Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus

MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas APIE KAI KURIUOS VAKARŲ LIETUVOS PRIESAGINIUS OIKONIMUS Iš įvairių oikonimų tyrimų aiškėja, kad Lietuvoje vyrauja asmenvardinės kilmės oikonimai. Ypač paplitusios vadinamosios pluralia tantum lytys, t. y. gyvenamųjų vietų vardai, padaryti iš asmenvardžių daugiskaitos, pvz.: Gedvilai k. : Gedvilas avd.; Ivoškai k. : Ivoškus avd.; Norkūnai k. : Norkūnas avd.; Pleškaičiai k. : Pleškaitis avd. ir t. t. Manoma, kad, rekonstruojant praeitų šimtmečių antroponimijos klodus, kai kurių asmenvardžių paplitimą ar arealą, atskirais atvejais galėtų pasitarnauti ir oikonimija, kuri, apimdama gana pastovų vardų sluoksnį, gali būti užkonservavusi daugelį faktų. Tai būtų galima pasakyti ir apie priesaginius pl. tantum formų oikonimus su baigmenimis -aičiai, -ėnai, -oniai (-onys) ir -ūnai, padarytus iš asmenvardžių, turinčių patronimines priesagas -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, kurių paplitimas Lietuvoje atspindi ir asmenvardžių su minėtomis priesagomis arealus (žr. Razmukaitė 1993). Šiam tyrimui pasirinkti mažiau populiarūs atvejai – būtent tie priesaginiai oikonimai, kurie yra padaryti iš asmenvardžių, turinčių deminutyvinės ar panašios reikšmės afiksą. Istorinių asmenvardžių su mažybinėmis ir maloninėmis priesagomis -elis, -elė, -ėlis, -ėlė (kaip, beje, ir su patroniminėmis priesagomis -aitis, -ėnas, -onis ir -ūnas) paplitimas aptartas Vitalijos Maciejauskienės straipsnyje Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. (Maciejauskienė 1977). Kitos čia suminėtos mažybinės ir maloninės asmenvardžių priesagos -(i)ukas, -ulis, -utis, kurių dalis galėtų būti ir patroniminės kilmės, ryškesnių arealų nesudaro todėl, kad autorės tuo metu teturėta tik tiek šaltinių medžiagos. Straipsnyje tiriami Vakarų Lietuvos oikonimai, išrinkti iš 15 rajonų – Akmenės, Mažeikių, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Raseinių, t. y. žemaičių tarmių arealo, ir Jurbarko, Joniškio bei Šiaulių, t. y. vakarų aukštaičių arealo (LASŽ 1974, 1976; LAV 34 KALBOS KULTŪRA | 82 1925). Rytinė šio ploto riba ties Virčiuviu (Lielupės int.), toliau eina Dubysa, pietinė riba – Nėmunas. Kaip jau buvo minėta, straipsnyje kalbama apie tas priesaginių oikonimų pluralia tantum formas, kurios yra iš asmenvardžių, turinčių deminutyvinį ar pan. afiksą. Taigi išskiriamoji oikonimo morfema šiais atvejais tėra struktūrinis, bet ne darybinis elementas. Oikonimai pateikiami pagal priesagas (abėcėlės tvarka), pradedant nuo pačio šiaurvakarinio Lietuvos pakraščio ir toliau slenkant į pietus ir į rytus. -aliai Skuodo r. 1 oik. (Udrāliai k. : *Udrālis, plg. Udrà pvd.1); Šilutės r. 2 oik. (Snū̄kaliai k. : *Snukalis, plg. Snukaitis pvd.; Uogaliai k. : *Uogalis, plg. Úoga, Uogėla pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Latvāliai k. : Latvālis pvd.); Plungės r. 2 oik. (Gudāliai