Lietuvos rusų ir rusakalbių sąvokos „gimtoji kalba“ suvokimas

A.LICHAČIOVA. Lie u os usų i usakalbių są okos gim oji kalba su okimas 253 ALA LICHAČIOVA Vilniaus uni e si e as LIETUVOS RUSŲ IR RUSAKALBIŲ SĄVOKOS GIMTOJI KALBA SUVOKIMAS Gim oji kalba – iena iš s a biausių są okų daugelio iesiogiai su žmogumi i isuomene susijusių mokslo šakų: psicholing is ikos, socioling is ikos, ling odidak ikos, e nopsicholing is ikos, sociologijos, socialinės psicholo- gijos i k . Tačiau humani a iniuose moksluose, a p jų i kalbo y oje, nė a g iež os i nep ieš a ingos gim osios kalbos apib ėž ies*.1 Galima kalbė i apie šios są okos ikslinimą pagal mokslo šakas, ku iose ji a ojama (Залевская 1999: 292). Pa yzdžiui, aikomojoje kalbo y oje įp as a p iešp ieša – pi moji kalba–an oji kalba; psicholing is ikoje žinomi e minai mo inos a ba na ū aliai įsisa inama kalba, išmok a kalba; e nolin- g is ikoje emiamasi są okomis nacionalinės kabos i , a i inkamai, ski ingų au ų (e nosų) kabos; kalbų dės ymo me odikoje kalbama apie gim ąją i ne gim ąją, a ba užsienio, kalbą. Ta p ų są okų nė a iesioginės ko eliacijos, nes indi ido pi moji kalba – nebū inai as pa , kas gim oji, o an oji kalba nelygi užsienio kalbai. Sakyki- me, Lie u oje ne lie u ių mokyklose an osios kalbos s a usą įgauna ne už- sienio, o als ybinė (lie u ių) kalba. Be o, indi ido gim oji kalba gali bū i užsienio kalba šalies, ku ioje jis gy ena, a ž ilgiu. Tokios y a usų i lenkų kalbos, ku ios y a gim osios Lie u os usams i lenkams. Todėl pas a uoju me u is painiau a odo san ykiai a p gim osios i užsienio kalbų, kaip mo- kykloje dės omų dalykų. GIMTOSIOS KALBOS APIBŪDINIMAS ĮVAIRIOSE KALBOSE Są oka gim oji kalba į ai iose kalbose apibūdinama ski ingai, pa yzdžiui, Oks o do žodyne (1992) pa eikiamos kelios sinonimiškos apib ėž ys: są oka * S aipsnis pa eng as pagal p anešimą, skai y ą 17-ojoje Jono Jablonskio kon e encijoje (2009 10 09), emian is Lie u os usakalbių apklausų pag indu. 254 KALBOS KULTŪRA | 82 mo inos kalba (mo he ongue) aiškinama kaip „ aikys ės namų kalba“ (langu- age o he childhood home), a ba kaip „kalba, įsisa in a an mo inos kelių“ (lea ned a one’s mo he ’s knee), a ba aiškinama e minu na i e language (a language ha people ha e acqui ed na u ally as child en – „kalba, ku ią žmo- gus na ū aliai įsisa ina būdamas aikas“). Šiame žodyne nu odoma, kad pi - moji kalba (p ima y language) – ai aikomosios kalbo y os i ling odidak ikos e minas, ku is dažniausiai eiškia ą pa į, kaip i mo he ongue, i na i e lan- guage. Angliškas į a dijimas na i e language aip pa odo šios kalbos pe duo- damąjį pobūdį, nes eigiama, kad ji neišmoks ama – no lea ned (Dic iona y by Longman 1983). Oks o do žodyne mo inos kalba adinama „nacionalinė am ik os au os kalba“ (na ional language o all membe s o he na ion). Rusų kalbo y os žodynuose są oka родной язык dažniausiai neapib ėžia- ma – pa yzdžiui, s a biausiame Enciklopediniame kalbos žodyne (ЛЭС 1990) ši są oka minima ke u is ka us, be a ski o s aipsnio nė a. Gim oji kalba y a aiškinama pe są oką материнский язык a ba первый язык, o первый язык – kaip родной язык. Taigi iena są oka apib ėžiama ki a. Lie u ių Kalbo y os e minų žodyne gim oji kalba apib ėžiama kaip „kal- ba, ku ią žmogus išmoks a aikys ėje, mėgdžiodamas suaugusiuosius“ (KTŽ 1990: 72). Panaši šio e mino