Kalbos taisyklingumas ir naujas požiūris į preskriptyvizmo teoriją Latvijoje

D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 259 DACE STRELĒVICA-OŠIŅA La ijos uni e si e as KALBOS TAISYKLINGUMAS IR NAUJAS POŽIŪRIS Į PRESKRIPTYVIZMO TEORIJĄ LATVIJOJE ESmInIAI žODžIAI: p esk ip y izmas, kalbos į aka, socioling is ika, kalbos klaidos. Ling is inis p esk ip y izmas i jo ap aiškos la ių isuomenėje y a ak ua- li ema, ačiau palygin i su Vaka ų pasauliu (ypač anglakalbe aplinka), ku p esk ip y izmas jau seniai sulaukė kalbininkų dėmesio, mažai i a. Nuos- a os dėl p esk ip y izmo eiškiamos i Lie u oje (Lo e a Vaicekauskienė iš esmės aip y a apibūdinusi Lie u os si uaciją: „Kai kalbos kodi ika imas pa i ia nesėkmę, bandoma p i e s i keis is a o ojus, o ne no mas“ (Vai- cekauskienė 2011), i ki ose als ybėse a e ninėse bend uomenėse, ku ių is o inė i poli inė pa i is y a panaši ( ėliau g įšime p ie klausimo, kodėl i kaip ši pa i is siejama su p esk ip y izmu). P esk ip y izmas au ų is o- ijoje egzis a o be eik isais laikais i isose kul ū ose, nuo pa kalbos, ypač ašomosios, a si adimo. Vis dėl o poso ie inėje isuomenėje ši są oka, ypač a p kalbos nespecialis ų, is da palygin i e ai a ojama i žinoma. Lin- g is inėje la ių li e a ū oje p esk ip y izmo e minas pasi odė XX a. de- šim ojo dešim mečio pabaigoje – Ie os Zaube gos (1998) i And ejo Veis- be go (1999) s aipsniuose; a ojamas jis i kai ku iose šio s aipsnio au- o ės publikacijose (ž . S elē ica 2002, 2004, 2005, 2007; S elē ica-Ošiņa 2008a, 2008b, 2009, 2010a, 2010b, 2011 i k .). Taigi kas y a p esk ip y izmas? Apibend inan į ai ių kalbininkų min is, galima eig i, kad p esk ip y izmas y a kalbos aisyklingumo siekimas i , da daugiau, sąmoningas po eikis kalbai, kad ji bū ų aisyklinga i „š a i“. Daž- nai p esk ip y is ai (p esk ip y iojo požiū io šalininkai) emiasi p ielaida, kad kalbos kokybė p as ėja palygin i su anksčiau bu usia idealia i p iim i- na jos būkle, odėl eikia s eng is sulaiky i šį neigiamą p ocesą g iež ai laikan is kalbos no mų i engian , jų žodžiais a ian , nepageidaujamų po- 260 KALBOS KULTŪRA | 84 kyčių kalboje. Mokslinis e minas (angl. p esc ip i ism) kildinamas iš žodžių p esc ibe (iš ašy i [ ais us i pan.], nu ody i, nus a y i) i p esc ip ion (nu o- dymas, po a kis, [ ais ų] ecep as), o šie sa o uož u iš lo ynų p aesc ibe e (pažodžiui „ ašy i p iekyje, i šuje“, . y. duo i nu odymą) i p aesc ip io (nu odymas, po a kis). Kas y a kalbos aisyklingumas? Kadangi aisyklingumas p iski iamas g eičiau e inei ka ego ijai nei mokslui, socioling is ai is da nė a pa eikę ikslios šio eiškinio apib ėž ies, no s kalban apie žmogaus san ykį su kal- ba neiš engiamai enka susidu i su aisyklingumo są oka. Galima paci- uo i b i ų socioling is o Pe e io T udgillo Socioling is ikos e minų žody- ne (A Glossa y o Sociolinguis ics, 2003) pa eik ą an aš inį žodį aisyklin- gumas (co ec ness), ku ši są oka nė a apib ėžiama, ap ašomas ik jos a ojimas: „Kalbinėse bend uomenėse (speech communi ies), ku ioms bū- dingas aiškus okusa imasis (ž . okusuo as1 ( ocused)), gim osios kalbos a o ojai dažnai sup an a, ku ios kalbos o mos y a aisyklingos i ku ios ne. Kalbininkai y a su a ę, kad „ne aisyklinga“ galima pa adin i okią a - o ojo, ku iam kalba nė a gim oji, kalbą, jei šioje esama okių o mų i a ojimo būdų, ku ių gim osios kalbos a o ojai niekada ne a o ų, p z.: „I am knowing him o many yea s“. Tačiau kalbininkai nesu inka, kad gim osios kalbos a o ojų a ojamos o mos galė ų bū i pag įs ai e ina- mos kaip ne aisyklingos. Jie nu odo, kad, kai aip e inamos plačiai papli- usios o mos, p z.: „I done i “, jų pag indas y a socialinis e inimas, susi- jęs su aldžios, u o i p es ižo papli imu bend uomenėje“ (T udgill 2003: 29). Ši ci a a puikiai