Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku „kai“ vartosenos atvejis

98 Kalbos Kultūra | 84 RITA MILIŪNAITĖ lietuvių kalbos institutas VIENas PrIJuNGIaMŲJŲ laIKo saKINIŲ su JuNGtuKu KAI VartosENos atVEJIs EsMINIAI žodžIAI: sintaksė, prijungiamieji laiko sakiniai, sintaksės naujovės, vertimas, norminimas. 1. ĮVaDINĖs Pastabos Daugiau kaip prieš dešimtmetį Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje svarstant rengiamų Kalbos patarimų (toliau – KP) sintaksės normas ir nukrypimus nuo jų, buvo atkreiptos akys į vartosenoje dažnėjantį vieną lietuvių kalbai nebūdingą prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai atvejį. remtasi Dabartinės vartosenos kartotekos duomenimis1, tuomet dar ne itin gausiais šios rūšies pavyzdžių. buvo pastebėta, kad tiek žiniasklaidoje (verstinėje informacijoje), tiek verstinėje grožinėje ir populiariojoje literatūroje kai kurie sakiniai su jungtuku kai sukuria nenatūralų pagrindinio ir šalutinio veiksmo santykį, pavyzdžiui (paryškinta mano. – R. M.): Jie buvo vedę tik prieš šešis mėnesius, kai jų ką tik susikurtas laimingas gyvenimas pradėjo braškėti. (2003, saviugdos knyga, vert. iš anglų k.) lietuviškai mąstant, šio sakinio mintis, atsižvelgiant į kontekstą, galėtų būti reiškiama keleriopai, pavyzdžiui: Jie buvo vedę (arba: susituokė) tik prieš šešis mėnesius, o (ir) jų ką tik susikurtas laimingas gyvenimas jau pradėjo braškėti. Nors jie buvo vedę (arba: susituokę) tik šešis mėnesius, jų ką tik susikurtas laimingas gyvenimas pradėjo braškėti. Praėjus vos šešiems mėnesiams po vedybų, jų ką tik susikurtas laimingas gyvenimas pradėjo braškėti. 1 Plačiau apie kartoteką žr. Miliūnaitė 2009: 100–106. r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 99 Per laiką matyti, kad vartosenoje panašūs padėmeniui išversti sakiniai su kai ir toliau plinta, be to, šį atvejį reikia kur kas tiksliau apibrėžti. taigi straipsnio tikslas – panagrinėti naujus vartosenos duomenis ir mėginti patikslinti KP rekomendacijos apibrėžtį bei papildyti teikinį, t. y. pasiūlyti įvairesnių galimų norminės raiškos būdų. 2. KP rEKoMENDacIJa: MĖGINIMas aPIbrĖžtI Į KP minimasis atvejis buvo įdėtas prie sakinių jungimo klaidų, aptariant jungtuko kai vartoseną2: kai vert. ntk. = ir, ~ dviem veiksmams gretinti: Du medžiotojai medžioja miškuose, kai (=ir) vienas iš jų staiga sukniumba. Tėvas su dukterimi keliavo per dykumą, kai (=ir) jis pasijuto blogai (| Kai tėvas su dukterimi keliavo per dykumą, jis pasijuto blogai). Vart. laiko šalutiniams sakiniams jungti: Buvo pietų metas, k a i jis grįžo iš miestelio. Pažiūrėsim, k a i dugną dėsim. Kaip matyti, taisomasis reiškinys nusakytas labai glaustai. rekomendacija iššifruotina taip: jungtukas kai dviem veiksmams gretinti yra verstinis nevartotinas reiškinys, o vietoj jo teikiamas jungtukas ir arba ktos raiškos priemonės. Vadinasi, taisymo pagrindas – netinkamai reiškiamas dviejų veiksmų santykis. sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai su kai, kaip ir visi sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, lietuvių kalboje įprastai rodo pagrindinio dėmens veiksmą esant svarbesnį už šalutinio dėmens veiksmą, o KP rekomendacijos apibrėžtimi pasakoma, kad šalutiniai laiko dėmenys su kai netinka tada, kai tarp dviejų veiksmų yra gretinamasis santykis. taisymų KP pateikta nedaug ir neįvairių, todėl naujo sintaksės reiškinio esmės jie iki galo dar negalėjo atskleisti. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad kaip vienas iš galimų antrojo KP taisyto pavyzdžio variantų taip pat duodamas sudėtinis prijungiamasis sakinys su kai, tik veiksmų santykis pakeistas ne į gretinamąjį. Pagrindinio sakinio dėmens veiksmas, reiškiamas 2 žr. Kalbos patarimai. Kn. 2. Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai. sud. rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas labutis ir aldonas Pupkis, vyr. red. aldonas Pupkis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 2-as leid. 2005, 29–30. 100 Kalbos Kultūra | 84 veiksmažodžiu keliavo, ir šalutinis, prijungtas jungtuku kai – keliavo, kai pasijuto, teikinyje sukeisti vietomis: kai keliavo, pasijuto. taigi apibrėžtis „dviem veiksmams gretinti“ turi būti tikslinama. 3. NauJI VartosENos FaKtaI Ir JŲ tYrIMo GalIMYbĖs Pastarojo dešimtmečio vartosenos stebėjimas leidžia teigti, kad nenatūraliai sukonstruotų (paprastai – išverstų) sakinių su jungtuku kai daugėja (paryškinti pagrindiniai ir šalutiniai veiksmai ir jų atlikėjai): sekmadienį netoli takomos miesto (Vašingtono valstija) buvo nušauti keturi policininkai. Pranešama, kad pareigūnai sėdėjo kavinėje prieš pamainos pradžią ir dirbo su savo kompiuteriais, kai pro duris įėjo šaulys ir ėmė šaudyti. (lrytas.lt 2009 11 29) Pranešama, kad per neeilinį incidentą žuvo vienas žmogus. Policininkas stovėjo ir kalbėjo telefonu, kai pastatai įgriuvo. tačiau oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta. skelbiama, kad įgriuvusių pastatų gyventojai spėjo evakuotis. (lrytas.lt 2010 06 01) žmonės rinkosi į biurus po pietų pertraukos, kai ginkluotas vyriškis įžengė į didžiulį korporacijos „Discovery“ pastatą JaV sostinės šiaurėje. [...] Buvo beveik penkta valanda vakaro, kai pasipylė mažiausiai dvi šūvių papliūpos. (lrytas.lt 2010 09 03) rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje gyvenantis danijilas Korotkichas ramiai su tėvais vaikštinėjo paplūdimiu, kai atkreipė dėmesį į keistą saulėje ryškiai spindintį daiktą. (lr 2011 03 31) tokiems atvejams nagrinėti būtinas platesnis kontekstas, kuris paprastai išryškėja daugiau nei iš vieno sakinio. svarbu atsižvelgti ne tik į sintaksinį, semantinį (žr. Pajėdienė 2008), bet ir į komunikacinį (informacijos perteikimo) prijungiamųjų laiko sakinių su kai aspektą. 4. NorMINĖ suDĖtINIŲ PrIJuNGIaMŲJŲ laIKo saKINIŲ su KAI raIŠKa PrasMINIŲ rYŠIŲ Ir aKtualIosIos saKINIo sKaIDos PožIūrIu Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje teigiama, kad prijungiamuosiuose sakiniuose su jungtuku kai dėmenų laiko santykis „yra neapibrėžtas ir priklauso nuo tariniais einančių veiksmažodžių reikšmės, atliepiamųjų žodžių r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 101 ir kitų sandaros ypatybių“ (DlKG 2005: 680)3. be to, laiko sakiniams būdingas dėmenų tariniais einančių veiksmažodžių laikų derinimas: veiksmažodžių laikai abiejuose dėmenyse dažniausiai sutampa, o nuo veikslų santykio priklauso vienalaikiškumo arba veiksmų sekos reikšmės (ten pat). aiškumo dėlei, remiantis DlKG teiginiais ir pavyzdžiais (DlKG 2005: 681–682), laiko sakinių dėmenų santykiai pavaizduoti 1-oje lentelėje. 1 lENtElĖ. sudėtinių prijungiamųjų laiko sakinių su kai veiksmų santykis45 Veiksmų santykiai Pagrindinis dėmuo Šalutinis dėmuo Pavyzdžiai iš DlKG4Pastabos 1. Vienalaikiai veiksmai, sutampatys tik iš dalies: 1.1. veiksmai sutampa visą laiką eigos veikslas eigos veikslas (1) Kai saulelė tekėjo, mūsų linai žydėjo. Šalutinis veiksmas yra foninis5. 1.2. veiksmai sutampa tik tam tik ru momentu ar laiko tarpu įvykio veikslas eigos veikslas (2) Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį. Šalutinis veiksmas yra foninis, ilgesnis (tęstinis), o pagrindinis veiksmas tam tikru momentu įsiterpia į šalutinį. 