Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje

110 KALBOS KULTŪRA | 82 LORETA VAICEKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas POSTMODERNIOJI DVIKALBYSTĖ: TAUTINĖS KALBOS IR ANGLŲ KALBA REKLAMOJE ĮVADAS Kalbėti apie daugiakalbystę šiandien reiškia kalbėti ir apie globalizaciją, anglų kalbą bei tarptautinį jos prestižą. Šios temos diskurso, kaip ir moderniojo diskurso apskritai, pagrindinis ideologinis motyvas yra savisauga ir išlikimas globaliajame pasaulyje. Sociolingvistai ir kalbos politikos strategai jau porą dešimtmečių kalba apie anglų kalbos naudai besikeičiančią tautinių kalbų padėtį. Nuo didžiąją dalį praėjusio šimtmečio vyravusių skolinių tyrimų pereinama prie naujo anglų kalbos įtakos tyrimų objekto – anglų kalbos vartojimo tam tikrose srityse vietoj tautinės kalbos. Naujoji tyrimų kryptis atgaivino dvikalbystės tyrimų terminą kalbos domenas, kuriuo įvardijamos tokios sritys, ir imta kalbėti apie domenų praradimą – procesą, kai vietinė kalba kurioje nors srityje pamažu užleidžia vietą didesnei ir stipresnei kalbai. Išlikimo globalizacijos amžiuje diskursas būdingas ir Lietuvai1. Vienas iš tokių veikiamų domenų yra reklama, neretai sulaukianti išskirtinio dėmesio dar ir todėl, kad yra laikoma tipišku atspindžiu globaliosios rinkos, kurioje, kaip teigiama, „prekiaujama ne tik gaminiais, bet ir kalba bei kultūra“ (Steeby 2004: 10). Poreikis išsaugoti tautines kalbas pabrėžiamas įvairiuose kalbos politikos dokumentuose. Iš lietuvių kalbos politikai skirtų dokumentų apie reklamą, kaip reglamentuotiną kalbos vartojimo sritį, užsimenama Reklamos ir Visuomenės informavimo įstatymuose (žr. RĮ 2000, VIĮ 2000). Juose pabrėžiama, kad viešajai informacijai, rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui 1 Atkreiptinas dėmesys, kad, kalbant apie anglų kalbos keliamas grėsmes, mūsų kalbininkų ir kalbos politikų ne visada aiškiai atskiriamas poveikis leksikai (nauji skoliniai) ir poveikis domenams. L. VAICEKAUSKIENĖ. Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje 111 turi būti taikomi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Pagal Valstybinės kalbos įstatymą (VKĮ 1995, 2002) reklamai galėtų būti taikomos bendrosios nuostatos, iš esmės pakartojamos reklamos kalbą tiesiogiai reglamentuojančiame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dokumente „Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės“ (VGI 1997). Čia teigiama, kad visuomenės informavimo priemonės turi laikytis lietuvių kalbos normų, informacinių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis nei teksto lietuvių kalba, prie nelietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją lietuvių kalba apie įmonės veiklos pobūdį ir pan. Kiek konkrečiau anglų ir lietuvių kalbų konkurenciją aptaria valstybinės kalbos politikos gairės: tiek 2003–2008 m. gairėse, tiek 2009– 2013 m. projekte, be kita ko, nerimaujama, kad Lietuvoje sparčiai plečiasi anglų kalbos įtakos sferos, gausėja viešųjų užrašų užsienio kalbomis (VKPG 2003, VKPG 2008). Taigi Lietuvos įstatymuose stengiamasi teisinėmis priemonėmis viešojoje erdvėje riboti kitų kalbų vartojimą ir stiprinti lietuvių kalbos pozicijas. Tuo pat metu reklamos sritis tiek Lietuvoje, tiek kitur darosi vis mišresnė. Anglų kalbos vartojimo neanglakalbių šalių reklamoje tyrimai rodo, jog reklamos srityje vyksta spartūs pokyčiai, ir leidžia daryti