„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas
Full text
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 129 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO ILIUSTRACINIŲ PAVYZDŽIŲ ATRANKA IR PATEIKIMAS EsMInIAI žoDžIAI: iliustracinis vartosenos pavyzdys, aiškinamasis žodynas, leksema, žodžių junginys, sakinys. ĮVADAS Vartosenos pavyzdžių paskirtis yra iliustruoti reikšmės aiškinimą, papildyti jį smulkesniais reikšmės atspalviais, parodyti žodžio vartosenos galimybes ir ypatybes (LVV 10), jais pagrindžiamas žodžio įtraukimas į žodyną, skaitytojas įtikinamas, kad žodis paaiškintas ir stilistiškai kvalifikuotas tinkamai (БAСРЯ I 29), apskritai vartosenos pavyzdžiai padeda geriau suprasti aiškinamojo žodžio turinį, bent iš dalies parodo jo leksinę aplinką ir sintaksinius ryšius (DŽ4 XIII). Įvairiuose aiškinamuosiuose žodynuose iliustracijos pateikiamos skirtingai. Tai priklauso nuo žodyno paskirties, tikslų, struktūros, apimties, leksikografų pasirinktos metodikos ir kt. dalykų. Neretai pasirinkta iliustracijų pateikimo metodika ir technika paaiškinama žodyno įvade. Naujesniuose žodynuose (pvz., WCD) kartais dar grafiškai paaiškinama žodyninio straipsnio struktūra, nurodoma kiekvienos straipsnio dalies vieta. Mažesnės apimties žodynuose (MLKŽ, NSJP) dažnai tuo ir apsiribojama, plačiau nesupažindinant su reikšmių aiškinimo, iliustravimo, gramatinių ir kitokių pažymų pateikimo ir kt. metodika. Paprastai didesnės apimties žodynuose (LKŽe, LLVVe, БТСРЯ) žodžių reikšmių aiškinimai iliustruojami gausiau, mažesniuose (MLKŽ, LVV) – tik būtinais atvejais (plg. Jakaitienė 2005: 103–104). Dažniausiai iliustruojama žodžių junginiais ir sakiniais. Šie gali būti koreguojami, trumpinami ar kitaip pritaikomi žodyno straipsniui, kad geriausiai tiktų aiškinamo leksinio vieneto vartosenai, semantiniam ir sintaksiniam junglumui parodyti ir kt. (plg. LLVV I 16, LKŽI 76). Kartais iliustracijoms pasirinkti autentiški sakiniai netrumpinami, jos gali būti sudarytos net iš kelių sakinių, nurodomi
130 KALboS KULTūRA | 84 citatų šaltiniai1, pvz.: lengvaspanis, -ė adj. (2) greit, lengvai lekiantis: baltapūki debesėli, lengvasparni lakūnėli, kur tu skriesi? V. Myk-Put. […]; reivė sf. (4) […] 3. ms.: Kreive reive, kur tu bėgi? – Skuste pešte, kas tau darbo! (upelis ir pieva) Pnd. (LKŽe); vaina […] 2. Negatīva, nevēlama psihes, rakstura, personības īpašība. Nevēlams (cilvēka organisma) veidojums, arī stāvoklis. Viņa kritizēja un brāķēja gluži visas meitenes un sievietes, kas vien grozījās Gusta [dēla] tuvumā, atrada neskaitāmus trūkumus un vainas.. Ezera 9, 291. «Neņem ļaunā, siev! Man savas vainas, tev savas un Austrumam [dēlam] atkal savas. Cilvēks paliek cilvēks.» Indrāne 5, 188; zīdenis, -ņa v. Ēdiens no pupām, zirņiem, grūstiem miežu graudiem un žāvētas cūkgaļas. Arī grūdenis (1). […] Mūsu māte stingri turējās pie veciem paradumiem. Tā Meteņos katru gadu viņa vārīja zīdeni ar cūkas ausi. Austriņš 1, 360. Vai jūs zināt, kas ir zīdenis? Grūbu zupa ar pelēkajiem zirņiem un žāvētu cūkas gaļu.. Ves 86, 6, 30. Meteņa dienā vārīja ēdienus ar cūkas gaļu, īpaši cūkas galvas pusi.. Vārīja tradicionālo ēdienu – zīdeni jeb grūdeni. Lauku Dzīve 90, 2, 20 (LLVVe); ÁЗБУКА […] 4. ∕∕ Разг. То, что всем известно, всеми признано (обычно в функции сказуемого). Кто побеждает в бою? – продолжал подполковник. – Господа, ведь это азбука: побеждают сплоченные между собою люди, зажженные идеей. Верес. На япон. войне. (БAСРЯ). Lietuviams aktualu žodynuose parodyti kirčiavimo dalykus, šiuo aspektu iliustracijos taip pat įvairuoja. LKŽe, DŽ6e iliustracijose kirčiuotos pateikiamos tik antraštinio žodžio formos, pvz.: motinlė sf. (2) 1. M, Pc krikšto motina, krikštamotė: Motinėlė su tėveliu veža vaiką krikštyti Rz. Motinėlės dovanotus karolius kažkas paėmė Sdb. 2. žr. motina 4: Kai tik antra motinėlė atsiranda, tada bitės leidžia spiečių Dbk. […] (LKŽe); bti, yrà (bva, bna, ẽsti), bùvo 1. turėti būtį, reikštis tikrovėje, egzistuoti: Pasaulis yrà didelis. Ar pieno dar yrà? Nebėrà šieno. Nėrà namų be dūmų (tts.). 2. gyventi, laikytis: Bùvo trys broliai. Ji dabar bva pas dukterį. 3. turėti užėmus kur vietą, stovėti, gulėti: Ten bùvo kalvė. Karvės bna tvarte. Vietoje bdamas ir akmuo apželia (tts.). 4. lankytis, apsilankyti: Vakar buvaũ pas seserį. Ar esi bùvęs Latvijoje? […] 6. vykti, dėtis: Kas bùvo, žinome, o kas bùs – ne. Esamàsis, būtàsis (kartinis, dažninis), būsimàsis laikas (lingv.). Bsimos dienos. […] (DŽ6e); dėmǁ (4) 1. sutepta, suteršta vieta: D. ant 1 Cituojant žodyno straipsnius stengtasi išlaikyti tą pačią formą, kokia yra cituojamame žodyne. Praleistos teksto dalys žymimos […].