1.3. veiksmai dažnai sutampa tam tikru momentu eigos veikslas įvykio veikslas (3) Kai du draugai pasiekė miestą, turgus buvo pačiame įkarštyje. Pagrindinis veiksmas yra ilgesnis (tęstinis), o šalutinis veiksmas tam tikru momentu įsiterpia į pagrindinį. 2. laike tapatūs veiksmai (jų trukmė labai trumpa arba į ją apskritai neatsižvelgiama) įvykio veikslas įvykio veikslas (4) aš net nusigandau, dėde, kai tu mudu prakalbinai. sukeitus dėmenis vietomis, veiksmų eiliškumas išryškėja: šalutinis veiksmas vyksta prieš pagrindinį. 3 Plačiau apie prijungiamuosius laiko sakinius žr. Pajėdienė 2004: 35–53. 4 Glaustumo sumetimais DlKG pateiktos sakinių šaltinių nuorodos praleidžiamos; veiksmus reiškiantys veiksmažodžiai paryškinti. 5 Pagrindinio ir šalutinio dėmens prasminiams santykiams atskleisti sintaksės specialistai vartoja fono ir figūros sąvokas (plg. Pajėdienė 2008, kur remiamasi l. talmy’io darbu: talmy 1978). 102 Kalbos Kultūra | 84 3. Nevienalaikiai veiksmai: 3.1. veiksmai eina vienas po kito eigos veikslas įvykio veikslas (5) Kai labai pavargstu, miegu iki pusiaudienio. Šalutinis veiksmas vyksta prieš pagrindinį. 3.2. veiksmai eina vienas po kito įvykio veikslas įvykio veikslas (6) Kai jau saulė nusėdo už girių ir vieversėlis nuskrido miegoti, atlėkė pelėda. Šalutiniai veiksmai vyksta prieš pagrindinį. 4. atvirkštinis dėmenų prasmės santykis, kai veiksmo laiką žymi pagrindinis dėmuo, visada einantis prieš šalutinį: 4.1. veiksmai vyksta vienu metu eigos veikslas eigos veikslas (7) Buvo sumos metas, kai jis grįžo iš ganyklų su apinasriais. Pagrindinis veiksmas yra foninis, jam vykstant, vyksta ir šalutinio sakinio veiksmas. 4.2. veiksmai tam tikru momentu vyksta vienu metu eigos veikslas įvykio veikslas (8) Diena jau slinko vakarop, kai užvažiavę ant kalnelio, jiedu pamatė gimtąjį kaimą. Pagrindinis veiksmas yra foninis, jam vykstant, įvyksta šalutinio sakinio veiksmas. Nagrinėjant sudėtinių prijungiamųjų laiko sakinių su kai veiksmų santykius, pagal aktualiąją sakinio skaidą svarbu nustatyti skirtingą sakinio dalių informacijos krūvį, t. y. išsiaiškinti, kaip reiškiama tema ir kaip rema6. lietuvių kalboje tema dažniausiai eina prieš remą, o jeigu remą norima pasakyti anksčiau, sakinio pradžioje, ji pabrėžiama arba intonacija, arba atvirkštine žodžių tvarka (DlKG 2005: 646–647). 6 Plg.: „ta sakinio atkarpa, kuri nusako iš situacijos ar konteksto žinomus dalykus, vadinama tema, o naują, aktualią informaciją pateikianti atkarpa – rema“; lKE 2008: 19). taigi galima sakyti, kad tema atlieka teksto siejamąją funkciją, o rema – informuojamąją. Veiksmų santykiai Pagrindinis dėmuo Šalutinis dėmuo Pavyzdžiai iš DlKG Pastabos r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 103 1-os lentelės pavyzdžiuose temą ir remą galima skirti taip: (1) šalutinis dėmuo [tema] + pagrindinis dėmuo [rema]: š [t] + p [r]; (2) šalutinis dėmuo [tema] + pagrindinis dėmuo [rema]: š [t] + p [r]; (3) šalutinis dėmuo [tema] + pagrindinis dėmuo [rema]: š [t] + p [r]; (4) pagrindinis dėmuo [rema] + šalutinis dėmuo [tema]: p [r] + š [t]; (5) šalutinis dėmuo [tema] + pagrindinis dėmuo [rema]: š [t] + p [r]; (6) šalutinis dėmuo [tema] + pagrindinis dėmuo [rema]: š [t] + p [r]; (7) pagrindinis dėmuo [tema] + šalutinis dėmuo [rema]: p [t] + š [r]; (8) pagrindinis dėmuo [tema] + šalutinis dėmuo [rema]: p [t] + š [r]. 1–6 pavyzdžiuose šalutiniu dėmeniu reiškiama tema ir ji, esant neutraliai sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenų tvarkai, eina prieš pagrindinį dėmenį, kuriuo reiškiama rema, išskyrus 4-ąjį pavyzdį, kur dėmenų tvarka atvirkštinė. 