Iš kur „Kniūkštų“ pavardė

PRANAS KNIŪKŠTA Lietuvių kalbos institutas IŠ KUR KNIŪKŠTŲ PAVARDĖ Kniūkšta priskirtina prie retesnių lietuvių pavardžių. Kaip rodo Lietuvių pavardžių žodynas, tarpukario Lietuvoje buvo 60 tos pavardės šeimų (LPŽ I 1034). Tokia pavardė buvo paplitusi nedideliame žemaičių tarmės plote, daugiausia Salantų (19 šeimų), Plungės (14), Kulių (11), Kartenos (10) apylinkėse; iš visur kitur kartu jų minima tik šešios. Žodyne pateikta ir forma su trumpuoju u – Kniukšta. Iš viso tokių šeimų priskaičiuota 45, vos ne pusė jų iš Kretingos, kitos iš platesnio ploto – nuo Mažeikių ir Sedos iki Klaipėdos. Dėl kilmės atsargiai pasakyta: „Atrodo, kad pavardės su trumpu u balsiu yra antrinės, vėlesnės, tam tikri perdirbiniai iš pavardžių su kniūkšt-.“ Iš tikrųjų to atsargumo čia nė nereikia, galima drąsiai sakyti, kad šios pavardės su trumpuoju u yra iškreiptos, o dar tiesiau sakant – su rašybos klaida užrašytos formos. Plačiau apie tai rašyta atskirame straipsnyje „Kniūkšta, ne Kniukšta“1. Galima pridėti, kad forma su trumpuoju u galėjo sklisti ir iš lenkiškų ar rusiškų tos pavardės užrašų Kniukszta, Кнюкшта, iš jų paprastai atkuriama Kniūkšta. Minimos dar dvi aptariamos pavardės atmainos Kniūkštas ir Kniūkštys, užrašytos toliau nuo pagrindinio pavardės paplitimo ploto: Kniūkštas – 4 kartus (tarp jų du iš Kauno), Kniūkštys – vieną kartą, ir tą patį atkurtą iš suvokietintos formos Kniukšties. Tai greičiausia atsitiktiniai Kniūkštos perdirbiniai, kur pakeistas ne tik balsio u ilgumas, bet ir galūnė. Žodyne pavardė Kniūkšta siejama su būdvardžiu kniūkštas, kniūkšta, duodama jo reikšmė, sinonimiška su būdvardžiu kniūbščias – „pasilenkęs, žemę veidu siekiantis“. Pateikta ir tiesiogiai su būdvardžiu kniūbščias (kniūb-ščias) siejama pavardė Kniūpštà (iš Kniūbšta), tiesa, užrašyta tik vieną kartą – iš Gargždų. Pavardės Kniūkšta ir Kniūpštà susietos nuoroda žr.: Kniūkšta žr. Kniūpštà; Kniūpštà žr. Kniūkšta. Žodynas jas sieja pagal darybos ir reikšmės 1 Žr. Kniūkšta P. Kalbos vartosena ir tvarkyba, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2001, 576–578. P. KNIŪKŠTA. Iš kur Kniūkštų pavardė 27 panašumą, bet nurodo skirtingą jų savarankišką kilmę: Kniūpšta kildinama iš kniūbščias, Kniūkšta – iš kniūkštas. Žiūrint istoriškai, šių pavardžių santykiai kiek kitokie, sudėtingesni, juos atsekti padeda senesnių laikų šaltiniai. Seniausias toks šaltinis yra Salantų bažnyčios 1641–1659 metų krikšto įrašų knyga, saugoma Salantų bažnyčios archyve. Tiesa, šioje knygoje pavardės Kniūkšta nėra; nepavyko rasti nė pavardės Kniūpšta, bet ją buvus rodo ten užrašyti tėvavardžiai Kniūpštaitis, Kniūpštaitė (rašoma lenkiška rašyba Kniupsztaytis, Kniupsztaytė – juos atlietuvinęs straipsnio autorius rašo su ilgąja ū). Knygoje porą kartų minimas Ambraziejus (Ambrozius) Kniūpštaitis: 1657 m. rugpjūčio 28 d. užrašytas toks krikšto tėvas; 1658 m. vasario 28 d. pakrikštyta mergaitė, kurios tėvas taip pat (tikriausiai tas pats) Ambraziejus Kniūpštaitis. Kniūpštaitė užrašyta 1659 m. kovo 1 d., tą dieną pakrikštyta Marinos Kniūpštaitės dukra (rašomos ikisant(u)okinės motinų pavardės). Abu tie Kniūpštaičiai iš