Lietuvos moterų nepriesaginės (latviškos darybos) pavardės

216 Kalbos Kul ū a | 85 KAZIMIERAS GARŠVA lie u ių kalbos ins i u as lIE uVos Mo E Ų NEP IEsaGINĖs (la VIŠKos Da Ybos) PaVa DĖs ESMINIAI ŽODŽIAI: pa a dės, da yba, a mės, bend inė kalba. 1. ĮVaDas P ieš dešim me į Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai (VlKK) p iėmus nu a imą dėl lie u os mo e ų pa a džių galimo o icialaus umpinimo, daugelis apie ai nežinojo, o žinojusieji nek eipė eikiamo dėmesio. Šne- kė i daugiau p adė a ik po šeše ių me ų, kai neįp as os mo e ų pa a džių galūnės ėmė bady i akis i ausis, o li uanis as albinas Pe ulis 2009 m. ko o 26 d. lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iui į eikė aš ą „Dėl VlKK 2003-06-26 nu a imo N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ a šau- kimo“, ku iame jis ašė: lie u ių kalba, seniausia gy oji indoeu opiečių kalba, pasižymi ypa ingu g ožiu, skambumu, u ingumu, ža i i unikalia, obuliausia pa a džių da ybos sis ema. ik mūsų au os susiku oje kalboje y ai, me gai ės i iš ekėjusios mo e ys u i ski ingos da ybos, sa aip g ažiai skambančias, linksniuojamas, su ki omis kalbos dalimis de inamas pa a des. Me gaičių pa a dės su mažybinėmis p iesago- mis o ganiškai a i inka jų amžiaus ypa ybes, maloniai skamba. Nepaka ojamai g ažios, o iginalios i iš ekėjusių mo e ų pa a dės su adicinėmis p iesagomis -ien-, -(i)u ien-. Jos odo š en ą p iklausymą šeimai, simbolizuoja iš ikimybę, glaudžius su uok inių san ykius. ik amo aliai, nega bingai gy enančios mo e ys paniekina- mai adinamos p a a dėmis be šių p iesagų. Vals ybinė lie u ių kalbos komisija 2003 m. bi želio 26 d. nu a imu N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ leido da y i mo e ų pa a des iš y iškos pa a dės o mos su galūne -ė. Visos lie u ių au os nuo seno a ojamos panieki- namosios p a a dės pa e imas nees e iškai skambančia o icialia pa a de – p ece- den o ne u in i nedo ano ina, skubiai aisy ina klaida. ai sąmoninga ieno iš b angiausių gim osios kalbos u ų išda ys ė. absu diški i mo y ai bei p iežas ys, dėl ku ių bu o su yp as mūsų kalbos pe - las. Jeigu jau aip okš ama nuslėp i šeiminę padė į, ai galima pada y i ci ilizuo u, adiciniu, lie u ių kalbai p iim inu būdu – pasiliekan me gau inę pa a dę. K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės 217 P ašy ume ge biamą seimą skubos a ka sp ęs i klausimą dėl VlKK 2003 m. bi želio 26 d. nu a imo N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ a šaukimo. Paga biai, albinas Pe ulis, pedagogas li uanis as. Ne ukus as aš as su da keliolikos kul ū os i mokslo žmonių, p i a- iančių keliamoms min ims, pa ašais bu o į eik as lie u os espublikos seimo Pi mininkui. Žu nalis ų k ie imu ada yko diskusijos lie u os ele izijoje (laida „ ei- sė žino i“), Respublikos laik aš yje, daug žinių bu o Del yje, ki ose in e - ne o s e ainėse. ačiau Kalbos komisijos nu a imas liko nea