Pavydėtina profesoriaus Vito Labučio darbų ir veiklos įvairovė

232 Kalbos Kul ū a | 85 Pe sonalijos ALBINAS DRUKTEINIS Klaipėdos uni e si e as PaVYDĖ ina P oFeso iaus Vi o labuČio Da bŲ i VeiKlos ĮVai oVĖ P oginiame s aipsnyje pap as ai ikimės mokslo da bų i ki okios eiklos apibūdinimo, asmenybės a skleidimo. ai, be abejo, u ė ų bū i. be , ki a e us, jubiliejų p ogomis p isiklausoma žodžiu sakomų apibūdinimų i ai nebū ų jokia naujiena nei pačiam p ogininkui, nei ki iems. Mokslininkui u bū e esni į ai ūs, ne gi poleminiai pasamp o a imai skelb ų jo y imų emomis, ki ų mokslo da bų klausimais. odėl šiame, kad i p oginiame, s aipsnyje daugiausia dėmesio bus ski iama ne umpame mokslininko ke- lyje skelb ų y imų, apž algų, a ski ų pas abų komen a ams bandan įž elg- a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė 233 i juose naudingiausius (žinoma, subjek y iu ž ilgsniu) kalbos mokslui eiginius, apibūdinimus, poziciją. P o eso ių Vi ą labu į žinome pi miausia kaip sin aksininką, jono ja- blonskio, jono balke ičiaus lie u ių kalbos sin aksės y imų i ap ašų ę- sėją. Da 1976 m. išleis oje mokomojoje knygoje Žodžių junginių p oblemos (labu is 1976) pa eik os žodžių junginių klasi ikacijos, ypač sin aksinė se- man inė, y a pag indas apibūdin i žodžių junginius bei žodžių yšius i kalbos sin aksės ap ašuose, i aukš ųjų mokyklų sin aksės ku se. Kad i kiek į ai ių y imų bei junginių ap ašų beskai y um, is iek į ikinamiau a odo sujungiamuoju yšiu susijusių žodžių po ų nesky imas p ie junginių, p e- dika iniu cen u einančių žodžių yšio suskaidymas į žodžių junginio yšį i sakinio p edika inį yšį, . y. in e p e acija kaip d iejų ski ingų lygių yšio, ka u pag įs as i pa adinimo p edika inis junginys a sisakymas. Į ai- ios sin aksinio ap ašo k yp ys siūlo i ki okias sin aksinių yšių in e p e- acijas, be is dėl o aip į ikinamai jos nea odo lyginan su a sin aksinių yšių samp a a, ku i siejama su iš ik o ės pažinimo kylančiomis i eikš- miniais žodžiais pe eikiamomis sin aksinėmis sąsajomis. iesa (ne engian polemikos), iki šiol nepa yks a nuosekliai paaiškin i sudė inio žodžių jun- ginio są okos. laikan junginiu d iejų sa a ankiškos leksinės eikšmės žo- džių, susijusių pa aldumo san ykiais, sąsają, sunku įsi aizduo i, kaip čia galė ų įsi e p i ečias žodis. P iklausomasis dėmuo, p isijungęs sau p i- klausomąjį, iesiog suda o naują žodžių junginį. o žodžių junginių a pu- sa io san ykiai jau nebe žodžių junginio s uk ū os dalykas. Ve inan sin aksinius eiškinius isuome bu o s engiamasi paisy i unk- cinių panašumų a ski umų. juk i p edika iniu cen u einančių žodžių in e p e acija kaip junginio i kaip sakinio cen o galimà a sky us os žodžių po os aidmenį komunikaciniame iene e – sakinyje (pasakyme) nuo jos kaip sin agminių yšių ealiza imo iene o. Dėl unkcinio a imumo Lie u- ių kalbos sin aksėje (labu is 1998 i k .) šalu iniai dėmenys ap a iami šalia os pačios ūšies sakinio dalių. apsk i ai eo iniai unkcinio požiū io klau- simai P o eso iaus bu o keliami jau labai seniai. 