Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros

R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 149 KALBA IR VISUOMENĖ RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas INTERNETO KOMENTUOTOJŲ NUOSTATOS DĖL LIETUVIŲ KALBOS PRIEŽIŪROS Pastaraisiais metais lietuviškajame internete kaip niekad gausu diskusijų įvairiais kalbos klausimais. Dažniausia priežastis joms kilti ar jas sukelti – interneto portaluose skelbiami straipsniai arba interviu (kai kada perkeliami iš spausdintinės ar sakytinės žiniasklaidos) ir juos lydintys skaitytojų komentarai. Straipsniai paprastai atspindi kalbos politikos ir vartosenos aktualijas, o kartais koks ne kalbos specialistas išdėsto požiūrį į jam rūpimus kalbos dalykus ir paties patirtus kalbos vartojimo sunkumus. Pavyzdžiui, vien tik 2009 metais iki rudens populiariausiuose interneto naujienų portaluose rutuliojosi diskusijos dėl nepriesaginių moterų pavardžių, dėl anglų kaip antrosios kalbos mokymo pradžios, dėl žemaičių kalbos Žemaitijos mokyklose, aiškintasi, ar lietuvių kalbai gresia nuosmukis, kalbėtasi apie lietuvišką rašybą elektroninėje erdvėje, emigravusių lietuvių savo vaikams suteikiamus tokius vardus, „kad britai suprastų“, ir kt. Dažną net visai konkretaus turinio kalbinę diskusiją papildo ir bendresnės mintys: aptariama dabartinė lietuvių kalbos būklė, kalbos priežiūros institucijų bei kalbininkų darbo prasmė ir kokybė. Šie dalykai dabar labiausiai jaudina kalbos reikalams neabejingą visuomenės dalį ir rodo, kaip visuomenė reaguoja į įvairius kalbos reiškinius ir oficialiuosius kalbos politikos žingsnius. 150 KALBOS KULTŪRA | 82 Nors pripažįstama, kad komentuotojų anonimiškumo lemiamas internetinių diskusijų lygis dažnai esti gana menkas, vis dėlto tiek skelbiami straipsniai, tiek jų komentarai, regis, nemažai skaitomi net ir tų, kurie nesikiša į diskusijas. Tad galima manyti, kad skelbiamų minčių visuma atskleidžia bent dalies lietuviškai kalbančios visuomenės – tiek Lietuvoje, tiek emigracijoje – kalbines nuostatas ir daro poveikį tolesnei tų nuostatų raidai. Taigi galima kalbėti ir apie diskusijose reiškiamų visuomenės kalbinių nuostatų tyrimus. Jie turi padėti geriau įsiklausyti į kalbos vartotojų nuomonę ir aiškintis priežastis, kodėl atotrūkis tarp visuomenės ir kalbininkų, taip pat nepasitenkinimas dabartine kalbos politika yra ryškus ir nemąžtantis. Straipsnio tikslas – panagrinėti vieną iš daugelio interneto erdvėje gyvavusių diskusijų kalbos klausimais. Iš jos ne tik matyti, kaip interneto bendruomenė reaguoja į viešąją kalbos informaciją, bet ir išryškėja dabartinės kalbos politikos ir kalbinio visuomenės švietimo spragos. Kadangi buvo diskutuojama apie kalbos priežiūrą ir sritis, kurias ji turėtų apimti, paskelbti komentarai buvo gera dirva patyrinėti, kaip žmonės suvokia būtinumą sąmoningai reguliuoti viešąją kalbą, ko tikisi iš kalbos priežiūros institucijų. Straipsnyje nekeliama uždavinio tiksliai statistiškai suskaičiuoti, kokios sritys dažniausiai minimos ir komentuotojams atrodo labiausiai kontroliuotinos, – tai geriau padėtų nustatyti kiekybinės apklausos. Šiuo kartu rūpi atskleisti nuomonių skirtumus ir pateikiamus argumentus, kurie ir rodo, kokios nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros klostosi mūsų visuomenėje. 1. INTERNETO KOMENTUOTOJAI IR KOMENTARAI KAIP KALBINIŲ NUOSTATŲ TYRIMO OBJEKTAS Interneto komentarais kaip visuomenės kalbinių nuostatų tyrimo šaltiniu Lietuvoje pradėta domėtis ne taip seniai (žr. Miliūnaitė 2006; Nevinskaitė 2008), suprantant, kad moksliniams tyrimams remtis komentarais nėra labai atsargu dėl minėto jų lygio, kurį lemia menka visuomenės viešoji kultūra. Lietuviškų komentarų fenomeną iškelia ir ta tema svarsto ne vienas tų pačių portalų straipsnių autorius (Dabašinskas 2009; Mitė 2009). Pavyzdžiui, Stanislovas Kairys rašo: Galima aiškinti, kad interneto komentatoriai – specifinė publika, kuri nelabai atspindi bendras visuomenės nuotaikas ir nuostatas. Gal ir taip. O gal kaip tik atvirkš- R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 151 čiai? Gal internete atvirai reiškiama pagieža yra lyg ledkalnio viršūnė, po kuria slepiasi milžiniška visuotinės neapykantos bei nihilizmo masė? (Kairys 2009) Vis dėlto kalbinėse diskusijose esama ir įdomių minčių, kurios leidžia susidaryti konkretesnį vaizdą, kaip visuomenė suvokia kalboje vykstančius procesus ir Lietuvoje vykdomą kalbos politiką. Komentarų analizė – greitesnis tyrimo būdas nei speciãlios apklausos ar interviu, tačiau dėl spontaniško rašytinio kalbėjimo specifikos (tai bus matyti ir iš toliau pateikiamų citatų) šie duomenys yra gana stichiški, juose esama minties šuolių, loginių