Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus

34 KALBOS KULTŪRA | 82 MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas APIE KAI KURIUOS VAKARŲ LIETUVOS PRIESAGINIUS OIKONIMUS Iš įvairių oikonimų tyrimų aiškėja, kad Lietuvoje vyrauja asmenvardinės kilmės oikonimai. Ypač paplitusios vadinamosios pluralia tantum lytys, t. y. gy venamųjų vietų vardai, padaryti iš asmenvardžių daugiskaitos, pvz.: Gedv lai k. : Gedvlas avd.; Ivõškai k. : Ivõškus avd.; Norknai k. : Norknas avd.; Pleškáičiai k. : Pleškáitis avd. ir t. t. Manoma, kad, rekonstruojant praeitų šimtmečių antroponimijos klodus, kai kurių asmenvardžių paplitimą ar arealą, atskirais atvejais galėtų pasitarnauti ir oikonimija, kuri, apimdama gana pastovų vardų sluoksnį, gali būti užkonservavusi daugelį faktų. Tai būtų galima pasakyti ir apie priesaginius pl. tantum formų oikonimus su baigmenimis -aičiai, -ėnai, -oniai (-onys) ir -ūnai, padarytus iš asmenvardžių, turinčių patronimines priesagas -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, kurių paplitimas Lietuvoje atspindi ir asmenvardžių su minėtomis priesagomis arealus (žr. Razmukaitė 1993). Šiam tyrimui pasirinkti mažiau populiarūs atvejai – būtent tie priesaginiai oikonimai, kurie yra padaryti iš asmenvardžių, turinčių deminutyvinės ar panašios reikšmės afiksą. Istorinių asmenvardžių su mažybinėmis ir maloninėmis priesagomis -elis, -elė, -ėlis, -ėlė (kaip, beje, ir su patroniminėmis priesagomis -aitis, -ėnas, -onis ir -ūnas) paplitimas aptartas Vitalijos Maciejauskienės straipsnyje Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. (Maciejauskienė 1977). Kitos čia suminėtos mažybinės ir maloninės asmenvardžių priesagos -(i)ukas, -ulis, -utis, kurių dalis galėtų būti ir patroniminės kilmės, ryškesnių arealų nesudaro todėl, kad autorės tuo metu teturėta tik tiek šaltinių medžiagos. Straipsnyje tiriami Vakarų Lietuvos oikonimai, išrinkti iš 15 rajonų – Akmẽ nės, Mažekių, Skuõdo, Kretingõs, Klapėdos, Plùngės, Telši, Ke mės, Šilùtės, Šilãlės, Taurags, Raséinių, t. y. žemaičių tarmių arealo, ir Jùrbarko, Jõniškio bei Šiauli, t. y. vakarų aukštaičių arealo (LASŽ 1974, 1976; LAV M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 35 1925). Rytinė šio ploto riba ties Vičiuviu (Liẽlupės int.), toliau eina Dubýsa, pietinė riba – Nẽmunas. Kaip jau buvo minėta, straipsnyje kalbama apie tas priesaginių oikonimų pluralia tantum formas, kurios yra iš asmenvardžių, turinčių deminutyvinį ar pan. afiksą. Taigi išskiriamoji oikonimo morfema šiais atvejais tėra struktūrinis, bet ne darybinis elementas. Oikonimai pateikiami pagal priesagas (abėcėlės tvarka), pradedant nuo pačio šiaurvakarinio Lietuvos pakraščio ir toliau slenkant į pietus ir į rytus. -aliai Skuodo r. 1 oik. (Udrãliai k. : *Udrãlis, plg. Udrà pvd.1); Šilutės r. 2 oik. (Snù kaliai k. : *Snukalis, plg. Snukaitis pvd.; Uogalia k. : *Uogalis, plg. Úoga, Uogẽla pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Latvãliai k. : Latvãlis pvd.); Plungės r. 2 oik. (Gudãliai k. : *Gudalis, plg. Gùdas, Gudáitis pvd.; Prūsãliai k. : *Prūsalis, plg. Prsas, Prūsáitis pvd.); Šilalės r. 10 oik. (Gerčãliai k. : *Gerčalis, plg. Gečas, Gerčỹs pvd.; Kalvãliai k. : *Kalvalis, plg. Kálvis, Kalváitis pvd.; Kaštaunãliai k. : *Kaštaunalis, plg. Kaštaunà pvd. ir kt.); Tauragės r. 2 oik. (Rūgãliai k. : Rgalis pvd.; Vilnãliai k. : *Vilnalis, plg. Vinius, Vilnónis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Gomãliai : *Gomalis, plg. Gõmas, Gomỹs pvd.; Len kã liai k. : *Lenkalis, plg. Lénkas, Lenkáitis pvd.); Kelmės r. 3 oik. (Klibãliai k. : *Klibalis, plg. Klbas, Klibãvičius pvd.; Vėžãliai k. : *Vėžalis, plg. Vėžẽ lis pvd.; Žeimãliai k. : *Žeimalis, plg. Žeimis, Žeimỹs pvd.); Raseinių r. 4 oik. (Gui kãliai k. : *Guikalis, plg. Gukalis pvd.; Kempãliai k. : *Kempalis, plg. Kempa, Kempė pvd.; Kinčãliai k. : *Kinčalis, plg. Kiñčius pvd.; Macãliai k. : *Ma calis, plg. Macáitis, Macẽlis pvd.). -eliai2 Skuodo r. 1 oik. (Vaitelia k. : Vaitẽlis pvd.); Klaipėdos r. 3 oik. (Kojẽliai k. : Kojẽlis pvd.; Mėželia k. : *Mėželis, plg. Meželis, Miežẽlis pvd.; Vaitelia k. : Vaitẽlis pvd.); Šilutės r. 11 oik. (Jõneliai k. : Jõnelis pvd.; Kebelia k. : Kèbe lis pvd.; Meižẽliai k. : Meižẽlis pvd. ir kt.); Akmenės r. 4 oik. (Juodrẽliai k. : *Juodrelis, plg. Júodris, Juodrỹs pvd.; Kulvelia k. : Kùlvelis pvd.; Latvẽliai k. : Latvẽlis pvd.; Mančẽliai k. : *Mančelis, plg. Mañčius pvd.); Telšių r. 3 oik. (Gaidẽliai k. : Gaidẽlis pvd.; Gaubẽliai k. : *Gaubelis, plg. Gaubỹs pvd.; Gudẽliai k. : Gudẽlis pvd.); Kelmės r. 4 oik. (Auksẽliai k. : Auksẽlis pvd.; 1 Dėl pavardžių žr. LPŽ 1–2. 2 Pateikiami oikonimai ir su -elmorfema, atkreipiant dėmesį į tai, kad vakarinės žemaičių tarmių dalies -al- ⁄⁄ -elfiksuota ir oikonimuose. 36 KALBOS KULTŪRA | 82 Gudẽliai 2 k. : Gudẽlis pvd.; Rutẽliai k. : Rutẽlis pvd.); Raseinių r. 5 oik. (Lankẽliai k. : Lankẽlis pvd.; Rinkšelia k. : Riñkšelis pvd.; Sargẽliai k. : Sargẽlis pvd. ir kt.); Joniškio r. 4 oik. (Damelia k. : *Damelis, plg. Dãmalis, Dãmulis pvd.; Maželia k. : Mažẽlis pvd.; Rimšẽliai k. : Rimšẽlis pvd.; Stanelia k. : Stanẽlis pvd.); Šiaulių r. 9 oik. (Gudẽliai k. : Gudẽlis pvd.; Jaunelia k. : *Jaunelis, plg. Jaunelòvičius pvd.; Kubelia k. : *Kubelis, plg. Kubelẽvičius pvd. ir kt.). -yčiai Skuodo r. 1 oik. (Barstýčiai mstl. : *Barstytis, plg. Barsteikà pvd.); Kretingos r. 1 oik. (Grabšýčiai (< *Grabštyčiai) k. : *Grabštytis, plg. Grãbštas pvd.); Šilutės r. 1 oik. (Vlkyčiai k. : *Vilkytis, plg. Vikas, Vilkáitis pvd.); Mažeikių r. 1 oik. (Réivyčiai k. : Réivytis pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Dilbýčiai k. : *Dilbytis, plg. Dilbtis pvd.); Plungės r. 2 oik. (Gavyčiai k. : *Galvytis, plg. Gálvičius pvd.; Gelžýčiai k. : *Gelžytis, plg. Gežius, Gelžaitis pvd.); Šilalės r. 2 oik. (Gavyčiai k. : *Galvytis, plg. Gálvičius pvd.; Katýčiai