Abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos vartojimas ekonomikos kalboje ir norma

190 Kalbos Kul ū a | 85 Diskusijos RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u os bankas abs aKČIŲJŲ DaIK aVa DŽIŲ DauGIsKaI os Va oJIMas EKoNoMIKos KalboJE I No Ma ESMINIAI ŽODŽIAI: ienaskai iniai daik a a džiai, abs ak ieji daik a a džiai, kai ymas skaičiumi, eikšmės konk e ėjimas, ediniai, no ma, a osena. ĮVaDas Daik a a džių skaičiaus no miškumas lyg i nebū ų labai p oblemiškas, jei ne daik a a džiai, ku ių no ma eikia p ipažin i ik ieną ku į skaičių – ienaskai ą a ba daugiskai ą – a ieno ku io skaičiaus a ojimą am ik o- mis aplinkybėmis. os aplinkybės į a dijamos skaičiaus a ojimo no mą pa eikiančioje Kal- bos pa a imų knygelėje G ama inės o mos i jų a ojimas: nep iim ina lie u- ių bend inei kalbai laikoma ienaskai a neapibend in ai eiškian augalų, gy ūnų a panašią ūšį, daugiau kaip ieną asmenį, nusakan enginių, ie ų i ki okius pa adinimus (KP1 2002: 19–20). Va osenoje okiais a ejais kaip ik links ama ink is ienaskai ą (KPIb 1995–2005). Įž algiuose neno minių kalbos eiškinių i kodi ikuo os no mos san ykio y imuose, lie u ių kalbo- y oje bene ak y iausiai plė ojamuose i os Miliūnai ės (2002; 2003a, b, c; 2004; 2006a, b; 2007), a skleidžiama, kad a kaklaus a osenos p iešinimosi ienai a ki ai aš u į eisin ai no mai ne eikė ų skubė i į a dy i kaip pas a o- sios pažeidimo, bend inės kalbos nemokėjimo. Ka ais oks p iešinimasis ik pa odo giliojoje kalbos sanklodoje glūdinčias sin aksines, seman ines a ki- okias aplinkybes, ku ios kalbos no min ojų nebūna užčiuop os a pakanka- . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 191 mai į e in os. odėl į a osenoje papli usius kai ku iuos neno miniais lai- komus a ejus eikė ų k eip i dėmesį, da a idžiau juos iš i i, o paaiškėjus, kad esama s a ių p iežasčių, gal ne keis i kodi ikuo ąją no mą. s aipsnyje nag inėjamas a osenoje dažnai pas ebimas polinkis – ie- naskai iniais laikomus daik a a džius a o i daugiskai os o ma. Kalbama apie ieną okių daik a a džių pog upį, bū en abs akčiuosius daik a a džius. Šio klausimo ak ualumą odo ilgokai s ebė a bend inės kalbos a ojimo s i is – ekonomikos kalba. Joje pe edimų, mokėjimų, a siskai ymų, skaičia- imų, s y a imų, įsipa eigojimų, pajėgumų, izikų, g ėsmių, k izių, de ici ų, biudže ų, balansų, ekonomikų, ekonominių eiklų, lygių, apimčių, e čių i ki ų iš pažiū os abs akčios eikšmės daik a a džių a ojama gausiai, no s ben- d inės kalbos no mą eikiančiuose Kalbos pa a imuose ienaskai inių abs- akčiųjų daik a a džių daugiskai a e inama pačiu neigiamiausiu iš ke u- ių laipsnių, ame leidinyje aikomų kalbos eiškinio san ykiui su no ma žymė i – nuo oda n k. („ne eik ina“), eiškiančia, kad eiškinys bend inei kalbai ne eik inas (KP1 2002: 20). Vis dėl o šį nea i ikimą laiky i a osenos i no mos p ieš a a ne u ė ų bū i skubama – Kalbos pa a imuose numa omos d i išim ys. iesa, iena jų – abs akčiųjų daik a a džių daugiskai a a o- ina kaip s ilis inė gausos pab ėžimo p iemonė – nag inėjamai a osenai negali bū i aikoma. bu o i iami o icialiojo dalykinio s iliaus eks ai, ku ie ie omis ne p ia ėja p ie mokslinio, odėl emocinės eksp esinės p iemo- nės jų kalbai nebūdingos. Dylan s ilių i žan ų iboms jų apsk i ai pasi- aiko, be gausai pab ėž i ski os daugiskai os ne eko ap ik i. Šiuose eks- uose dalykiškai ap ašomi i nag inėjami pe am ik ą laiko a pį (me us, pusme į, ke i į) į ykę ekonominiai p ocesai, odėl čia ku kas s a biau ikslumas, o ne iš aiškingumas. No s o icialiai ieni ie eks ai adinami apž algomis, ki i – a askai omis, šiame s aipsnyje pa ogumo sume imais isi jie apibend in ai adinami ekonomikos apž algomis. a me us gausos pab ėžimo išim į, ienin elis abs akčiųjų daik a a