prieštaravimų, tad jiems apdoroti ir ištirti reikia daugiau laiko ir kitokių metodų, nei nagrinėjant iš anksto tikslingai parengtų kiekybinių ir kokybinių apklausų duomenis. Kokių visuomenės sluoksnių nuomonę ir nuotaikas reiškia stambiausių interneto portalų komentuotojai, gali atskleisti tik sociologiniai tyrimai. Laimos Nevinskaitės pateiktais duomenimis (Nevinskaitė 2008: 246), 2008 m. pradžioje kovo–balandžio mėn. projekto „Elektroninė demokratija“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad reguliariai komentarus apie visuomenės gyvenimą ir politiką naujienų portaluose rašančių žmonių (kartą per savaitę ar dažniau) amžius ir procentinis pasiskirstymas buvo toks: 18–29 m. – 67,4 proc., 30–39 m. – 10,9 proc., 40–49 m. – 15,2 proc., kiti – 6,5 proc. Taigi galima šiek tiek orientuotis, kieno nuomonė interneto komentaruose vyrauja; tai toli gražu nėra nesugebantys už savo poelgius atsakyti paaugliai, kaip kad kartais linkstama manyti. 2. KAIP KILO INTERNETO DISKUSIJA APIE KALBOS PRIEŽIŪRĄ? Nagrinėjamoji diskusija apie kalbos priežiūrą ir jos būdus kilo dėl šiokio tokio nesusipratimo ar net nedidelės provokacijos. Interneto portale www. atgimimas.lt (Lašienė 20091) buvo paskelbtas neilgas – vienuolikos klausimų ir atsakymų – Neringos Lašienės interviu su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene „Kur geria veršiai medų“. Jo žurnalistinė įžanga buvo tokia: Apie tai, kad jaunimas nori taisyklingos kalbos, kokios kalbos naujovės sklando internete bei asmenvardžių rašyboje, su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene kalbasi Neringa Lašienė. 152 KALBOS KULTŪRA | 82 Kitas interneto portalas www.delfi.lt persikėlė tą straipsnį (Lašienė 20092), tačiau akcentus sudėliojo visai kitaip. Antraštė čia skelbė: „Kalbantiems netaisyklingai – baudos“, o žurnalistinė įžanga parašyta taip: Kalbininkai Seimo prašo priimti įstatymą, kuris reikalautų, kad internete ir apskritai viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija būtų lietuviška ir taisyklinga. Už taisyklių nepaisymą grėstų Administracinės teisės pažeidimų kodekse numatomos baudos. Apie tekstus internete, jaunimo tariamai nekenčiamą lietuvių kalbą, užsieniečių ir tautinių mažumų vardų rašymą – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene. Pačiame interviu fragmentiškai minima nemažai su kalbos tvarkyba ir konkrečiais kalbos reiškiniais susijusių dalykų. Pavyzdžiui, užsiminta apie kitų tautų asmenų pavardžių rašymą, kai kurių dalykų dėstymą užsienio kalbomis, nelietuviškus Lietuvos ir užsienio įmonių pavadinimus – svetimkalbiai užrašai esantys „grynai verslo politikos pasekmė“. Keliamos problemos, svarbios tokioms lietuvių kalbos vartojimo ir priežiūros sritims: lietuvių kalbos mokymui bendrojo lavinimo mokyklose, žiniasklaidai ir viešajai informacijai, grožinei literatūrai ir teatrui kaip bendrinės kalbos mokymosi šaltiniams. Atskirai kalbėta apie internetinę žiniasklaidą: Bėda ta, kad 1995 metų įstatyme apie internetinę žiniasklaidą dar nekalbėta, o gudrūs leidėjai ir klausia: „Kur parašyta įstatyme?“ Dėl to ketiname prašyti naujos redakcijos Kalbos įstatymo, kuris jau yra registruotas, ir tikimės, kad bus priimtas šios kadencijos Seime. Ten yra įrašyta, kad apskritai bet kur viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija turi būti lietuviška ir taisyklinga. Šalia naujos to įstatymo redakcijos bus pataisų Administracinės teisės pažeidimų kodekse. Tad diskusija www.delfi.lt portale ir kilo iš esmės dėl to, kiek galima teisiškai kištis į interneto kalbą ir apskritai į kalbos vartoseną. Frazė „internete ir apskritai viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija“ interviu nebuvo plačiau paaiškinta, tik padaryta išlyga komentarams. Į klausimą, kaip reguliuoti komentarų kalbą, I. Smetonienė atsakė: „Komentarų nesureguliuosi, tai yra asmeninė sritis“. Vis dėlto iš pačių šio interviu komentarų matyti, kad nemažai skaitytojų suprato, jog „kėsinamasi“ į jų pačių internete (įskaitant komentarus) vartojamą kalbą. Taigi diskusijoje atsiskleidė ir komentuotojų požiūris į tai, kas būtų, jeigu įstatymais būtų reguliuojama jų laisvoji viešoji kalba1. Dėl to ši diskusija teikia duomenų, kaip internetinė visuomenė 1 Dėl sąvokos laisvoji viešoji kalba žr. Miliūnaitė 2009: 38–44. R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 153 žiūri į aktyvią lietuvių kalbos politiką, kai ieškoma teisinių priemonių viešosios kalbos taisyklingumui reguliuoti. Nors diskusijoje kartais nuklystama į kitas temas ar imama prikaišioti vieni kitiems dėl šalutinių dalykų, jos esmę galima suformuluoti kaip mėginimą atsakyti į klausimą: ar reikia įstatymais siekti, kad interneto erdvėje funkcionuojanti kalba būtų taisyklinga? Išvestinis klausimas – kokias lietuvių kalbos vartojimo sritis toks įstatymas apskritai turėtų apimti, o kokios sritys turėtų būti prižiūrimos kitais būdais arba iš viso neprižiūrimos. 