apib ėž is i usų Me odinių e minų žodyne: „ ai gim inės kalba, įsisa inama anks y oje aikys ėje mėgdžiojan aiką su- pančius suaugusiuosius“ (СМТ 1999: 276). Tačiau čia susiejami dalykai, ku ie iš iesų dažnai isiškai nesu ampa: aiko gim inės kalba i aiko šeimos kalba. Kaip eigia usų socioling is ai V. Beliko as i L. K ysinas, „kiek iename moksle šalia e minų, u inčių daugiau a mažiau g iež as apib ėž is, y a neapib ėž inų e minų, ku ie sup an ami in ui y iai“. Pa yzdžiui, okia pa- g indinė, be neapib ėž a y a skaičiaus są oka ma ema ikoje, žodžio są oka kalbo y oje (iki šiol nė a ienos i nep ieš a ingos e mino žodis apib ėž- ies). „No s ai i pa adoksalu, šie e minai ne e ai žymi pag indines am ik ų mokslų są okas“ (Беликов, Крысин 2001: 145). Nai usis pasaulio su okimas odo, kad į ai ios au os pasi enka ski in- gus men alinius pag indus gim ajai kalbai į a dy i, o ai liudija e nokul ū i- nį šios są okos sąlygo umą. Pa yzdžiui, okiečių, p ancūzų, ispanų, i alų, g aikų, umunų, se bų, k oa ų, suomių, hindi, heb ajų, kinų, japonų, iu - kų, skandina ų kalbose ai y a „mo inos kalba“. Anglų gimimo ie os pa a- dinimas one’s mo he coun y, mo he land („mo inos šalis“), usų aukš ojo s iliaus pa adinimas родина-мать („ ė ynė mo ina“) pa i ina „gim inės“ A.LICHAČIOVA. Lie u os usų i usakalbių są okos gim oji kalba su okimas 255 i „mo inos“ nea ski iamumą. Heb ajų, g aikų, suomių, daugelyje ge ma- nų, omanų, sla ų kalbų gim inė siejama i su ė u, jose aiški „mo inos kalbos“ i „ ė o žemės“ są okų p iešp ieša. Espe an o kalboje pa ina ling o aip pa eiškia mo inos kalbą (pa ino – „mo ina“), o žodžiai ė ynė, gim inė suda y i iš daik a a džio pa o („ ė as“) kamieno: pa ujo, pa io. Ki ų au ų kalbinėje sąmonėje gim oji kalba siejama su k aujo giminys e i gim ąja žeme, gimimo ie a, pa yzdžiui, anglų kalboje, kaip minė a, y a du pa adinimai: mo he ongue i na i e language; lie u ių kalbos e minas gim oji kalba e imologiškai sie inas su gim ine i su gimine, lenkų język oj- czys y – su ojczyzna i ojciec; usų родной язык – su родина i родитель, родня. Viena iš usų kalbos žodžio родной eikšmių y a „a imas, sa as pagal d asią“ (свой по духу), odėl na ū alu, kad a aksiologinė kono acija pe ke- liama i į są oką родной язык. Panašią e inimo semą galima as i i kai ku ių au ų kasdieniuose (bui iniuose) gim osios kalbos į a dijimuose – „sa a kalba“ (suomių), „mūsų kalba“ – se bų, k oa ų, „mano kalba“ – iu kų kalbose. Šio ipo pa adinimuose, aki aizdžiau nei ki uose minė uose, a - skleidžiama a umo eikšmė, ačiau be kokiu a eju gim oji kalba isų au ų sąmonėje įeina į aksiologinės p ieš a os „sa a–s e ima“ s i į. LIETUVOS RUSŲ IR RUSAKALBIŲ NUOSTATOS DĖL GIMTOSIOS KALBOS Ku iai iš a ojamų kalbų pi menybę eikia Lie u os usai i usakalbiai? Kokie eiksniai, išsky us emocinį, lemia žmogaus apsisp endimą dėl kalbos, ku ią jis adina gim ąja? Siekian išsiaiškin i a sakymus į šiuos klausimus bu o apibend in a 57-ių Lie u os usų i usakalbių esponden ų nuomonė apie jų gim ąją kalbą (46 anke os i 11 in e iu). Anke os bu o pa eng os pagal Vilniaus uni e si e o Sla ų ilologijos magis an ū os ku so „D ikal- bys ės p oblemos“ 2002–2006 me ų p og amą. Kokybiniai in e iu – ai p ojek o „Mies ai i kalbos“, ykdy o 2007–2009 me ais, dalis. Reikia pa- b ėž i, kad y imui bu o a ink i bū en ie esponden