Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės

KALBA VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas DĖL DAR VIENOS LIETUVIŲ PAVARDŽIŲ ATSIRADIMO GALIMYBĖS Tiriant XIX a. lietuvių asmenvardžių sistemą1, be kitų dalykų, norima pagal galimybes išsamiau atsakyti į klausimą, kokios aplinkybės ir priežastys lėmė dabartinių pavardžių visumos kokybę. Pastarąją apibūdinant struktūros požiūriu pirmiausia atkreiptinas dėmesys į pavardžių, turinčių slaviškas priesagas – įvairias -sk- tipo ir -avičius, -evičius, gausumą. Tai jau yra vertinta lietuvių istorinės antroponimikos tyrimuose kalbant apie susidariusių lietuvių pavardžių galutinio nusistovėjimo ypatumus, ypač apie šių asmenvardžių slavinimą (žr. Maciejauskienė 1991: 169–214; Ragauskaitė 2005: 63–74) ir jų lyčių varijavimą (Maciejauskienė 1997: 73–75, 77–80; Ragauskaitė 2005: 93–94). Be to, yra išskirtos ir svarbiausios visų tokios struktūros pavardžių atsiradimo galimybės – asmenvardžių slavinimas ir skolinimasis – kartu dar pripažįstant, kad pavardės su priesagomis -avičius, -evičius galėjo atsirasti ir natūraliai iš XVI a. (o ir vėliau) dėl Lietuvos valstybės kalbinės situacijos ypač dažnų ir plačiai paplitusių su šiomis priesagomis sudarytų patronimų (Maciejauskienė 1993: 82–83, 84–85; 1996: 60). Aptariant pavardžių slavinimą, be kitų dalykų, buvo atkreiptas dėmesys ir į šių asmenvardžių šaknų (kamienų) vertimą į lenkų kalbą dažniausiai kartu iš esmės pakeičiant ir verčiamų pavardžių struktūrą (Maciejauskienė 1991: 1 Turima omenyje šio straipsnio autorės rašoma monografija. V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 9 209–211; 1993: 86–88)2. Toks vertimas, be abejo, turėjo įtakos ne tik galutiniam dabartinių pavardžių kilmės kontekstui, kuriame genetiškai lietuviškų pavardžių yra palyginti nedaug3, bet ir bendram jų struktūros vaizdui. Pripažįstant, kad lietuvių pavardžių kilmės kontekstą, be kitokių, lėmė ir visai objektyvios priežastys (kaip žinoma, dauguma pavardžių susidarė iš krikščioniškų vardų4), o slaviška šių asmenvardžių struktūra – jau minėtos jų atsiradimo galimybės, kartu reikia pripažinti, kad anaiptol ne į visus su šiais dalykais susijusius klausimus jau yra atsakyta. Trūkstamų atsakymų, žinoma, reikia ieškoti toliau kaupiant ir tiriant istorinės antroponimijos duomenis bei paisant nuostatos, kad šiuo požiūriu ypač svarbūs yra XIX a., laikotarpio, kai toliau stabilizavosi susidariusių lietuvių pavardžių lytys, asmenvardžiai5. Jau dabar akivaizdu, kad šio šimtmečio antroponimijos vertinimas ne tik patvirtina iki šiol padarytas išvadas, bet ir išplečia tyrimą įvairaus pobūdžio naujais duomenimis. Tarp pastarųjų buvo pastebėta ir tokių, kuriais galbūt įmanoma pagrįsti spėjimą buvus ir kitokių, ligišoliniuose tyrimuose dar neįvardytų, slaviškos struktūros ir svetimos kilmės mūsų pavardžių atsiradimo galimybių. Apie vieną iš tokių galimybių bus kalbama šiame straipsnyje. Ją pateikti ir bent spėjamai pagrįsti leido XIX a. šaltiniuose užfiksuoti asmenų įvardijimai vardu ir dviem pavardėmis, sujungtomis žodžiais arba, kitaip. Priklausomai nuo to, kokia kalba rašyti šaltiniai, šie žodžiai pateikiami kaip lotynų alias, rusų или, иначе, be to, vartojamas lotynų kalbos žodis vel ar tik jo sutrumpinimas v: Maciej Wersocki alias Szykszna, Янъ Марцинкевичъ или Клестонь, Мацей Версоцкій иначе Шикина, Casimirus Kijzkis vel Moteiko, Gasper Ajewski v. Margas6. Kaip matyti, įvardijimuose užfiksuota po dvi 2 Tai darant buvo remtasi asmenvardžių lenkinimo XVII a. pradžios Vilniaus šv. Jono bažnyčios knygose aptarimu, kuriame, be kitų duomenų, yra pateikta ir daug tokio vertimo pavyzdžių (žr. Zinkevičius 1977: 105–111). 3 Manoma, kad tokios pavardės sudaro tik apie 30 proc. visų dabartinių pavardžių (žr. Vanagas 1982: 64). 4 Tai, be kita ko, paliudija ir XVII a. (šimtmečio, kada lietuvių pavardės formavosi intensyviausiai) asmenvardžių kilmės vertinimas (žr. Maciejauskienė 1991: 230–243). 5 XIX a. antroponimija tyrimui ypač paranki ir dėl to, kad ją ir dabartinėmis vadinamų pavardžių sankaupą – Lietuvių pavardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteką, kurios pagrindu parengtas LPŽ, skiria palyginti nedidelis laiko tarpas (kartoteka sukaupta XX a. ketvirtajame dešimtmetyje). Tai ypač padidina istorinių ir dabartinių pavardžių tapatinimo, jų paplitimo duomenų lyginimo ir, žinoma, su tuo susijusių išvadų patikimumą. 6 Čia pateikta tik po vieną tokių užrašymų pavyzdį manant, kad šių žodžių vartosenos dažnumas ir tai, kaip rašomas vel sutrumpinimas, bei kiti panašūs dalykai bus matyti iš toliau pateikiamų ir aptariamų tokio įvardijimo atvejų. 10 KALBOS KULTŪRA | 82 pavardes, ir tai visus juos išskiria iš šiam laikotarpiui įprasto lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde konteksto7. Ankstesnėse publikacijose jau buvo konstatuota, kad XIX a. šaltiniuose pasitaiko tokių įvardijimų (žr. Maciejauskienė 1993a: 104; 1997: 83–84), bet išsamus jų vertinimas iki šiol nebuvo pateiktas. Keletas tokių įvardijimų buvo paminėti aptariant pavardžių slavinimą (Maciejauskienė 1991: 209–210). Pamėginus įvertinti visuose sukauptuose tokio pobūdžio įvardijimuose užfiksuotų pavardžių struktūrą ir kilmę paaiškėjo, kad galima išskirti ne vieną šių užrašymų tipą. Tokio išskyrimo pamatas būtų nevienodos sąsajos tarp abiejų pavardžių, greičiausiai liudijančios ir skirtingas tokių įvardijimų atsiradimo priežastis – pakankamai aiškias ir galbūt tik spėjamas. ASMENŲ ĮVARDIJIMŲ SU DVIEM PAVARDĖMIS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS Kaip jau teigta, tokių įvardijimų atsiradimo priežastys gali būti ir aiškios, ir tik spėjamos. Prie