apibūdina d i šiuolaikinėje anglakalbėje isuomenėje papli usias nuomones: 1) įsi ikinimą, kad iskas, ką žmogus a oja gim o- joje kalboje, jau, kaip ma y i iš apib ėž ies, y a aisyklinga, 2) požiū į, kad kalbos aisyklingumo e inimas isų pi ma y a susijęs su socialine galia i p es ižu. Kaip a si ado šios nuomonės, a jos y a uni e salios? Pi masis eiginys iš ka o e čia susimąs y i – a ada, kai gim osios kalbos a o ojas pe ima i ima ka o i ki a aučio a ojamą „ne aisyklingą“ 1 P. T udgillas p i a ia Robe o Le Page’o „ okusuo ųjų“ i „išsisklaidžiusių“ bend uomenių ( ocused and di use communi ies) eo ijai i ki oje sa o žodyno ie oje jas apib ėžia aip: „Pagal kalbos a ian ų ipologiją, ku ią nus a ė b i ų socioling is as Robe as Le Page’as, kai ku ios kalbinės bend uomenės i kalbos a ian ai y a elia y iai „išsisklaidę“ (di use), ki i sa o uož u labiau „ okusuo i“ ( ocused). [...] „Fokusuo osios“ kalbinės bend uomenės y a os, ku iose yko pas ebima kalbos s anda izacija i kodi ikacija, dauguma p i a ia no mų a osenai, kalbos a o ojai jaudinasi dėl kalbos „š a umo“ i dėl o, kad jų kalbos a ian as ski ųsi nuo ki ų [...]. Eu opoje kalbos bend uomenės y a aiškiai okusuo os“ (T udgill 2003: 49–50). D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 261 o mą, ji au oma iškai ampa „ aisyklinga“? Į šį klausimą iena eikšmiškai a saky i negalima. La ių isuomenėje eigiamas a sakymas bū ų laikomas e e išku, nes ki ų kalbų i ki a aučių į aka la ių kalbai dažnai laikoma neigiamu eiškiniu (plačiau apie ai ėliau). Vis dėl o negalima paneig i ak o, kad isame pasaulyje okiu būdu – dėl iesioginių kon ak ų – kalbos keičiasi. Žinoma, anksčiau okie pokyčiai bu o e inami kaip „ne aisyklin- gumo“ ap aiškos (p z., Augus as Schlegelis manė, kad iš sin e inės lo ynų kalbos išsi ys ė anali inės omanų kalbos, nes Romą užka ia ę ba ba ai ge ai neišmoko lo ynų kalbos, i ėliau „ omėnai [...], gi dėdami sa o kal- bą skamban ne aisyklingai, ėmė pa ys užmi š i jos dėsnius i mėgdžio i naujųjų sa o šeimininkų ža goną“ (Schlegel 1818: 24)). Mūsų laikais laikomasi ki okio požiū io. Reikė ų a siž elg i į ai, kad nė iena anglakalbių bend uomenė pe pasku inį ūks an me į (nuo p ancū- zakalbių pasi odymo b i ų salose XI a.) sa o žemėje nesusidū ė su ki a kalba kalbančiais užka iau ojais, p i ilegijuo os užsienio kalbos bu imu i spaudimu. Nuo o laiko, kai eikiama anglų i p ancūzų kalbų kon ak ų susi o ma o idu inė anglų kalba (Middle English), šiuolaikinės anglų kal- bos pi m akė, ki ų kalbų į aka anglų kalbai daugiau niekada nebu o okia didelė, kad anglakalbiai pe im ų ki a aučių klaidingai suda y as g ama ines kons ukcijas (leksiniai skoliniai neda o po eikio kalbos s uk ū ai). Vadi- nasi, galbū anglakalbiai au o iai gali iš iesų i ai eig i, kad be ku i anglų kaip g i m o s i o s kalbos a o ojo a ojama o ma i kons ukcija y a aisyklinga. Kaip uome komen uo i an ąjį P. T udgillo eiginį, kad kalbos aisyk- lingumo e inimas daugiausia siejamas su galia i p es ižu? P ieš a sakan į šį klausimą, de ė ų pa eik i umpą is o inę apž algą. Senosiose kul ū o- se didelė eikšmė kalbos no mų laikymuisi daugiausia bu o ski iama eli- giniuose eks uose i ce emonijose – kaip y a nu odęs Malcolmas D. Hy- manas, sansk i o g ama ikos bu o pa ašy os, kad už ik in ų edų kalbos aisyklingumą (Hyman 2002). Kalbos aisyklingumui daug dėmesio ski a i Seno ės Romoje – apie ai ašė g ama ikai, li e a ai, o a o iai i k . Dau- gelyje šal inių nu odoma, kad omėnų isuomenė ski ia suno min ą i a - komą se mo u banus (‘mies o kalbą / šneką’) nuo pap as os liaudies šneka- mosios kalbos, a ba se mo us icus (‘kaimo kalba / šneka’). Rūpin is kalbos aisyklingumu ska ino į ai ios p iežas ys – eliginis aspek as, no as išlaiky- i aisyklingą bend inę kalbą kaip socialinio