„Murdyti(s)“, „murgdyti(s)“, „murkdyti(s)“ pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena

D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 151 DAIVA MURMULAITYTĖ lietuvių kalbos institutas MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) PATEIKIMAS ŽODyNuOSE ir DaBartiNė VartOSENa ĮVaDaS Viena iš būsimojo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽ) naujovių (ir viena iš jo vėlavimo priežasčių) – rašymas ir redagavimas ne abėcėliškai, kaip buvo daroma anksčiau, o grupuojant žodžius pagal jų bendrus semantinius požymius ir darybą (liutkevičienė 2006: 9). taip siekiama žodyną sukurti kiek įmanoma sistemiškesnį. atspirties tašku paimtas kompiuterinis Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – DŽ) 3-iojo leidimo variantas. Jo antraštiniai žodžiai skirstomi į leksines semantines grupes, duomenys analizuojami, koreguojami, pildomi, tiriama dabartinė vartosena bei naujausi leksikografiniai šaltiniai (tarp jų – ir vėlesni DŽ leidimai), ir visa tai galiausiai virsta naujais žodyno straipsniais1. rašant priesagos -yti veiksmažodžių ir jų vedinių (vieno šios grupės pogrupio) straipsnius pastebėta, kad veiksmažodžių murdyti, murgdyti, murkdyti (taip pat jų vedinių) tarpusavio ryšius įvairūs DŽ ir Lietuvių kalbos žodyno (toliau – lKŽ) leidimai traktuoja gana įvairiai. Dabartinė vartosena rodo juos esant variantus2: šaknies murir murk- (išskyrus vieną kitą išimtį) veiksmažodžiai turi tapačias reikšmes, o rečiausiai vartojami šaknies murgveiksmažodžiai paprastai turi mažiau reikšmių nei pagrindinis variantas su murk-. taigi rašant šių veiksmažodžių ir jų vedinių straipsnius teko spręsti klausimus: kiek galima remtis ankstesniais leksikografiniais 1 Dar žr. D. liutkevičienės straipsnį šiame Kalbos kultūros tome (p. 141–150). 2 Kalbotyroje varianto sąvoka suprantama įvairiai (ЛЭС 1990: 80). Šiame straipsnyje variantais vadinamos to paties kalbos vieneto, šiuo atveju – žodžio, skirtybės, atmainos, turinčios tapačią semantiką ir skirtingą raišką. Pagrindinis, nusistovėjęs, bendrinėje kalboje reikalaujamas variantas yra norma (KtŽ 1990: 225, 134). 152 KalBOS Kultūra | 83 šaltiniais, ar įmanoma išlaikyti šių žodžių pateikimo juose tęstinumą, ar galima teikti pirmenybę dabartinei šių veiksmažodžių vartosenai, jei jos tyrimas leidžia minėtus žodžius laikyti variantais ir rodo akivaizdų vieno jų vyravimą, kaip suderinti BŽ ir lKŽe, kuriame vienas iš variantų laikomas klaida, ir t. t. atsakymai į šiuos klausimus dar nėra iki galo aiškūs, todėl šiuo straipsniu tikimasi paskatinti diskusiją3, sulaukti kritikos ir pasiūlymų, kurie leistų šiuos žodžius BŽ pateikti tinkamai, nenusižengiant normos reikalavimams ir neiškraipant realiosios vartosenos faktų. 1. tiriaMųJų VEiKSMaŽODŽių PatEiKiMaS ŽODyNuOSE 1.1. DŽ1 pateikia visus tris aptariamuosius veiksmažodžius, du iš jų – murdyti ir murgdyti – viename straipsnyje: mùr(g)d‖yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardyti į vandenį, į purvyną: M., įm. ką į balą. Kaimo keliai (pavasarį) išmùrdyti, negali pavažiuoti. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną m. į daržinę. Saikas nukimštas, numùrdytas ir su kaupu. Pilną daržinę pri mùr dė šieno. 3. sngr. klampoti, maudytis (dumble): Po plynes pakalnėje ~ytis. ~ymas (1) mùrkd‖yti, ~o, ~ė 1. kišti į balą, nardyti, murdyti: Gyvulius balose ~o. ~ydamiesi šieną traukė iš balos. Visus baltinius sumùrkdė į katilą. 