Barzdžių, reikia manyti, kad Barzdžiuose gyveno jų tėvas Kniūpšta. Iš kitų vietų nei Kniūpštaičių, nei Kniūpštų neužrašyta, galimas daiktas, kad tada kitur jų ir nebuvo. Toks su veiksmažodžiu kniupti ir jo vediniu kniūpščias susijęs asmenvardis iš pradžių turėjo būti pravardė ir reikšti vieną konkretų klumpantį ar klupinėjantį žmogų. Toks žmogus turėjo gyventi Barzdžiuose, kitur tokios pravardės galėjo ir nebūti, panaši žmogaus ypatybė galėjo būti neįvardijama arba nurodoma kitokios darybos žodžiu. Panašios reikšmės pavardė Kniustis, sietina su klupimą reiškiančiu veiksmažodžiu kniusti (LKŽ VI 270), 1641 m. liepos 28 d. įraše yra užrašyta iš gretimo Pesčių kaimo. Po keletą kartų užrašyta sulenkinta pavardė Kniustovič (rašoma lenkiškai Kniustowicz) ir tėvavardžiai Kniustaitis, Kniustaitė (pastarieji ne tik iš Pesčių). Pavardėmis virtusius asmenvardžius Kniustis ir Kniūpšta ištiko skirtinga baigtis. Kniustis laikui bėgant silpo: Salantų parapijos gyventojų 1853 metų sąraše Kniustis užrašytas du kartus, po vieną – Kniustaitė (rašoma Kniustowna) ir Kniustienė (rašoma Kniustowa); 1896 metų sąraše likęs tik vienas Kniustis (rašoma rusiškai – Кнюстис). Po keleto dešimtmečių Kniustis visai išnyko – LPŽ tokia pavardė nebeminima. Pavardė Kniūpšta laikėsi iki XIX a., vėliau įgijo kitą pavidalą ir tapo Kniūkšta. Senąją formą dar randame Kalnalio bažnyčios 1793–1821 metų krikšto įrašų knygoje (knyga saugoma Kretingos muziejuje). Joje pavardė Kniūpšta (rašoma Kniupszta) ir mergautinė pavardė Kniūpštaitė (rašoma Kniupsztowna) per XVIII a. paskutinį dešimtmetį užrašyta iš trijų kaimų – 28 KALBOS KULTŪRA | 82 Bardžių, Kūlių Sodos (dabar Kūlsodis) ir Nasrėnų. Iš Bardžių 1796 m. užrašytas krikšto tėvas Juozapas Kniūpšta ir to paties vaiko motina Kotryna Kniūpštaitė; iš Kūlių Sodos – 1794 m. vaiko tėvas Juozapas Kniūpšta; iš Nasrėnų – 1794 m. krikšto motina Julija Kniūpštaitė, 1796 m. krikšto motina Kotryna Kniūpštaitė, 1799 m. krikšto tėvas Laurynas Kniūpšta. Knygoje randama šiek tiek kitokių pavardžių variantų. Iš Nasrėnų 1794 m. užrašytas Stanislovas Kniupštas. Ypač įdomus 1820 m. įrašas, skelbiantis, kad pakrikštyto vaiko motina yra Marina Kniuštūona (Kniusztołwna), o krikšto motina Ona Kniuštūona – abi iš Kūlupėnų. Atlietuvinta jų pavardė būtų Kniūštaitė, o atitinkama vyro pavardė Kniūšta. Tokios formos galėjo atsirasti kaip užrašymų riktai, bet jos rodo ir tai, kad su senąja pavardės forma ėmė konkuruoti kitos pavardės atmainos ir kitos pavardės, tarp kurių buvo ir Kniustis. Šalia Kniūpštos atsiradęs Kniūšta buvo tarsi tiltelis nuo Kniūpštos prie Kniūkštos. Pereiti nuo vienos formos prie kitos buvo lengva todėl, kad formaliai (pagal skambesį) jos buvo panašios, o jų pirminė reikšmė ir sąsaja su veiksmažodžiu kniūpti išblukusi. Kad Kniūšta ir Kniūkšta gali būti suvokiamos kaip tos pačios pavardės variantai, rodo keli mano tėvo dokumentai, vienas jų 1928–1938 metų prievolių atlikimo knygutė. Jos viršelyje ir pirmųjų trejų metų puslapiuose užrašyta Kniūšta, tolesniuose puslapiuose Kniukšta, vienoje vietoje net Kniusta (visur rašoma trumpoji u). Pagaliau ir pats straipsnio autorius yra gavęs siuntų, kur