Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai

214 Kalbos Kultūra | 84 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus universitetas NauJI 2007–2010 M. lIEtuVIŠKos KIlMĖs VaIKŲ VarDaI Ir JŲ DaVIMo PolINKIaI ESmINIAI žoDžIAI: vardas, lietuviškos kilmės vardas, vaikų vardai, dvikamienis asmenvardis, trumpinys, apeliatyvinis vardas, priesaginis vardas. 1. Vaikams pavadinti vieni žmonės renkasi žinomus vardus, kartais duoda pažįstamų ar senelių asmenvardžius, o kiti stengiasi, kad vardas būtų išskirtinis, kuo mažiau girdėtas, todėl kuria vardus patys, perdirba jau esančius asmenvardžius ar ieško jų tolimų egzotiškų šalių vardynuose. Dalis vardų perimama iš tų kraštų, kuriuose gyvena emigravę lietuvos piliečiai. toks vardyno pasipildymas naujais asmenvardžiais yra dabarties realybė. Ieškant vaikui vardo ar domintis vardų kilme kalbininkai rekomenduoja skaityti Kazimiero Kuzavinio ir bronio savukyno sudarytą, kelis kartus perleistą Lietuvių vardų kilmės žodyną (toliau – lVKŽ). Vis dėlto šiandien lVKŽ visuomenės poreikių jau netenkina: nemažai vartojamų ir išplitusių vardų (pvz., Smltė, Nèdas, kurie yra pastarųjų metų dažniausių vardų dvidešimtukuose, žr. sinkevičiūtė 2011) į jį nėra patekę. Kad realioji vardų vartosena ir rekomenduojamas vartoti vardynas smarkiai skiriasi, jau daugiau nei prieš dešimt metų pastebėjo Vitalija Maciejauskienė (1998: 41), rašiusi apie 1991–1992 m. lietuvos vaikams duotus vardus. Nors autorė vėliau teigė, kad lVKŽ dažniausiai nėra menkaverčių mūsų vardyno vardų (Maciejauskienė 2004: 93), tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad vardynas plečiamas ir tinkamais vartoti vardais, kurie dažnai lieka kalbininkų neaptarti. Dėl to, kad iki šiol tiksliai nežinoma, kaip keitėsi vardų mados, kokių naujų vardų atsirado lietuvių vardyne per pastarąjį šimtmetį, greičiausiai kaltas didelis informacijos kiekis ir jos rinkimo, apdorojimo problemos ankstesniais dešimtmečiais. Matyt, todėl į lVKŽ ir nepateko dalis tinkamų vartoti vardų, nes žodynas buvo rengtas, kai jo autoriai neturėjo tikslių duomenų apie visos lietuvos gyventojų vardus. Kita priežastis – buvęs griežtas to meto norminamasis pobūdis: siekiant, kad į lVKŽ nepatektų taisyklingo vardo sampratos neatitinkantys asmenvardžiai, neplistų įvairūs variantai, da- D. sINKEVIČIūtĖ. Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai 215 lis vardų nebuvo įtraukiami į žodyną (ryškiausiu pavyzdžiu galima laikyti paplitusį ir kritikuotą vardo Dóvydas variantą Devidas). Publikacijos apie vardus rodo, kaip iš lėto keičiasi kalbininkų požiūris į naujus asmenvardžius: į vardyną ateinantys vardai priimami pamažu, pavyzdžiui, daugiau nei prieš dvidešimt metų abejota dirbtinių dvikamienių vardų, kuriuos 1987 m. pasiūlė vartoti lVKŽ, poreikiu (žr. Maciejauskienė 1989: 84–85); kritikuotas vardas Gretà (Maciejauskienė 1993: 4), kuris vėliau, greičiausiai dėl didelio juo pavadintų mergaičių skaičiaus ir lVKŽ autorių pozicijos, pradėtas laikyti tinkamu (Maciejauskienė 2004: 87). Pagal to meto situaciją toks vardų vertinimas neatrodo