s a uso simbolį, pas angos ap- saugo i lo ynų kalbą nuo ki ų kalbų po eikio, ypač sus ip ėjusio Romos 262 KALBOS KULTŪRA | 84 impe ijos žlugimo laiko a piu (Hyman 2002). P esk ip y izmo adicija išlaiky a i idu amžiais, ji ypač sukles ėjo Renesanso laiko a piu, kai bu o įs eig os iesiogiai kalbos aisyklingumui i „š a umui“ p ižiū ė i ski os akademijos – Accademia della C usca I alijoje, Académie ançaise P ancū- zijoje i . . Anglijoje okios akademijos nebu o (no s okių planų bū a), ačiau kalbos puoselėjimu ak y iai ūpinosi i apie aisyklingos kalbos bū- inumą ašė g ama ikai i žodynų suda y ojai (ypač XVIII a., ku is dauge- lio laikomas ypa ingu angliškojo p esk ip y izmo sukles ėjimo laiko a piu i p ie ku io da g įšime). Reikė ų pab ėž i, kad, iki įsigalin p esk ip y izmo e minui, šis eiški- nys ka ais bu o adinamas pu izmu – e minas a si ado Renesanso laikais P ancūzijoje, o ėliau bu o pe im as anglų i ki ų kul ū ų. Oks o do anglų kalbos žodyne (Ox o d English Dic iona y) p ie an aš inio žodžio pu ism (‘pu izmas’) pa eikiamas agmen as iš 1804 m. publikuo o Williamo Mi - o do da bo, ku paminė a „ ai, ką p ancūzai adina pu izmu“ (OED [1933] 1961). Sa o uož u OED p ie an aš inio žodžio pu is (‘pu is as’) ci uo- jama 1706 m. išleis ame Edwa do Phillipso anglų kalbos žodyne pa eik a apib ėž is: „Pu is as – as, ku is s engiasi kalbė i a ašy i a kingai i ai- syklingai“ (OED [1933] 1961). Tokia pačia eikšme šis žodis ne e ai a - o as i la ių kalbo y oje, pa yzdžiui, In a F eimanė apibūdina pu izmą kaip „nesi aiks ymą [...] su be kokiu kalbos da kymu“ (F eimane 1993: 51) i pamini jo p iešingybę – an ino miškumo polinkį, ku is „ ealizuojamas, neigian bū inybę sąmoningai kiš is į kalbos p ocesą“ ( en pa ). Vadinasi, I. F eimanės a o ą e miną pu izmas galime am ik a p asme laiky i e - mino p esk ip y izmas sinonimu. Šiandien pu izmas daugiausia a ojamas siau esne eikšme – juo adi- namas a iamai nepageidaujamų leksikos eiškinių engimas (dažniausiai skolinių iš ki ų kalbų). Socioling is as Geo ge’as Thomas okią pu izmo ūšį adina kseno obiškuoju pu izmu i pab ėžia, kad jis labiausiai papli ęs (Thomas 1991: 204–205). (Pu izmo ap aiškas la ių kalboje y a apž elgu- si Aina Blinkena, Ina D u ie e, Vine a (Zoldne e) Po iņa i jau minė as And ejis Veisbe gas.) Be eik iek laiko, kaip i pa s p esk ip y izmas, egzis uoja i neigiamo požiū io į jį ap aiškos – iesa, ik agmen iškos i ku kas mažiau doku- men uo os nei p esk ip y iosios nuos a os. Kaip ienas žinomiausių seno- jo p esk ip y izmo p iešininkų minė inas IV–V a. gy enęs Bažnyčios ė as Augus inas, ku is kalbėjo: „Melius es ep ehendan nos g amma ici quam D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 263 non in ellegan populi2“ (418 m.; Ena a iones in psalmos, 138, 20). Jis a me ė pe dė ą p iim ų no mų laikymąsi, jei dėl o nepaisoma kalbos po- kyčių i ealiosios a osenos. XIX a. bu o eiškiamos idėjos, kad na ū ali kalbos aida y a labiau pageidau ina nei p esk ip y i a kyba i no minimas. Socioling is as Johnas Ea las Josephas eziumuoja: „De yniolik ojo amžiaus mokslinės kalbo y os požiū iu kalbos s anda iza imas bu o na ū alios kal- bos būklės žalojimas.“ Šis požiū is da bu o papli ęs XX a. an oje pusėje (Joseph 1987: 9–10). Vis dėl o p esk ip y izmo eiškinys į a dijamas ik XX a. p adžioje, kai neigiamas požiū is į jį ampa o icialia poli ika. Tuo me u Ame ikoje plė- ojosi adinamoji desk ip y ioji ling is ika – okia są oka iš p adžių aiky- a sinch oninei kalbo y ai. Desk ip y izmo aida bu o glaudžiai susijusi su pag indinėmis o me o ame ikiečių kalbo y os k yp imis – s uk ū ine i an opologine ling is ika. Vienas iš šios ling is ikos užda inių – ie inių Ame ikos gy en ojų indėnų kalbų ap ašymas. Kadangi šios kalbos pagal sa o mo ologinį ipą (dažniausiai polisin e inės) i socioling is ines unk- cijas (dauguma ne u ėjo aš o i eu opie iškąja p asme bu o nes anda i- zuo os) labai sky ėsi nuo indoeu opiečių kalbų, jas eikėjo objek y iai i kiek galima iksliau ap ašy i „iš išo ės“, nesijaudinan dėl kalbos pokyčių, a o ojų klaidų esp. nuk ypimų nuo p iim ų no mų i pan. – anksčiau ai bu o neiš engiama, kalbininkams iš „ idinio“ eminio3 aško analizuo- jan sa o gim ąsias kalbas, be o, dažniausiai s anda inius šių kalbų a ian- us. Reikė ų p idu i, kad dėl aš o paminklų ūkumo senųjų Ame ikos gy en ojų kalbų is o ija bu o p ak iškai nežinoma; kalbas ap ašy i bu o įmanoma ik sinch oniškai, nepa eikian e inamųjų sp endimų i p esk ip- cijų. G eičiausiai ai paska ino kalbininkus pamąs y i apie galimybę i i i ki as (įskai an i anglų) kalbas, laikan is a s umo, i iską, ką kalbininkas ku ioje no s kalboje kons a a o i už egis a o, laiky i eisė a i aisyklin- ga os kalbos dalimi. Socioling is as Richa das Hudsonas mano, kad „ ienas s a biausių XX a. kalbo y os pasiekimų – sunaikin a idėja [...], kad kai ku ios kalbos a kalbų 2 „Jau e čiau egu mums p iekaiš auja g ama ikai, nei nesup an a žmonės.“ 3 Sociologijoje, an opologijoje i ki u a ojamos d i p iešingos są okos – eminis i e inis požiū iai. Te minus emic i e ic, ku ie kildinami iš phonemic (‘ oneminis’) i phone ic (‘ o- ne inis’), 1954 m. p adėjo a o i ame ikiečių kalbininkas Kenne has L. Pike’as. Remian is į ai ių ekspe ų nuomonėmis, jie eiškia „ idinį“ esp. „išo inį“ požiū į į ku iai no s g u- pei būdingą eiškinį, p iklausomai nuo o, a e inama iš g upės daly io, a iš išo ėje esančio objek y aus y ėjo požiū io aško. 264 KALBOS KULTŪRA | 84 a ian ai y a ge esni už ki us“ (Hudson [1980] 2001: 203). Ki aip a ian – a mes a idėja (ku ia didele dalimi emiasi p esk ip y izmas), kad bend inė kalba adiciniu požiū iu y a aisyklingesnė už dialek us i sociolek us. Pamažu su o muluo a i jau aksioma apusi o mulė, ku i Vaka ų, ypač anglakalbėje kalbo y oje, ka ojama daugybę ka ų (dažnai nek i iškai i neįsigilinan ) – „kalbo y a y a desk ip y inė, o ne p esk ip y inė“. Jeanas Ai chisonas, pa yzdžiui, ašo: „Pi miausia i s a biausia – k a l b o y a y a desk ip y inė, o ne p esk ip y inė. Kalbininkas domisi uo, kas y a pasaky a, o ne uo, kas, jo nuomone, u i bū i sakoma. Jis [...] neku ia „ aisyklingumo“ įs a ymų“ (Ai chison 1978: 13; išski a au o ės). Panašiai šią min į eiškia i ki i au o iai. P esk ip y izmo są oka bu o a ojama siekian neigiamai apibūdin i adicinę p ieigą p ie kalbos i jos a ojimo, ji bu o siejama su no mine g ama ika i aisyklingos ašybos žinynų suda ymu bei pa a imais „kaip aisyklingai kalbė i / ašy i“ – kaip jau bu o minė a, ši anglų kalbos adi- cija ypač sukles ėjo XVIII a. Didžiojoje B i anijoje. Ne e ai desk ip y izmo i an ip esk ip y izmo (Vaka uose socioling is ų a ojamas i šis e minas, į a dijan p ieš p esk ip y izmą nuk eip us požiū ius i eiksmus) lei mo- y as – šūkis „Paliki e kalbą amybėje“, pasi ink as pagal Robe o A. Hallo knygos Paliki e sa o kalbą amybėje (Lea e You Language Alone, 1950) pa adinimą. Įdomu, kad XX a. pi moje pusėje anglakalbiai kalbininkai apsk i ai s engėsi igno uo i p esk ip y izmą, kaip pas ebimai pasenusį i anach onišką, i ik XX a. an oje pusėje ėmė jį laiky i dėmesio e u eiš- kiniu i y imų objek u. Ge iausiai minė o amžiaus de in ojo dešim mečio anglakalbių y ėjų požiū į į p esk ip y izmą eziumuoja J. Josepho žodžiai: „Kuo ge iau pažinsime p esk ip y izmą, uo g eičiau galėsime isiškai jo a sisaky i“ (Joseph 1987: 18). Panašiai mano i Jamesas Mil oy’us bei Lesley Mil oy didelės apim ies da be Au o i e as kalboje. Kalbos p esk ipcijų i s an- da izacijos y imai (Au ho i y in Language. In es iga ing Language P esc ip- ion and S anda diza ion, 