2. prk. velti, traukti į bėdą. ~ymas (1) DŽ1 nepriešdėlinių veiksmažodžių straipsniuose kartu su vartosenos pavyzdžiais pateikiami ir priešdėliniai bei sangrąžiniai antraštinių veiksmažodžių vediniai (DŽ1 Vii, Xi), tokiu būdu į šį žodyno leidimą dar pateko įmurdyti, išmurdyti, numurdyti, primurdyti, mur(g)dytis ir sumurkdyti. Akivaizdu, kad taupumo sumetimais vienu straipsniu pateikiami murdyti ir murgdyti laikomi variantais, kurių reikšmės visiškai sutampa. Sprendžiant iš iliustracijose pateikiamų priešdėlinių vedinių, kurie visi padaryti tik iš murdyti, galima spėti, kad pastarasis variantas ir laikomas pagrindiniu. Juo aiškinamas ir atskiru straipsniu pateikiamas murkdyti, kuris tik pirmąja 3 Žodyno redaktorių prašymu (tarpininkaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistei aistei Pangonytei), savo nuomones rūpimu klausimu yra išsakę doc. dr. Jurgis Pakerys ir doc. dr. albinas Drukteinis. Būtų labai naudinga, jei jie sutiktų savo mintis išplėtoti ir su jomis viešai supažindintų platesnę visuomenę. D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 153 reikšme sutampa su kitais dviem veiksmažodžiais ir be šios turi dar jiems nebūdingą perkeltinę reikšmę. Sangrąžinis vedinys murkdytis neišskirtas atskira reikšme (plg. mur(g)dyti 3. sngr.). 1.2. DŽ2 pateikiami tik du iš aptariamųjų nepriešdėlinių veiksmažodžių: mùrd‖yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardinti į vandenį, į purvyną: Nemùrdyk taip giliai. ‖ sngr.: Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o į maišą, į daržinę. ~ymas (1) mùrkd‖yti, ~o, ~ė 1. nardinti į vandenį, murdyti: ~o vaiką į upę – dar prigirdys. ‖ sngr.: ~ydamiesi šieną traukė iš balos. 2. prk. velti, traukti į bėdą. ~ymas (1) ir DŽ2, ir vėlesniuose leidimuose priešdėliniai veiksmažodžiai, išskyrus priešdėlio nevedinius, pateikiami atskirais straipsniais. Šiame leidime yra keletas priešdėlinių veiksmažodžių su šaknimi murg-, taigi iš esmės DŽ2 pateikia visų trijų šaknų (mur-, murg-, murk-) veiksmažodžių. Įdomu, kad murdyti ir murkdyti bei įmurdyti ir įmurkdyti pateikiami atskirais straipsniais. Kitų priešdėlių vediniai su savo variantais, turinčiais šaknį murg-, pateikiami tame pačiame straipsnyje (išmur(g)dyti, numur(g)dyti, primur(g)dyti, sumur(g)dyti, užmur(g)dyti), išskyrus pamurdyti ir pamurgdyti, kurie pateikiami atskirai. Beje, pamurgdyti aiškinamas „pamurdyti“ (ne nurodomas į jį). iliustraciniai pavyzdžiai (tiek sutrumpintieji, tiek ištisiniai) šiuo atveju nesuteikia galimybės spėti, kuris variantų laikomas pagrindiniu. Pvz.: išmùr(g)d‖yti, ~o, ~ė išmaudyti, panardinant į vandenį: I. šunelį. ‖ sngr.: Įkrito į upę ir išsimùr(g)dė visas. užmùr(g)d‖yti, ~o, ~ė 1. užkišti, užkimšti: Butelį su kamščiu ~o. 2. murgdant užkamuoti: Vaikai ~ys kačiuką. 3. užmaukšlinti: U. kepurę ant galvos. aptariamųjų veiksmažodžių ir jų vedinių semantinė struktūra pateikiama panašiai kaip ir ankstesniame žodyno leidime, išskyrus sangrąžinius veiksmažodžius, kurie nebepateikiami atskiromis reikšmėmis. 1.3. DŽ3-4 pateikiami visi trys nepriešdėliniai veiksmažodžiai: mùrd‖yti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, nardinti į vandenį, į purvyną: Nemùrdyk taip giliai. ‖ sngr.: Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o į maišą, į daržinę. 3. prk. traukti, velti į bėdą: Pats įkliuvo ir mane ~o. ~ymas (1) mùrgd‖yti, ~o, ~ė žr. murdyti mùrkd‖yti, ~o, ~ė 1. žr. m u rd y t i 1. 