k. : *Katytis, plg. Katáitis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Gelžýčiai k. : *Gelžytis, plg. Gélžis, Gežius pvd.; Jaušýčiai k. : *Jaušytis avd.); Šiaulių r. 1 oik. (Gilvýčiai k. : *Gilvytis, plg. Gilvckas, Gilvýdis pvd.). -ikai Šilutės r. 3 oik. (Budrika k. : Budrkas pvd.; Jonika k. : Jonkas pvd.; Macika k. : Mackas pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Girnkai k. : Girnkas pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Čibrkai k. : *Čibrikas, plg. Čbiras pvd.). -ikiai Skuodo r. 3 oik. (Áubrikiai k. : *Aubrikis, plg. Álbrikis pvd.; Dilbikia k. : Dlbikis pvd.; Šaũčikiai k. : *Šaučikis, plg. Šaučiùkas pvd.); Kretingos r. 1 oik. (Šaũčikiai k. : *Šaučikis, plg. Šaučiùkas, Šaučikòvas pvd.); Klaipėdos r. 4 oik. (Júodikiai k. : Juodkis pvd.; Mẽdikiai k. : Mẽdikis pvd.; Rùmbikiai k. : *Rumbikis, plg. Rumbà, Rumbáitis pvd.; Urbkiai k. : *Urbikis, plg. Ùrbikas pvd.); Mažeikių r. 1 oik. (Urvikia k. : Ùrvikis pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Rudikia k. : *Rudikis, plg. Rùdis, Rudė pvd.); Plungės r. 2 oik. (Bùdrikiai k. : Bùdrikis pvd.; Krapštkiai k. : *Krapštikis, plg. Krapštà pvd.); Telšių r. 2 oik. (Brvikiai k. : *Brėvikis, plg. Brevis, Brevė pvd.; Ptrikiai k. : *Pėtrikis, plg. Pètrikis pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Jùdikiai k. : Judkis pvd.); Joniškio r. 3 oik. (Gaũdikiai k. : *Gaudikis, plg. Gaudùtis pvd.; Radkiai k. : Radkis pvd.; Šilmikia vs. : *Šilmikis, plg. Šilmaitis pvd.). M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 37 -učiai Skuodo r. 2 oik. (Geidùčiai k. : Geidùtis pvd.; Jazdučia k. : Jazdùtis pvd.); Kretingos r. 5 oik. (Eitùčiai k. : Eitùtis pvd.; Gaudùčiai k. : Gaudùtis pvd.; Kašùčiai k. : *Kašutis, plg. Kašulis pvd. ir kt.); Klaipėdos r. 5 oik. (Lankùčiai k. : Lankùtis pvd.; Legùčiai k. : *Legutis, plg. Legutà pvd.; Pleškùčiai k. : *Pleškutis, plg. Plẽškus pvd. ir kt.); Šilutės r. 4 oik. (Degùčiai k. : Degùtis pvd.; Ramùčiai k. : Ramùtis pvd.; Tvaskùčiai k. : *Tvaskutis, plg. Tvaskà, Tvãskus pvd.; Žemùčiai k. : *Žemutis, plg. Žemutáitis pvd.); Mažeikių r. 2 oik. (Tvaskùčiai k. : *Tvaskutis, plg. Tvaskà, Tvaskỹs pvd.; Troškùčiai k. : *Troškutis, plg. Troškà pvd.); Akmenės r. 2 oik. (Ramùčiai k. : Ramùtis pvd.; Viešùčiai k. : *Viešutis, plg. Viešnas pvd.); Plungės r. 5 oik. (Degùčiai k. : Degùtis pvd.; Maldùčiai k. : *Maldutis, plg. Maldáuskas, Meldùtis pvd.; Narùčiai k. : Narùtis pvd. ir kt.); Šilalės r. 7 oik. (Gerdùčiai k. : *Gerdutis, plg. Gerdáitis pvd.; Mišùčiai k. : Mišùtis pvd.; Šerùčiai k. : Šerùtis pvd. ir kt.); Telšių r. 2 oik. (Degùčiai k. : Degùtis pvd.; Skaudùčiai k. : *Skaudutis, plg. Skaũdas, Skaudỹs pvd.); Kelmės r. 12 oik. (Degùčiai k. : Degùtis pvd.; Ejùčiai k. : *Ejutis, plg. istor. Adams Eiutis avd.; Kirkùčiai k. : Kirkùtis pvd. ir kt.); Raseinių r. 7 oik. (Bakùčiai k. : Bakùtis pvd.; Gintùčiai k. : *Gintutis, plg. Gintaũtis pvd.; Lakštùčiai k. : Lakštùtis