Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai

K. Bredelis. Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai 297 KĘSTUTIS BREDELIS Vilniaus universitetas STUDENTŲ KALBOS KULTŪROS ŽINIŲ TAIKYMO ĮGŪDŽIAI Straipsnyje apžvelgiami studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai. Analizuojami 2003–2010 metais atlikto testo rezultatai (iš viso testuota 1618 I kurso medicinos fakulteto studentų). Atliekant tyrimą buvo atsižvelgiama į šiuos veiksnius: 2002–2009 metų valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) užduočių kaitą, studentų nurodytą 12-os klasės lietuvių kalbos metinį įvertinimą ir lietuvių kalbos VBE balą. Nagrinėjant šiuos duomenis, mėginama įvertinti, kiek studentų kalbos kultūros įgūdžiai priklauso nuo ugdymo bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje kaitos. Kalbos dalykų mokymą bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje reglamentuoja Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos bei Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Remiantis šiuose dokumentuose pateiktomis nuostatomis, mokiniams rengiami lietuvių kalbos vadovėliai. Vienuose 11–12-ų klasių vadovėliuose (Salienė, Smetona 2004) kalbos kultūros reikalavimai aprašyti lakoniškai, daugiau dėmesio skiriant taisyklingos vartosenos įgūdžiams lavinti, pateikiant įvairių teksto suvokimo ir rašymo užduočių. Kituose vadovėliuose (Šukys 2001) pateikiama kalbos kultūros teorija ir lavinami žinių taikymo įgūdžiai. Siekiant stiprinti mokinių kalbos kultūros įgūdžius, mokant išvengti nenorminių leksikos, linksnių bei prielinksnių ar junginių vartosenos atvejų, remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje skelbiamais nutarimais ir kalbos normintojų Prano Kniūkštos, Aldono Pupkio, Jono Šukio ir kitų darbais (KKP 1998; Pupkis 1980; Šukys 1998). Per pastarąjį dešimtmetį bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose pertvarkytas kalbos kultūros mokymas: atskiro kurso nebeliko, kalbos kultūros dalykai nagrinėjami mokant morfologijos, sintaksės ir kitų kalbos dalykų. Keičiant ugdymo turinį, taip pat keičiasi ir kalbos kultūros išmanymo svarba per egzaminus. Vertinant mokinių teksto rašymo darbus, dalis galutinio įvertinimo priklauso nuo parašyto teksto gramatikos ir žodyno taisyklingu- 298 KALBOS KULTŪRA | 83 mo. VBE užduotyse tokio kalbos kultūros įgūdžių vertinimo svoris kasmet šiek tiek didėjo (žr. 1 lentelę). Lietuvių kalbos (gimtosios) VBE atskirų (izoliuotų) kalbos kultūros užduočių būta skirtingų: iš kelių sakinio variantų atrinkti taisyklingus; įvertinti sakinių taisyklingumą pasirenkant atsakymą taip arba ne; įrašyti taisyklingą žodžio formą. Tačiau jų palaipsniui mažėjo, kol visiškai nebeliko. Lietuvių kalbos (negimtosios) VBE užduotyje tik 2003 metais reikėjo iš kelių sakinio variantų atrinkti taisyklingus. 