2. žr. murdyti 3 154 KalBOS Kultūra | 83 Jų reikšmės išdėstomos kitaip, t. y. perkeltinė reikšmė „traukti, velti į bėdą“, ankstesniuose DŽ leidimuose buvusi būdinga tik veiksmažodžiui murkdyti, dabar priskiriama ir veiksmažodžiui murdyti, kuris laikomas pagrindiniu variantu, kiti veiksmažodžiai į jį tik nurodomi. Be to, murgdyti semantika visiškai sutampa su murdyti (kaip ir DŽ1), o murkdyti neturi reikšmės „kimšti, kišti, grūsti“ (tai būdinga visiems DŽ leidimams). ryškiausia DŽ3-4 naujovė – nebėra priešdėlinių veiksmažodžių variantų su -g-, kurie ankstesniame leidime buvo pateikiami vienoje antraštėje su pagrindiniu variantu. Vienintelis išmur(g)dyti (tai ir vienintelis variantų pateikimas vienoje antraštėje), matyt, išliko per klaidą. taigi DŽ3-4 liko tik du šaknies murgveiksmažodžiai – murgdyti ir išmurgdyti. 1.4. Elektroniniuose DŽ5-6 vaizdas iš esmės pasikeičia – nebelieka variantų su šaknimi murk- (išskyrus prisimurkdyti), o šaknies murgveiksmažodžiai visur nuosekliai nurodomi į pagrindinį variantą murdyti ir jo priešdėlinius vedinius. Dar įdomu, kad visuose DŽ leidimuose, išskyrus pirmąjį, pateikiama antroji užmurdyti reikšmė „murdant (murgdant DŽ2) užkamuoti“: Vaikai užmurdys kačiuką. tačiau pamatinio veiksmažodžio straipsnyje tokios reikšmės, kuria galėtų remtis vedinys (plg. lKŽ teikiamą „niurkyti, maigyti“), nėra. 1.5. aptariamųjų veiksmažodžių ir jų priešdėlinių vedinių pateikimas lKŽ ir lKŽe skiriasi. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad lKŽe murgdyti laikomas klaida, taisomas į murkdyti, pateikiamas be iliustracinių pavyzdžių, nėra nei jo vedinių. Spausdintinis lKŽ pateikia tiek murgdyti, tiek sangrąžinį ir priešdėlinius jo vedinius įmurgdyti, numurgdyti, nusimurgdyti, pamurgdyti, pasimurgdyti, primurgdyti, prisimurgdyti, sumurgdyti. Jie visi nurodomi į murdyti arba atitinkamus priešdėlinius ar sangrąžinius jo vedinius, iliustruojami pavyzdžiais iš gyvosios kalbos ir raštų. apskritai lKŽ užfiksuota daugybė tos pačios arba artimos semantikos žodžių su šaknimis mur-, murg-, murkir kt.: murà „klampynė, purvynas“; 1 mùras „įmirkusi, pažliugusi žemė“; mùras2, -à „šlapias, pažliugęs“; murdti, mùrda (mùrdi?), ėjo „būti paskendusiam, skendėti, grimzdėti“; murdýnas, murdỹnė „klampi, pelkėta vieta, dumblynas“; mrdinti (-yti), ina, ino žr. murdyti 4 („kišti į vandenį ar šiaip kokį skystį, gramzdinti, nar dinti“); mrduloti, oja, ojo „bet kaip prausti, murdyti“; 1 murgti, D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 155 mùr ga, ėjo „smulkiai lyti, purkšti“; murglà „tiršta migla; labai smulkus lietus“; muglinas, -à 1. „purvinas, nešvarus“; 2. „sukaitęs, suprakaitavęs“; murg lýnas „purvynas“; murglỹnė „labai klampi vieta, dumblynas“; 2 muglinti, ina, ino „purvinti, tepti“; muglytis, ijasi, ijosi „maudytis, turlytis“; murgliuoti, iuoja, iavo „tepti, terlioti“; murglótas, a „su smulkiu lietumi, miglotas“; murglóti, ja, jo „smulkiai lynoti, dulksnoti“; 3 mùrinas, -à 1. „purvinas, murzinas, išteptas“; 2. „šlapias, suplukęs, sušilęs“; 1 mrinti, ina, ino 1. „tepti, terlioti, murzinti“. | refl.; 2. „mirkyti, šlapinti“; 2 mrinti, ina, ino „murdyti“; 2 įmrinti „įmurdyti, įkišti“; 2 išm rinti žr. išmurdyti 3 („važiuojant išmindyti, išdrembti“): Išmùrintas kelys; mrioti, ioja, iojo 1. „tepti, teršti, purvinti“; 2. refl. „netikusiai praustis, terliotis“; mrkyti, o (ia), ė „maigyti, niurkyti“; įmrkyti „įkišti, įniurkyti“; sumrkyti 1. „sulamdyti, suniurkyti, sumaigyti“; 2. „sutraiškyti, sutriuškinti, sumurdyti“; 3. „sukišti į vandenį, sumerkti“; murklỹnė žr. murglynė; 2 muklinti, ina, ino žr. 2 murglinti; murklóti, ja, jo „klampoti, makoti“; murknà „atlydys, atodrėkis“; murknùs,  „apsiniaukęs, darganotas“; murksóti, mukso, jo 3. „būti apsiniaukus“; 1 murkšl „smulkus lietus“; murkšlnti, na, no „terlioti, purvinti, nešvariai ką daryti (pvz., skalbti)“; 1 mrkšlinti, ina, ino „tepti, terlioti“; mrkšlioti, ioja, iojo 3. „prastai, nešvariai