ai, ku ių, ikė ina, gim oji kalba – usų kalba. Taigi s a biausiais eiksniais, ku ie lėmė a sakymus dėl gim osios kalbos, galima laiky i šiuos: 1) kalba, ku i aikys ėje bu o šeimos, namų kalba, i oliau išlieka dau- gumos suaugusiųjų esponden ų gim oji a ba iena iš gim ųjų kalbų; 256 KALBOS KULTŪRA | 82 2) dauguma esponden ų iesiogiai ne apa ina gim osios kalbos i mano au ybės kalbos są okų; 3) esponden ai iesiogiai nesieja ė ų au ybės su sa o gim ąja kalba; 4) daugelis esponden ų iš miš ių šeimų, jeigu a p su uok inių nė a lie- u ių, laiko usų kalbą sa o šeimos kalba; 5) jaunesnio amžiaus esponden ai dažniausiai mini d i gim ąsias kalbas: pi mąją – šeimos ( ai usų, lenkų, žydų a ki a e ninė kalba) i an ąją – mo- kyklos kalbą (lie u ių a usų). Apibend inan galima saky i, kad nai usis Lie u os usų i usakalbių gim osios kalbos su okimas siejamas su namų i šeimos kalba, o an osios gim osios kalbos s a usą įgauna mokyklos kalba, jeigu ji y a ki okia, negu namų kalba. Responden ų, pasi inkusių ik ieną kalbą (šiuo a eju – usų) kaip gim- ąją kalbą, nuomone – ai kalba, ku i jaučiama kaip gim oji; ai žmogui pa i s a biausia kalba; ai kalba, ku ią maloniausia a o i; ai ė ų kalba; ai mo- kyklos, ku mokaisi, kalba; kalbėdamas a kalba gali pe duo i isus kalbos niuansus; ai kalba, su eikian i daugiausia galimybių sa o min ims iš eikš i; ai os kul ū os, p ie ku ios p a ina šeimoje, kalba; ai kalba, pe ku ią su oki ski - ingų kul ū ų eiškinius; ai žmogaus ikėjimo kalba; ai kalba, ku ios pag indu žmogus mokosi i ki ų kalbų; ai emociškai a imiausia kalba; kalba, ku ia imi kalbė i, kai no isi plačiau, g ažiau, iksliau, įdomiau išsi eikš i; ai pa i malo- niausia bend a imui kalba; kalbėdamas a kalba nesijau i a liekan is da bą; a kalba gali a sipalaiduo i; ai kalba, ku i leidžia iską su ok i; ai kalba os kul- ū os, ku ioje iskas aišku, kas, kaip i kodėl aip y a; ai kalba, ku i leidžia žmogui eikš is aip, kaip nė iena ki a; pagaliau ai kalba, ku i ienin elė inka iesiogiai in ymiai bend au i su Die u. Daugelis esponden ų gim ąją kalbą su okia kaip sa o apa ybės pag in- dą: jei nemoki kalbos, negali p iski i sa ęs p ie os au ybės; gim oji kalba – ai žmogaus kul ū os i sa imonės pag indas; ai žmogaus men ali e o kalba. La- bai iksliai ą min į pe eikė p ojek o „Mies ai i kalbos“ 32-ejų me ų es- ponden as: Jeigu ė ai nebū ų manęs išmokę usų kalbos, ai u bū i p a as- čiau ą su okimą, kad esu usas. Lie u os usai i usakalbiai sa e apibūdina aip: kai iek me ų gy eni Lie- u oje, jau esi pusiau lie u is; manyje susigy ena d iejų au ų puselės; esu usa- kalbė lie u ė, augan i usų šeimoje; usas/-ė iš Lie u os; usiškas/-a lie u is/ -ė; Lie u os usas/-ė. A.LICHAČIOVA. Lie u os usų i usakalbių są okos gim oji kalba su okimas 257 Įdomu ai, kad, kol neužduodamas klausimas, a galima u ė i d i gim ą- sias kalbas, žmogus apie ai ne nesusimąs o. O kai a sako, kad u i d i gim- ąsias kalbas, ai aiškina, kad os kalbos y a pa aukliausios, g ažiausios, ge- iausiai inka bend au i. Tas kalbas esponden ai į a dija kaip mokyklos i užmokyklinio gy enimo kalbas; ai sa ųjų kalbos; a imiausių kul ū ų kalbos. Čia ma y i sa os kalbos są okos seman ikos ak ualiza imas, be o, aki aizdu, kad ienakalbei isuomenei būdinga p iešp ieša „sa a – s e ima“ Lie u os usų i usakalbių sąmonėje dažnai suda o d i lygia e