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 131 skarelės. 2. savo spalva išsiskirianti iš aplinkos vieta: Saulės dmės. Ant veido raudona d. 3. prk. do ro vinis negero elgesio padarinys, yda: Žmogus be jokios ~s. […] (DŽ6e). Tuo tarpu mokymosi tikslams skirtame žodyne (MLKŽ) iliustracijos kirčiuojamos pagal loginį kirtį, t. y. kirčiuojami visi žodžiai, kurie pabrėžiami tariant frazę: pavéikslas dkt. v. (1, 1) piešimo ar tapybos kūrinys: Ar mãtėte Čiurliónio pavéikslus? ° Ant senos nėra nė veno pavéikslo. […]. Dar kitur kirčiuojami ir enklitikai bei proklitikai, tiesa, nenuosekliai, plg.: blõgas […] nėrà tõ ~o, kurs neišetų gẽra, pasáu lis […] sẽna kap p.; prisiiti […] k prisėmei, tur i įvýkdyti, pasiléis ti […] jiẽ ~léido výtis vãgį, bet bókš tas […] statýti ~tus iš smlio, ka lénti […] jis vis t pãtį mán ~lẽna gálvą, telkšóti […] seniaũ čia ~ójo ẽže ras, pasekti […] aš ~kiu tik jõ pẽtį (LNŽ)2. Straipsnio tikslas – supažindinti su iliustracinių vartosenos pavyzdžių pateikimu Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (bŽ), atkreipti dėmesį į kai kuriuos abejonių keliančius dalykus3. Rašant šį žodyną iliustracijos imamos iš įvairių šaltinių, tarp jų daugėja elektroninių. Internete naršoma naudojantis paieškos sistema Google, paieškos eilutė formuojama įrašant visą žodžio kaitybos paradigmą ar didesnę, esminę jos dalį (Aleksandravičiūtė 2008: 267). Pavyzdžių ieškoma Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, Terminyne, Terminų banke, įvairiose enciklopedijose ir kt. šaltiniuose (plačiau žr. Lietuvių kalbos instituto tinklalapio skyrelyje „Rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“, http://www.lki.lt/LKI_LT/index.php?option =com_ content&view=article&id=592&Itemid=1). Daugeliu atvejų remiamasi LKŽe, kuris neretai yra vienintelis šaltinis senesnes ar kaimo, ūkio gyvenimo realijas įvardijančiai leksikai, etnografizmams, botanikos ir pan. terminams iliustruoti. 2 Straipsnio autorė yra viena iš bŽ rengėjų, rašanti ir redaguojanti jo tekstą. Straipsnis parengtas pranešimo, 2011 m. vasario 24 d. skaityto Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro seminare „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno baigiamųjų darbų problematika“, pagrindu. Jame stengtasi apibendrinti savo ir kolegų patirtį rašant šį žodyną. Kadangi bŽ rengimo metodika koreguojama atsižvelgiant į iškylančias problemas ir rašant straipsnį dar nėra išbaigto instrukcijos varianto, straipsnio autorės požiūris į iliustracinės medžiagos atranką ir pateikimą kai kuriais aspektais gali skirtis nuo redakcinės kolegijos galutinės nuomonės šiuo klausimu. Tačiau autorei atrodo svarbu supažindinti visuomenę su kai kuriais esminiais ilgai laukiamo žodyno principais, pateikti informacijos apie jo kūrimą, galbūt paskatinti diskusiją, kad reaguojant į išsakytas pastabas būtų galima iš karto pagerinti patį žodyną. 3 Rašant šį straipsnį bŽ dar redaguojamas, todėl toliau pateikiami pavyzdžiai dar gali būti pakoreguoti.