k. : *Gudalis, plg. Gùdas, Gudáitis pvd.; Prūsāliai k. : *Prūsalis, plg. Prúsas, Prūsáitis pvd.); Šilalės r. 10 oik. (Gerčāliai k. : *Gerčalis, plg. Gerčas, Gerčys pvd.; Kalvāliai k. : *Kalvalis, plg. Kálvis, Kalváitis pvd.; Kaštaunāliai k. : *Kaštaunalis, Kaštaunà pvd. ir kt.); Tauragės r. 2 oik. (Rūgāliai k. : Rūgalis pvd.; Vilnāliai k. : *Vilnalis, plg. Vīlnius, Vilnónis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Gomāliai : *Gomalis, plg. Gómas, Gomýs pvd.; Lenkāliai k. : *Lenkalis, plg. Lénkas, Lenkáitis pvd.); Kelmės r. 3 oik. (Klibāliai k. : *Klibalis, Klìbas, Klībāvičius pvd.; Vėžāliai k. : *Vėžalis, plg. Vėžėlis pvd.; Žeimāliai k. : *Žeimalis, plg. Žeimis, Žeimys pvd.); Raseinių r. 4 oik. (Guikāliai k. : *Guikalis, plg. Gukalis pvd.; Kempāliai k. : *Kempalis, plg. Kempa, Kempė pvd.; Kinčāliai k. : *Kinčalis, plg. Kinčius pvd.; Macāliai k. : *Macalis, plg. Macáitis, Macėlis pvd.). -eliai2 Skuodo r. 1 oik. (Vaiteliai k. : Vaitėlis pvd.); Klaipėdos r. 3 oik. (Kojėliai k. : Kojėlis pvd.; Mėželiai k. : *Mėželis, plg. Meželis, Miežėlis pvd.; Vaiteliai k. : Vaitėlis pvd.); Šilutės r. 11 oik. (Jõneliai k. : Jõnelis pvd.; Kėbeliai k. : Kėbelis pvd.; Meiželiai k. : Meižėlis pvd. ir kt.); Akmenės r. 4 oik. (Juodrėliai k. : *Juodrelis, plg. Juodris, Juodrýs pvd.; Kulveliai k. : Kùlvelis pvd.; Latvėliai k. : Latvėlis pvd.; Mančėliai k. : *Mančelis, plg. Mančius pvd.); Telšių r. 3 oik. (Gaidėliai k. : Gaidėlis pvd.; Gaubėliai k. : *Gaubelis, plg. Gaubýs pvd.; Gudėliai k. : Gudėlis pvd.); Kelmės r. 4 oik. (Auksėliai k. : Auksėlis pvd.; Dėl pavardžių žr. LPŽ 1–2. Pateikiami oikonimai ir su -el- morfema, atkreipiant dėmesį į tai, kad vakarinės žemaičių tarmių dalies -al- // -el- fiksuota ir oikonimuose. M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 35 Gudėliai 2 k. : Gudėlis pvd.; Rutėliai k. : Rutėlis pvd.); Raseinių r. 5 oik. (Lankėliai k. : Lankėlis pvd.; Rinkšėliai k. : Rinkšėlis pvd.; Sargėliai k. : Sargėlis pvd. ir kt.); Joniškio r. 4 oik. (Dameliai k. : *Damelis, plg. Dāmālis, Dāmulis pvd.; Maželiai k. : Mažėlis pvd.; Rimšeliai k. : Rimšėlis pvd.; Staneliai k. : Stanėlis pvd.); Šiaulių r. 9 oik. (Gudėliai k. : Gudėlis pvd.; Jauneliai k. : *Jaunelis, plg. Jaunelovičius pvd.; Kubeliai k. : *Kubelis, plg. Kubelėvičius pvd. ir kt.). –yčiai Skuodo r. 1 oik. (Barstýčiai mstl. : *Barstytis, plg. Barsteikà pvd.); Kretingos r. 1 oik. (Grabšyčiai (< *Grabštyčiai) k. : *Grabštytis, plg. Grãbštas pvd.); Šilutės r. 1 oik. (Vìlkyčiai k. : *Vilkyтис, plg. Vìlkas, Vilkaitis pvd.); Mažeikių r. 1 oik. (Rėiovyčiai k. : Réiovytis pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Dilbyčiai k. : *Dilbytis, plg. Dilbitis pvd.); Plungės r. 2 oik. (Gãlvyčiai k. : *Galvytis, plg. Gálvičius pvd.; Gelžyčiai k. : *Gelžytis, plg. Gelžius, Gelžaitis pvd.); Šilalės r. 2 oik. (Gãlvyčiai k. : *Galvytis, plg. Gálvičius pvd.; Katyčiai k. : *Katytis, plg. Katáitis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Gelžýčiai