Garbingas Antano Balašaičio jubiliejus

292 Lingbos Kul ū a | 84 AURELIJA GRITNIEN is i u o della lingua li uani Ga bINGas aN aNo balaŠaIČIo JubIlIEJus 2011 m. ap ile 15 d. pa olaynininkui e della cul u a puoselė ojui an anui balašaičiui sukako 80 anni. Occaga jubiliejaus dell'is i u o della lingua Li uana nella biblio eca è s a a o ganizza a un'esposizione di ope e au o iaus. sukak u ei g aziosamen e menziona e e Ju ba ke ap ile 27 d. s ol osi in Kalbos es a, do e kalbininkà salu ino e page bè gausus bū ys k aš iečių. Il 10 dicemb e d. Pane ėžio dailės galle y An anui Balašaičiù è s a a in odo a Pe o Bū ėno p emia. a occasione anco a sykì pasidi idiamo abbondan i la o i sukak u nico e augu iamo gli quan o miglio e salu e. an anas balašai is nacque 1931 m. 15 ap ile d. banių k. (Jù ba ko .). Šei moje augo e a elli. Ve esnysis Pe as el iak p adinę mokyklą cominciò equen a e dal 1937 m. au ens, e jaunėlis an anas 1938 m. p ima e aį mokyklos slenks į pe žengė già impa ęs g andiąsies aides (ja du an e l'in e no impa ò dal laik aščiais nuklijuo i camba io sienų). baigę p adinę, en ambi i a elli se e anni pės u e ogni gio no po cinque chilome i giuggia o in Ež ilko gimnaziją su Šal uonõs i a. Po gue a dėdė agazzi egalò okiečių ka ei ių palik ą d i a į, cui minda o (o sugedus i emona. G I NIEN. Ga bingas an ano balašaičio jubiliejus 293 uoda o) a ello maggio e. Du an e la gue a la scuola E ž ilko u pe e i a ospedale di gue a. Isk uzi i ines e, imbo i e pa e i, isco mancaco, a olinčių moky is aikų e ano mol i, quindi s essiim eko e inus lopi i, e malkomis ūpin is, e suolus kal i. In u con il a ello susimeis a o al o a suolà, cos uì lo alla classe e en ambi i sėde ano ino all'ul imo gimnasio (1949 m.). an aklasis a. balašai is 1942 m. gimnazijoje pe la p ima ol a ideò solo cosa esleis ą il g anio Li uano lingua dizzyno il p imo omą. allo a gimnazis a neppu e nenujau è, che in segui o p esso ques o Žodyno al i omų gli pačiam do à la o a eo is anche 25 anni. ma s ada ino Žodyno e a anco a lunga. baigus gimnaziją debbo passa e un anno a siida buona e ẽ ų sep ynme ėje mokykloje ( ie ã o .). 1952 m. diplomò Klaipėdos insegnan i ins i u o e dueu anni o a è Ka enos seconda ina mokykla (K e ingos .), do e insegnò lie u ių kalbą e la o ò icedi e o e. 1953 m. s ampa appa e e p ima pubblicazione au o iaus su ques a scuola. 1956 m. e minò mokslus Vilniaus pedagoginiame ins i u e. s essi anni Ta ybinis insegnan e uscdì un al o suo a icolonelì Min ys baigian ins i u ą. 19571960 m. e a aspi an e dell'is i u o della lingua e le e a u a Li uani. E allo a p ese e plunksnos nonpėjo Li e a ū oje e mene e in al i gio nalis i cominciò appa i si a. balašaičio a icoli di sulla p epa a a a las dei lie u ių kalbos, sc i omą naują mokslinę lie u ių kalbos g ama iką, su kalbininkų kon e encijas e es ykas į izoliuo us lie u ių kalbos a mių plo us. MA in quei anni Da buose cominciò pubblica e e i p op i a icoli scien i ici su diale ologia, one ica e k . e minus da sc i a dise azione Li u ians kalbo y os e minų is o ija, che e icacemen e apgynė 1961 m. Più di 300 dise azione mašin aščio paglipi, anco a 80 pagli di occupò e minų is o inė i abėcėlinė odyklės. Di e o e della disse azione Jonas K uopas ide, che qualì ūpes ingą e s opų aspi an ą apsiėmė globo i, pe ciò p endosi cu a di include lo in pla esnę a i i à scien i ica anco a 1959 m. p opose legge e la elazione nella e minologiche con e enza in Mosca, e dopo due anni nell'edizione Вопросы терминологии basindu lo s a o le o appa ì a. balašaičio a icolo. In segui o a icoli gli a icolinelie siipylė come da abbondanza ago. E non solo di e mini. Come dice lo s esso a. balašai is, di enu o ė ų lingua e usu azioni gua digu pe u o la i a, p