1985). Vėliau, XX a. pabaigoje i amžių sandū- oje, gilin asi į p esk ip y izmo eiškinį da objek y iau i nuosekliau. Kaip ieną s a biausių galima paminė i socioling is ę Debo ah Came on i jos knygoje Kalbėjimo higiena (Ve bal Hygiene, 1995) pa eik as iš adas, kad na ū alūs y a ne ik kalbos pokyčiai, be i žmonių san ykis bei eakcija ( aip pa i neigiama) į juos; na ū alus y a i ūpes is dėl kalbos a ojimo aisyklingumo. Jei kalba y a socialinis eiškinys, kalbos y ėjas ne u ė ų sme k i i nepaisy i socialinių eiksnių. Sa o uož u an ip esk ip y inė D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 265 ideologija, pasak D. Came on, dažnai y a ne mažiau ka ego iška i nepai- san i na ū alių p ocesų kaip adicinis p esk ip y izmas: „Daugelis kalbi- ninkų [...] mano, kad jie iš p incipo a me ė be kokį p esk ip y izmą. Be jei azė „Paliki e kalbą amybėje!“ nė a p esk ipcija, ai kas ji uome ?“ (Came on 1995: 7). Galima saky i, kad Vaka ų pasaulyje p esk ip y izmą p adėjo eabili uo- i socioling is ika, nes ji ėmė pa eisin i kalbos aisyklingumo „p iežiū ą“ kaip na ū alų, daugeliui kalbinių bend uomenių būdingą eiškinį i a me- ė ka ego išką jo sme kimą, ku į iki ol p opaga o ki os kalbo y os k yp- ys. XX a. au o iai dažniausiai p esk ip y izmui p ikišda o jo nemokslišku- mą – na ū alių kalbos pokyčių nesu okimą i nepag įs ą siekimą juos su- s abdy i, laikan „klaidomis“. Daugelis an ip esk ip y is ų manė, kad sąmo- ningai eik i kalbą neįmanoma. B i ų kalbininkas Da idas C ys alas eigia: „Negalima sus abdy i kalbos ki imų. Jums jie gali nepa ik i; gali e apgai- les au i, kad kalboje a si anda naujų elemen ų a užmi š ami senieji, ačiau nė pe nago juodymą negali e am da y i jokios į akos“ (C ys al [2006] 2007: 89; išski a au o ės). Šis požiū is y a kiek pe dė as. Įmanoma sąmoningai da y i į aką kalbai – ai odo sėkmingai anglų kalboje papli ęs poli inis ko ek iškumas i ly ies neu alumas (gende -neu ali y), kai žodžiai he (‘jis’) i man (‘ y as, žmogus’) šiuo me u p ak iškai ne a ojami bend ąja p asme, pa adinan abiejų lyčių asmenis – apie didelį panašumą a p šiuolaikinio poli inio ko ek iškumo i p esk ip y izmo jau y a ašę nemažai au o ių. (Galbū eikė ų pada y i iš adą, kad leng iau p adė i keis i kalbą i uos pokyčius įgy endin i nei juos sus abdy i.) Apie p esk ip y izmą kaip apie būdą p iešin is pokyčiams Anne Cu zan ašo: „Anglų kalbos is o ijos y ėjai dažnai neapgal o ai p esk ip y is ų pa- s angas p ilygino be il iškai, nesėkmei pasme k ai ko ai su gam os s ichija – kalbos ki imais. Iš iesų, jei šių ki imų sus abdymas bū ų laikomas sėkme, uome bū ų galima kalbė i apie p esk ip y izmo žlugimą. Daug sudė in- gesnis klausimas – kiek p esk ip y is ų pas angos galėjo pa eik i iek žodi- nę, iek ašy inę anglų kalbą, ypač jei p esk ip y izmą laikome anglų kalbos s anda iza imo i kodi ika imo p oceso dalimi.“ (Cu zan 2009: 27). P esk ip y izmo a s o ai dažnai k i ikuojami dėl nepakan umo i nedemo- k a iškumo (iš ki ų kalbos a ian ų – dialek ų i sociolek ų – iškeliama i p i ilegijuojama bend inė kalba), dėl žmonių disk imina imo (dėl jų a o- 266 KALBOS KULTŪRA | 84 jamos kalbos) i . . Nea si ik inai anksčiau ci uo oje P. T udgillo apib ėž y- je minimas kalbos aisyklingumo socialinis e inimas, susijęs su aldžios „ u ingumo i p es ižo papli imu bend uomenėje“ (T udgill 2003: 29). Kaip puikų pa yzdį galima pa eik i i 2009 m. sausio 16 d. La ijos laik aš yje Kul ū as diena paskelb ą A o S ecės pokalbį su aus alų kilmės kalbininku Dylanu Glynnu. A s o audamas ipiškam (a g eičiau s e eo ipiškam) angla- kalbių an ip esk ip y is ų požiū iui pas a asis eigia: „Be ku is ling is as iš Vaka ų su ik ų, kad, jei jūs kalba e gim ąja kalba i nesa e pa a gęs, a , a kime, gi as, iskas, ką jūs kalba e, kalbiškai y a aisyklinga. Pag