Kalbos prestižas ir jo planavimas

R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 231 Kalba iR VisuoMenė RITA MILIŪNAITĖ lie u ių kalbos ins i u as Kalbos PRes iŽas iR Jo PlanaViMas 1. ĮVadinės Pas abos daugia au ėje i daugiakalbėje globalizacijos aplinkoje is aiškiau su o- kiama, kad kalbų są eikos p ocesai u i bū i ne paliekami s ichiškai aidai, o eguliuojami į ai iomis apgal o omis kalbų poli ikos p iemonėmis. Pas- a aisiais me ais į ai iose šalyse užsiplieskian ys au iniai, ka u i kalbiniai kon lik ai – Veng ijoje dėl se bų, belgijoje dėl lamandų i alonų, o i lie u oje – dėl lenkų au inės mažumos in e esų asmens dokumen uose ašy i pa a des nelie u iškais ašmenimis, į es i lie u ių i lenkų d ikal- bys ę iešuosiuose už ašuose Pie yčių lie u oje i k . – ik pa i ina okio egulia imo bū inybę. odėl ienai iš socioling is ikos k ypčių – kalbos plana imui (ku is suda o pag indą kalbos poli ikai įgy endin i) i ypač jo a šakai, susijusiai su kalbų s a usu, – pasaulyje ski iama daug dėmesio i apsk i ai kalbama apie kalbos plana imo a gimimą (Fe guson 2006: 4–5)1. 1 ai odo pas a ąjį dešim me į a si adusių kalbos plana imui i kalbų poli ikai ski ų mokslo žu nalų – Daba inės kalbos plana imo p oblemos (Cu en Issues in Language Planning, nuo 2000 m.), Kalbos poli ika (Language policy, nuo 2002 m.), 1977 m. įku o i po pe aukos a gai in o žu nalo Kalbos p oblemos i kalbos plana imas (Language p oblems and language planning) i k . skelbiamų s aipsnių emos, aip pa gausiai leidžiamos monog a ijos i eminiai s aipsnių inkiniai, ku iuose į ai ių šalių kalbų poli ikos i plana imo klausimai nag inėjami plačiame socialiniame, e niniame, eliginiame, poli iniame, kul ū iniame i ekonominiame kalbų unkciona imo kon eks e. 232 Kalbos Kul ūRa | 83 P aėjusio šim mečio lie u ių kalbos aidos is o ija odo, kad s a biausių jos a mainų, . y. bend inės kalbos i a mių, unkciona imą isuomenėje, o a puka io lie u oje i a ku osios nep iklausomybės laiku – i als ybi- nės kalbos san ykį su ki omis kalbomis, aip pa s eng asi ienaip a ki aip nus a y i. ik pa i kalbos plana imo są oka pasaulio socioling is ų da buo- se pasi odė nuo XX a. an osios pusės, o lie u oje ji dažniau p adė a mi- nė i pas a aisiais dešim mečiais, pi menybę eikian konk e esnėms kalbų kon ak ų, kalbos (kalbų) poli ikos i pan. są okoms. Jau kiek laiko kai ku iuose užsienio socioling is ų da buose p ie adi- cinių kalbos plana imo a šakų p iski iama da iena – kalbos p es ižo pla- na imas. iesa, ebė a įsigalėjusi i nuomonė, kad kalbõs a a mainõs p es- ižas iš p incipo klos osi ik s ichiškai, aigi negali bū i kaip no s aldomas. Vis dėl o is dažniau p ipažįs ama, kad kalbos plana imas y a ne ik aldžios į ankis kalbos si uacijai keis i i kalbos poli ikai ykdy i. u i keis is i kalbos a o ojų nuos a os, kad jie pa ys no ė ų palaiky i ieną a ki ą kal- bą a jos a mainą, aigi s ip in ų jos p es ižą isuomenėje. Vals ybė a a ski os isuomenės g upės, būdamos suin e esuo os kokios kalbos a jos a mainos palaikymu, gali planuo i i jų p es ižą. daba inė lie u ių kalbos socioling is inė si uacija, kiek leidžia sp ęs i agmen iški jos y imai, aip pa eikalauja ne ik aiškiau apib ėž i kalbos p es ižo są oką, be i numa y i kalbos p es ižo plana imo būdus bei p ie- mones, ku ie leis ų lie u ių kalbai, jos bend inei a mainai i a mėms, nep a as i sa o aidmens isuomenės i als ybės gy enime, kai globaliza- cijos sąlygomis s ip ėja anglų kalbos į aka. Kaip ik nuo isuomenės kal- binės sa imonės, nuo o, kokiai kalbai i kokioms aiškos p iemonėms bus eikiama pi menybė iešojoje, o i p i ačiojoje a osenoje, is labiau p i- klausys, kiek i kaip apsk i ai gy uos lie u ių kalba. sup an an , kad s aipsnio apim is neleidžia ap ėp i daugelio kalbos plana imo s ičiai p iklausančių klausimų, labiau o ien uojamasi į ieną su bend inės kalbos i jos no mų s ip inimu susijusį aspek ą. Keliami du ikslai: 1) pa ody i, kaip į kalbos p es ižo plana imą žiū ima užsienio so- cioling is ų da buose; 2) a skleis i kalbos p es ižo plana imo eikšmę, apibūdin i s a biausius jo užda inius daba inėje lie u ių kalbinėje ben- d uomenėje (ku i elkiasi ne ik lie u oje, be i emig acijoje) i pag įs i šios eiklos bū inumą. R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 233 2. Kalbos PlanaViMo sąVoKos Raida Kalbos plana imu p iim a adin i iek p ak inę eiklą, ku ia sąmoningai siekiama keis i kalbos a ojimą i jos idines ypa ybes, iek eo inę discip liną, ku ios objek as y a a p ak inė eikla (Fe guson 2006: 1). nesiiman nag inė i isos kalbos plana imo, kaip socioling is ikos k yp ies, adimosi is o ijos2, šiuoka s a bu ik pa ody i, kodėl i kaip išsisky ė a ski a jo a šaka – kalbos p es ižo plana imas. no s au ų i jų kalbų san ykių egulia imo p oblemų pilna pasaulio is o ija, apie kalbos plana imą kaip jų sp endimo būdą p adė a kalbė i ik XX a. an oje pusėje. Kalbos plana imas kaip socioling is ikos a šaka a si- ado iš p ak inio po eikio sp ęs i kalbų p oblemas, ku ių kilo po an ojo pasaulinio ka o ku ian is nacionalinėms als ybėms (Zhao, liu 2007: 113). Kalbos plana imo p oblema ika ėmė spa čiai plė o is i apo socioling is- ikos objek u 7ajame p aėjusio amžiaus dešim me yje, ypač kai a ikoje i azijoje daug išsiko ojusių nep iklausomybę au ų u ėjo apsisp ęs i dėl nacionalinės kalbos (Mes h ie, swann i k . 2000: 384; Ricen o 2000: 196– 213; Fe guson 2006: 1–2). Kiek ėliau iš yškėjo kalbų kon ak ų p oblema- ika, o nuo pasku inio XX a. dešim mečio pasida ė ak ualūs žmogaus eisių, susijusių su kalbų a ojimu, aspek ai. Į ai iais is o iniais laiko a piais ski ingų šalių y iausybių a isuome- ninių o ganizacijų keliami kalbos plana imo užda iniai es i ski ingi, le- miami ų šalių pasi ink os kalbinės ideologijos3, socioling is inės si uacijos, aip pa susiklosčiusios poli inės, kul ū inės pa i ies i adicijų, ačiau p ipažįs ama, kad ikslas panašus. Planuojamomis p iemonėmis siekiama, kad kalba a jos a mainos kuo ge iau enkin ų konk ečios isuomenės kal- binius po eikius, ku ie, beje, pas a uoju me u pasaulyje dažnai sup an ami ik kaip komunikaciniai, pami š an ki as kalbos unkcijas4. 