisirgęs, skubėjo tvarkyti ir redaguoti paskutinį savo gyvenimo leidinį – „Versmės“ leidyklos leidžiamą monografiją Gelvonai (2009) iš serijos „Lietuvos valsčiai“. Vienos iš sudarytojų – Vidos Girininkienės nuomone, „šios knygos „Įžymių žmonių“ skyrius [...] yra tarsi paminklas žymiam kalbininkui, šiltam žmogui ir bendraminčiui“. Bet dar ne viskas į knygas sudėta. Tvarkydami asmeninį kalbininko archyvą, aptikome nedidelį pageltusių lapų pluoštelį (5 p.). Į akis pirmiausia krito oficialus 1970 m. kovo 30 d. Partijos istorijos instituto direktoriaus Romo Šarmaičio raštas Nr.1 19/9 su tuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus Kosto Korsako rezoliucija „drg. Morkūnui“. Tokiu, dabar labai neįprastu, būdu R. Šarmaitis atsiuntė pluoštelį vietovardžių iš buvusio Ukmergės apskrities Pabáisko valsčiaus, savo gimtojo Žùklių kaimo apylinkių. Nustatyta, kad šie vietovardžiai jau anksčiau buvo įtraukti į Lietuvių kalbos instituto vietovardžių kartoteką. Vardyno skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Marijos Razmukaitės teigimu, dauguma jų vietinių mokytojų buvo užrašyti dar 1935 metais. 1 Rašte vartojama santrumpa No. 330 KALBOS KULTŪRA | 82 Romo Šarmaičio surinktais vietovardžiais Kazys Morkūnas taip ir nepasinaudojo. Ir aišku kodėl – dėl daugybės nepatyrusio užrašinėtojo paliktų kirčiavimo ir transponavimo į bendrinę lietuvių kalbą klaidų. Jas reikėjo taisyti. O tuometinis aukštas politinis ir socialinis R. Šarmaičio statusas, matyt, neleido to daryti2. Šį vietovardžių sąrašą rengiant spaudai ištaisyti aiškūs apsirikimai. Medžiaga sutikrinta su Lietuvių kalbos instituto vardyno kartoteka3. Vietovardžiai pateikiami dabartine rašyba, netranskribuoti. Redaktorės pastabos nurodytos išnašose (žr. pridedamą priedą – vietovardžių sąrašą). Šiandien, kad ir klaidingai buvę užrašyti, šie vietovardžiai gali būti savojo krašto istorijos liudininkai, iškalbingai bylojantys apie čia gimusių žmonių meilę gimtajai žemei. Gauta 2009 12 07 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 2 Romas Šarmaitis, g. 1909 m. Žukliuose (Ukmergės aps.), buvo žinomas revoliucinio judėjimo veikėjas (plačiau žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Visą sutikrinimo darbą atliko Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Razmukaitė. Už tai jai nuoširdžiai dėkoju. Iš savojo krašto kalbos istorijos 331 RAŠTAS (kopija) Visų šalių proletarai, vienykitės! – Пролетарии всех стран, соединяйтесь! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS prie Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO prie TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino prosp., 12 Telef. Nr. 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 № 19/94 Vilnius, 1970 m. kovo 30 d. Вильнюс LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTO DIREKTORIUI5 drg. K. KORSAKUI Siunčiu Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus (dabar Ukmergės rajono Krikštėnų tarybinio ūkio teritorija) kai kurių vietovardžių sąrašą. Juos žino tik apyseniai žmonės, gyvenę neišskirstytuose į vienkiemius kaimuose. Žuklių kaimas 1935 m. buvo išskirstytas į vienkiemius. Jaunimas senuosius vietovardžius jau užmiršo. Vietovardžiai įtrauktini į lietuviškų pavadinimų kartoteką,6 kaip kalbos paminklas. Priedas: minėtas sąrašas. /R. ŠARMAITIS*/ PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTO prie LKP CK DIREKTORIUS7 4 Apatinėje kairėje lapo dalyje yra aiškiai įskaitoma rašto registracijos žyma: „Lietuvių Kalbos ir Literatūros Institute GAUTA 1970 m. IV mėn. 7 d. Nr. 88“. Šalia – raštą įregistravusio asmens parašas. 