7 ir 8 pavyzdžiuose, kaip ir pažymėta DlKG, dėmenų prasmės santykis atvirkštinis: pagrindiniu dėmeniu reiškiama tema, šalutiniu – rema, bet svarbu, kad tema ir čia eina prieš remą. Galinės remos pozicija laikoma daugelio indoeuropiečių kalbų polinkiu ir beveik – kalbų universalija (žr. Griškevičienė 2008: 25 ir ten nurodytą literatūrą). 5. orIGINalo Ir VErtIMo PalYGINIMas: VEIKsMŲ saNtYKIs aKtualIosIos sKaIDos PožIūrIu Kadangi nagrinėjamų sakinių, kaip minėta, daugiausia pasitaiko verstiniuose tekstuose, būtų pravarti verstinio ir originalaus teksto lyginamoji analizė. tačiau verstinius žiniasklaidos tekstus palyginti su originalu beveik nėra galimybių, nes paprastai žiniasklaida, pateikdama užsienio informaciją, remiasi ne vienu šaltiniu, o pačių šaltinių labai tiksliai nenurodo. todėl lieka remtis kitais prieinamais verstiniais tekstais ir jų originalu, šiuokart – pluoštu grožinės ir mokslo populiarinamosios literatūros pavyzdžių (žr. 2-ą lentelę; pavyzdžiuose paryškinti prijungiameji jungtukai, o vertime – ir pagrindinio bei šalutinio veiksmo ir juos atliekančių veikėjų raiška). 104 Kalbos Kultūra | 84 2 lENtElĖ. originalo sakinių su šalutiniu laiko dėmeniu ir vertimo palyginimas (p – pagrindinis dėmuo, š – šalutinis dėmuo, t – tema, r – rema) originalas (anglų k.) Vertimas originalas ir vertimas aktualiosios skaidos požiūriu (1) In November 1997 the team was surveying where we now stood, just a couple hundred yards from the village, when one of its members spotted a fragment of a hominid skull. 1997 m. lapkritį grupė žvalgė vietovę, kur dabar stovėjome, – vos už poros šimtų metrų nuo kaimo, – kai vienas iš jos narių pastebėjo hominidų kaukolės fragmentą. (NGl 31) p [t] + š [r] (2) George McGowan already had the front door open when his father-in-law arrived and honked the car horn loudly. Kai atvažiavęs uošvis pasig nalizavo, džordžas Makgovanas jau laukė atsidaręs laukujes duris. (Du 99) originalas: p [t] + š [r]; vertimas: š [t] + p [r] (3) I was filing yet another routinely tragic story of a driveby fatality when my editor, Daniel aronstein, leaned into my cube, said “catch,” […]. Rašiau dar vieną tragišką istoriją, pasibaigusią mirtimi, kai redaktorius danielis Aronšteinas, kyštelėjęs galvą į mano narvelį, šūktelėjo „gaudyk“ ir [...]. (b 10) p [t] + š [r] (4) His unit had been resting in a safe house when their lookout was gutted outside the door where he stood guard. žvalgai ilsėjosi, kai už saugomų durų buvo papjautas jų sargybinis. (b 196) p [t] + š [r] (5) Kim’s claw-hands trembled as she reached up, hooked her fingertips over the lever and pulled down. surištos Kimės rankos virpėjo, kai pirštų galiukais užkabino svirtį ir trūktelėjo žemyn. (b 17) p [t] + š [r] (6) He watched through the window as the sleek little aircraft lifted smoothly off the runway and took to the wide blue-and-white sky above Honolulu. Jis žiūrėjo pro langą, kai mažytis blizgantis lėktuviukas sklandžiai atsiplėšė nuo žemės ir pakilo į erdvią dangaus mėlynę virš Honolulu. (b 176) p [t] + š [r] r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 105 Išnagrinėjus pateiktus pavyzdžius7, matyti, kad dažniausias sudėtinių prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai modelis toks: pagrindinio sakinio veikėjas ką nors veikia; jo veiksmas dažniausiai yra tęstinis ir reiškiamas eigos veikslo veiksmažodžiais (žvalgė, rašė, ilsėjosi, žiūrėjo ir pan.). tuo metu kas nors atsitinka, ir tas antrasis veiksmas, reiškiamas įvykio veikslo veiksmažodžiais (pastebėjo, šūktelėjo, atsiplėšė ir pan.), sudaro šalutinio laiko dėmens, prijungiamo jungtuku kai, pagrindą. aktualiosios skaidos požiūriu