Parūpinamieji veiksmažodžiai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

GERTRŪDA NAKTINĖNĖ Lietuvių kalbos institutas PARŪPINAMIEJI VEIKSMAŽODŽIAI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNĖ ESMINIAI ŽODŽIAI: bendrinė kalba, parūpinamieji veiksmažodžiai, vartosena, norminimas, žodynas ĮVADINĖS PASTABOS Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre rengiant Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (toliau – BŽ) tikslinamos kai kurios bendrinės kalbos normos, faktai, jų pateikimas. Viena iš veiksmažodžių grupių, nors ir negausi, tačiau kelianti sunkumų bendrinės kalbos vartotojams, kalbos kultūros puoselėtojams ir žodynininkams, yra parūpinamieji veiksmažodžiai. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje parūpinamieji veiksmažodžiai laikomi tranzityvinių veiksmažodžių atmaina, pabrėžiama, kad tai „atskira, nors negausi reikšminė grupė, turinti ryškių skiriamųjų formos požymių“ (DLKG 287; LG 226). „Jie daromi iš tranzityvinių veiksmažodžių su priesaga -dinti ir žymi veiksmą, kuriuo pasirūpinama, kad kas nors įvyktų, būtų padaryta kitų veikėjų. Plg.: statyti namą : statydinti namą (pasitelkus statybininkus, meistrus), kalti žiedelį : kaldinti žiedelį (pas kalvį), austi juostą : ausdinti juostą (pas audėją)“ (DLKG 287). Kaip teigiama, parūpinamieji (kuratyviniai) veiksmažodžiai dar vadinami neveikiamaisiais priežastiniais veiksmažodžiais. Jų darybos pamatas – aktyvaus veiksmo (dažniausiai sekventyvinės reikšmės) veiksmažodžiai (DLKG 399). SAKINIŲ SU PARŪPINAMAISIAIS VEIKSMAŽODŽIAIS KOMPONENTŲ YPATYBĖS IR LEKSIKOGRAFINIO PATEIKIMO SKIRTUMAI Dėl parūpinamųjų veiksmažodžių formaliųjų ir semantikos ypatybių, jų skyrimo kriterijų nuo priežastinių ir kitų veiksmažodžių rašyta nemažai (LKG II 25, 265; Jakulienė 1975; Paulauskienė 1979: 12, 1994: 286; LKM 150 KALBOS KULTŪRA | 84 110, Savičiūtė 1984: 73–78, 1985: 236–251, 1986: 206–209, 1995: 129–141 ir kt.). Be kitų svarbių formos ir semantikos kriterijų, remiantis Fridricho Kuršaičio, Jono Jablonskio, kitų autorių darbais (Kurschat 1876: 122; Jablonskis I 289; LKM 110), pačiu svarbiausiu parūpinamųjų veiksmažodžių skiriamuoju požymiu laikytinas papildomo subjekto, t. y. subjekto tarpininko, buvimas giliajame, o kartais ir paviršiniame kuracijos sakinio (t. y. sakinio su parūpinamuoju veiksmažodžiu) lygmenyje. LKŽ ir DŽ₂ duomenų pagrindu buvo tyrinėtos kuracijos sakinių giliojo lygmens komponentų semantikos ypatybės, nustatyti semantinio derinimo (semantinės dermės) dėsningumai (Savičiūtė 1985: 236–251). Iš jų išryškėjo (žr. lentelę „Kuracijos sakinių giliojo lygmens semantinis derinimas“, ten pat, p. 239) trys pagrindinės situacijos, kurias galima apibūdinti tokiomis perifrazėmis: 1) ‘įsakymo galią turintis subjektas rūpinasi, įsako, kad kas (tarnas, budelis ir pan.) ką padarytų’, pvz.: Karalius jam galvą nukirsdino; 2) ‘užsakovas (koks nors asmuo, kuris nemoka ar kuriam sunku atlikti tam tikrą darbą) rūpinasi, užsako, kad kas (tam tikros srities, amato specialistas, meistras ir pan.) ką padarytų’, pvz.: áusdinti (juostas), dirbdinti (antkapį), kaldinti (kryžių), mėzg­dinti (megztinį), siūdinti (batus, paltą), statydinti (namą, bažnyčią, rūmus), rašydinti (testamentą) ir pan.; Vyskupas pastatydino bažnyčią; 3) ‘koks nors asmuo rūpinasi, prašo, liepia, kad kas (koks nors tarpininkas) ką padarytų’, pvz.: siūdinti (laišką) ir pan. Kaip parodė BŽ žodyniniams straipsniams surinkti duomenys, bendrinės kalbos vartosenoje išlieka daugiausia antrojo ir šiek tiek trečiojo pogrupio parūpinamųjų veiksmažodžių. Pirmojo pogrupio veiksmažodžiai atspindi praeities realijas ir jų paprastai prireikia rašant ar pasakojant apie senovę. Sakiniuose su parūpinamaisiais veiksmažodžiais daiktą, medžiagą ar abstrakciją reiškiantys žodžiai paprastai neužima subjekto tarpininko pozicijos. Randamas vienas kitas šio tipo pavyzdys yra tarpinis tarp kuracijos ir kauzacijos: veiksmažodžio ėsdinti reikšmė, vartojama chemijoje, DŽ₃₋₆ laikoma parūpinamąja, o LKŽ, LKŽₑ ir BŽ – priežastine, pvz.: Sieros rūgštis vartojama metalams ė[sdinti] (DŽ₂₋₆). Įvertinus įvairius skiriamuosius kriterijus, veiksmažodžiai pažindinti, veikdinti, žiodyti, DŽ laikyti parūpinamaisiais, BŽ pateikiami kaip priežastiniai. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, remiantis BŽPP ir BŽln reikalavimais, įvardžio kas klausimais stengiamasi nurodyti pagrindinį ir fakultatyvųjį G. NAKTIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 151 veiksmažodžių junglumą, tačiau abi junglumo rūšys viena nuo kitos kokiomis nors formaliomis priemonėmis neskiriamos. Bendrinės lietuvių kalbos žodynui daug pasitarnaujančiame Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (Sližienė 2004: 35) nurodomas vienintelio parūpinamojo veiksmažodžio siūdinti, ~a, ~o (pa-)₅ „pasirūpinti, kad kas siūtų“ pagrindinis ir skliausteliuose pateiktas fakultatyvusis junglumas: Nom Acc (Dat) (išGen) (pasAcc) [C P B O A₍c₎] bei pažymėtos aktantų semantinės funkcijos: Nom Hum Acc –Anim Dat +_ Anim pasAcc Hum išGen –Anim1. Junglumo ypatybės iliustruojamos šiais sakiniais: „Drabužius mama jai siūdindavo pas kaimo siuvėją; Iš to milerio pasiūdinau vyrui kostiumą; Pasiūdink baldams apdangalus; Pas ką siūdinai kamanas?; Kurpes tėvai siūdindavo, nepirkdavo“ (Sližienė 2004: 35). Pažymima, kad „Vietoj pasAcc sakinyje gali būti Loc, žymintis vietą, kurioje dirba siuvantis asmuo, pvz.: Išeiginės sukneles kai kurios ponios siūdinasi s i u v y k l o j e.“ (2-oji pastaba, Sližienė 2004: 35). Kaip teigia Nijolė Sližienė, sangražinių parūpinamųjų veiksmažodžių junglumas esminių skirtumų nuo nesangražinių neturi: „Sangražinio veiksmažodžio siūdintis vartojimas skiriasi tik tuo, kad sakinyje nebūna naudininko, kurį atstoja sangrąžos afiksas -s(i) (pastarojo reikšmę gali sustiprinti savybinio įvardžio forma sau), pvz.: Iš avių k a i l i ų pasisiūdinau (sau) naujus k a i l i - n i u s.“ (1-oji pastaba, Sližienė 2004: 35). Remiantis minėtais parūpinamųjų veiksmažodžių tyrimais ir išsamia veiksmažodžio siūdinti junglumo analize, BŽ suformuluotas toks veiksmažodžio siūdinti straipsnis2: siūdinti, siūdina, siūdino vksm. [prp.]3 (ką, kam, kame) rūpintis, užsakyti, kad kas (ppr. siuvėjas, batsiuvis) siūtų: Siūdinu vyrui kostiumą siuvykloje. | sngr. (pas ką): Pas jį daug kas siūdinasi. Dabar palankiausias metas siūdintis – taikome nuolaidą. | sngr. (ką, kame, pas ką, iš ko): Siūdintis (sau) ortopedinę avalynę. Siūdinuosi paltą iš lygaus kašmyro audinio. Vakarinę suknelę ji siūdinosi modelių namuose pas garsų dizainerį. Pasiūlyta siūdintis vėliavas toms parapijoms, kurios jų dar neturi. | sngr. neig. (ko): Nemėgstu individualiai siūdintis drabužių, įsigiju gatavų. 1 A – agentas (veiksmo atlikėjo funkcija); C – kauzatorius; P – pacientas (veikiamo daikto, būsenos turėtojo funkcija); B – beneficientas (adresato, gavėjo, turėtojo funkcija); O – šaltinis (veiksmo, būsenos ištakų, pradinės būklės funkcija); A₍c₎ – agentas kauzatorius; +Anim – gyvas daiktas, kartu asmuo; –Anim – negyvas daiktas; Hum – asmuo (t. p. asmenų kolektyvas, įstaiga ir pan.) (Sližienė 2004: 6). 2 Čia cituojami šio straipsnio autorės 2003 m. rašyti, vėliau papildyti ir taisyti, Klementinos Vosylytės redaguoti parūpinamųjų veiksmažodžių BŽ žodyniniai straipsniai. Galutinai suredagavus žodyną, jie gali keistis. 3 Pažyma [prp.] (= parūpinamasis veiksmažodis) BŽ tekste šiuo metu yra skirta paieškos reikalams. 152 KALBOS KULTŪRA | 84 Bendrinės lietuvių kalbos žodyne pateikiant parūpinamuosius veiksmažodžius, atsisakyta žodynų naudotojams sunkiai suprantamo nuorodinio būdo, kai šie veiksmažodžiai neaiškinami, o tik pažyma prp. (parūpinamasis veiksmažodis, DŽ₁–₆ₑ), cur. (verbum curativum, parūpinamasis veiksmažodis, LKŽ, LKŽₑ) siejami su pamatiniais veiksmažodžiais ar jų reikšmėmis. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne taikoma apibrėžimo formulė „pasirūpinti (užsakyti, įsakyti, liepti, prašyti ir pan.), kad kas (paprastai tam tikros srities specialistas) darytų tai, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“. Apibrėžime įvardžiu kas pasakoma, kad yra kitas veikėjas, kuris fiziškai atlieka kuruojamą veiksmą. Jei įmanoma, žodžio, reiškiančio šį veiksmo atlikėją, semantika patikslinama (siūdinti – siuva siuvėjas; statydinti – stato statybininkai, (nu)kišdinti – nukerta (galvą) budelis ir t. t.). Stengiamasi pateikti aiškių iliustracinių pavyzdžių, kuriuose būtų įvardytas įsakymo galią turintis subjektas arba papildomai išreikštas veikėjas, fiziškai atliekantis užsakytą (įsakytą, lieptą, prašytą ir pan.) veiksmą, arba pasakoma, kad toks veiksmas atliekamas paslaugas teikiančioje įmonėje (dirbtuvėje, taisykloje, ateljė ir pan.), pvz.: liėdinti, liėdina, liėdino vksm. [prp.], liėdinti, liėdina, liėdino (ką) rūpintis, užsakyti, kad kas (ppr. meistrai) lietų⁴: Kūnigas statydino bažnyčią, liėdino varpūs. Įsibrovėliai svetimtaučiai varpūs išsiveždavo ir iš jų liėdindavo patrankų sviedinius. | sngr. (ką, kame): Antkapį liėdinomės paminklų dirbtuvėse. Nors toks apibrėžimo būdas neretai sudaro dirbtinės, nenatūralios, ilgos kalbos įspūdį, tačiau nefilologams yra suprantamesnis už darbines pažymas ir nuorodas į pamatinį žodį (Naktinienė 2000: 21–22; 2006: 24). 