keistas, nes ankstesniais laikais vyravęs konservatyvus požiūris į kalbą padėjo ją saugoti nuo rusizmų antplūdžio. Vis dėlto ir šiandien kai kuriose publikacijose apie naująjį vardyną kalbos tyrėjai kritikuoja vardus, kurie turi svetimus baigmenis, pvz., -ita, -eta ir kt., trumpus dviskiemenius neaiškios svetimos kilmės vardus ir pan. (žr. Klimavičius 2004: 20–22). atrodo, kad požiūris į tokius vardus turėtų keistis: nors kai kurie vardai dažniausiai yra atsitiktiniai, bet jais jau ne vieną dešimtmetį pavadinama vis daugiau vaikų, ir šis polinkis, kaip spėtina, dėl svetimų vardų, kultūrų įtakos ir visuotinės globalizacijos tik intensyvės. Kita vertus, tokie vardai rodo ir tam tikrą tėvų išradingumą (ar jo stoką), norą duoti vaikui kuo išskirtinesnį vardą. Šie vardai turi įprastas galūnes, todėl neigiamai vertinti neįprastus naujus vardus, kurių nesiūlo vartoti lVKŽ, nereikėtų. atidžiau pažvelgus į minėtus vardus įmanoma paaiškinti jų kilmę, struktūrą, net motyvuoti, kodėl ir kaip jie atsirado. Šiuo metu lietuvos vardyne yra didesnių problemų nei gausėjantys svetimos kilmės vardai ar asmenvardžiai su svetimais formantais. Pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau vaikų, pavadintų lietuvių kalbos sistemos neatitinkančiais vardais: be galūnių (pvz.: Gvide, Vivijan, Kelvin, Veid) ar užrašomais stengiantis išlaikyti „originalią“ rašybą (pvz.: Linnea, Mariya, Malh, Mihael). siekiant išsaugoti pavardes (pvz., su priesaga -auskas), jos dokumentuose registruojamos kaip vardai, taip pat daugėja vaikų, turinčių ne du (tai, atrodo, jau yra įprasta), bet tris ir daugiau vardų1 (pvz., Jonas Algirdas Eduard), kartais kelianarių vardų komponentais tampa at skiros raidės (pvz., Grant J) ir t. t. būtent šias vardų kultūros problemas reikia spręsti ir svarstyti, kaip jų išvengti, o ne vien kritikuoti, aptarti bent prie kalbos sistemos derančius, nors ir keistai atrodančius vos vieną ar du kar1 Pastebėta, kad ilgesnių nei penkianariai vardų nebuvo duota. 216 Kalbos Kultūra | 84 tus vaikams duotus asmenvardžius. rodos, kad šiuo metu tinkamais vartoti reikėtų laikyti vardus, kurie yra su įprastomis kalbai galūnėmis, užrašyti pagal lietuvių kalbos taisykles ir neturi neigiamos konotacijos. 2. Šiame straipsnyje siekiama aptarti naujus lietuviškos kilmės vardus, duotus lietuvos respublikos (toliau – lr) piliečiams, gimusiems lietuvoje ir užsienyje 2007–2010 m. atsisakyta analizuoti kelianarių vardų kombinacijas (pvz.: Godà Žavintà, Gõjus Agirdas), neadaptuotus svetimos kilmės vardus (pvz.: Abbi, Anastassia, Djemel, Mian), nuošalyje paliekami svetimos, tarp jų ir krikščioniškos, kilmės vardai bei jų variantai (pvz.: Diomdis, Korne là, Leonèlis, Tãdė) dėl didelio vardų skaičiaus, tikintis tai padaryti vėliau. straipsnio objektas – nauji lietuviškos kilmės vardai, kuriais iki 2007 m. dar nebuvo pavadinta lr piliečių. Duomenys imti iš Gyventojų registro tarnybos prie lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – registras), tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, jiems apdoroti naudota uab „NtsG“ suprogramuota atskirų vardų statistika. Ne tik lietuvių, bet ir visi lr piliečių vardai tiriami dėl dviejų priežasčių. Pagal registro duomenis, nemažai šeimų, registruodamos vaikus, nenurodo jų tautybės, ir šis polinkis matyti jau beveik du dešimtmečius. taip pat pasitaiko atvejų, kai lietuviškos kilmės vardas duodamas lenkui, rusui ar pan. todėl ir buvo atsisakyta nagrinėti tik lietuvių tautybės vaikų vardus, nes tautybė nėra pagrindinis kriterijus, duodant vaikui lietuviškos kilmės vardą. Taigi straipsnio tikslas – nustatyti, kokiais iki šiol dar nevartotais lietuviškos kilmės vardais plečiamas mūsų vardynas. Įgyvendinant šį tikslą siekta: 1) aptarti lVKŽ teikiamą vardų klasifikaciją ir jos aktualumą naujiems vardams aprašyti; 2) pristatyti, kõkios lietuviškos kilmės vardų grupės vyrauja naujajame vardyne, ir atskleisti, kas būdinga kiekvienos aptariamos grupės vardams; 3) inventorizuoti ne pagal lietuvių kalbos taisykles užrašytus lietuviškos kilmės vardus ir išryškinti jų atsiradimo problemas. 3. Nauji, iki šiol nevartoti lr piliečių lietuviškos kilmės vardai nėra populiarūs. Jais 2007–2010 m. paprastai pavadinta po vieną vaiką, kartais – du, o tris ar daugiau kartų – retai. Nauji lietuviškos kilmės mergaičių vardai yra dažnesni nei berniukų. aptariant asmenvardžius terminas lietuviškos kilmės vardas vartojamas kiek sąlygiškai, nes daugelis toliau minimų vardų yra kildintini iš lietuvių D. sINKEVIČIūtĖ. Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai 217 kalbos leksikos, kurią sudaro ir savos, ir svetimos kilmės žodžiai. Čia aptariami vardai, kurių vienas kamienas yra savos kilmės, o kitas – atsiradęs iš skolinto vardo ar apeliatyvo, nes kreipiamas dėmesys į jų atsiradimo būdą, ir vardai laikomi kūrybos rezultatais. Prie lietuviškos kilmės vardų aptariami ir tie asmenvardžiai, kurių kamienus galima sieti ne tik su lietuvių, bet ir su prūsų leksika, įžvelgiant jų bendrą baltišką kilmę2. 4. lietuvių vardus tapo įprasta dalyti į keturias grupes pagal lVKŽ 14–33: senuosius lietuviškus (baltų) vardus, kalendorinius krikštavardžius, naujuosius lietuviškus ir naujuosius skolintus vardus. Ši klasifikacija atrodo tinkama, kai aprašoma nuosekli vardyno raida. tiriant naujus vardus, ja galima naudotis tik iš dalies, nes senaisiais ar naujaisiais lVKŽ rekomenduojamais lietuviškais vardais vardynas atnaujinamas mažai – tais, kuriais dar nebuvo pavadinta vaikų. Kita vertus, lVKŽ yra ne visi senieji lietuvių vardai, nes šaltiniuose pasitaiko ir niekur neminėtų dvikamienių asmenvardžių, jų trumpinių. Vis dėlto tokie vardai vaikams duodami retai, nes dabartinis vardynas daugiausia plečiamas kalbos vartotojų sukurtais vardais. siekiant atskleisti vardyno naujumą, lVKŽ teigiama skirtis tarp senųjų ir naujųjų lietuviškų vardų čia atrodo neaktuali, nes svarbiau atskirti lVKŽ autorių jau siūlytus vartoti vardus nuo naujai sukurtųjų. ryškinant šį skirtumą toliau straipsnyje lietuviškos kilmės vardai dalijami į mažesnes grupes pagal jų kilmę ir darybą: skiriami dvikamieniai asmenvardžiai, apeliatyviniai, vietovardiniai vardai ir