pvd. ir kt.); Jurbarko r. 6 oik. (Ambručia k. : Ambrùtis pvd.; Eimùčiai k. : Eimùtis pvd.; Klausùčiai k. : *Klausutis, plg. Klausas pvd. ir kt.); Joniškio r. 3 oik. (Degùčiai k. : Degùtis pvd.; Narsùčiai k. : Narsùtis pvd.; Vaizgučiai k. : *Vaizgutis, plg. Váizgutas pvd.); Šiaulių r. 16 oik. (Augùčiai k. : Augùtis pvd.; Auksučia k. : Auksùtis pvd.; Birùčiai k. : Birùtis pvd. ir kt.). -ūčiai Šilutės r. 1 oik. (Sakčiai k. : *Sakūtis, plg. Sãkas, Sakuõtis pvd.); Šilalės r. 1 oik. (Gimbčiai k. : Gimbtis pvd.). -uičiai Klaipėdos r. 1 oik. (Maciùičiai k. : *Maciuitis, plg. Macỹs, Maciùkas pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Meškùičiai k. : *Meškuitis, plg. Mẽškis, Mẽškus pvd., dar plg. meškùitis „meškos jauniklis, lokiukas“3); Joniškio r. 1 oik. (Medikùičiai k. : *Medikuitis, plg. Mẽdikis, Medikỹs pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Meškùičiai mstl., k. : *Meškuitis, plg. Mẽškis, Mẽškus pvd.). 3 Žr. LKŽ VIII 1970. 38 KALBOS KULTŪRA | 82 -uižiai Joniškio r. 1 oik. (Rukužiai k. : *Rukuižis, plg. Rukùiža pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Piktužiai k. : Piktužis pvd.). -ukai Telšių r. 1 oik. (Ražiùkai k. : *Ražiukas, plg. Ražỹs, Ražukas, Rožỹs pvd.); Raseinių r. 1 oik. (Ribùkai k. : *Ribukas, plg. Ribáitis, Ribckas pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Kasčiuka k. : Kasčiùkas pvd.). -ukiai Šiaulių r. 1 oik. (Eidùkiai k. : Eidùkis pvd.). -uliai Klaipėdos r. 1 oik. (Daugùliai k. : Daũgulis pvd.); Plungės r. 1 oik. (Bertulia k. : Bertulỹs pvd.); Šilalės r. 1 oik. (Grigùliai k. : Grigùlis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Gerulia k. : Gerùlis pvd.; Kinčiulia k. : *Kinčiulis, plg. Kiñčius pvd.). -užiai Klaipėdos r. 2 oik. (Dargùžiai k. : Dargùžis pvd.; Mkužiai k. : Mkužis, Mikužỹs pvd.); Šilutės r. 1 oik. (Anùžiai k. : Ãnužis, Anužỹs pvd.); Kelmės r. 2 oik. (Bagùžiai k. : Bagùžis pvd.; Gedùžiai k. : *Gedužis, plg. Gẽdžius, Gedùtis pvd.); Joniškio r. 1 oik. (Bitùžiai k. : *Bitužis, plg. Btė, Bitis pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Pikùžiai k. : *Pikužis, plg. Pkužas, Pikùtis pvd.). Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Vakarų Lietuvoje didelės dalies oikonimų su -aliai, -yčiai, -ikai, -ikiai, -uičiai, -učiai, -uižiai, -užiai pamatiniais žodžiais eina asmenvardžiai (pavardės arba pravardės), savo struktūroje turintys afiksus -alis, -ytis, -ikas, -ikis, -uitis, -utis, -uižis, -užis. Tai nėra produktyvūs dariniai, nors ir pasirodo tam tikruose kompaktiškuose plotuose. Pavyzdžiui, oikonimų su -yčiai yra bene visame plote, jų nerasta tik Klaipėdos, Tauragės, Kelmės ir Raseinių rajonuose; su -ikiai – kompaktiškoje žemaičių ploto dalyje (Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Mažeikių, Plungės, Telšių, Kelmės ir Šilalės rajonuose) bei Joniškio rajone; su -ūčiai – Šilutės ir Šilalės rajonuose; su -uičiai – Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonuose; su -uižiai – Joniškio ir Šiaulių rajonuose; su -uliai – Klaipėdos, Plungės, Šilalės ir Telšių rajonų plote; su -užiai – Klaipėdos, Šilutės ir Joniškio, Šiaulių rajonuose. Minėtame plote rasta: su -aliai – 27 oikonimai; su -eliai – 49 oik., su -yčiai – 10 oik.; su -ikiai – 22 oik.; su -uičiai – 4 oik.; su -učiai – 78 oik.; su M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 39 -ūčiai – 2 oik.; su -ukai – 3 oik.; su -uliai – 5 oik.; su -uižiai – 2 oik.; su -užiai – 7 oik. Kai kurie aptariamieji struktūros elementai yra universalesni, pavyzdžiui, su priesagomis -aliai, -učiai, -ukai yra daugiau priesaginių oikonimų, kitų, pvz., su -yčiai, -ikiai, -uičiai, -uižiai, -užiai aptinkama tik po vieną kitą iš atskirų rajonų. Ar šie formantai, perimti iš funkcionuojančių ar rekonstruotų asmenvardžių4, yra invaziniai ar reliktiniai, pasakyti sunku, kol nėra pakankamai ištirti antroponimų klodai; pažymėtina tik tai, kad oikonimai su formantais -ytir -ikpaplitę beveik visoje Prūsų Lietuvos teritorijoje (plg. Razmukaitė 1994: 13–14). ŠALTINIAI LASŽ 1974, 1976: Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1, 2, Vilnius. LAV 1925: Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas. LKŽ VIII 1970: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LPŽ 1985, 1989: Lietuvių pavardžių žodynas 1, 2, Vilnius. LITERATŪRA Gr inaveckienė E. 1991: Nevedusių vyrų (berniukų) pavardžių priesagos. – Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, Vilnius. Maciejauskienė V. 1977: Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 159–168. Razmu kaitė M. 1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133–165. Razmu kaitė M. 1994: Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą. – Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Konferencijos tezės. Klaipėda, 13–14. Gauta 2009 10 28 4 Lietuvių kalbos atlaso medžiaga rodo, kad priesagos -ukas, -utis, -ūtis, -uitis ir -ytis, taip pat kaip -aitis ir -elis, tarmėse vartojamos nevedusių vyrų (berniukų) pavardėms sudaryti (žr. Grinaveckienė 1991: 117–120 ir žemėl. nr. 111). 40 KALBOS KULTŪRA | 82 ON SOME SUFFIXED OIKONYMS OF WESTERN LITHUANIA Summary The paper offers an overview of pluralia tantum oikonyms spread in western Lithuania and derived from personal names with the help of the diminutive suffixes -alis, -ytis, -ikas, -ikis, -ulis, -uitis, -uižis, -utis, -užis. These are derivatives with the structural elements -aliai, -yčiai, -ikai, -ikiai, -uliai, -uičiai, -uižiai, -učiai, -užiai. The oikonyms have been collected from 15 districts of Western Lithuania: Akmẽnė, Mažekiai, Skuõdas, Kretingà, Klapėda, Plùngė, Telšia, Kemė, Šilùtė, Šilãlė, Taurag, Raséiniai, roughly covering the area of Lowlanders (žemaičių) and Jùrbarkas, Jõniškis and Šiaulia, or the area of Western Highlanders (aukštaičių). The results of the investigation are rather tentative. MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308