mazgoti, prausti“; murkšlótas, a „apsiniaukęs; smulkiais lašeliais lynojantis“; 1 murkšlóti, ja, jo „smulkiai lyti, lynoti“; mrktelėti, ėja (ia), ėjo 1. „staiga pasinerti“; 2. „staiga įlįsti, įbėgti, šmurkštelėti“; 2 mukti, ia, ė „be paliovos lyti, merkti“; 2 murla „rūkas, migla“; 2 murli „klampi vieta, dumblynė“; muliotis, iojasi, iojosi „lynoti, dulkti“; mulyti, ija, ijo 1. „teršti, tepti, drumsti“; 2. refl. „pliuškentis, taškytis, turlytis“; mrti, sta (mūra), o 1. „šlapti, mirkti, težti“; 3. „klimpti, grimzti“ ir kt. Dar plg. mrmaliuoti, iuoja, iavo žr. murlyti 2: Ančiukai mùrmaliuoja po klaną; murmỹnė 1. „klampynė“; mrminti (yti), ina, ino 3. „kišti, grūsti, murdyti“; 5. refl. „važiuoti blogu keliu, klampoti“. turint galvoje tiek formos, tiek reikšmės tapatumą ar panašumą, straipsnyje nagrinėjamus šaknų mur-, murg-, murkir kitus čia išvardytus žodžius dar galima sieti su mirkti, merkti, maurai ir pan. Gausūs lKŽ duomenys rodo, kad tiek šaknies murg-, tiek murkžodžiai sudaro nemažus darybos lizdus. abiem atvejais įmanomos pozicijos prieš balsį ir pusbalsį (pvz.: murgėti, murgla, murkti (murkia, murkė), murkyti, murkna), todėl šaknies murgrašybą laikyti klaidinga dėl priebalsių asimiliacijos būtų neteisinga. 156 KalBOS Kultūra | 83 apibendrinus lKŽ ir lKŽe duomenis matyti, kad šaknies murveiksmažodžiai būdingesni žemaičiams ir vakarų aukštaičiams, o murg- / murk- – rytų aukštaičiams. 2. EtiMOlOGiNių ŠaltiNių DuOMENyS Ernsto Fraenkelio Lietuvių kalbos etimologiniame žodyne žodyje muglinas „permirkęs“ -gl kildinama iš -*dl, šis žodis siejamas su mùrdyti, mùrti, mùras, muriti, máuras „dumblas, purvas“, taip pat su la. murdi „čiurkšlė, versmė (Sprudel)“, mùrdêt „kunkuliuoti“, murdinât „drumsti“, murga „bala, klanas, nešvari būtybė (Pfütze, unreines Wesen)“, murît, -êt „sutepti, supurvinti“ (Fraenkel 1965: 472). Karlio Miūlenbacho ir Janio Endzelyno žodyne murdinât 1. „drumsti“ (vandenį); 2. „daryti, kad kunkuliuotų, burbuliuotų“ (vanduo); 3. „daryti, kad murktų“ (katė) galimai siejamas su lie. mùrdyti (Wohl zu li. murdyti „etwas im Wasser rüttelnd behandeln“; ME 1925–1927: 668), o murga – su lie. mùrti (ME 1925–1927: 669). latvių etimologijos žodyne su murdyti siejamas la. murdētb „burbuliuoti, kunkuliuoti“, rusų tarmybė мурдá „purvas, purvynas“. Pagrindinę šaknies reikšmę parodąs tarm. murīt „aptaškyti, sutepti, išterlioti“, murga „bala, klanas“. latviško žodžio reikšmei įtakos turėjęs homonimas murdēta „neaiškiai kalbėti, niurnėti, murmėti“ (Karulis 1992: 608–609)4. Wojciecho Smoczyńskio Lietuvių kalbos etimologiniame žodyne šaknies murkžodžiai murksti „pasinerti, grimzti“, murknà „atodrėkis“ pateikiami etimologizuojant veiksmažodį merkti, šaknies murveiksmažodžiai ir vardažodžiai (į)mùrti, mùrdyti(s), murdti, mùrinti, murà, mùras, mùrinas ir kt. – etimologizuojant žodį máuras. O murgti, murglà, murglti, remiantis le. mżyć reikšmių santykiu (1. „dulkti, lynoti“ ir 2. „būti matomam kaip per miglą, šviesti išsklaidyta šviesa, žybčioti, mirgėti“), siejami su la. mùrgt „leisti laiką nemiegant, plūktis, kamuotis“, mùrgi „kliedesys, svaičiojimas; šmėklos; šiaurės pašvaistė“, mùrguôt „kliedėti, svaičioti, fantazuoti“ ir pateikiami žodžio mirgėti etimologijoje (Smoczyński 2007: 378, 390, 404). 4 Plg. lie. mùrminti (yti), ina, ino 1. intr. N „murmėti, niurnėti“. 