trumpiniai. toks vardų skirstymas neatitinka lVKŽ, nes nėra skiriami etnoniminiai vardai, kurie pagal jų pamatą (etnonimą, kuris yra apeliatyvas) priskirti prie didesnės grupės – apeliatyvinių vardų. Į atskiras grupes, kaip lVKŽ, nedalijami ir mitologiniai ar literatūriniai vardai, kurie nuo kitų asmenvardžių skiriasi tuo, kad kalbos vartotojams renkantis tokį vardą greičiau yra svarbesnės tam tikros savybės, kurias turi mitologinė būtybė, literatūros kūrinio, kino herojus ar kultūros asmenybė, o ne vardo kilmė, aiški iš jo pamato. Vis dėlto šie vardai, kaip ir kiti, turi pamatus (jie dažniausiai yra atsiradę iš apeliatyvų, rečiau iš dvikamienių asmenvardžių, vietovardinių vardų, trumpinių), pagal kuriuos čia skiriami į minėtas keturias kilmės grupes. atrodo, kad taip skirstyti yra tiksliau, 2 Manoma, kad 2007–2010 m. gimę vaikai nebuvo pavadinti dar nefiksuotais vardyne vardais, kilusiais iš latvių kalbos. 218 Kalbos Kultūra | 84 nes išlaikomas vienas skyrimo pagrindas, o vardų specifiškumas išryškėja prie jų papildomai nurodžius, kad jie kartu yra ir literatūriniai, mitologiniai vardai. Plačiau nei lVKŽ pristatomi ir trumpiniai: į šią grupę buvo įtraukti trumpieji vardai, atsiradę ne tik iš dvikamienių asmenvardžių (kaip lVKŽ), bet ir iš kitos kilmės vardų. Nors lVKŽ trumpiniai skiriami tik senųjų lietuviškų vardų grupėje (prie naujųjų lietuviškų vardų jie net neminimi), realūs vardų pasirinkimo polinkiai rodo, kad vaikai pavadinami trumpiniais, atsiradusiais ir iš kitos kilmės vardų. Į atskiras grupes neskiriami ir galūnių, priesagų vediniai. Kadangi šie vardai turi tą patį pamatą kaip ir formantų neturintys asmenvardžiai, jie aptariami prie minėtų vardų grupių. 5. Peržiūrėjus naujausius vaikų vardus matyti, kad 2007–2010 m. vardynas daugiausia buvo atnaujintas dvikamieniais vardais. 5.1. Iš vardyne fiksuotų, bet anksčiau vaikams neduotų, dvikamienių vardų dalis yra tokių, kuriuos siūlo lVKŽ: Arvaidà, Aũgmilė, Aũšvydė, Dróvydė, Egmantė, Gañtautė, Jógundė, Kiñtvilė, Kóviltė, Mañvydė, Mnvilė, Srmantė, Vsmilė, Žadminà; Akantas, Gesvydas, Mlgeidas, Mngailas, Nórmilas, Nórmintas, Taũtgintas, Vntaras3. todėl spėtina, kad pavadinant vaiką naudojamasi ir lVKŽ. taip pat vaikai vadinami ir dvikamieniais vardais, turinčiais kitas galūnes, nei teikia lVKŽ: Žygimantà; Arvlis, Demilius, Enorius. tai rodo, kad vardynas plečiamas ne vien siūlomais ar naujais dvikamieniais vardais, kurie baigiasi -as, -ė ir -a (tokius dvikamienių vardų variantus dažniausiai nurodo lVKŽ)4, bet ir -is, -ius. 5.2. Kita dalis naujų vardų sudaroma iš dvikamienių asmenvardžių, kurių yra ir lVKŽ, kamienų: plg.: Aimantà5, Aimedà, Aivaldà, Aivinà, Argi rà, Armeda, Augundà, Bergáilė, Dóvinė, Mintvidà, Nármantė, Rãdmilė, Váid mi lė, Vagandė, Vamantė, Vilgùstė; Aũštaras, Avinas, Dárminas, Dárvinas, 3 Mergaičių ir berniukų vardai aptariami kartu: pirma pateikiami mergaičių, o po kabliataškio – berniukų vardai. 4 Dažni atvejai, kai lVKŽ siūlo vartoti tik dvikamienius moterų vardus, kurie baigiasi -ė, bet ne -a (pvz., Mlgydė, nors Mlgydas ); taip pat pasitaiko, kad nurodomas tik vyro (pvz., Mnjotas) vardas. 