132 KALboS KULTūRA | 84 1. bENDRoJI ILIUSTRAVIMo METoDIKA IR VARToSENoS PAVYZDŽIŲ ATRANKA 1.1. bŽ kūrimo pradžioje manyta, kad nemažai žodžių daliai iliustracijos apskritai nereikalingos. Prie tokių buvo priskirti terminai (obòjus muz., maniãkas, ūsõrius 2. zool., báitas komp., pilkapýnas ist.), kitokie labai konkrečią, apibrėžtą reikšmę turintys žodžiai (kašas, peñkakė, išsituõkėlis, -ė), tautų bei genčių vardų (gruznai), asmenų pavadinimai pagal gyvenamąją vietą (alytškis, -ė, alsėdškis, -ė) ir pan. Pagal naujausią metodiką iliustracijų gali nebūti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, vulgarizmų ar retai vartojamų, bet dėl kitų priežasčių pateiktinų žodžių. Iliustruotina kiekviena leksema, t. y. kiekviena žodžio, žodžių junginio ar frazeologizmo reikšmė ar jos atspalvis – tiek aiškinant, tiek nurodant. Pavyzdžiui4: plkas, plikà bdv. (4) 1. neturintis plaukų: Màno senẽlis jau visái plkas. Výrai bjo tàpti plik. | neturintis plunksnų, lapų ir pan.: Plik mẽdžiai. Lizdè tupjo ką tk išsirtęs plkas paukščiùkas. 2. be kelnių, be kepurės, be pirštinių ir pan.: Pl kos rañkos. Kõ váikštai plikà gálva? Nek į laũką plikù kaklù, apsiršk šãliką. Bù vo matýti jõ plikà krūtnė. | basas: Plkos kójos. 3. be augmenijos, be žalumos: Pl- kas laũkas. Plkos uõlos. Plik kalna. | be sniego: Plkas kẽlias. Js atsgulė ant pli kõs žẽmės. | be paveikslų arba apie tuščią kambarį: Plkos senos. | neizoliuotas: Kýšo plik elèktros laida. […] pliáuškinti, pliáuškina, pliáuškino vksm. […] 6. (kuo) šnek. fotografuoti, pyškinti: Skait meniniù fotoaparatù gãlima pliáuškinti nèsukant galvõs dėl kokýbės. | (ką, kuo): J gãvo dovan prmą gẽrą fotoaparãtą ir pliáuškino juõ vską, už kõ už kli- da vo aks. Js ma pliáuškinti kãdrą po kãdro. […] brzgilas dkt. (3b) 1. ŽĄSLAI: Žabóti árklį brzgilu. rkliui valdýti į jõ nasrùs de damos metalnės palgos svirtẽlės, sujùngtos su pavãdžiais, vadnamos brzgilu, žabõklėmis. 2. apynasris su žąslais arkliui valdyti, kamanos: Su tókiu brzgilu árk lio nenulaikýsi. kraipýti, krapo, krapė vksm. […] gálvą kraipýti 1. reikšti nuostabą, stebėtis: Or spėjkai krapo gálvas. 2. abejoti, dvejoti: Js krapo gálvą, nètiki, k sakaũ. úodegą kraipýti 1. suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Prma niẽko ne páisė, daba úodegą krapo. 2. labai stengtis patikti, maivytis: Mergnos úodegas krapo. gretutnės téisės spec. atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teisės: Pažesti áutorių ir gretutinès téises. Įgýti gretutinès tutines téises į flmą. 4 Rašant šį straipsnį bŽ dar redaguojamas, todėl toliau pateikiami pavyzdžiai dar gali būti pakoreguoti.
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 133 Kiekviena leksema iliustruojama vartosenos pavyzdžiais ir tais atvejais, kai žodis nėra pateikiamas akivaizdžiai (kaip antraštinis), pvz., leksemos su pažymomis sngr., neig. yra straipsnio viduryje, bet tai yra savarankiški leksiniai vienetai – sangrąžiniai veiksmažodžiai arba daiktavardžiai, žodžiai su neiginiais; taip pat perkeltinės reikšmės leksemos (pažymėtos prk.), beasmenė vartosena (su pažyma beasm.) ir kt. atvejai, žodyno straipsnyje atskirti stačiu brūkšniu. Pavyzdžiui: išmèsti, šmeta, šmetė vksm. 1. (ką, iš ko, į ką) išblokšti, išsviesti, išnešti: Žrgas šmetė ratelį iš bano. Išmèsk drabužiùs į balkòną, tegù prasivėdna. | beasm. (ką, pro ką, nuo ko): Nuo smgio j šmetė pro prekinį mašnos stklą. | (ką, kam, per ką, pro ką) metant iš kur paduoti: Išmèsk mán raktùs pro lángą [per balkòną]. 2. (ką, iš ko, į ką) pašalinti metant, išnešant: Nusipirkaũ naũją spintẽlę, o sẽną šmečiau į preškambarį. Suválgęs saldanį, popieriùką išmèsk į šiùkšlinę. Staklès jau senia šmetėme iš grỹčios į kltį. Tàvo sudėvti spòrtbačiai jau išmest, gal neieškóti. Jei gandra šmeta iš lzdo jaunikliùs – bùs blog mẽtai. | neig. (ko, iš ko): Iš dai nõs žõdžio neišmèsi (flk.). | sngr. (ką): Laba sukirmję grỹbai, daũg išsimès. […] nušviẽsti, nušviẽčia, nùšvietė vksm. 1. (ką, kam) skleidžiant šviesą padaryti mato mą, šviesų: Jems keliùs nùšvietė gaisra. Mėnùlis nùšvietė vską blankià šviesà. | prk.: Laimtojo véidą nùšvietė šỹpsena. 2. sngr. pasidaryti giedram, nusigiedryti: Dangùs vl nusšvietė. | beasm.: Gal popiẽt nusišviẽs. […] Keblumų atsiranda, kai susiduriama su etnografizmais (etnogr.), istorizmais (ist.), pasenusia (psn.) ir pan. retesne leksika. Jų internete praktiškai nėra, vadinasi, yra didelė tikimybė, kad dabartinė jų vartosena išties reta. Tokiais atvejais sprendžiama, ar tikrai reikia šiuos žodžius pateikti bŽ (dėl būtinybės kitoms reikšmėms geriau suprasti, vartosenos įžymių rašytojų kūryboje ar kituose reikšminguose šaltiniuose ir pan.). Jei taip – pavyzdžių ieškoma LKŽe, o neradus jie laikomi tais išimtiniais atvejais, kai iliustracijų nereikia. Pavyzdžiui, žemaitybė bržės ‘spyruoklinės akėčios’ yra pateikta keliuose reikšminguose šaltiniuose (ŽūE, PŽ), bet internete ji nevartojama. bŽ šis žodis bus iliustruotas pavyzdžiu: Akti su bržėmis. DŽ6e tai buvo veiksmažodžio bržioti, kuris nebus pateikiamas bŽ dėl retos vartosenos, apibrėžtis. Radus vos kelis vartosenos pavyzdžius į bŽ, ko gero, nepateks ir DŽ6e buvęs frazeologizmas bãdą [badùs] atgáuti ‘kiek pasisotinti’. o antroji žodžio bušidò reikšmė, nors nèrasta jos vartosenos tekstuose (yra tik žodynuose), vis dėlto dėtina, nes gali padėti suprasti dabartinę pirmąją reikšmę: bušidò dkt. vyr. nekait. 1. viena Rytų dvikovų, susidedanti iš kikbokso ir imtynių veiksmų: Káutis bušidò rnge. Europiẽtiškas bušidò lietùviškame rnge. 2. viduramžių Japonijoje – samurajų garbės ir moralės kodeksas.