prielaidą, kad anglų kalbos skatinama dvikalbystė ir daugiakalbiai domenai šiandieniniame postmoderniajame pasaulyje yra tapę norma, kuri peržengia įprastinių vertinimų ribas. Šio straipsnio tikslas – pateikti įvairių reklamos tyrimų apžvalgą ir parodyti, kad visų permainų paaiškinti vien moderniajam diskursui būdingais „prarandamo domeno apsaugos“ terminais šiandien nebeišeina. Naujausiuose sociolingvistikos darbuose vis garsiau skelbiamas naujas požiūris į kalbą ir kalbos sistemą ar struktūrą: esą kalba yra ne tiek duota ontologinė sistema, atkuriama vartosenoje, kiek pačios vartosenos produktas, nuolat kintantis ir kaskart kuriamas iš naujo dėl besikeičiančios kalbinės ir kultūrinės tapatybės raiškos. Šis požiūris grindžiamas postmoderniąja tikrovės suvokimo kritika. Juo remiantis, kalbinė tapatybė neturėtų būti siejama vien su etninėmis, teritorinėmis ar valstybinėmis ribomis, o nuo „visuomenės kalbotyros“ turi būti pereinama prie „kontaktų kalbotyros“ (daugiau žr. Pennycook 2006). Manytina, kad įvairialypė kodų kaita su anglų kalba reklamoje taip pat galėtų būti interpretuojama iš šios alternatyvios postmodernistinės perspektyvos. Lietuvių kalbos norminimui ir kalbos politikai skirtuose tekstuose tokia galimybė iki šiol nebuvo svarstoma. 112 KALBOS KULTŪRA | 82 1. REKLAMA KAIP KELIAKALBIS IR MIŠRUS DOMENAS Per paskutinius beveik porą dešimtmečių pasaulyje sociolingvistinės kodų kaitos ar kodų maišymo tiriamosios krypties tyrimų paskelbta nemažai. Lietuvoje reklamos sritis šiuo atžvilgiu tirta palyginti nedaug. Kaip bus matyti, anglų kalbos vartojimas reklamoje paprastai analizuojamas kiekybiniu, formaliuoju struktūriniu, raiškos ir paveikumo atžvilgiu. 1.1. Kiekybiniai kalbų santykiai reklamose Kiekybiniuose reklamų tyrimuose pateikiama skaitinė anglų kalbos ir nacionalinių kalbų konkurencijos išraiška, tačiau skaičių gretinimą reikėtų vertinti itin kritiškai: atskirų tyrimų empiriniai duomenys surenkami remiantis skirtingais principais, dažniausiai taikomi skirtingi reklamų klasifikavimo ir skaičiavimo metodai (tyrimo metodas kartais apskritai nenurodomas), ne visada aišku, kaip apibrėžiamas kalbų maišymas ar skolinimasis, kas laikoma mišria reklama. Be to, tyrimus neretai skiria dešimtmečiai, todėl lyginant duomenis reikia atkreipti dėmesį į metus, kada tyrimas buvo atliekamas, ir turėti galvoje tai, kad reklamos domenas ilgainiui darėsi vis mišresnis. Apie anglų kalbos vartojimo apimtį galima spręsti iš toliau pateikiamų kiekybinių spaudos ir televizijos reklamos tyrimų rezultatų: žodžių, kodų kaitos atvejų ar atskirų reklamų skaičiavimų. Štai Japonijos spaudos ir televizijos reklamų analizė rodo, kad jau prieš dvidešimt metų vienoje japonų reklamoje buvo galima rasti vidutiniškai šešis anglų kalbos žodžius (Takashi 1990). Nustatyta, kad anglų kalba vartota 6 proc. reklaminių laikraščių ir žurnalų puslapių Italijoje, 7 proc. reklaminių puslapių Ispanijoje, 19 proc. Vokietijoje ir Olandijoje, 22 proc. Prancūzijoje (Gerritsen 19952; cit. iš Hornikx, Starren 2006: 125). Šveicarijoje prieš penkiolika metų anglų kalbos elementų turėjo daugiau kaip trečdalis spausdintų reklamų (Cheshire, Moser 19943; cit. iš Hornikx, Starren 2006: 125), o pagrindinių Lenkijos žurnalų reklamose kodų kaitos su anglų kalba atvejų prieš keletą metų rasta beveik 80 proc. (Bulawka 2006: 17). Vokiečių televizijos reklamose, 2000 m. 2 Gerritsen M. 1995: ‘English’ advertisements in the Netherlands, Germany, France, Italy and Spain. In: Machová B., Kubátová S. (eds.). Uniqueness in unity: the significance of cultural identity in European cooperation, Praag: Envirostress, 324–341. 