pirmųjų priskirtinas jau minėtas lietuviškos kilmės pavardžių šaknų (kamienų) vertimas į lenkų (rusų) kalbą kartu pakeičiant ir asmenvardžių struktūrą. Tai nesunkiai atpažįstami dviejų pavardžių – autentiškos ir suslavintos – rašymo viename įvardijime atvejai. Štai du tokie įvardijimai su trumpais paaiškinimais: Georgij Awinas alias Baranowſki (2, 37; 1819)8 – įvardijime iš Inturkės parapijos (Molėtų r.) bažnytinės knygos užrašytos pavardės *Avinas ir *Baranauskas. Pirmąją galima tapatinti su dabartine pavarde Āvinas, kuri kildinama iš liet. āvinas ir nėra žinoma ne tik apie Inturkę, bet ir apskritai Molėtų r. (žr. LPŽ I 142). Vadinasi, ji greičiausiai nėra tapusi oficialia šaltinyje užrašyto asmens pavarde. Antroji tapatintina su pavarde Baranaũskas, kuri 7 Dėl to, kad XIX a. šaltiniuose kaip tik toks lietuvių įvardijimas buvo tapęs norma (plačiau žr. Maciejauskienė 1993a: 100–103). 8 Skliaustuose pateikiamas šaltinio numeris gale straipsnio pridedame jų sąraše, po kablelio – šaltinio lapo arba puslapio nuoroda, o po kabliataškio – metų, kuriais šaltinyje taip buvo užrašytas asmuo, nuoroda. Nenorėta labai išplėsti šaltinių sąrašo, todėl atrenkant asmenų įvardijimus stengtasi juos imti iš tų pačių šaltinių. Kaip tik dėl to tarp straipsnyje aptariamų įvardijimų daugiausia yra tokių, kurie užfiksuoti keturiose Inturkės parapijos (Molėtų r.) bažnytinėse knygose. V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 11 yra tarp dažniausių mūsų pavardžių9 ir funkcionuoja įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų – ir Molėtų r. (Joniškyje 14 šeimų, Molėtuose net 23 šeimos ir kitur). Akivaizdu, kad kaip tik šis istorinis asmenvardis liko oficialia asmens pavarde. Vertinant pastarosios kilmę ji gretinama su analogiškomis lenkų ir baltarusių pavardėmis, tiesa, dar paminint ir slavizmą barõnas „avinas“ (LPŽ I 190–191, 199). Taigi jokių sąsajų su Āvinas, nors pateiktas įvardijimas rodo ir kitokią šios slaviškos struktūros ir kilmės lietuvių pavardės atsiradimo galimybę. Ignatius Wisocki alias Awkƒztolis (3, 5; 1809) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos yra pavardės *Visockas ar pan. ir *Aukštuolis. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Visòčkas, kuri funkcionuoja ir Molėtų r. (4 šeimos Joniškyje); vertinant kilmę pavardė gretinama su analogiškomis slaviškomis (baltarusių, lenkų, rusų) pavardėmis (žr. LPŽ II 1234–1235). Antroji tapatintina su dabartine pavarde Aukštuõlis, kuri žinoma ir Molėtų r. (tiesa, kiek toliau nuo Inturkės – 40 šeimų Balninkuose), o yra kildinama iš liet. aukštuõlis: áukštas (žr. LPŽ I 139). Kuri pavardė liko oficialia užrašyto asmens pavarde, šiuo atveju nėra visai aišku, tačiau tikėtina, kad Visòčkas. Kita pakankamai aiški tokių įvardijimų atsiradimo priežastis taip pat sietina su slavinimu, šį kartą – tik su pavardžių struktūros pakeitimu. Tai atvejai, rodantys, kad asmenų įvardijimuose užfiksuotos dvi tos pačios kilmės, bet skirtingos struktūros pavardės. Ir šie įvardijimai pateikiami su trumpais komentarais: Францишекъ Борткусъ или Борткевичъ (8, 29; 1850) – įvardijime iš Drūpiškės dvaro (Kelmės r.) gyventojų revizinio sąrašo užfiksuotos pavardės *Bartkus ir *Bartkevičius. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Bãrtkus, o antroji – su Bartkẽvičius, kurios abi funkcionuoja buvusio dvaro vietose ir yra kilusios iš krikščioniško vardo Baltramiejus lyčių (žr. LPŽ I 203–204). Kuris iš dviejų įvardijime užrašytų asmenvardžių liko oficialia šaltinyje minimo asmens pavarde, nėra aišku. Tačiau prie įvairiose Lietuvos vietose funkcionuojančių pavardžių Bartkẽvičius rašomos pastabos žmonės vadina Bãrtkus (žr. LPŽ I 203–204), be abejo, rodo, kad pavardė Bãrtkus slavininant tikrai galėjo būti keičiama pavarde su slaviška priesaga –evičius. Josephi Markuniec alias Markiewicz (2, 37; 1819) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos užfiksuotos pavardės *Markūnas (*Morkūnas) 9 Ją turi apie 800 lietuvių šeimų – žr. Maciejauskienė 1987: 74. 12 KALBOS KULTŪRA | 82 ir *Markevičius (*Morkevičius), turinčios lietuvišką patroniminę priesagą –ūnas ir slavišką priesagą -evičius. Pirmoji tapatintina su dabartinėmis pavardėmis Markūnas, Morkūnas, antroji – su Markevičius. Visos jos, be kitų vietų, funkcionuoja ir Molėtų r., tiesa, toliau nuo Inturkės (Balninkuose ir Giedraičiuose). Čia dar galima paminėti ir pavardę Morkevičius, kuri Molėtų r. nėra žinoma. Visos pavardės kilusios iš krikščioniško vardo Mōrkus lyčių (žr. LPŽ II 163, 164, 271). Kuris iš įvardijime užrašytų asmenvardžių liko oficialia asmens pavarde, nėra aišku. Minėti dėl slavinimo atsiradę įvardijimai, kuriuose užrašyta po dvi pavardes, XIX a. šaltiniuose nėra dažni. Daugiausia pasitaikė kitokių įvardijimų. Juose užrašytų dviejų pavardžių sąsajos nėra aiškios. Taigi tik spėjamos gali būti ir tokių įvardijimų atsiradimo priežastys. Nesunku pastebėti, kad pavardžių porose yra atsidūrę skirtingos struktūros asmenvardžiai. Pastebimai retesni iš šių įvardijimų yra tokie, kuriuose užrašytos dvi skirtingos kilmės pavardės, neturinčios aptartų slaviškos struktūros požymių (-sk- tipo ir -avičius, -evičius priesagų). Štai pora tokių minėto įvardijimo atvejų: Casimirus Kiškis vel Moteiko (1, 65; 1805), Jerzy Kiškis alias Moteiko (4, 5; 1814) – įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinių knygų užfiksuoti asmenvardžiai *Kiškis ir *Moteika (*Mateika). Pirmasis tapatintinas su dabartine pavarde Kiškis, kuri funkcionuoja parapijos vietose (5 šeimos Joniškyje) ir yra kildinama iš liet. kiškis (žr. LPŽ I 1006). Antrasis tapatintinas su pavarde Matéika, Mateikà, kuri labai dažna Molėtų r. (22 šeimos Joniškyje, 14 – Molėtuose ir kitur) ir yra susidariusi iš krikščioniško vardo Motiejus lyčių (žr. LPŽ II 178). Dabartinių pavardžių paplitimo duomenys neleidžia spręsti, kuris iš įvardijimuose užfiksuotų asmenvardžių liko oficialia minimų asmenų pavarde. Spėtina, kad tokie įvardijimai galėjo būti susiję su pastangomis pravardinės kilmės (šiuo atveju – aiškios lietuviškos) pavardę pakeisti neutralesne. Augustyn Klungis v. Ilgutis (5, 51; 1834–1837) – įvardijime iš Pašvalio dvaro dokumento užfiksuotos pavardės *Klungis ir *Ilgutis. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Klungis, kuri žinoma ir Pasvalyje (1 šeima), o jos kilmė, manoma, nėra aiški (žr. LPŽ I 1029). Antroji tapatintina su pavarde Ilgūtis, funkcionuojančia ir netoli Pasvalio (2 šeimos Salōčiuose) ir kildinama iš liet. ilgas (žr. LPŽ I 766, 765). Kuris iš dviejų asmenvardžių liko oficialia asmens pavarde ir kodėl jie užfiksuoti viename įvardijime, lieka neaišku. V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 13 Mačkunasth ili Kallade, Andrei Martinovič (7, 201; 1882) – valstiečių luomui priklausančio Bürgènų dvaro (Pasvalio r.) savininko įvardijime10 užfiksuotos pavardės *Mačkunas (*Mockūnas) ir *Kaladė. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Mockūnas, kuri funkcionuoja dvaro vietose (2 šeimos Daujėnuose, 12 – Krinčine, 1 – Pasvalyje) ir yra susidariusi iš krikščioniško vardo Motiejus lyčių (žr. LPŽ II 263). Antroji tapatintina su pavarde Kalādė, žinoma tik toliau nuo Pasvalio ar kitų dvaro vietų ir kildinama iš slavizmo kalādė (žr. LPŽ I 892). Galima spėti, kad įvardijime atsispindi pastangos aiškios pravardinės kilmės, lyg ir per prastą pavardę pakeisti priimtinesne, tam tikru požiūriu – neutralesne. Kaip matyti, dviejų pavardžių užrašymo tokiuose įvardijimuose priežastys gali būti neaiškios ar tik spėjamos. Tą patvirtina ir kiti šio tipo įvardijimai. Štai užrašyme Jan Grygzentis v. Tomaszunas (611; 1835) užfiksuotų pavardžių lyginimas su dabartinėmis, paisant pastarųjų paplitimo duomenų, rodo išlikus antrąją pavardę Tamošiūnas, o iš moters įvardijimo Anna Grodziowna v. Pakultiniowna (1, 85; 1810) rekonstruotų jos tėvo pavardžių *Gruodis ir *Pakultinis lyginimo su dabartinėmis paaiškėjo, kad oficialia asmens pavarde greičiausiai liko neaiškios kilmės Pakultinis. Iš užrašyme Michaelis Ilgius alias Aszkaragis (2, 46; 1821) esančių pavardžių *Ilgius ir *Ožkaragis ar pan. oficiali liko pirmoji, greičiausiai jos galūnės variantas Ilgis. Kuris iš dviejų asmenvardžių liko oficialia asmens, įvardyto Vincenty Kierulis alias Markūniec (1, 64; 1805), pavarde – *Kerulis ar *Markūnas (*Morkūnas) – nėra visai aišku, greičiausiai ypač dažna parapijos vietose Kerùlis, nors gali būti ir kitaip. Taip pat vertintinas ir įvardijimas Adam Szakarnis v. Bedel (5, 52; 1834–1837), kuriame užfiksuotos dvi pavardės, sietinos su dabartinėmis Šakarnis ir Bedelis arba Bėdalis, Bedãlis. Galima spėti, kad tokiuose įvardijimuose užrašytų asmenvardžių statusas yra nevienodas – tik vienas iš jų yra oficiali pavardė, o kitas – pravardė. Tačiau jau pakankamai gerai ištirtas XVIII–XIX a. lietuvių įvardijimo bendrasis kontekstas neigia tokią šių asmenvardžių vartoseną. Taigi manytina, kad šie įvardijimai dažniausiai galėjo būti susiję su pastangomis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepriimtiną pavardę pakeisti kita – neutralesne kilmės požiūriu, „gražesne“ ar šiaip tiesiog kitokia. Vadinasi, galima kalbėti ir apie tam tikrą jau susidariusių lietuvių pavardžių visumos nepastovumą, jos „judėjimą“, susijusį su spėjamu vienų pavardžių keitimu kitomis. 10 Jis iš abėcėlinio sąrašo, taigi pirmiausia rašomos abi pavardės, o tik po jų – asmens vardas ir tėvavardis. 11 Šaltinio lapai nenumeruoti, todėl nurodytas tik jo numeris gale straipsnio pateiktame sąraše. 14 KALBOS KULTŪRA | 82 Tokią prielaidą pagrindžia ir dažniausiai aptariamo tipo įvardijimai. Juose užrašytos dvi skirtingos kilmės pavardės, iš kurių viena visais atvejais turi slaviškas priesagas (jau minėtas -sk- tipo arba -avičius, -evičius). Pradžioje – trys tokie įvardijimai iš Inturkės parapijos bažnytinių šaltinių su trumpais paaiškinimais: Gabrielis Jusewicz alias Mizaniec (2, 26; 1817) – įvardijant asmenį užfiksuotos pavardės *Jusevičius ir greičiausiai *Miežonis. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Jusėvičius, be kitų vietų, žinoma ir Molėtuose (2 šeimos) ir kildinama iš krikščioniško vardo Justinas lyties (žr. LPŽ I 872, 873). Antroji tapatintina su pavarde Miežonis, kuri funkcionuoja kone vien Molėtų r. (15 šeimų Giedraičiuose, 1 šeima Molėtuose); dėl jos kilmės iš liet. miežys, miežis žr. LPŽ II 224. Šiuo atveju nėra visai aišku, kuris asmenvardis liko funkcionuoti kaip oficiali minimo asmens pavardė, matyt, įmanomos abi galimybės. Joannes Butera alias Pawłowski (4, 10; 1819) – įvardijime užrašytos pavardės *Butera ir *Paulauskas. Pirmoji neatėjusi iki mūsų dienų, o antroji tapatintina su dabartine pavarde Paulauskas, kuri, be kitų labai skirtingų Lietuvos vietų, funkcionuoja ir visai netoli Inturkės (5 šeimos Joniškyje, 4 šeimos Molėtuose ir kitur). Tai viena iš dažniausių (tokių dešimtuke ji yra septintoji) lietuvių pavardžių12, susidariusi iš krikščioniško vardo Paūlius (žr. LPŽ II 408). Jacobi Kulwinjki alias Kulszys (1, 92; 1811) – įvardijime užrašytos pavardės *Kulvinskas ir *Kulšys ar pan. Pirmoji tapatintina su dabartinėmis pavardėmis Kulvinskas, Kulvinskis, kurių paplitimo duomenys nepaliudija jų funkcionavimo netoli Molėtų r. vietų (žr. LPŽ I 1118). Antroji sietina su pavardėmis Kūlsis, Kulšys, kurios žinomos ir Molėtų r. (Giedraičiuose, Joniškyje, Molėtuose), o