1 LENTELė. Kalbos kultūros užduočių svoris galutiniame VBE vertinime (procentais) Lietuvių (gimtosios) kalbos Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Taisyklingumas teksto rašymo užduotyje – – – – – – 3,85 3,85 Įrašyti taisyklingą formą 5,46 3,08 3,28 – – 1,89 – – Iš kelių sakinio variantų atrinkti taisyklingus – 11,54 8,20 8,62 – – – – Įvertinti taisyklingumą TAIP/NE 18,18 3,85 – – – – – – Lietuvių (negimtosios) kalbos Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Taisyklingumas teksto rašymo užduotyje 5,71 6,67 14,81 11,76 16 20 20 20 Įrašyti taisyklingą formą – – – – – – – – Iš kelių sakinio variantų atrinkti taisyklingus –6–––––– Įvertinti taisyklingumą TAIP/NE –––––––– Remiantis Medicinos fakulteto studentų pateiktais duomenimis (studentai nurodė savo 12-os klasės lietuvių kalbos metinį įvertinimą ir VBE balą), negalima teigti, kad kuriais nors metais studentai būtų buvę daug silpnesni ar gabesni. Metinio lietuvių kalbos įvertinimo vidurkis svyruoja nuo 7,99 iki 8,85 (žr. 2 lentelę). Valstybinio įvertinimo vidurkis – nuo 75,86 iki 85,71. K. Bredelis. Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai 299 2 LENTELė. Metinio 12-os klasės lietuvių kalbos įvertinimo ir VBE balų vidurkiai Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Metinio įvertinimo vidurkis 8,57 8,85 8,54 8,72 8,71 8,77 7,99 8,76 VBE balų vidurkis 75,86 85,71 82,5 85,65 83,58 85,27 83,39 80,82 Šių kriterijų santykis (žr. 1 pav.) parodo, kad išsiskiria 2002 metai (metinio įvertinimo pažymiai buvo gana aukšti, bet valstybinio brandos egzamino balai buvo gerokai žemesni negu kitais metais) ir 2008 metai (priešingas rezultatas – egzamino balai aukšti, o metiniai pažymiai šiek tiek žemesni). Vis dėlto tai yra gana aukšti rezultatai, todėl tikėtina, kad kalbos vartosenos įgūdžiai taip pat turėtų būti tvirti. 1 PAV. Metinio 12-os klasės lietuvių kalbos įvertinimo ir VBE balų santykis Nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų kiekvienais metais studentai atlikdavo tą patį testą. Už kalbos kultūros užduotį teste buvo galima surinkti 24 taškus. 300 KALBOS KULTŪRA | 83 Studentams reikėjo iš trijų sakinių atrinkti vieną arba du taisyklingus, tokių trejetų iš viso buvo 12 (žr. 3 lentelę). 3 LENTELė. Kalbos kultūros testo užduotis 4. Pažymėkite taisyklingus sakinius (Kiekviename sakinių trejete tokių sakinių gali būti vienas arba du.) PASIRENKAMIEJI ATSAKYMAI 1. A. Jie tada priėjo prie tos pačios nuomonės. B. Jie tada priėjo tą pačią nuomonę. C. Jie tada priėjo tos pačios nuomonės. 2. A. Remigijus gerai žino ekonomiką. B. Remigijus gerai nusimano ekonomikoje. C. Remigijus gerai išmano ekonomiką. 3. A. Triukšmadariai, matomai, bus nubausti. B. Triukšmadariai, matyt, bus nubausti. C. Triukšmadariai tikriausiai bus nubausti. 4. A. Kas liečia teisės studijas, abejonių neturiu. B. Kas link teisės studijų, abejonių neturiu. C. O dėl teisės studijų abejonių neturiu. 5. A. Šiai dienai dar nėra jokių žinių iš prokuratūros. B. Iki šios dienos dar nėra jokių žinių iš prokuratūros. C. Šiandien dar nėra jokių žinių iš prokuratūros. 6. A. Šį kartą viskas ne taip gavosi. B. Šį kartą viskas ne taip išėjo. C. Šį kartą viskas ne taip susiklostė. 7. A. Prašom pasitarti su advokatu. B. Pasitarkite, prašau, su advokatu. C. Pasitarkite su advokatu. 8. A. Mes turime būti kantresniais. B. Mums reikia būti kantresniems. C. Mums reikia būti kantresniais. 9. A. Rytoj rinksimės posėdžiui. B. Rytoj rinksimės į posėdį. C. Rytoj rinksimės posėdžiauti. 10. A. Paredaguok ataskaitos įžangą. B. Atredaguok ataskaitos įžangą. C. Suredaguok ataskaitos įžangą. 