Lietuviškos raidės elektroniniuose laiškuose

G. ŽALKAUSKAITĖ. Lie u iškos aidės elek oniniuose laiškuose 275 GINTARĖ ŽALKAUSKAITĖ Vilniaus uni e si e as LIETUVIŠKOS RAIDĖS ELEKTRONINIUOSE LAIŠKUOSE Skai an lie u iškus elek oninius laiškus k in a į akis daugelio in e ne o naudo ojų įp o is ašy i eks ą be lie u iškų aidžių. Toks ašymas pasi enka- mas dėl į ai ių p iežasčių i ampa įp očiu, ku is gali da y i į aką enkan eks ą i ne in e ne e, be o, o muoja a sainų požiū į į ašybos aisykles. No in ska in i in e ne o naudo ojus ašy i lie u iškomis aidėmis, isų pi - ma eikia sup as i bend a imo in e ne e sa i umus, žino i isuomenės po- žiū į į eks us be lie u iškų aidžių i okio ašymo p iežas is. Siekian šių ikslų in e ne e bu o paskelb a anke a apie lie u iškų aidžių ašymą elek o- niniuose laiškuose i apklaus a 219 esponden ų. A sakydami į anke os klau- simus in e ne o naudo ojai paaiškino, kodėl elek oninius laiškus ašo lie u- iškomis aidėmis a ba jų ne ašo i kaip e ina ašymą be lie u iškų aidžių. INTERNETAS IR RAŠYTINĖS KALBOS NORMOS P ieš ap a ian apklausos duomenis, eikia paminė i, kad in e ne inio ben- d a imo kalba y a nu olusi nuo įp as os ašy inės kalbos i y a a imesnė saky inei kalbai. No s eks as y a už ašomas, in e ne o naudo ojai jo kalbą e ina ne kaip ašy inę. Taip pa i in e ne o kalbą y inėjan ys mokslinin- kai pažymi, kad ai y a a ski a kalbos a maina, ku i ski iasi i nuo ašy inės, i nuo saky inės kalbos (Sho s 2001; Ryklienė 2001; C ys al 2006), odėl in e ne o kalbos ypa umai negali bū i e inami emian is ik bend inės a- šy inės kalbos no momis. Daugelyje in e ne o žan ų nesilaikoma kai ku ių ašy inei kalbai įp as ų no mų, pa yzdžiui, angliškiems eks ams y a būdin- gi umpinimai i one inė ašyba, nu olinan i eks ą nuo bend inės anglų ašy inės kalbos. Pasak Timo Sho so, umpinama odėl, kad no ima g ei- čiau su ink i eks ą – ašan p aleidžiami žodžiai sakinyje, aidės žodžiuose 276 KALBOS KULTŪRA | 82 a ba a ski os azės keičiamos aidžių junginiais (Sho s 2001: 18). Lie u iš- kame in e ne e okių umpinimų daug mažiau, ačiau eks o inkimas pa- spa inamas sa aip – kaip bus ma y i iš šiame s aipsnyje ap a iamos apklau- sos ezul a ų, eks o inkimo spa a y a iena iš ašymo be lie u iškų aidžių p iežasčių. I ienu, i ki u a eju, ku dami eks ą, in e ne o naudo ojai ne- jaučia po eikio laiky is bend inės ašy inės kalbos no mų. Bend inės kalbos no mų nesilaikoma ne ik asmeninio, be i dalykinio pobūdžio eks uose, ku anksčiau bu o a ojama ik bend inė kalba. Ne- mažai i asmeninių, i dalykinių laiškų ašomi saky inės kalbos minčių s au- u, be lie u iškų aidžių i sky ybos ženklų. Toks ašymas daliai žmonių ampa ienin eliu įp as u a ian u. Kaip pasakė ienas apklausos esponden- ų: „ku ada apsk i ai ašy i su lie u iškomis aidėmis? Y a nemažai da bų, ku iuose ne eikia ašy i nieko, išsky us elek oninius laiškus. O po da bo be elek oninių laiškų i gi nelabai ką ašome...