134 KALboS KULTūRA | 84 DŽ6e yra nemažai abstraktų (su priesagomis -imas / -ymas, -umas ir kt.), be vartosenos pavyzdžių tiesiog įtrauktų į pamatinių žodžių straipsnius. Tai yra reguliarūs dariniai, juos visada galima pasidaryti iš pamatinių veiksmažodžių ar vardažodžių. Iš jų bŽ bus pateikiami tik tie, kurie gana dažni realiojoje vartosenoje, vadinasi, galima rasti jų iliustracinių pavyzdžių. Išimtys galimos tais atvejais, kai žodis įtrauktinas ne dėl dažnos vartosenos, o dėl kitų priežasčių (rašybos, ryšio su pamatiniu žodžiu, vartojimo kito žodžio apibrėžtyje, kirčiavimo ar pan.). bŽ kūrimo pradžioje, kol nebuvo griežtai reikalaujama iliustruoti kiekvieną leksemą, kelias neiliustruotas daugiareikšmių reguliarių vedinių (abstraktų) reikšmes ketinta pateikti pažymėtas vienu reikšmės numeriu. Pavyzdžiui: buvmas dkt. (2) → būti 1, 2, 5. lenkmas dkt. (2) 1. → lenkti 1, 4, 5, 10, 11. 2. → lenkti 2. | sngr. 3. sngr. → lenkti 7, 12 (sngr.). 4. → lenkti 8: Lenkmui būtinà (kẽlio) júostos atkarpà tùri bti laisvà. išnėrmas2 dkt. (2) 1. → išnerti2 1, 2. 2. → išnerti2 3–5. | sngr. 3. sngr. → išnerti2 6 (sngr.): Gyvãtės išsinėrmas iš ódos. Dirbant įsitikinta, kad, pirma, šiuo būdu netiksliai parodoma vedinio semantinė struktūra, ir, antra, toks pateikimas nebūtų aiškus ir patogus vartotojui. Todėl baigiamajame žodyno rengimo etape šios metodikos atsisakyta, kiekviena leksema aiškinama ar atskirai nurodoma į tam tikrą pamatinio žodžio reikšmę ir iliustruojama. 1.2. Nenorint žodyno perkrauti naujos reikšmingos informacijos nepateikiančiais sakiniais (Jakaitienė 2005: 105, Hudson 1988) ir siekiant vienodesnio bŽ straipsnių vaizdo orientuojamasi vidutiniškai į tris–keturis vieną reikšmę ar jos atspalvį iliustruojančius sakinius (žodžių junginių gali būti daugiau). Antra vertus, labai turtingas kai kurių žodžių semantinis ar sintaksinis junglumas reikalauja gausesnių iliustracijų, o retesnių tautovardžių, asmenų pagal gyvenamąją vietą, cheminių elementų pavadinimų iliustracijų rasti ne taip jau ir paprasta. bet kuriuo atveju iliustracijos neturi būti perteklinės, jose turi būti tik iliustruojamai leksemai aiškiai patekti būtina informacija. Tai taikoma tiek iliustracijoms kaip visumai, tiek kiekvienam iliustraciniam vartosenos pavyzdžiui (sakiniui, žodžių junginiui). Todėl autentiški vartosenos pavyzdžiai redaguojami, pvz.:
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 135 Autentiški vartosenos pavyzdžiai Redaguoti vartosenos pavyzdžiai btkrėslė dkt. (1) vaistinis, nuodingas aštraus kvapo augalas nedidelių, pusrutulio pavidalo tamsiai geltonų graižų kekė mis (Tanacetum): Btkrėslės núovi ras naikna vrškinimo trãkto parazitùs, gẽrina apettą. Btkrėslių preparãtų nerekomen dúojama vartóti lgą laką – jiẽ d dina kraujóspūdį. btkrėslė dkt. (1) vaistinis, nuodingas aštraus kvapo augalas nedidelių, pusrutulio pavidalo tamsiai geltonų graižų kekėmis (Tanacetum): Btkrėslės núo viras gẽ rina apettą. Bt krės lių pre pa rãtų nereko men dúo jama vartóti l gą laką. bebriùkas dkt. (2) bebrų jauniklis: […] Balañdžio pabaigojè – gegùžės pradžiojè patẽlė àtveda trs–kẽturis (rečiaũ penks) bebriukùs. Gatininko atsiųstojè núo t raukoje mãtome bẽbro patẽlę su beb riukù. bebriùkas dkt. (2) bebrų jauniklis: […] Pavãsarį patẽlė àt ve da trs–kẽturis bebriukùs. Núot raukoje – bẽbro patẽlė su bebriu kù. Tuščiažodžiauti nepriimtina, bet trumpinant pavyzdžius neturėtų nukentėti informatyvumas. Palyginus vienos iš abstrakto brukmas reikšmių iliustracijas (atkreiptinas dėmesys, kad abstraktai bŽ ne apibrėžiami, o nurodoma į pamatinius veiksmažodžius), akivaizdu, kad pirmasis sakinys neabejotinai informatyvesnis: Protngų žmoni patarmai dažniáusiai ir liẽka patarmais, o ne núomonės brukimù (1) ir Nelaikýkite tõ màno núomonės brukimù (2). Dar plg. itin ilgą, bet ir labai informatyvią iliustraciją straipsnyje: konstitùcija dkt. (1) 1. teis. pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis jos santvarką: Lietuvõs Respùblikos konstitùcija. Konstitùcijos pataisà yrà pačiojè konstitù cijo je dãroma pataisà, o kai konstitùcijos pãmatu tasomas kóks ktas įstãtymas ar dar kas