3 Cheshire J., Moser L. 1994: English as a cultural symbol: the case of advertisements in French-speaking Switzerland. In: Journal of Multilingual and Multicultural Development 15 (6), 451–469. L. VAICEKAUSKIENĖ. Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje 113 duomenimis, anglų kalbos rasta 49 proc. (Piller 20004; cit. iš Hornikx, Starren 2006: 125), o 2001 m. – 70 proc. (Piller 2001: 1575; cit. iš Bulawka 2006: 3). Nepaisant 1994 m. Prancūzijoje priimto vadinamojo Toubono įstatymo6, prancūzų reklamos tyrėjų pateikiami skaičiai gana dideli: teigiama, kad anglų kalba vartojama daugiau kaip 30 proc. Prancūzijos televizijų reklamų (Martin 2002a7: 8; cit. iš Bulawka 2006: 3) ar net 53 –58 proc. (Hilgendorf, Martin 20018; cit. iš Hornikx, Starren 2006: 125). Švedijoje spaudos reklamų su anglų kalba, kaip teigiama, yra 59 proc. (Riutort 20029; cit. pagal Ovesdotter Alm 2003), o Ekvadore – 62 proc. (Ovesdotter Alm 2003). Iš Rusijos televizijų transliuojamų reklamų apie 70 proc. yra mišrios – anglų ir rusų kalbomis (Ustinova, Bhatia 2005: 495), Korėjos televizijos transliuoja beveik 84 proc. mišrių reklamų (Lee 2006: 71). Lietuvos televizijų reklamų tyrimų duomenimis, 2003 m. anglų kalbos elementų turėjo 35 proc. visų transliuotų reklamų, o 2009 m. – beveik 50 proc. Nors čia pateiktų duomenų praktiškai neįmanoma lyginti, įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvados iš esmės lieka tos pačios – anglų kalbos įtaka reklamai yra didelė ir didėja vertinant ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. 1.2. Keliakalbių reklamų struktūra ir elementų funkcijos Greta kiekybinių anglų kalbos vartojimo reklamose tyrimų, atliekama ir reklamos domeno mišrumo analizė, kitaip tariant, taikomas formalusis 4 Piller, Ingrid, 2000: Multilingualism and the modes of TV advertising. In: Ungerer F. (ed.). English media texts past and present: language and textual structure, Amsterdam: Benjamins, 263–279. 5 Piller, Ingrid, 2001: Identity constructions in multilingual advertising. In: Language in Society 30, 153–186. 6 Įstatyme pasakyta, kad visų Prancūzijoje platinamų reklamų užsienio kalbų žodžiai, frazės ar sakiniai (nors ir nepasakoma, čia visų pirma turima galvoje anglų kalba) turi būti išversti į prancūzų kalbą. Tačiau tyrimai rodo, kad reklamų platintojai nuolat apeina įstatymą etiketėse, reklamos šūkiuose ar pagrindiniame tekste esantiems anglų kalbos elementams suteikdami prekės ženklo statusą arba naudodamiesi įvairiais kitais būdais vartoti anglų kalbą. Rizikos nusižengti įstatymui tokiais atvejais nepaisoma (žr. Martin 2002b: 401). 7 Martin, Elizabeth, 2002a: Cultural images and different varieties of English in French television commercials. In: English Today 18 (4), 8 –22. 8 Hilgendorf S., Martin E. 2001: English in advertising: update for France and Germany. In: Thumboo, E. (ed.). The three circles of English, Singapore: Singapore University Press, 217–240. 9 Riutort, Helena, 2002: The influence of English on the Swedish language. Austrian Magister thesis, University of Vienna. 