“ Rašymas be lie u iškų aidžių y a, ko ge o, labiausiai už p i a aus bend a imo ibų išeinan is i bend inės kalbos no mas pažeidžian is in e ne o kalbos b uožas. Pa yzdžiui, in e ne o s e ainių ad esai gali bū i p iski iami bend inei kalbai, ačiau ik pa ieniai y a ašomi lie u iškomis aidėmis – ne Vilniaus uni e si e o in e ne inio mokslo žu nalo, ski o lie u ių kalbai, ad ese ūks a lie u iškų aidžių (www.lie u iukalba.l ). Ma y i, kad lie u iškų aidžių a ojimo in e ne e klausimas y a ak ualus, o esamos nuos a os dažnai p ieš a ingos. TYRIMO POBŪDIS Apie lie u iškų aidžių a ojimą in e ne e esama nuomonių i spaudoje, i lie u ių kalbai ski uose leidiniuose, i pačiame in e ne e. Dažniausiai ai asmeninė nuomonė apie lie u ių kalbos a ojimą in e ne e – aginama a- šy i lie u iškomis aidėmis, sme kiami aip ne ašan ys. Tačiau isuomenės požiū io į ašymą be lie u iškų aidžių y imų a bandymų išsiaiškin i, kiek in e ne o naudo ojų ašo lie u iškomis aidėmis, o kiek – ne ašo, i sup as i okio pasi inkimo p iežas is iki šiol nebu o. Į šiuos klausimus mėgin a a sa- ky i anke inės apklausos būdu. Lie u iškų aidžių ne ašymo p iežas ys ski - inguose in e ne o žan uose gali į ai uo i, odėl pasi ink a i i plačiausiai isuomenės a ojamą, apiman į i asmeninį, i dalykinį bend a imą, in e - ne o žan ą – elek oninius laiškus. G. ŽALKAUSKAITĖ. Lie u iškos aidės elek oniniuose laiškuose 277 2009 me ų ko o mėn. in e ne inėje s e ainėje www.publika.l bu o pa- skelb a ke u iolikos klausimų anke a. Klausimai i a sakymai o muluo i siekian iš eng i be kokio e inimo, pa eikian kuo į ai esnių galimų a sa- kymų i leidžian pasaky i nuomonę sa ais žodžiais. Į anke ą a sakė 219 į ai aus amžiaus esponden ų. Daugiausia esponden ų bu o 19–30 me ų amžiaus (59 p oc.), 31–40 me ų – 17 p oc., 41–50 me ų – 11 p oc. Taip pa į anke ą a sakė aš uoni jaunesni nei 19 me ų amžiaus esponden ai i 20 y esnių nei 50 me ų esponden ų. Dauguma apklaus ųjų (79 p oc.) u i aukš ąjį išsila inimą, 12 p oc. esponden ų sa o išsila inimą apibūdino kaip nebaig ą aukš ąjį, idu inio a aukš esniojo išsila inimo a s o ų bu o ik po kelis p ocen us. Į anke ą a sakė 86 y ai i 133 mo e ys. Galima i in i, kad apklausos duomenys a spindi į ai aus amžiaus abiejų lyčių a s o ų, u- inčių aukš ąjį a ba nebaig ą aukš ąjį išsila inimą, nuos a as i elgseną. Visų pi ma, siek a išsiaiškin i, a in e ne o naudo ojai da susidu ia su echniniais ukdžiais siųsdami a ba gaudami elek oninius laiškus, ašy us lie u iškomis aidėmis. Todėl esponden ams užduo as klausimas: „A jums y a ekę gau i išk aipy ą elek oninį laišką, ku is bu o ink as lie u iškomis aidėmis?“. Pasi enkan eigiamą a sakymą, eikėjo nu ody i, kada su šia p oblema bu o susidu a, – daugiau a mažiau nei p ieš me us. Responden- ų požiū is į ašymą be lie u iškų aidžių ik in as klausimais: „A jums il- giau už unka sup as i, kas pa ašy a, kai eks as su ink as be lie u iškų ai- džių?“, „Kaip mano e, a ink i eks ą be lie u iškų aidžių y a g eičiau nei lie u iškomis aidėmis?“, „Kaip mano e, a ai, jog daug elek oninių laiškų ašoma be lie u iškų aidžių, y a blogai?“. Lie u iškų aidžių ašymo įp o- čiai ik in i okiais klausimais: „A ašo e lie u iškas aides elek oninio laiško eks e?“, „Kodėl niekada a ka ais ne ašo e lie u iškų aidžių elek- oniniuose laiškuose?