nórs, tokià pataisà vadntina konstitùcine. […] 1.3. bŽ kūrimo pradžioje buvo numatyta leksiką iliustruoti tik autentiškais pavyzdžiais. Tačiau kai siekiama iliustruoti kiekvieną leksemą, nori nenori pasitaiko atvejų, kai iliustraciją reikia sukurti pačiam teksto rašytojui ar redaktoriui. Ar tuo nusikalstama ankstesniam autentiškumo reikalavimui? Vargu, nes bŽ kūrėjai irgi yra kalbos vartotojai. o gali būti iliustruojama ne tik rašytinės kalbos, bet ir šnekamosios kalbos pavyzdžiais. Tokių, beje, apstu interneto komunikacinėje vartosenoje. Ir tai yra gera proga įtraukti į bŽ daugiau gyvesnių dabartinės šnekamosios kalbos vartosenos faktų, ku-
136 KALboS KULTūRA | 84 rie šiek tiek atsvertų kiek per gausią senesnių laikų kaimo realijas atspindinčių iliustracijų dalį. Tokiu būdu žodyne pateikt duomenys labiau atitiktų realiąją dabartinę vartoseną. Pavyzdžiui, straipsnyje baisuõlis, baisuõlė dkt. (2) kas neišvaizdus, negražus: Vaikỹstėje báiminausi, kad su mani, tókiu baisuoliù [tókia baisuolè], vaika nenors draugáuti. Čià gražuõ lių kon kùrsas ar baisuõlių? paskutinei iliustracijai būdinga šnekamosios kalbos sintaksė (nėra Ar…), o straipsnyje bedantiškùmas dkt. (2) buvimas bedančio: O výrus bedantiškùmas tai jáunina, ar nè? (iron.) pateiktas gyvas, išraiškingas vartosenos pavyzdys aiškus ir be konteksto, situacija lengvai įsivaizduojama. Tačiau kuriamos iliustracijos turėtų būti būtent gyvos, ne trafaretinės, t. y. kad vienõs semantinės, kirčiavimo ar kt. grupės leksemos nebūtų iliustruojamos pagal vieną schemą (dar prieš pradedant rašyti bŽ buvo kritikuojamas iliustravimas elementariais, pirmiausia į galvą ateinančiais sakiniais Mergáitė válgo óbuolį. Berniùkas skato knỹgą. ir pan.) Nesistengiant sukurti gyvesnio vartosenos pavyzdžio, jų dirbtinumas būtų labai ryškus išrinkus ir kartu peržvelgus visus tam tikros semantinės grupės žodžius. Tarkim, didelė tikimybė, kad tautovardžių ar asmenų pagal gyvenamąją vietą straipsniuose nuolat kartosis susipažinti su kuo, susitikti ką ir pan. konstrukcijos – šie žodžiai dažniausiai yra antrosios kirčiuotės, o tokios konstrukcijos parankios kebliems kirčiuoti linksniams pailiustruoti, pvz.: susipažinaũ su bangladešiečiù, -è; pasi tkti / susitkti alsėdiškiùs, -ès, nugalti kroatùs, -ès spòrto varžýbose ir pan. Siekiant dirbtinai iliustruoti vietovardžių (ypač nelietuviškų) vartoseną, neabejotinai kartosis sakiniai apie gyvenimą, apsilankymą, grožėjimąsi ir pan. ta vietove (nes būtent tokiame kontekste gali būti pavartoti kirčiuoti sunkesni antraštinio vietovardžio linksniai). Taigi šiais atvejais reikia labiau pasitelkti savo kūrybines galias ir siekti įvairovės. 1.4. Leksinių vienetų apibrėžtys aiškinamajame norminamajame žodyne negali būti pernelyg enciklopediškos, todėl pavyzdžiais jas galima ir kartais reikia papildyti, praplėsti – ypač pateikiant retesnes ar istorines realijas,
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 137 kurios šiuolaikiuose kasdieniuose, ne specialiuose, tekstuose retai aptariamos. Tokiais atvejais geriausias iliustracijų šaltinis – įvairios enciklopedijos, ypač VLE. Pavyzdžiui: bavãrai dkt. dgs. (2) […] 2. vakarų germanų gentis, įėjusi į vokiečių ir austrų tautų sudėtį: Ddžiojo taut kráustymosi metù V a. pab.–VI a. pr. bavãrai ùž ėmė te ritòriją tarp Dunõjaus ir lpių ir sukrė sàvo karalỹstę.5 bavãras, bavãrė dkt. (2) 1. bavarų etninės grupės žmogus: […] Padavjos prme na tàs bavarès, per alaũs šveñtę Miùnchene nesuñkiai vienojè rañkoje nẽšančias pen ks lt rinius alaũs bokalùs. 