eoccupin is lie u ių kalba i kul ū a enka u o il empo (pascu inė publikacija apie Daba inės lie u ių kalbos žodyno (1993) edaga imą Mokslo leidykloje išspauspin a o 2011 m. Gim osios kalbos 11 nume y). e quei di lingua e cul u a cu apesci s a a e sono isoki di. baigęs aspi an ū ą a. balašai is è imas o la o a e lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e Žodynų sek- 294 Kalbos Kul ū a | 84 o iuje. All'inizio s esso sc isse es i (VIIIXII omai), e da 1976 m. ėmėsi edaguo i collegų pa ašy us dizodino a icoli (e a XIXIV omų edazionale collezia memb o). In u con al i dizionininkai p epa ò suppli a a e pa aisi a a dicodyno della lingua Li uania ins uczione (1963 e 1983 m.). Uno dei p imi o dyna o i ėmė o ganizza e espedizioni di accol a pa ole. Dal 1958 m. ino o a ka o eki è da oca o più di 20 000 isc i i e ca elle di diziona io, isi ò più di 30 locali à non solo in Li uania, ma e al di uo i di essa (non una pa ola pa ež o da Ze elos, Pelesõs, ódūnios, Kamójų šnek ų). Džiaugėsi ad ogni nuo o appa so nuo o di Žodyno omo (sop a u o sc è pe iodicamen e pubblicazioni Biblio ekų da bas, Naujos knygos, Pe galė, Lie u os pionie ius, Kalba Vilnius, Mokslas i gy enimas, Gim asis k aš as e k .). nei quo idiani dis e uali sc isse su kalbininkų spedizizioni baisogaloje, E ž ilke, Dauguos e al u . agino nonn ol i dal liaudies lingua e isc i e e Žodynui pa ole, k uopščiai con a o Žodyno alkininkus (s aipsnelius spausdino Mūsų kalba, Kalbos kul ū a, Ta ybinis moky ojas, Kul ū os ba ai e k . ; la sua sc i a de aglia a is uzione di collezione di pa ole 1983 m. è s a a s ampa a nel P og amma di collezione dei a i di linguaggio (p. 129139). La o o osi e ad al i dizioní. con Jonu K uop e Kazimie u Gai eniu pa ecipa a alle sedu e della commissione diziona io Bo anika. In u con Kaziu Pakalka app o ondisi in Kons an ino si ydo zodyno andenženklius, 1976 m. ques o ema en ambi pubblicò un a icolo Bal is icoje. K. Pakalka Kai nel 1979 p epa ò s ampa a K. si ydo Dic iona ium ium lingua um, a. balašai is lo p esen ò subi o in non una sola pubblicazione (apie ques o sc i ė Pe galė, Ta ybinis moky ojas, Cze wony Sz anda ). ano azioni o ecensioni passe o e al i diziona i: an ano libibe io Sinonimų žodyną, Vy au o Vi kausko Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyną, Jono Pe ousko i aloyzo Vidugi io Lazūnų a mės žodyną, Daba inės lie u ių kalbos žodžio 3-iąjį leidimą, Chackelio Lemcheno e Jono Macaičio Vincenzo Rusų šnek ų žodyną, a. Vincenzo Zie elos šnek os žodyną, D. pa o ą Cla is Ge manico-Li h ana e al i (su lo o sc i o in Li huanian k aš e, Nauja dieno id, aide e c.). P adėjęs la o a e Mokslo edi ykloje, non uno diziona io e s esso edaga o: Daba inės lie u ių kalbos žodyno 3-iąjį leidimą, Dominyko u bo Ma yno Maž ydo aš ų žodyną, a. Vidugi io Zie elos šnek os žodyną. 1984 m. isseido scienza popula inamąja lib ogelę Pa oli e dicodynai, nella quale g aus ai, ma in o ma i amen e desc isse pa olaynų is o iją, lo o ipi e specieis. l'au o e è p epa a o e il secondo emendi a o e benokai comple a o ilascio di ques a apib aižo. In esso anco a più ampiamen e desc i a la s o ia del diziona io accademico, pa eika. G i NIEN. Ga bingas an ano balašaičio jubiliejus 295 a più da i sul suo p imi omų ilascio kliū is, ka o eca sa edimen o s o ia. Espansi e al e sky elie, p esen a a nuo i a i di sui ecen emen e appa siusi p a ici e mokslui des ina i dizionni. spe iamo che l'anno p ossimo ques a lib igelè già aggiunga i le o i. Pa lando di a iei iapusę a. balašaičio a i i à è necessa io menziona e e i suoi la o i des ina i alla cul u a della lingua. Ne 18 anni (19711989) a. balašai is e a nos o linguaggio edazionale collegio memb o. Dal 1962 m. Mūsų kalboje, Kalbos kul ū