“, „A elek oniniuose laiškuose ie oje lie u iškų aidžių ašo e aidžių junginius, pa yzdžiui, sh ie oje š i panašius?“, „Kada elek oniniuose laiškuose ašo e lie u iškas aides?“. Įdomu ai, kad espon- den ai no iai a sakė į isus klausimus – ku bu o galima pasi ink i kelis a sakymus, bu o pasi enkama po kelis, nemažai komen a ų pa ašy a sa ais žodžiais. Iš o ma y i, kad anke os klausimų a sakymai bu o inkamai pa- ink i, y imas sudomino esponden us i ska ino pamąs y i apie sa o ašy- mo įp očius. 278 KALBOS KULTŪRA | 82 TYRIMO REZULTATAI Visuomenės nuos a os Vienas iš apklausos ikslų bu o iš i i, koks y a isuomenės požiū is į eks us be lie u iškų aidžių. Iš a sakymų į klausimą „Kaip mano e, a ai, kad daug elek oninių laiškų ašoma be lie u iškų aidžių, y a blogai?“ ma y i, kad šis klausimas isuomenei ūpi – ik ys asmenys nežinojo, ką a saky i. Be eik 20 p oc. esponden ų ašymą be lie u iškų aidžių e ino kaip „nieko blo- go“, daugiau kaip 30 p oc. manė, kad nė a nei blogai, nei ge ai, o daugiausia (48 p oc.) – laikė blogu eiškiniu (ž . 1 pa .). 1 PAV. Klausimo „Kaip mano e, a ai, kad daug elek oninių laiškų ašoma be lie u iškų aidžių, y a blogai?“ a sakymų pasiski s ymas Iš a sakymų ma y i, kad ašymas be lie u iškų aidžių e inamas į ai iai: no s daugiausia esponden ų jį į e ino neigiamai, ačiau palygin i didelis p ocen as laikosi požiū io, kad ai nė a blogai. Rašymą be lie u iškų aidžių į e inę neigiamai, a sakymą da komen a o sa ais žodžiais. Šiuos komen a- us ašė isų amžiaus g upių i į ai aus išsila inimo esponden ai. Daugiau- sia esponden ų (44) eigė, kad menks a ašančiojo be lie u iškų aidžių aš ingumas, pa yzdžiui: „p as ėja ašymo įgūdžiai, ypač ų žmonių, ku ie šiaip p asčiau moka lie u ių kalbos g ama iką“*,1 „p ip an ama ašy i ne ai- syklingai“, „įp a us ašy i be lie u iškų aidžių, ašan su jomis dažniau dėl susi o ma usio įp očio p ida oma klaidų. Dalyje eks ų p adedama ašy i * Ci uojamų komen a ų ašyba i sky yba y a aisy a. 1. 2. 3. 4. 1. – y a blogai, nes... – 48,40 p oc. 2. – nei ge ai, nei blogai – 30,59 p oc. 3. – nieko blogo – 19,63 p oc. 4. – ne u iu nuomonės – 1,37 p oc. G. ŽALKAUSKAITĖ. Lie u iškos aidės elek oniniuose laiškuose 279 lie u iškomis aidėmis, o įsijau us į eks ą ašoma be jų“. T isdešim espon- den ų nu odė, kad ašymas be lie u iškų aidžių da o žalą kalbai: „sku dina gim ąją kalbą“, „išk aipoma lie u ių kalba“, „naikinama kalba“. T ylika es- ponden ų ašymą be lie u iškų aidžių į e ino kaip nemalonų, nepa ogų skai y i, nesolidžiai a odan į, pa odan į ašančiojo apsileidimą, pa yzdžiui: „nemalonu skai y i okius laiškus, nepa ogu juos ci uo i“, „ ai šioks oks ap- sileidimas“. Tik aš uoni esponden ai eigė, kad ašymas be lie u iškų ai- džių odo nepaga bą kalbai a ba ad esa ui: „ka ais ai nepaga ba (p iklauso kam ašai)“, „ eikia ge b i sa o kalbą i žmones, ku iems as laiškas ski as“. Penki esponden ai pas ebėjo, kad ašan be lie u iškų aidžių da oma žala kul ū ai, au iškumui, pa yzdžiui: „k en a žmogaus kul ū os lygis“, „p a an- dama dalis au iškumo“. Du esponden ai a sakė, kad aip kenkiama eks ui: „Teks as p a anda daug iš aiškos galimybių, a spal ių“, „sku dina eks ą“. Galima da y i iš adą, kad dalis isuomenės gana ge ai sup an a ne aisyklin- gos ašybos in e ne e keliamą g ėsmę, ačiau ai ne isada ska ina ašy i lie u iškomis aidėmis: pusės pa eik ų komen a ų au o iai, kodėl ašy i laiš- kus be lie u iškų aidžių y a blogai, i pa ys ka ais ašo be jų. Tokios elgse- nos p iežas is a skleidžia a sakymai į ki us anke os klausimus. Ki as s a bus su isuomenės nuos a omis susijęs klausimas – a be lie u- iškų aidžių su ink as eks as y a sunkiau sup an amas? Į anke os klausimą „A Jums ilgiau už unka sup as i, kas pa ašy a, kai eks as su ink as be lie- u iškų aidžių?“ 26 p oc. esponden ų a sakė „ aip“, 44 p oc. – „ne“, 30 p oc. – kad sunkiau sup as i ada, kai ašomi neįp as i su umpinimai a ai- džių junginiai (ž . 2 pa .). 2 PAV. Klausimo „A Jums ilgiau už unka sup as i, kas pa ašy a, kai eks as su ink as be lie u iškų aidžių?“ a sakymų pasiski s ymas 1. – ne – 44 p oc. 2. – sunkiau sup as i ik ada, kai ašomi neįp as i su umpinimai a aidžių junginiai – 30 p oc. 3. – aip – 26 p oc. 1. 2. 3. 280 KALBOS KULTŪRA | 82 Taigi, be lie u iškų aidžių i be jokių neįp as ų ženklų a aidžių jungi- nių pa ašy ą eks ą 74 p oc. esponden ų skai o aip pa leng ai, kaip i pa- ašy ą lie u iškomis aidėmis. Iš a sakymų ma y i, kad in e ne o naudo ojai ašymą be lie u iškų aidžių e ina kaip nekenkian į s a biausiam ikslui – komunikacijai, odėl okie eks ai nesulaukia didesnio skai y ojų p iešišku- mo. Tai y a iena iš p iežasčių, kodėl lie u iškų aidžių ašymo įp očiai elek oniniuose laiškuose labai į ai uoja. Į klausimą „A ašo e lie u iškas aides elek oninio laiško eks e?“ be- eik 19 p oc. esponden ų a sakė „ isada ašau“, kad isai ne ašo – 11 p oc. (ž . 3 pa .). 3 PAV. Klausimo „A ašo e lie u iškas aides elek oninio laiško eks e?“ a sakymų pasiski s ymas Į šį klausimą bu o pa eik a daug galimų a sakymų, kad ge iau iš yškė ų esponden ų ašymo įp očiai. Ma y i, kad elgiamasi labai į ai iai, dažniau- sias a sakymas – „ka ais ašau, ka ais ne“. Galima da y i iš adą, kad elek- oninių laiškų ašymas lie u iškomis aidėmis a be jų isuomenėje nė a iki galo susi o ma ęs, i jį galima keis i. No s neigiamos ašymo be lie u iškų aidžių pasekmės su okiamos, a- čiau isuomenės požiū is į okį ašymą iš esmės nė a p iešiškas – i inama, kad eks ą be lie u iškų aidžių aip pa leng a sup as i, kaip i pa ašy ą lie- u iškomis aidėmis. Iš ski ingų a sakymų dėl lie u iškų aidžių ašymo elek oniniuose laiškuose galima spė i, kad y a ne iena p iežas is, kodėl pasi enkamas ienas a ki as a ian as. 1. – ka ais ašau, ka ais ne – 35,16 p oc. 2. – isada ašau – 18,72 p oc. 3. – dažniau ne ašau – 18,26 p oc. 4. – dažniau ašau – 16,44 p oc. 5. – ne ašau – 11,42 p oc. 1. 2. 3. 4. 5. G. ŽALKAUSKAITĖ. Lie u iškos aidės elek oniniuose laiškuose 281 Lie u iškų aidžių ašymo i ne ašymo p iežas ys Pag indinis apklausos ikslas bu o iš pačių esponden ų sužino i, kodėl i kada pasi enkama ašy i be lie u iškų aidžių a ba lie u iškomis aidėmis. Tiems esponden ams, ku ie ne isada ašo lie u iškomis aidėmis, bu o pa eik as klausimas, kada jie ašo laiškus lie u iškomis aidėmis. A sakan bu o galima pasi ink i daugiau nei ieną siūlomą a ian ą (ž . 