2 apie is o iškai susiklosčiusius is kalbos plana imo e apus, siejamus su mak osociopoli iniais i ki okiais eiksniais, ž . Ricen o 2000: 196–213. 3 Pap as ai ski iama ke u ių ūšių kalbinė ideologija: kalbinė asimiliacija (nuos a a, kad kiek ienas isuomenės na ys u i mokė i y aujančią os isuomenės kalbą, ne jei ai i nė a jo gim oji kalba; dažniausiai ja emiasi kalbos poli ika, aikoma imig an ams), daugiakal- bys ė (daugelio kalbų palaikymas oje pačioje isuomenėje), e nakulia izacija ( ie inės kalbos a kū imas i pa e imas o icialiąja als ybės kalba) i in e nacionalizacija (ne ie inės kalbos pasi inkimas kaip o icialios bend iems isuomenės eikalams a ba a ski ai os isuo- menės bend a imo s ičiai) (Coba ubias 1983). 4 Ki aip a ian , dažnai pi menybė eikiama p agma inei, o ne ideologinei kalbos poli ikai a abiejų de iniui: pi moji į kalbą žiū i ik kaip į komunikacijos į ankį, an oji – kaip į kalbos a ž ilgiu išo inių e ybių simbolį (ž . bakmand 2000). 234 Kalbos Kul ūRa | 83 Kalbos plana imo są oka pasaulio socioling is ų da buose pasi odė pačio- je XX a. 6ojo dešim mečio pabaigoje. Pi mas ją p adėjo a o i no egų kilmės ame ikiečių kalbininkas eina as Haugenas. Remdamasis no egijos pas angų mode nizuo i, ska in i i plė o i nacionalinę kalbą y imu, jis pa ei- kė šio e mino apib ėžimą, o ėliau jį da obulino. uo me u kalbos plana- imas sie as ik su idiniais kalbos aspek ais (s anda izacija): eng a no minė g ama ika i žodynas, a ky a ašyba, kad jais galė ų em is ašy ojai i kal- bė ojai ne ienaly ėje kalbinėje bend uomenėje (daous 1997: 438; bakmand 2000). 7ojo dešim mečio pabaigoje e. Haugenas kalbos plana imą apibūdi- no kaip kalbos pokyčių e inimą: „KP ( . y. kalbos plana imo. – R. M.) esmė y a apsisp ęs i dėl ku ios no s ienos kalbos o mos“, be ka u iškėlė i ki ą aspek ą: ai esąs i „mėginimas pa eik i pasi inkimą“ (Haugenas 1994 [1966]: 15). aigi kalbos plana imas sup as as kaip kalbos no minimas i ugdymas, . y. sąmoningos pas angos „iš i šaus“, pagal numa y us ikslus, pakeis i iek kalbos aidą, iek kalbinės bend uomenės kalbinį elgesį. e. Hau- geno kalbos plana imo modelį suda o ke u i dėmenys (ski ingu me u skelb- ose modelio e sijose ų dėmenų pa adinimai i eiliškumas sky ėsi). Pagal 1983 m. šio modelio e siją ai: 1) no mų a anka, 2) no mų kodi ikacija, 3) unkcijų diegimas, 4) unkcijų obulinimas, a ba plė a (Haugen 1983: 270–275). Kaip nu odo e. Haugenas, pi mas i ečias dėmuo (a kalbos plana imo e apai) y a socialiniai, kalbos a ž ilgiu išo iniai, o an as i ke  i as – ling is iniai, kalbos a ž ilgiu idiniai. Remdamasis okiečių kalbi- ninko Heinzo Klosso (Kloss 1969) nub ėž u ski umu a p kalbos sanda os plana imo5 i kalbos s a uso plana imo, e. Haugenas 1983 m. pa obulin- ame modelyje socialinius modelio aspek us – no mų a anką i unkcijų diegimą – nu odė kaip a i inkančius s a uso plana imą, o kalbos kodi ika- ciją i unkcijų plė ą – kaip a i inkančius kalbos sanda os plana imą. be o, e. Haugenas pab ėžė s a bią min į, kad ie ke u i modelio žings- niai, no s odo am ik ą loginį eiliškumą, nebū inai laiko a ž ilgiu eina iš eilės: jie gali bū i ienalaikiai a ba cikliški (Haugen 1983: 270). Kalbos s a uso plana imas y a kalbos a ojimo eisinių pag indų, san- ykių su ki omis kalbomis i ki omis os pačios kalbos a mainomis egulia- 5 lie u ių kalbinėje li e a ū oje no minamojo (p esk ip y iojo) egulia imo objek ą, kai sie- kiama pakeis i kalbos s uk ū ą (kalbos o mų aidą), – kai ku ie au o iai adina skoliniu ko pusas (angl. co pus); ki i jo šia neįp as a eikšme engia i e čiasi į ai iai. Pa yzdžiui, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos dokumen uose (plg. Gai ės 2003, Gai ės 2008) šia eikšme a ojamas kalbos sis emos i a osenos plana imas. Šiame s aipsnyje siūlomas e minas kalbos sanda os plana imas. R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 235 imas. Kokiõs kalbos a a mainos a ojimas gali bū i kalbos s a uso pla- na imo p iemonėmis ska inamas a ba mažinamas. Kalbos sanda os plana imas u i ikslą pakeis i idines kalbos ypa ybes, kad ji pasida y ų gy ybingesnė. Jis apima g a izaciją ( aš o ženklų sis emos pasi inkimą i obulinimą), s anda izaciją ( ienos pasi ink os a mainos no - mų kodi ikaciją i jos obulinimą) i mode nizaciją (kalbos, ypač leksikos, įskai an e miniją, iš eklių plė ą pagal naujai besi andančius isuomenės po eikius). Šios eiklos ezul a ai – no minamieji žodynai, g ama ikos, ai- syklių inkiniai, kalbos a ojimo ekomendacijų leidiniai i į ai ūs no mi- namieji są ašai. no s e. Haugeno kalbos plana imo modelis, ypač p mosios jo e sijos, dažnai k i ikuojamas6, be ka u p ipažįs ama, kad ai ge as a skai os aškas no in ap ašy i be ku į kalbos plana imo p ocesą, nes odo idealią jo ai- dą, ku i nuo ealios si uacijos gali ski is į ai iu lygiu (G oo 2002: 117–121). Į e. Haugeno kalbos plana imo modelį iš iesų dažnai žiū ima kaip į bend inės kalbos aidos e apus – nuo ienos a mės pasi inkimo bend inės kalbos pag indu iki os bend inės kalbos įsi i inimo isuomenėje (plg. subačius 2002: 132–133; 2004: 105–113). ad šis modelis bu o obulina- mas i aikomas į ai ių bend inių kalbų kaip s anda o kū imo(si) is o ijai ap ašy i, į ai iai kai aliojan ke u ių e. Haugeno nu ody ų dėmenų eilės a ką, ačiau ai, pasak Gied iaus subačiaus, odo ne iek šios eo ijos ūkumus, kiek jos lanks umą. aigi an as s a bus žingsnis kalbos plana imo są okos aidoje – H. Klos- so suku as i e. Haugeno pe im as d ina is kalbos plana imo modelis: many a, kad s a biausias kalbos palaikymo isuomenėje p oblemas galima sp ęs i aikan mokslinius me odus i kalbos planuo ojams iksliai planuo- jan kalbų aidos i jų są eikos p ocesus (G oo 2002: 118–119; baldau 2004: 376–388; Zhao, liu 2007: 113). Šis modelis kalbos plana imo eik loje y a o be eik iki pa XX a. pabaigos. Kalbos plana imo są okos u inys pe laiką i oliau ki o. ečiąjį aidos e apą galima ski i ada, kai ame ikiečių kalbininkas Robe as l. Coope is ėmė kalbė i apie kalbos mokymo plana imą (Coope 1989). ai oks kalbos plana imo ipas, kai dažniausiai als ybės mas u pe isuomenės mokymą i š ie imo sis emą siekiama pa eik i isuomenės aš ingumą, kalbos i jos no mų papli imą, ka u – kalbos s a usą. 6 Pa yzdžiui, Moshe’ė nahi as k i ika o e. Haugeno modelį, sakydamas, kad ai esan ys ik ke u i eo iniai p adiniai aškai, nes nieko nekalbama apie kalbos planuo ojų mo y us i galu inius ikslus (nahi 2006 [1984]: 423–448). e. Haugenas, beje, ą k i iką p ipažino. 