1981 m. s aipsnyje Kal- bo y oje au o ius polemizuodamas dėl kalbos eiškinių ap ašymo k yp ies nuo o mos p ie eikšmės a ba nuo eikšmės p ie o mos nep i a ia pozi- cijai „a ba“: abi y imo k yp ys esančios eikalingos, papildančios iena ki ą (labu is 1981: 57). Pap as ai manoma, kad p adiniu kalbos eiškinių a lygmens ap ašo e apu y auja ap ašymas nuo o mų p ie eikšmių, o ė- lesniuoju, sukaupus eikiamą in o maciją apie kiek ieną kalbos iene ą a 234 Kalbos Kul ū a | 85 jų g upę, – p iešingas. a ody ų, lie u ių kalbos g ama ika daba y a ap- ašy a pakankamai. ačiau š ai oks s ip iai su kalbė ojo in encijomis susi- jęs, kalbos unkciona imą apibūdinan is me akalbinių komen a ų y imas Kazimie o Župe kos kalbos p iemonių konku encijos ap aše (Župe ka 1995), is dėl o p iski inas y imui nuo o mos ( aiškos) p ie eikšmės. Ma y , kiek ienas naujas požiū is į kalbos eiškinį, naujas y imo aspek as eika- lauja nus a y i kalbos iene ų unkcijas pasi ink oje aplinkoje, šiuo a eju – komunikacijos ak e. aigi minė ame s aipsnyje pos uluo as abiejų unkci- nių k ypčių eikalingumas bu o s a bi eo inė unkcinių y imų nuos a a, ak uali ne ik uo konk ečiu diskusiniu s aipsnio a eju. P ie išsamaus ienos iš unkcinių k ypčių ap ašymo g įž ama ge okai ėliau – s aipsnyje, paskelb ame elek oniniame žu nale Lie u ių kalba (labu is 2007). s aipsnio pa adinimas „Kalbė ojo unkcinės g ama ikos į adas“ odo, kad anksčiau minė a k yp is nuo eikšmės p ie o mos y a p aplės a eikšmės pusėje iki kalbė ojo in encijos, iki komunikacijos ak o. i ai isiškai paaiškinama i p iim ina: daugelį kalbos ak ų, ne gi kalbos sis emos dėsningumų galima paaiškin i, o gal i eikia aiškin i kalbė ojo no ais ienaip a ki aip pe eik i in o maciją apie išo inį a idinį pasaulį. Šalin i iš kalbos eiškinių ap ašo pa į kalbos kū ėją galima ik sąlygiškai. s aipsnyje pe ž elgiami į ai ūs unkcinio ap ašo modeliai i da oma iš a- da, kad kalbė ojo unkcinės g ama ikos modelis, ap a as pagal simono Diko i anos sie ie skos da bus, y a įdomiausias i pe spek y iausias. lie- u ių kalbo y oje y a unkcinio g ama ikos ap ašo pa yzdžių. adelės Va- leckienės unkcinis ap ašas (Valeckienė 1998), g indžiamas londono (He- lidėjaus) unkcine mokykla, kad i įdomus, be y a o ien uo as į kalbos sis emos ypa ybes, į jos s uk ū ą, i ai olina ap ašą nuo komunikacijos ak o ypa ybių, nuo s a biausių kalbos unkcijų, no s ap ašo k yp is y a nuo eikšmės p ie jos ealiza imo būdų, . y. ap ašas y a i sis emiškesnis, i a imas daba inėms eo ijoms. V. labučio kaip p og aminis unkcinių y- imų s aipsnis – jis i pa adin as unkcinės g ama ikos į adu – y a s a bus į ai iems ben jau os s i ies lie u ių kalbos y imams. Viena iš ap a iamo s aipsnio ypa ybių, būdingų i ki iems au o iaus s aipsniams bei apsk i ai isiems jo y imams, y a a idi analizuojamos s i- ies y imų is o ijos pe ž alga. Š ai lyg i nauja seman ikos ap ašuose p o- pozicijos są oka, kaip nu odoma s aipsnyje, jau bu o a ojama Po o- jalio g ama ikos au o ių XVii a. idu yje. i signi ika as (signi ikacijos būdai) y a a ėjęs iš Xii a. spekulia y inių g ama ikų, adinamųjų modis ų. a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė 235 a ba isai ki as a idos i p aeičiai, i smulkiems ap ašo dalykams a ejis. Žinome, kaip y ime s a bu inkamai