5 Čia ir toliau pateikiami nauji lietuviškos kilmės vardai yra sukirčiuoti pagal bendruosius lietuvių vardų kirčiavimo polinkius. tais atvejais, kai vardas gali būti kirčiuojamas dvejopai (pvz., Aimantà 3b ir Amanta 1 pagal modelį Eikintà 3b ir Ekinta 1), teikiamas pirmasis vardo kirčiavimo variantas. D. sINKEVIČIūtĖ. Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai 219 De mi ras, Egvirdas, Etmantas, Gedvydas, Gélvinas, Rngardas, Sárman tas, Vý gardas6. taigi matyti, kad nauji vardai sudaromi pasirenkant įvairios (kiek dažniau trinarės, taip pat keturnarės, dvinarės) struktūros kamienus, o kuriant naują asmenvardį gali būti paimta viena iš įprastų trijų dvikamienių vardų galūnių. lyginant šiuos vardus su 5.1. poskyryje minėtais vardais aišku, kad naujus vardus pirmiausia linkstama sudaryti su įprastomis vardų galūnėmis, o tik vėliau su kitomis – -is, -ius. 5.3. Iš vaikų vardyno matyti, kad dvikamienių vardų kūrimas yra gyvas procesas. sudarant naujus vardus dažnai prie žinomo antrojo dvikamienių vardų kamieno pridedamas naujas kamienas, kilęs arba iš krikščioniškos kilmės vardo trumpinio: Jùstautė (plg. Jùstė), Zigmintà (plg. Zgmas); Èg vi das (plg. Ègis), Elmantas (plg. Èlis), Mãtautas (plg. Mãtas), arba iš apeliatyvo: Gražblė (plg. gražùs), Jaũsmilė, Jausminà (plg. jaũsti), Jusminà (plg. jùsti), Rãsviltė (plg. rasà; ar ràsti); Lokmantas (plg. lokỹs)7. Pasitaiko atvejų, kai antrasis dvikamienio vardo kamienas yra nesusijęs nei su lietuviškos, nei su krikščioniškos kilmės vardu, bet yra atsiradęs iš naujo svetimos kilmės vardo: Etlandas (su -land- – Jolánda, Rolán das), Jor mán das (<Jõris su baigmeniu -mandas, plg. Armándas), Mngri das (su -grid- – Ingridà, Sigrdas)8. tokio tipo naujus dvikamienius vardus V. Maciejauskienė (1998: 39–40) vadina hibridinės darybos ir teigia, kad jų darybai nereikėtų pritarti. Vis dėlto šis požiūris šiandien atrodo kiek senstelėjęs. Visi minėti dvikamieniai vardai, turintys naujus savos ir svetimos kilmės kamienus, atrodo vienodi, nes sukurti tokiu pačiu būdu: vienas dvikamienio vardo kamienas pakeistas nauju kamienu. taip pat visų sukurtų dvikamienių vardų naujieji kamienai yra kilę iš įprastų ir paplitusių vartosenoje įvairios kilmės asmenvardžių ar apeliatyvų. toks aptartas dvikamienių vardų kūrimo būdas lietuviams yra įprastas: jis matomas iš naujų dvikamienių asmenvardžių, atsiradusių įvedus krikščionybę. Šiuose varduose dažniau pirmojo, rečiau – antrojo kamieno po6 taupant vietą prie šių vardų nenurodomi minėtus kamienus turintys lVKŽ teikiami vardai ir tikimasi, kad susidomėjęs skaitytojas pats pasinaudos žodynu. 7 Kai kuriais atvejais pirmojo kamieno pozicijoje esantį garsų junginį sunku paaiškinti, plg. Lãviltė. Gal tam turėjo įtakos skiemeniu laprasidedantys vardai, plg. Lãvija (?). 