2. tr. „erzinti, pykdyti“: Kam mùrmini juos, t. y. pykini! J. 3. tr. „kišti, grūsti, murdyti“: Dukrele, mùrmink gerai siūlus, kad dažai geriau nukąstų Kp. 4. tr. „urbinti, krapštyti“: Dalgiakočiu ėmiau murmyti liūną, ir atsivėrė eketėlė Slm. 5. refl. „važiuoti blogu keliu, klampoti“: Mùrminas po duobes, ir gana Skr. (lKŽe). D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 157 Viename iš Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazės įrašų (http://etimologija.baltnexus.lt/?w=murdyti) murdyti „purtyti“ gretinamas su praslaviškos kilmės serbų–kroatų žodžiais (pamatuotais *mъrd) *mъrdati (sę) – мрдати (ce) ir juos atitinkančiais slov. mdati, bulg. мрдат, мрдвам, мрдна, le. mardać, merdać, s. č. mrdati (visų reikšmės panašios – „judinti, liesti“). Duomenų apie murgdyti, murkdyti nėra (žiūrėta 2010 11 24). taigi informacija apie nagrinėjamuosius veiksmažodžius etimologiniuose šaltiniuose yra gana įvairi, kai kuriais atvejais kelianti abejonių. Nė vienoje etimologijoje jie nėra minimi visi trys. Veikiausiai murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) laikytini skirtingos kilmės žodžiais. Žiūrint sinchroniškai pirmasis sietinas su murti, trečiasis – su merkti, mirkti. antrasis – murgdy ti(s) – akivaizdžiai nėra suskardėjęs murkdyti(s) variantas. 3. SEMaNtiKa Pagrindinė aptariamųjų veiksmažodžių murdyti, murgdyti, murkdyti reikšmė yra „(ppr. ne kartą) kišti, nardinti į skystį ar pan. terpę“, pvz.: murkdyti į vandenį, į sniegą; murkdyti purvyne (daugiau šios ir kitų reikšmių iliustracinių vartosenos pavyzdžių žr. šio straipsnio 5-ame skyriuje pateiktame pirminiame BŽ žodyniniame straipsnyje). iš šios reikšmės atsirado perkeltinė reikšmė „kenkti, velti į bėdą, žeminti, niekinti, žlugdyti“, pvz.: geras įmonės vardas dabar murkdomas purve; teismuose užmurkdyti; sumurdytas konkurentas vargiai beatsigaus. Veiksmažodis murdyti savitas tuo, kad jo vedinys išmurdyti dar reiškia „ištežinti, sugadinti minant, važiuojant (apie kelius)“5. Pastebėtina, kad vartosenos pavyzdys su šia reikšme užfiksuotas tik pirmame iš visų DŽ leidimų (žr. cituotą murgdyti straipsnį), tiesa, jis klaidingai iliustruoja anksčiau minėtą pirmąją reikšmę. tačiau patyrinėjus vartoseną panašu, kad veiksmažodis išmurdyti ištežinimo reikšme vartojamas dažniausiai. Su pagrindine nardinimo į skystį ar pan. terpę reikšme susijusios sangrąžinių vedinių murdytis, murgdytis, murkdytis reikšmės „klampoti, grimztant judėti, kapanotis ir pan.“ bei „maudytis, nardyti, pliuškentis“; yra ir 5 Ko gero, išmurdyti šia reikšme laikytinas priešdėlėtu, o ne priešdėliniu veiksmažodžiu, t. y. priežastiniu priesagos -dyti vediniu iš išmurti, o ne priešdėlio išvediniu iš murdyti. Pastarojo straipsnyje lKŽ ši reikšmė nenurodoma. Be abejo, priklausomai nuo konteksto, išmurdyti, kaip ir daugelio kitų priešdėlius ir priesagas turinčių veiksmažodžių, daryba gali būti aiškinama ir antraip (urbutis 1978: 92). 158 KalBOS Kultūra | 83 perkeltinė reikšmė „vargti, kamuotis, susidurti su kliūtimis, dėti pastangas dorojantis su rūpesčiais, sprendžiant problemas ir pan.“, pvz., murkdytis skolose, intrigose, skandaluose. remiantis spausdintinių DŽ leidimų duomenimis, murkdyti neturi reikšmės „su jėga kišti, kimšti, grūsti“, būdingos veiksmažodžiams murdyti ir murgdyti. lKŽe pateikia įmurkdyti, primurkdyti ir sumurkdyti vartosenos pavyzdžių, rodančių šią kimšimo, grūdimo reikšmę: O kas čia tave įmurkdė į tą maišą? rš. Kuo tik radęs, savo maišą primurkdė Svn. Moteriškė, sumurkdžiusi atgal į kašutę beišlendantį gaidį, nuskubėjo savo keliais P. Cvir. tiesa, spausdintiniame lKŽ pirmieji du sakiniai iliustruoja veiksmažodžius įmurgdyti ir primurgdyti (nurodant tuos pačius šaltinius)6. 