yra kildinamos iš liet. kūlšė, kūlšis (žr. LPŽ I 1117). Taigi oficiali greičiausiai likusi pavardė Kulšys ar Kūlsis. Kaip matyti, visais trim atvejais dvi tokiuose įvardijimuose užrašytos pavardės yra visiškai skirtingos kilmės, o viena iš jų yra su slaviška priesaga (-evičius, -auskas ir -inskas arba -inskis). Svarbu yra tai, kad šio tipo įvardijimų, kaip jau minėta, peržiūrėtuose XIX a. šaltiniuose pasitaikė daugiausia, ir tai, kad jie parodo kiek neįprastą pavardžių su slaviškomis priesagomis vartoseną greta kitokios struktūros ir kilmės pavardžių. Kaip žinoma, tokios pavardės (ypač su -sk- tipo priesagomis) sudaro gana didelę mūsų pavardžių visumos dalį, o kai kurios iš jų dar yra ir labai ar bent jau gana 12 Ją turi apie 1000 lietuvių šeimų (žr. Maciejauskienė 1987: 74). V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 15 dažnos. Tačiau nei šių pavardžių gausos bendrame mūsų pavardžių kontekste, nei dėmesį atkreipiančio kai kurių iš jų dažnumo iš esmės negalima susieti su savaiminio mūsų pavardžių formavimosi dėsningumais ar vien su jau aptartais šių asmenvardžio lyčių galutinio nusistovėjimo ypatumais (čia pirmiausia turimas omenyje jų slavinimas), o juolab paaiškinti pavardžių skolinimusi13. Vadinasi, ieškotina ir kitokių jų atsiradimo galimybių. Ar gali būti, kad kaip tik vieną iš jų liudija ką tik aptarti įvardijimai? Tikriausiai – taip, jeigu jų atsiradimo priežastys būtų siejamos su pastangomis dalį jau susidariusių lietuviškos struktūros (neretai – ir kilmės) mūsų pavardžių XIX a. dirbtinai pakeisti kitokiomis pavardėmis. Pastarosios turėjo slaviškas priesagas, buvo tarsi universalesnės ar neutralesnės, dažniausiai būdingos ir kaimyninių slavų kalbų vardynui. Nelengva būtų atsakyti į klausimą, kam galėjo būti svarbus ir reikalingas toks spėjamas vienokių pavardžių keitimas kitokiomis – įvardijamiems ar šaltinius rašiusiems asmenims (visiškai įmanoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju buvo savaip). Todėl toliau pateikiamais įvardijimais tik stengiamasi parodyti, kokias pavardes ir kokiomis pavardėmis galėjo būti mėginama pakeisti, šitaip kuo įtikinamiau pagrindžiant tokio keitimo galimybę. Įvardijimai dėstomi trimis grupėmis, kurios išskirtos pagal tai, kuris iš dviejų juose užfiksuotų asmenvardžių liko (galėjo likti) oficialia minimų asmenų pavarde. Pirmiausia pateikiami atvejai, kurie rodo, kad oficialios liko pavardės su slaviškomis priesagomis, konkrečiais atvejais galėjusios pakeisti visas ar bent jau dalį kitokios struktūros pavardžių. Po jų dėstomi įvardijimai, liudijantys, kad tokios pavardės neliko oficialiomis minimų asmenų pavardėmis. Trečioje grupėje palikti įvardijimai, galintys papildyti ir pirmuosius, ir antruosius užrašymo dviem pavardėmis atvejus, mat juose užrašytų pavardžių palyginimo su dabartinėmis pavardėmis duomenys neleidžia tiksliai nustatyti, kuris iš dviejų asmenvardžių liko oficialia taip užrašyto asmens pavarde. Ne Janūtis, bet Mackevičius, ne Ladūkas, bet Sakaláuskas Pirmoje grupėje pateikiami įvardijimai, rodantys, kad oficialia pavarde liko (galėjo likti) slavišką priesagą turintis asmenvardis, šaltiniuose pasitaikė 13 Plačiau dėl to žr. Macijauskienė 1991: 207–208. 16 KALBOS KULTŪRA | 82 dažniausiai. Poskyrio pavadinime yra dvi pavardžių poros, užrašytos tokiuose asmenų įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinių knygų. Štai jie: Ignatij Mackiewicz alias Janutis (2, 14; 1814) – įvardijime yra pavardės *Mackevičius (*Mockevičius) ir *Janutis (*Jonutis). Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Mackẽvičius, kuri funkcionuoja ir Molėtų r. (5 šeimos Giedraičiuose, 3 – Joniškyje, 10 – Molėtuose) ir yra kilusi iš krikščioniško vardo Motiejus (žr. LPŽ II 125–126). Antrąją galima sieti su iš krikščioniško vardo Jõnas kilusiomis pavardėmis Janùtis, Jonùtis, kurios abi paplitusios toli nuo Molėtų r. (žr. LPŽ I 807, 845). Pateikti duomenys rodo, kad šiuo atveju parapijoje funkcionavusi pavardė Janùtis ar Jonùtis galėjo būti pakeista pavarde Mackẽvičius. Tai palyginti dažna lietuvių pavardė (apie 570 šeimų), be to, ji žinoma ir kaimyninių slavų – baltarusių, lenkų – tautų vardyne (žr. LPŽ II 125–126). Joannes Laduk alias Sokolowski, Petri Laduk alias Sokolowski (2, 2; 1813), Joannis Sokołowski alias Ładukas (2, 28; 1817), Petri Sokołowski alias Laduk (2, 46; 1821), Antonii Sokołowski alias Laduk (2, 47; 1822), Antonius Laduk v Sokołowski, Petrus Ładuk v Sokołowski, Vincentus Ładuk v Sokołowski (4, 15; 1823) – įvardijimuose užfiksuotos pavardės *Ladukas ir *Sakalauskas ar pan. Pirmoji tapatintina su ne visai aiškios kilmės dabartine pavarde Ladùkas, kurios dėl paplitimo vietų skirtumo (žr. LPŽ II 14) sieti su istoriniu asmenvardžiu lyg ir nebūtų pagrindo. Antroji sietina su pavarde Sakaláuskas, kuri paplitusi įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų – ir Molėtų r. (11 šeimų Giedraičiuose, 8 – Molėtuose). Tai dešimtoji pagal dažnumą lietuvių pavardė14, funkcionuojanti ir slavų tautų – baltarusių, lenkų, rusų – vardynuose (dėl jos kilmės žr. LPŽ II 659). Pateikti duomenys leidžia teigti, kad šiuo atveju oficialia šaltiniuose įvardytų asmenų pavarde greičiausiai liko Sakaláuskas, pakeitusį įvardijimuose užfiksuotą antrąją pavardę Ladùkas. Kiti šio tipo įvardijimai dėstomi pagal pirmųjų juose užrašytų pavardžių abėcėlę: Georgij Cziulis alias Czywinki (1, 90; 1811), Jakób Cziula alias Czywinki (4, 8; 1818) – įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinių knygų užfiksuotos pavardės *Čiulis, *Čiula ir *Čivinskas. Pavardžių, su kuriomis būtų galima tapatinti pirmųjų istorinių asmenvardžių lytis, šiuo metu