šauk as. s a s an p ašymą a šauk i nu a imą, VlKK bu o pažeis a p ocedū a: neap a i isi u imi a gumen ai už i p ieš di b ines pa a des, nesu ink a isa in o macija, nesikonsul uo a šiuo klausimu su lie u ių kalbos ins i u- o Va dyno sky iumi (ku is šiuo klausimu lie u oje y a kompe en ingiau- sia ins i ucija) i ki omis o ganizacijomis, į šio klausimo s a s ymą nek ies- as nė ienas iš pa eiškėjų i neap a i jų a gumen ai. aip pa nepakanka- mai a asi su kalbo y os specialis ais, moky ojais, isuomene. Pa a dė nė a ien asmens eikalas i p ekės ženklas. ai i au os kul ū os pa eldas, ku is u i bū i saugomas. Kalba y a žmonių bend a imo p iemonė i jai galioja no mos, ku ios žmonėms u i bū i aiškios, p iim inos, nesukel- i neigiamos eakcijos. s aipsnio ikslas i y a pa eik i a gumen ų, kodėl nep iesaginės mo e ų pa a dės ne inkamos o icialiajai lie u ių kalbai. 2. aDICINIs Mo E Ų ĮVa DIJIMas lie u iai i daugelis ki ų indoeu opiečių seno ėje u ėjo ik a dą (be pa- a dės). Ne kilmingi lie u iai, ku ie pa a des ga o pi miausia, 1390 m. su a yje da minimi ik a dais. lie u ių mo e ų a dai ada i ėliau nuo y ų a dų sky ėsi ik galūne -a a -ė, plg. Daũgi das – Daũgi da, Daũgi dis – Daũgi dė i . . lie u oje pa a dės susi o ma o pe 400 me ų nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos ( als iečiai i mo e ys pa a des ga o ėliausiai). Pa- našiai bu o i g e imose als ybėse: Vokie ijoje, lenkijoje pa a dės susida- ė XIII–XIX a., la ijoje – XVIII a. (o icialiai – 1800 m.), usijoje – XIX– XX a. (plg. Zinke ičius 2008: 29–42). lie u ių mo e ų pa a dės susida ė iš y ų pa a džių XVI–XVIII a. Me - gaičių pa a dės u ėjo p iesagas -ai ė, -y ė, -(i)ū ė, -u ė ( a mėse: -aičia, -yčia, -(i)ūčia, -ikė, -(i)ukė, -ėlė, -okė i pan.). Iš ekėjusių mo e ų pa a dės bu o 218 Kalbos Kul ū a | 85 suda omos iš y o pa a dės, p idedan lie u išką p iesagą -ienė (p ie u ka- mieno asmen a džių i -(i)u ienė), plg. S ipienė, G igienė, Kai ienė, Ožki- nienė, Rimkūnienė, Ska džiu ienė. lo yniškai, lenkiškai, usiškai ašy uose lie u os a chy ų dokumen uo- se daugelis pa a džių i jų p iesagos y a išk aipy os. P iesaga -ienė lie u iš- kai dažnai nemokėjusių aš ininkų s e imomis abėcėlėmis aip pa ašy a į ai iai: -iene, -ienie, -ienia, -iena, -ene, -enie, -enia, -ena i . . (plg. Macie- jauskienė 1991: 256–300). os pačiõs p iesagos į ai ų už ašymą lėmė ne ik s e imų kalbų ašyba, be i lie u os ski ingos a mės, penkiolika pa- a mių bei apie 100 šnek ų, ku iose as pa s ga sas gali bū i ski ingai iš- a iamas, be dėsningai a i inka ą pa į bend inės kalbos ga są. Pa yzdžiui, šiau ės pane ėžiškių a mėje Žėkenė a iama Žėkene / Žikene, o Báikienė – Báikene / Báikėne / Báikine (neki čiuo uose skiemenyse balsiai edukuoja- mi, išlieka nepapla in as jų a ian as). P iesaga -ien- bal ų kalbų a dyne y a a ojama seniai. Pama iniu žodžiu pasakomo asmens žmonai pa adin i ši p iesaga a ojama i bend iniuose žodžiuose