pavardė buvo užrašyta ne Kniūkšta, o Kniūkštas, Kniusta, jau nekalbant apie variantą su trumpąja u – Kniukšta. Kniūkštos atsiradimą iš Kniūpštos galėjo skatinti ir priebalsių asimiliacijos polinkis – forma su dviem k patogesnė tarti, negu nuo k šokti prie p. Minėtoje Kalnalio bažnyčios krikšto įrašų knygoje pavardės Kniūkšta nėra, bet ji randama Salantų parapijos gyventojų 1853 metų sąraše. Čia jau nebėra senosios formos Kniūpšta, ją visur pakeitė Kniūkšta (rašoma Kniukszta). Kniūkšta atsirado ir tuose kaimuose, kur Kalnalio knygoje buvo Kniūpšta, – Bardžiuose ir Kūlių Sodoje. Kniūpšta šiaip sau be pėdsako negalėjo dingti. Akivaizdu, kad Kniūkšta čia buvo ne nauja pavardė ir ji sudaryta ne iš žodžio kniūkštas, o perdaryta iš pavardės Kniūpšta. Sąrašas rodo ne tik naująjį pavardės pavidalą, bet ir jos paplitimą. Iš jo matyti, kad Salantų parapijoje tuo metu buvo penkios savarankiškos Kniūkštų šeimynos, – kaip šeimininkai užrašyti penki Kniūkštos. Vienas toks namų šeimininkas Pranciškus Kniūkšta gyveno Erlėnuose, du – Simonas Kniūkšta ir Jonas Kniūkšta – Jakštaičiuose, taip pat du, abu Juozapai, – Bardžiuose. P. KNIŪKŠTA. Iš kur Kniūkštų pavardė 29 (Iš šeimos narių galima atsekti, kad vienas jų mano prosenelis.) Prie kitų šeimų įrašyti trys savo šeimas turintys kampininkai: Jakštaičiuose – Antanas Kniūkšta, Kūlių Sodoje – Juozapas Kniūkšta, Barzdžių Medsėdžiuose – Mikodemas Kniūkšta (taip ir užrašyta – Mikodemas). Dar du Kniūkštos užrašyti kaip kitų šeimininkų samdiniai: Juodupėnuose – Petras Kniūkšta, Šaučikiuose – Juozapas Kniūkšta su žmona Ona. Šeimų narių, žmonų ir vaikų, užrašyti tik vardai, todėl visai nėra Kniūkštienių. Tačiau užrašytos šešios ne savo šeimose gyvenusios Kniūkštaitės (rašoma Kniukszłowna) – viena Salantų parapijos namuose, viena Pesčiuose kaip kampininkė, keturios samdinės (Juodupėnuose dvi, Jakštaičiuose ir Kūlių Sodoje po vieną). Taigi Kniūkštų pavardė Salantų parapijoje buvo paplitusi, užrašytos devynios šeimos, gyvenusios septyniuose kaimuose, o iš viso Kniūkštų ir Kniūkštaičių užrašyta net iš devynių vietovių. Tačiau Kniūkštų nėra Nasrėnuose, iš kurių Kalnalio krikšto įrašų knygoje buvo užrašyti Kniūpšta ir Kniūpštaitė, bet ten nebelikę ir Kniūpštų. Panašų Kniūkštų pavardžių vaizdą rodo Salantų parapijos gyventojų sąrašas, sudarytas 1896 metais. Tiesa, jis skiriasi išoriškai, nes rašytas spaudos draudimo laikais rusiškais rašmenimis, o vardai ir pavardės surusinti labiau nei anksčiau būdavo lenkinami. Ir Kniūkšta rašomas su galūne –o – Кнюкшто, yra taip užrašytų ir moterų, turbūt tai Kniūkštaitės, o kartą užrašyta ištekėjusią moterį rodanti forma Кнюкшотова. Tokie iškraipymai netrukdo atkurti tikrąsias pavardes ir atsekti jų paplitimą. Antrajame sąraše randamos visos penkios buvusios savarankiškos Kniūkštų šeimynos. Bet atsirado dvi naujos – Erlienuose užrašytas antrasis šeimininkas Petras Kniūkšta, Barzdžių Medsėdžiuose buvusį kampininką pakeitė šeimininkas Antanas Kniūkšta. Nebelikę Jakštaičiuose ir Kūlių Sodoje buvusių kampininkų, Juodupėnuose ir Šaučikiuose buvusių samdinių, – pastaruosiuose trijuose kaimuose Kniūkštų visai nebematome. Samdinys užrašytas