236 Kalbos Kul ūRa | 83 sup an ama, kad isi ys kalbos plana imo dėmenys y a susiję i p i- klauso ienas nuo ki o. Pa yzdžiui, jeigu keičiamas kalbos s a usas, a kim, kalbai p iski iama naujų unkcijų, pap as ai u i keis is i kalbos sanda a (klos osi nauji s iliai, eikia į eisin i naujų leksikos iene ų) (Mes h ie, swann i k . 2000: 387; Milligan 2007: 195). Kalbos plana imo eo e ikai XX a. an oje pusėje daugiausia kalbėjo apie plana imą, ku į ykdo als ybės aldžia i jos ins i ucijos, be mažai dėme- sio sky ė pa iems kalbos plana imo ezul a ams i žmonių elgesiui bei psi- chologiniams aspek ams, pe iman uos ezul a us. nuo XX a. 10ojo de- šim mečio, kai, yks an mak osociopoli iniams pasaulio pokyčiams, ėmė yškiai keis is poli inės i socialinės sąlygos kai ku iose Vaka ų eu opos šalyse, į kalbos plana imą, emian is plė ojamais pos mode niųjų y imų modeliais, aip pa paž elg a naujai (Ricen o 2000: 196–213; G oo 2002: 118). a sisaky a nuos a os, kad kalbos plana imas – ik ečiųjų šalių ei- kalas, ik p iemonė į i in i i s anda izuo i nacionalines kalbas, ik mo- de nizacijos bei au os kū imo dalis. Kalbos plana imo įgy endinimas (angl. implemen a ion) bu o p adė as i i iš ga ėjų pe spek y os; a si ado požiū is, kad senasis d ina is a ina is modelis pe siau as i eikė ų labiau pab ėž i kalbos plana imo p oduk ų p ipažinimą i p iėmėjų po- žiū į į juos (Zhao, liu 2007: 113). bene s a biausias šio ke i ojo kalbos plana imo są okos aidos e apo ypa umas – iškeliamas kalbos p es ižo aidmuo i jo plana imo bū inybė. aigi kalbos plana imas įgauna ke i ąjį dėmenį – kalbos p es ižą (šiame kon eks e p adedama a o i i kalbos į aizdžio są oka). suomijoje gy enan is okiečių kalbininkas Ha aldas Haa mannas pi - masis a liko y imus, nag inėdamas indi ido aidmenį iek p iiman , iek a me an kalbos plana imo p oduk us. eo iniame da be H. Haa mannas i ina, kad p es ižo plana imas u i bū i sa a ankiška kalbos plana imo a šaka (Haa mann 1990: 103). Pasak šio au o iaus, kalbos sanda os i s a- uso plana imas y a p oduk y i eikla, o p es ižo plana imas – p iimamo- ji a ba e ybinė unkcija, ku i u i į akos am, kaip p oduk y iai plana imo eiksmus a lieka planuo ojai i kaip juos p iima žmonės. Kad plana imo p oduk ai įgau ų p es ižą, kalbos plana imo eikla u i yk i ke u iais lygiais (indi idų, isuomeninių o ganizacijų, o icialių ins i ucijų i y iausybės eikla). H. Haa manno modelyje pi mą ka ą g e a „iš i šaus“ ykdomo aldžios i als ybės ins i ucijų kalbos plana imo bu o o icialiai p ipažin as i plana imas „iš apačios“. sup as a, kad kalbos plana imo eiksmingumą lemia isų eiksnių są eika (Zhao, liu 2007: 113). R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 237 Robe as b. Kaplanas i Riča das b. baldau as (Kaplan, baldau 1997), eo iškai p ipažindami kalbos plana imą ne ik kaip p ak inės eiklos, be i kaip sa a ankišką mokslinių y imų s i į, oliau plė ojo H. Haa manno kons uk ą, ku , be p es ižo, į e pė i minė ą R. l. Coope io kalbos mo- kymo plana imą kaip sa a ankišką kalbos plana imo eiklos modelio dė- menį (angl. language-in-educa ion planning, a ba, Coope io e minu, acqui- si ion planning). ai padėjo a si as i kalbos p es ižo i į aizdžio plana imo eo ijai; ją kalbos plana imo mokslinėje li e a ū oje išplė ojo b i as denni- sas age is (plačiau apie ai – ke i ame šio s aipsnio sky elyje). aigi u in p ieš akis isus ke u is kalbos plana imo są okos aidos e apus, galima saky i, kad eo iniu lygmeniu kalbos plana imas apima iks- lų, užda inių i s a egijų nus a ymą, kaip pakeis i būdą, ku iuo kalba y a a ojama. P ak iniu lygmeniu ai ienos kalbos a a mainos pasi inkimas i ska inimas, . y. sąmoningas sąlygų, ku iomis unkcionuoja kalba, kei i- mas, i pačios kalbos iš eklių egulia imas, jos aidos kei imas. Ke u ių kalbos plana imo dalių esmę, emian is R. baldau u (2006), galima nusaky i aip: • kalbos s a uso plana imas – kalbos unkcijų kei imas, • kalbos sanda os plana imas – kalbos o mos (ypa ybių) kei imas, • kalbos mokymo plana imas – isuomenės kalbinių įgūdžių kei imas, • kalbos p es ižo plana imas – kalbos į aizdžio kei imas. Pi mieji kalbos plana imo p ak ikai laikėsi požiū io, kad kalba gali bū- i planuojama pe als ybės ykdomą poli iką, labiausiai susi elkian į kal- bos o mą i į unkcijų plė ojimą. Kalbos plana imo są okos aida, kalbos plana imui kelian is naujus ikslus i apiman is pla esnį objek ą, na ū- aliai išsiplė ė nuo po eikio kalbai iki po eikio kalbos a o ojams i jų pačių ska inimo eik i kalbos aidą, a ba, pasak denise’o daous o, kalbos planuo ojų objek as išsiplė ė nuo kon lik uojančių no mų iki kon lik uo- jančių kalbų p oblemų (daous 1997: 438). XX a. 7ajame dešim me yje eina o Haugeno ašy as s aipsnis, aip pa donnos Ch is ian 1990 m. paskelb as s aipsnis į lie u ių kalbą bu o iš- e s i i paskelb i da 1994 m. (ž . Haugenas 1994 [1966]: 14–28; Ch is ian 1994 [1990]: 29–40]). ačiau, kaip minė a į adinėje s aipsnio dalyje, lie- u ių kalbinėje li e a ū oje kalbos plana imo są oka ėmė labiau plis i paly- gin i neseniai (plg. Vaicekauskienė 2004, 2007; Pupkis 2005: 191–196)7, 7 apie Pe o Joniko mėginimą knygoje Lie u ių kalba i au a amžių bū yje. Visuomeniniai lie u ių kalbos is o ijos b uožai (Čikaga, 1987) em is e. Haugeno modeliu ž . subačius 2004: 111–112. 