Šnekamosios kalbos ir žargoninės leksikos paskirtis viešajame žurnalisto diskurse

126 KALBOS KULTŪRA | 82 REGINA KOŽENIAUSKIENĖ Vilniaus uni e si e as ŠNEKAMOSIOS KALBOS IR ŽARGONINĖS LEKSIKOS PASKIRTIS VIEŠAJAME ŽURNALISTO DISKURSE ĮVADAS Šiuolaikinėje žiniasklaidoje nyks a iešumo i p i a umo, anali inio e ina- mojo i sa y inio žan o akosky a. Šnekamajai kalbai būdinga nep es ižine leksika (ka ais i in šiu kščia, ulga ia) poli inių komen a ų au o ius, siek- damas aizdingumo, e o inio į aigumo, kuo oliau, uo labiau la i uoja an šio žan o ibos: „[...] s engiausi, kad skai y ojui, nes a bu, a jis p i a s, a pik insis, bū ų įdomu skai y i. Vaizdingas žodis, azė, posakis ne ienu a eju man bu o s a besnis už im ą poli ologinę liniją.“1 Negalima eig i, kad poli ologinė linija au o iui nė a s a bi. O pag indinis žu nalis o kalbė- jimo šal inis – šnekamoji kalba, iš jos i ža gonas – „pa i jud iausia, nuola a sinaujinan i šnekamosios kalbos a maina“ (Jakai ienė 2009: 198), iš iesų padeda au o iui nesi enkin i šablonu, kalbė i aizdingai, spal ingai, siek i in ymesnio bend a imo su skai y oju (esu jums sa as)2, bū i o iginaliam, indi idualiam i sa kas iškai pik am a šmaikščiam. Vis dėl o šiame s aipsnyje nebus kalbama apie šnekamosios leksikos aizdingumą, s aipsnio ikslas – a skleis i slap ąsias okio žodyno unkcijas iešajame žu nalis o disku se3, a pažin i komen a uose gi dimus au en iškus 1 Rim ydas Vala ka. A i o ne o k apš ymas. Vilnius: Lie u os y as, 2005, 4. 2 Panašiai apie Lie u os y o žu nalinio p iedo jaunimui Mes kalbą ašo kalbos kul ū os specia- lis ė Ri a Miliūnai ė: „...ypač pas ebimas ža goninių elemen ų sk e bimasis į iešąją ži- niasklaidą. Nemažą jų dalį g e a angliškųjų suda o usiškos ža gonybės. [...] Ža gonybės čia a ojamos i be jokio pag indo, i kiek su i onija, siekian pa auk i skai y ojus, sumažin i a s umą a p au o ių i ad esa ų. [...] ža gonybėms su eikiama i kalbinamo asmens susi apa- inimo su am ik a isuomenės g upe, i į aizdžio kū imo unkcija: esu oks, kaip jūs, mano kalba nesiski ia nuo jūsų.“ (ž . Miliūnai ė 2009: 75–76). 3 S aipsnyje į disku są ž elgiama kaip į yksmą konk ečioje si uacijoje – kaip į socialinį eiks- mą i kaip į kalbinę komunika imo p iemonę, . y. kaip į sudė inį komunikacijos eiškinį, R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se 127 ki ų pe sonažų (pap as ai – i šūnėse sėdinčių poli ikų) balsus a jų pamėg- džiojimą, pa ody i, kaip i kodėl ap ašomų eikėjų kalbą au o ius ka ais p ia ina p ie „zekams“ būdingos leksikos. Ty imo objek as – Rim ydo Vala kos poli inių komen a ų inkinys A i- o ne o k apš ymas (ci uojan žymima san umpa ANK i puslapio nume- is) i po šio inkinio Lie u os y o dien aš yje išspausdin i pi madieniniai šio au o iaus komen a ai iki 2009 m. spalio 5 d. –A. Kubiliaus „nacionalinis“ susi a imas su B. Lubiu. Ty imo me odas – ap ašomasis anali inis. Esminiai žodžiai: šnekamoji kalba, slengas, ulga ioji leksika, ža goninė leksika, ža goninė azeologija, okazinė azeologija, žu nalis o kalbos e ika, iešasis disku sas, poli inis ko- men a as. BENDRINĖS KALBOS ŠNEKAMASIS SLUOKSNIS IR JOS UŽRIBIAI VIEŠUOSIUOSE DISKURSUOSE Ap