tokio modelio verstiniuose sakiniuose pagrindiniu dėmeniu reiškiama tema – žinomas iš konteksto arba informaciškai antraeilis dalykas, o šalutiniu laiko dėmeniu – rema, t. y. nauja, iki tol neminėta ir (arba) už antraeilę svarbesnė mintis. tai atitinka 1-os lentelės 8-ą DlKG pavyzdį (4.2 atvejį), taigi atvirkštinį sakinio veiksmų prasmės santykį, kuris lietuvių kalboje nėra itin dažnas, greičiau išimtinis ir greičiausiai būdingas tik tam tikro apibrėžto turinio sakiniams (pagrindinio dėmens veiksnys paprastai reiškiamas laiko sąvoką žyminčiais daiktavardžiais). anglų kalbos, kuri yra analitinė, žodžių tvarka gerokai griežtesnė nei sintetinėse kalbose, ir galimybės sakinio aktualiąją skaidą reikšti žodžių tvarka gana ribotos: fiksuota žodžių tvar ka joje pirmiausia reiškiami sakinio dalių gramatiniai santykiai, o ne sakinio informacinė struktūra (plg. Griškevičienė 2008: 25). todėl vertimų tyrėjai teigia, kad anglų kalboje „sakinys sudaromas pagal sintaksinę žodžių ir jų junginių funkciją, o lietuvių kalboje daug svarbesnė logika: nauja informacija keliama į sakinio pabaigą, taigi verčiant tenka transformuoti žodžių tvarką sakinyje“ (Navickienė, Kasteckaitė 2010: 44). Kitaip tariant, kad būtų tiksliai perteikta komunikacinė sakinio struktūra, verčiant tekstą iš anglų kalbos gali prireikti pakeisti sakinio sintaksinę struktūrą. Kadangi lietuvių kalboje daug įprasčiau temą (nagrinėjamų sakinių atveju – veiksmo laiką) reikšti šalutiniu laiko dėmeniu, o remą – pagrindiniu, nesvarbu, kur būtų šalutinis dėmuo – prieš pagrindinį ar po jo, 2-os lentelės verstieji sakiniai, išskyrus (2), turėtų būti redaguojami. 6. GalIMI lIEtuVIŠKos raIŠKos būDaI trumpos, tikėtina, iš anglų kalbos (net jei tai šaltinyje nenurodoma) verstos žinutės rašytinėje (spausdintoje ir interneto) žiniasklaidoje apie įvai7 Pažymėtina, kad šalutiniai laiko dėmenys originalo kalboje prijungiami jungtukais when (dažniausiai), as ir kartais (nors iš pateiktų pavyzdžių nematyti) while. 106 Kalbos Kultūra | 84 riausius pasaulyje pasitaikančius nutikimus pateikiamos panašiu stiliumi ir tokio pat modelio (p [t] + š [r]) sakiniais, kaip ir 2-osios lentelės pavyzdžiuose. 3-ioje lentelėje greta pluošto pavyzdžių iš žiniasklaidos nurodoma bent po vieną galimą kitokį – lietuvių kalbai įprastą raiškos būdą. tai svarbu, ieškant įvairesnių atitikmenų, nei pateikta KP. Ir vartosenos pavyzdžiuose, ir taisymuose paryškinta pagrindinių ir šalutinių veiksmų ir juos atliekančių veikėjų raiška. 3 lENtElĖ. Galimi lietuviškos raiškos būdai vietoj verstinių prijungiamųjų laiko sakinių su kai Vartosena taisymai taisymų komentarai (1) Kartą benamių centre savo biure tvarkiau dokumentus, kai į mano duris pasibeldė viena ypač vaidinga mokinė. Ji nenorėjo atlikti jai skirtų žduočių. (bernardinai. lt 2011 01 26) Kartą, kai benamių centre savo biure tvarkiau dokumentus, į mano duris pasibeldė viena ypač vaidinga mokinė. Šalutinis laiko aplinkybės dėmuo paverčiamas pagrindiniu, buvęs pagrindinis – šalutiniu. (2) septyniolikametė Vumilija Makojė (Vumilia Makoye) vakarieniauja, kai už lango išgirsta triukšmą. Vimulijos mama Džemė (Jeme) kaipmat puola prie durų norėdama jas užremti. Per vėlai. (r (b ir J) 2010 11 13) Vakarieniaudama septyniolikametė Vumilija Makojė (Vumilia Makoye) už lango išgirsta triukšmą. Vietoj šalutinio dėmens su kai pagrindinio veiksmo laikas reiškiamas pusdalyviu. (3) birželio 5-ąją devynių mėnesių dvynės Isabella ir lola gulėjo savo lovytėse, kai jų tėvai Pauline ir Nickas Koupparisai išgirdo verksmą. atbėgę į kambarį tėvai išvydo kruvinas savo atžalas ir jas užpuolusią lapę. (lr 