Dėl veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normos

VIDAS KAVALIAUSKAS Lietuvos edukologijos universitetas DĖL VEIKSMAŽODŽIO GARSINTI KIRČIAVIMO NORMOS ESMINIAI ŽODŽIAI: priesaginis veiksmažodis, kirčiavimo norma, kirčiavimo variantas, realioji vartosena. Lietuvių kalbos akcentologijos darbuose ir žodynuose bei žinynuose labai svyravusi veiksmažodžio garsinti (: gãrsas; garsùs, -ì, gãršų, -ią) kirčiavimo norma: gársinti, gársina, gársino (MKŽ 172; Vaitkevičiūtė 2004: 165); garsìnti, garsìna, garsìno (LV 262; RŽ 204); garsìnti, garsìna, garsìno ir gársinti, gársina, gársino (Kamantauskas 1929: 39); gársinti, gársina, gársino ir garsìnti, garsìna, garsìno (LKŽ III 142; LKTŽ 103; Būga 1958: 441; Laigonaitė 2002: 103; Stundžia 1995: 140; Vitkauskas 1995: 27, 80); gársinti, gársinti, garsìnti (Derksen 1996: 350). Norminamasis Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teikė du kirčiavimo variantus: gársinti, gársina, gársino ir garsìnti, garsìna, garsìno (DŽ₁ 199, DŽ₂ 164, DŽ₃ 166, DŽ₄ 166, DŽ₆ₑ). Daugėlis radijo ir televizijos žurnalistų išmoko siūlomą prestižinę šio veiksmažodžio kirčiavimo normą – ir dabar neretai girdime pranešant, kas igársino filmus ar laidas. Sąmoningesni kalbos vartotojai irgi išmoko taip kirčiuoti, nors šnekamojoje kalboje turbūt rinktųsi kitą (tvirtagalės šaknies) kirčiavimo variantą (variantas su akūtine metatonija menkai palaikomas kalbos vartotojų). Tokio tipo priesagos -inti veiksmažodžiuose galima akūtinė metatonija: gárbinti, gárbina, gárbino (: gãrbė, gãrbę), káltinti, káltina, káltino (: káltas, -à), mérginti, mérgina, mérgino (: mergà, mergą), svéikinti, svéikina, svéikino (: svéikas, -à), švéntinti, švéntina, švéntino (: šveñtas, -à), vértinti, vértina, vértino (: vẽrtas, -à; vertė, vertę) ir kt. 178 KALBOS KULTŪRA | 84 Bet ji toli gražu nėra reguliari. Bendrinėje kalboje apstu pavyzdžių, kai išlaikoma pamatinio žodžio tvirtagalė priegaidė: ãntrinti, ãntrina, ãntrino (: ãntras, -ã), daũsinti, daũsina, daũsino (: daũsos), jaũsminti, jaũsmina, jaũsmino (: jaũsmas), skaĩmbinti, skaĩmbina, skaĩmbino (: skaṃbėti, skaṃba), spãrtinti, spãrtina, spãrtino (: spãrtùs, -ì; spãrtų, -čią), taũtinti, taũtina, taũtino (: tautà, taũtą), (i)vaĩkinti, (i)vaĩkina, (i)vaĩkino (: vaĩkas), vãrdinti, vãrdina, vãrdino (: vãrdas), žiaũrinti, žiaũrina, žiaũrino (: žiaurùs, -ì; žiaũrų, -ią) ir kt. (žr. Kavaliauskas 2000: 54–55; 68–72; Kavaliauskas 2011: 125). Yra įteisintų ir kirčiavimo gretybių – dáilinti ir daĩlinti, dá rdinti ir dãrdinti, márminti ir mãrminti, rá ininti ir raĩninti, skaĩdrinti ir skaĩdrinti, támsinti ir tãmsinti ir kt. (Kavaliauskas 2000: 53–72; Kavaliauskas 2005: 114–118; Kavaliauskas 2011: 124–125). Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) 2005 m. patikslino veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normą – buvo atsisakyta kalboje praktiškai visai nevartojamo priešaginio kirčiavimo varianto ir įteisintas dažnas kalboje tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantas: gársinti, gársina, gársino ir gãrsinti, gãršina, gãršino. Tokios kirčiavimo gretybės nurodomos ir naujausioje akcentologijos literatūroje (Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2008: 260; Stundžia 2009: 220). Ar toks VLKK siūlymas yra remiamas kalbos vartotojų? Siekiant atsakyti į šį klausimą, 2008–2011 m. buvo atliktas šio veiksmažodžio vartojimo tyrimas keturiuose Lietuvos regionuose: Dzūkijoje (Veisiejai ir jų apylinkės), Suvalkijoje (Vilkaviškio miestas ir rajonas), Aukštaitijoje (Utena ir Ignalina) ir Žemaitijoje (Raseinių miestas ir apylinkinės vietovės). Tyrime dalyvavo 800 žmonių, po 200 iš kiekvieno regiono. Respondentų buvo paprašyta perskaityti sakinius su tiriamuoju veiksmažodžiu (jie nežinojo, kad tiriamas vieno žodžio kirčiavimas). Respondentams skaitant pateiktus sakinius Mūsų šalį garsina daug įžymių žmonių ir Operatorius įgarsino šį filmą, anketose buvo žymimasi, kuris