dėdienė, b olienė, uoš ienė. la ijoje y a upė Blydiena, gy en ie- ės Saliena, Sk udaliena i . . (lie u ių kalboje ją a i ik ų p iesaga -yn-). abejo ina, a su šia p iesaga galima g e in i i XIII a. ie o a dį, okiškai už ašy ą Blidenen (daba i Blīdiene, Blīdiena, ž . Žeimelis 2010: 351). lenkų kalba lie u oje ašy uose aš uose p iesaga -ienė ne iš ka o ga- lėjo p asimuš i į iešumą. Žinan y o pa a dę, mo e s pa a dės nelabai eikėjo i klaus i, odėl iš ekėjusias mo e is už ašyda o su sla iška p iesaga -o a (neiš ekėjusias – su -o na). Iš oli a ykusiems aš ininkams lie u ių kalbos da yba bu o labai keis a, nesup an ama, i jie s engėsi jos eng i. Mo e ų pa a džių da yboje p iesaga -ienė daugiau kaip 100 me ų a o- jama ne ik bend inėje lie u ių kalboje. Ši p iesaga jau pusę ūks an mečio a o a isose lie u ių kalbos pa a mėse i šnek ose, i ne už lie u os ibų. apie 130 km į šiau ę nuo Za asų y a Ciskodo pa apija, ku ioje p ieš 100 i 70 me ų ką ik iš ekėjusią me giną „iš ka o adinda o Mo oziene, Ko - sakiene, Čepuliene, Leide iene, o o la ių kalbos plo e nė a“1. E ninių žemių lie u ės sa o pa a des su p iesaga -ienė išlaikė Ind icos, laukesos, Daug- pilio, aknys os i ki ose la ijos ie ose, Gudijos, lenkijos, Kanados, JaV i ki ose šalyse ( ai odo an kapių į ašai). 1 Iš 2012 m. liepos 21 d. Ciskodo lie u ininkų palikuonės a. Vasilje os laiško s aipsnio au- o iui. K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės 219 Ginan naujųjų pa a džių da ybą mėgs ama ka o i, jog kelios Šiau ės lie u os mo e ys XVII a. me ikuose bu o už ašy os De kin e, Loke, Raude (plg. salys 1983: 14). be ne eikė ų nu ylė i i ki ko šiuo klausimu: 1) ai labai mažai papli ęs dalykas; 2) ai y a ne pa a dė, o p ie a dis – pažymi- masis žodis p ie a do, nu odan isokias p a a des, ė o a dą, ama o, kilmės, gy enamosios ie os pa adinimus2; 3) uo me u als iečių pa a dės ik o ma osi, jų sis emos da nebu o i asmenybę bandy a sukonk e in i į ai iais būdais; 4) pasienyje su la ija okioms o moms į akos u i i la ių kalba; 5) De kin is y a senas a das, o a dų da yba y a kiek ki okia nei pa a džių; 6) ai gali bū i ienka inis neo icialus dalykas, kaip oje pačio- je Šiau ės lie u oje jaunesnįjį Ka ei ą šnekamojoje kalboje adina Ka ei- iuku, o Ka ei ai ę – Ka ei iuke. aip bu o suda omos i aikų pa a dės (Žeimelis 2010: 351). Da mėgs ama ka o i, jog ka ą Jonas Jablonskis, įsikalbėjus apie pa a - des, sakė negalįs p ip as i, kad pi moką adiname Laukiù (neo icialiai bū ų Laukiukas), o uni e si e ą baigiančią s uden ę – Lauký e, no s ji jau isa Lauk (plg. Zinke ičius 2008: 338). be šiais žodžiais kalbos pa ia chas pasakė ne išsamių s udijų iš adas, o šiaip ienka inį linksmą įspūdį, sukel- ą gal i os pačios Šiau ės lie u os, ku ioje jam y a ekę dažnai lanky is, o Min aujoje – nemažai bend au i su o k aš o mokiniais (iš Žeimelio bu o kilusi i jo žmona). 