naudo is pa yzdžiais. Galima pa ink- i inkamiausius eiginiui ilius uo i, galima apibend in i iš pakankamos gausos pa yzdžių. Pa yzdžių pa inkimo būdas lemia samp o a imų, eiginių pa ikimumą. neseniai P o eso iaus skai y as p anešimas jono jablonskio Lie u jų kalbos sin aksės šim mečiui ski oje kon e encijoje bu o kaip ik apie šiame sin aksės ap aše pa eikiamus pa yzdžius, jų į ai o ę i s a bą*. a k eip as dėmesys, kiek s a būs na ū alūs, šnekamojoje kalboje papli ę, aip pa į ai ių šal inių pa yzdžiai, kai kada ne mažiau pa odan ys ap ašo- mąjį dalyką nei jų apibend inimai. Ka u ai ėl ž ilgsnis į p aei ies da bus, į ai, kas juose e inga i aiky ina daba ies y imuose. Dėmesys sakomo dalyko ikslumui, inkamiausio žodžio, azės paieškos minčiai pe eik i – ai, ko galima moky is iš skelb ų P o eso iaus y imų, mokomųjų leidinių, ai, ko bu o moky asi ašan sa o mokslo da bus iš jo kaip ado o pas abų a s aipsnių ecenzijų. Vi o labučio moksliniai in e esai nepap as ai į ai ūs. Š ai pasi odo Ka- zio Pakalkos pa eng as leidinys Senasis Kons an ino Si ydo žodynas (1997) i ne ukus skelbiamas s aipsnis „Kodėl Kons an ino si ydo žodyne ne- į a dy os ap ašomosios kalbos?“ (labu is 2001). jame pa eik i įdomūs samp o a imai apie p iežas is, galbū e usias nu ylė i lie u ių kalbą žo- dyne, o ka u i isų kalbų į a dijimą žodyno pa adinime. Padaugėja e - imų iš anglų kalbos i į anglų kalbą – pasi odo s aipsnis apie beasmenių sakinių a i ikmenis lie u ių i anglų kalbose, jų modelių g e inimą (labu- is 2008). 2002 m. pa engiamas, a ody ų, olimas sin aksininkui leidinys Daukšių k aš o žodynas – duoklė gim ajai šnek ai. Ka u i gim ojo k aš o žmonėms: 2011 m. paskelb as išsamus s aipsnis apie Daukšių k aš o š ie- suolį juozą lazauską (labu is 2011). i ai oli g ažu ne iskas, kas galė ų ą į ai o ę paliudy i. no s kalbos y inė ojas u ė ų bū i ienos iš mokslo s ičių mokslininkas, ačiau ik iausiai kalbininkui sunkiausia apsi ibo i ien moksliniais y imais. Kalba mąs ymo p iemonė, minčių pe eikimo p iemonė y a i isų s ičių mokslininkams, i be kokia eikla užsiimančiam kalbė ojui, ad i kompe- encijos ap a inė i kalbą mano u į isi. Kalbininkas, kad i kiek jam no ė- ųsi pani i į pačias mokslo gilumas, negali lik i nuošalyje nuo į ai ių dis- kusijų apie kalbą i kalbininkus, apie kalbos a oseną i jos egulia imą. * Kon e encijoje skai y o p anešimo pag indu pa eng as p o eso iaus Vi o labučio s aipsnis spausdinamas šiame Kalbos kul ū os ome, p. 19–36. 236 Kalbos Kul ū a | 85 ne keliais s aipsniais P o eso ius a siliepia į kalbininkų i ne kalbinin- kų min is apie kalbos a kybą, kalbos eglamen a imo ideologiją. labai nuosekliai i a gumen uo ai a sakoma į, pa yzdžiui, g upės in elek ualų pokalbyje išsakomus samp o a imus apie nepag įs ą kalbos egulia imą, apie kalbininkų dik a ą, apie lie u ių kalbos ga binimą i apie jos nepajėgumą bei ne inkamumą am ik os eiklos s i ims (labu is 2011a). Kai kada ne - gi kandžiu žodžiu, be gana san ū iai au o ius samp o auja apie olokai nuo san ū umo i moksliškumo esančius eiginius. Galima isiškai p i a i au- o iui, kad kalbos nesu okimas kaip au os kul ū os i is o ijos dalies