1 len elę). Pasi inkę a sakymą „ki a“, jį paaiškino, pa yzdžiui, „kai laiškas ilgesnis, dau- giau in o macijos, o ne ienas sakinys“, „kai be lie u iškų aidžių konk e us žodis įgyja ki ą p asmę“, „kai neno iu paska in i sa o ad esa o (p z., sa o mažamečio sūnėno) ne a o i lie u iškų ašmenų“. 1 LENTELĖ. Klausimo „Kada elek oniniuose laiškuose ašo e lie u iškas aides?“ a sakymų pasiski s ymas A sakymų a ian ai Va ian ą pasi inko P oc. 1. Kai laiškas y a dalykinis 127 40,97 2. Jeigu žmogus, ku iam ašau, ašo lie u iškas aides 74 23,87 3. Kai manau, kad laiškas nueis neišk aipy as 65 20,97 4. Kai u iu daugiau laiko 25 8,06 5. Ki a 19 6,13 Iš iso 310 100,00 Kaip i bu o galima ikė is, lie u iškos aidės dažniausiai a ojamos da- lykiniuose laiškuose, nes ašan o icialų eks ą įp as a laiky is ašybos aisyk- lių. An as pagal s a bą eiksnys – ad esa o ašymo įp očiai: jei ad esa as ašo lie u iškomis aidėmis, jam links ama ašy i aip pa . Todėl galima sa- ky i, kad ašy i lie u iškomis aidėmis mokomasi iš aplinkinių – jei aip in- e ne e ašy ų daugiau žmonių, isuomenės nuos a os pasikeis ų. Nemaža esponden ų dalis (21 p oc.), inkdamiesi, kokiomis aidėmis ašy i, a si- ž elgia į echninius eiksnius – a laiškas nebus išk aipy as. Taip pa s a bus i laiko eiksnys – olesni a sakymai pa i ins, kad daliai esponden ų eks- ą ink i lie u iškomis aidėmis eikia daugiau laiko. Laiškų išk aipymas i eks o inkimo spa a esponden ų nu odomi kaip s a biausios elek oninių laiškų ašymo be lie u iškų aidžių p iežas ys. A - sakan į klausimą „Kodėl niekada a ba ka ais ne ašo e lie u iškų aidžių 282 KALBOS KULTŪRA | 82 elek oniniuose laiškuose?“ aip pa bu o galima pasi ink i kelis a ian us a ba sa o komen a ą (ž . 2 len elę). 2 LENTELĖ. Klausimo „Kodėl niekada a ba ka ais ne ašo e lie u iškų aidžių elek oniniuose laiškuose?“ a sakymų pasiski s ymas A sakymų a ian ai Va ian ą pasi inko P oc. 1. Dalis ad esa ų laiškus lie u iškomis aidėmis gauna išk aipy us 97 22,45 2. Įjung i lie u iškų aidžių kla išai ukdo su ink i „!“, „@“ i ki us simbolius 82 18,98 3. Todėl, kad ink i kla ia ū a be lie u iškų aidžių y a g eičiau 79 18,29 4. Iš įp a imo, nes anksčiau dalyje p og amų nebu o galima su ink i lie u iškų aidžių 73 16,9 5. Todėl, kad įp a au ašy i be lie u iškų aidžių inkdamas umpąsias žinu es ele onu a bend audamas „Skype“ a panašiomis pokalbių p og amomis 61 14,12 6. Todėl, kad aip ašo mano d augai 19 4,4 7. Ki a 15 3,47 8. Nes no iu ašy i nepaisydamas aisyklių 3 0,69 9. Nes aip įdomiau – galima pa ašy i ki aip nei įp as a 3 0,69 Iš iso 432 100,00 Kaip lie u iškų aidžių ne ašymo p iežas į daugiausia esponden ų nu- odė eks o išk aipymą. In e ne inėje s e ainėje „Lie u ių kalba in o maci- nėse echnologijose“ (www.liki .l ) skelbiama, kad „ echninių kliūčių a - o i lie u ių kalbos abėcėlės aides elek oniniame paš e iš esmės nė a. Jei paš u besinaudojan is žmogus susidu ia su kokia no s p oblema, ai liudija, kad jis pa s y a pasi inkęs ne inkamą