Didžiuosiuose Žalimuose, kampininkas – Salantuose. Kniūkštaičių samdinių visai neužrašyta, tačiau yra moterų (Kniūkštaičių ar Kniūkštienių) kampininkių – viena Šaukliuose, dvi Salantuose. Iš viso Kniūkštų pavardė užrašyta iš septynių vietovių, tvirtos Kniūkštų tėvonijos yra Barzdžiai, Erlėnai ir Juodupėnai, pamažu ši pavardė ateina ir į Salantus. Kniūkštų pavardė XIX a. pabaigoje neabejotinai buvo paplitusi ne vien Salantų parapijoje, nors konkrečių tokių duomenų šio straipsnio autorius ir neturi surinkęs. Bet akivaizdūs faktai rodo, kad toliau ji plito ir pagal skaičių, ir pagal plotą. 30 KALBOS KULTŪRA | 82 Lietuvių pavardžių žodynas rodo, kad apie XX a. vidurį Salantų apylinkėse buvo 19 Kniūkštų šeimų (žodyne įsivėlė klaida, toje vietoje duota ne Salantų, o Sintautų santrumpa). Reikia manyti, kad imtas Salantų valsčiaus plotas, o jis maždaug sutapo su Salantų parapija. Vadinasi, per pusę šimtmečio Salantų apylinkėse šios pavardės gyventojų padaugėjo dvigubai. Kniūkštų pavardė beveik tokia pat dažna Plungės ir Kretingos apylinkėse (užrašyta po 18 kartų), kiek retesnė, bet taip pat paplitusi Kartenos (10) ir Kulių (11) apylinkėse. Nors vienur ji užrašyta su ilgąja, kitur su trumpąja u, bet tai ta pati pavardė, todėl jos čia skaičiuojamos ir aptariamos kartu. Žodynas rodo, kad ši pavardė XX a. viduryje buvo paplitusi nedideliame žemaičių tarmės plote tarp Salantų, Kretingos, Kulių ir Plungės (į tą plotą įeina ir Kartena). Iš kitų vietų ji užrašyta vos po vieną kitą kartą. Iš viso ta pavardė, įskaitant ir variantą Kniukštas, užrašyta 109 kartus, pagrindiniame plote – 76, visur kitur – 33. Dabartinį Kniūkštų pavardės paplitimą galima įsivaizduoti iš telefonų knygų, kur pateiktos stacionarius telefonus turinčių asmenų pavardės. Pagal Klaipėdos apskrities 2001 metų telefonų knygą tais metais Kretingos rajone telefonus turėjo 15 Kniūkštų, 26 Kniūkštienės ir viena Kniūkštaitė (daugelis jų ten užrašyti su trumpąja u). Tai rodo, kad tada Kretingos rajone turėjo būti apie 40 Kniūkštų šeimų. Prieš pusę šimtmečio tame plote (Kretingos, Salantų, Kartenos ir Darbėnų valsčiuose) jų užrašyta 51, taigi šiek tiek daugiau. Telefonų knyga tikrojo skaičiaus nerodo, galėjo būti ir tokių Kniūkštų šeimų, kurios telefono neturėjo. Šiaip ar taip, senajame Kniūkštų pavardžių plote jų nedaugėjo, o mažėjo. Tai nereiškia, kad sumažėjo bendrasis Kniūkštų pavardžių skaičius. Jų padaugėjo kitose vietose, pradėjo plisti ten, kur anksčiau visai nebuvo. Antai XX a. viduryje iš Klaipėdos ir Endriejavo ši pavardė užrašyta po 5 kartus, o pagal 2001 metų telefonų knygą Klaipėdos mieste ir rajone telefonus turėjo net 55 Kniūkštų pavardės asmenys (Kniūkštos ir Kniūkštienės). Kitomis kryptimis Kniūkštų pavardė paplito dar toliau. Pagal Kauno apskrities 2004 metų telefonų knygą Kaune tada telefonus turėjo šešios, Kauno rajone – dvi Kniūkštų šeimos. Keturios tokios pavardės užrašytos iš Kaišiadorių rajono. Vilniaus miesto 2004 metų telefonų knygoje Kniūkšta įrašytas septynis, Kniūkštienė – keturis kartus. Vilniaus apskrities rajonuose tos pavardės nėra, čia ji nespėjo paplisti. Apskritai ji paplitusi Lietuvos vakaruose ir