2010 07 24) birželio 5-ąją, kai devynių mėnesių dvynės Isabella ir lola gulėjo savo lovytėse, jų tėvai Pauline ir Nickas Koupparisai išgirdo verksmą. Šalutinis dėmuo paverčiamas pagrindiniu, o buvęs pagrindinis – šalutiniu. r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 113 konstrukcijų, o jų vietą užima netinkamai prijungti šalutiniai laiko sakinių dėmenys. Šį teiginį galėtų geriau patvirtinti išsamesnis (kartu ir statistinis) dabartinės vartosenos tyrimas, originalių ir verstinių tekstų lyginamoji analizė. bet jau dabar galima sakyti, kad kai kurie iš jų vartojami pagal anglų kalbos modelį, dėl kurio kai kada pasidaro neskaidrūs prasminiai sudėtinio sakinio dalių ryšiai, atsiranda dviprasmiškumo pavojus, o tai, be abejo, kenkia komunikacijai. Iš nagrinėtų vertimų sakinių analizės matyti, kad netinkamai sukonstruotuose (padėmeniui iš anglų kalbos išverstuose) prijungiamuosiuose laiko sakiniuose su kai veiksmų santykis dažniau esti ne gretinamasis, nes abu veiksmai vyksta ne kaip lygiaverčiai, o vienas veiksmas yra foninis – iš dalies sutampantis su pagrindiniu arba ankstesnis už jį. lietuvių kalboje foninį veiksmą dažniau linkstama reikšti ne pagrindiniu, o šalutiniu sakinio dėmeniu. aktualiosios skaidos požiūriu foninis veiksmas paprastai yra tema, o pagrindinis veiksmas – rema. tad ir neutralus sakinio modelis turėtų būti š [t] + p [r] arba atvirkštine dėmenų tvarka: p [r] + š [t], o padėmeniui verstų sakinių modelis yra p [t] + š [r]. taigi Kalbos patarimuose pateiktą šio modelio sakinių taisymų apibrėžtį reikia tikslinti, atsižvelgiant į aktualiąją sakinio skaidą. rekomendacijoje turėtų būti nurodyta, kad šalutiniai prijungiamųjų laiko sakinių dėmenys su kai netinka konstruoti tokiems sudėtiniams prijungiamiesiems laiko sakiniams, kurių pagrindiniu dėmeniu pasakomas jau žinomas dalykas (tema), o šalutiniu – nauja informacija (rema), ir pagrindinio dėmens veiksmas yra fonas šalutinio dėmens veiksmui. Kaip tinkamiausi pakaitai turėtų būti teikiamos dalyvinės, padalyvinės ir pusdalyvinės laiko aplinkybės, kurios atstotų verstinio modelio pagrindinį dėmenį, taip pat pagrindinio ir šalutinio dėmens sintaksinių vaidmenų sukeitimas, perkeliant jungtuką kai, ir tik retesniais atvejais – sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. ŠaltINIaI alfa.lt – interneto naujienų portalas http://www.alfa.lt. b – James Patterson, Maxine Paetro. Bikinis. Iš anglų kalbos vertė rima Kardelytė. Vilnius: alma littera, 2009. originalas: James Patterson, Maxine Paetro. Swimsuit. 2009. bernardinai.lt – interneto portalas http://bernardinai.lt. delfi.lt – interneto naujienų portalas http://www.delfi.lt. 114 Kalbos Kultūra | 84 Du – sandra brown. Dūmų uždanga. Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė. Vilnius: alma littera, 2010. originalas: sandra brown. Smoke screen. New York: simon & schuster, 2008. lrytas.lt – interneto naujienų portalas http://www.lrytas.lt. lr – dienraštis Lietuvos rytas. lž – dienraštis Lietuvos žinios. NGl – Mokslo populiarinamasis žurnalas National Geographic Lietuva. Alma littera, 2010, nr. 7 (10). originalas: National Geographic. r (b ir J) – dienraštis Respublika (priedas Brigita ir Julius). lItEratūra DlKG 2005: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. red. Vytautas ambrazas. 4-as pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Griškevičienė a . 2008: reminių lietuvių kalbos pagrindinių sakinio dalių perteikimas norvegų kalboje. – Kalbotyra 58(3), 25–34. lKE 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas ambrazas. 2-as patikslintas ir papildytas leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Miliūnaitė r. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Navickienė G., Kasteckaitė D. 2010: Gramatinių ir leksinių transformacijų panaudojimo aspektai stephen J. Dubnerio ir steven D. levitto knygos „Freakonomics“ vertime. – Kalbų studijos 16, 44–49. Pajėdienė J. 2004: Dabartinės lietuvių kalbos prijungiamieji laiko sakiniai. – Acta linguistica Lithuanica 50, 35–53. Pajėdienė J. 2008: Kai kurie prijungiamųjų laiko sakinių semantikos aspektai. – Lietuvių kalba. Prieiga per internetą: http://www.lietuviukalba.lt/ index.php?id=109 (žiūrėta 2011 11 10). talmy l. 1978: Figure and Ground in complex sentences. – Greenberg J. H., Ferguson ch. a., Moravcsik E. a. (eds.), Universals of Human Language 4. Syntax. stanford: stanford university Press, 625–652. Gauta 2011 11 21 r. MIlIūNaItĖ. Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai vartosenos atvejis 115 suborDINatE clausEs WItH tHE coNJuctIoN KAI: a casE stuDY Summary the paper analyses a type of subordinate clauses with the conjunction kai, which are not characteristic of lithuanian. currently, they tend to appear in texts translated from English (cf. He watched through the window as the sleek little aircraft lifted smoothly off the runway and took to the wide blue-and-white sky above Honolulu). Word order in English, due to its analytical character, is much more fixed than in lithuanian, which is a synthetic language. therefore, the word order in an English sentence has limited possibilities to express functional sentence perspective. In English, it first of all expresses grammatical relationships between words rather than the information structure of the sentence. the above syntactic pattern has been adopted from English, which makes ample use of the conjunctions when, while and as rendered in lithuanian as kai. It consists of the main clause, which expresses background information (rendered by an imperfective verb), and a subordinate clause, which focuses on the main action or activity (rendered by a perfective verb). From the point of view of functional sentence perspective, the theme of a sentence is expressed by the main constituent and the rheme—by the subordinate constituent. such sentences in actual lithuanian usage were noticed more than a decade ago, and their number tends to increase. In the publication on usage recommendations Kalbos patarimai (2003) an attempt was made to define such sentences; there was also a proposal made to amend them; however, the data of their actual usage was scarce. after collecting more data, they were analysed from the point of view of the functional sentence perspective. as a result, we can see that lithuanian tends to express the relationship between an action or activity in the main clause and action or activity in the subordinate clause in a completely different way: the theme is expressed by the subordinate clause with the conjunction kai, and the rheme is expressed by the main clause. an inadequate translation of the clauses of time with the conjunction kai sometimes causes confusion. therefore, background timing of the action or activity in standard lithuanian should be expressed in other ways, mainly by participial, half-participial and gerundial adverbial modifiers of time, sometimes by subordinate clauses, where actions or activities in the two clauses go in parallel, are contrasted on an equal basis. KEy woRds: syntax, subordinate clauses of time, syntactic innovations, translation, codification. rIta MIlIūNaItĖ lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius [email protected]