5 Kairiajame viršutiniame lapo kampe mėlynu rašalu užrašyta Kosto Korsako rezoliucija su parašu „Drg. Morkūnui“ ir data – 70. IV. 8. 6 Rašto skyryba netaisyta. 7 Virš pavardės įskaitomas parašas R. Šarmaitis. 332 KALBOS KULTŪRA | 82 PRIEDAS Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus v i e t o v a r d ž i a i Žùklių kaimas Margavõnės – krūmai. Čižnmiškis8 – krūmai. Užùšulnės9 – krūmai. Duobùlis10 – miškas. Pčkakalnis – krūmai. Švitrigailos ir Žygimanto karo metu ant jo stovėjusios „pūčkos“, pabūklai. Degmai – išdeginti krūmai, ganyklos. Prisiektnis – krūmai. Valstiečiai iš Žuklių kaimo prisiekė dvarininkui Olšauskui, kad nelies dvarininko krūmų. Kapčiai nustatė krūmų ribas. Dùbės11 – krūmai prie Žirnajų ežero, nuo Žuklių kaimo pusės. Kirpičnà12 – sklypas molinės žemės. Jame 1920–1930 m. buvo rengiamos gegužinės. Seniau greta stovėjusi karčema, kurioje vaišinęsi valstiečiai, suvažiavę malti grūdų į Jurdonių malūną, stovintį prie Žirnajos upelio, ištekančio iš Žirnajų ežero. Malūnas veikė nuo XIX a. pabaigos iki 1968 m. Krẽsnakalnis13 – kalnas prie Žirnajų ežero. Srùdupės14 – griovys15, kuriuo teka geležies rūdos turintis vanduo į Žirnajų ežerą. Našliùpė16 – slėnis, kuriuo įteka upelis į Žirnajų ežerą. Švitrigailos ir Žygimanto karo metu (1435 m.) žuvusių karių našlės ėjusios šiuo slėniu ir ieškojusios ežere prigirdytų savo vyrų. Nuo to laiko šis slėnis–upelis ir gavęs Našlių upės pavadinimą. 8 Užrašant praleista n. Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 9 Užrašyta pagal tarimą – Užùšulnos. Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 10 Užrašyta pagal tarimą – Dabùlis. Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 11 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 12 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 13 Užrašyta Krsnakalnis. 14 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 15 Pavartota tarminė lytis griovis. 16 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. Iš savojo krašto kalbos istorijos 333 Žiemõs kẽlias – kelias nuo Žuklių kaimo į Žirnajų ežero pusę. Užšalus ežerui, juo Žuklių kaimo valstiečiai baudžiauninkai važiuodavę į Žirnajų dvarą dirbti. Lankà17 – pieva netoli Žirnajų ežero. Ragẽlis – vieta prie Žirnajų ežero. Alka – laukas, dirbama žemė. Pečiavýsta18 – kalnas prie Žirnajų ežero. Traknia – raistas. Pasenis19 – raistas. Ùpės rãvas – slėnis, kuriuo teka upelis į Žirnajų ežerą. Spókiškis20 – kalnas. Dielnė21 – pieva. Juoduñgas22 – raistas. Upẽlis – upelis. Bendrà – pieva, kurią kasmet kas nors pirkdavo nusišienauti. Vlnonės – pieva. Pamėlinỹs – bala. Smėlỹnė – dirva. Platoja – platūs valstiečių šniūrai. Dubẽlė23 – skersiniai žemės sklypai. Márgiai24 – vienkiemis, bala, pieva, ravas; Margių balos – abipus Žirnajos upelio. Alkà – dirva. Žirnijà25 – upelis; iš Žirnajų ežero išteka į Šventosios upę. Magaznas26 – grūdams saugoti pastatas – svirnas. Pirmojo pasaulinio karo metu valstiečiai jau nebesaugojo jame grūdų. Apie 1925 m. Pabaisko valstietis Remeikis nusipirko magaziną ir nugriovęs sienojus išsivežė. Totõriškiai – kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, kariavę Žygimanto pusėje jo karo su Švitrigaila metu. Čia pat ir piliakalnis, kuris buvęs supiltas žuvusių karių garbei. 17 Greta pateikiama tarminė lytis Lunkà. 