indinis be ku ios ling is ikos p incipas y a desk ipcija, o ne p esk ipcija. P e s k ip c i j a y a sociologinis enomenas. Ji eikšminga, jei ji y a a l d ž i o s s uk ū ų i š a i š ko s d a l i s k a l b o j e “ (S ece 2009; išski a au o ės). Tokie eiginiai anglų kalbos aplinkoje iš iesų y a logiškai pag įs i. Apie absoliu ų gim osios kalbos aisyklingumą jau bu o kalbė a. Jei kalbė ume apie p esk ip y izmą kaip apie aldžios (galios) iš aišką, eikė ų p isimin i, kad nuo seno Didžiojoje B i anijoje egzis a o klasinė isuomenė, ku ioje iš isus šim mečius ienas s a biausių žmogaus socialinio sluoksnio odiklių bu o jo a ojama kalba. Taisyklinga bei no mas a i inkan i bend inė kal- ba, kaip i klasikiniu Seno ės Romos laiko a piu, bu o aukščiausiųjų i- suomenės sluoksnių požymis. Ypač kalbos aisyklingumo klausimas suak- ualėjo XVIII a., kai žmogui a si ado galimybė iškil i (upwa d mobili y) i , pasinaudojus sa o ka je a, pasiekimais, išsila inimu bei gebėjimu kalbė i bend ine kalba, pakliū i į minė us isuomenės sluoksnius. Socioling is ė Lynda Muggles one, ap ašydama išski inį aisyklingos bend inės kalbos a ies kaip socialinio sluoksnio odiklio aidmenį XVIII a., a oja „nacionalinio apsėdimo“ (na ional obsession) są oką (Muggles one [1995] 2007: 5). Ryšys a p p esk ip y izmo, ūpinimosi kalbos aisyklingumu i socialinės galios bei p es ižo is da giliai įsišaknijęs anglų kalbos a o ojų sąmonėje. Pa yzdžiui, ieno šiuolaikinio anglų kalbos žinyno į ade kaip sa aime su- p an amas paminimas ak as, kad anksčiau populia ūs „p esk ip y iniai dės- niai dažnai y a socialiniai dėsniai, ku ie, kaip manoma, apibū- dina kalbė oją a ašy oją kaip išsila inusį a kaip am i k a m i s u o m e n ė s s l u o k s n i u i a s o a u j a n į a s m e n į “ (Ca e , McCa hy 2006: 6; išski a au o ės). Reikė ų pab ėž i, kad ling is inio p esk ip y izmo „pa ekimą į nemalonę“ lėmė ne ik nauji kalbo y os polinkiai, be i į ai ūs socialiniai bei poli iniai D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 267 p ocesai, susiję su demok a ijos, ole ancijos, jau minė ojo poli inio ko ek- iškumo idėjų aida. Galbū p iešiškumas adiciniam p esk ip y izmui bu o siejamas su p iešiškumu poli ikai, ku ios bu o laikomasi p esk ip y izmo „aukso amžiuje“ Didžiojoje B i anijoje i ki ose panašiose als ybėse – im- pe ializmu, kolonializmo endencijomis, asizmu i ki omis disk iminacijos a mainomis? Psicholing is as S e enas Pinke is, būdamas užkie ėjęs p esk ip- y izmo k i ikas, XX a. idu yje i oniškai a siliepė apie poli iškai o ien uo ą „ko ingąjį an ip esk ip y izmą“: „Ski ingai nei kai ku ie XX a. sep in ojo dešim mečio akademinio pasaulio a s o ai, aš nemanau, kad anglų bend inės kalbos mokymas y a p iemonė, galin i palaiky i pa ia chalinį kapi alis inį bal osios asės iešpa a imą i kad au ą eikia išlais in i, jog kiek ienas ga- lė ų ašy i aip, kaip no i.“ (Pinke 1994: 399). Tačiau a iš iesų p esk ip y ieji požiū iai isais a ejais siejami su socia- line hie a chija i aldžia? Bū a a ski ų bandymų okiu me odu analizuo i i p esk ip y izmo ap aiškas La ijoje – čia galima paminė i kele ą Gačio Dilāno 2003–2005 m. publikacijų La ijos spaudoje. Au o ius eigia, kad „kalbos pa e imas aldžios simboliu su eikia a ski oms p esk ip y is iškai nusi eikusioms kalbininkų i jų šalininkų g upėms p i ilegijuo ą į aką i aldžią [...]