3. DUOMENŲ POBŪDIS IR TYRIMO UŽDAVINIAI Siekiant ištirti, koks interneto komentuotojų požiūris į kalbos reguliavimą, straipsnyje keliami tokie uždaviniai: • nustatyti, kokioms prižiūrėtinoms kalbos vartojimo sritims komentuotojai teikia pirmenybę; • išsiaiškinti, kaip komentuotojai suvokia viešosios ir privačiosios kalbos skirtumus; • nustatyti, ar dabartinė kalbos politika dėl kalbos priežiūros, komentuotojų akimis, atitinka visuomenės lūkesčius. Nagrinėjamoji diskusija internete vyko 2009 m. balandžio 4–6 dienomis. Jos pabaigoje buvo fiksuoti 1288 komentarai, bet vėliau, matyt, pačios redakcijos kai kurie pašalinti kaip įžeidūs ir palikti visiems matomi 1258 komentarai. Iš jų kaip informatyvių tyrimui buvo atrinkta 270 komentarų ir perkelta į kompiuterinės Excelio programos lentelę, kad būtų galima atskirai išskirti kiekvieno komentaro tekste minimas kalbos vartojimo sritis ir komentuotojų požiūrį į jų priežiūrą, o duomenis tirti naudojant šios programos filtrus. 4. VIEŠÕSIOS LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMO SRITYS IR JŲ PRIEŽIŪRA Valstybės mastu prižiūrimõs ir – pabrėžtina – viešai vartojamos sakytinės ir ypač rašytinės lietuvių kalbos sritys paprastai nurodomos šios (turint galvoje, kad bendrinės kalbos vaidmuo, taigi ir priežiūra, einant sąrašu žemyn, silpnėja; plačiau žr. Miliūnaitė 2009: 29–30): 154 KALBOS KULTŪRA | 82 • valstybės valdymas ir administraciniai santykiai, • švietimo ir mokslo sistema (mokykla ir mokomoji literatūra, mokslo kalba ir kt.), • žiniasklaida ir viešoji informacija, • kultūra (grožinė literatūra, teatras ir kt.), • verslas, pramogos ir kt. Valstybinės kalbos įstatyme2, kuris „nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus“, kalbama ir apie valstybinės kalbos vartojimo bei priežiūros sritis, ir apie kai kuriuos subjektus kaip valstybinės kalbos vartotojus. Iš esmės Valstybinės kalbos įstatymas ir apima minėtąsias prižiūrėtinas kalbos vartojimo sritis. Smulkiau šios sritys apibūdintos Valstybinės kalbos inspekcijos nuostatuose3. 5. KALBOS VARTOJIMO SRIČIŲ IR JŲ PRIEŽIŪROS SAMPRATA INTERNETO KOMENTARUOSE Internete paskelbtame interviu kalbos priežiūros sritys, kad ir fragmentiškai, paminėtos beveik visos: švietimo ir mokslo sistema, žiniasklaida (įskaitant internetinę), kultūra (grožinė literatūra, teatras ir kt.), verslas; kartą užsiminta ir apie administracinę kalbą. Į kai ką reaguojama tiriamuosiuose komentaruose, tačiau keliama ir naujų minčių. Be to, komentuotojai gina savo kaip kalbos vartotojų interesus, o šie ne visada sutampa su valstybės interesus ginančių institucijų pozicija. 5.1. Bendrosios komentuotojų nuostatos dėl kalbos priežiūros politikos Minėtos diskusijos komentaruose, kaip ir daugelyje kitų kalbinių interneto diskusijų, žmonės reiškia požiūrį į kalbą, jos būklę, į kalbininkų darbą ir kalbos priežiūros politiką. Ryškios dvi priešingos nuomonės: 2 Priimtas 1995 m. sausio 31 d. – Žin., 1995, Nr. 15-344. 3 Žin., 2002, Nr. 17-670. R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 155 1) į kalbos raidą apskritai nereikia kištis, ji turi plėtotis savaime, o vienintelis kalbos tinkamumo kriterijus – svarbu, kad būtų galima susikalbėti4: Nesveikas dėmesys kalbai reiškia tik jos netvirtumą, silpnumą. „Stipri”, sveika kalba egzistuoja ir be išorinės įtakos, dirbtinių nuostatų ir reglamentavimo. Šiaip įdomu, ar kitur yra tokio marazmo dėl klaidų, vartojimo reglamentacijos, ar čia grynai mūsų sumanymas? Kalba turi tobulėti pati, vystytis. O čia dirbtinai bando valdyti kalbą ir spręsti, ką daryt, kaip kalbėti. Nesąmonė kažkokia. Leiskite kalbėti laisvai. Kaip užknisa tie kalbininkai. Kalba ir yra toks unikalus reiškinys, kuris pats keičiasi ir deformuojasi, prisitaikydamas prie aplinkybių ir laikotarpio. Kažkaip viduramžiais nebuvo jokių reguliavimų, tačiau žmonės puikiausiai susikalbėdavo. O dabar kas? Ne taip pasakei; tokio žodžio nėra; sakiau tau – vielabraukis... Kalbam, kaip kam patogiau, ar kaimietiškai, ar lauko, kiemo kieta kalba, koks skirtumas, jeigu mes vienas kitą suprantam. 