8 Neatmestina galimybė, kad kamienas gridgali būti iškreiptas iš įprasto dvikamienių vardų kamieno girdjį registruojant. Vis dėlto jis tokiu kamienu nelaikomas, nes mūsų vardyne yra daugiau vardų, turinčių antrąjį dėmenį grid-, plg. Agridas, Mañgridas ir kt. 220 Kalbos Kultūra | 84 zicijas užėmė krikščioniškų vardų trumpiniai, pakeitę ankstesnius lietuviškos kilmės kamienus (žr. Zinkevičius 2008: 284–286). taigi čia pateikti naujadarai rodo, kad sudėtiniai vardai toliau kuriami tokiais pačiais būdais kaip ir ankstesniais amžiais, o jų sudedamieji elementai yra plačiai vartojami įvairios kilmės vardai. todėl manytina, kad nereikia šių vardų vertinti neigiamai, nes juose matyti ir naujų dvikamienių vardų kūrybos tęstinumas, ir vardyno atnaujinimo galimybės. 5.4. Dar kitas naujų vardų šaltinis yra dvikamienės pavardės. su jomis gali būti siejami vardai Asminà (plg. pvd. Asminãvičius, kur asminkilo iš *aismin-, lPŽ I 128), Èsmantė (plg. pvd. Esmantas, lPŽ I 583), Jagminà (plg. pvd. Jãgminas, lPŽ I 783); Domantas (plg. pvd. Domantas, lPŽ I 511), Revidas (plg. pvd. Revidis, lPŽ II 593), Skáivydas (plg. pvd. Skáivydas, lPŽ II 728). Kad dvikamienės pavardės gali pasitarnauti kaip vardai, ypač tie, kurie mažai žinomi, rašė dar antanas salys (1983: 267). Iš šių vardų greičiausiai ir matyti, kad pavadinant vaikus naudojamasi pavardėmis, kai siekiama išsaugoti giminės asmenvardį, ir taip retos pavardės tampa vardais. spėtina, kad tokio tipo dvikamienės lietuvių pavardės turėjo įtakos dvikamieniams asmenvardžiams, kurių kamienai yra įprastesni pavardėms, kilusioms iš tarminių ar dėl užrašymo pakitusių asmenvardžių formų, pvz.: Atvidė (plg. Etvydė), Demlė (plg. Demilė), Diãmontė (plg. Dómantė)9, Ermantà (plg. Arimantà), Etautė (plg. Atautė), Gilmenà (plg. Gilminà); Damlis (plg. Dómilas), Dẽminas (plg. Deminas), Ragerdas (plg. Ragardas). Šiame kontekste vertinant vardų kamienus atrodo, kad gretutinės vardų formos suteikia vardynui tarminio atspalvio. taigi atsiranda problemų dėl kamienų autentiškumo: kadangi dalis kamienų yra pakitę ar iškraipyti užrašant pavardes, tad matyti, kaip lietuvių vardyne plinta kitokie nei įprastai lVKŽ rekomenduojamų vardų kamienai. todėl keltinas klausimas – ar tokius kamienus turintys vardai yra teiktini. V. Maciejauskienė (1998: 38) juos vadina iškreiptais ar su klaidomis užrašytais vardais. Vis dėlto atrodo, kad tie vardų kamienai, kurie paplitę keliose skirtingose dvikamienėse pavardėse, galėtų būti teiktini ir vartotini varduose, bet komentuojant tokius vardus reikėtų nurodyti, kad kamienas nėra autentiškas. taip pat ir tie kamienai, kurie jau išplito lietuvių varduose (taip atsi9 Įmanoma, kad vardas atsirado iš angl. diamond, it. diamanti ar kt. kalbų žodžių, reiškiančių deimantą. D. sINKEVIČIūtĖ. Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai 221 tiko su kamienu vid-10, kurio vartojimą galėjo paskatinti ir dvikamieniai vardai su pirmuoju kamienu vid-, plg. Vdmantas), atrodo tinkami vartoti. Galima būtų manyti, kad kamienų dažnumas ir vartojimas varduose yra rodiklis, kurie tarminiais ar iškraipytais laikomi kamienai yra tinkami naujiems vardams sudaryti, o kurie kamienai – atsitiktiniai ir vengtini. 