nėra. Kilmės požiūriu tai buvo greičiausiai iš pravardžių susidariusios pavardės, kurių šaknis *čiul- sietina su liet. čiulénti, čiùlyti „čiulpti“, čiuliúoti „supti, sūpuoti“ 14 Ją turi apie 900 lietuvių šeimų (žr. Maciejauskienė 1987: 74). V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 17 (LKŽ II 149) ar pan. Antroji pavardė tapatintina su dabartine Čivińskas, kuri funkcionuoja ir Molėtų r. (1 šeima Giedraičiuose). Georgii Jwanowski v Turka (2, 46; 1821) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos užrašytos pavardės *Ivanauskas ir *Turka. Pirmoji tapatintina su iš krikščioniško vardo Jõnas susidariusia dabartine pavarde Ivanáuskas, funkcionuojančia įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir Molėtų r. (po 2 šeimas Giedraičiuose ir Joniškyje, net 15 šeimų Molėtuose) (žr. LPŽ I 775). Tai vėlgi viena dažniausių lietuvių pavardžių15, be kita ko, funkcionuojanti ir slavų vardyne. Antroji pavardė tikslaus atitikmens tarp dabartinių pavardžių neturi, bet gali būti gretinama su etnoniminės kilmės pavardėmis Tūrkas, Tūrkus, kurios žinomos tik toli nuo Molėtų. Šie duomenys leidžia teigti, kad antroji įvardijime užfiksuota pavardė *Turka neatėjo iki mūsų dienų. Szymon Maculewicz alias Bindziuk (1, 79; 1808), Georgij Bindziuk alias Maculewicz (1, 84; 1810), Jacobi Bindziuk alias Maculewicz (2, 47; 1822) – įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinių knygų užfiksuotos pavardės *Maculevičius ir *Bindziukas (*Bindžiukas). Pirmoji sietina su iš krikščioniško vardo Motiejus lyčių susidariusia dabartine pavarde, kuri gana dažna ir Molėtų r. (2 šeimos Giedraičiuose, 13 – Joniškyje, 7 – Molėtuose) (žr. LPŽ II 125, 124). Antrasis asmenvardis atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Янъ Шимона сынъ Марцинкевичъ или Клестонъ (8, 5; 1834), Габріель Сьмона сынъ Марцинкевичъ или Клетонась (8, 15; 1834) – tévo vardo nuoroda išplėstuose įvardijimuose iš Drupiškės dvaro (Kelmės r.) dokumentų užrašytos pavardės *Marcinkevicius ir *Klestonas ar *Kletonas. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Marcinkėvičius, kuri kildinama iš krikščioniško vardo Martýnas, yra palyginti dažna (ją turi apie 590 lietuvių šeimų), taigi funkcionuoja įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kelmėje – 1 šeima, Kražiuose – 2 šeimos (žr. LPŽ II 158). Antrasis asmenvardis atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Kaip matyti, užrašytos jo lytys yra nevienodos, todėl lieka abejonių dėl jo autentiškumo. Tačiau tai netrukdo manyti, kad oficialia minimų asmenų pavarde liko Marcinkėvičius. Casimiri Miłsiewicz alias Petraſzaniec (2, 36; 1819) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinio šaltinio užfiksuotos pavardės *Misevičius ir *Petra-šonis (*Petrošonis) ar pan. Pirmoji sietina su iš krikščioniško vardo Mýkolas lyties susidariusia dabartine pavarde Misėvičius, kuri funkcionuoja ir Molė- 15 Ją turi apie 740 lietuvių šeimų (žr. Maciejauskienė 1987: 74). 18 KALBOS KULTŪRA | 82 tuose (žr. LPŽ II 254). Antrąją galima tapatinti tik su toli nuo Molėtų r. žinoma pavarde Petrošionis, kildinama iš krikščioniško vardo Pėtras lyties (žr. LPŽ II 442). Taigi galima spėti, kad tokia (ar kiek kitokios lyties, pvz., *Petrašonis, *Petrušonis) Inturkės parapijoje funkcionavusi pavardė buvo pakeista pavarde Misevičius. Jakób Petrukianiec alias Miseuicz (4, 6; 1815) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos užrašytos pavardės *Petrukonis ir *Misevičius. Pirmoji sietina su iš krikščioniško vardo Pėtras lyties susidariusia dabartine pavarde Petrukónis, kurios paplitimo duomenys nerodo ją funkcionuojant bent netoli nuo Molėtų r. (žr. LPŽ II 443). Antroji tapatintina su jau minėta ir Molėtuose žinoma pavarde Misevičius. Šis ir prieš tai pateiktas atvejis galėtų būti įdomūs tuo, kad rodytų ne vieną kartą užfiksuotas pastangas lietuviškos struktūros pavardes (abi jos turi patroniminę priesagą –(i)onis) keisti ta pačia skirtingos kilmės ir struktūros pavarde Misevičius. Tačiau ar tikrai taip vertintini šie du įvardijimai, matyt, galėtų paaiškėti tik sukaupus kur kas daugiau duomenų. Josephi Pietkiewicz alias Smeledis (1, 88; 1810), Mathei Pietkiewicz alias Smeledis (1, 91; 1811), Casimiri Pietkiewicz alias Smeledis (2, 37; 1819), Thomas Pietkiewicz alias Smeledis (4, 11; 1820) – asmenų įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinių knygų užrašytos pavardės *Petkevičius ir *Smėledis ar pan. Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Petkevičius, kuri susidariusi iš krikščioniško vardo Pėtras lyčių ir funkcionuoja įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų ir Molėtų r.: 4 šeimos Alantoje, 3 – Giedraičiuose, 14 – Joniškyje, t. y. arčiausiai Inturkės, 6 – Molėtuose (žr. LPŽ II 435). Tai ir vėl palyginti dažna (ją turi apie 660 lietuvių šeimų), taip pat ir slavų vardyne žinoma pavardė. Antroji sietina tik su Molėtuose žinomomis pravardinės kilmės pavardėmis Smėlėdis – 1 šeima ir Smeliādis – 2 šeimos (žr. LPŽ II 769). Pateikti duomenys, ypač slaviškos struktūros pavardės dažnumas, ir tai, kad antroji yra itin reta, leidžia teigti, kad bent jau dalis lietuviškos kilmės pavardžių galėjo būti pakeistos kilmės požiūriu neutralesne ir universalesne Petkevičius. Vengiant išplėsti straipsnio apimtį, dar galima trumpai apibūdinti keletą būdingesnių tokio įvardijimo atvejų, užfiksuotų tuose pačiuose šaltiniuose. Štai iš asmenų užrašuose Jacobi Rynkiewicz v Suduykis (1, 60; 1805), Martinus Rynkiewicz alias Szuduykis (1, 85; 1810), Georgij Szuduykis alias Rynkiewicz (1, 98; 1811), Casimiri Szuduykis alias Rynkiewicz (2, 23; 1816) užfiksuotų pavardžių *Rinkevičius ir *Suduikis ar *Šuduikis oficiali tikrai V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 19 liko pavardė Rinkẽvičius; palyginus su dabartinėmis įvardijime Thoma Jackiewicz alias Szupienis (2, 45; 1821) užrašytas pavardes *Jackevičius ir *Šupienis matyti, kad antroji tikrai galėjo būti pakeista pavarde Jackẽvičius; akivaizdu, kad iš įvardijime Jacoby Wadil alias Rutkowski (3, 5; 1810) užfiksuotų pavardžių *Vadila ir *Rutkauskas oficiali liko slavišką priesagą turinti antroji; tokios pat struktūros pavardė Vitkáuskas greičiausiai yra pakeitusi ir kartu su ja įvardijime Felicjanus Witkowski alias Wiſztielis (2, 38; 1819) užrašytą lietuviškos kilmės pavardę Vištelis, Vištėlis. Kaip matyti, ir šiuose įvardijimuose užrašytos (greičiausiai likusios oficialios) pavardės Rinkẽvičius, Jackẽvičius, Rutkáuskas, Vitkáuskas atitinka jau minėtus universalesnių ar neutralesnių asmenvardžių požymius – visos jos paplitę įvairiose Lietuvos vietose, yra palyginti dažnos (tris iš jų turi nuo daugiau kaip 400 iki beveik 600 šimtų lietuvių šeimų), be to, funkcionuojančios ir slavų vardyne. Ne Starinskas, bet Iliùkas, ne Zmitrãvičius, bet Samuìlis Poskyrio pavadinime pateiktos pavardžių poros yra paimtos iš įvardijimų, kurie rodo, kad oficialios greičiausiai liko pavardės be slaviškų priesagų. Čia jie ir pateikiami pirmiausia. Vincentii Starzynski v Jluk (2, 46; 1821) – įvardijime iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos užrašytos pavardės *Starinskas (*Staržinskas) ar pan. ir *Iliukas. Pirmoji sietina su slaviškos kilmės dabartinėmis pavardėmis Starìnskas, Staržìnskas, kurios žinomos tik toli nuo Molėtų r. (žr. LPŽ II 807, 806). Antroji tapatintina su ne visai aiškios kilmės pavarde Iliùkas, funkcionuojančia tik Molėtuose (žr. LPŽ I 767, 764). Taigi šiuo atveju oficiali greičiausiai liko antroji įvardijime užrašyta pavardė. Мамешъ Томаша сынъ Змитровичь или Самуилисъ (8, 5; 1834), Янъ сынъ Томаша Змитровичь или Самуилисъ, Іозефъ Казимировъ Змитровичь или Самуилисъ (8, 6; 1834), Гадевушъ Казимировъ сынъ Змитровичь или Самуилисъ (8, 30; 1850) – įvardijimuose (jie išplėsti tėvo vardo nuoroda) iš Drupiškės dvaro (Kelmės r.) dokumento yra užfiksuotos pavardės *Zmitrãvičius ir *Samuilis. Pirmoji tapatintina su iš krikščioniško vardo Dimìtrijus kilusia ir tik labai toli nuo dvaro vietų žinoma dabartine pavarde Zmitrãvičius (žr. LPŽ II 1296). Antroji pavardė sietina su iš krikščioniško vardo Samuèlis kildinama ir dvaro vietose funkcionuojančia (20 šeimų Kelmėje, po 1 – Tytuvėnuose ir Užventyje) pavarde Samuìlis (LPŽ II 671). Šie duomenys rodo, kad oficiali likusi antroji įvardijimuose fiksuota pavardė. 20 KALBOS KULTŪRA | 82 Įvardijimų, kurie liudytų oficialias likus ne pavardes su slaviškomis priesagomis (turimos omenyje -avičius, -evičius ir -sk- tipo), peržiūrėtuose šaltiniuose pasitaikė nedaug, galima sakyti, kad jie kone pavieniai. Be to, atkreipia dėmesį tai, kad dabartinės pavardės, su kuriomis galima tapatinti įvardijimuose užfiksuotas šio tipo pavardes, skiriasi nuo pirmojoje grupėje minėtų tokių pavardžių – jos nėra plačiai paplitusios ir dažnos (pavardes Starinskas, Staržinskas ir Zmitravičius turi vos po keliolika šeimų), o kartais toks istorinis asmenvardis net neturi atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Štai dar du tai patvirtinantys įvardijimai: Joannis Gingiewicz v Kowszynis (1, 60; 1805), Stanislaj Gingiewicz alias Kauszyniec (1, 84; 1810) – įvardijimuose iš Inturkės parapijos bažnytinės knygos užfiksuotos pavardės *Gingevičius ir *Kaušinis. Pirmoji pavardė neturi atitikmenų tarp dabartinių pavardžių, o antrąją neabejojant galima tapatinti su lietuviškos kilmės pavarde Kaušinis, kuri, be kitų vietų, funkcionuoja ir Molėtų r. – 23 šeimos Joniškyje ir 21 šeima Molėtuose (žr. LPŽ I 952). Gabrielis Wizynis v Jastrzemski (2, 51; 1823), Francisci Wizyn alias Jastrzemski (2, 56; 1824) – įvardijimuose iš Inturkės parapijos šaltinių užrašytos pavardės *Vižinis ar pan. ir *Jastržemskas, *Jastrem skas ar pan. Pirmoji tapatinama su dabartine pavarde Vižinis, kuri paplitusi daugiausia Molėtų r. (5 šeimos Joniškyje, 7 – Molėtuose) ir kartu su netoli funkcionuojančiomis pavardėmis Vižynis, Vyžinis yra kildinama iš liet. vyža, vyžius (žr. LPŽ II 1244). Antroji sietina su slaviškos kilmės pavardėmis Jastržemškas, Jastremškas, kurios nėra žinomos Molėtų r. (žr. LPŽ I 818). Akivaizdu, kad oficiali likusi lietuviškos struktūros ir kilmės pavardė Vižinis. Gudėlis ar Gadliauskas, Laukis ar Banėvičius? Šiame poskyryje yra pateikiami įvardijimai, kuriuose užfiksuotų dviejų asmenvardžių palyginimo su dabartinėmis pavardėmis duomenys aiškiai neparodo, kuris iš jų liko oficialia užrašomų asmenų pavarde. Tokių atvejų pasitaikė nedaug, vėlgi vos keletas. Pirmiausia pateikiami tie, kuriuose užfiksuotų pavardžių poros yra poskyrio pavadinime, o po jų – dar du tokio tipo įvardijimai (visi jie paimti iš Inturkės parapijos bažnytinių šaltinių). Christophori Gudelis v Godlewski (1, 63; 1805) – iš šio įvardijimo galima rekonstruoti pavardes *Gudelis ir *Godliauskas (*Gadliauskas). Pirmoji tapatinama su etnoniminės kilmės dabartine pavarde Gudėlis, kuri žinoma ir Alantoje (2 šeimos), taigi Molėtų r., bet tolokai nuo Inturkės (žr. LPŽ I 736, V. MACIJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 21 735). Antroji sietina su, manoma, slaviškos kilmės pavarde Gadliauskas, kuri, be kitų vietų, žinoma ir visai netoli nuo Inturkės – 7 šeimos Joniškyje (žr. LPŽ I 604). Kuris iš dviejų viename įvardijime užrašytų asmenvardžių liko oficialia asmens pavarde, tiksliai pasakyti negalima, nors labiau tikėtina, jog tai pavardė