2) pripažįstama, kad kalbą reikia prižiūrėti: Lietuvių kalba, jei nieko nedarysi, išsigims. Kaip dūmas. Aišku, ji keičiasi kažkiek natūraliuoju būdu, bet tai nieko bendra neturi su jos darkymu. Pažiūrėkit, kaip savo kalbą saugo, tarkim, prancūzai. Seniai reikėjo! Jau baigiam suanglėt! Sovietmetis nesugebėjo mūsų surusint, nes mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokė nepaprastai geri, talentingi, reiklūs mokytojai. „Griebė“ kaip reikalas! Jaunuomenė dabar neraštinga. Tenka apgailestaut... Baudomis, žinoma, nieko nelaimėsi, kaip ir draudimais. Lietuvos piliečiai nesuvokia, kad darkydami savo kalbą, jie rodo savo išsilavinimo lygį, socialinį ir neretai profesinį statusą, kenkia patys sau. Reikia kelti kalbos prestižą apskritai. Susidaro įspūdis, jog gyvename tikrų nepraustaburnių šalyje – gėda... Nemažai komentuotojų klysta (greičiausiai prie to prisideda ir klaidinantis straipsnio pavadinimas), manydami, kad interviu minimas įstatymas turėtų galioti ir privačiajai kalbai. Todėl suprantama, kad kyla pasipiktinimas tokia „kalbos politika“: 4 Cituojamuose komentaruose ištaisytos tik rašybos ir kai kurios skyrybos klaidos; kitkas palikta kaip internete, išskyrus vieną visiškai autentišką komentarą (p. 157), atskleidžiantį rašybos be lietuviškų ženklų ypatumus. 156 KALBOS KULTŪRA | 82 Kalbėti ir rašyti reiktų lietuviškai ir taisyklingai, tačiau bausti už tai, kad nemoki ar nesugebi to padaryt, čia tai jau absurdas. Pusė žmonių nemoka taisyklingos kalbos. Juokingiausia tai net žiūrėt, kai du lituanistai nesutaria dėl klaidų. Abu skirtingai sugeba nustatyt tekste klaidas. Iš šito išplaukia, kad žmonės, kurie mokosi lietuvių kalbos, yra užsieniečiai, turi sveikatos sutrikimų, kurie neleidžia jiems kalbėti ar rašyti taisyklingai lietuvių kalba ar apskritai yra silpnesnių sugebėjimų, geriau jau nebandytų rodyti savo lietuvių kalbos sugebėjimų. Pavienis mėginimas įžvelgti pačiame straipsnyje esant prieštaravimų diskusijos eigos nepaveikia: Tai už ką bausmė – už netaisyklingą rašybą ar už kalbą? Pagal straipsnio pavadinimą – už kalbą. Bet rašinys – daugiausia apie klaidas rašytuose straipsniuose. O beraščiai ar nekantrūs perskaitę tik pavadinimą, labai triukšmauja. Žurnalistės neprofesionalumas. Vis dėlto dalis komentuotojų jaučia, kad kalbos priežiūra tam tikrais atvejais – privatu–vieša, laisva–oficialu – turi skirtis: Jei pradėsi bausti žmones už tai, kad jie vartoja lietuvių kalbą, tai tik priversi juos nekęsti lietuvių kalbos. Neformali kalba ir liks neformali. Žargonai ir naujadarai vis tiek ateis į lietuvių kalbą, nes gyva kalba kaip ir žmogus evoliucionuoja (kinta). Na taip, dar pradėkite kiekvieną asmeninę žinutę tikrinti – čia mano teisių suvaržymas. Teisingos lietuviškos kalbos reikalavimas įmonių pavadinimuose tai visiškas absurdas. Tokie reikalavimai turėtų būti taikomi tik valstybinėms įstaigoms, žiniasklaidai ir ugdymui, ir niekam daugiau. Manau, šnekamosios kalbos nederėtų liesti, nes ji yra kalbos evoliucionavimo pagrindas, nes kalba nestovi vietoj. Supratingesni komentuotojai mėgina paaiškinti, kad į privačiąją kalbą (kuri suprantama nevienodai) iš viso neturi būti kišamasi iš išorės: Atskirk neformalų bendravimą nuo formalaus. Juk neformaliame bendravime nedraudžiamos nei tarmės, nei žargonai, nei galų gale puskalbė. Kalbama apie formalų bendravimą. Keista, kad mūsuose tiek daug žmonių, kurie perskaito straipsnį ir net nesuvokia, kas jame parašyta, bet skuba rašyti komentarą. Kalba yra skirstoma į formalaus ir neformalaus bendravimo. Internetinė kalba priskiriama neformalaus bendravimo, o va, politikų kalbos per radiją, TV – formalaus, ir privalu kalbėti bendrine lietuvių kalba. R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 157 Su krautuvininkėmis ar turgaus bobomis gali kalbėt kaip nori, bet per radiją nekalbėk kaip turguj. Ir niekas tau baudų neskirs. Ypač nemaža komentarų, kuriuose griežtai pareiškiama, kad kalba – kiek - vieno žmogaus asmeninis reikalas: „kaip norėsiu, taip ir kalbėsiu“, ir niekas neturintis teisės nurodinėti, kaip kalbėti, o juo labiau bausti už klaidas: Šiaip Konstitucija leidžia kalbėti ir rašyti, kaip aš noriu, kol aš ne valstybės tarnyboj, todėl išgraužkit, kaip noriu, taip ir rašau, taip ir kalbu. Bananų respublika... Kaip aš noriu, taip rašau ir kaip noriu, taip kalbu. Jei mane visi supranta, kodėl turiu išradinėt dviratį? Mano kalba ir mano reikalas. Kol kas tai tik durniuoja kalbininkai iš neturėjimo ką veikti – savo egzistavimą reikia pateisinti. Aš gimiau šitoje planetoje ir man nesvarbu, kokia kalba kalbėti ir kur gyventi!!! Tuose komentaruose, kurių autoriai linkę pripažinti, kad kalbos priežiūra reikalinga, bendroji tos priežiūros kryptis kartais suprantama kaip būtinumas paprastinti pačią kalbos sistemą, kalbos taisykles: Šiuolaikiniu laiku, kada yra labai daug informacijos, kalba turi būti supaprastinta tam, kad perduoti informaciją, o ne kalbos grožį! Nereikia inžinieriui, programuotojui literatūrinės kalbos! Tai turi likti savanoriška! Kas nori gilintis ir žinoti – tam pagarba, bet versti visus – tai