a iamuose žu nalis o iešuosiuose eks uose aiškiai išsiski ia žemojo s i- liaus šnekamoji leksika, ku iai būdinga s ip i emocinė-eksp esinė kono aci- ja. Iš šnekamosios kalbos žodžių poli iniuose komen a uose daugiausia a - ojami eiksmažodžiai – ak y iausia kalbos dalis. Žodynuose jie pap as ai apibūdinami specialiomis unkcinėmis s ilis inėmis pažymomis: lk., i on., juok., menk., niek., šnek., ulg. i pan. Tiesa, ka ais sunku įžiū ė i aiškias šių pažymų ibas, nes ai, kas ulga u, be eik isada u i menkinamąjį-niekina- mąjį, i onišką a spal į4. Toliau iš a dijami komen a uose as i žodžiai y a lie u iški, juos ienija ai, kad jie y a pe kel inės eikšmės (žodyne os eikš- mės y a šalu inės). Nemaža jų, p z.: apsidi b i, susidi b i, išpaišy i, pe spjau i, ne auk i, nukal i, numuilin i, nusig ybau i, su ynio i, y a slengo5 žodžiai. Ne ieną ka ą au o iaus pa a o i šie šnekamosios kalbos i ža goniniai eiksmažodžiai: apmau i eikšme „apgau i“; apsidi b i – susikomp omi uo i; apš a in i – ap og i; ble uo i – gi is, meluo i, apgaudinė i; išd ėb i – išmes i; apiman į pla ų kalbinį i socialinį kon eks ą, leidžian į apibūdin i komunikacijos daly ius (iš jų i pa į ad esan ą) i kalbos ak o kū imo bei su okimo p ocesus. 4 E alda Jakai ienė ašo: „ ulga izmo są oka y a ge okai pla esnė. Vulga izmais adinami ne ik ie žodžiai, ku ie u i s ip ią neigiamą kono aciją pašneko o a ž ilgiu, be i ki okie žemo s ilis inio skambesio žodžiai, pa adinan ys „neg ažias, šiu kščias“ są okas, isuomenės e - inamas kaip nees e iškas“ (Jakai ienė 2005: 257). 5 Tu imos gal oje seman inės ža gonybės, pe žengusios p o esines i socialines ibas, pa eku- sios į isuo inę šnekamąją leksiką; jos adinamos specialiu e minu – slengu. 128 KALBOS KULTŪRA | 82 išpaišy i – išgal o i; išsidi binė i – išda inė i k ailys es; išspi i – iš a y i, iš- mes i; įkal i – daug išge i (alkoholio); ne auk i – neišmany i, nesup as i; nug elb i – pa og i; nukal i – numuš i, nusmeig i, p ibaig i; numuilin i – pa- og i, neg ąžin i, nuslėp i; nusig ybau i – nusišnekė i; ką no s ne aip da y i; nuš ilp i – pa og i; pe spjau i – p alenk i, p anok i; p aš ilp i – išleis i; p a- b uk i – slap a įkiš i; pu o i(s) – pyk i, ni š i, ba is; ujo i – laks y i iš ienos ie os į ki ą; susidi b i – isiškai sugadin i eikalą; susimau i – suklys i, nesu- gebė i ko a lik i; su ynio i – apsuk i (apgau i); užkal i – uždi b i; užpjau i – mi inai nu a gin i, nukamuo i. Dėl ibo os s aipsnio apim ies čia ci uojamas ik ienas ki as ipiškas pa yzdys, kupinas šnekamosios i ža goninės leksikos: Tas pa s S. S.6, ku is sėdėjo kalėjime už ai, kad nuš ilpė nemenką iems laikams ga- balą aliu os. Tas pa s S. S., ku į pa ys konse a o iai ap agino i už ai į cypę įkišo. Kai aldžia iš po kojų ima slys i, inka į po ą i eks agis. Su kup a? P isidi bęs, be sa as, odėl i akių adams ned askys. (L y as.l 2009 09 27) B. ą, R. aną. Visai p a ado gėdą, upūže ičiai, iš aiky i okį Seimą. Ūžia isos pakampės. O ko čia ūž i? Ko pu oja ės? A sakyki e į pap as ą klausimą: kas y a dides- nis blogis: meluojan i, du is iš bend abučio nuš ilpusi Seimo na ė A. B. a saugumo še as P. M.? [...] No s A. B. apš a ino bend