Tarptautinė konferencija „Nacionalinės kalbos mokslo ir aukštojo mokslo srityse“

282 Kalbos Kul ū a | 84 a P au INĖ KoNFE ENCIJa NACIONALINĖS KABOS MOKSLO IR AUKŠTOJO MOKSLO SRITYSE (Na ional languages in academic esea ch and highe educa ion) aline 2011 m. ugpjūčio 29–30 dienomis yko a p au inė kon e encija Nacionalinės kabos mokslo i aukš ojo mokslo s i yse, ski a: • akademinei kalbų poli ikai; • analizei, kokiomis kalbomis pagal mokslo s i is šalių uni e si e uose dės oma s uden ams, ašomos dise acijos, leidžiami mokslo žu nalai; • mokslo kalbos kokybės i jos aidos šiuolaikiniame, globalėjančiame pasaulyje y imams. Kon e enciją o ganiza o alino uni e si e o akademinės es ų kalbos cen  as ka u su Es ų kalbos i kul ū os ins i u u. Kon e encijos spi i us mo ens bu o dak a as Peepas Nem al sas. Joje daly a o pe isdešim mokslininkų iš ki ų Es ijos aukš ųjų mokyklų, belgijos, Didžiosios b i anijos, la ijos, suomijos. bu o i užjū io s ečių iš Meksikos, Jung inių ame ikos Vals ijų. Plena inius p anešimus skai ė u ku uni e si e o p o eso ė Ki s i sii o nen i šių eilučių au o ė. Ki s i sii onen sa o p anešime „suomių kalba aukš ajame moksle, hu mani a iniuose i gam os moksluose“ apž elgė kalbos poli ikos s a egijas, ku ias u ė ų pa eng i kiek ienas uni e si e as. suomijoje uo ūpinasi suo mijos kalbų ins i u as (Ko us), ku is agina uni e si e us suku i sa o aukš osios mokyklos kalbų poli iką, ją iešin i, su ki ais uni e si e ais keis is ge ąja pa i imi. Kadangi uni e si e ai u i au onomiją, jokio įs a ymo a įsakymo negali bū i, ačiau galima suku i sis emą, ku i aukš ąsias mo kyklas ska in ų ink is nuosaikią, p o ingą i suomių kalbos eisių ne ibo jančią poli iką. aip pa p anešime bu o p is a y a i komen uojama s a is ika, kaip suomių kalba a ojama engian mokomuosius eks us, ašan dise acijas, mokslinius s aipsnius. bu o pa eik a i p ak inių ekomenda cijų, kaip u ku uni e si e e į ai ių specialybių s uden ai y a mokomi a šy i moksline suomių kalba, nes okių įgūdžių jiems labai ūks a. Padė is a p au inė kon e encija Nacionalinės kabos mokslo i aukš ojo mokslo s i yse 283 suomijos uni e si e uose y a ne ienoda, ačiau, kaip ėliau diskusijose paaiškėjo, gana sudė inga. Ši šalis, ka u su Nyde landais i Danija pi mau ja Eu opoje pagal aukš ųjų mokyklų p og amų, dise acijų bei mokslinių publikacijų anglų kalba skaičių. suomių kalbos specialis ų ai ne enkina, jie ma o neigiamą į aką suomių kalbos aidai, jos są okų plė ojimuisi. P anešime „Mokslo kalba lie u oje: iššūkiai i galimybės“ į lie u ių kal bos si uaciją bu o paž elg a keliais požiū iais: ap a i nauji eikala imai lie u ių kalbai, jai apus o icialiąja Es kalba; p is a y i s a biausi lie u ių kal bos poli ikos dokumen ai mokslo i aukš ojo mokslo s i yse; ap a os moks lo kalbos bei e minologijos kokybės p oblemos, jų sp endimo būdų paieš kos; a k eip as dėmesys į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inicijuo ą i ykdomą ado ėlių kalbos p iežiū ą. Klausy ojus ypač sudomino p anešimo dalis, ku ioje a skleis a, kaip lie u ių mokslo kalba plė ojama užsienio aukš osiose mokyklose i mokslo įs aigose, . y. bal is ikos i li uanis ikos cen  uose, ku iuose ne ik mokoma lie u ių kalbos, be i šia kalba engiamos dise acijos, leidžiami mokslo žu nalai, ašomi s aipsniai i monog a ijos. P anešimo au o ė ėmėsi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininkės I enos sme onienės pa eik a medžiaga bei įž algomis. Da du p anešimai iš lie u os – ai Nijolės linke ičienės, anos uskan i bi u ės y i y ės p anešimas „akademinių aš ų y inėjimo į ankis“, ku iame nag inė os akademinio lie u ių kalbos eks yno (Co ali ) galimybės, i anos uskan p anešimas „E idenciniai būd a džiai lie u ių kalbos aka deminiame disku se“, ku iame bu o pa ody a, kaip Co ali ’as naudojamas, a liekan konk e ų y imą. Peepas Nem ald sas i iin oosalu pa eikė pi muosius ezul a us pla aus y imo, kaip nacionalinė kalba, a ojama akademiniame disku se, eikia pasaulio su okimą (kogni y inis aspek as) i kalbinės aiškos o mas. Mokslininkai emiasi Keeso de bo o da bais, jo idėjas plė odami es ų kal bos kon eks e. y imas labai įdomus, o jo ezul a ai odo nacionalinės akademinės kalbos naudą. Jei susilpnėja ku ios no s ienos kalbos pozici jos akademinėje s i yje, nukenčia ne ik e minologija, keičiasi pasaulio pe kalbą su okimas i mažėja kalbinės aiškos o mų. Disku uo a, kaip suku i pusiaus y ą, kad bū ų išlaiky a daugiakalbys ė Eu opos moksle i aukš ajame moksle i op imaliausiai keičiamasi į ai ia kalbių mokslininkų suku omis naujomis žiniomis, nes y a labai s a bu, kad mokslo aida bū ų in ensy i. beje, le as Höcke s ed as iš Helsinkio uni e si e o, dės an is i homaso s ephenso Konknni Kend o jėzui ų ins 284 Kalbos Kul ū a | 84 i u e, Goa, Indijoje, pe skai ė p anešimą „anglų kalba aukš esniajame iš sila inime – i kas po o?“ apie kalbų si uaciją Indijoje (22 als ybinės kalbos) i juokaudamas sugėdino Eu opą – iek nedaug kalbų, o išsp ęs i p oblemos negalima. Kon e encijos ezės paskelb os in e ne e (ž . h p://www. lu.ee/ iles/ a s/10106/Na ac818599b30c9375d860436b 2b929 e 2.pd ). Malonu bu o ma y i, kaip es ų mokslo kalbos a p au inėje e d ėje s a usas ūpi mūsų kaimynams. Kon e encijos daly iai nuola jau ė ali no uni e si e o ek o iaus dėmesį. Jau po kon e encijos bu o o ganizuo a diskusija š iesuomenei, ku ioje daly a o i šių eilučių au o ė, apie ai skelbė kul ū os leidinys sI P (ž . h p://www. lu.ee/ iles/a s/10106/ Na ac818599b30c9375d860436b 2b929 e 2.pd ). Kon e encijoje kel i ak ualūs klausimai, ji bu o labai eikalinga. Šią emą eikė ų p a ęs i i lie u oje. Gau a 2011 12 12 JolaN a Zaba sKaI Ė lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius Jolan a.Zaba skai ė@lki.l