Gadliauskas. Mathia Łoukis v Baniewicz (1, 44; 1802), Georgij Baniewicz v Łoukis (1, 53; 1804), Ludvicus Loukis alias Boniewicz (1, 61; 1805), Georgij Laukis alias Baniewicz (1, 80; 1808), Mathia Baniewicz alias Laukis (1, 81; 1808), Mathias Loukis alias Baniewicz (2, 21; 1816) – pasikartojančiuose asmenų įvardijimuose užfiksuotos pavardės *Laukis (*Laukys) ir *Banevičius. Pirmoji sietina su iš liet. laũkis, laũkas kildinama dabartine pavarde Laukis, kuri, be kitų vietų, funkcionuoja ir Molėtuose (5 šeimos) (žr. LPŽ II 32). Antroji tapatintina su pavarde Banėvičius, žinoma ir Molėtų r. (3 šeimos Giedraičiuose, 20 – Molėtuose) ir kildinama iš krikščioniško vardo Benediktas lyties (žr. LPŽ I 187). Ir šiuo atveju nėra visai aišku, kuris asmenvardis liko oficialia minimų asmenų pavarde, visiškai įmanoma, kad konkrečiais atvejais buvo savaip. Tačiau turint omenyje pavardės Banėvičius dažnumą Molėtų r. galima spėti, kad ji tikrai galėjo pakeisti kai kurias pavardes Laukis. Vincenti Maciulewicz alias Cziuczyn (2, 45; 1821) – įvardijime užrašytos pavardės *Maciulėvičius ir *Čiučinas (*Čiučinis). Pirmoji tapatintina su dabartine pavarde Maciulėvičius, kuri funkcionuoja Molėtų r. (2 šeimos Giedraičiuose, 13 – Joniškyje, 7 – Molėtuose) ir yra susidariusi iš krikščioniškų vardų Mãtas, Motiejus lyčių (žr. LPŽ II 125, 124). Antroji sietina su pavarde Čiučinas, kuri žinoma tik Molėtuose (2 šeimos), o jos kilmė vertinama lyginant su analogiškos šaknies ar struktūros rusų asmenvardžiais (žr. LPŽ I 431)16. Kuris asmenvardis liko oficialia šaltinyje minimo asmens pavarde, nėra aišku. Georgij Zwerella alias Zuromski (2, 36; 1819), Georgius Zuromski alias Zwerela, Simon Zuromski v Zwarela (4, 12; 1821) – įvardijimuose užfiksuotos pavardės *Žverelė ar pan. ir *Žuromskas. Pirmoji tapatintina su Molėtų r. funkcionuojančiomis dabartinėmis pavardėmis Žverėlė (2 šeimos Molėtuose) ir Žverela (9 šeimos Joniškyje), kurių lytis, matyt, nėra visai autentiškos, pakitusios iš *Žverelė, jos kildinamos iš liet. žveris, žvėrelis ar pan. (žr. LPŽ II 1352). Antroji sietina su slaviškos kilmės pavarde Žuromškas, kuri, be kitų vietų, žinoma ir visai netoli Inturkės (2 šeimos Joniškyje), o prie jos yra 16 Manytina, kad tai daroma ne visai pagrįstai, kad galimas ir kitoks šios pavardės kilmės vertinimas, bet nenorint išplėsti straipsnio apimties čia ir kitur nuo platesnių komentarų atsisakyta. 22 KALBOS KULTŪRA | 82 pastaba žmones vadina Žverelė (žr. LPŽ II 1350). Taigi iki mūsų dienų atėjo abi pavardės ir nėra aišku, kuri iš jų liko šaltinyje minimų asmenų oficialiu asmenvardžiu. Pastabos turinys patvirtina autentišką lietuviškos kilmės pavardės lytį ir akivaizdžiai rodo, kad slaviška pavardė greičiausiai yra atsiradusi pakeitus ją asmenvardį *Žverelė ar pan. Kaip matyti, visuose šio poskyrio įvardijimuose užrašytų asmenvardžių porų palyginimas su dabartinėmis pavardėmis aiškiau nerodo, kuris iš jų liko oficialia minimų asmenų pavarde. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Apibūdinant lietuvių pavardžių visumą struktūros ir kilmės požiūriu reikia konstatuoti, kad labai daug asmenvardžių turi slaviškas priesagas (ypač –sk– tipo ir –avičius, –evičius) ir kad dauguma mūsų pavardžių yra genetiškai nelietuviškos. Istorinės antroponimikos darbuose jau ieškota atsakymų į klausimą, kodėl taip yra, ir, manytina, ne vienas tikrai surastas. Žinoma, dar yra likę ir neaiškumų, kuriuos galima išsklaidyti tik toliau kaupiant ir vertinant istorinius asmenvardžius. Šiuo požiūriu ypač svarbi XIX a. istorinė antroponimija, kuri ne tik patvirtina svarbiausius jau atliktų tyrimų rezultatus, bet ir liudija faktus, leidžiančius mėginti užpildyti dėl minėtų neaiškumų paliktas spragas. Prie tokių faktų priskirtini iš viso šio laikotarpio asmenų įvardijimo konteksto išsiskiriantys įvardijimai vardu ir dviem pavardėmis, kurios sujungtos žodžiais arba, kitaip. Tokiose porose užfiksuotų pavardžių struktūros ir kilmės vertinimas, be kita ko, leidžia kalbėti apie ligšioliniuose tyrimuose dar neišskirtą slaviškos struktūros bei svetimos kilmės lietuvių pavardžių atsiradimo galimybę. Pastaroji sietina su jau susidariusių lietuviškos struktūros (neretai – ir kilmės) pavardžių dirbtiniu pakeitimu slaviškos struktūros ir svetimos kilmės pavardėmis. Pastarosios apibūdintinos kaip tam tikru požiūriu „universalesnės“ – jos yra palyginti dažnos, neturi aiškaus paplitimo ploto ir yra būdingos ne tik lietuvių, bet ir kaimyninių slavų kalbų vardynui. Suprantama, kad straipsnyje išdėstytą įvardijimo su dviem pavardėmis vertinimą dar reikėtų tikrinti ir kuo įtikinamiau pagrįsti toliau kaupiant XIX a. antroponimijos duomenis. Be to, matyt, nereikėtų visiškai atmesti ir galimų kitokių čia pateiktų įvardijimų atsiradimo ir išplitimo šaltiniuose priežasčių. V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 23 Kita vertus, kaip tik pripažinimas, kad dalis svetimos kilmės lietuvių pavardžių su slaviškomis priesagomis (ypač –sk– tipo ir –avičius, –evičius) galėjo atsirasti pakeitus jomis lietuviškos struktūros (neretai – ir kilmės) pavardes, padėtų aiškiau atsakyti į klausimus, kodėl tokių pavardžių yra tiek daug, kodėl dauguma iš jų yra palyginti ar net labai dažnos, kodėl jos neturi labiau apibrėžtų paplitimo plotų ir pan. Kaip minėta, to negalima paaiškinti nei savaiminio mūsų pavardžių susidarymo ypatumais, nei vien šių asmenvardžių slavinimu ar juolab skolinimusi. Meginta pagrįsti dar viena svetimos kilmės ir slaviškos struktūros pavardžių atsiradimo galimybę, be abejo, turėtų būti siejama su lietuvių pavardžių visumos suslavinimu, o tiksliau – su ligšioliniuose tyrimuose dar neįvardyta jo apraiška. ŠALTINIAI17 1. Metryki Chr zestne od 1794 Februarij 2 dnia do 1812 Julij 13 dnia. [Inturkės parapijos (Molėtų r.) krikšto metrikų registracijos knyga. 