abu į... (L y as.l 2009 09 27) Dešiniaisiais sa e laikan ys konse a o iai i libe alai ne aukia nė kiek. (L y as.l 2009 10 04) Nemaža i linksniuojamųjų šnekamosios kalbos žodžių – menkinamųjų- niekinamųjų, pajuokiamųjų, ne i ulga ių (daik a a džių i būd a džių), dažniausiai nusakančių menką poli ikų p o ą a elgseną: plump o is – silpno p o o žmogus; neb endyla – nesub endėlis; didelis, be menkos nuo okos žmogus; nelaikšis – kas ne laiku gimęs, nepakankamai išsi ys ęs; šmikis – ne ikėlis; šiknius – niekam ikęs; šung ybis – ne ikęs, ne e as, nusišnekan is; šunsnukis – niekšas, niekam ikęs. Visuomenės k izė, panašu, jau bus amžina. Susi a ky i su ja Lie u os poli ikos a eno- je nė a ne iš olo am inkamų igū ų. Ku paž elgsi, – ik g io ėjai, na cizai, šiaip e kės an als ybės kūno bei nuo bėgių nušokę plump očiai. (L y as.l 2009 10 05) Todėl, kad okie esame. Nek i iški. Vis da sa ižudiškai a laidūs be ku iam šun- snukiui, plump očiui a .-n., jei ik jis „sa iškis“. (L y as.l 2009 07 02) 6 E ikos sume imais čia i ki u palik i ik a do i pa a dės inicialai (žodžiai amsiu š i u iš- ski i au o ės) – R. K. R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se 129 Seimo, ku iame o icialiai užd aus as ne ynas, i šūnėje upi neb endyla – nuo Užga ėnių neišsipagi iojan is pe si engėlis. (L y as.l 2009 09 13) Rikiuojamės. Ge esnio šung ybio Seimas nesu as! (L y as.l 2009 09 13) Rečiau a ojamos s e imybės, p z., cypė – kalėjimas: No malioje als ybėje ien už ai daba inį eu okomisa ą, isą Finansų minis e iją i ke u is aldančiųjų pa ijų adus su cypės eo ija i p ak ika p oku o ai ben pabandy- ų supažindin i. (L y as.l 2009 09 13) Iš linksniuojamųjų kalbos dalių yškesnės seman inės ža gonybės: gaba- las – mažiausiai ūks an is dole ių, eu ų a li ų; g ybas – k ailys, mulkis, žioplys; s ogas – užnuga is, apsauga, p iedanga; žali – dole iai. Tas pa s S. S., ku is sėdėjo kalėjime už ai, kad nuš ilpė nemenką iems laikams gaba- lą aliu os. (L y as.l 2009 09 27) Nai uoliai. Jei jau pjau i g ybą, ai su dalgiu. Jei kam i p iklauso sėdė i o aliai nusig yba usios šalies pa lamen o i šūnėje, ai ik musmi ei – audonu eidu bal o- mis dėmėmis i pa audusiomis akimis kiek ieną y ą bei bal u ko u su juodais dak a iš- kų michų b ūkšneliais. (L y as.l 2009 09 13) Tokia bausmė – už ai, kad kelios usų pa eigūnų „s ogą“ u ėjusios sukčių bend o- ės įkliu o su kon abanda. (ANK 188) Įmanoma pa ikė i, kad, kaip sakė „A ia Bal ikos“ ado as, „Heliso a“ da ė 15 ūks . žalių. (ANK 213) Žu nalis o eks uose nemaža asimiliuo ų s e imybių – usiško ža gono7 žodžių: k ū as – kie as, sa imi pasi ikin is (žmogus), b angus daik as; o ka as (o ka ininkai) – nelegalus p ocen inis mokes is nuo būsimo pelno; p ekės a kokio ki o sandė io dalis, enkan i už paslaugas a pininkui (o ka ininkui); šes io ka (lie . šeše ukas) – smulkus agišius; asmuo, a liekan is smulkius pa edimus, nek ali ikuo ą a ba neš a ų da bą; a nas, pas umdėlis; ūpas – k ailas; sio zakonno ( iskas pagal įs a ymą), plg. o zakonne ( agis pagal įs a ymą) – žymi ecidy is ą, ku is laikosi agių įs a ymų. „Vsio zakonno“ ke i uoju laipsniu i papūski e jūs p emje ui į uodegą. (ANK 302) Da baisiau, kai bu ęs disiden as, ko o ojas už eisybę i s a ma iozų „šeše uku“. (ANK 57) 7 Ž . Elis a o 2000; Mokijenko, Niki ina 2000; Dubiagina, Smi no 2001. 