“ i kad „pe nelyg pe dė as kalbos g ama inimas a ba išpuoselė- as s iliza imas iš i šaus leidžia šio p oceso ska in ojams isuome jaus is p anašesniems [...], ž elg i į ki us kalbos a o ojus kaip į an a ūšius a ba nekompe en ingus“ (Dilāns 2005). Ki ame s aipsnyje p esk ip y izmo ap- aiškas La ijoje jis pa adina „ais inga socialinės kon olės a maina“ (Dilāns 2003). Vis dėl o kiek ienas, a imiau susipažinęs su La ijos kul ū os is o- ijos i socialiniu kon eks u, okį e inimą apibūdin ų kaip ienašališką, kai, ž elgian iš anglakalbių kul ū os i pa i ies požiū io aško, igno uojamas La ijos (bei ki ų panašių bend uomenių) si uacijos ypa ingumas. Kodėl La ijos padė is ki okia? Pasak I. F eimanės, „la ių kalba ak iš- kai niekuome neegzis a o kaip p i ilegijuo ųjų klasių sky imo p iemonė“ (F eimane 1993: 40). Galima įsi aizduo i, kad eo iškai okia si uacija galėjusi susi o muo i pi mosios La ijos Respublikos laiko a piu – ačiau minė asis laiko a pis bu o pe umpas, kad kalbos aisyklingumas bū ų p adė as sie i su p i i- legijomis i aldžia. La ių au oje, didžiąją sa o is o ijos dalį bu usioje ki akalbių aldžioje, pe ka ų ka as nesusi o ma o socialinis eli as, ku is išsiski ų poli ine į aka, ge esniu išsila inimu, į ku į žmonės iš žemesnių isuomenės sluoksnių ikė ųsi pakliū i bandydami išmok i kalbė i „ aisyk- 274 KALBOS KULTŪRA | 84 idual. P oceedings o Canadian S udies Con e ence o Bal ic S a es, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla, 64–72. S e l ē i c a D. 2007: Valodas pū isma endences sabied ībā: sp iedzi mazi- nošs ak o s s a pe niskajās a iecībās? – Akadēmiķa J.Endzelīna 134.dzim- šanas dienas a ce es s a p au iskās zinā niskās kon e ences ma e iāli, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 66–67. S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2008a: Valodas p esk ip ī isma izpausmes La ijā un ā pozi ī ās blakuspa ādības. – Linguis ica Le ica 17, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 78–91. S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2008b: The Bene i s o Language Con lic : Que- becois and La ian Expe iences. – Canadian Mosaic. P oceedings o he Annual Bal ic Canadian S udies Con e ence o 2006 in Riga, Rīga: La ian Associa ion o Canadian S udies, 51–62. S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2009: Dialek s kā komisma a o s: socioling is iskie un socio ēs u iskie aspek i. – An iqui as Vi a 3. S udia Classica, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds, 108–127. S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2010a: Pa eizs cil ēks, pa eiza aloda ai pa eizs ā ds? T īs p esk ip ī isma i zieni un La ijas si uācija. – Akadēmiķa J. En- dze līna 137.dzimšanas dienas a ce es s a p au iskās zinā niskās kon e ences ma e iāli, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 55–56. S e l ē i c a - O š i ņ a D. 2010b: Valodas pa eizības izp a ne un p esk ip ī is- ma cēloņi un sekas: La ijas un pasaules pie edze, P omocijas da ba kopsa il- kums, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S elē ica-Ošiņa D. 2011: Kāpēc mēs g ibam, lai aloda i pa eiza? Ieska s p esk ip ī isma ēs u ē, eo ijā un p aksē, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. S e c e A. 2009: Ku š p o unā la iski? [In e ija a Dilanu Glinnu]. – Kul- ū as Diena, 16.jan ā is. T h o m a s G. 1991: Linguis ic Pu ism, London and New Yo k: Longman. T udgill P. 2003: A Glossa y o Sociolinguis ics, Edinbu gh Uni e si y P ess. Va i c e k a u s k i e n ė L . 2011: Language ‘na ionaliza ion’: One hund ed yea s o S anda d Li huanian. – T. K is iansen & N. Coupland, eds. S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope, Oslo: No us, 105–112. Ve i s b e g s A . 1999: Dzim es ka ego ija la iešu ā dnīcās. – Linguis ica Le ica 5, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s, 48–59. Z a u b e g a I . 