paš o p og amą, žinia inklio a nybą a ba nek ali ikuo ai jas naudoja“. Tokios pačios min ys dės omos i Lie u- os kompiu e ininkų sąjungos in e ne inėje s e ainėje (www.liks.l ). Tačiau į anke os klausimą, a esponden ai dėl lie u iškų aidžių y a ga ę išk aipy- ų elek oninių laiškų, ik 10 p oc. esponden ų a sakė, kad išk aipy ų laiš- kų nė a ga ę, o 57 p oc. nu odė, kad išk aipy ą laišką y a ga ę mažiau nei p ieš me us. Taigi, elek oninio paš o naudo ojai su echninėmis kliū imis G. ŽALKAUSKAITĖ. Lie u iškos aidės elek oniniuose laiškuose 283 is da susidu ia. Ne isi u i eikiamų žinių, kaip susi a ky i sa o paš o p og amą, kad laiškai bū ų siunčiami eikiamomis koduo ėmis, ne isada galima pasi ink i paš o p og amą, ypač bend aujan in e ne inėse kon e- encijose, ku laiškai keliauja pe kelias p og amas, be o, ūks a in o ma- cijos šiuo klausimu. Ki a e us, ma y i, kad isuomenės požiū is į išk ai- py us eks us y a neigiamas – ien bijan , kad laiškas nueis išk aipy as, gali bū i isai a sisakoma lie u iškų aidžių. Todėl lie u ių kalbai ski ose in e - ne o s e ainėse i leidiniuose u ė ų bū i p ipažįs ama, kad echninių p ob- lemų is da y a, nu odoma, kada galima jų ikė is i kokiose s i yse jos jau y a išsp ęs os. An oji lie u iškų aidžių ne ašymo p iežas is – jas žyminčių kla išų iš- dės ymas. No s y a kla išų de inių, ku ie padeda su ink i eikiamus simbo- lius nepe jungian kla ia ū os kalbos, a odo, kad daugelis esponden ų jų nežino. De iniai eikia pasi inkus kla ia ū os a kyklę „Li huanian – Li- huanian“, be ne eikia, kai pa ink a a kyklė „Li huanian – Li huanian (Bal ic)“. Laikan nuspaus ą dešinįjį „Al “ kla išą, galima su ink i i šu inės eilu ės skai menis nekeičian kla ia ū os kalbos. Laikan nuspaus us i „Al “, i „Shi “ kla išus, galima su ink i „!“, „@“ i ki us simbolius. Apie šiuos kla ia ū os de inius ūks a in o macijos in e ne o s e ainėse, ski ose lie u- ybei in e ne e ska in i. Responden ų nu ody a ečioji lie u iškų aidžių ne ašymo p iežas is – bend a imo empas. Tai y a ienas iš ašy inės i saky inės kalbos ski umų: kalbama daug g eičiau nei ašoma. Daugelis ašymo sa i umų in e ne e a si ado besis engian eks o inkimo spa ą pada y i kuo a imesnę kalbė- jimo g eičiui, o įgudusieji ink i eks ą be lie u iškų aidžių eigia, kad su enka jį g eičiau. Pas angos ašan laiškus a o i saky inę kalbą paaiški- na, kodėl isai nepaisoma ašybos aisyklių. Kadangi engian anke ą bu o numanoma, kad eks o inkimo spa a y a iena iš lie u iškų aidžių ne a- šymo p iežasčių, esponden ams bu o užduo as klausimas: „Kaip mano e, a ink i eks ą be lie u iškų aidžių y a g eičiau nei lie u iškomis aidė- mis?“. 55 p oc. esponden ų į šį klausimą a sakė, kad ai p iklauso nuo įp a imo, 30 p oc. – kad g eičiau, 15 p oc. – kad nė a g eičiau. A sakymai pa i ina, jog dalis in e ne o naudo ojų įsi ikinę, kad eks ą be lie u iškų aidžių su enka g eičiau. Pagal pasi inkimo skaičių ke i oji lie u iškų aidžių ne ašymo p iežas- is y a įp a imas, susi o ma ęs anksčiau, kai iš iesų in e ne e nebu o gali- ma ašy i lie u iškomis aidėmis, i ai žmonių sąmonėje siejosi su naujo-