k. : *Gelžytis, plg. Gélžis, Gelžius pvd.; Jaušýčiai k. : *Jaušytis avd.); Šiaulių r. 1 oik. (Gilyýčiai k. : *Gilyvtis, plg. Gilvičkas, Gilvýdis pvd.). –ikai Šilutės r. 3 oik. (Budrikai k. : Budrikas pvd.; Jonikai k. : Jonikas pvd.; Macikai k. : Macikas pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Girnikai k. : Girnikas pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Čibrikai k. : *Čibrikas, plg. Čibiras pvd.). –ikiai Skuodo r. 3 oik. (Áubrikiai k. : *Aubrikis, plg. Álbrikis pvd.; Dilbikiai k. : Dilbikis pvd.; Šaučikiai k. : *Šaučikis, plg. Šaučiukas pvd.); Kretingos r. 1 oik. (Šaučikiai k. : *Šaučikis, plg. Šaučiukas, Šaučikōvas pvd.); Klaipėdos r. 4 oik. (Juodikiai k. : Juodikis pvd.; Mėdikiai k. : Mėdikis pvd.; Rumbikiai k. : *Rumbikis, plg. Rumbà, Rumbáitis pvd.; Urbikiai k. : *Urbikis, plg. Ùrbikas pvd.); Mažeikių r. 1 oik. (Urvikiai k. : Ùrvikis pvd.); Akmenės r. 1 oik. (Rudikiai k. : *Rudikis, plg. Rùdis, Rudė pvd.); Plungės r. 2 oik. (Bùdrikiai k. : Bùdrikis pvd.; Krapštikiai k. : *Krapštikis, plg. Krapštà pvd.); Telšių r. 2 oik. (Brėvikiai k. : *Brėvikis, plg. Brevis, Breivė pvd.; Pėtrikiai k. : *Pėtrikis, plg. Pėtrikis pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Jùdikiai k. : Judikis pvd.); Joniškio r. 3 oik. (Gaudikiai k. : *Gaudikis, plg. Gaudùtis pvd.; Radikiai k. : Radikis pvd.; Šilmikiai vs. : *Šilmikis, plg. Šilmaitis pvd.). 36 KALBOS KULTŪRA | 82 -ūčiai Skuodo r. 2 oik. (Geidučiai k. : Geidūtis pvd.; Jazdučiai k. : Jazdūtis pvd.); Kretingos r. 5 oik. (Eitučiai k. : Eitūtis pvd.; Gaudučiai k. : Gaudūtis pvd.; Kašučiai k. : *Kašutis, plg. Kašulis pvd. ir kt.); Klaipėdos r. 5 oik. (Lankučiai k. : Lankūtis pvd.; Legučiai k. : *Legutis, plg. Legutà pvd.; Pleškūčiai k. : *Pleškutis, plg. Pleškus pvd. ir kt.); Šilutės r. 4 oik. (Degūčiai k. : Degūtis pvd.; Ramūčiai k. : Ramūtis pvd.; Tvaskučiai k. : *Tvaskutis, plg. Tvaskà, Tvãskus pvd.; Žemūčiai k. : *Žemutis, plg. Žemutaitis pvd.); Mažeikių r. 2 oik. (Tvaskučiai k. : *Tvaskutis, plg. Tvaskà, Tvaskỹs pvd.; Troškūčiai k. : *Troškutis, plg. Troškà pvd.); Akmenės r. 2 oik. (Ramūčiai k. : Ramūtis pvd.; Viešučiai k. : *Viešutis, plg. Viešūnas pvd.); Plungės r. 5 oik. (Degūčiai k. : Degūtis pvd.; Maldučiai k. : *Maldutis, plg. Maldáuskas, Meldūtis pvd.; Narūčiai k. : Narūtis pvd. ir kt.); Šilalės r. 7 oik. (Gerdučiai k. : *Gerdutis, plg. Gerdáitis pvd.; Mišučiai k. : Mišūtis pvd.; Šeručiai k. : Šerūtis pvd. ir kt.); Telšių r. 2 oik. (Degūčiai k. : Degūtis pvd.; Skaudučiai k. : *Skაუდutis, plg. Skაუდas, Skaudỹs pvd.); Kelmės r. 12 oik. (Degūčiai k. : Degūtis pvd.; Ejūčiai k. : *Ejutis, plg. istor. Adams Eiutis avd.; Kirkūčiai k. : Kirkūtis pvd. ir kt.); Raseinių r. 7 oik. (Bakūčiai k. : Bakūtis pvd.; Gintučiai k. : *Gintutis, plg. Gintautis pvd.; Lakštūčiai k. : Lakštūtis pvd. ir kt.); Jurbarko r. 6 oik. (Ambručiai k. : Ambrūtis pvd.; Eimūčiai k. : Eimūtis