11. A. Įsiminiau tokį H. Ibseno išsireiškimą: „Švari sąžinė – pati geriausia pagalvė“. B. Įsiminiau tokį H. Ibseno posakį: „Švari sąžinė – pati geriausia pagalvė“. C. Įsiminiau tokius H. Ibseno žodžius: „Švari sąžinė – pati geriausia pagalvė“. 12. A. Čia atostogauja daugiausia jaunimas. B. Čia atostogauja pagrinde jaunimas. C. Čia atostogauja daugumoje jaunimas. Mažiausias surinktų taškų vidurkis yra 2009 metais, didžiausias – 2004 (žr. 4 lentelę). K. Bredelis. Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai 301 4 LENTELė. Už kalbos kultūros užduotį surinkti taškai Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Už testo užduotį surinktų taškų vidurkis 16,20 19,29 18,44 18,48 18,55 16,66 15,99 16,13 Analizuojant studentų surinktų taškų pasiskirstymo kreives (žr. 2 pav.), išryškėja du polinkiai: 2003–2006 metais baigusių mokyklą studentų rezultatai gerokai krypsta į dešinę (t. y. aukštesni), o 2002 ir 2007–2009 metų yra labiau per vidurį (t. y. žemesni). 2 PAV. Už kalbos kultūros užduotį surinktų taškų pasiskirstymo kreivės Kelia nerimą tai, kad iš 2008 ir 2009 metais mokyklą baigusių studentų nebuvo nė vieno, atlikusio užduotį be klaidų ar padariusio tik vieną klaidą. Analizuojant testo rezultatų ir metinio įvertinimo santykį (žr. 3 pav.), išryškėja, kad pagal testo rezultatus studentai sudaro dvi grupes: 2003–2006 metais mokyklą baigusių studentų testo rezultatai yra daug geresni negu 2002 ir 2007–2009 metų abiturientų, nors metiniai pažymiai gana aukšti (išskyrus 2008 m. abiturientus). 302 KALBOS KULTŪRA | 83 3 PAV. Metinio 12-os klasės lietuvių kalbos įvertinimo ir testo rezultatų santykis 2002 metais, tik prasidėjus valstybiniams brandos egzaminams (pirmasis lietuvių kalbos VBE vyko 2001 m.), būsimieji studentai galėjo būti silpniau pasirengę, nes sisteminis kalbos kultūros kursas, kuris būdavo dėstomas 11-oje klasėje, jau buvo išeitas. Tačiau nuo 2007 metų prasidėjęs testo rezultatų blogėjimas sutampa su atskirų (izoliuotų) kalbos kultūros užduočių panaikinimu VBE. Tokius pat polinkius atskleidžia ir testo rezultatų palyginimas su valstybinio brandos egzamino balais (žr. 4 pav.). Testo rezultatai pasiskirsto į tokias pat dvi grupes, o VBE rezultatai gana aukšti visais metais (žemesni tik 2002 m.). Analizuojant duomenis, galima įžvelgti, kad rezultatai svyruoja švytuoklės principu: vienais metais yra žemesni, kitais aukštesni, paskui vėl žemesni ir t. t. Išsamesnei analizei buvo atrinkti 46 testai iš 2009 metų studentų srauto. Iš užduotyje buvusių 36 sakinių, kurių taisyklingumą studentai turėjo įvertinti, 20 sakinių buvo taisyklingi, o 16 netaisyklingų. Lengviau studentams sekėsi atpažinti netaisyklingus sakinius, klaidų skaičius svyruoja nuo 0 iki 5, trečdalis padarė tik dvi klaidas (žr. 5 pav.). K. Bredelis. Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai 303 4 PAV. VBE balų ir testo rezultatų santykis 5 PAV. Netaisyklingų sakinių vertinimas (procentais) Gerokai sunkiau studentams sekėsi atpažinti, kad kai kurie sakiniai yra taisyklingi (žr. 6 pav.), – beveik pusė jų padarė 7–8 klaidas, o klaidų skaičius vertinant šiuos sakinius svyruoja nuo 1 iki 10. 