oje, Li e a ū oje i mene, Žemės ūkyje, Bui yje, ajoniniuose laik aščiuose e k . è s a a isc i a più di 100 dei suoi a icoli, nei quali kel os a ie lingue nege o ės, sugge il a, come jas šalin i. all'au o e pa icola men e impo a a e mini di Li u iškumas, da us lingua a nos a lingua besisk e biančios signi icazioni e leksikos s e imybės. I i oli conc e i degli a icoli i elano come since amen e e a sidėjus sono s a i la o o asi pe bene della lingua: Dėl eiksmažodžių gau i, nuim i, įsisa in i consumo (Žemės ūkis, No. 9), a sėjamąją užpilame? (Mūsų kalba, 1974, No. 5), Kaip e čiame e minus (Lie u ių kalbos sekcijos sąsiu inis, 1969, No. 10), aisingai adinkime daus (Buži is, No. 10, 1966, No. 8), la cul u a della lingua (Ta ybinė mokykla, No. 8) e k . Pa aši a o non un a icolo sul linguaggio delle scuole dei manuali (ma ema iche, biologie), domė asi pe sino dei bambini dei nidseli di alle amen o p og ammi lingua. Pubblica e due lingue consigli dei lib igelè p o esionali unioní dipenden i (1978 e 1982). Uni e someni p esen a e nuo amen e appa se pubblicazioni des ina e alla no minazione linguis ica: aldono Pupkio Kalbos kul u pag indi (1980), dello s esso au o iaus o ma e Kalbos p ak ikos pa a imai (1976 e 1985), Danguolės Mikulėnienės žodynėlis Kaip kalbė i ne eikia (1991) e k . Jubilia as mai non dimen iche à e il suo na ale k aisko. 1966 m. asa ą pa ecipò a k aš o y os spedizione E ž ilke, e dopo qualche anno usci o in E ž ilko monog a ijoje (1970) s ampò pe sino due suoi a icoli Dėl E ž ilko a do p o eni (p. 196197) e E ž ilkiškių a mė (p. 180187). Kas kele i me ai semp e pubblica a E ž ilkui ski ų kalbinių a iklių: K aš o y ininkų ekspedicija E ž ilke (K aš o y a, 1967), Kas da ė E ž ilkui a dą? (Š y u ys, 1970, No. 21), au, b angi gim ine (Š iesa (Ju ba kas), 1970), Ką mena E ž ilko apylink (Tiesa, 1971), Pasip imen o agli occupan i della E ž ilko gimnazijoje (Lie u os aidas, 2001), skais u is E žis is E žis isko aben a (P o eso ius Juos is Skais is and indis Žu ulinė į Š iesa, 2009), 2009), Kosie gimnazija S izze a (Š y u kas) la 49 h anni e sa y del suo a i o, 2009). Come ik am 296 Kalbos Kul ū a | 84 il p op io k aš o pa io u si p eoccupò non solo gim osios apylinkės. In u con i colleghi p epa ò K aš o y os a icolo di accol a (1966), sc isse Me kinės monog aphijos (1971) ano azione, con didele meile edaga o Juozo Maceikos monog a iją su na uosius lazūnus (1998). Dal 1985 m. a. balašai į possiamo chiama e encyclopedininku. P adėjęs la o a e Mokslo ediclasse pas iccio non uno qui isc i a l'enciclopedia, semp e skubì le p esen a e ai y ojams ( ašė ano acijas apie Vaikų (1994), Kul ū os paminklų (2006), Žemės ūkio (1998), Lie u ių kalbos (1999), Technikos (2010), Mažosios Lie u os enciklopedijos (2010). Mažosios Lie u os i Visuo inei lie u ių enciklopedijai pa ašė daugiau nei 20 s aipsnių, a d i omį biog a ijų žinyną Jung inių Ame ikosjų lie u iai (19982002) papildė ne gi keli šim ai a. balašaičio pa ašy ų biog amų. A ques o la o o l'au o e a inse mol o empo e cuo e: non solo a sidėjęs sc isse biog ami, ma e anda o a Čikagą a accoglie e ma e iale in a chi i, u uno dei due olumi scien i ici edi o i, P a a mės e Pabaigos wo d au o e. Nebeschičiuosio, solo di ò, che u a la mucca qui anco a non menziona ano lib i pasi ik a a. balašaičio ecenzijomi, ano azioni. Quan o pubblicazioni su edagua a, quan o apgin ų dise azioni, jubiliejų, con e enze, e en i, spedizioni desc i a. Viskas sugulè in Bibliog a ijas odyklę. E i la o i non iniscono anco a. allo a l'occasione dell'ono abile giubileo augu iamo quan o miglio e salu e e o za, che labs i mano e con inua e non s anchi, e 50 anni a p esa la plunksna del kalbis ico anco a a lungo neišduiū ų! Rice u a 2011 12 12