114 KALBOS KULTŪRA | 82 struktūrinis kodų kaitos matavimo kriterijus ir tiriamas substitucijos laipsnis (žiūrima, kokio ilgumo ir kiek integruoti yra į reklamą įterpiami angliški elementai) (Martin 2002b). Tyrimai rodo, kad mišriose reklamose substitucijos laipsnis gali būti labai įvairus: gali būti įterpiami atskiri angliški sakiniai, angliškos frazės ar pavieniai neadaptuoti žodžiai. Intarpas taip pat gali būti adaptuojamas morfologiškai arba frazės ar pavieniai žodžiai išverčiami į vietos kalbą. Retai, tačiau tiriamas ir fonologinis anglų kalbos funkcionavimo aspektas: esama duomenų, kad neadaptuotas angliškas svetimžodžio tarimas garsinėse reklamose turėtų simbolizuoti siūlomos prekės pažangias technologines savybes, kokybę, madingumą, o adaptuotasis, priešingai, turėtų išblukinti svetimumo įspūdį ir rodyti prisitaikymą prie vietos poreikių ir tradicijų (plg. Steeby 2004: 11)10. Tokias išvadas galima sieti su apskritai anglų kalbai teikiama simboline verte. Kodų kaitos tyrimuose taip pat atkreipiamas dėmesys, kiek, be mišrių reklamų, esama ištisai angliškų (plačiau žr. Kelly-Holmes 2005: 10). Be substitucijos laipsnio, dar atliekama funkcinė sudedamųjų reklamos dalių analizė. Panašūs daugelio tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad dažniau nei kiti struktūriniai reklamos elementai angliški būna gamintojo ir prekės bei prekės rūšies pavadinimai (žr. Steeby 2004: 4; Ustinova, Bhatia 2005: 496); tas pat pasakytina ir apie reklamas Lietuvoje. Galėtume teigti, kad jei rinkoje būtų mažiau angliškų pavadinimų prekių, mažiau būtų ir mišrių reklamų. Be minėtų elementų, angliški dažnai būna ir reklamos šūkiai. Kaip bus matyti toliau, kodų kaita su svetima kalba reklamoje atsiranda dėl tarptautinės rinkos ir rinkodaros kalbos politikos, tačiau išversti tarptautinės reklamos tekstą ar jo dalį dažnai galima. Jei substitucijos strategija netaikoma, vadinasi, esama tam tikrų sumetimų. Pavyzdžiui, jau minėtame Lenkijos žurnalų reklamų tyrimo korpuse greta angliško reklamos šūkio rasta jo vertimų į lenkų kalbą, tačiau tokie atvejai buvo išimtiniai (plg. „Reebok“ firmos sportbačių reklamą su anglišku šūkiu ir jo vertimu: I am what I am / jestem kim jestem); dažniau šūkiai paliekami kaip originalo reklamoje (Bulawka 2006: 20). Lietuvos televizijų reklamose vertimo pavyzdžių esama nemaža. Jei paliekama originalo forma, ji paprastai parašoma, o vertimas pasakomas, pvz., rašoma: SANYO the best from Japan, o sakoma: Sanyo – geriausia iš Japonijos. 10 Ne vienas tyrėjas yra pastebėjęs, kad labai dažnai neadaptuoti būna angliški akronimai. L. VAICEKAUSKIENĖ. Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje 115 1.3. Angliški elementai ir reklamų paveikumas Kalbant apie galimą reklamos įtaką, atsižvelgiama į tai, kad skirtingos reklamos rūšys nevienodai paveikios. Itin paveikia laikoma televizijos reklama, nes televizija labai žiūrima, o reklamos nuolat retransliuojamos. Dažniausios televizijos reklamos ne tik aprėpia didesnę auditoriją, bet yra ir gerai įsidėmimos. Kai kas teigia, kad reklamos ilgainiui gali turėti (neigiamą) poveikį visuotinei kalbos vartosenai (žr. Smetonienė 1998: 26; Miliūnaitė 2004: 7). Nelietuviškų reklamos elementų paveikumas buvo tirtas specialiai tam tikslui parengta televizijos žiūrovų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje apklausa (Šmitaitė 2005). Iš viso apklausta 350 įvairaus amžiaus, tačiau daugiausia iki 34 metų, respondentų, iš jų