238 Kalbos Kul ūRa | 83 no s su kalbos plana imu iesiogiai susiję bend inės lie u ių kalbos no - minimo, kalbos poli ikos i kalbos kul ū os ugdymo bei isuomenės lin- g is inio š ie imo klausimai keliami i nuola os s a s omi pe isą bend i- nės lie u ių kalbos aidos is o iją. Pas a uoju dešim mečiu lie u ių kalbos mokslo da buose keliami kele- iopi bend ieji kalbos plana imo ikslai: „nus a y i ben s a biausius kalbos unkciona imo aplinkybių pokyčius i ų pokyčių k yp is“, „aiškiai i g iež- ai numa y i bend uosius kalbos no minimo dalykus i planingai di b i kodi ikacijos da bą“, o o da bo ezul a us pa eik i isuomenei pe į ai ias kalbos ugdymo o mas (Pupkis 2005: 193). Ka u pab ėžiama kalbos pla- na imo s a ba, sup an an , kad jeigu kalbos planuo ojų „bus pa eikiama neapgal o ų sp endimų, a osenoje daugės a ian iškumo, o jis klibins kalbos no mų pas o umą, mažins pa į bend inės kalbos unkcionalumą“ (Pupkis 2005: 194). ačiau eikia p ipažin i, kad mūsų kalbos no minimas is da ebė a labiau su elk as į g iež ą iš adicijos einančią kodi ikaciją i mėginimą ją įdieg i a osenoje, o ik ojo kalbos sanda os plana imo gali- ma ikė is neben a ei yje, u in išsamių esamos padė ies y imų. apž elgus kalbos plana imo kaip socioling is ikos k yp ies eo inės min- ies aidą, s a bu sup as i kalbos plana imo p adininko eina o Haugeno min- į, kad į kalbos plana imą eikia žiū ė i kaip į nesibaigian į p ocesą, nes nuola kin a i kiek iena gy a kalba, i jos socioling is inė si ua cija, o kalbos no minimas ealiai niekada nepasiekia pabaigos8. 3. Kalbos PRes iŽas iR PRes iŽinė Kalba apie kalbos p es ižą socioling is ų (lie u oje – aip pa ) kalbama ge okai seniau, nei jis p adė as sie i su kalbos plana imu, o pas a uoju me u jis y a apęs s a biu socioling is ikos objek u. P es ižas, kaip kalbos a jos a mai- nos ypa ybė, išski ia ieną kalbą a a mainą iš kelių, a ojamų oje pačio- je kalbinėje bend uomenėje. 8 da ienu nauju kalbos plana imo aidos e apu galima bū ų laiky i XXi a. p adžią, kai dėl globalizacijos sąlygomis suak y ėjusių kalbų kon ak ų kyla naujų kalbų są eikos p oblemų i pagy ėja eo inės, ypač su kalbos s a usu susijusios diskusijos. Kalbama apie kalbos adybą kaip apie naują, pe žengian į i ienos kalbinės bend uomenės, i ienos als ybės kalbos plana imo ibas, socioling is ikos eo ijos i p ak ikos objek ą; pa i są oka kalbos adyba p adė a a o i socioling is ų da buose da 1987 m. (ž . nek apil 2006). R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 239 3.1. Kalbos p es ižas, p es ižinė kalba, p es ižinės aiškos p iemonės Viena iš socioling is ikos aksiomų y a a, kad sos kalbos a jų a mainos, neišski ian nė bend inių kalbų, ling is iškai y a lygia e ės ( ienodai in- ka komunikacinei i eksp esinei unkcijai), ik gali u ė i isuomenės su- eik ą ski ingą socialinį s a usą (edwa ds 1996). Kalbų a jų a mainų p es ižas susiklos o dėl į ai ių p iežasčių. Heinzas Klossas mini ke u ias s a biausias: gausus ašy inis pa eldas, aukš as kalbos mode nizacijos lygis, s a i a p au inė padė is a ba didelis os kalbos a - o ojų p es ižas (Kloss 1966: 143–144). sup an ama, kad ilgainiui, keičian- is aplinkybėms, p es ižiškumo lygis aip pa kin a. dažniausiai p es ižinė kalbos a maina apib ėžiama emian is socialiniais i geog a iniais pa ame ais. Pap as ai ji siejama su didžiausią poli inę, ekonominę a (i ) kul ū inę galią, aigi i p es ižą9 isuomenėje u inčiu socia liniu sluoksniu, ku is pasi enka ieną kalbą a kalbos a mainą iš kelių unkcionuojančių oje kalbinėje bend uomenėje. Remdamasis anks esniais socioling is iniais Williamo Mackey, Pe e io udgillo, Howa do Gileso (pas a ojo – kalbinio p isi aikymo eo ija) i k . y imais, Johnas edwa dsas eigia, kad kalbõs a a mainõs p es ižą suku ia ne ling is iniai a es e iniai os kalbos a a mainos požymiai; jį lemia žmonių su okimas, susijęs su socialiniais dalykais. didesnį p es ižą u ės a kalba a a maina, ku ia kalba socialiai y aujan i i aldžią u in i isuomenės g upė10. Kalbos p es ižas u i yšį i su jos galia: kuo daugiau unkcijų kalba a lieka, uo ji p es ižiš- kesnė. be nebū inai isiems p es ižiškumas y a ienodas. Vieniems a pa i kalba gali bū i galinga i p es ižiška, o ki iems – ne. 9 Plg. p es ižas [p anc. p es ige] – au o i e as, į aka, paga ba, ge as a das (Ta p au inių žo džių žodynas, Vilnius: alma li e a, 2001). 10 Kalbos p es ižą i į aizdį apib ėžia socioekonominis kalbos a o ojų s a usas, o ai eikia i žmonių kalbos pasi inkimą, kadangi į kalbą žiū ima kaip į su eikiančią jos a o ojams socioekonominę žymą (Zhao, liu 2007: 114). Įdomus ieno singapū o uni e si e o moks- lininkų a lik as socioling is inis y imas, siekian išsiaiškin i kinų kalbos s a usą singapū e (Zhao, liu 2007: 113–126). iš y us aikų namie a ojamos kalbos sąsajas su jų ė ų socio ekonominiu s a usu, nus a y a, kad daugiakalbėje i daugiakul ū ėje singapū o isuomenė- je, ku ioje ykdy a ak y i d ikalbys ės poli ika i ku s a biausias aidmuo eko anglų kal- bai, kinų kalba (kaip i ki os d i singapū e gy enančių e ninių bend uomenių kalbos – malajų i amilų) ilgainiui p a ado sa o p es ižą. anglų kalba pe žengė kalbos poli ikos numa y as ibas: i o ne ien ekonominių san ykių palaikymo pag indu, be i ėmė s um- i gim ąsias kalbas iš kul ū inio i namų bend a imo. d ikalbys ės poli ikos k i ikai da o iš adą: kad kinų kalba bū ų palaikoma i a ojama, bū ina kalbos plana imo p iemonėmis kel i šios kalbos p es ižą i ku i eigiamą jos į aizdį. 