3. NE aDICINIs Mo E Ų ĮVa DIJIMas s a biausi lie u ių kalbo y os šal iniai sako, jog adicinis, labai sa i as lie u ių mo e ų pa a džių da ybos modelis y a na ū aliai susi o ma ęs iš- ski inis kalbos eiškinys, ku į eikė ų išlaiky i i ska in i (lKE 2008: 400; Zinke ičius 2008: 42). be Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p iėmė nu- a imą, pažeidžian į adicinį mo e ų į a dijimą. 2003 m. bi želio 26 d. nu a imo „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ (Vals- ybės žinios, 2003, n . 65-3009) pi mas punk as skelbia, kad pag indiniu lie u ių mo e ų pa a džių da ybos būdu laiky inas p iesaginis ( adicinis), 2 Įdomus seno ės g aiko sudė inis a das (su p ieš a džiu i p ie a džiu, pa odančiais gimi- nės šaką) Bukanosis Plikagal is (Plikio sūnus) K anonie is (Zinke ičius 2008: 31, 39). 220 Kalbos Kul ū a | 85 odan is mo e s šeiminę padė į. o pa ies nu a imo an u punk u į eisin a i naujo iška mo e ų pa a džių da yba su galūne -ė: „ ais a ejais, kai no- ima u ė i (su eik i) pa a dės o mą, ku i nenu ody ų šeiminės padė ies, pa a dė iš y iškos pa a dės o mos gali bū i da oma su galūne -ė [...]. Kai y iška pa a dė u i galūnę -ė, mo e iška pa a dė lieka nepaki usi.“ skubo o nu a imo au o iai apsižiū ėjo, kad naujamadiška mo e iška pa- a dė am ik ais a ejais nebesiski s nuo y iškos pa a dės (kai ji u i galūnę -ė: Bložė, Ge ė, Kielė, K egždė, Mi ė, Ropė, Sk ebė, Vėgėlė, Žag ė i k .), be kalbiniu požiū iu mažiau išp ususioms au ie ėms neį a dijo da ienuolikos dalykų. Naująsias pa a des no ima adin i ne la iškos da ybos pa a dėmis, o „šeiminės padė ies ne odančiomis mo e ų pa a dėmis“ (plg. s undžia 2010: 8–11). be no ai ne isada su ampa su ik o e. Šios pa a dės kaip ik p i- kišamai i odo ne ik „šeiminę padė į“, be i da du dalykus, ku ių šių pa a džių sa ininkės nepageidauja gi dė i. Pa a dė be p iesagos su galūne -ė odo, kad edybinio amžiaus mo e is ben ka ą g eičiausiai iš ik o y a iš ekėjusi, nes jos pa a dė y a pakeis a (nei me gai ės, nei pensininkės okiomis pa a dėmis nesi adina). okiu būdu san uoką bandoma nuslėp i, i kai kas gali susidomė i bei aiškin is, koks o slėpimosi ikslas. a me ami sa o kalbos sis emos eikala imai, sku dinamas, žalojamas au os a dynas, a sisakan ne sa o mo inos, močiu ės i ki ų mo e iškosios giminės p o ė ių pa a džių da ybos adicijos. a sisakiusios ė ų i p o ė ių pa a džių p iesagų, mo e ys pe eina į la ių kalbos da ybos sis emą, i ašan lie u iška abėcėle nebeaišku, a jos lie u- ės, a la ės, p z.: Baluodė, Jansonė, Daugu ie ė, Kalnie ė. lie u ių kalba adek ačiai „nesup an a“ ki os kalbos asmen a džių da ybos sis emos, am y a nep isi aikiusi i dėl o isuomenei bei naujų pa a džių sa ininkėms kyla kalbinių, e ninių, ju idinių, seman inių p oblemų. Pa a dės y a i eisinis ak as; pe duodamos iš ka os į ka ą, o icialiai jos negali keis is, nes i ienos aidės pakei imas pa a dėje eisiškai y a naujos pa a dės suda ymas (lPŽ 1985: 16). Kapodamos sa