2. ist. bavarų genties žmogus: Šiẽ dvidãliai lamatiẽ čių mòte rų kabùčiai tùri aiški ssajų su VI a. germãnių (alemãnių, bavãrių) kabù čiais. VI–VII a. šiaurnės fránkės, alemãnės, tiurngės, bavãrės, langobárdės pana šias smeig tùkais sègdavosi pláukus. babiloniẽtis, babiloniẽtė dkt. (2) babiloniečių tautos žmogus: Babiloniẽčio la ko jaũsmą vadė rimtiẽs, pastovùmo, patvarùmo prncipas. Mãnoma, kad Bblijo je pã sakojama Nõjaus rkos istòrija tėrà naujà babiloniẽčio Gilgamèšo èpo vèrsija. belatãkės liaũkos ištekamųjų latakų neturinčios liaukos, kurių gaminami hormonai patenka tiesiai į kraują ar limfą, endokrininės liaukos: Hipòfizė, añtinksčiai, skỹdliaukė – svarbiáusios belatãkės liaũkos. Nuo belatãkių liaũkų veik lõs pri klaũso normalùs organzmo augmas ir výstymasis. Sutrkusi [pažeistà, su ak tyv jusi, sumažjusi] belatãkių liaũkų fùnkcija. Belatãkių liaũkų fiziològiją ir ligàs t ria endokrinològija. lãpiai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Laplandijoje, kalbanti finų kilmės lapių kalbomis, samai: Yrà kẽturios bendrnės lãpių kabos. Šiuo klausimu pridurtina, kad šiaip konkrečių pavardžių ir datų iliustracijose, kiek įmanoma, vengiama: žodynas – ne laikraštis, jį rašant tikimasi, kad jis tarnaus kur kas ilgiau. Šių dienų aktualijos gali būti nesuprantamos po dešimties metų. Kas kita – istorizmai ar pan. retos realijos. Taip pat pateisinamas lietuvių ir kt. klasikų, svarbių istorinių vietovių ar datų, konkrečių įstaigų ar organizacijų minėjimas iliustracijose, pavyzdžiui: brolijà dkt. (2) […] 3. krikščionių pasauliečių visuomeninė religinė organizacija, kuriai vadovauja dvasininkai, vienuoliai: Broljos įsteigmo próga pasaulie čiùs pranciškonùs svéikino parãpijos klebõnas. Lietuvõs stačiãtikių brolijà. Broljų mokỹklos (ist.). bùrtininkas, bùrtininkė dkt. (1) […] 2. puikus savo srities specialistas, nepaprastas menininkas: Didỹsis dãnų pãsakų bùrtininkas K. ndersenas. bras1, brė1 dkt. (2) Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis: Brais vadnti Mažõ sios Lietuvõs laukiniñkai baudžiáuninkai. K. Doneláitis „Mẽtuose“ rãgino būrùs i tis vie nókių ar kitókių darb. Leñkis, bdinas bre, prieš dvãro põną. 5 Šiuo atveju pateisinamas ir kitais atvejais vengtinas konkrečių vietovių bei datų minėjimas.
144 KALboS KULTūRA | 84 papildoma, kas nors vardijama ir pan., pavyzdžiui: Mėsniai, gretai áugantys ir su brstantys triùšiai (bròileriai). Taut kráustymosi pradžià lakoma germánų genči (alemãnų, fránkų, gòtų, burgùndų, vandaų) migrãcija. Búožę sudãrė sustorjimas (taip pàt vadnamas búože), kótas, kablýs ir slankiojanti kl pa. Žodyne, nuosekliai laikantis bŽ instrukcijos reikalavimų ir sistemingumo principo, vartosenos pavyzdžiai su kitką reiškiančiais skliaustais turi būti pertvarkomi. Kai kuriais atvejais ir pertvarkytas sakinys tinkamai iliustruoja vienos ar kitos leksemos vartoseną, plg.: ties Braziūkas prasdeda Všakis (Še šùpės iñtakas) ir ties Braziūkas prasdeda Všakis, Šešùpės iñtakas; bruk ný nai nỹksta, ýpač reñkant úogas mechãniniu būdù (šukùojant) ir brukný nai nỹks ta, ýpač reñkant úogas mechãniniu būdù – šukúojant. Tačiau pasitaiko, kad iliustracinio sakinio neįmanoma pertvarkyti neiškreipiant jo minties, išsaugant svarbius semantinius, stilistinius atspalvius ar pan., tuomet iliustracija atmetama kaip netinkama. Pavyzdžiui, atsisakyta šių iliustracijų: J nu galjo trijosè rungtysè (atramnis šúolis, lygiãgretės, búomas). J ros (die nõs) ir krañto (naktiẽs) brzas. Išlkęs Butaut dvãras (kultros pamiñk las, mu ziẽ jus). 2.3. Iliustracijų eiliškumas Vartosenos pavyzdžių pateikimo tvarka vienais atvejais yra labiau apibrėžta nei kitais. Minėta, kad iliustruojant vartoseną pirmiausia pateikiami žodžių junginiai, o tada – sakiniai. Veiksmažodžių straipsniuose negali būti neiliustruoto valdymo arba iliustracijų, kurių junglumas nėra atitinkamomis pažymomis pažymėtas tam skirtoje vietoje; be to, rekomenduojama iliustracijas pateikti ta pačia tvarka, kokia yra išvardytos valdymo pažymos (nebent dėl semantinio junglumo jas reikėtų išdėstyti kitaip – šiuo atveju pirmenybė teikiama semantiniam, o ne sintaksiniam junglumui). kláusti, kláusia, kláusė vksm. 1. (ką, ko, apie ką) kreiptis su klausimu, duoti, pateikti, kelti klausimą, teirautis: Kláusk tvą [mótiną, kit] patarmo. Kõ tù kláu sei? Kas kláusia, sužno. Kláusiau jõ núomonės [patarmo]. Kláusiau ir j, bet neatsã kė. Kláusiu, kur buva? Js kláusė, kek mán mẽtų. Mókytoja ir apiẽ tavè kláusė. […] Problemiška laikytis šio reikalavimo žinant, kad yra tam tikras valdymas, o gerų pavyzdžių tai parodyti nėra. Tokiu atveju, negalint pateikti gero iliustracinio pavyzdžio, lieka ir nepažymėtas tam tikras sintaksinis veiksmažodžio junglumas, taigi nukenčia informacijos tikslumas.