1 LENTELĖ. Parūpinamųjų veiksmažodžių pateikimo žodynuose pavyzdžiai DŽ₆ₑ LKŽₑ BŽ áusdin‖ti, ~a, ~o prp. a u s t i 1. ~imas (1) áusdinti, -ina, -ino cur. austi 1: Dirbinsių laivelį, ausdinsiu žėglėlį KlpD44. | refl. tr.: Jos jau nebesiausdina jokių penknyčių, ripsinių, blakyčių sijonų I.Simon. áusdinti, áusdina, áusdino vksm. [prp.] (ką, pas ką, kam) pasirūpinti, užsakyti, kad kas (ppr. audėja) austų (1 r.): Jos ausdina dovánoms gobelėną pas garsią tekstilininkę. | sngr. (ką): Áusdinau­si lovatiesių ir užuolaidų komplektą. 4 Žr. antrą išnašą. G. NAKTINIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 153 DŽ6e LKŽe BŽ káldin||ti, ~a, ~o prp. k a l t i 3: K. noragą, pasagą, pinigus káldinti, -ina, -ino Š; M 1. cur. 1 kalti 6: Net turi tą daryti iš akmenų kaldintų Bb¹²Moz20,25. Akmuo kaldintas R399. 2. K cur. 1 kalti 10: Káldinti pasągus J. O prie naujos žagrelės kaldinki noragužius LTR. Noragą ar verstuvę į ragotinę ar kardą kaldinti S.Dauk. Ir duomi tau valę savo pinigus savo žemėje kaldinti Bb1Mak15,6. Kaldinu žiedelį J.Jabl. [...] Kaldink tiltaitį per ežeraitį N174. Nekáldinki žiedužėlio, nemušdinki vardužėlio JV74. [...] káldinti, káldina, káldino vksm. [prp.] (ką, kam) rūpintis, užsakyti, kad kas (ppr. meistrai) kaltų (3 r.): Kryžių ir žvakidės káldinome metalo dirbtuvėse. | neig. (ko): Žiedų nekáldinsime, pirksime gātavus. | sngr. (ką, pas ką): Jì káldinasi pas juvelyrą papuošalų komplektą. statýdin||ti, ~a, ~o prp. s t a t y – t i: Namus s. | sngr.: ~tis namą. ~imas (is) (1) statýdinti (–yti), –ina, –ino [...] 3. NdŽ cur. statyti 5: Statýdink naujus staldus J. Ponas tiltą statydina J.Jabl. Vytautas statydino įvairiose vietose Lietuvos bažnyčias A1884,22. | refl. tr. NdŽ, DŽ¹: Mes namų nesistatydinam, neturim pinigų Mrj. Didžioji Lietuvos dvarininkų dalis sau rūmus statydinosi, sekdami klasicizmo stiliumi rš. [...] statýdinti, statýdina, statýdino vksm. [prp.] (ką, kam) rūpintis, užsakyti, kad kas (ppr. statybininkai) statytų: Jie namą statýdina dukteriai. | sngr. (ką): Kaimynas žada statýdintis naujus ūkinius pastatus. | neig. sngr. (ko): Námo nesistatýdinsime, geriau pirksime būta. PARŪPINAMŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ VARTOSENOS YPATYBĖS Vartosenos retumas ir nenuoseklumas Parūpinamieji veiksmažodžiai – tai senovinė, tačiau nykstanti, vartojama nenuosekliai5 ir mėginama išsaugoti bendrinės kalbos veiksmažodžių gru- 5 Lietuvių kalbos institute 2004 m. vasario 26 d. vykusiame vertėjų ir redaktorių seminare straipsnio autorė atliko nedidelę žodinės apklausą. Seminaro dalyvių buvo paklausta, ar jie kalbėdami (ne rašydami, redaguodami ar versdami) patys vartoja veiksmažodžius siūdinti 154 KALBOS KULTŪRA | 84 pė. Iš DŽ₃ pateiktų 95 parūpinamųjų veiksmažodžių (įskaitant priešdėli-nius), atrinktų DŽ₃ₖ priemonėmis, Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenys, prieinami per internetą, kiti interneto kalbos ištekliai, randami paieškos įrankiu http://www.google.lt/, patvirtina ne visų jų vartoseną. Pavyzdžiui, nerasta naujų veiksmažodžio pīrk­dinti pavyzdžių, nors tokia situacija dabartiniais laikais būtų visai įmanoma, tarkime: pīrk­dinti sklypą sūnui (per tarpininką), pīrk­dintis bū­tą (gyvenant užsienyje ir įgaliojus draugę) ir pan., o žodynuose (DŽ₂₋₆ₑ, LKŽ ir LKŽₑ) veiksmažodis pīrk­dinti iliustruojamas tik tautosakos pavyzdžiais: pīrkdin‖ti, ~a, ~o prp. p i r k t i 1: Dirbdinsiu žagrelę, ~siu jautukus, kaldinsiu noragėlius (d.) (DŽ₂₋₆ₑ). pīrk­dinti (–yti), –ina, –ino 1. cur. pirkti 1: Dirbysiu žagrelę, pirkdysiu jautukus, kaldysiu noragėlius KlpD44. Ar pīrk­dinsi vainikėlį? Ar duosi dorelėlį? JV218 (LKŽₑ). Šiuo metu BŽ yra 107 parūpinamieji veiksmažodžiai, iš jų – 39 nepriešdėliniai: áusdinti, darýdinti, dirbdinti, gabéndinti, griáudinti, grįsdinti, káldinti, kárdinti, kãsdinti, kéldinti, kėpdinti, kiŕpdinti, kiŕsdinti, kùldinti, kùrdinti, kviẽsdinti, líedinti, mál­dinti, mė̃gzdinti, mùšdinti, nérdinti, nė̃sdinti, plákdinti, rašýdinti, ráudinti³, siūdinti, siū̃sdinti, skélbdinti, skùsdinti, statýdinti, šáudinti, šáukdinti, taisýdinti, varýdinti, vėldinti, veŕpdinti, veŕsdinti, vėsdinti, vė̃ždinti. Iš jų į Dažninį dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodyną pateko tik káldinti, siūdinti, statýdinti (Grumadienė, Žilinskienė 1998). Kadangi parūpinamųjų veiksmažodžių grupė yra maža, greta jų vartojami panašias situacijas reiškiantys kiti paprastieji (ne parūpinamieji) veiksmažodžiai, nors ir vienais, ir kitais atvejais darbus atlieka ne patys užsakovai, o atitinkamos srities specialistai: siuvėjai, statybininkai, kirpėjai ir pan., ir statýdinti, esant aiškiai situacijai, t. y., kai turima galvoje, kad subjektas ne pats siuva ar stato, o darbus užsako ir už juos sumoka. Buvo pasiūlyti 3 atsakymo variantai: „Visada vartoju“, „Kartais vartoju“, „Niekada nevartoju“. Seminaro dalyviai, atsakydami teigiamai, pakeldavo ranką. Dėl veiksmažodžio siūdinti nuomonę pareiškė 29 seminaro dalyviai: „visada vartoju“ – 14 (48 proc.), „kartais vartoju“ – 4 (14 proc.), „niekada nevartoju“ – 11 (38 proc.). Dėl veiksmažodžio statýdinti nuomonę pareiškė 24 seminaro dalyviai: „visada vartoju“ – 6 (25 proc.), „kartais vartoju“ – 16 (67 proc.), „niekada nevartoju“ – 2 (8 proc.). Tai, kad kalbos specialistai – vertėjai ir redaktoriai, nuo kurių veiklos labai priklauso bendrinės lietuvių kalbos būklė, minėtus veiksmažodžius patys šnekamojoje kalboje vartoja ne visi ar nereguliariai, tik patvirtina tai, kad parūpinamųjų veiksmažodžių vartosena bendrinėje lietuvių kalboje nėra labai paplitusi. G. NAKTIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 155 pvz.: siūdinti, bet taisyti, trumpinti, siaurinti (páltą); statydinti, bet įrengti, miryti (namą); kirpdinti bet šukuoti, garbanoti, plauti, dažyti (plaukus). Nerетai tokie veiksmažodžiai vartojami viename sakinyje, pvz.: Kartais į siuvyklą kreipiasi ir vyrai. Tačiau jie neketina ką nors siūdintis, dažniausiai nori susitaisyti drabužius (G); Siūdintis naują suknelę ar taisytis seną? Parūpinamieji veiksmažodžiai vartojami ne su visais priešdėliais. Pavyzdžiui, DŽ₃ pateikta áusdinti, išáusdinti, bet nėra pri(si)áusdinti; turėta duomenų veiksmažodžiui parašydinti, bet jų, matyt, neturėta veiksmažodžiui rašydinti (pastarasis jau pateiktas DŽ₅ₑ–₆ₑ) ir pan. Ne iš visų pamatinio veiksmažodžio reikšmių padaromos atitinkamos parūpinamosios reikšmės. Pavyzdžiui, mėgzdinti (mezginius) yra parūpinamoji reikšmė, o aguŕkai mėzga, žiedai užsimezga neturi parūpinamųjų atitikmenų. Paplitimas tarmėse Netiksli parūpinamųjų ir jų pamatinių (padaromųjų) veiksmažodžių vartosena yra atsiradusi dar ir dėl to, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų nežino, ką parūpinamieji veiksmažodžiai reiškia, nes savo gimtosiose patarmėse jų neturi. Tai daugiausia rytų ir pietų aukštaičiai. Padaromųjų veiksmažodžių vartosena vietoj bendrinės kalbos parūpinamųjų kartais fiksuojama ir LKŽ bei LKŽₑ, pvz.: siūti [...] 2. žr. siūdinti 1 (iliustruojama sakiniais iš Kupiškio, Rodūnios, Skrebotiškio, Eržvilko, Miežiškių, Meškuičių, Apso, J. Kardelytės knygos Gervėčių tarmė, p. 78 bei J. Paukštelio raštu (LKŽ XII 631). Sekant šiuo siūti „siūdinti“ (LKŽₑ) precedentu, kai leksikografiškai įteis inama pamatinio (padaromojo) veiksmažodžio vartosena parūpinamąja reikšme, galbūt ir BŽ būtų galima pasielgti analogiškai: parūpinamuosius atitikmenis turinčių pamatinių veiksmažodžių straipsniuose papildomai pateikti atskirą reikšmę kaip parūpinamojo veiksmažodžio ar jo parūpinamosios reikšmės variantą, pvz.: Siuvúosi páltą siuvýkloje (pas gẽrą siuvėją). Tai ne tik įteisintų esamą padėtį ir atitiktų didelės bendrinės kalbos vartotojų dalies interesus, bet ir padėtų žodyno skaitytojams sužinoti, kad yra parūpinamasis veiksmažodis. Pietų ir rytų aukštaičių vilniškių patarmėse tranzityviniai veiksmažodžiai su priesaga –inti nebūna parūpinamieji. Jų reikšmės dažniausiai sutampa su atitinkamų bendrinės kalbos pamatinių veiksmažodžių reikšmėmis (Naktinienė 1997: 154–162), pvz.: 156 KALBOS KULTŪRA | 84 piřkdinti (–yti), –ina, –ino [...] 