o pa a des iš ekėjusios mo e ys a si iboja nuo y o giminės, o ne ekėjusios – nuo sa o ė ų i giminių. a sisakan pa a džių p iesagų -ai ė, -y ė, -(i)ū ė, -u ė p a andama mažy- binė-maloninė eikšmė, o a sisakan p iesagos -ienė p a andama neu ali, K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės 221 neigiamos p asmės ne u in i p iesaga i įgyjama šiu kš esnė o ma, kaip ik įgaunan i neigiamų a spal ių. be p iesagos -ienė kai ku ių pa a džių eikš- mė su ampa su nepageidau inomis ealijomis (Bobelė, Čigonė, D učkė, Kiau- lė, Viš elė, Žilė i . .) a ba pa a dės sa ininkei p iski iamos ealijos, ku ių ji ne u i a neno ė ų u ė i. Ku ian ne adicinės da ybos pa a džių a ian us, da oma žala lie u ių kalbai, a doma jos da ybos sis ema; nelie u iškos kilmės pa a dės, išme an lie u iškas p iesagas, p a anda lie u iškumą (Ručinskę lenkai pa adins Ru- czinska i . .). Pa a dės Apuokė, Ka inė, Sakalė, S azdė, Vanagė, Ž i blė, Gaidė, Gaigalė, Žąsinė, Eše ė, Ka osė, Ka pė, Šapalė, Žiob ė, Bi inė, Vo ė, Žiogė, Apynė, Dagė, Dobilė, Kopūs ė, Miežė, Ridikė, Ži nė i . . p ime a piliečiams kalboje nesamą giminę, o dėl jos VlKK jau iska bylinėjosi. Pa a dės y a kul ū os pa eldas, p iklausan is ne ik pa a dės sa ininkei, be i au ai, als ybei, bend uomenei, giminei. Naujai ekspe imen uojan su pa a dėmis, įžeidžiami adijo, V klausy ojai, įs aigų lanky ojai, no s šim ai isuomenės a s o ų p ašė šiuos dalykus pagal įs a ymus i kalbos dėsnius suno min i (da ž . Miliūnai ė 2012). Pa a džių umpin ojoms, ku ių y o a ė o pa a dė u i p iesagą -ai is, pa i kalbos sis ema neleidžia slėp i „šeiminės padė ies“, nes G igai ienė a G igai y ė, nume usios p iesagas -ienė a -y ė, i s ų G igai e, . y. ne G i- gaičio žmona a duk e imi, o G igo duk e imis (ž . labu is 2009: 17). Kai ku ios pa a dės (Bi u ė, Gied ė, Milė (Emilija) i pan.) daba su am- pa su a dais i neaišku, ku y a asmens a das i ku pa a dė. Y a pa yz- džių, kai dėl naujosios pa a džių da ybos y o pa a dės eikšmė nebesu- ampa su žmonos pa a dės eikšme, p z.: Raudonikis – Raudonikė, Šaka- lys – Šakalė. Šios p oblemos anksčiau a ėliau u ė ų bū i išsp ęs os. akademikas Zigmas Zinke ičius da 2009 m. Vo u oje ašė: Į ai ūs asmenys manęs dažnai ei aujasi: kaip žiū iu į ne a mode niškas mo e ų pa a des Ž i blis i Ž i blė ie oj Ž i bly ė i Ž i blienė. Iš anks o pasakysiu, kad su mažomis išim imis – neigiamai. I š ai dėl ko. Iš senų laikų lie u iai pa eldėjo aiškią i labai pa ogią asmens į a dijimo sis e- mą. Žmogaus, ku io pa a dė Ž i blis, duk e į adinda o Ž i bly e, su mažybine p iesaga, nes juk ai – mažas žmogus, da aikas. Vie oj p iesagos -y ė am ik ais a ejais dėda o -ai ė, -ū ė, -ikė i k . p iesagas, ku ių pi mykš ė eikšmė aip pa bu o mažybinė. 