246 Kalbos Kul ūRa | 83 džian dėl bend inės kalbos pag indo i kalbos kodi ikacijos da bui, aip pa ka u su ki ų s ičių specialis ais a kan e miniją i p i aikan ją nau- jiems isuomenės po eikiams. a p kalbos plana imo ykdy ojų iškeliamas i ašy ojų aidmuo: jie palaiko ašy inę adiciją, s ip ina suno min ą kalbos a mainą, pa ys p isideda p ie meninio s iliaus plė os. lie u oje neišleis ini iš akių i e nologai, galin ys padė i suku i pla esnį kalbos, jos e ės i unikalumo kon eks ą. Kalbos p es ižo plana imui apsk i ai s a biausia y a bend a į ai ių s ičių i lygmenų ins i ucijų i pa ienių asmenų eikla. Ši min is y a na ū aliai įsigy enusi i lie u oje: su okiama, kad lie u ių kalbos p es ižui isuome- nėje išlaiky i eikia als ybės i isuomenės są eikos (labu is 2006): o ganizacinio da bo naš os ne u ė ų k a y is š ie imo i kul ū os cen ų da buo- ojai, pa io inių o ganizacijų na iai i , žinoma, isi, kas sa e sieja su lie u ių kalbos d augija. Ma e ialiai em i gim osios kalbos enginius galė ų laiky i sa o p es ižo eikalu daugelio įs aigų ado ai, lie u iais sa e laikan ys e slininkai. Vals- ybė čia aip pa negali lik i nuošalyje – juk isa ai siejasi su suaugusiųjų š ie imo ikslais. […] G ažiausią sumanymą galima sužlugdy i nesugeban su as i i į da bą į auk i p o esionalių, sąžiningų, jaučiančių a sakomybę ykdy ojų. o jų e a ieško i ne ik a p da bais apsik o usių moky ojų li uanis ų bei mies ų kalbos a ky ojų, be i a p dešimčių, gal i šim ų į pensiją išėjusių ge ų šios s i ies specialis ų. Keis a, kad niekam ne eikalinga ne daugelio į pensiją išėjusių aukš ų- jų mokyklų p o eso ių a docen ų p o esinė i gy enimiška pa i is. 5. es iJos, la ViJos iR lie uVos Kalbos PRes iŽo PlanaViMas Kalbos Poli iKos GaiRėse Panašaus pobūdžio ijų šalių dokumen ai leidžia palygin i daba ies kalbos poli ikų požiū į į kalbos p es ižą i jo plana imą, išsiaiškin i, iš kokių dė- menų ku iama kalbos p es ižo samp a a, kokios numa omos jo s ip inimo p iemonės. P ie lie u os sus o ina i plačiau. 5.1. Es ija es ų kalbos poli ikos plana imo dokumen e „es ų kalbos aidos s a egija 2004–2010 m.“, ku is pa i in as es ijos Respublikos Vy iausybės, a p ki ų ikslų i užda inių kalbama i apie es ų kalbos iešojo į aizdžio kū i- mą (dsel 2004: 29–30). nu odoma, kad eikia kel i kalbinį isuomenės R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 247 sąmoningumą, o muo i kalbines nuos a as, ska in i isuomenėje ge ą a - oseną i ku i eigiamą kalbos į aizdį. eigiama, kad iki šiol es ijoje ilo- logai, ašy ojai i gim osios kalbos moky ojai ūpinasi kalbos į aizdžiu iš nuo okos, sup asdami sa o misiją. niekas o nes a s o p o esionaliai i sis emiškai. Keliamas ikslas suku i es ų kalbos į aizdžio kū imo sis emą i plė o i moksliniais y imais pag įs ą į aizdžio ku iamąją eiklą. Šiam ikslui pasiek i bu o numa y i i konk e ūs užda iniai: • p adė i nacionalinę p og amą „es ų apa ybė 2005–2009“; • pa eng i apa ybės koncepciją, p iside inan p ie bend ojo la inimo mokyklų, i o ganizuo i gim osios kalbos moky ojams ku sus apie ling is inį į aizdžio kū imą; • nuš ies i kalbos p oblemas i į ykius žiniasklaidoje; • suku i i pla in i eks ynus i duomenų bazes, ele izijos i aizdo ilmus, in o macinę medžiagą i . . isai isuomenei, kad ai ska in ų es ų kalbos a ojimą; • o ganizuo i enginius, kiek įmanoma, ska in i es ų kalbos į aizdį isose gy e- nimo s i yse; • ku i s uden ų kalbos palaikymo g upes; • em i es ų kalbos unkciona imą in e ne e i en kel i jos į aizdį. 5.2. La ija 2005 m. la ijos Respublikos Vy iausybės pa i in ame dokumen e Vals- ybinės kalbos poli ikos gai ės 2005–2014 m. (GslP 2007: 28–30) a ski ai apie la ių kalbos į aizdžio a p es ižo kū imą nekalbama, be iš nu odomų kalbos poli ikos ikslų i p iemonių ma y i, kad šios k yp ies eikla la i- joje aip pa planuojama: siekiama palaiky i i plė o i la ių kalbos a ojimą ne ik o icialiais als ybės eiksmais, be i kū ybiškai – pe o iginaliąją bei kokybišką e s inę li e a ū ą, meną (kiną, ea ą), dieg i isuomenėje sam- p a ą, kad bū ina mokė i i a o i als ybinę kalbą, ku i palankią aplinką la ių kalbai plė o is, a skleidžian jos dauge iopą kū ybinį po encialą, į auk- i žiniasklaidą į kalbos i jos kul ū os populia inimą. 5.3. Lie u a Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos dokumen e „2007–2009 me ų s a- eginis eiklos planas“ p ipažin a, kad iena iš lie u ių kalbos unkciona- imo g ėsmių y a „lie u ių kalbos p es ižo menkėjimas kai ku iose isuo- 248 Kalbos Kul ūRa | 83 menės g upėse“. a nuos a a pe kel a i į 2009 m. pa i in ą s a eginį 2010–2012 m. eiklos planą16. apie kalbos p es ižą užsimin a Vals ybinės kalbos poli ikos 2003–2008 m. gai ėse (Gai ės 2003), o kiek plačiau kal- bama naujajame 2009–2013 m. p ojek e (Gai ės 2008). ečioje dalyje „Padė ies apž alga“ p ie kalbos s a uso ašoma: 21. daba ies pokyčių aki aizdoje lie u ių kalbos išlikimui didžiulę eikšmę u i ne ik jos eisinė padė is, be i p es ižas. demok a ėjan i isuomenė išlaiky i sa o kalbą gali ik sąmoningai su okdama jos e ę i galimybes, ak y iau įsi- aukdama į kalbos no minimą i p isidėdama p ie jos u inimo i ys ymo. Pas a aisiais me ais as a naujų būdų sudomin i isuomenę lie u ių kalba: o ga- nizuojamas nacionalinio dik an o konku sas, mokslei iams engiami kalbos konku sai in e ne u, ku iami elek oniniai kalbiniai žaidimai, p adė a ykdy i als ybinė skai ymo ska inimo p og ama. ačiau lie u ių kalbos p es ižo o ma- imas eikalauja p o esionalesnio i sis emiškesnio požiū io, pag įs o isuome- nėje yks ančių kalbinės elgsenos, e ybinių nuos a ų pokyčių y imais. lie u- ių kalbos p es ižas susijęs su isos lie u ių kul ū os kon eks u, odėl bū ina ak y iau ska in i i em i knygų lie u ių kalba leidybą, biblio ekų ap ūpinimą knygomis, a p jų i li uanis inėmis, lie u iško u inio gausinimą in e ne e. Penk oje „Gai ių“ p ojek o dalyje „Vals ybinės kalbos poli ikos užda i- niai i jų sp endimo būdai“ p ie kalbos s a uso nu odoma, kaip bū ų gali- ma page in i esamą padė į: 43. s ip in i lie u ių kalbos p es ižą: 43.1. Plė o i li uanis ikos plačiąja p asme (ne ik lie u ių kalbos, be i lie u ių li e a ū os, lie u os is o ijos) sąsajos su lie u iškąja apa ybe koncepciją i ska in i iešąjį disku są šia ema. 43.2. Plė o i poli inį i kul ū inį žiniasklaidos, akademinės bend uomenės i plačiosios isuomenės dialogą dėl nacionalinių kalbų pe spek y os glo- balėjančiame pasaulyje. 43.3. Rem i lie u ių kalbos sa i umą i u ingumą a skleidžiančius li e a ū os, ea o, kino, muzikos kū inius i ska in i jų sklaidą. 43.4. ugdy i isuomenės kalbinį sąmoningumą. 