130 KALBOS KULTŪRA | 82 Komen a uose a ojami pas a uoju me u Lie u oje papli ę ža goniniai jaus ukai: blin – į ai ioms emocijoms eikš i ( usiško keiksmažodžio eu e- mizmas); dzin – man nes a bu, man as pa s, man isiškai ne ūpi; na ik – iš us. na ig, na iga, na igiščia (iš ig, iga – šiš, kukiš, dulia) – nė a dėl ko, kam o eikia; sakoma p ieš a aujan , pasipik inus a neigian ką no s. Blin, jei jau aip, Aukš asis Seime... (ANK 220) Galų gale A. B. žino, jog jo ge bėjams y a giliai dzin, mela o jis a sakė iesą. (ANK 161) A gali okios šalies Seimas lik i be edėjo? A u im mes okią eisę – išd ėb i A. V. na ik, palik i jį be limuzinų, apsaugininkų? (L y as.l 2009 09 13) P ie šnekamosios kalbos žodžių8 žu nalis as p i aiko i am ik am socia- liniam sluoksniui būdingą ža goninę azeologiją: kabin i maka onus, duo i s ogą, nu ažia ęs s ogas a ba dažniau ulga okus šnekamosios kalbos pasa- kymus: dė i ske są, an s e imo „gelbė ojų“ k ieno į ojų nujo i, p ideng i nuogą užpakalį, gal o i užpakaliais, špyga aukuo a. „Kas liks biudže ui? Špyga aukuo a.“ (ANK 211); ... ie, ku ie e o mų bijo kaip elnias k yžiaus. (ANK 110) Tačiau i aip aišku, kad p emje as D. T. bei Lenkijos Seimo libe alai gal oja gal a, o A. K. i Lie u os Seimo konse a o iai a libe alai – neben Finansų minis e ijos bu- hal e ių užpakaliais. (L y as.l 2009 09 01) Gana leng ai au o ius geba okaziškai pa a o i liaudiškus azeologizmus: Na, i kas, kad ka inei į eng i paim as k edi as kasdien kapsi palūkanas, o biudže as negauna mokesčių: ne aldininko kiaulės, ne jo i pupos. (ANK 283) Be ku is ki as eikėjas, – Die e apsaugok mus nuo ma o, bado, ka o i A. V. nu e imo – an adienį pakeisian is Seimo edėją, bus ik an os lapas, u ėsian is p ideng i nuogą A. K. aldžios užpakalį. Labai eikia jums čia o an os lapo? Tiki e, kad su bu usiu Seimo pi mininku išnyks i aldžios negalia? (L y as.l 2009 09 13) Lie u a lyg a gobši pasakos senė, no ėjusi an s e imo „gelbė ojų“ k ieno į ojų nujo i, – p ie suskilusios geldos. (L y as.l 2009 09 13) 8 Iš žu nalis o eks uose a ojamos šnekamosios kalbos leksikos DLKŽ (2000) as a ik dalis, daugiau as a LKŽ. R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se 131 POLITINIŲ KOMENTARŲ DAUGIABALSIŠKUMAS Kaip ma y i iš ci uo ų pa yzdžių, žu nalis o komen a us s ip iai eikia šne- kamasis s ilius. Įp as a saky i, kad šio s iliaus a ojimas (iš dalies i dėl ža - goninės leksikos) padeda aduo is iš s anda inės aiškos i leng iau už- megz i yšį su panašiai mąs ančiu skai y oju. „D augiškas, a ba a sainus, bend a imo lygmuo būdingas lygia e čiams pašneko ams, ienodai daly- aujan iems diskusijoje, ku ie u i daug bend ų žinių i nuos a ų, odėl gali sau leis i užuominas, elipses, nu ylėjimus, pe aukimus, ža gono ele- men us (iš e in a mano. – R. K.) i ki us įp as inio kasdienio bend a imo a ibu us“ (Ma cinke ičienė 2008: 36). Komen a ų žan ui būdingos po eks- ės, implikacijos, kalbos i s iliaus eksp esija, labai didinančios eks o į aigą ( en pa , 133). Eksp esy i