5.5. Naujųjų dvikamienių vardų kamienai yra labai įvairūs, sunku skirti, kurie kamienai vyrauja. atrodo, kad kiek dažnesnis yra antrasis mergaičių dvikamienių vardų kamienas mant-. spėjama, kad vardai su šiuo kamienu sudaromi dėl dvikamienių vardų trumpinio Mañtas populiarumo (šis vardas buvo ypač populiarus berniukų vardyne 1984–1999 m., kai kasmet juo pavadindavo daugiau nei po 600 berniukų). Kad kamienas mantdažniau vartojamas sudarant dvikamienius mergaičių vardus, gali būti aiškintina „kompensacinio mechanizmo“ poveikiu, nes mergaičių vardyne vardas Mañtė yra retas. taip pat kuriant naujus mergaičių vardus apydažnis yra pirmasis kamienas ai- (kontrastuoja su lVKŽ vardais, kur pateiktas vienas vardas su ai- – Aigùstė). 5.6. Dvikamieniai asmenvardžiai plečiami ir priesagomis11, plg. Armintja, Ervilja, Mantvlija. tokie vardai reti; taip yra greičiausiai todėl, kad ir patys nepriesaginiai vardai yra ilgoki – triskiemeniai, o šiuo metu labiau linkstama vaikams duoti trumpus vardus (daugiau žr. sinkevičiūtė 2011: 3–9). 6. Kiti vardai, kuriais plečiamas vardynas, yra apeliatyviniai. 6.1. Vaikams duodami ir niekada nevartoti lVKŽ siūlomi vardai, plg. Ąžuõlė, Gasė, ir ten teikiamų apeliatyvinių vardų galūnių variantai, plg. Drãvis, Kenis. Šie vardai taip pat paremia mintį, kad renkant vardą kūrybiškai naudojamasi lVKŽ. 6.2. Pavadinama ir sukurtais vardais, kurių pamatas dažnai yra su gamta susijęs nepriesaginis apeliatyvas: augalas, pvz.: Brùknė (plg. brùknė), Lg 10 Šiuo metu visame lietuvių vardyne yra daugiau nei 40 dvikamienių vardų, kurių antrasis kamienas yra vid-, plg.: Avidas, -ė, Algvidas, Agvidas, -a, Avidas, -a, -ė, Avidas, -a, -ė, Aũgvidas, Aũšvidas, Dárvidas, Daũgvidas, Edvidas, -a, Egvidas, Esvidas, Etvidas, -ė, Evidas, -a, Gaũdvidas, Gẽdvidas, -a, Gevidas, Gevidas, Gilvidà, Gntvidas, Grvidas, Grãžvidas, -a, -ė, Grnvidas, Ividas, Jóvidas, -a, -ė, Lasvidas, -a, Lnvidas, -a, Mañtvidas, Mañvidas, -a, Mlvidas, -a, Mntvida, Mnvidas, Nárvidas, Nevidas, -ė, Nórvidas, -a, Rãdvidas, -a, Rmvidas, -a, Rnvidas, -a, Taũtvidas, -a, Tólvidas, Vaividà, Vltvidas, Vlvidė, Vsvidas, Žãdvidas, Žeividà, bei daugiau nei 100 dvinarių vardų, kurių vienas yra dvikamienis asmenvardis su antruoju kamienu vid-. 11 apie tai žr. toliau. 222 Kalbos Kultūra | 84 nė (plg. lgnė „lūgninių šeimos augalas“), Smlga, Smigė (plg. smlga); paukštis, pvz., Volung (plg. volung); gamtos objektas, reiškinys, pvz., Kait rà (plg. kaitrà), Pùsnė (plg. pusns), Žẽmė (plg. žẽmė), Šekšnas (plg. šekš nas). taip pat yra vardų, susijusių su pojūčius, savybes įvardijančiais apeliatyvais, pvz.: Gėlà (plg. gėlà „didelis skausmas“)12, Jaũstė (plg. jaũsti); Mañd rius (plg. mañdras), Õrius (plg. orùs). Greičiausiai pagal mėnesio pavadinimą atsirado Gruodà, Grúodė (plg. grúodis, nors ir grúodas). Iš berniukų vardų dar minėtini Dijõkas (plg. dijõkas „raštininkas“), Jaunlis (plg. jaunlis), kurių pamatiniai žodžiai susiję su profesija, socialine padėtimi. apie tai, kad gimtosios kalbos bendrinė leksika turėtų būti naujų vardų kūrimo šaltinis, yra rašiusi ir V. Maciejauskienė (1998: 36), ir tokiam požiūriui į apeliatyvinius vardus galima tik pritarti. Čia komentuotinas vardas Dijõkas, atsiradęs