kvaila! O mes laimingi laikomės už savo senienų, neva ą, ę, ū, ų inspiruoja mūsų tautiškumą ir tautinę savimonę, niekam neužtenka drąsos užsiminti apie šitų nesamonių supaprastinimo arba eliminavimo galimybę. as manau, kad visas nosines ir pausksiukus reiketu naikinti ir visas rasyba (ypac kirciavima) modernizoti! Niekada internete nerasiau su pauksciukais ir nosinem ir nikes neprivers to daryti! Esme suprantama ir taskas! O kam reikia grozio ir meno – skaitykit Maironi! Reiškiant nuomonę dėl kalbos priežiūros politikos, komentaruose ryškus ir jau aiškiu nuomones veikiančiu stereotipu tapęs (plg. Miliūnaitė 2006: 70–72) kalbininkų, kaip kuriančių nevykusius naujadarus, įvaizdis: Gaila, kad kalbininkai nesugeba normaliai sudaryt naujų žodžių... Ką padarysi. Keisti žmonės... Kalbininkai – tai neturinčių ką veikti žmonių gauja – sutinku, kad kai kurie jų pataisymai buvo būtini, tačiau kokį kiekį nesąmonių jie prigamino savo posėdžiuose? Juokas ima vien išgirdus – pasityčiojimas iš žodžių. 164 KALBOS KULTŪRA | 82 Nemažai komentuotojų nepakantūs kai kurių komentarų autorių darkomai rašybai7: Manau, kad reiktų uždrausti komentatoriams rašyti nelietuvišku raidynu. Tiesiog blokuoti, nes protu nesuvokiama, kaip dar labiau galima bjauroti lietuvių kalbą. Ypač nerimaujama dėl plintančios jaunimo beraštystės. Dažnai minimas jaunimo mėgstamas www.one.lt portalas ir jo forumai: Aš už tai, kad baustų tuos „ounininkus“ ir panašius, kurie specialiai iškraipo lietuvių kalbą. O kai kurie vaikai jau ir patys nebežino kaip rašyti, pvz., „šiaip“. Daugelis tvirtai įsitikinę, kad turi būti „šeip“. Kiti vietoj „tai“ rašo „taj“. Atrodo, elementarūs žodžiai, bet dabartiniai paaugliai nebemoka ir jų parašyti be klaidų. Pati internetinė bendruomenė šiek tiek reguliuoja rašysenos normas: netrūksta (ir ne tik šioje diskusijoje) kandžių replikų rašantiems be lietuviškų raidžių. Kaip išeitį, kuri tramdytų neraštingus komentuotojus, siūloma sukurti specialią kompiuterinę programą, kuri nepraleistų į viešumą netaisyklingų įrašų: Sukurti tokią programą, kuri blokuotų rašančius ne lietuvišku raidynu. Kokia čia rašyba be nosinių, be š, ž, be ū? Tai lietuvių kalbos specifika ir būkim mieli laikytis. Kadangi daug jų skaitau, pastebėjau keistą kitimą savo rašymo automatikoje. Esmė tame, kad jaunimas rašo klaikiai (šį žodį jie, pavyzdžiui, parašytų klaikei). Ir dėl to nori nenori išsimuši iš vėžių. Kaip programuotojas pasiūlyčiau kiekvieną komentarą prafiltruoti per kokią nors klaidų taisymo programą. Tai padėtų negadinti savo įpročių gerai rašantiems bei padėtų išmokti gerai rašyti klaikiai rašantiems. Griežtai reikia su jais :) Tokiai programai pritariančių atsirado ne vienas: tai esą „būtų pirmas žingsnis internete taisyklingos kalbos link“. Kaltinami neraštingumu komentuotojai teisinasi techniniais kompiuterių ir mobiliųjų telefonų (kuriais taip pat galima rašyti internete) trūkumais, ypač užsienyje: Bet tuomet komentarų negalės rašyti tūkstančiai užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie galbūt su tautiečiais susisiekinėja per interneto kavines, kur lietuvių kalbos 7 Vieno tyrimo, atlikto 2007 m. pabaigoje, duomenimis, www.delfi.lt portalo komentaruose tik 40 proc. autorių rašė su lietuviškomis raidėmis, o to paties portalo latviškame variante su visais diakritiniais ženklais rašė 78 proc. latvių, estiškame – 98 proc. estų (Grigas, Pedzevičienė 2008: 15). R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 165 tau niekas neleis pasirinkti. Paprašytum tu kur nors Vokietijoje, Prancūzijoje ir panašiai, kad pajungtų tau lietuvių kalbą. Rašybą labai gadina sms rašymas mobiliaisiais telefonais. Atsiranda daug trumpinių, o galiausiai kitaip jau ir neberašome. Informacinių technologijų specialistai teigia, kad techninių kliūčių rašyti su visais lietuviškais ženklais jau kaip ir nelikę (žr. Grigas 2007: 2–8); išeičių galima rasti net ir būnant užsienyje ir neturint klaviatūros su lietuviškomis raidėmis. Beje, to paties naujienų portalo www.delfi.lt administracija 2009 m. pradžioje rado būdą komentuotojams priminti, kad rašytina lietuviškais ženklais (žr. paveikslėlį). Tik sunku pasakyti, kiek to užrašo paisoma, koks jo poveikis, nes „šveplų“ įrašų iki šiol netrūksta. Interneto naujienų portalo www.delfi..lt komentarų langelis Tiesa, esama ir kvailo ar net piktybiško užsispyrimo. Kai kurie mėgina aiškinti, kaip išvengti kalbos kontrolės: Dabar telieka perkelti puslapius į užsienio serverius ir gali kalbos gestapui rodyti didelę špygą:))) Talpink puslapį JAV ar bet kurioje senoje EU šalyje ir būk tikras, kad panašių idiotiškų įstatymų ten nebus. Tiesiog ten tokių pokštų niekas nesupras. Pabandyk UK uždrausti