18 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 19 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 20 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 21 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 22 Nustatant norminę lytį, remtasi 1936 m. užrašymu. Čia buvo pateikta tarminė lytis Jaduñgas. 23 Pateikta tarminė lytis Dubiãla. 24 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 25 Pateikta tarminė lytis Žirnyjà. 26 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 334 KALBOS KULTŪRA | 82 Vintarà – upelis, kuris išteka iš Olšausko dvaro raisto ir pro Pabaiską teka į Šventosios upę. Švitrigailos ir Žygimanto karo metu šis upelis buvęs raudonas nuo karių kraujo. Vintaros pakrantėje esanti palaidota kunigaikštytė, žuvusi šio karo metu. Gailinų kaimas Trinãgė – pieva. Užùbaliai27 – pieva. Pavérsmis – pieva. Kap rastas – pieva. Alksnõtės – krūmai. Pakamarėlỹs – krūmai. Užúolakės28 – laukas. Tirõnas – pieva. Duburlis – pieva. Vaitelškių kaimas Ąžuolỹtė29 – raistelis. Ožk rastas – raistas (dabar nusausintas). Ìlgabalis30 – pieva. Belazãriškis31 – krūmai ir pieva. Žañdupės32 – miškas. Ilgarastis – raistas, per jį teka upelis. Turonlis33 – kimsėta pieva. Šárkinė – laukas, nuokalnė. Samanýnas34 – raistas. Pakanės35 – pieva. Gaidžiãraistis36 – raistelis. Pupalaiškis37 – pieva. Trãkas – krūmelis. 27 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 28 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 29 Pateikta tarminė lytis Užuolỹtė. 30 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 31 Pateikta klaidingai užrašyta ir sukirčiuota lytis. 32 Pateikta tarminė lytis Žuñdupis. 33 Nesukirčiuota. 34 Nesukirčiuota. 35 Pateikta tarminė lytis Pakanos. 36 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 37 Nesukirčiuota. Iš savojo krašto kalbos istorijos 335 Parijõs vienkiemis Parijà – vienkiemis; yra keturios sodybos. Ilgóji38 – pieva. Lãpės kálnas – kalnas. Kals kálnas – kalnas (l tariama tvirtai). Gailiùnka39 – krūmai. Vaisgẽniai40 – raistas (nusausintas). Grigalino rastas41 – raistas. Brazlkos krmai – krūmai (neseniai taip pavadinti). Urnžių kaimas Óžiaraistis – raistas. Kazareskà42 – raistas. Bartknų piliãkalnis43 Bagùžiškių kaimas Padumblỹs – pieva. Didžiãbalė44 – pieva. Lesonkų miškẽlis45 – miškelis. Parijà – upelis. Gėgžn kaimas Kriẽnlaukis – miškelis. Gailiùnka – krūmas. Kulia – krūmas. Grgždžių kaimas Giriãmiškis – krūmai. Degėsia – raistas. Márgiai – raistas, krūmai. 38 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 39 Pateikta lytis klaidingai sukirčiuota. 40 Pateikta pagal tarimą užrašyta lytis Vaizgẽniai. 41 Nesukirčiuota. 42 Pateikta pagal tarimą užrašyta forma Kazarska. 43 Nesukirčiuota. 44 Pateikta tarminė lytis Didžiãbala. 45 Nesukirčiuota. 336 KALBOS KULTŪRA | 82 Vaisgẽnių vienkiemis Kimsỹnė46 – raistas. Hitlerinės okupacijos metais karo veiksmų metu sudegintos vienkiemyje buvusios dvi sodybos. Užrašyta 1968 m. gegužės 18 d. Žukliuose iš vietinių valstiečių, susirinkusių į vestuves, žodžių. Visi šie kaimai dabar įeina į Krikštėnų tarybinio ūkio (Ukmergės rajone) teritoriją. R. Šarmaitis47 46 Nesukirčiuota. 47 Virš pavardės yra R. Šarmaičio parašas. Red. pastaba. Kaimų pavadinimai šiame sąraše buvo pateikti nesukirčiuoti. Taisyklingai jie kirčiuojami taip: Žùkliai, Gailinai, Vaitelškiai, Parijà, Urnžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, Grgždžiai, Vaisgẽniai.