4. DaBartiNėS VartOSENOS atSPiNDyS iNtErNEtE tiriant dabartinę veiksmažodžių murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ir priešdėlinių jų vedinių vartoseną pasitelkta Google paieškos sistema (žiūrėta 2010 06 16–20; sangrąžiniai veiksmažodžiai papildomai tirti 2010 11 08, gauti rezultatai iš esmės atitiko ankstesnius). Viešai prieinami interneto tekstai pagal komunikacijos pobūdį sąlygiškai gali būti skirstomi į informacinius ir komunikacinius, pastarieji veikiau prilygintini „parašytos formos (daugiau ar mažiau) privačios sakytinės kalbos atmainai“ (Vaicekauskienė 2008: 71–72). Šiuo atveju statistiniai duomenys rinkti interneto tekstų neklasifikuojant į minėtas dalis, nors iš pirmo žvilgsnio galima pasakyti, kad komunikacinio pobūdžio tekstų buvo daugiau. tai natūralu, nes tirtieji žodžiai yra stilistiškai žymėti, būdingi šnekamajai kalbai. ypač dažnai jie vartojami perkeltinėmis reikšmėmis. iš dalies komunikacinio pobūdžio tekstai gal net ir svarbesni šiam tyrimui – kaip atsvara nagrinėtiems leksikografiniams šaltiniams, iš kurių (dėl gana nevienalyčio pateikimo) sudėtinga 6 apskritai dalis pavyzdžių, spausdintiniame lKŽ pateikiamų su šaknimi murg-, elektroniniame leidinyje atitinkamai pakoreguoti iliustruoja šaknies murkveiksmažodžių vartoseną (į tai BŽ redaktorių dėmesį atkreipė doc. dr. albinas Drukteinis). Daugumas pakoreguotųjų pavyzdžių yra iš gyvosios kalbos, žodžių rinkėjai galėjo juos užrašyti remdamiesi savu taisyklingos rašybos supratimu (t. y. su -g-). lKŽe rengėjams nutarus murgdyti laikyti klaidingos rašybos atveju, cituotieji ir kiti vartosenos pavyzdžiai galėjo būti pataisyti ir pateikti taisyklingos rašybos veiksmažodžių straipsniuose. tiesa, pataisyti ir keli pavyzdžiai iš rašytinių šaltinių, tačiau senų ar dėl kitų priežasčių ne itin patikimų rašybos prasme – jie pažymėti sutrumpinimais BsP (= lietuviškos pasakos yvairios. Surinko Dr. J. Basanavičius. i–iV dalis. Chicago 1903–1905) ir rš (= vertimų ir šiaipjau mažiau teišsiskiriančių raštų žodis ar sakinys). D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 159 spręsti apie realiąją minėtų veiksmažodžių vartoseną ir tarpusavio ryšius. ieškota tiek paprastųjų, tiek sangrąžinių veiksmažodžių asmenuojamųjų formų, taip pat veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių. Kadangi paieškos eilutės ilgis yra ribotas, o veiksmažodžiai pasižymi formų gausa ir įvairove, ieškoti pasirinktos labiausiai tikėtinos, t. y. dažniausios, formos (plg. aleksandravičiūtė 2008: 270). Pavyzdžiui, murdyti, murdytis atveju paieškos eilutės buvo tokios: (1) asmenuojamosios paprastosios formos – „murdyti“ Or „murdau“ Or „murdai“ Or „murdo“ Or „murdome“ Or „murdote“ Or „murdžiau“ Or „murdei“ Or „murdė“ Or „murdėme“ Or „murdėte“ Or „murdydavau“ Or „murdydavai“ Or „murdydavo“ Or „murdydavome“ Or „murdydavote“ Or „murdysiu“ Or „murdysi“ Or „murdys“ Or „murdysime“ Or „murdysite“ Or „murdytų“ Or „murdyk“ Or „murdykite“; (2) asmenuojamosios sangrąžinės formos – „murdytis“ Or „murdausi“ Or „murdaisi“ Or „murdosi“ Or „murdomės“ Or „murdotės“ Or „murdžiausi“ Or „murdeisi“ Or „murdėsi“ Or „murdėmės“ Or „murdėtės“ Or „murdydavausi“ Or „murdydavaisi“ Or „murdydavosi“ Or „murdydavomės“ Or „murdydavotės“ Or „murdysis“ Or „murdytųsi“ Or „murdykis“ Or „murdykitės“; (3) veikiamųjų dalyvių formos – „murdomas“ Or „murdomo“ Or „murdomam“ Or „murdomą“ Or „murdomu“ Or „murdomame“ Or „murdomi“ Or „murdomų“ Or „murdomiems“ Or „murdomus“ Or „murdomais“ Or „murdomuose“ Or „murdoma“ Or „murdomos“ Or „murdomai“ Or „murdomoje“ Or „murdomoms“ Or „murdomomis“ Or „murdomose“; (4) neveikiamųjų dalyvių formos – „murdytas“ Or „murdyto“ Or „murdytam“ Or „murdytą“ Or „murdytu“ Or „murdytame“ Or „murdytiems“ Or „murdytus“ Or „murdytais“ Or „murdytuose“ Or „murdyta“ Or „murdytos“ Or „murdytai“ Or „murdytoje“ Or „murdytoms“ Or „murdytomis“ Or „murdytose“. Paieškos rezultatai pateikti 1-oje lentelėje. Pirmoje (1) skiltyje pateikiama paprastųjų, (2) – sangrąžinių veiksmažodžių asmenuojamųjų formų statistika, (3) – veikiamųjų ir (4) – neveikiamųjų dalyvių (išskyrus daugiskaitos vardininko ir kilmininko formas, kurios sutampa su bendraties ir tariamosios nuosakos 3-iojo asmens formomis, todėl yra skaičiuotos kartu su asmenuojamomis paprastosiomis formomis) skaitiniai duomenys. Pirmoje skaičių eilutėje pateikta nepriešdėlinių, tolesnėse – įvairius priešdėlius turinčių veiksmažodžių, pvz., antroje eilutėje – į(si)murdyti, į(si)murgdyti, į(si)murkdy ti, trečioje – iš(si)murdyti, iš(si)murgdyti, iš(si)murkdyti ir t. t., statistika. taip pat domėtasi aptariamųjų veiksmažodžių abstraktais, jų paieškos eilutes sudarė pilnos paprastųjų ir sangrąžinių daiktavardžių kaitybos paradigmos. Veiksmų pavadinimų vartosenos dažnumą rodo 2-a lentelė. 166 KalBOS Kultūra | 83 neišvengiamas trūkumas, nes tokiu atveju dalis žodžių BŽ pateikiama netiksliai. tačiau ta dalis yra labai nedidelė. Esama ir privalumų – dvejopos nuorodos leidžia parodyti variantų skirtingumą, rečiausias variantas vis dėlto patenka į žodyną, nes, remiantis giminiškų žodžių ir kt. analize, nėra vengtinas bendrinėje kalboje. iŠVaDOS 1. Veiksmažodžius murdyti, murgdyti, murkdyti ir jų sangrąžinius bei priešdėlinius vedinius BŽ numatoma pateikti iš esmės kitaip nei anksčiau išleistuose žodynuose ir jų elektroniniuose variantuose. 2. Šie veiksmažodžiai ir jų vediniai įvairiuose dabartinės kalbos ir akademinio žodyno leidimuose pateikiami gana skirtingai, tad BŽ būtų sunku išlaikyti kokį nors tęstinumą. Mėginant suderinti šiuo atveju sunkiai suderinamus normos stabilumo ir vartosenos viršenybės reikalavimus pasirinktas diferencijuotas nuorodinis variantų pateikimo būdas. 3. Dėl dažniausios vartosenos ir turtingiausios semantikos pagrindiniais variantais BŽ būtų laikomi šaknies murkveiksmažodžiai, į juos nurodomi rečiau vartojami ir beveik tapačias reikšmes turintys šaknies murveiksmažodžiai, kurie irgi skirstomi reikšmėmis ir pateikiami su vartosenos pavyzdžiais. rečiausi ir tik iš dalies semantiškai sutampantys šaknies murgveiksmažodžiai taip pat pateikiami nurodant į pagrindinius variantus, tačiau semantiškai neskirstomi ir neiliustruojami. 4. toks šaknies murgveiksmažodžių pateikimas sudaro kiek iškreiptą jų semantikos vaizdą. tačiau juos pateikiant kaip atitinkančius šaknies murveiksmažodžius, būtų pripažįstamas dviejų variantų (turinčių šaknis murgir mur-) lygiavertiškumas ir taip būtų prieštaraujama lKŽe, kur šaknies murgveiksmažodžiai laikomi klaida ir taisomi. 5. Norint BŽ tinkamai – tiksliai, sistemiškai, neprieštaraujant normų reikalavimams ir neiškraipant realiosios vartosenos – pateikti veiksmažodžius murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ir jų priešdėlinius vedinius, būtų labai pravartu išgirsti ne tik leksikografų, bet ir leksikologų, semantikos, darybos, etimologijos, rašybos (ypač) specialistų nuomones. tai išdiskutavus jau pirmame BŽ leidime šie veiksmažodžiai ir nemažų jų darybos lizdų žodžiai galėtų būti pateikti naujai, ištaisius visas ankstesniuose žodynuose pasitaikančias klaidas bei netolygumus ir parodant dabartinę vartoseną. D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena 167 ŠaltiNiai DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. atsak. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. atsak. red. J. Kruopas. 2 leidimas, Vilnius: Mintis. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 3 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. DŽ5e 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 5 (elektroninis) leidimas, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. – Prieiga per internetą: www.lki.lt DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. lKŽ 1966, 1970: Lietuvių kalbos žodynas 7, 8. atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. lKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. – Prieiga per internetą: www.lkz.lt Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą: http://donelaitis.vdu.lt interneto tekstų ištekliai (naršyta paieškos sistema Google). litEratūra aleksandravičiūtė S. 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Fraenkel E. 1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch 2, Heidelberg: Carl Winter. universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck und ruprecht. Karulis K. 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 1, rīga: avots. KtŽ 1990: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. – Prieiga per internetą: http://etimologija.baltnexus.lt liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos [Leksikografija ir leksikologija 1], Vilnius: lietuvių kalbos institutas, 9–18. ME 1925–1927: Mīlenbahs K. Latviešu valodas vārdnīca 2. red. J. Endzelīns, rīga: Kultūras fonds. Naktinienė G. 2000: Bendrinės kalbos žodynas ir leksikos norminimo problemos. – Kalbos kultūra 73, 12–24. Pupkis a. 1980: Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius: Mokslas. 168 KalBOS Kultūra | 83 Smoczyński W. 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego, Wilno: Wydawnictwo universitetu Wileńskiego. urbutis V. 1978: žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Vaicekauskienė l. 2008: Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai. – Kalbos kultūra 81, 65–79. Vitkauskas V. 1995: apie „lietuvių bendrinės kalbos žodyną“. – Kalbos kultūra 67, 87–91. ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В. Н. Ярцева, Москва: Советская энциклопедия. Gauta 2010 11 26 trEatMENt iN tHE DiCtiONariES aND tHE CurrENt uSaGE OF tHE VErBS MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) Summary the article compares the presentation of the verbs murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ‘dip (into), plunge (into)’ in different dictionaries of lithuanian, namely, six editions of the Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) and two editions of the Dictionary of Lithuanian (Lietuvių kalbos žodynas), which have been released both in the print and electronic versions, analyzes the current usage of the verbs, their interrelation and semantics. the analysis of frequency in the contemporary lithuanian language and semantic analysis of the verbs call for a new treatment of these verbs and their derivatives in the Dictionary of Standard Lithuanian. attempts to accomodate the requirement of norm stability and the criterion of variable language use encouraged the application of differentiated approach to the inclusion of cross-references. yet this approach has certain drawbacks as it fails to accurately reveal the semantics of variants with the root murg-. Hopefully, this article will stimulate a discussion among lexicographers, lexicologists, language norm prescribers and other experts and will eventually allow to improve the treatment of the above-mentioned and other verbs in the Dictionary of Standard Lithuanian. DaiVa MurMulaitytė lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius [email protected]