43.5. Rūpin is lie u ių kalbos į aizdžiu užsienio lie u ių bend uomenėse. aigi lie u os kalbos poli ikoje kalbos p es ižas siejamas su lie u ių kalbos s a usu i da neišplė ojamas iki sa a ankiško kalbos plana imo (poli ikos) dėmens, ačiau o icialiuosiuose dokumen uose jam ski iama 16 P ieiga in e ne e: <h p://www. lkk.l /i/u/ ile/Me u_planas/2010_planas_pa iksl.pd > (žiū- ė a 2010 07 12). R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 249 nemaža dėmesio: apib ėžiami pag indiniai ikslai, k yp ys i p iemonės iems ikslams pasiek i. iš „Gai ių“ p ojek e suminė ų lie u ių kalbos p es ižo s ip inimo būdų ypač s a bi y a nuos a a ugdy i isuomenės kalbinį sąmoningumą, nes kaip ik isuomenės idinė mo y acija a o i lie u ių kalbą, jai eik i pi meny- bę p ieš ki as kalbas bei jų ap aiškas i y a kalbos p es ižo palaikymo pa- g indas. aigi, pasak b onio sa ukyno, bū ina „bend inę kalbą pada y i pa aukliai eikalingą isuomenei“ (diskusija 2005). Kalbinis sąmoningumas pi miausia eiškia su ok i lie u ių kalbos e ę – simbolinę i p ak inę, o ai su okus isoke iopai palaiky i lie u ių kalbos a osenos gy ybingumą iek lie u oje, iek išei ijoje. ačiau šis užda inys da osi sunkokai įgy endinamas dėl pačios isuomenės e ybinio pe si o ien a imo pas a uoju me u. Ve ybinė kalbinė o ien acija nea ski iama nuo iso kin ančio isuomenės e čių lauko: pa io izmo menkėjimo, nusi ylimo bend a au os idėja i jos a ei imi, su uo susijusios didelės emig acijos ( u- in gal oje i ai, kad lie u iai y a spa čiausiai eu opoje nyks an i au a), požiū io į šeimą i ki as pama ines adicines e ybes pokyčių, aip pa globalizacijos eikiamos au ų i kalbų ni eliacijos. Į e in i šiuos pokyčius i numa y i au ai i als ybei s a biausius a ei ies ikslus i užda inius y a bend as daugelio aldžios ins i ucijų eikalas. Psicho e apeu as eugenijus lau inai is iename in e iu y a sakęs, kad šiam bend iausiam eikalui als ybė ne u i apsi ibo i ik įs a ymų engimu i lėšų sky imu numa y iems ikslams siek i. bū ina i p opaganda (lau inai is 2010): P opaganda ap ėp ų ilgalaikes p og amas, ku iomis siekiama keis i mūsų isuo- menės e ybes i pažiū as. Jei no ime, kad isuomenėje kažkas kis ų, ai u ime iš anks o suplanuo i adek ačius eiksmus. o adek a ūs eiksmai pap as ai u i bū i o ien uojami į labai ilgalaikius dalykus, nes e ybės kin a labai lė ai. P opaganda ( ik ąja, o ne išk eip a eikšme)17 u i ap i i kalbos p es ižo plana imo dalimi, – ji u i bū i ne iesmuka, banali i įky i, o apgal o a, sub ili i psichologiškai pa eiki. an aip isuomenėje ilgainiui įsigalės ypač a p jaunimo skleidžiamos nihilis inės min ys, kad lie u ių kalbos moky is neapsimoka, ji is iek išnyksian i (plg. Kalėdienė 2009: 290). odėl nea - si ik inai į naują lie u ių kalbos ugdymo bend ojo la inimo mokyklose s a- 17 Plg.: p opagánda [lo . p opago – skleidžiu, pla inu], ilos., moksl., el. i k . eo ijų, idė- jų skleidimas siekian jomis ugdy i, eik i žmonių pažiū as, nuo aikas, ska in i am ik us eiksmus (Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: alma li e a, 2001). 250 Kalbos Kul ūRa | 83 egijos dokumen ą į auk a i okia nuos a a: „Viešojoje e d ėje dieg i po- žiū į, kad aisyklinga i u inga lie u ių kalba y a isų isuomenės sluoks- nių išsila inimo pag indas i socialinio p es ižo žymė.“ (s a egija 2010). Ki as s a bus dalykas – isuomenė u i u ė i į ką o ien uo is. Pa i kal- bos p es ižo plana imo są oka i užsienio šalių kalbų plana imo p ak ika odo, kad s ichiškai besiklos ančio kokios kalbos a a mainos p es ižo jau nebepaliekama sa ieigai: jis į aukiamas į sąmoningo kalbos pokyčių i ai- dos egulia imo p ocesą. aigi i p es ižinės kalbos e alonui ku i i palai- ky i u i bū i ski iama nemaža kalbos planuo ojų dėmesio, – eikia aiškiai su o muluo ų ikslų i p ak inės eiklos. iš iesų pas a uoju me u kalbiniam isuomenės š ie imui i lie u ių kalbos p es ižui s ip in i ski ų p iemonių y a nemažai: kasme populia umo nes okojan is nacionalinis dik an as, s aipsniai i diskusijos kalbos klausimais in e ne o žiniasklaidos p iemonėse, iena ki a VR laida a ik o ina, kal- bos leidinių p is a ymas knygų mugėse, mokinių konku sai (pa yzdžiui, nuo 2008 m. yks an is konku sas „Š a i gal a – š a i kalba“, www.li uani- ka.l ), akcijos („Kalbą ku iu aš“, www.kalbaku iuaš.l ), in e ne o a dų i ad esų ašymo lie u iškais ašmenimis ajus (www.lie u iškai.l ), s e imžo- džių egis acija i a i ikmenų paieškos (Kalbos komisija ka u su in e ne o po alu www.del i.l )18 i k . s a bu, kad p ie šios als ybinių ins i ucijų o ganizuojamos eiklos p isideda i p i ačios įmonės. lie u oje eikiančių als ybinių ins i ucijų, aip pa isuomeninių o ga- nizacijų (lie u ių kalbos d augijos, Vilniaus mies o sa i aldybėje eikian- čios komisijos) eikla, ž elgian iš šalies, nea odo i in planinga i nuosekli, g eičiau besiklos an i iš s ichiškai kylančių po eikių, iš anks o su o mula us ik bend iausius ikslus, o ne konk ečius užda inius. nuo pa ienių akcijų eikė ų pe ei i p ie nuosekliai o ganizuojamos eiklos i , kaip i de a kalbos planuo ojams, ne ik numa y i eiklos ezul a us, be i į e in i, ko pe am ik ą laiką pasiek a. Šiuo me u, galima saky i, yks a ž algomieji da - bai: imamasi a ski ų ge ų inicia y ų, ačiau ūks a eiklos koo dina imo. neseniai, 2010 m. liepą, įsikū usi lie u ių kalbos gynėjų sąjunga odo, kad ak y aus sambū io, ku is sp ęs ų ak ualias kalbos poli ikos p oblemas, po- eikio isuomenėje esama. aigi p ipažįs an , kad lie u oje kalbos poli ika pa em a kalbos plana- imu, į lie u ių kalbos p es ižą aip pa eikia žiū ė i kaip į plana imo 18 daugiau in o macijos apie šią eiklą galima as i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, Vals ybinės kalbos inspekcijos, lie u ių kalbos ins i u o, lie u ių kalbos d augijos in e - ne o s e ainėse skelbiamose me ų a askai ose. R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 251 objek ą i ne ik aiškiai apib ėž i a imiausius i olesnius užda inius, ap- gal o i, kokiomis p iemonėmis jų bus siekiama, be i numa y i, kaip bus į e inami gau i ezul a ai. u i bū i aiškus au os i kalbos išlikimo ikslas, k yp is į isame pasaulyje gy enančių lie u ių bend umo s ip inimą i konk e ūs užda iniai: gausin i lie u ių kalbos iš eklius i ku i palankią aplinką