es sa as puses. Taigi iš esponden ų a sakymų aiškėja, kad Lie u os usų i usakalbių jaunesnei ka ai lie u ių kalba ampa po encialiai gim ąja odėl, kad šalia ienos gim osios kalbos (anks y ojo, ikimokyklinio gy enimo e apo) a si- anda ki a (ki okia negu namų), mokymosi kalba, i gi susijusi su in ensy iu pasaulio pažinimu. Tokią kalbą žmogus su okia kaip an ąją gim ąją kalbą. Čia s a bu ai, kad an osios gim osios kalbos s a usą įgauna bū en moky- mosi kalba, ku ia jaunas žmogus gauna naujų žinių. Tokiais a ejais o - muojasi aukš o lygio kalbinė kompe encija, lais as d iejų kalbų a ojimas, gebėjimas kalbė i d iem kalbomis aip, kaip gim ąja (Ka aliūnas 1997: 326). Besikeičian i geopoli inė i socioling is inė si uacija ne ik Lie u oje, be i ki ose šalyse pa ikslina gim osios kalbos są okos apib ėž į, a siž elgian į plin an į d ina į šios ka ego ijos pobūdį. Tačiau išsamesnė analizė odo, kad d ikalbių asmenybių gm osios kabos nesuda o pap as os a i me inės lygy- bės, i ai u ė ų ap i a ski ų y imų objek u. LITERATŪRA Ac i e s udy dic iona y o English, London: Longman g oup limi ed, 1983. Gai enis K., Keinys S. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Ka aliūnas S. 1997: Kalba i isuomenė. Psichosociologiniai i komunikaciniai kalbos a ojimo b uožai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. The Ox o d Companion o he English Language, Tom McA hu , Ox o d Uni- e si y P ess, 1992. Беликов В., Крысин Л. 2001: Социолингвистика, Москва: Рос сий - с кий государственный гуманитарный университет. Залевская А. 1999: Введение в психолингвистику, Москва: Российский государственный гуманитарный университет. ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В. Н. Яр- цева, Москва: Советская энциклопедия. 258 KALBOS KULTŪRA | 82 СМТ 1999: Э. Азимов, А. Щукин. Словарь методических терминов (тео- рия и практика преподавания языков), Санкт-Петербург: «Златоуст». Gau a 2009 10 19 THE CONCEPT OF NATIVE LANGUAGE FROM THE POINT OF VIEW OF RUSSIANS OF LITHUANIA AND NATIVE SPEAKERS OF RUSSIAN Summa y The pape discusses de ini ions o he concep na i e language and di e en na- ional concep s o he no ion conce ned wi h one’s mo he ongue as well as i s ambigui y a ising in di e en esea ch a eas. The pape also includes some e- sponses and e lec ions on a na i e language p o ided by Russian language speak- e s o Li huania; he da a has been ex ac ed om he su ey ecen ly conduc ed in Li huania. These e lec ions could be ea ed as naï e de ini ions o he abo e no ion. Fu he in he pape , he key ac o s de e mining he esponden s’ de ini- ions o he na i e language a e gi en. The sp eading bina y cha ac e o he ca - ego y is also aken in o conside a ion: mo e equen ly, alongside one na i e lan- guage (o an ea ly, p e-school pe iod o li e), he e eme ges ano he language (o he han he one spoken a home, language o ins uc ion), which is closely ela ed o human cogni ion. The la e language becomes an indi idual’s second na i e language. The esul s o he su ey ha e shown ha he opposi ion be ween ‘own’ and ‘o he ’ language o en cha ac e is ic o a homogenous monolingual soci- e y in he unde s anding o Russian speake s o Li huania is eplaced by wo equal- ly impo an ‘own’ hal es. ALA LICHAČIOVA Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 3, LT-01513 Vilnius [email p o ec ed]