iškabas rašyti, pvz., keliomis kalbomis, tai jau kitą dieną prie parlamento šūkaus keli tūkstančiai arabų. P.S. Beje aš, numanydamas, kad su mūsų asilais geriau nesusidėti, savo įmonės puslapį užsiregistravau ant savęs, o pats puslapis saugiai guli kažkur Oklahoma City. 166 KALBOS KULTŪRA | 82 Komentuotojai piktinasi ir keiksmažodžiais komentaruose: Komentarai primena užrašus ant sienų viešuosiuose tualetuose ar gatvėse. Tegul kalba tarmiškai, kalba šveplai, bet lai nesikeikia. Kai keikiasi – darosi baisu. Neįmanoma su žmogumi net normaliai padiskutuoti ir pasikalbėti. Būtinai turi būti filtruojami visi keiksmažodžiai internete! Iš aptartų komentarų matyti, kad daugelis jų autorių nėra patenkinti esama lietuvių kalbos padėtimi internete ir supranta šioje terpėje funkcionuojant skirtingų žanrų kalbą, kurios priežiūrai turi būti ieškoma įvairių būdų. 5.2.3. Politikų ir kitų valdžios atstovų kalba Nemažai komentuotojų mini viešąją politikų kalbą, kuri toli gražu nesanti pavyzdinga ir turinti būti labiau prižiūrima, nes politikai esą gerai matomi visuomenėje ir jų kalba daranti poveikį. Kai kuriems komentuotojams kliuvo tuometinio Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba; siūloma kalbos kontrolę pradėti nuo prezidento institucijos, taip pat manoma, kad Seimo nariams, kitiems valdžios atstovams nepakenktų kalbos pamokėlės: Pradėti reikėtų ir nuo aukščiausių valstybės pareigūnų! Kol jie slebizavoja ruskai ar angelskai darkydami kalbą, tol panašaus plauko įstatymai būtų niekiniai! Vienas kriterijus mūsiškiams politikams turėtų būti kalbos kultūros egzaminas. Juk dabar tokį egzaminą laiko visi pedagogai, įgydami kvalifikacinį laipsnį. Dabar nėra didesnės gėdos klausantis mūsų politikų, atseit politikų, labiau tiktų kabutėse – „politikų“ kalbų. Tokių analfabetų reiktų paieškoti kituose sluoksniuose. Be to, neišleistinas iš akių oficialiosios administracinės kalbos lygis: Raštvedyba ir taisyklinga kalbėsena būtina susirašinėjimuose tarp įstaigų ir palaikant ryšius su kitomis valstybėmis. 5.2.4. Mokykla Komentuotojai pabrėžia lietuvių kalbos mokymo svarbą – nuo to, ko vaikai išmoks mokykloje, priklauso lietuvių kalbos gyvavimas ateityje. Todėl siūloma pirmiausia ugdyti kultūringos kalbos poreikį ir taisyklingos kalbos vartojimo įgūdžius: R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 167 Pats metas mokyklose sustiprinti lietuvių kalbą, kol dar visai nevėlu, nes bus šakės su rašyba. [...] tik nuo mūsų vaikų švietimo sistemos priklausys lietuvybės ateitis, o ne nuo kvailo straipsnio, kuris net nebus įgyvendintas praktiškai. Eikit į mokyklas, į darželius ir mokykit jaunimą, kad ateitis mūsų gražiai ir taisyklingai kalbėtų, bet vietoj to jūsų darželiuose vaikučius kažkokios mažumos pradėjo mokyti. 5.2.5. Grožinė literatūra, kultūra Keli komentuotojai siūlo labiau kontroliuoti knygų, ypač verstinių grožinių kūrinių, kalbą: Geriau ta komisija patikrintų knygų vertėjų darbą. Jau negalima grožinės literatūros normaliai skaityti. Lietuvių kalbos draiskalai ten kartais būna. Esama nuomonės, kad viešai kalbantys išsilavinę žmonės savaime turėtų kalbėti taisyklingai: Bet ir išsilavinę žmonės daro klaidų. Kartais kai paklausai seimūnų ar meno atstovų, šiaušiasi plaukai: jie visiškai nemoka lietuviškai, vartoja tik lietuviškus žodžius, tačiau nei linksnių, nei stiliaus nepaiso, tiesiog nežino, kaip jie derinami. Pvz., kartą girdėjau kalbant šokėją A. K. Jis pasakė taip: „Kas liečia šokio, tai reikėtų atidirbti žingsnelius“. Ar čia pasakyta lietuviškai? Nemanau... Būtina sugriežtinti reikalavimus dėl lietuvių kalbos. Atkreipiamas dėmesys ir į per menkai kalbos priežiūros specialistų kontroliuojamą sritį – lietuviškus dainų tekstus: Tegu dainų tekstus taiso, po to šimtai žmonių ir išmoksta netaisyklingų formų... Kaip ir Riaubiškytės dainoje, kai buvo „kad išpažinti savo meilę”, po to pataisė, tačiau iš albumų nebeištrinsi. Kas antrame tekste rimtos kalbos klaidos. 5.2.6. Kitos sritys Komentuotojams taip pat kliūva įvairiose viešųjų paslaugų srityse vartojama kalba, nes „bendraujantiems su žmonėmis privalu mokėti taisyklingai kalbėti ir rašyti“: Pažiūrėkit, kiek daktarai daro klaidų, kai kurie tiesiog beraščiai. Mokykloj reikia mokyti dailyraščio. 