Irenai Ermanytei – 75-eri

V. Če nė. I enai e many ei 75-e i 239 VIOLETA ČERN L'is i u o delle lingue Lie u ių I enAI e MAnYTeI 75-e I nugã ių kaime, se e chilome i da Ku šnų, Po ilo Zenono e manio e K is ina Pe ai y ė amiglia nel 1937 anni, pe s esso liepų žydėjimą, 3 luglio gio no, gimė duk ė I ena. P ieska iu nelle sue na ali nugã esse i e ano o o abi an i. O a là due sodybos eischliko. Du ienkiemiai, b olini e manių ienkiemiai, i o miškingimi loco ie. Kadaise in e manių sodybą si ascol a e conoscenze sueida ęs u o il illaggio, ma nella casa e a o imo adio appa a o Philips. Sodiečiai qui enida ano nusi o og a o i a i s en i i p ogomi o pasida si i a i di documen i I ene's pad e, che u a giminė chiama a Žaniu, a e a ano inio ikojį appa ecchio o og a ico. Sodyboje ūžė il suo sumeis au as ėjo molūnas, gaminęs elek os ene giją, šlamėjo mamy ės puoselė o gia dino con mol epie aisme žių e aisk ūmių, anche 28 bičių a iliais. E u u iimajai kalbininkei sono ekene kopinė i medų, gaudi i spiečius. I ena da in anzia mena una s o ia sulle eb ee, che negli anni del Secondo gue a mondiale e a p iglaudusi la lo o amiglia. I geni o i pe la lo o sal azione e globą già dopo la mo e u ono p emia i con medaglie e diplomi Teisuolii. Da pa umės maž aikams (seimoje be jaunėlės I enos augo jos sesuo) è s a a įskiepy a, le pa ole d'I enos dicendo, la o o eligioneja. Seiše ių anni I ena 240 KALboS KuLTū A | 85 sa a ankiamen e impa o a legge e. Da lib i, gio n aščių, žu nalų, dei quali la lo o casa è s a a accumula a abbondanza. Smu gi nel illaggio nella p ima scuola dal p imo scoglio uscyk è s a a as e i a in e za. Le scienze seconda ie u u a kalbininkė e minò Ku šėnuose. della Li uania e le e a u a insegnan e qui u schia i della memo ia poe ica S asys Anglickis. I ena ama a legge e. A scuola amici mezzo se iamen e, mezzo sche zando le e a a accipina la encyclopedia che camminja nome. 1961 m., e mina a gli s udi Vilniaus pedagoginiame ins i u e, I ena e many ė iniziò la o a e Li u ians kalbos i li e a ū os ins i u e (nuo 1990 m. Lie u ių kalbos ins i u as). I ena ico da che al gio ane dipenden e Ins i u as (ella imase edele gli u a i a) di e o e Kos o Ko sako empiis bu ęs i š en o ė, e in senio i colleghi essi gua dėję con g andiule ispe o. Pa i a a la o a e Dialec ologijos sky iuje (allo a sek o iuje), in segui o passò in Žodynų sky ių. Ie ižinės pazienze ichieden e la o o così sul la o o del ocynininko dopo mol i anni accon e à I ena. e l'inizio e a da en omųjų es i. Solo e mina o le scienze dizionininku non di en i. Lessikog a è ico da che e i ica a ogni igu è, ogni pa ola. Sa o maes o I ena conside a kalbininką ocynininką Joną Paulauską, dal quale lei impa ò paz iai la o a e, si concen a e. LKŽ IX omo (1973) già appa e I enos e many ės come sc i ice del es o dizodyno pa ė, e dallo XVII omo (1996) kalbininkė Dic iona y e edaguoja. Ilgainiui I eną pa aukè an onimai. An onimus lei è chiama ausa alla sua i a amo e. Pe ché an onimus? I ena giokaudama dice che qui colpa degli oppos i uni à di e lo a dēnis, ma pe iloso ie examina es i uscusi p op io p op io ques o ques ione. Gė is e malis, buia e chia a, ne o e bal as, pesan i e legge o, o i e debolnos, a e ma e e nega e... Da p iešp iešų suna s y a g andinė i da ė p adia al p imo p imo pa olaio di ale ca a e e in Li uania 1985 m. appa ì la sua p epa a an onimų lie u ių kalbos žodynas. I ena e many ė 1993 m. es e nu apgynė dise azione Li u ians kalbos an onimija i an onimai. An onimai a si p i akino u o I enos men is: an onimine paes di pa ole lei uscic pama o leggidama es o, esco a ascolydamasi adio. Medziaaga kaupiama, le gausėja. 2002 m. lei p epa a Mokyklinį lie u ių kalbos an onimų žodyną, 2003 m. solidų An onimų žodyną, nel quale 5259 an onimų lizdai. Medziaga accol a da en isimma Li u ians lingua dizodyno omų, g ožinės li e a ū os, au osakos, pe iodikos. I ena da syk da lessikog a inesa p a ica si gi a e so eo ia. M. 2008 appa e la sua monog a ia An onimija i an onimai. V. Če nė. I enai e many ei 75-e i 241 Ci ca le pa ole di accol a spedizioni, delle quali bu a pe 50, I ena pa la come su des ino do aną. La p ima più imp essionan e. m. lei, ke i o 1958 co so s uden è, guida in Va nius. spedizione è guida a il p o esso e Vladas G ina eckis. Più a di, già la o ando Ins i u e, è ekę šnekin i a ka učių sėdin į ke džių Pelesojè, al a ol a ódūnėje, Ge čiuose, con e sa si con Kùpiškio k aš o pe sone, pa bin i ma cinkoniškius, ascol is dzūkiškų melodijų. o quale mi acolo, quando senu ese ap i ano k aičių sk ynias, poskleisda o inyčius, ke u nyčius, šešianyčius. I ena mena spogliosi la memo ia Kazimie ą Pakalką, che is nešioda ęs seno inio magne o ono mediniu co puso, didžiulį, sunkų, kokį dieci kilog amų igoan į. I ena e many ė è mol o la o a a a al i diziona i insieme ad al i p epa ée Li uania TSR upių i eže ų a dyną (1963), F azeologijos žodyną (2001), Mokyklinį a p au inių žodžių žodyną (qua o edizioni 1995, 2000, 1998, 2010). Paskelbė a icoli di lessicog a ia e lessicologia, oponimica, della cul u a della lingua ques ioni nella Kalbos kul ū oje, Lie u ių kalbo y os klausimuose (Ac a Linguis ica Li huanica), Gim ojoje kalboje, al e pubblicazioni. Ilgą empo kalbininkė e a memb o della commissione di alu azione dei conco si dei Jaunųjų ilologų. Così come mol i lib i di edi o e, adu o e da la ians lingua (pod aug con al i ha ado a Mi ologijos enciklopediją), ā dynų, ado ėlių ecenzen ė, di a ie pubblicazioni suda y oja. Sco e e o og a ie, nelle quali innamžin e Ins i u o akimi kos, in occhio k in a elegan iška š iesiaplaukė dama. Veide caluma, anquuma, san ū i šypsena. Teko sen i o sen i e dicendo: be galo nuoši di, jau i, do a. Oppu e: è l'unico uomo con cui nemmeno io non sono iusci o a a o en a si. Due ol e I ena e many ė (d auge con al i) è p emia a Li uania scienza p emija 1996 m. pe la o o p esso Lie u ių kalbos žodyno, 2002 m. pe la o o p esso F azeologijos žodyno. Plu imos annos, dolce I ena! Rice u o 2012 11 05