du trečdaliai moterų. Iš atsakymų matyti, kad žiūrėdami televizijos programas žmonės iš tiesų atkreipia dėmesį į reklamose vartojamus anglų kalbos elementus. Tik 17 proc. respondentų teigė nekreipiantys dėmesio į angliškus intarpus, o 8 proc. jų nepastebintys. Svetimi intarpai ypač krenta į akis aukštesnio išsilavinimo, jaunesniems respondentams. Net 40 proc. respondentų pateikė angliškų elementų pavyzdžių11. Iš jų matyti, kad žmonės įsidėmi prekių ženklus (minėti buities ir higienos prekių, gėrimų pavadinimai Always, Wash & Go, Snickers, Tide, Head & Shoulders, Sprite, Pampers) ir reklamos šūkius (pavyzdžiui, Always Coca-Cola; Nokia – Connecting People; LG – Life’s Good; Mentos – the freshmaker; Just do it; Carlsberg – probably the best beer in the World; I’m lovin’ it), rečiau – reklamų dainas (daugiau žr. Šmitaitė 2005). Įdomu, kad tuo pačiu laikotarpiu atliktas reklamų transliacijų tyrimas parodė, kad dauguma iš respondentų pateiktų pavyzdžių buvo būtent dažnai kartotų reklamų kodų kaitos atvejai. Žinoma, kad žmonės gali pacituoti, ką girdėję, dar nereiškia, kad jų kalbos vartosena yra veikiama. Anksčiau sociolingvistai be jokių išlygų neigė, kad žiniasklaidos kalba gali daryti įtaką vartosenai, nes įrodymų nebūta. Dabar poveikio galimybė visiškai nebeatmetama, tačiau ir toliau manoma, kad labiau veikia tiesioginiai socialiniai kontaktai. Televizijos reklamų kalbiniai elementai būna dvejopos – garsinės ir rašytinės – raiškos. Anglų kalbos elementai reklamose gali būti ir abiejų, ir tik vienos kurios raiškos formos. Pirmuoju atveju anglų kalbos svoris, suprantama, didesnis ir galima manyti, kad šitaip anglų kalbai suteikiamas ypatingas 11 Anketos klausimas buvo formuluojamas taip: „Jei atsimenate, pateikite angliškų pavyzdžių iš televizijos reklamų Lietuvoje“. 116 KALBOS KULTŪRA | 82 statusas (plg. Vokietijos televizijų reklamų tyrimą; Piller 2001: 16012; cit. iš Steeby 2004: 9). Vien garsinės ar vien rašytinės raiškos svetimus elementus galima interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, manoma, kad jei grafinis pateikimas (vadinamoji parakalba – šrifto dydis, spalva, teksto išdėstymas ir pan.) bus pabrėžtinai ryškus, tai toks rašytinis svetimas elementas bus paveikesnis; spaudos reklamose ryškios grafikos kaip tik būna angliški užrašai. Esama duomenų, įrodančių, kad iš užrašo televizijos reklamoje iš tiesų tikimasi poveikio: tirtos reklamos, skirtos ispanakalbiams amerikiečiams, visiškai nemokantiems skaityti angliškai. Tai, kad jose būta angliškų užrašų, veikiausiai atskleidžia simbolinį anglų kalbos vaidmenį (žr. Steeby 2004: 9). Kita vertus, vargu ar rašytiniam tekstui televizijos reklamoje galima teikti daugiau svarbos. Jis dažnai parodomas tik dalį sekundės, o garsiniai reklamos komponentai pasiekia adresatą net ir tada, kai jo žvilgsnis nukrypsta kitur, ir apskritai apima didesnę adresato buvimo erdvę. Lietuvos televizijos reklamų tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad Lietuvoje svarbesne veikiausiai laikoma garsinė raiškos forma; ji visada yra ir lietuviškesnė. Kaip buvo parodyta, reklamos domenas smarkiai keičiasi ir darosi vis mišresnis dėl kaskart daugiau vartojamos anglų kalbos. Šie pokyčiai vertinami dvejopai. Vieni tyrėjai čia mato didėjančią ir būtiną reguliuoti grėsmę vienam iš kalbos domenų ir kalbai apskritai, o kiti pasikeitusioje situacijoje įžvelgia naujos visuomenės tapatybės ženklus. Pirmuoju atveju permainų priežastimi laikoma beasmenė globalizacija arba reklamos adresatų ir kūrėjų atsainumas, vietos tradicijų nepaisymas ar atotrūkis nuo savo šaknų, o antruoju – visuomenės nuostatas atspindintys sąmoningi reklamos kūrėjų veiksmai13. Toliau straipsnyje aptariama, kiek sąmoningo planavimo esama šiandieninėje reklamos rinkodaroje ir į kokią vartotojo tapatybę čia orientuojamasi. 