iš skolinio dijõkas „raštininkas“, kurio vartoti nereikėtų pirmiausia dėl jo reikšmės – vardais tapę profesijų pavadinimai mūsų vardyne atrodo kiek keistai, nors užsienio vardynuose tokių polinkių jau yra. reikia tikėtis, kad ir Jaunlis liks vienetinis vardas, duotas berniukui, greičiausiai pagal serialo „sopranai: mafijos kronika“ veikėjo vardą, nes deminutyvinė priesaga ir kamieno reikšmė gali pasirodyti keistoki, kai vaikas užaugs. Pasitaiko iš tarptautinių žodžių atsiradusių vardų: Alegrà (plg. allegro), Da kotà (plg. Piet Dakotà, JaV valstija), Safyrà (plg. safỹras), tačiau tokių vardų yra mažai. 6.3. lietuvoje randasi ir apeliatyvinės kilmės vardų su priesagomis. Vieni jų parinkti iš lVKŽ, pvz., Danglė (<Dañgė), o kiti, pvz., Jõringas (<Jõris), taip pat atsirado pasinaudojus žodynu, tik pakeičiant vardo galūnę. Šių vardų yra mažai, nes ir lVKŽ tokios kilmės vardų, kuriais nepavadinti vaikai, liko nedaug. 6.4. Dar kiti priesaginiai apeliatyvinės kilmės vardai yra sukurti. Daugelio jų pamatas yra nepriesaginiai to paties kamieno vardai, iš kurių dažniausias yra Ùgnė, plg. iš jo atsiradusius Ugnja, Ugnètė, Ugmlė, Ugnità13. Kad iš vardo Ùgnė padaroma daug priesaginių vedinių, aiškintina jo dažnumu lietuvių vardyne, ypač nuo 2002 m. Kitų priesaginių vardų pamatas dažniausiai yra žinomi ar pastaraisiais metais pamėgti vardai: Aidestà (<Áida), Aistlė (<Áistė), Audrità (<Áud ra), 12 Gali būti, kad šis vardas yra padarytas iš apeliatyvo gėl. 13 spėtina, kad vardas Ugmlė galėjo būti perdirbtas iš Ùgnė ir Emlė. D. sINKEVIČIūtĖ. Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai 229 1. two-stem compound names are coined on the basis of usual stems; however, there are cases when one of the stems is appellative, of appellative or foreign origin. such tendency in coining new compound names is not new; it was observed in old two-stem compound names as well. the same principle applies when new borrowed names are recreated. according to the frequency of stems, in female names the second stem mant and the first stem ai clearly stand out. 2. appellative names are coined in two ways: the base of unsuffixed names is usually expressed by the lexis referring to nature; the base of suffixed names is expressed by appellative names with the same stem. suffixed appellative names, like suffixed truncated names, are built with the help of suffixes, which are of foreign origin in the new names as well as in lithuanian hydronyms. such names are considered acceptable. 3. the abundance of names originating from truncated names attests to a general tendency towards shortening. such names demonstrate that newly coined truncated names and those suggested in the Dictionary have the inflections as, is and ius; a and ė. thus new truncated names are made on the basis of all possible variants. KEy worDS: name, a name of lithuanian origin, children’s names, two-stem personal name, truncated name, appellative name, suffixal name. DaIVa sINKEVIČIūtĖ Vilniaus universiteto Baltistikos katedra universiteto g. 5, lt-01513 Vilnius [email protected]