304 KALBOS KULTŪRA | 83 6 PAV. Taisyklingų sakinių vertinimas (procentais) Analizuojant atskirų užduoties vienetų duomenis, nustatyta, kad studentams lengviausia buvo įvertinti šių sakinių taisyklingumą ar netaisyklingumą: Triukšmadariai, matomai, bus nubausti; Triukšmadariai tikriausiai bus nubausti; Atredaguok ataskaitos įžangą; Kas link teisės studijų, abejonių neturiu; Čia atostogauja daugumoje jaunimas; Šį kartą viskas ne taip susiklostė. Sunkiausia buvo įvertinti šiuos sakinius: Šį kartą viskas ne taip išėjo; Prašom pasitarti su advokatu; Jie tada priėjo prie tos pačios nuomonės; Pasitarkite, prašau, su advokatu; Rytoj rinksimės posėdžiauti; Paredaguok ataskaitos įžangą. Atskirų sakinių statistika patvirtina prielaidas, kad studentams buvo lengviau atpažinti netaisyklingus sakinius, o sunkiau – taisyklingus. Klausimo skiriamoji geba padeda nustatyti, ar tikrai geriausių rezultatų pasiekę studentai / mokiniai atskirą užduotį atliko sėkmingiau už silpnesnius įgūdžius turinčius kandidatus. Čia pateikiami sakiniai, kurių skiriamoji geba yra artima nuliui arba net minusinė (t. y. silpnesniems studentams geriau sekėsi teisingai atlikti užduotį negu stipresniems): Pasitarkite, prašau, su advokatu; Prašom pasitarti su advokatu; Įsiminiau tokius H. Ibseno žodžius: „Švari sąžinė – pati geriausia pagalvė“; Remigijus gerai žino ekonomiką; Mes turime būti kantresniais. Vadinasi, šie sakiniai nepadėjo įvertinti nei studentų kalbos kultūros išmanymo, nei apskritai kalbos vartojimo įgūdžių (tie sakiniai taip pat nesiejami nei su metiniu įvertinimu, nei su brandos egzamino rezultatais). K. Bredelis. Studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai 305 Remiantis analizuojamais duomenimis galima daryti išvadą, kad studentų kalbos kultūros žinių taikymo įgūdžiai, įgyti bendrojo lavinimo mokykloje, šiek tiek silpnėja. Priežastys būtų tokios: mokykloje nebemokoma kalbos kultūros kaip atskiro dalyko, o kalbos kultūros įgūdžių lavinimas dar nėra sėkmingai įtrauktas į kitų kalbos dalykų mokymą; VBE užduotyje nebeliko atskirų (izoliuotų) kalbos kultūros užduočių; už kalbos kultūros išmanymą skiriamų taškų svoris galutiniame VBE įvertinime yra nepakankamai reikšmingas. Taigi reikėtų pasakyti, kad per kartojimo ar rašto darbų aptarimo pamokas būtina daugiau dėmesio skirti kalbos kultūros įgūdžiams lavinti. LITERATŪRA Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Vidurinio ugdymo bendrosios programos. – Prieiga per internetą: http://www.pedagogika.lt/ index.php?-1469555137 Valstybinių brandos egzaminų užduotys. – Prieiga per internetą: http://www. egzaminai.lt/37/ Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu. – Prieiga per internetą: http://www. vlkk.lt/lit/klaidos KKP 1998: Kanceliarinės kalbos patarimai. Parengė Pranas Kniūkšta, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. P u p k is A. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius: Mokslas. S a l i e n ė V., S m e t o n a A. 2004: Lietuvių kalba. Vadovėlis XI–XII kl., Kaunas: Šviesa. Š u k y s J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 2001: Lietuvių kalba. Kalbos kultūra. Vadovėlis XI kl., Kaunas: Šviesa. Gauta 2010 10 29 STUDENTS’ SKILLS IN THE USE OF LANGUAGE Summary The article decribes a study of language use skills as they are reflected in test scores of a language test, formal assessment records and state examination scores of first-year medical students. The data has been used to establish whether lin-