2. DAUGIAKALBĖS REKLAMOS VARTOTOJO TAPATYBĖ Ieškant anglų kalbos vartojimo reklamoje priežasčių, kaip vienas iš paaiškinimų dažnai pateikiamas praktinis dalykas, kad anglų kalbos vartojimas gali būti susijęs su tarptautinių bendrovių kalbos politika, kuria pabrėžiamas 12 Piller, Ingrid, 2001. Op. cit. 13 Straipsnyje apibendrintai kalbama tik apie reklamos kūrėjus; apskritai reklamos tyrimuose yra tikslinga skirti kūrėją ir užsakovą. L. VAICEKAUSKIENĖ. Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje 117 verslo kosmopolitiškumas. Tokioms bendrovėms anglų kalbos vartojimas greta kitos ar kitų kalbų yra kasdienio funkcionavimo ir jų tapatybės bei įvaizdžio dalis, todėl ir reklamoje jie gali pabrėžtinai rinktis vartoti tik anglų kalbą (plg. daugelyje šalių žinomą ištisai anglišką alaus „Tuborg“ reklamą: Tuborg... Wherever you are arba firmos „LG“ reklaminį šūkį Digitally yours). Ir priešingai – gali būti bandoma daugiau ar mažiau taikytis prie konkrečios kitakalbės valstybės ir tą pačią reklamą visur lokalizuoti, t. y. pritaikyti vietos rinkai. Taikymosi prie skirtingų šalių rinkos būdų būna pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, kelių garsių gamintojų interneto svetainių palyginimas parodė, kad vienur gali būti prisistatoma tik angliškai, kitur – pramaišiui anglų ir vietos kalba, o dar kitur angliškas paliekamas tik prekės ženklas. Beje, ištisinį reklamavimąsi tik anglų kalba, kaip manoma, gali lemti ne tik vienakalbis kosmopolitiškumas, bet ir noras pabrėžti neutralumą: prie visų neįmanoma prisitaikyti, todėl anglų kalba pasitelkiama kaip visiems suprantama lingua franca (žr. Kelly-Holmes 2005: 82–91). Kartais teigiama, kad tarptautinių gamintojų ir reklamuotojų pasirinkimą lemia finansinės priežastys: netaikyti vadinamosios lokalizavimo strategijos, bet palikti reklamą originalią, standartizuotą yra gerokai pigiau. Vis dėlto labiau tikėtina, kad čia esama kitų paskatų ir anglų kalba atlieka tam tikrą funkciją. 2.1. Simbolinis anglų kalbos vaidmuo Televizijos reklamos žanro specifika lemia, kad, norint priversti vartotoją veikti (t. y. įsigyti siūlomą prekę), reikia žūtbūt patraukti jo dėmesį, o laiko turima itin mažai. Taigi reklamos kūrėjas stengiasi rinktis labiausiai į akis krentančias priemones ar raiškos formas. Viena iš tokių priemonių yra anglų kalba, nes su ja siejamos tam tikros stereotipinės nuostatos. Skirtingai nei kitos reklamose kartais vartojamos užsienio kalbos (pvz., prancūzų, italų, vokiečių), anglų kalba nebėra tapatinama su kokia konkrečia (etnine) kultūra. Teigiama, kad šia kalba buvo siekiama sukelti asociacijų su lyderiaujančia JAV praėjusio amžiaus paskutiniųjų poros dešimtmečių reklamose, tačiau šiandien anglų kalba veikiau siejama su technologijų pažanga, kosmopolitiškumu, „kietumu“ (apie vadinamuosius kalbinius fetišus reklamoje žr. KellyHolmes 2005). Anglų kalba veikia socialinę šiuolaikinio vartotojo psichologiją ir atlieka simbolinį