168 KALBOS KULTŪRA | 82 Pirma priimkit įstatymą, kad valstybinėse įmonėse būtų aptarnaujama tautine, o ne užsienio kalba. Ypač jei išsikvieti greitąją ir med. sesuo negali nei laba diena lietuviškai ištarti. Kalbos inspekcija geriau tegu pasidomi registruojamų įmonių pavadinimais, kur pats velnias nuo svetimybių liežuvį nusilaužti gali, tegul pasidomi, kokiais prekių pavadinimais išrašomos sąskaitos. Iš tiesų nemažai nepasitenkinimo reiškiama dėl nelietuviškų viešųjų užrašų ir įmonių pavadinimų: Kuriantis įmonei, jos pavadinimą turėtų tvirtinti liet. kalbos komisija. Tai ir būtų tam tikra kovos už lietuvių kalbos grynumą dalis. Nekalbininkai gal negali PRECIZIŠKAI SUFORMULUOTI, tačiau jų noras aiškus – kad iš visų viešų užrašų būtų aišku, kieno čia žemė, kokioje valstybėje esi. Kad užsienio kalbų nemokantis ŠALIES ŠEIMININKAS iš iškabos užrašo suvoktų, kur jam eiti, o kur ne. TAI JO KONSTITUCINĖ TEISĖ gauti informaciją VALSTYBINE kalba! Teisingai, PREKĖS ŽENKLAS YRA NELIEČIAMAS, tačiau jis gali būti kaip PAPILDOMAS užrašas, informacija tiems, kam tai svarbu. Ponų verslininkų rūpestis yra sugalvoti, ką jie turėtų užrašyti pagrindinėje – LIETUVIŠKOJE – iškaboje. Juk tai ELEMENTARUS MANDAGUMAS, ir jie negali čia elgtis kaip OKUPANTAI. Mane erzina pavadinimas: „MaXima“, „Super neto“ ir dar daug kitų... Kodėl kalbos komisija „įsileido“ juos? Juk Lietuvoje turim kalbėti lietuviškai! Na, tarkim, „Adidas“ mes nepakeisim, o kas leido lietuviškam prekybos tinklui tokį pavadinimą kaip „MaXima“? Dėl iškabų tai viskas labai paprasta – jei tau patinka LIETUVIŲ mokami LITAI, tai tegu patinka tiems lietuviams lietuviškas iškabas pakabinti. O jei tau tai per didelė auka, ar jei neįperki vertėjo, kuris tau išvers, tai koks tu verslininkas. O jei tau taip svarbu pasigirti, jog bene esi kažkoks „tonas“, tai įkišk kur nors ir tą užrašą – jis man nekliudo, svarbu, kad didelėmis raidėmis parašytum lietuviškai, kas čia – kabakas, pirtis, šautuvų ar burokų parduotuvė. Ba nešiu savo litus pro šalį, paliksiu juos tiems, kur man bus aišku, kas už iškabos slypi. O kodėl Klaipėdoje atsiras rajonas Riversaidas? Juk nelietuviškas pavadinimas :((( Apžvelgus internetinės diskusijos dėl lietuvių kalbos priežiūros komentuotojų nuomones, matyti, kad komentarų autoriai kelia daug kalbos tvarkybos problemų, atskleidžia trūkumų. Dauguma jų nėra abejingi dabartinėje kalboje vykstantiems procesams ir vykdomai kalbos politikai, o iš kalbos priežiūros institucijų tikisi gerokai daugiau aktyvumo. R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 169 IŠVADOS 1. Nagrinėjamos kalbinės diskusijos komentarai rodo, kad žmonės nevienodai supranta kalbos priežiūros svarbą ir jos taikymą įvairioms kalbos vartojimo sritims. Vieniems visiškai nepriimtina, kad kišamasi į kalbos raidą, kiti pripažįsta, kad kai kurios kalbos vartojimo sritys turi būti valstybės kontroliuojamos. 2. Tirtuose interneto komentaruose nurodomos šios viešõsios (oficialiosios ir laisvosios) lietuvių kalbos vartojimo sritys, kurioms reikia kalbos priežiūros ir kontrolės (apytikre svarbumo tvarka): 1) žiniasklaida (televizijos ir radijo laidų vedėjai, TV filmai, interneto naujienų portalai, spauda), 2) viešoji politikos erdvė (politikų ir kitų valdžios atstovų kalba), 3) viešoji informacija ir paslaugų teikimas visuomenei (viešieji užrašai, įmonių pavadinimai, įmonių tinklalapiai), 4) švietimas (darželiai, mokyklos), 5) grožinė literatūra (ypač vertimai), 6) individualūs interneto tinklalapiai (pvz., tinklaraščiai) ir interneto komentarai. Taigi taisyklingos kalbos lūkesčiai visuomenės labiausiai siejami su žiniasklaida – sakytine, spausdinta ir internetine. Taip pat manoma, jog reikėtų labiau kontroliuoti viešąją informaciją ir politikų kalbą, kad būtų laikomasi bendrųjų kultūros ir kalbos normų. 3. Viešosios interneto erdvės kalba, neminėta 1995 m. Valstybinės kalbos įstatyme, kelia daug rūpesčių dėl joje vykstančių procesų. Diskusija parodė, kad žmonės nevienodai vertina savo pačių ir oficialiai (pvz., naujienų portalų, įstaigų svetainių) pateikiamą informaciją. Daugelis pritaria minčiai, kad interneto naujienų portalų kalbą reikia labiau prižiūrėti. Daug neaiškumų kyla dėl viešosios komentarų kalbos – ar ji turėtų būti iš šalies kontroliuojama (pirmiausia dėl rašybos ir necenzūrinės leksikos). Daugumas iš esmės nepakantūs keiksmažodžiams ir vulgarybėms viešojoje interneto erdvėje, kaip ir sakytinėje žiniasklaidoje. Kita vertus, jautriai reaguoja, kai paliečiami jų pačių interesai. Todėl natūraliai kyla nepasitenkinimas, nors ir klaidingai supratus, kad bus kontroliuojama privačioji kalba. Dalis komentuotojų pripažįsta, kad komentarų kalba yra viešoji, tačiau tai privačių ir anonimiškų žmonių kalba. Ją galima reguliuoti tik bendromis pačių interneto portalų ir visuomenės viešosios nuomonės pastangomis, t. y. kurti tokią aplinką, kurioje būtų aiškios nuostatos: vertybė ir siekiamybė yra gyva, nesudarkyta laisvojo stiliaus kalba. 