pvd.; Klausūčiai k. : *Klausutis, plg. Klausas pvd. ir kt.); Joniškio r. 3 oik. (Degūčiai k. : Degūtis pvd.; Narsūčiai k. : Narsūtis pvd.; Vaizgučiai k. : *Vaizgutis, plg. Váizgutas pvd.); Šiaulių r. 16 oik. (Augūčiai k. : Augūtis pvd.; Auksūčiai k. : Auksūtis pvd.; Birūčiai k. : Birūtis pvd. ir kt.). -ūčiai Šilutės r. 1 oik. (Sakūčiai k. : *Sakūtis, plg. Sākas, Sakūōtis pvd.); Šilalės r. 1 oik. (Gimbūčiai k. : Gimbūtis pvd.). -uičiai Klaipėdos r. 1 oik. (Maciūičiai k. : *Maciuitis, plg. Macỹs, Maciùkas pvd.); Kelmės r. 1 oik. (Meškūičiai k. : *Meškuitis, plg. Mēškis, Meškus pvd., dar plg. meškūitis „meškos jauniklis, lokiukas“3); Joniškio r. 1 oik. (Medikūičiai k. : *Medikuitis, plg. Mēdikis, Medikỹs pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Meškūičiai msl., k. : *Meškuitis, plg. Mēškis, Meškus pvd.). 3 Žr. LKŽ VIII 1970. M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 37 –uižiai Joniškio r. 1 oik. (Rukužiai k. : *Rukužis, plg. Rukūža pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Piktužiai k. : Piktužis pvd.). –ukai Telšių r. 1 oik. (Ražiukai k. : *Ražiukas, plg. Ražys, Ražukas, Rožys pvd.); Raseinių r. 1 oik. (Ribūkai k. : *Ribukas, plg. Ribáitis, Ribičkas pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Kasčiukai k. : Kasčiūkas pvd.). –ukiai Šiaulių r. 1 oik. (Eidūkiai k. : Eidūkis pvd.). –uliai Klaipėdos r. 1 oik. (Dauguliai k. : Daugulis pvd.); Plungės r. 1 oik. (Bertuliai k. : Bertulys pvd.); Šilalės r. 1 oik. (Griguliai k. : Grigulis pvd.); Telšių r. 2 oik. (Geruliai k. : Gerulis pvd.; Kinčiuliai k. : *Kinčiulis, plg. Kiñčius pvd.). –užiai Klaipėdos r. 2 oik. (Dargužiai k. : Dargužis pvd.; Mikūžiai k. : Mikūžis, Mikūžys pvd.); Šilutės r. 1 oik. (Anužiai k. : Anužis, Anužys pvd.); Kelmės r. 2 oik. (Bagūžiai k. : Bagūžis pvd.; Gedūžiai k. : *Gedu žis, plg. Gėdžius, Gedūtis pvd.); Joniškio r. 1 oik. (Bitūžiai k. : *Bitūžis, plg. Bitė, Bitis pvd.); Šiaulių r. 1 oik. (Pikūžiai k. : *Pikūžis, plg. Pìkužas, Pikūtis pvd.). Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Vakarų Lietuvoje didelės dalies oikonimų su –aliai, –yčiai, –ikai, –ikiai, –uičiai, –ūčiai, –uižiai, –užiai pamatiniais žodžiais eina asmenvardžiai (pavardės arba pravardės), savo struktūroje turintys afiksus –alis, –ytis, –ikas, –ikis, –uitis, –utis, –uižis, –užis. Tai nėra produktyvūs dariniai, nors ir pasirodo tam tikruose kompaktiškuose plotuose. Pavyzdžiui, oikonimų su –yčiai yra bene visame plote, jų nerasta tik Klaipėdos, Tauragės, Kelmės ir Raseinių rajonuose; su –ikiai – kompaktiškoje žemaičių ploto dalyje (Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Mažeikių, Plungės, Telšių, Kelmės ir Šilalės rajonuose) bei Joniškio rajone; su –ūčiai – Šilutės ir Šilalės rajonuose; su –uičiai – Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonuose; su –uižiai – Joniškio ir Šiaulių rajonuose; su –uliai – Klaipėdos, Plungės, Šilalės ir Telšių rajonų plote; su –užiai – Klaipėdos, Šilutės ir Joniškio, Šiaulių rajonuose. Minėtame plote rasta: su –aliai – 27 oikonimai; su –eliai – 49 oik., su –yčiai – 10 oik.; su –ikiai – 22 oik.; su –uičiai – 4 oik.; su –ūčiai – 78 oik.; su 38 KALBOS KULTŪRA | 82 –ūčiai – 2 oik.; su –ukai – 3 oik.; su –uliai – 5 oik.; su –uižiai – 2 oik.; su –užiai – 7 oik. Kai kurie aptariamieji struktūros elementai yra universalesni, pavyzdžiui, su priesagomis –aliai, –ūčiai, –ukai yra daugiau priesaginių oikonimų, kitų, pvz., su –yčiai, –ikiai, –uičiai, –uižiai, –užiai aptinkama tik po vieną kitą iš atskirų rajonų. Ar šie formantai, perimti iš funkcionuojančių ar rekonstruotų asmenvardžių4, yra invaziniai ar reliktiniai, pasakyti sunku, kol nėra pakankamai ištirti antroponimų klodai; pažymėtina tik tai, kad oikonimai su formantais –yt– ir –ik– paplitę beveik visoje Prūsų Lietuvos teritorijoje (plg. Razmukaitė 1994: 13–14). ŠALTINIAI LASŽ 1974, 1976: Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1, 2, Vilnius. LAV 1925: Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas. LKŽ VIII 1970: Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. LPŽ 1985, 1989: Lietuvių pavardžių žodynas 1, 2, Vilnius. LITERATŪRA G r i n a v e c k i e n ė E. 1991: Nevedusių vyrų (berniukų) pavardžių priesagos. – Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, Vilnius. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1977: Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 159–168. R a z m u k a i t ė M. 1993: Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 133–165. R a z m u k a i t ė M. 1994: Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą. – Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Konferencijos tezės. Klaipėda, 13–14. Gauta 2009 10 28 4 Lietuvių kalbos atlaso medžiaga rodo, kad priesagos –ukas, –utis, –ūtis, –utis ir –ytis, taip pat kaip –aitis ir –elis, tarmėse vartojamos nevedusių vyrų (berniukų) pavardėms sudaryti (žr. Grinaveckienė 1991: 117–120 ir žemėl. nr. 111). M. RAZMUKAITĖ. Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus 39 ON SOME SUFFIXED OIKONYMS OF WESTERN LITHUANIA S u m m a r y The paper offers an overview of pluralia tantum oikonyms spread in western Lithuania and derived from personal names with the help of the diminutive suffixes –alis, –ytis, –ikas, –ikis, –ulis, –utis, –uižis, –utis, –užis. These are derivatives with the structural elements –aliai, –yčiai, –ikai, –ikiai, –uliai, –uičiai, –uižiai, –učiai, –užiai. The oikonyms have been collected from 15 districts of Western Lithuania: Akmenė, Mažeikiai, Skuodas, Kretingà, Klaipėda, Plùngė, Telšiai, Kėlmė, Šilùtė, Šilàlė, Tauragė, Raséiniai, roughly covering the area of Lowlanders (žemaičių) and Jùrbarkas, Jõniškis and Šiauliai, or the area of Western Highlanders (aukštaičių). The results of the investigation are rather tentative. MARIJA RAZMUKAITĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308 40 KALBOS KULTŪRA | 82