didžiuosiuose miestuose. Kaip Kniūkštų pavardė plito, galiu pailiustruoti savo giminės pavyzdžiais. XX a. pradžioje Salantų valsčiaus Barzdžių kaime gyveno mano senelis Ka P. KNIŪKŠTA. Iš kur Kniūkštų pavardė 31 zimieras Kniūkšta. Trečiajame dešimtmetyje vienas jo sūnus apsigyveno Darbėnų, kitas – Kretingos valsčiuje, o trečiasis, mano tėvas, liko Barzdžiuose. Nei kretingiškis, nei darbėniškis vyriškosios giminės palikuonių nepaliko ir pavardės nepratęsė, tad ji vėl turėjo pradėti sklisti nuo Barzdžių. Čia, tėvo šeimoje, mes buvome trys broliai – vienas liko Barzdžiuose, kiti du įsikūrėme toliau, vienas Kretingoje, kitas Vilniuje. Ši kartą giminės pavardės plitimas nebesustojo, tolesnė karta ją paskleidė vos ne po visą Lietuvą. Mūsų giminės jaunosios kartos Kniūkštų yra net septyniuose miestuose: Kretingoje, Šventojoje, Klaipėdoje, Telšiuose, Kaune, Rumšiškėse ir Vilniuje. Deja, giminės tėvonijoje jos nebeliko, paskutinį Barzdžių Kniūkštą, brolį Juozą, išlydėjome į Amžinybę 2008 metais. Tokia pusantro šimto metų trukusi Kniūkštų pavardės istorija. O jei skaičiuotume nuo ankstesnės pavardės formos Kniūpšta, ji apima net pusketvirto šimto metų. Keitėsi laikai, kito pavardė, išsiplėtė ir toliau plečiasi jos geografija. Kaip sakoma: Tempora mutantur et nos mutamus in illis – laikai keičiasi, su jais keičiamės ir mes. LITERATŪRA LKŽ VI 1962 – Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. LPŽ I 1985 – A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. Lietuvių pavardžių žodynas 1 (A–K), Vilnius. Gauta 2009 10 29 WHERE HAS THE SURNAME KNIŪKŠTA COME FROM? Summary The Dictionary of Lithuanian Surnames (Lietuvių pavardžių žodynas) suggests that the surname Kniūkšta should be related to the adjective kniūkštas and is comparable to the surname Kniūpšta made from the adjective kniūbsčias. Older sources suggest that Kniūkšta might have originated from Kniūpšta. The Salantai church book of the 17th century does not have a single entry for Kniūkšta; however, it has a patronymic Kniūpštaitis from the village of Barzdžiai, which might indirectly refer to Kniūpšta residing in the same village. The surname Kniūpšta was preserved until the beginning of the 19th century; its last entry was found in the last decade of the 18th century in the birth register of the church book of Kalnalis. 32 KALBOS KULTŪRA | 82 The surname Kniūkšta was recorded in the census of Salantai parish in 1853. However, it had not a single Kniūpšta; the latter surname also disappeared from the villages previously mentioned in the church book of Kalnalis. This might suggest that Kniūkšta was not a new surname but rather made from Kniūpšta. In Salantai parish in the 19th century the surname Kniūpšta was most frequent in three villages: Barzdžiai, Erlėnai and Juodupėnai. In the middle of the 20th century it was mostly found in a small area of Lowlanders (žemaičių) between Salantai, Kretinga, Kuliai and Plungė; in the 20th century the surname spread to the west of Lithuania and major cities of the country. PRANAS KNIŪKŠTA Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, Vilnius LT–10308 P. KNIŪKŠTA. Iš kur Kniūkštų pavardė 33