1998: Neli e ā ās leksikas uz e es a spoguļojums la iešu ul- kojumos. – Linguis ica Le ica 2, Rīga: La iešu alodas ins i ū s, 89–100. Gau a 2011 10 24 D. STRELĒVICA-OŠIŅA. Kalbos aisyklingumas i naujas požiū is į p esk ip y izmo eo iją La ijoje 275 LANGUAGE CORRECTNESS AND A NEW PERCEPTION OF THE THEORY OF PRESCRIPTIVISM IN LATVIA Summa y This a icle summa izes (and elabo a es u he ) some o my p e ious esea ch on he issues o language accu acy and he mani es a ions o linguis ic p esc ip i ism in La ia. Unlike he Anglophone wo ld, whe e p esc ip i ism has been ecognized, named and c i icized (as unscien i ic and socially in ole an and non-democ a ic) o almos a cen u y, in La ian cul u e i has been only abou en yea s ha p e- sc ip i e a i udes ha e a ac ed he a en ion o sociolinguis s, and, mo eo e , ha e been a ibu ed he e m “p esc ip i ism”. Howe e , he pu sui o language accu- acy has always been a he in ense in La ia (and usually associa ed wi h na ional iden i y issues). My esea ch has led me o new insigh s in he heo y o p esc ip i ism (mos o hem can be ound in my doc o al hesis o 2010 and he book subsequen ly published in 2011). I ha e o e ed a new classi ica ion o p esc ip i ism, which includes h ee main ypes: 1) Human-o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism known (and c i - icised) in Anglophone cul u e, whe e language co ec ness is his o ically ela ed o a pe son’s social ‘co ec ness’ and people ha e ied o imp o e hei linguis ic pe o mance in o de o asse o secu e hei place in he social hie a chy. An i- p esc ip i is s, d awing on his expe ience, see linguis ic p esc ip i ism as main- ly based on ou da ed pe cep ions o social p es ige and powe . 2) Language-o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism which a emp s o ‘sa e’ language om alleged deg ada ion, especially i caused by he in luence o o he languages. I is cha ac e is ic o communi ies which ha e been domi- na ed by allophone e hnic g oups (bu ha e ne e heless success ully e ained hei language and s ill use i in all sociolinguis ic unc ions), such as he La ian communi y wi h he his o ical expe ience o Ge man and Russian poli ical and linguis ic dominance. These communi ies ha e o en ega ded he p o ec ion o hei language and i s co ec ness and ‘pu i y’ as a symbol o and inspi a ion o na ional sel -con idence and poli ical p o es . This kind o p esc ip i ism and pu ism has some imes been c edi ed wi h xenophobia and e hnic in ole ance. Howe e , as he e idence sugges s, linguis ic communi ies ha a ibu e g ea impo ance o language as he basis o na ional iden i y, and o language issues in gene al (including p esc ip i e and pu is ca e abou language co ec ness), a e able o main ain he e hnic con o e sies wi hin he sphe e o language and o a oid physical agg ession. 3) E o -o ien ed p esc ip i ism is a ype o p esc ip i ism which can coexis in pa allel wi h ei he o he i s wo ypes. I is a endency o s igma ize and 276 KALBOS KULTŪRA | 84 elimina e ce ain ‘popula ’ (o en encoun e ed and/o c i icized), eal o imagined language e o s. This ype o p esc ip i ism can be obse ed in many cul u es and is some imes seen by he ecipien s o he c i ique as he p esc ip i is s’ de- si e o psychologically humilia e o he people. The p esen a icle discusses some o he aspec s o p esc ip i ism and language co ec ness as well, such as challenging he popula iew in Anglophone linguis ics ha all o ms u e ed by na i e speake s a e by de ini ion co ec . While his may be ue o he English language (whe e, o he las millennium, he e has been no conside able impac on i s g amma by he domina ing p esence o a o eign language), we should p obably no assume ha in any o he linguis ic communi y a o m o cons uc ion used ung amma ically by non-na i e speake s and epea ed likewise by one o mo e na i e speake s au oma ically becomes co ec . KEy wORDS: linguis ic p esc ip i ism, linguis ic dominance, sociolinguis ics, lan- guage e o s. DACE STRELĒVICA-OŠIŅA La ijas Uni e si ā e La iešu alodas ins i ū s Akadēmijas laukums 1, 902 is ., Rīga LV-1050 [email p o ec ed]