eda į akla ie ę, i s ebė is, kaip ne ykusiai in e p e uojama kalbos aida i su jos analize susijusi eikla. analizuojami i kalbos eo iją užg iebiančių adinamųjų mode niųjų kalbininkų samp o a imai – apie p esk ipcinius i desk ipcinius ap ašus (labu is 2011b). au o ius konk ečių y imų pa yzdžiais pa odo, kad a i- bo i ų d iejų ap ašo būdų neįmanoma, kad be koks a osenos eglamen- a imo siūlymas andasi iš kalbos sis emos analizės, dėsningumų i aidos pe ž algos. Galima p idu i, ik nedi bęs panašaus da bo kalbininkas gali pamany i, kad no min ojai nus a o no mą iš akies a aukia iš kepu ės. jau isas dešim me is ne ims a diskusija apie nelie u iškų, iš dalies ne- lie u iškais ašmenimis ašomų pa a džių a ojimo eglamen a imą, pe - augan į į bend esnes lie u ių kalbos saugojimo, kalbos sis emos i a o- senos san ykio, kalbos a osenos i jos egulia imo emas. Šiais klausimais P o eso ius y a paskelbęs isą bū į s aipsnių a ki aip eaga ęs į pa a džių eikalus. P o eso ius aiškiai gina nuos a ą nelie u iškas pa a des ašy i adap- uo as, pagal a imą, pa eikian pagal eikalą i o iginaliąsias. Komen uo- damas seimui eikiamo p ojek o p eambulę, au o ius įžiū i su kalbos eo- ija p asilenkian į i pa ojingą kalbai jos u inį. jo nuomone, aip pa pa- si emian e aldos jakai ienės leksikos y imais, asmen a džiai y a kalbos sis emos dalis, kaip i ki i daik a a džiai, ik jų seman ika ki okia (labu is 2010). i su uo negalima nesu ik i. ben am ik ose s i yse, ų s ičių eks uose galė ų bū i p i alomas adap a imas (ne ik g ama inimas). Ki a e us, isų minimo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 60- o nu a imo bend oji o muluo ė (5.1) y a impe a y i, . y. u ė ų bū i sup an ama kaip p i alomas adap a imas, ik p ieš a ingai nusaky os adap a imo sąlygos ją pa e čia keliap asmiška i pasi enkamai aikoma. Ši nuos a a ginama i ki ame, diskusiniame s aipsnyje (labu is 2007b), keliama ikslių i nep i- emp ų a gumen ų s a ba. a. D uK einis. Pa ydė ina p o eso iaus Vi o labučio da bų i eiklos į ai o ė 237 Daug laiko i jėgų P o eso iaus a iduo a no minamajam da bui. jis y a dalies Kalbos p ak ikos pa a imų (1976, ii leid. 1985) au o ius, Kalbos pa- a imų 2: Sin aksė (s1, s2, s3 – 2003) au o ius, daugelio s aipsnių į ai iais kalbos a ojimo klausimais Gim ojoje kalboje au o ius. su uo da bu a imai susijusi i eikla Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje bei jos suda y o- je da bo g upėje Kalbos pa a imų dalims eng i, aip pa lie u ių kalbos d augijoje i jos a kū imo (nuo 1989 m.), i eiklos plė ojimo laiko a piu. Veik los glumas užčiuopian i da bų analizė D augijos su ažia imuose i- sada bu o ge a a spi is olesnei eiklai. Daba , D augijai nu olus nuo kalbos ak ualijų, p isimin i V. labučio s a s ymus apie eiklos koncep ua- lumą bū ų p a a u. ne iename s aipsnyje P o eso ius a k eipia dėmesį į blogus e imus (labu is 2005a, 2005b) i pa eikia į ai ių siūlymų, kaip iš eng i is blogė- jančios e imų padė ies. P ak inis kalbos aspek as neišslys a iš aki ačio ne isiškai eo iniuose y imuose. a kim, gabenimo eiksmažodžių seman i- kos analizėje (labu is 2007a) au o ius nep aleidžia p ogos pakomen uo i