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 145 Įvardžiai iliustruojami laikantis linksnių eiliškumo, pvz.: àš (K. mans, K. savyb. màno, N. mán, G. manè, Įn. manim, Vt. manyjè) įv. asmen. vns. 1. vartojama nurodant save: Àš túoj gršiu. Láuk mans namuosè. Paskabink mán vakarè. Tù jaunèsnė už manè. Su manim ates ir màno drauga. Manyjè vérda pỹktis [grùmiasi áistros]. 2. K. savyb. man priklausantis: Štai màno nama. Ati dúok màno láišką. Màno vaika dar maž. Išklausýk ir màno núomonę. Màno lak rodis sustójo. 3. K. savyb. vartojama nurodant pirmuoju asmeniu reiškiamą vei kėją, kuriam priskiriamas veiksmas, išreikštas neveikiamosios rūšies dalyviu: Mà no pasakýti žõdžiai. Vskas čià màno (patiẽs) padarýta [statýta]. àš táu (tù)! sa koma grasinant. Kitų kaitomų kalbos dalių vartosenos pavyzdžių pateikimo eilės tvarka nėra kaip nors griežčiau apibrėžta. Paprastai paradigmos eilės tvarka nėra tokia svarbi kaip, tarkim, semantiniai aspektai, todėl pirmenybė teikiama pastariesiems. 3. ILIUSTRACINIŲ VARToSENoS PAVYZDŽIŲ KIRčIAVIMAS Visi iliustracinių vartosenos pavyzdžių žodžiai pateikiami kirčiuoti, išskyrus vienskiemenius nesavarankiškų kalbos dalių žodžius – dalelytes, jungtukus, prielinksnius ir kt. Tarnybiniai dviskiemeniai ir daugiau skiemenų turintys bei savarankiški vienskiemeniai žodžiai yra kirčiuojami, pvz.: Àš túoj gr šiu. Mokinia čià laba nuovõkūs, dar nemačiaũ tap aštria protáujančių paaug li. Iliustracijų kirčiavimo pavyzdžiai: bálti, bla, bãlo vksm. […] 2. blykšti: Mataũ, kaip jõs véidas bla. Óda vis labiaũ bãlo. 3. darytis kiek žilam, žilti: Smilkinia jau bla. ãšara dkt. (1) 1. skaidraus sūroko akių liaukų skysčio lašas, išsiskiriantis verkiant: Per skrúostą nuriedjo ãšara. Stóvi ãšaros akysè. Úara ãšarą vãro (verksmas ima). Ei bỹra, bỹra galios ašarlės (flk.). J pro ãšaras [per ãšaras] tãko nemãtė. 2. dgs. v e r k S - m A S : Juokiúosi pro ãšaras. Su ãšaromis prašýti. Jau tà į ãšaras. Vl bùs ãšarų. […] gãlas dkt. (4) […] 4. kelio ar laiko tarpas: Dar nemãžas kẽlio gãlas ik nam (l ko). Gẽ rą dienõs gãlą sugaišaũ poliklnikoje. 5. [sin.] pabaiga: Išbuvaũ nuo (se mi nã ro) pra džiõs ik gãlo. Dienà su galù. Jau vãsaros gãlas. Dárbas ena prie gãlo [į gãlą]. […] skiaũsčias, skiausčià bdv. (4) 1. esantis siauruoju šonu, briauna žemyn arba aukštyn: Dk plytàs skiausčiàs, o ne gulsčiàs ar stačiàs. Šnekdamas js vis braũkė per stãlą skiausčià plãštaka, tarýtum trùpinius šlúostė. […]
146 KALboS KULTūRA | 84 IŠVADoS Apibendrinant paminėtina keletas pagrindinių bŽ iliustravimo metodikos taisyklių. 1. Iliustracijos parodo leksemos semantinį ir sintaksinį junglumą, neretai jomis papildomas reikšmės aiškinimas. 2. Vartosenos pavyzdžiais iliustruojama kiekviena leksema. 3. Vartosena iliustruojama žodžių junginiais ir sakiniais. Pastarųjų rekomenduojama teikti vidutiniškai tris–keturis, nebent labai turtingiems semantiniams ir sintaksiniams žodžio ryšiams parodyti vartosenos pavyzdžių reikėtų daugiau. 4. orientuojamasi į autentiškus, įvairiuose tekstuose rastus vartosenos pavyzdžius. Tačiau iliustracijos gali būti trumpinamos, kitaip koreguojamos. Kai kurie vartosenos pavyzdžiai, ypač šnekamosios leksikos, gali būti ir kuriami, jei tekstuose taisyklingų, tinkamų jų rasti sunku ar neįmanoma. 5. Antraštinis žodis iliustraciniuose žodžių junginiuose ir sakiniuose netrumpinamas. 6. Iliustracijos pateikiamos kirčiuojant visus žodžių junginių ar sakinių žodžius, išskyrus vienskiemenius tarnybinius. Stengiamasi pateikti taisyklingai sukirčiuotų antraštinio žodžio formų, kurias kirčiuojant dažnai klystama. 7. Skliaustai vartosenos pavyzdžiuose vartojami tikslingai. Pasviruoju šriftu laužtiniuose skliaustuose pateikiamos alternatyviosios (t. y. galinčios viena kitą pakeisti) vartosenos pavyzdžių dalys, o paprastuosiuose – fakultatyviosios (t. y. galimos, bet nebūtinos). Prireikus paaiškinti iliustraciją tai daroma paprastuosiuose skliaustuose paprastuoju šriftu. Rašant ir redaguojant bŽ neretai iliustracinių vartosenos pavyzdžių reikia ieškoti ilgai ir kantriai, net jei matyti, kad Google paieškos sistema jų pateikia tūkstančius. Negalima imti pirmų pasitaikiusių ir tuo apsiriboti, juolab kad dabar ši paieškos sistema dažnai pirmiausia teikia pavyzdžius iš visokių (neretai – abejotinos kokybės) elektroninių žodynų, o tai nėra rišlūs tekstai, taigi nėra atspindėta ir realioji vartosena. Iliustracijos – svarbi žodyno straipsnio dalis, padedanti geriau suvokti apibrėžiamą leksinį vienetą, pateikianti nemažai ne tik semantinės, bet ir kitokios (pvz., sintaksinės) informacijos. Todėl jos turi būti atsakingai parenkamos ir ne mažiau atsakingai pateikiamos, ypač norminiuose žodynuose (Jakaitienė 2005: 104). Tai užtrunka, kaip ir kiekvienas kruopštus darbas, bet be tokio darbo negali būti gero žodyno.