2. tr. pirkti: Landžioja vaikai po tvoras, kelines palupa, rubašką palupa, ir tu piřkdin’ vėl Lz. Piřkdinta laška Lz. Any (jie) piřkdino cukrų pigiau Lz. Kūgi peša, turgun veža, o bernėkai piřkdina LKKIII204(Lz) (LKŽe). Plačiausiai parūpinamieji veiksmažodžiai vartojami žemaičių, neretai vakarų aukštaičių (suvalkiečių), retai šiauliškių, kurie ribojasi su žemaičiais, randami iš šių kraštų bei iš Mažosios Lietuvos kilusių autorių raštuose, tuose kraštuose surinktos tautosakos rinkiniuose. Senesniuose raštuose jų būta kur kas daugiau ir įvairesnių. Pamatinis veiksmažodis vietoj parūpinamojo veiksmažodžio Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG 2006: 287) nurodoma, kad „šnekamojoje kalboje kartais linkstama jų (parūpinamųjų veiksmažodžių – G. N.) nevartoti, sakyti siūtis paltą, užuot sak ius siūdintis paltą. Mat šie veiksmažodžiai žymi įprastus veiksmus ir iš šnekos situacijos kartais savaime aišku (arba nesvarbu), kas juos atliks“; „Tas veikėjas, kuris pasirūpina, kad veiksmas būtų atliktas, čia yra svarbesnis, negu tas, kuris iš tikrųjų atlieka veiksmą“ (LKM 1976: 110). Neretai taip ne tik sakoma, bet ir rašoma. Atitinkamais pamatiniais (padaromaisiais) veiksmažodžiais reiškiamos situacijos suvokimas dažnai priklauso nuo konteksto, pvz., atstatyti apleistą pastatą gali reikšti ir tiesioginius savininko darbo veiksmus, ir parūpinamąją situaciją, kai darbus atlikti yra pasamdyti statybininkai. Net jei subjekto semantika aiškiai rodo, kad juo reiškiamas asmuo pats nedirbs fizinio darbo, dažnai pavartojamas pamatinis (padaromasis), o ne parūpinamasis veiksmažodis, pvz.: Didikas pastatė (// pastatydino) rūmus. Veiksmažodis pastatyti pavartotas net kruopščiai parengtame vadovėlyje, kuriame kalbant apie valdovą būtų geriau pasirinkti pagrindinį normos variantą – parūpinamąjį veiksmažodį pastatydinti (paryškinta straipsnio autorės), pvz.: Be didžiosios sienos, jis (Cin Ši Chvang Di – įterpta G. N.) pastatė rūmus, kuriuose tilpo 10 000 žmonių. 700 000 karo belaisvių ir pašauktų valstiečių statė jo milžinišką laidojimo kambarį (Pasaulis I 210). Esama ir daugiau tokio pobūdžio vartosenos atvejų (Savičiūtė 1985; Savičiūtė-Naktinienė 1995). Įdomu, kad panašūs kuratyvų vartosenos reiškiniai pastebimi ne tik lietuvių, bet ir suomių bei norvegų kalbose (Racekevičienė 2001: 29; 2002: 138, 142–144). G. NAKTIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 157 Parūpinamasis veiksmažodis vietoj pamatinio veiksmažodžio Nesuvokiant parūpinamųjų ir pamatinių (padaromųjų) veiksmažodžių skirtumų, kartais pavartojami parūpinamieji veiksmažodžiai nusakyti situacijoms, kai subjektas pats atlieka veiksmą, pvz.: siuvėja siūdina (=siuva) kostiumėlį ir pan. Nors tokia vartosena vargu ar gali būti pateisinama bendrinėje kalboje, jos atvejų yra užfiksuota tarmėse, pvz.: mėgzdinti (-yti), -ina, -ino [...] 3. tr. megzti: A jau i žmogui mėgzdini pirštines? KzR. Da aš turiu gobtūrą ..., mezgėjėlių mėgzdintą JV416. | refl. tr.: Žakietuką pradėjau mėgzdytis KzR (LKŽₑ); numėgzdinti [...] 2. tr. numegzti: Numėgzdino žmogui jakę KzR (LKŽₑ). Greičiausiai panašus parūpinamojo veiksmažodžio vartojimas neparūpinamąja reikšme yra užfiksuotas ir J. Jablonskio užrašytame sakinyje: statydinti [...] 3. [...] Miestuose labai geros mokama statydinties krosnys J.Jabl (LKŽₑ). Polinkis į tokio tipo netikslią vartoseną, kaip rodo interneto, spaudos ir šnekamosios kalbos pavyzdžiai, ypač būdingas veiksmažodžiui kaldinti, nors atitinkamo darbo atlikimo vieta vadinama (monėtų, medalių) kalykla, o ne kaldykla. Vartojant apibendrintai ir nesant išsamesnio konteksto, būna neaišku, kas turima galvoje sakant (rašant) kaldinti kryžių, medalį, monetàs, paminklą, pinigus ir pan. – užsakymas kalti kryžių, medalį, monetas, paminklą, pinigus ar užsakymo atlikimas, t. y. konkretus specialistų darbas. Toliau pateikiamame pavyzdyje iš konteksto matyti, kad kalbama apie konkrečius fizinius veiksmus, todėl turėjo būti pavartotas pamatinis (padaromasis) veiksmažodis nukalti (paryškinta straipsnio autorės): Daugelį domino pagal senovinį modelį pagamintas monetų kalimo presas. Užtuoti per jį sunku kūju ir pačiam pasigaminti pinigėlį galėjo kiekvienas panorėjęs [...]