šnekamosios kalbos leksika sklinda i iš pa ies žu nalis o, i iš am ik ų eikėjų lūpų: kai ap ašomi pe sonažai, šiuo a eju į ai ių pažiū ų poli ikai, žmonės iš ga ės, poli ikais apę TV laidų edėjai, ne omanų eikėjai, ada aiškiai išsiski ia jų pasakymų ci a os, pa a azės, aliuzijos9. Ten, ku p ieš a audamas aldžiai žu nalis as no i iš eikš i ski ingas po- zicijas, jis bū inai pasinaudoja daugiabalsiškumu, ki aip da adinamu in e - eks ualumu. Daugiabalsiškumo e minas šiuo a eju inkamesnis: skai y o- jas uos s e imus balsus a pažįs a, jis juos iš iesų y a gi dėjęs. Kele ius me us […] ek ane men o iaus onu jis aiškina, kad […] žalieji i k ikščionys demok a ai y a agys i salamakakinai, o žu nalis ai „ ūpi“. (ANK 279) Vienų balsų au o ys ės žu nalis as iesiogiai nenu odo, be am ik a eks o apsup is kaip nuo oda ad esa ui uoj pa ją pasu le uoja. Ki ais a e- jais pasako, kad ai s e imas balsas (į ašo jį kabu ėse) a ba iesiai į a dija balso sa ininką: „Vsio zakonno“ ke i uoju laipsniu i papūski e jūs p emje ui į uodegą. (ANK 302) Au o ius pasi iki nuola iniu sa o skai y oju, žinančiu, apie ką kalbama, koks eikėjas u imas gal oje. Tokio skai y ojo sus aba ėjusia kalba ik ai nepa eiksi. A i ai sa kas iškas au o iaus balsas, negailes ingai pliekian is poli ikų ydas, susipina su ap ašomų pe sonažų balsais, ačiau isiškai nesu- 9 Apie daugiabalsiškumą i in e eks ualumo ūšis ž . R. Ma cinke ičienė (2008: 73). 132 KALBOS KULTŪRA | 82 silieja. Ne ais i in e ais a ejais, kai komen a ų au o ius kalba pi muoju asmeniu, aiškiai išsiski ia į e p as s e imas b a ū iškai pamėgdžiojamas bal- sas (kaip ienažodė ci a a): Blin, jei jau aip, Aukš asis Seime, man p iklausančią signa a o pensiją gali e ski i bu usiam mano p o eso iui M. B. – k ailiau juk is iek nieko nesugal osi. (ANK 220) Žu nalis as mėgina pasaky i ai, kas jam, o ka ais i ne ik jam „a odo ne aip, kaip u ė ų bū i, pik ina a džiugina“ (ANK 3). Komen a uose gi dė i au o iaus balsas, odan is d i ski ingas pozicijas. Vienu a eju jis kalba a- miai s a s ydamas, bend audamas su skai y ojais, im ai klausdamas, ada jo kalba aisyklinga, su li e a ū inės kilmės pasakymais i azeologija. Š ai kaip ko ek iškai au o ius pada o nežymią užuominą į I. Il o i J. Pe o o he ojų, ga sų sukčių, isų laikų mulkin oją, a an iū is ą i machina o ių Os apą Bende į. Aliuzija y a labai iškalbinga: kai ku ių poli ikų no as pasipelny i, siek i naudos sau, o ne als ybei, p a u ė i be kokia kaina, abejingumas žmonių ūpesčiams iš iesų p imena šio eikėjo siekius. No s Os apo Bende- io a do žu nalis as nemini, be skai y ojas aiškiai išgi s a jo balsą: Skęs ančiųjų gelbėjimas – pačių skęs ančiųjų eikalas? Jei aip, ada neaiškinki e, kad p i alome mylė i pa eigų nea liekančią als ybę. (ANK 188) Pi mąją poziciją eiškian į au o iaus balsą galima adin i in elek ualiu, in ui y iu, iš eni uo u i bend inės kalbos, i s iliaus a ž ilgiu. Pa y ęs žu - nalis as moka keis i balso oną, geba palaiky i nuola inį yšį su klausy ojais. Nenuobodų, į aigų i dėmesį pa aukian į R. Vala kos balsą a pažin i nesun- ku: jis mėgs a aizdingą leksiką, e o inių klausimų g andines, emociškai augančius iš a dijimus. Kele