222 Kalbos Kul ū a | 85 Kai Ž i bly ė (Ž i blė) iš ekėda o, ji gauda o y o pa a dę su p iesaga -ienė ( ie omis -u ienė), aigi už Ka elio iš ekėjusi i sda o Ka eliene. Jos ne adinda o Ka ele, nes nebe eikėjo nu ody i mo e s sub endimo, juk ai jau iš ekėjusi mo e is, aigi žmona. Pasakyda o Ka elė (su -ė iš y o pa a dės!) ik pašaipiai, pap as ai, jeigu mo e is y a lais o elgesio, kaip liaudis sakyda o, paleis u ė. aip i daba ie omis ebesakoma. [...] Ka ais išgi s ame, kad mo e ys ima a o i y iškąją pa a dės o mą, p z., Ž i blis ie oj Ž i bly ė a Ka elis ie oj Ka elienė. Čia jau isai nege ai. ai da y i neleidžia lie u ių kalbos sis ema, ski ian i daik a a džių giminę galūnėmis, be o, okia a osena y a nelogiška. Ji i nepa ogi, nes ne obula. [...] užsieniečiai bal is ai ne ka ą man y a iš eiškę susiža ėjimą obula lie u ių asmens į a dijimo sis ema. o mes, pamėgdžiodami s e imuosius, jos k a omės! 4. aPIbEND INaMosIos Pas abos s aipsnyje išdės y a 12 a gumen ų, kodėl naujosios di b inės mo e ų pa- a dės su galūne -ė nenaudingos nei joms, nei als ybei, kalbai, au ai. Y a žinomi ik du a gumen ai, kodėl kai ku ioms mo e ims eikia ų di b inių pa a džių – esą aip umpiau i leng iau bend au i su užsieniečiais. be o pa ies galima pasiek i ci ilizuo ai i sau d igubai naudingiau: pagal lie u os espublikos eisingumo minis o 2009 m. spalio 12 d. įsa- kymo N . 1 –318 „Dėl asmens a do, pa a dės i au ybės kei imo aisyklių pa i inimo“ 11.12 punk ą pa eiškėjas gali „susi umpin i pa a dę, jeigu a pa a dė adicinėje a osenoje u i umpesnį, nep iesaginį a ian ą“. aip Vi kauskai ė a Vi ke ičiū ė gali ap i Vi ku e, o Vi kauskienė a Vi ke- ičienė – Vi kiene ( y iškos giminės a s o ai aip pa galė ų pa a des um- pin i). P imes ų sla iškų p iesagų negaila a sisaky i i dėl ekonomiškumo. Pagal minė o l eisingumo minis o įsakymo 11.1, 11.7, 11.9, 12 s aips- nius pa eiškėjui leidžiama keis i (a a sikeis i) pa a dę, jeigu ji žemina pa- a dės sa ininko o umą a y a nepa ogi a o i, pa a dės o ma nea i inka žmogaus ly ies, neno ima slėp i adinamosios šeiminės padė ies (i yšio su sa o a y o gimine, adicine kul ū a), jei pa a dė p ieš a auja mo alei i lie u os espublikos iešajai a kai. užsienyje esan is lie u is y a i sa o iškas sa o au os, als ybės amba- sado ius. Jo pa a dė au oma iškai gali ody i i jo au ybę. adicinę mo e ų pa a džių da ybą palaiko kalbininkai p o eso iai Vi- as labu is, Jonas Palionis, aldona Paulauskienė, Zigmas Zinke ičius i K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės 223 ki i. P iešingos nuomonės aiškaus ideologo i išsamių jo a gumen ų iki šiol ge ai nežinome. Dėl išdės y ų aplinkybių inicia y a panaikin i 2003 m. bi želio 26 d. VlKK nu a imą N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ ebelieka ak uali. Nep iesaginės mo e ų pa a dės g iauna adicinę lie u ių kalbos da ybos sis emą, u i šiu kš esnį, neigiamą a spal į i p ieš pa a džių sa i- ninkių no ą nu odo, jog a mo e is y a edybinio amžiaus i g eičiausiai iš ekėjusi a išsisky usi. Minė as nu a imas bu o p iim as isuomenės pa- kankamai nesupažindinus su p ojek