jai gy uo i, kad isuomenė ne menkin ų, o bend omis pas angomis s ip in ų lie u ių kalbos p es ižą i mūsų šalyje, i pasaulyje. Mokan is iš pasaulio pa i ies, šiai eiklai galima as i į ai iausių būdų. ačiau ai jau ne ien kalbos specialis ų da bas. iŠVados 1. užsienio šalių kalbos plana imo eo e ikų i p ak ikų da bai odo, kad ši socioling is ikos k yp is pas a uoju dešim mečiu dėl globalizacijos p o- cesų i au ų bei kul ū ų są eikos pas ebimai suak ualėjo i sus ip ėjo. Kal- bos plana imo są okos u inys ge okai išsiplė ė, nes kalbos plana imui keliami is nauji ikslai, keičiasi jo k yp is i apimamas is pla esnis objek- as. nuo po eikio kalbai einama p ie po eikio kalbos a o ojams, i jie pa ys ska inami eik i kalbos aidą: p ie adicinių dėmenų – kalbos sanda- os s anda iza imo i unkcijų plė os p idė as kalbų san ykių (s a uso) egulia imas, ėliau kalbos mokymas i galiausiai kalbos p es ižo plana imas. sup as a, kad kalbos plana imas gali bū i sėkmingas ik ada, kai žmonės u i idinę mo y aciją a o i kokią no s kalbą a a mainą, o ne aikan p ie a inius adminis acinius me odus. aigi kalbos a jos a mainos p es- ižas jau nepaliekamas klos y is sa aime, o ampa plana imo objek u. 2. o icialiuosiuose lie u os kalbos poli ikos dokumen uose nu odoma lie u ių kalbos – pi miausia kaip als ybinės – p es ižo s a ba isuomenė- je ( u in gal oje ki ų a ojamų kalbų kon eks ą) i numa omi būdai jam s ip in i. ačiau als ybės ins i ucijų, isuomeninių o ganizacijų i pa ienių asmenų p ak inei eiklai ūks a aiškiai su o muluo ų užda inių i glaudes- nės bend os eiklos. 3. Kaip odo lie u oje a liekami socioling is iniai y imai, lie u ių kalbos p es ižas dėl į ai ių p iežasčių, ypač dėl au inės apa ybės i adicinių e - ybių menkėjimo, didelės emig acijos i ki ų eiksnių, nė a s ip us. Jam s ip in i eikia aiškią kalbos aidos k yp į i ikslus numa ančios kalbos pla- na imo s a egijos i apib ėž ų kalbos p es ižo plana imo užda inių, ku ie u i bū i pag įs i socioling is inių isuomenės kalbinių nuos a ų i daba i- 252 Kalbos Kul ūRa | 83 nės a osenos y imų ezul a ais. Visuomenė, nepami š an i lie u ių kal- bos išlaikymu suin e esuo os išei ijos bei emig an ų, u i bū i ak y iau į au- kiama į kalbos pa eldo palaikymo i kalbos kū ybos p ocesą. 4. s a bu planingai ūpin is i bend inės lie u ių kalbos p es ižu, į auk- i į šią eiklą ikslines bend inės lie u ių kalbos a o ojų g upes – žu na- lis us, ašy ojus, e ėjus, kalbos edak o ius, moky ojus, s uden us i k . am bū inas pag indas – p es ižinės bend inės kalbos e alonas, . y. eali daba inę a oseną a i inkan i kodi ikacija. s a biausios bend inės lie u ių kalbos p es ižo plana imo k yp ys galė ų bū i šios: 1) no minamosios kalbinės in o macijos sklaida, jos ope a y umas, aiš- kumas i a gumen acija; 2) kalbos e alono palaikymas i pa yzdingos kalbos a o ojų (pa yzdžiui, VR žinių edėjų) ugdymas bei s a biausių isuomenei po eikį da- ančių kalbos a ojimo s ičių p iežiū a; 3) apgal o as kalbos naujo ių (ypač naujada ų) diegimas, š elninan da- ba inę dažnai neigiamą a o ojų eakciją; 4) kalbos p ak ikų eiklos p es ižo kėlimas; 5) ge iausios užsienio šalių kalbos p es ižo planuo ojų pa i ies nag inė- jimas i p i aikymas lie u ių kalbos eikmėms. li eRa ūRa age d. 2001: Mo i a ion in language planning and language policy, Cle edon: Mul ilingual Ma e s l d. a g e d. 2005: P es ige and image planning. – Handbook o Resea ch in Second Language Teaching and Lea ning. ed. e. Hinkel, london: law ence e lbaum associa es Publishe s, 1035–1054. a l i ū k a i ė d. 2009: bend inės kalbos aizdinių ikslumas: k azis anda o p oblema. – Respec us Philologicus 16 (21) a, 160–187. a m m o n u. 2004: s anda d Va ie y. – Sociolinguis ics. An in e na ional hand- book o he science o language and socie y. eds. u. ammon, n. di ma , K. J. Ma heie , P. udgill, 2nd ed., V. 1, Wal e de G uy e , 273–283. b a k m a n d b. 2000: na ional language planning, why (no )? – In e cul u al Communica ion 3. ed. J. allwood. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.immi. se/in e cul u al/n 3/bakmand.h m> (žiū ė a 2010 08 15). balda u R. b. 2004: issues o p es ige and image in languageineduca ion planning in aus alia. – Cu en Issues in Language Planning 5(4), 376–388. b a l d a u R . b. 2005: language planning and policy esea ch: an o e - iew. – Handbook o Resea ch in Second Language Teaching and Lea ning (Chap 52). ed. e. Hinkel, Mahwah, nJ: e lbaum, 957–970. R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 253 ba ld a u R . b. 2006: Rea icula ing he Case o Mic o language Planning in a language ecology Con ex . – Cu en Issues in Language Planning 7 (2–3), 147–170. P ieiga pe in e ne ą: <h p://espace.lib a y.uq.edu.au/ese / UQ:121324/HCA10UQ121324.pd > (žiū ė a 2010 11 11). b e a š i e n ė G. , K a č i u š k i e n ė G. 2009: au agiškių moky ojų požiū is į lie u ių bend inės kalbos p es ižą i jos a oseną. – Jaunųjų mokslininkų da bai 2 (23), 7–11. C h i s i a n d. 1994 [1990]: Kalbų plana imas kalbo y os požiū iu. – Socio- ling is ika i kalbos kul ū a. sud. laima G umadienė i Rū a Ma cinke i- čienė, Vilnius: Gim oji kalba, 29–40. C o b a u b i a s J. 1983: e hical issues in s a us Planning. – P og ess in Lan- guage Planning: In e na ional Pe spec i es. eds. J. Coba ubias, J. Fishman, new yo k: Mou on Publishe s. Coope R. l. 1989: Language Planning and Social Change, Camb idge: Cam- b idge uni e si y P ess. d a o u s d. 1997: language planning and language e o m. – The handbook o sociolinguis ics. ed. F. Coulmas, ox o d: blackwell, 436–452. diskusija 2005: iš diskusijos „lie u ių kalba i lie u os kul ū a a ei ies eu o- poje: aidos pe spek y os“ lie u os Respublikos seimo Kons i ucijos salėje 2005 m. asa io 14 d. – Li e a ū a i menas, gegužės 6. dsel 2004: De elopmen s a egy o he Es onian language 2004–2010, a u. e d w a d s J. 1996: language, p es ige and s igma. – Con ac linguis ics: An In e na ional Handbook o Con empo a y Resea ch. ed. H. Goebl e al., be - lin, new yo k: Wal e de G uy e , 703–708. F e g u s o n G. 2006: Language planning and educa ion, edinbu gh uni e - si y P ess l d. Gai ės 2003: Vals ybinės kalbos poli ikos 2003–2008 m. gai ės. – P ieiga pe in- e ne ą: <h p:// lkk.l /li /apie/kalbos-poli ikos-gai es> (žiū ė a 2010 01 10). Gai ės 2008: Vals ybinės kalbos poli ikos 2009–2013 m. gai ės (p ojek as). – P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /li /10110> (žiū ė a 2010 01 10). G o o J. d e 2002: wo hund ed yea s o language planning in belgium. – S anda diza ion. S udies om he Ge manic languages. eds. a. R. linn, n. Mclelland, John benjamins, 117–134. GslP 2007: Guidelines o he s a e language policy o 2005–2014, Rīga. H a a m a n n H . 