eiksmažodžio gaben i sk e bimąsi į konk e esniųjų jo sinonimų ie ą a - osenoje i pa eikia kaip ieną iš y imo iš adų. okių plačių in e esų y a p o eso ius Vi as labu is. jį, sulaukusį ga - bingo jubiliejaus, is bu o galima su ik i ku ioje no s kalbos klausimams ski oje kon e encijoje, paskai y i jo min is, a kim, idu inio ugdymo lie- u ių kalbos p og amos ap a imo komen a uose, bend au i a p au inėje salų asa os kalbo y os mokykloje okiškio ajone. Kažin a mes, būdami jaunesni, u ime iek no o i užsispy imo neišleis i iš akių isų s a biausių kalbos eikalų. Šia apž alga no ėjosi pasidžiaug i P o eso iaus eikla, da ka ą paminė- i nu eik us da bus i paieško i uose da buose s a biausių aukos ie ų, bandy i įž elg i minčių smaigalį, s a biausią in e esų ašką, ska inančius į uos da bus ž elgiančiuosius nemany i, kad jau šis as pada y a i galima papoilsiau i. li e a ū a labu is V. 1976: Žodžių junginių p oblemos. – Mokymo p iemonė, Vilnius: Vilniaus als ybinis uni e si e as. labu is V. 1981: sin aksės ap ašymo galimybės i užda iniai. – Kalbo y a 32(1), 54–61. 238 Kalbos Kul ū a | 85 labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė. an asis pa aisy as leidimas, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. labu is V. 2001: Kodėl Kons an ino si ydo žodyne neį a dy os ap ašo- mosios kalbos? – in e ne o s e ainė-leidinys Pos ilei – 400. P ieiga pe in e ne ą: <h p://pos illa.mch.mii.l /In o macija.h m> (žiū ė a 2012 m. g uodžio mėn.). labu is V. 2005a: išaugusi e ėjų paklausa – nauji pa ojai lie u ių kalbai. – Kalbos kul ū a 78, 205–209. labu is V. 2005b: ecenzija: bill Mc Fa lan. Kalbėk pap as ai i sup an amai. Ve ė asa Klikūnienė. – Gim oji kalba 5, 19–24. labu is V. 2007: Kalbė ojo unkcinės g ama ikos į adas. – Lie u ių kalba 1. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.lie u iukalba.l > (žiū ė a 2012 m. g uo- džio mėn.). labu is V. 2007a: Gabenimo eiksmažodžių seman ika i sinonimika. – Kalbos kul ū a 80, 32–44. labu is V. 2007b: Disku uokime kalbos klausimais ga bingai! – Be na di- nai.l ; 2007 06 08. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l > (žiū ė- a 2012 m. g uodžio mėn.). labu is V. 2008: lie u ių kalbos beasmeniai sakiniai i jų a i ikmenys anglų kalboje. – Kalbų s udijos 12, 5–10. labu is V. 2010: a asmen a džiai y a žodžiai? – Be na dinai.l ; 2010 03 09. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www.be na dinai.l > (žiū ė a 2012 m. g uo- džio mėn.). labu is V. 2011: juozas lazauskas – pedagogas, ado ėlių au o ius, li ua- nis as, iloso as, edak o ius... Mokslo Lie u a, n . 21 (465), g uodžio 21. labu is V. 2011a: Mode nieji in elek ualai a suka nuga ą lie u ių kalbai i yčiojasi iš kalbininkų. – Lie u os aidas, ugpjūčio 19. P ieiga pe in e ne- ą: <h p://www.aidas.l > (žiū ė a 2012 m. g uodžio mėn.). labu is V. 2011b: Kalbos kul ū os šaknys i kylan ys mode nizmo ėjai. – Kalbos kul ū a 84, 9–16. Valeckienė a . 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Župe ka K. 1995: Kalbos p iemonių konku encija kaip lie u ių kalbos s ilis i- kos objek as, Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u as. Gau a 2012 12 20