u, jo neap a us i nega us daugumos piliečių bei kalbininkų p i a imo. Ne adicinės mo e ų pa a dės ne u i p es ižo, kenkia lie u ių kalbai, odėl di b inių pa a džių eikia a sisaky i. lI E a ū a l a b u i s V. 2009: Da ka ą apie mo e ų pa a des. – Gim oji kalba 9, 12– 19. lKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. an asis pa ikslin as i papildy as leidi- mas. suda ė K. Mo kūnas, edaga o V. amb azas. Vilnius: Mokslo i encik- lopedijų leidybos ins i u as. lPŽ 1985: Lie u ių pa a džių žodynas 1. a s. ed. a. Vanagas. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas XVI–XVIII a., Vilnius: Mokslas. M i l i ū n a i ė . 2012: Daba inė lie u os mo e ų pa a džių o mų į ai o ė i pasi inkimo galimybės (iš auka iš ašomos s udijos Ką mano e apie ne- p iesagines mo e ų pa a des). P ieiga pe in e ne ą: <www.kalbosnamai.l > (žiū ė a 2012 11 10). s a l y s a . 1983: Raš ai 2: Tik iniai a dai, oma: lie u ių ka alikų mokslo akademija. s u n d ž i a b. 2010: Kaip ki čiuo i šeiminės padė ies ne odančias mo e ų pa a des? – Gim oji kalba 4, 8–11. Z i n k e i či us Z. 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: lie u ių kalbos ins- i u as. Z i n k e i či us Z. 2009: apie mo e ų pa a des. – Vo u a, N . 12(678), 1, 16; bi želio 20. Žeimelis 2010: Žeimelis. II dalis. suda y ojas a. bėčius. Vilnius: Ve smė. Gau a 2012 11 15 224 Kalbos Kul ū a | 85 lI HuaNIaN WoMEN’s su NaMEs (oF la VIaN Wo D-Fo Ma IoN) WI Hou suFFIXEs Summa y he a icle p o ides 12 a gumen s why he new a i icial su names o women wi h he ending -ė a e no bene icial o he women hemsel es o o he s a e, lan- guage and na ion. he e a e only wo a gumen s why hese a i icial su names a e necessa y o some women – hey a e sho e and easie when communica ing wi h o eigne s. he same could be achie ed in a mo e ci ilized and bene icial way: ollowing he o de o he Minis e o Jus ice he applican can sho en he su name i in adi ional usage he e is a sho e a ian wi hou su ix. hus Vi kauskai ė o Vi ke ičiū ė can become Vi ku ė and Vi kauskienė o Vi ke ičienė – Vi kienė (men should sho en hei su names oo). he adi ional way o eminine su name o ma ion is suppo ed by p o esso s Vi as labu is, Jonas Palionis, aldona Paulauskienė, Zigmas Zinke ičius and o he s. he e is no e iden ideologis o he opposing side and comp ehensi e a gumen s a e s ill no known. In ou opinion he a i icial o ms o su names (wi hou a su ix and wi h he ending -ė) uin he adi ional wo d- o ma ion sys em o he li huanian language, gi es a oughe , nega i e shade o he su name and agains he will o he owne indica es ha a woman is o a ma ying age and mos p obably ma ied o di o ced. Non- adi ional su names a e no p es igious; hey ha m he li huanian language and should be abandoned. KEYWORDS: su names, wo d- o ma ion, dialec s, s anda d language. KaZIMIE as Ga ŠVa lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius [email p o ec ed]