1990: language planning in he ligh o a gene al heo y o language: a me hodological amewo k. – In e na ional Jou nal o he Sociology o Language 86 (1), 103–126. H a u g e n e . 1983: he implemen a ion o co pus planning: heo y and p ac- ice. – P og ess in language planning. In e na ional pe spec i es. eds. J. Co- ba ubias, J. a. Fishman, be lin: Wal e de G uy e , 269–289. 254 Kalbos Kul ūRa | 83 H a u g e n a s e. 1994 [1966]: Kalbo y a i kalbos plana imas. – Socioling is- ika i kalbos kul ū a. sud. laima G umadienė i Rū a Ma cinke ičienė, Vilnius: Gim oji kalba, 14–28. K a l ė d i e n ė l . 2009: Viešoji nuomonė i kalbų poli ika. – Kalbos kul ū a 82, 287–293. Kaplan R. b., baldau R. b. J . 1997: Language planning: om p ac- ice o heo y, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. K l o s s H . 1966: ypes o Mul ilingual Communi ies: a discussion o en Va iables. – Sociological Inqui y 36 (2), 135–145. K l o s s H. 1969: Resea ch possibili ies on g oup bilingualism: a epo . – Qué- bec: in e na ional Cen e o Resea ch on bilingualism. K u o p i e n ė i . 2006: aisyklingos kalbos a osena s uden ų akimis. – Žmo- gus i žodis 1, 74–79. l a b u i s V. 2006: Kaip isuomenę sudomin i lie u ių kalba. – Li e a ū a i menas, gegužės 4. l a u i n a i i s e . 2010: e. lau inai is: esan daba inei poli ikai, nyksime kaip au a [in e iu: kalbėjosi Vladimi as laučius]. – www.del i.l , sausio 15. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.del i.l /news/daily/li huania/elau inai is-esan -da- ba inei-poli ikai-nyksime-kaip- au a.d?id=27697855> (žiū ė a 2010 04 25). Mes h ie R., swann J., deume a., leap W. l. 2000: In o- ducing sociolinguis ics, edinbu gh uni e si y P ess. M i l l i g a n l . 2007: a sys ems Model o language Planning. – Camb idge Pos g adua e Con e ence in Language Resea ch, 192–198. P ieiga pe in e - ne ą: <h p://www.ling.cam.ac.uk/camling/Manusc ip s/CamLing2007_Mil- ligan.pd > (žiū ė a 2010 01 05). n a h i M . 2006 [1984]: language Planning Goals: a Classi ica ion. – Socio- linguis ics: he essen ial eadings. eds. Ch. b. Pauls on, G. R. ucke , 2nd ed., blackwell Publishing l d, 423–448. n e k a p i l J. 2006: F om language Planning o language Managemen . – Sociolinguis ica 20, übingen: niemeye , 92–104. P ieiga pe in e ne ą: <h p://uk-online.uni-koeln.de/ ema ks/d5134/ m2169329.pd > (žiū ė a 2010 03 20). n e i n s k a i ė l . 2009: G ėsmės kalbai i kalbos p iežiū a: žu nalis ų po- žiū is. – Kalbos kul ū a 82, 173–189. P u p k i s a . 1995: P es ižinė kalba i Jablonskio au o i e as. – Gim oji kalba 12, 1–4. Pupkis a. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Ramonienė M. 2006: nuos a os dėl bend inės kalbos i a mės: Joniškėlio a ejis. – Kalbos kul ū a 79, 137–147. R i c e n o . 2000: His o ical and heo e ical Pe spec i es in language Po- licy and Planning. – Jou nal o Sociolinguis ics 4(2), 196–213. s p o l s k y b. 1998: Sociolinguis ics, ox o d uni e si y P ess. R. Miliūnai ė. Kalbos p es ižas i jo plana imas 255 s a egija 2010: lie u ių kalbos ugdymo bend ojo la inimo p og amas yk- dančiose mokyklose 2010–2014 me ų s a egija. – P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.smm.l /ugdymas/docs/Lie u iu%20kalbos%20s a egija%20(1). pd > (žiū ė a 2011 01 20). s u b a č i u s G. 2002: wo ypes o s anda d language His o y in eu ope. – Res Bal icae 8, 131–150. subačiu s G. 2004: s anda inių (bend inių) kalbų is o ijos ch onologija. – Me - menys 84, 97–115. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.uic.edu/classes/li h/ li h520/SUB_s p/SUB_2004_Ch on%20METM.PDF> (žiū ė a 2010 03 15). udgill G. 2003: A glossa y o sociolinguis ics, edinbu gh uni e si y P ess. Va i c e k a u s k i e n ė l. 2004: eo inės s e imžodžių no minimo p ielaidos. – Skoliniai i bend inė lie u ių kalba. sud. Ju gi a Gi čienė, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 9–29. Vaicekauskienė l. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. Z h a o s. , l i u y. 2007: Home language shi and i s implica ions o language Planning in singapo e: F om he Pe spec i e o P es ige Plan- ning. – The Asia- Paci ic educa ion esea che 16 (2), 111–126. P ieiga pe in e ne ą: <www.philjol.in o/index.php/TAPER/a icle/ iewFile/230/231> (žiū ė a 2010 01 06). Gau a 2010 12 06 lanGuaGe PRes iGe and i s PlanninG Summa y al hough he discussion o language planning has only ecen ly appea ed in he li huanian linguis ic wo ks, he issues o language s anda diza ion, language pol- icy and inc ease o language awa eness in socie y ha e always been deal wi h du ing he de elopmen his o y o s anda d li huanian. he a icle deals wi h a ela i ely new aspec o language planning, i. e. language p es ige planning. he aim o he a icle is o de ine he concep o language p es ige planning and p esen i s ea men in he wo ks o o eign sociolinguis s as well as o de- sc ibe he s a us o language p es ige planning in he cu en li huanian language communi y, exis ing bo h in li huania and i s exile communi ies. due o he cu en sociolinguis ic si ua ion, which is cha ac e ized by an inc eased in luence o he english language and o he globaliza ion ac o s a ising om in e na- ional and in e cul u al con ac s, as well as he low p es ige o language policy make s in socie y, hese p oblems become pa icula ly se ious.