. Kas norėjo, galėjo čia pat pasimokyti kalvystės amato ir gal net kai ką nukaldinti (= nukalti) savo mylimajai. (LŽ 2004 06 02: 24). Daug kas norėjo nusikaldinti (= nusikalti) pinigėlį (parašas po nuotrauka; ten pat). Tautodailininkai Miesto dienos šventėje kaldins (= kals) ir „vietinę valiutą“ (T: Lietuvos rytas, 2001). Vis dėlto pamatinio veiksmažodžio kalti daugiareikšmiškumas, nesant sakinyje objekto, gali kelti neaiškumų, kas turima galvoje – kalti vinį į 158 KALBOS KULTŪRA | 84 medį, kalant vinis gaminti medinį daiktą, pvz. inkilą, ar tam tikru būdu kalant metalą gaminti iš jo dirbinį, pvz.: [...] smalsuoliams stebint, pins, vys, aus, žies, droš, kaldins (= kals) (T: Lietuvos rytas, 2001). Gali būti, kad minėti pavyzdžiai rodo tam tikrų, nors ir neaiškių polinkių į kai kurių parūpinamųjų veiksmažodžių papildomą sudėtingų darbo veiksmų raiškos atspalvį. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, kad toks atspalvis jau yra susiformavęs, todėl Bendrinės kalbos žodyne jie nepateikiami, ir tokia vartosena bendrinėje kalboje neskatinama. LEKSIKALIZACIJOS REIŠKINIAI Kai kurie veiksmažodžiai su priesaga -dinti (ar jų reikšmės), anksčiau laikyti parūpinamaisiais, BŽ laikomi patyrusiais leksikalizaciją, pvz.: kìldin‖ti, ~a, ~o prp. kilti 6; nurodyti, surasti kilmę; siedin‖ti, ~a, ~o prp. sieti (DŽ₃₋₆e). Plg.: nukìršdinti, nukìršdina, nukìršdino vksm. [...] 2. [prp.] (ką, kam) pasirūpinti, įsakyti, liepti, kad kas (ppr. budelis) nukirstų (galvą), paskirti mirties bausmę – nukirsti galvą: Karalius jam nukirsdino galvą (flk.). 3. teis. įvykdyti mirties bausmę – nukirsti galvą: Jó įsakymu niekas nebuvo nukirsdintas ar pakartas. 2 LENTELĖ. Leksikalizacijos pavyzdžiai DŽ LKŽₑ BŽ kìldin‖ti, ~a, ~o prp. k i l t i 6; nurodyti, surasti kilmę: Jis save ~o iš bajorų. K. žodį iš kurios kalbos. ~imas (1) kìldinti, -ina, -ino tr. nurodyti, surasti kilmę: Graikai kildina savo gentis iš mitologijos rš. Iš kur kildintini vietovardžiai bei šiaip tikriniai vardai? rš. Kur tik galima, žodžiai kildinami iš šaknų, ypač veiksmažodinių EncIX513. Esmi linkęs lietuvių ė kildinti iš siaurojo ē K.Būg. kìldinti, kìldina, kìldino vksm. 1. (ką, iš ko) nurodyti, nustatyti kilmę: Lietuvos vardą priimta kildinti iš upėvardžio. Kai kurie ist orikai linkę kildinti Birutę iš įtakingos didikų giminės. 2. (ką) KILDYTI 1: Kildinti tešlą [mielės] (kul.). G. NAKTIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 159 DŽ LKŽe BŽ siedin||ti, ~a, ~o prp. s i e t i: Su protėvių kultu ~tinos gintarinės žmonių figūrėlės. ~imas (1) siedinti, -ina, -ino cur. sieti. 1. Als rišti, tvirtinti: Siedinti virvę į balkį J. 2. nustatyti tarpusavio ryšį: Su protėvių kultu siedintinos ir gintarinės žmonių figūrėlės, rastos Juodkrantėje rš. Pažangioji visuomeninė mintis universitete pirmiausia siedintina su Joachimo Lelevelio vardu rš. siedinti, siedina, siedino vksm. (ką, su kuo) nustatyti tarpusavio ryšį, sąsajas: Lietuvos nepriklausomybę Krašeškis siedino su Vytautu. Lietuvoje randami auskarai paprastai siedinami su galvos dangos arba plaukų puošimu. — atstatydinti 1. KŽ cur. atstatyti 4: Daba pradeda atstatydyt [nugriautus paminklus] Mšk. | refl. KŽ: Daba Kražiai atsistatydina labai Krž. 2. KŽ cur. atstatyti 9. | refl. Š, Rtr, KŽ: Ministrų kabinetas atsistatydino rš. Pasiryžo net atsistatydinamą prašymą paduoti J.Jabl. atstatydinti6, atstatydina, atstatydino vksm. [...] 2. (ką) atleisti iš pareigų (dėl tam tikrų aplinkybių): Visuotinis susirinkimas atstatydino valdybos pirmininką. | sngr. atsisakyti pareigų (dėl tam tikrų aplinkybių): Tarn autojas gali arba atsistatydinti pats, arba būti atleistas už nusižengimus. Atsistatydino banko valdytojas. BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, kuriame pateikiamos bendrinės kalbos vartosenos pagrindinės (prestižinės) ir šalutinės normos, sudėti tik tie parūpinamieji veiksmažodžiai, kurių vartosena yra paliudyta ne tik žodynų, bet ir kitų bendrinės kalbos rašytinių šaltinių, tekstynų, interneto komunikacijos ar vartojami bendrinėje šnekamojoje kalboje. 2. Parūpinamųjų veiksmažodžių vartojimą bendrinėje kalboje lemia kelios priežastys: šie veiksmažodžiai nevartojami rytų ir pietų aukštaičių patarmėse, negausios leksemos bei nepilnos paradigmos, kitų panašaus tipo 6 Dėl šio žodžio vertinimo žr. KancKP 47. 160 KALBOS KULTŪRA | 84 paprastųjų veiksmažodžių vartojimas kartu su parūpinamaisiais (dažnai net viename sakinyje), išreiškiamos situacijos sudėtingumas ir kt. 3. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne taikoma parūpinamųjų veiksmažodžių apibrėžimo formulė „pasirūpinti (užsakyti, įsakyti, liepti, prašyti ir pan.), kad kas (paprastai tam tikros srities specialistas) darytų tai, kas pasakyta pamatiniu žodžiu“. Atsisakyta nuorodinio būdo, kai parūpinamieji veiksmažodžiai neaiškinami, o tik gramatine pažyma siejami su pamatiniais veiksmažodžiais 4. Stengiamasi pateikti aiškių iliustracinių pavyzdžių, kuriuose būtų įvardytas subjektas (įsakymo galią turintis asmuo, užsakovas), būtų papildomai išreikštas veikėjas, fiziškai atliekantis užsakytą (įsakytą, lieptą, prašytą ir pan.) veiksmą, arba pasakoma, kad toks veiksmas atliekamas paslaugas teikiančioje įmonėje ir pan. 5. Parūpinamųjų veiksmažodžių vartojimas vietoj pamatinių (padaromųjų) laikomas nenorminiu ir norminamajame žodyne nefiksuojamas. 6. Pamatinių (padaromųjų) veiksmažodžių vartojimas vietoj parūpinamųjų yra laikomas įprastu bendrinės, ypač šnekamosios, kalbos reiškiniu ir galėtų būti fiksuojamas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. 7. Pateikiant parūpinamuosius veiksmažodžius žodyne sąmoningai nutolta nuo LKŽ, LKŽₑ, DŽ₁–₆ₑ leksikografinės tradicijos, tikintis, kad apibrėžtys ir aiškesni iliustraciniai pavyzdžiai padės bendrinės kalbos vartotojams geriau suvokti šių archajiškų veiksmažodžių ypatybes, taisyklingiau juos vartoti ir išsaugoti bendrinėje kalboje. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Atsak. redaktorius J. Kruopas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DŽ₂ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 2-as papildytas leid. Atsak. redaktorius J. Kruopas. Vilnius: Mintis, 1972. DŽ₃ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3-ias pataisytas ir papildytas leid. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DŽ₃ₖ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 3-io pataisyto ir papildyto leidimo kompiuterinis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, 1995. DŽ₄ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ketvirtas leidimas. Vyr. redaktorius S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 4-o G. NAKTINIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 161 leidimo elektroninis variantas (kompaktinė plokštelė), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002. Internetinis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002. Prieiga per internetą: www.lki.lt. DŽ5e – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Penktas (kompiuterinis) leidimas. Kompaktinė plokštelė. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. DŽ6e – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečias elektroninis) leidimas. Kompaktinė plokštelė. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. G – Interneto vartosenos pavyzdžiai, atrinkti paieškos įrankiu http://www.google.lt. Grumadienė L., Žilinskienė V. 1998: Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas (abėcėlės tvarka). Vilnius: Mokslo aidai. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I–XX. Ats./vyr. red. J. Balčikonis, J. Kruopas, K. Ulvydas, V. Vitkauskas, Vilnius, 1941–2002. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. [Atnaujinta versija, 2008]. Prieiga per internetą: www.lkz.lt. LŽ – Lietuvos žinios. Dienraštis. Pasaulis I – Emblemas T., Hetlandas O. et. all. Pasaulis I: Pasaulio istorija iki 1850 m. Istorijos vadovėlis. Iš norvegų kalbos vertė Eglė Išganitytė, red. Rimanta Jokimaitienė. Vilnius: Vaga, 1999. T – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro parengtas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga per internetą: donelaitis.vdu.lt/tekstynas. LITERATŪRA BŽln – „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimo instrukcija (rankraštis). BŽPP – Liutkevičienė D., Naktinienė G. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimo pagrindai ir principai (rankraštis; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuota), 1998, 1–3. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. 4-oji pataisyta laida. Red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jablonskis J. 1957: Rinktiniai raštai I. Sudarė J. Palionis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Jakulienė A. 1975: Priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių skyrimo kriterijai. – Kalbotyra 26 (1), 78–81. KancKP – Kancel(i)arinės kalbos patarimai. Pataisytas ir papildytas leidimas. Parengė Pranas Kniūkšta. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 162 KALBOS KULTŪRA | 84 1998. Internetinis leidimas. Sudarytojas Pranas Kniūkšta, vyr. red. Rasuolė Vladarskienė, 2007. Prieiga per internetą: kanceliariniaipatarimai.lki.lt. Kurschat F. 1876: Grammatik der littauischen Sprache. Halle: Buchhandlung des Waisenhauses. LG – Lithuanian Grammar. Ed. by Vytautas Ambrazas, Vilnius: Baltos lankos, 1997. LKG II – Lietuvių kalbos gramatika. II: Morfologija. Vyr. red. Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1971. LKM 1976: Jakaitienė E., Laigonaitė A., Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslas. Naktinienė G. 1997: Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 154–162. Naktinienė G. 2000: Bendrinės kalbos žodynas ir leksikos norminimo problemos. – Kalbos kultūra 73, 12–24. Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji Bendrinės lietuvių kalbos žodyno semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–33. Paulauskienė A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos, Vilnius: Mokslas. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Rackevičienė S. 2001: Kauzacijos raiška Baltijos regiono kalbose (kauzatyviniai veiksmažodžiai ir veiksmažodiniai junginiai). Daktaro disertacija, Vilnius, 2001. Rackevičienė S. 2002: Morfologiniai lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai. – Kalbotyra 51 (1), 135–146. Savičiūtė G. 1984: Parūpinamieji veiksmažodžiai ir sakinio struktūra. – Jaunųjų filologų darbai 1, 73–78. Savičiūtė G. 1985: Parūpinamųjų veiksmažodžių semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 236–251. Savičiūtė G. 1986: Dėl lietuvių kalbos priežastinių veiksmažodžių reikšmės aprašymo. – Jaunųjų filologų darbai 2, 206–209. Savičiūtė–Naktinienė G. 1995: Lietuvių kalbos priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių leksikografinis pateikimas. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 129–141. Sližienė N. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gauta 2011 12 12 G. NAKTINIENĖ. Parūpinamieji veiksmažodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 163 CURATIVE VERBS IN THE BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summary Curative verbs constitute a small group of archaic words preserved in standard Lithuanian. Their rare occurrence in actual usage must have been determined by the scarcity of lexemes and lack of systematicity (e.g. siūdintis naują suknelę ar taisytis seną? ‘should I have another dress made or have the old one mended?), a limited number of prefixes attached to them, not being found in some dialects, the complexity of a situation described by them, their context-dependent understanding, similarity with causative verbs, likely confusion with the base verbs referring to crafts or other professional activities etc. The norm setting Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) includes curative verbs, which are found in dictionaries and other written sources, such as newspapers, language corpora, internet and standard spoken Lithuanian. In an attempt to contribute to a better understanding of these verbs and their more accurate usage, the Dictionary of Standard Lithuanian offers an explicit formulaic definition: ‘to have something done (order, ask, insist etc.) by someone (usually a specialist in the field), as indicated by the base verb’ and includes clear illustrative examples. The Dictionary also gives well-formed cases of lexicalisation (e. g. atsistatydinti ‘to resign’); however, instances of actual usage where curative verbs replace respective base verbs (e.g. kaldinti ‘to have something made using a hammer, as by a blacksmith’ rather than kalti ‘to hammer, to make with the hammer’) with no lexicalisation are treated as violating the norm and are not included into the Dictionary. Common cases, when in standard spoken Lithuanian base verbs replace respective curative verbs, are not treated as violating the norm (e.g. kalti ‘to hammer, to make with the hammer’ rather than kaldinti ‘to have something made using a hammer, as by a blacksmith’), presently, such cases are not featured in the Dictionary of Standard Lithuanian. KEY WORDS: standard language, curative verbs, usage, accuracy. GERTRŪDA NAKTININĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 164 KALBOS KULTŪRA | 84