1794 m. vasario 2 d.–1812 m. liepos 13 d.]. Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. 2. Metryki Chr zestne od 1812 Julij 26 – do 1824 Augusta 15 dnia. [Inturkės parapijos (Molėtų r.) krikšto metrikų registracijos knyga. 1812 m. liepos 26 d.–1824 m. rugpjūčio 15 d.]. Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. 3. Metryki Pogrzebowe od r. 1807 miesiaca Sierpnia 21 dnia do r. 1812 Lipca 16 dnia. [Inturkės parapijos (Molėtų r.) mirties metrikų registracijos knyga. 1807 m. rugpjūčio 21 d.–1812 m. liepos 16 d.]. Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. 4. Metryki Pogrzebowe od 1812 Julij 18 do 1825 Januarij 22. [Inturkės parapijos (Molėtų r.) mirties metrikų registracijos knyga. 1812 m. liepos 18 d.–1825 m. sausio 22 d.]. Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. 5. Pasvalio dvaro pajamų ir išlaidų už 1829–1830 ir 1834–1837 metus apyskaitos. Saugoma Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, fondas 43–15254. 6. Rachunek z Włosciანami Pocztowskiemi... [Paštuvos palivarko (Kauno r.) valstiečių prievolių, mokesčių ir atodirbio sisteminis sąrašas. 1835 m.]. Saugoma Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, fondas 38–55. 17 Tai abėcėlinis sąrašas, kuriame pateikiant rankraštinius šaltinius pirmiausia rašomas jų originalo pavadinimas (kartais kiek sutrumpintas), o skliaustuose – pagal galimybes išsamesnis jo atitikmuo lietuvių kalba. Vienu atveju (žr. 5 poziciją) šaltinio pavadinimas yra paimtas iš bibliotekos katalogo, nes originalo nepavyko nustatyti. Po pavadinimų nurodoma, kur šaltiniai yra saugomi. 24 KALBOS KULTŪRA | 82 7. Алфавитный список землевладельцев Ковенской губернии. Ковно, 1882. 8. Ревизская сказка... имения Друвишекъ... [Drupiškės dvaro (Kelmės r.) reviziniai sąrašai. 1834, 1850 m.]. Saugoma Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, fondas 37–62. L I T E R A T Ū R A LKŽ II 1969 – Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius: Mintis. LPŽ I 1985 – Lietuvių pavardžių žodynas 1. Ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas. LPŽ II 1989 – Lietuvių pavardžių žodynas 2. Ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1987: Dažniausios lietuvių pavardės. – Kalbos kultūra 52, 70–75. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 34–99. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1993a: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 100–113. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1996: Dėl lietuvių pavardžių su priesagomis –avičius, –evičius vertinimo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 60–70. M a c i e j a u s k i e n ė V. 1997: Lietuvių pavardžių lyčių varijavimas XIX amžiuje. – Lituanistica 2 (30), 71–88. R a g a u s k a i t ė A. 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. V a n a g a s A. 1982: Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas. Z i n k e v i č i u s Z. 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Gauta 2009 04 30 V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl dar vienos lietuvių pavardžių atsiradimo galimybės 25 ON ANOTHER HYPOTHETICAL ORIGIN OF LITHUANIAN SURNAMES Summary The paper attempts to provide arguments for one more hypothetical claim concerning the foreign origin and Slavic structure of some Lithuanian surnames. They include surnames with the suffixes of the –sk- type and the suffixes -avičius, -evičius. Such surnames are numerous; some of them are among the most frequent. They are not limited to particular territories and are found throughout the country. They look universal and are also frequent in Slavic languages (Byelorussian, Polish and Russian) outside Lithuania. In Lithuanian anthroponymic research such surnames have been treated as resulting from Slavic influence on Lithuanian names or as borrowings from Slavic languages. However, it is also admitted that the surnames with the suffixes -avičius, -evičius might have evolved rather naturally. In the 16th century and later due to a specific linguistic situation in the Lithuanian State patronymics with such suffixes were quite frequent. Still such circumstances of the evolution of the names do not seem sufficient; they fail to account for a large number of such names in the Lithuanian onomastics and their highly frequent use. The anthroponymic research into the 19th century names and surnames identified a peculiarity of referring to people by their names and two surnames joined by the words arba, kitaip (‘or’, ‘otherwise’), e.g. Jacobi Wadil alias Rutkowski, Maciey Wersocki alias Szykszna, Thomas Pietkiewicz alias Smeledis. The analysis of the structure and origin of such pairs, their identification with the present surnames, especially considering the historic and present-day data referring to the spread of personal names, helped establish which of the two surnames were later preserved as an official surname. The investigation has also contributed to formulating one more hypothetical claim concerning surnames of foreign origin with Slavic suffixes (–sk- type and -avičius, -evičius). Such surnames might have artificially replaced Lithuanian surnames which had already had a well-established Lithuanian structure (often they were also of Lithuanian origin). This would be another, previously not identified, indication of the development of Lithuanian surnames under the influence of Slavic languages. VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308 [email protected] 26 KALBOS KULTŪRA | 82