170 KALBOS KULTŪRA | 82 4. Visuomenei skirta tiek oficialioji, tiek žiniasklaidininkų perteikiama kalbinė informacija turėtų būti pateikiama aiškiau ir tiksliau, kad būtų išvengta tuščių diskusijų, bent dalies nesusipratimų ir nereikalingos įtampos tarp visuomenės ir kalbininkų. Į panašiose kalbinėse diskusijose pateikiamus argumentus ir požiūrių įvairovę būtina atsižvelgti imantis kalbos politikos veiksmų ir viešai juos aiškinant. ŠALTINIAI Lašienė N. 20091: Kur geria veršiai medų. – Prieiga per internetą: http:// www.atgimimas.lt/articles.php?id=1238061176, kovo 27. Lašienė N. 20092: Kalbantiems netaisyklingai – baudos. – Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=21323801, balandžio 4. LITERATŪRA Dabaš inskas G. 2009: Bevardis chamas prie klaviatūros vairo. – Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/93520, balandžio 6. Gr igas G. 2007: Lietuviški rašmenys kompiuteryje. – Gimtasis žodis 3, 2–8. Gr igas G., Pedz evičienė S. 2008: Internetiniai komentarai. Ar mokame juos rašyti? – Kompiuterija 1, 15. Kair ys S. 2009: Savaitė bus šilta. Kaip šlykštu! – Prieiga per internetą: http:// www.atgimimas.lt/ssi.php?id=1248938441&which=1&f_text=, liepos 31. Miliūnaitė R. 2006: Internetinė visuomenė ir kalbininkai: pokalbis įmanomas? – Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas [mokslo straipsnių rink.], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 62–81. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mitė V. 2009: Internetiniai komentarai ir „komentarai“. – Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21260225, ko vo 31; 771 šio straipsnio komentaras. Nevinsk aitė L. 2008: Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose. – Kalbos kultūra 81, 245–265. Gauta 2009 10 19 R. MILIŪNAITĖ. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros 171 ATTITUDES OF INTERNET COMMENTATORS TOWARDS THE SUPERVISION OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary The paper deals with the attitudes of internet commentators towards the supervision of the Lithuanian language. Reference is made to a discussion launched on the internet in April 2009 on the initiative of the Commission of the State Lithuanian Language that the new draft law on the state Lithuanian language should include a provision that the language of the information placed on the internet and in public space in general should be in accordance with the requirements of standard Lithuanian. The researched commentaries have shown that people differ in their attitudes towards the importance of language supervision and control of different areas of language usage. Some claim that any intrusion into language is unacceptable; others admit that some areas of language usage should be controlled on a national level. The majority of commentary writers are not indifferent towards the processes going on in contemporary Lithuanian and current language policy; they also raise various issues on language supervision and expect that language supervision institutions should be more actively involved in the process. The commentaries usually refer to the following areas of language usage (official and free) which require supervision and control (given in the order of importance): 1) mass media (television and radio programmes, TV films, news portals on the web and the press); 2) public discourse of politicians (language of politicians and other representatives of public institutions); 3) public information and services (public notices, names of companies, company websites); 4) education (kindergartens and schools); 5) literature (especially translations); 6) private websites (e.g. blogs) and internet commentaries. The society most often relates its expectations of a well-formed and grammatically correct language with spoken, printed and internet mass media. Public information (public notices, names of companies) and the language of politicians are treated as requiring most control. The supervision of public speeches on the internet, not included in the Law on State Lithuanian Language of 1995, is treated in different ways. Many people approve of the idea that the language of news portals should be more strictly supervised. However, opinions differ as to the supervision of commentaries and particularly their regulation by fines. Some agree that stricter control should be imposed 172 KALBOS KULTŪRA | 82 on the language of commentaries, especially on spelling and swear words; some authors treat such measures as an attack on human rights. Before taking measures of language policy and discussing them in public, it would be important to consider the variety of approaches and their arguments. This would help avoid misunderstandings and the tension arising between linguists and the society at large. RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]