as okių pa yzdžių: A Tė ynės sąjunga paseks okių sk upulų ne u ėjusių socialdemok a ų pa yzdžiu? A bus pe ženg as da ienas lie u iškos an ipoli ikos ubikonas? O icialiai da sky ęs kon- se a o ius nuo populis ų. Viena e us, de ac o nieko pe ženg i nebe eikia. Jau anos Seimo kadencijos me u jung inės Tė ynės sąjungos, Libe alų sąjūdžio, paksininkų i „da biečių“ pajėgos su a - inai daužė Vals ybės saugumo depa amen ą. (L y as.l 2009 09 21) Rezul a as: A. Šeme a – B iuselyje, Lie u a – k izės juodojoje skylėje, o Vy iausy- bė – giliausioje dep esijoje pe isą a gau os Nep iklausomybės laiko a pį. (L y as.l 2009 09 01) R. KOŽENIAUSKIENĖ. Šnekamosios kalbos i ža goninės leksikos paski is iešajame žu nalis o disku se 133 Ki u a eju au o ius kalba sa kas iškai, pasipik inęs apsimela usių, apsi- ogusių10, susi e šusių, ko upcija apkal in ų poli ikų elgsena i eiksmais. Tokiems eikėjams į e in i žu nalis as p i aiko i de amą šnekamąją leksi- ką, a si išgi s ame ciniškus kalėjimo aplinkos balsus (nuš ilpė, nukalė, į cypę įkišo, maka onus kabino, s ogas nu ažia o, p isidi bęs, įkalęs, psichuškė, do- ža j, sio zakonno, o ka ininkas, agilka i . .): Bando gelbė is aip, kaip įp a ęs, kaip su le uoja jo menkas poli inis i eisinis išp usi- mas, siūlo ibo umu ieskian i ūmų kama ilė: papi k i, pameluo i, doža j (paspaus i) a pabėg i nuo a sakomybės. (ANK 268) Sa iga bos Seimo daugumoje ne as a. Tiksliau, jos as a iek pa , kiek A. B. al- džios laikais, kai y a o posakis „ sio zakonno“. Lie u iai g ei pami šo, kad šis eikėjas ka u su isa ke u ių banda11 aldžioje g uodį iškilmingai pažadėjo, jog nuo 18 iki 19 p oc. PVM didinamas ik laikinai. Ką gi, iš ies laikinai. Tik ne iš o galo. (L y as.l 2009 07 02) Poli ikų egoizmas i silpnumas a odo aki aizdūs. Nuo jų sa anaudišku- mo kenčia isuomenės in e esai, odėl sup an amas žu nalis o siekis a - skleis i isuomenei poli ikų nuodėmes. Vis dėl o kai kada pasigi s a i in pagiežingas au o iaus balsas, negalima nepas ebė i, kad jis mėgaudamasis naudojasi nemenku aizdingos leksikos bagažu. Poli ikų elgseną i eiksmus žu nalis as dažnai e ina hipe bolizuo ai, negailėdamas žemiausio lygio leksikos i azeologijos: K. šiandien šių žodžių išsigin ų iska , kaip nuk yžia imo dieną Simonas – K is aus. Žodžiu, A. K. su sa o mokesčių poli ika jau apsidi bo kaip be p iežiū os isai dienai palik as kūdikis – iki ausų. (L y as.l 2009 10 05) 10 „Pas a ųjų 12 me ų inkimų pa i is apsk i ai leis ų eig i, jog balsuodami lie u iai pi meny- bę eikia bū en agims i melagiams“, – be komp omisų eigia au o ius (ANK 283). „Ki i i ina, kad dėl mūsų demok a ijos nege o ių inkėjai pa ys kal i i nusipelno kaip ik os aldžios, ku ią iš enka. Tačiau y a ne eisinga kal in i už ne eisingą pasi inkimą, kai iš ies jokio pasi inkimo nė a. A daug kas enka au os a s o us pagal acionalų poli inio gė io k i e ijų? Ne. Dauguma einančių balsuo i i ben kiek susimąs ančių apie sa o pasi inkimo k i e ijus enkasi ne gė į, o mažesnę blogybę. Jei piliečiai p i e s i ink is ien „mažesnes blogybes“, ai į aldžią iš enkama ik blogybė i niekas ki a: a ski ų akcijų a poli ikų blo- gumo laipsnis ne u i lemiamos į akos bend am aizdui“ (ž . Vladimi as Laučius. T ūks a ne poli inės alios, o poli inių smegenų. – www.DELFI.l 2009 09 03). 