vaidmenį. Visoje kalbamosios srities literatūroje 118 KALBOS KULTŪRA | 82 pabrėžiami tie patys polinkiai sieti anglų kalbą su šiuolaikiškumu, naujovėmis, mokslo pažanga, patikimumu, vakarietiškumu (pastarasis veiksnys ypač veikia Rytų ir Centrinėje Europoje) ar tarptautiškumu. Vienas iš pirmųjų, pastebėjusių simbolinę svetimos kalbos vertę, buvo Haraldas Haarmannas (1989): šio autoriaus atlikto japonų auditorijos tyrimo išvados rėmėsi prielaida, kad japonai pernelyg menkai mokantys svetimų kalbų, kad reklamoje jos vaidintų kitą nei simbolinį vaidmenį. Tą patį patvirtintų ir minėtas angliškai neskaitančių ispanakalbių amerikiečių tyrimas (Steeby 2004). Simbolinė anglų kalbos vertė galioja tiek reklamos veikėjui ir su juo tapatinamam adresatui, tiek gamintojui, kurio gaminys reklamuojamas ir kurio tarptautiškumo bei šiuolaikiškumo įvaizdžiui kurti reikalinga anglų kalba. Taigi galima manyti, kad anglų kalba yra viena iš sudedamųjų prekybinio kapitalo dalių, o kalbos atžvilgiu mišrių reklamų adresatas – ne kokios konkrečios valstybės pilietis, bet pasaulinės rinkos vartotojas, kurio socialinė tapatybė iš politinės pastebimai pereina prie ekonominės (plg. Piller 2003: 176). Tačiau literatūroje esama ir kitokios nuomonės. Kai kurių autorių teigimu, priskirti anglų kalbai vien simbolinę reikšmę nėra visiškai teisinga, nes esama duomenų, kad suprasti, kas svetima kalba sakoma, taip pat svarbu. Tyrimai rodo, kad jei reklamos adresatas supranta svetima kalba reiškiamą reklamos turinį, ji jam daro didesnį poveikį (žr. Petrof 199014; Cheshire, Moser 199415; Gerritsen et al. 200016; cit. iš Hornikx, Starren 2006: 132 – 133). Vadinasi, svetima kalba reklamoje nėra vien forma be funkcijos, o greta simbolinės vertės gali turėti ir kalbinę reikšmę (plg. Hornikx, Starren 2006: 139). Tokią prielaidą patvirtintų ir kai kurių tyrimų duomenys apie kūrybingą anglų kalbos medžiagos pritaikymą vietos poreikiams – vartojant tik tai visuomenei būdingus anglų kalbos formų ar žodžių variantus, patiems kuriant anglų kalbos naujadarus, žaidžiant anglų bei savos kalbos sąskambiais ir pan. (plg. rusišką šokoladuko Snickers reklamą: Сникерcни! „snikeriauk“ arba pramoginės laidos šūkį Бинго Шоy – Вcе бyдет хорошоy) 14 Petrof J. V. 1990: L’utilisation des langues étrangères comme moyen d’augmenter l’efficacité de la publicité: une approche expérimentale. In: Recherche et applications en Marketing 5 (2), 1–16. 15 Cheshire J., Moser L. 1994: English as a cultural symbol: the case of advertisements in French-speaking Switzerland. In: Journal of Multilingual and Multicultural Development 15 (6), 451–469. 16 Gerritsen M., Korzilius H., Meurs F. van, Gijsbers I. 2000: English in Dutch commercials: not understood and not appreciates. In: Journal of Advertising Research 40 (4), 17–31. L. VAICEKAUSKIENĖ. Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje 125 English has become accessible to all and some social groups use it as a resource and as a means of expression. It is such identity of a plurilingual user and the freedom of his/her choice to use as many codes as necessary that can help explain why most domains, including advertising, are becoming mixed. In the texts focusing on language policy and standardising the Lithuanian language such opportunities have never been discussed. LORETA VAICEKAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]