tiriamojo veiksmažodžio kirčiavimo variantas pasirinktas. Apklausoje dalyvavo atsitiktinai pasirinkti įvairaus amžiaus (nuo 17 iki 81 metų) respondentai. Gauti tokie rezultatai (žr. lentelę ir pav.): V. KAVALIAUSKAS. Dėl veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normos 179 LENTELĖ. Veiksmažodžio garsinti kirčiavimas atskiruose Lietuvos regionuose Regionas | Gársinti | Garsinti | Gar̃sinti Dzūkija | 21 (10 proc.) | 0 (0 proc.) | 179 (90 proc.) Suvalkija | 3 (1 proc.) | 0 (0 proc.) | 197 (99 proc.) Aukštaitija | 23 (11,5 proc.) | 0 (0 proc.) | 177 (88,5 proc.) Žemaitija | 34 (17 proc.) | 0 (0 proc.) | 166 (83 proc.) PAV. Veiksmažodžio garsinti kirčiavimo bendrieji polinkiai Tyrimas parodė, kad VLKK nutarimas atsisakyti priesaginio kirčiavimo varianto yra visiškai pamatuotas – nė vienas respondentas nepasirinko tokio kirčiavimo varianto. Prestižinis kirčiavimo variantas su metatonija gársinti realiosios vartosenos nėra labai palaikomas – tik 1 proc. suvalkiečių rinkosi pagrindinį kirčiavimo variantą, kiek daugiau – Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir Žemaitijoje (atitinkamai 10, 11,5 ir 17 proc. apklaustųjų) (plg. Stundžia 1995: 138). Visur įtikinamai vyravo tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantas gar̃sinti. Šio tyrimo rezultatai patvirtina bendrus veiksmažodžio garsinti kirčiavimo variantų vartojimo polinkius, kuriuos yra fiksavęs ir prof. Antanas Pakerys – studentų apklausa parodė, kad priesaginis kirčiavimo variantas nevartojamas, vyrauja tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantas: išgārsinti (35) ir išgársinti (6) (žr. Pakerys 2002: 336). 2011 m. atlikta Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto 50 studentų lituanistų, neišklausiusių akcentologijos kurso, apklausa parodė dar ryškesnius tvirtagalės šaknies 180 KALBOS KULTŪRA | 84 šio veiksmažodžio vartojimo polinkius: išgaršinti (48) ir išgársinti (2). Taigi visų tyrimų rezultatai palaiko VLKK siūlymą teikti du šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus. Vis dėlto garsinti kirčiavimo norma, atsižvelgus į realiosios vartosenos polinkius, ateityje galėtų būti dar kartą patikslinta, sukečiant kirčiavimo gretybes vietomis: garšinti ir gársinti. Tvirtagalės šaknies variantas yra labiau palaikomas kalbos vartotojų, be to, nesikerta su esama priesagos -inti veiksmažodžių kirčiavimo sistema. Panašios praktikos būta ir anksčiau: ankstesniuose DŽ leidimuose buvo įteisinti veiksmažodžio sausinti (: saũsas, -à) kirčiavimo variantai be metatonijos ir su metatonija – saũsinti ir sáusinti (DŽ₁, DŽ₂), o DŽ₃, DŽ₄, DŽ₆ₑ paliktas tik tvirtagalės šaknies variantas be metatonijos – saũsinti; DŽ₁ siūlyta tvirtapradžiai kirčiuoti veiksmažodį váizdinti, o DŽ₂ pakeista kirčiavimo norma, įteisintas kaip vienintelis tvirtagalės šaknies variantas vaizdinti. IŠVADOS 1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą patikslinti veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normą, atsisakant priesaginio kirčiavimo varianto ir teikiant abu – tvirtapradės ir tvirtagalės šaknies – kirčiavimo variantus, palaiko realioji vartosena. Tai rodo keturiuose Lietuvos regionuose atliktas šio veiksmažodžio kirčiavimo tyrimas ir studentų apklausų duomenys. 2. Tyrimo rezultatai parodė naujai įteisintą tvirtagalės šaknies variantą garšinti esant labai populiarų ir aiškiai pirmaujant prieš pagrindinį tvirtapradės šaknies variantą gársinti. Iš 800 respondentų tvirtagalės šaknies variantą rinkosi net 719 (90 proc.) apklaustųjų. 3. Galbūt reikėtų dar kartą tikslinti šio veiksmažodžio kirčiavimo normą sukeičiant variantus vietomis – tvirtagalės šaknies variantas garšinti yra labiau palaikomas realiosios vartosenos ir nežeidžia esamos priesagos -inti veiksmažodžių kirčiavimo sistemos. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI B ū g a K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sud. Zigmas Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. D e r k s e n R. 1996: Metatony in Baltic, Amsterdam–Atlanta: Rodopi. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. V. KAVALIAUSKAS. Dėl veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normos 181 DŽ2 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1972. DŽ3 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DŽ4 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. DŽ6e – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. Kamantauskas V. 1929: Trumpas lietuvių kalbos kirčio mokslas. 2. Kirčio žodynas, Kaunas: Švyturio bendrovė. Kavaliauskas V. 2000: Bendrinės lietuvių kalbos priesaginių veiksmažodžių kirčiavimas, Vilnius: Algarvė. Kavaliauskas V. 2005: Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų. – Kalbos kultūra 78, 111–127. Kavaliauskas V. 2011: Accentuation System of Suffixed Verbs in Standard Lithuanian. – Bulletin of the Georgian National Academy of Sciences 5 (3), 123–131. LKŽ III – Lietuvių kalbos žodynas 3. Ats. red. K. Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. Laigonaitė A. 2002: Lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Gimtasis žodis. LV – Lietuvių kalbos vadovas. Sud. P. Skardžius, S. Barzdukas, J. M. Laurinaitis, Bielefeld: Lietuvių tremtinių bendruomenė, 1950. LKTŽ – Lietuvių kalbos tarties žodynas. Sud. V. Vitkauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B. 2008: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. MKŽ – Mokomasi lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Sud. P. Kniūkšta ir A. Lyberis, Kaunas: Šviesa, 1996. Pakerys A. 2002: Akcentologija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. RŽ – Lietuvių kalbos rašybos žodynas. Red. K. Gasparavičius, N. Grigas, J. Lazauskas, K. Ulvydas, A. Žirgulys, Kaunas: Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1948. Stundžia B. 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema, Vilnius: Petro ofsetas. Stundžia B. 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vaitkevičiūtė V. 2004: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesa. Vitkauskas V. 1995: Lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gauta 2011 06 14 182 KALBOS KULTŪRA | 84 ON THE ACCENTUATION NORM OF THE VERB GARSINTI Summary In linguistic works on Lithuanian accentology as well as dictionaries and reference books there has been considerable fluctuation in the accentuation norm of the verb garsinti (‘to sound, announce, proclaim’). The normative Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Contemporary Lithuanian) offers two accentuation variants: of acute root (gársinti, gá̄rsina, gá̄rsino) and suffixal accentuation (garsìnti, garsìna, garsìno). The suffixal pattern in actual usage has become almost extinct. In 2005 the State Commission of the Lithuanian Language amended the accentuation norm of the verb by rejecting the suffixal pattern and approving the popular variant of the circumflex root, cf. gársinti and garšinti, respectively. The research into the usage of the verb in three different regions of Lithuania has demonstrated that the newly approved variant of circumflex root accentuation is more popular than the main accentuation variant of the acute root accentuation (cf. 90 per cent and 10 per cent, respectively). Considering the actual usage and tendencies in the accentuation of the verbal suffix -inti, the paper suggests that the accentuation norm of the verb should be specified in the following way: the circumflex root accentuation pattern should be given as the main, primary variant (garšinti), and the acute root accentuation variant—as secondary (gársinti). KEY WORDS: suffixed verbs, accentuation norm, variants of accentuation, actual usage. VIDAS KAVALIAUSKAS Lietuvos edukologijos universitetas T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius [email protected] V. KAVALIAUSKAS. Dėl veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normos 183