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 147 LITERATūRA IR ŠALTINIAI Aleksandravičiūtė S. 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybė tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. bŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. – Prieiga per internetą: http://donelaitis.vdu.lt DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Hudson R. 1988: The linguistic Foundations for Lexical Research and Dictionary Design’. – International Journal of Lexicography 1(4), 287–312. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: www. lkz.lt. LKŽI 1980: „Lietuvių kalbos žodyno“ instrukcija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LNŽ 2008: Jakaitienė E., berg-olsen S. Lietuvių–norvegų kalbų žodynas / Litauisk–norsk ordbok, Vilnius: baltos lankos. LLVV 1972–1996: Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8, Rīga: Zinātne. LLVVe 1972–1996: Latviešu literārās valodas vārdnīca, LU Matemātikas un informātikas institūts, LU Latviešu valodas institūts, Zinātne. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/llvv. LVV 1987: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MLKŽ 2010: Norkaitienė M., Šepetytė R., Šimėnaitė Z. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: baltos lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. Dr. philol. I. Zuicena, LU Latviešu valodas institūts. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/ mlvv. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. PŽ 1984: Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas. Sud. G. Daugėla, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www. lki.lt /LKI_LT/index.php?option=com_content&view=article&id=592&Itemid=1 (žiūrėta 2011 10 12). Terminynas 2004: Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė (Lietuvių kalbos terminynas), Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. Prieiga per internetą: www.terminynas.lt (žiūrėta 2011 10 12).
148 KALboS KULTūRA | 84 VLE 2001–2010: Visuotinė lietuvių enciklopedija 1–18, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. WCD 1996: The New International Webster’s Comprehensive Dictionary of the English Language, Deluxe Encyclopedic Edition, Florida: Trident Press International. ŽūE 1998: Žemės ūkio enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. БAСРЯ 2004–2010: Большой академический словарь русского языка 1–14, Москва, Санкт-Петербург: Наука. СРЯ 1988: Ожегов С. И. Словарь русского языка, Москва: Русский язык. Interneto tekstų ištekliai, naršyti paieškos sistema Google. Gauta 2011 10 21 SELECTIoN oF ILLUSTRATIVE EXAMPLES oF ACTUAL USAGE AND THEIR PRESENTATIoN IN THE BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summary The paper aims at introducing the presentation of illustrative examples of actual usage in the Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) and focus on some debatable issues. Illustrations make an important part of a dictionary entry; they help to better understand the lexical unit which is being defined in the entry. Illustrative examples in dictionaries show possibilities and specific features of the combinability of lexical units, their semantic and syntactic relations, add to the explication of their meaning. In Lithuanian they also show the correct accentuation pattern. Depending on the scope of a dictionary, its aim, structure and other issues of lexicographic methodology and techniques, illustrations are given in different ways. The main rules of giving illustrations in the Dictionary are as follows: examples of actual usage illustrate each lexeme; the illustrations include word combinations and sentences; examples of authentic, actual usage are given preference; however, the illustrations can be shortened, amended, produced by the author; the head word in illustrative word combinations and sentences is usually given in full; illustrations are given by accentuating all words of word combinations or sentences, except for monosyl-
D. MURMULAITYTĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno iliustracinių pavyzdžių atranka ir pateikimas 149 labic functional words; illustrative examples tend to have the forms of the head word with errors of accentuation; brackets in examples indicate parts of examples of alternative usage [in square brackets] or parts of examples of optional usage (in round brackets). Examples illustrating the usage of the head (lexical) word should be selected with care and responsibility; so should they be presented in dictionaries. This is especially relevant for normative dictionaries, such as the Dictionary of Standard Lithuanian. KEY woRDs: illustrative example of actual usage, general dictionary, lexeme, word combination, sentence. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]