11 Sunku pasaky i, a žodį banda au o ius a oja šiek iek š elnesne eikšme, kaip 4 ki čiuo ės daik a a dį (bū ys, kaimenė), a kaip 1 ki čiuo ės (gauja; nenaudėlių, plėšikų, gal ažudžių bū ys). Šis a ejis k eip ų į usiško ža gono žodį. 134 KALBOS KULTŪRA | 82 Kai u ėsime su kuo palygin i T. Wol e‘ą, J. Londoną, E. Hemingway, [...] ada gal i gausime mo alinę eisę dė i ske są12 an Ame ikos kul ū os. (ANK 172) Sup an ama, kad žu nalis o disku so daugiabalsę leksiką lemia komuni- kacinis siekis – iš yškin i poli ikų ydas, įspė i apie okių blogybių pada inius. Jo nuomonės aiška p iklauso nuo k i ikos ikslo, mo y ų i aplinkybių. Tačiau ne i žinan , kad žu nalis as u i eisę eikš i subjek y ią nuomonę, k i ikuo i, p o okuo i, pe dė i ak us, žinan , kad žiniasklaidos aid muo – isuomenės sa ginio šuns (angl. public-wa chdog) (ž . Meškauskai ė 2004: 90) i kad „pagal Eu opos žmogaus eisių eismo su o muluo as aisyk les poli ikų i o icialių als ybinės aldžios a s o ų k i ikos ibos y a pačios pla- čiausios, palygin i su ki ų als ybės a nau ojų k i ika“ ( en pa , 92), ulga- i aiška iešuosiuose žu nalis o eks uose ne isada pa eisinama. Ypač ais a ejais, kai poli ikams segami aki aizdžiai žeminan ys13, neš ankūs epi e ai, ki i emocingai pe sūdy i žodžiai a pasakymai: g ybas, šung ybis, poli inis g a omanas, nelaikšis, šmikis, šunsnukis, nuo bėgių nušokęs plump o is, ne- b endyla, pa ologinis melagis, nepagydomas ligonis, kai a ojama iešajam disku sui ne inkama leksika: susimau i, ne auk i, dė i ske są, nusig ybau i, pe spjau i i k . Nuomonei, kaip žinoma, „ne aikomi iesos i ikslumo k i e ijai, ačiau ji u i bū i eiškiama sąžiningai i e iškai (iš e in a mano. – R. K.), sąmoningai nenuslepian i neišk eipian ak ų i duomenų“14. Žu nalis o negalima kal in i nesąžiningumu, jis emiasi isiems ma omais pa yzdžiais, ačiau negalima nep ipažin i, kad hipe bolizuo a ulga ia leksika ka ais pe žengiamos poli inio komen a o, kaip žan o, ibos, kad ji ke asi su kul- ū os eli ui a s o aujančio asmens kalbos e ika (plg. Koženiauskienė 2001: 79). Dėl šiu kš aus, iesaus, „spal ingo“ žodžio (d ąsiu pa ies au o iaus p i- sipažinimu pačiame komen a ų inkinyje!) jis y a susilaukęs pačių baisiausių skai y ojų epi e ų, p akeiksmų i ne g asinimų: „Nežinau ne kaip k eip is į 12 dė i ske są (an ko) – me onimiškai su umpin as iš i in ulga aus azeologizmo, eiškiančio: nesi ūpin i, nepaisy i, nek eip i jokio dėmesio, igno uo i. 13 Žodžiai nusikal ėlis, sukčius, agis, menkys a, e elga, p os i u ė, melagis, niekšas i pan. y a sup an ami iena eikšmiškai i okių duomenų paskleidimas sukelia neigiamą nuomonę, odėl ne ne eikia į odinė i, kad jie žemina asmens epu aciją (ž . Meškauskai ė 2004: 262). Pe kel inės eikšmės pasakymai, okie kaip pa ologinis melagis, nuo bėgių nušokęs plump o is, šung ybis, dundukas, no s i ne mažiau menkina poli ikų au o i e ą, y a daugia eikšmiai, odėl sunkiau nus a y i, kiek pe žengiamos žu nalis o kalbos e ikos ibos. 14 Jei šmeižia – galima gin is: www.blogas.l /innodea/ - 24k - Google kopija.