džių daugiskai ą Kalbos pa a imuose pa eisinan is eiksnys lieka daik a a džio eikš- mės sukonk e ėjimas. No ma a ody ų pap as a: jei abs akčios eikšmės daik- a a dis sukonk e ėjęs, jo daugiskai a a o ina, jei ne, – daugiskai os a o- jimas y a no mos pažeidimas. be a iš iesų akosky a a p no mos i klaidos okia aiški? a ją b ėžian pakankamai į e inami isi eiksniai, ska inan ys a o i bū en daugiskai os o mą? ai i u ė ų padė i a skleis i a osenos polinkių nag inėjimas, ačiau p ieš pe einan p ie jo eikė ų išsamiau ap a i iek Kalbos pa a imuose, iek ki uose no minamojo pobūdžio da buose o - muluojamą abs akčiųjų daik a a džių skaičiaus a ojimo no mą. 192 Kalbos Kul ū a | 85 1. KoDIFIKuo a No Ma I NuMa oMos IŠIM Ys Dėl abs akčiųjų daik a a džių skaičiaus Kalbos pa a imuose o muluojamas oks eiginys: „daugiskai a n k. = ienaskai a, kai daik a a dis y a abs ak- usis, eiškia neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us i y a ienaskai inis“ (KP1 2002: 20). abs akčiojo, ienaskai inio a eiškiančio neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us daik a a džio są okos nei skaičiaus a ojimo no mą eikiančioje knygelėje G ama ikos o mos i jų a ojimas, nei ki ose šios se ijos knygelėse neapib ėžiamos. Žinoma, jas apib ėž i i nė a okio pobūdžio leidinio ikslas, be nepaaiškinus, kokia joms eikiama p asmė, kyla pa ojus eikinį in e p e uo i d ejopai: 1) daugiskai a ne eik ina, kai daik a a dis enkina isas is sąlygas (jis i abs ak usis, i ienaskai inis, i eiškia neskaidomus a neskaičiuojamus daik us); 2) daugiskai a ne eik- ina, kai daik a a dis enkina ieną ku ią sąlygą. a sakymo, kaip šis eikinys u ė ų bū i in e p e uojamas, lie u ių kalbos daik a a džių skaičiaus ap ašuose ne as ume; iš jų paaiškė ų, kad negalima nė iena in e p e uo ė. uose ap ašuose pap as ai pa eikiama klasi ikacija, pagal ku ią abs ak ieji daik a a džiai ski iami kaip ienas iš ienaskai inių daik a a džių pog upių1, pas a ieji – kaip iena iš skaičiais nekai omų daik- a a džių, apa inamų su eiškiančius skaičiuo i negalimus daik us, g upių (Jakai ienė i k . 1976: 36–41; Paulauskienė 1983: 166–167; 1994: 149–150; 2004a: 148–149; 2006: 73–77; Paulauskienė, a ydai ė 1986: 67–77; DlKG 1997: 65–68). Ne eik inu laiky i pi ma ku į no s pog upį, paskui isą g u- pę bū ų nelogiška. Vadinasi, Kalbos pa a imų eikinys g indžiamas ne daik- a a džių klasi ikacija pagal skaičių, o bend uoju jų ski s ymu į konk e- čiuosius i abs akčiuosius i iš abs akčiųjų daugiskai os o ma eikiama ne a o i ienaskai inių. ik neaiški ečia ne eik inumo sąlyga – kad daik- a a dis da u i bū i i eiškian is neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us. Pagal minė ą klasi ikaciją isi ienaskai iniai daik a a džiai y a eiškian ys 1 Ki ų pog upių nu odoma ne ienodai: ienu da ski iami kuopiniai (augalija, aukš uomenė, in eligen ija), ik iniai (Lie u a, Kaunas, Klaipėda) i medžiagas eiškian ys daik a a džiai (ac as, auksas, be onas) (Jakai ienė i k . 1976: 38; DlKG 1997: 66), ki u p idedamas i ligų pa adinimų (g ipas, kokliušas, sloga) pog upis (Paulauskienė, a ydai ė 1986: 74), a ski ai minimi pasaulio šalių, ėjų pa adinimai (pie ys, y ys, šiau ys) (lKŽin 1998: 100; Paulauskienė 1994: 150; 2004b: 300–301; 2006: 74). adelė Valeckienė, a k eipusi dėmesį į ai, kad iek singula ia an um, iek plu alia an um daik a a džiai dažnai u i as pačias eikšmes, pa eikia bend ą klasi ikaciją, apimančią iek ienus, iek ki us daik a a džius (Va- leckienė 1998: 218–219). . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 193 neskaidomus (neskaičiuojamus) daik us, o eiškian ys skaidomus (skaičiuo- jamus) nebė a ienaskai iniai. Vadinasi, pa ikslinimas Kalbos pa a imuose lyg i nebū ų eikalingas. Jei jam ne eikiama kokia no s p asmė, ku ios čia iesiog nemėgin a išsiaiškin i, ame leidinyje o muluojamą no mą galima apibend in i aip: bend inei kalbai ne eik ina ienaskai inių abs akčiųjų daik a a džių daugiskai a, išsky us gausos pab ėžimo i daik a a džio eikš- mės sukonk e ėjimo a ejus. Kai ku iuose kalbos kul ū os ado ėliuose eikšmės sukonk e ėjimo iš- im is neminima, o icialiuosiuose s iliuose nu odoma daugiskai os o ma ne a o i jokių ienaskai inių daik a a džių, a p jų – i abs ak ų. Š ai Jono Šukio knygoje Kalbos kul ū a isiems ašoma: „o icialiuosiuose kalbos s i- liuose ne a o ina ienaskai inių daik a a džių daugiskai a, ypač jeigu daik- a a džiai abs ak ūs i eiškia neskaičiuojamus dalykus“ (Šukys 2003: 105), o aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos kul ū oje nu odoma, kad ienaskai- inių daik a a džių daugiskai ą ne inka a o i neu aliame s iliuje (Paulaus- kienė 2004a: 152). Pag indiniame daba inės lie u ių kalbos mo ologinių o mų ap aše – Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DlKG) eikšmės konk e ėjimo išim- is numa oma: „Ka ais abs ak ieji daik a a džiai sukonk e ėja i jais imama adin i ne ik apibend in us eiksmus, būsenas, ypa ybes, be i konk ečias ų eiksmų, būsenų, ypa ybių ap aiškas. abs ak usis ienaskai inis daik a- a dis ada gali bū i a ojamas i daugiskai os o ma, plg.: džiaũgsmas – džiaugs ma, pes is – pesčiai, skaũsmas – skausma“ (DlKG 1997: 62). ačiau iš DlKG o muluočių aiškėja, kad konk e ėjimas gali bū i ne ieno- do laipsnio: daik a a dis gali ne ik gau i naują eikšmę, be i įgy i am ik ą eikšmės a spal į (DlKG 1997: 66). iesiogiai į a dijamas ik „sukon- k e ėjusių“ daik a a džių daugiskai os eik inumas, ačiau „sukonk e ėjimo“ aiškinimas ody ų, kad šiuo pasakymu galė ų bū i apimami i silpnesni eikšmės paki imo a ejai. aiškios o muluo ės, a a o ina ik menku konk e umo laipsniu nuo abs ak o besiski iančių žodžių daugiskai a, DlKG nepa eikiama. be jei i bū ų pa eik a, no ma is iek lik ų ne isiškai aiški, nes nei DlKG, nei ki uose no minamuosiuose leidiniuose abs akčiųjų i konk ečiųjų, juolab ik ku į no s konk e umo laipsnį įgijusių, daik a a džių są ašų nė a. Nei eikšmės abs ak umas, nei ski ingi jos konk e ėjimo laips- niai nežymimi i žodynuose. Kai padė is okia, isa eisė sp ęs i, kiek abs- akčiajam daik a a džiui su eik i konk e umo, enka a osenai. be kad i 194 Kalbos Kul ū a | 85 kiek jo bū ų su eik a, kai enu odomos k aš inės no mos i klaidos ibos, ne menkiausią konk e umo a spal į įgijusių daik a a džių daugiskai os pa a ojimas no mos pažeidimu negali bū i laikomas. Žinoma, eikšmės konk e ėjimo laipsnį apib ėž i nė a pap as a. Į ai a k eipusi dėmesį . Miliūnai ė konk e umo i abs ak umo p iešp iešą laiko iena ų, ku ios neleidžia b ėž i aiškesnės ibos a p no minių i ne- no minių kalbos eiškinių, i iena iš p iežasčių ski i ne ik bend inei kalbai eik inus i ne eik inus, be i a pinius a ejus (Miliūnai ė 2003a, b). Kalbos pa a imuose a pinių a ejų sis ema iš iesų aikoma: be eik inų i ne eik inų, da ski iami eng ini a ejai i šalu iniai no mos a ian ai. a- čiau e inan abs akčiųjų daik a a džių skaičių b ėžiamos ik k aš inės ibos, . y. g yno ienaskai inio abs akčiojo daik a a džio daugiskai a lai- koma klaida, sukonk e ėjusio – no ma. Išei ų, kad galimybė ink is a pinius a ejus nei a me ama, nei p ipažįs ama. be eik p ieš is dešim mečius išleis ame no minamojo pobūdžio da be G ama ikos no mos i daba inė a osena, be eikšmės konk e ėjimo k i e- ijaus, bu o iškel as da ienas – kiek daugiskai a a ojamas daik a a dis būdingas lie u ių kalbai (Paulauskienė, a ydai ė 1986). an ai pedagogikos e mino mokėjimai i žu nalis ikos s i yje uo me u pli usių medžiagų2 eik- inumu suabejo a, nes įž elg a, kad ai iesioginiai e iniai iš usų kalbos, ačiau sukonk e ėjusia eikšme a o iems pajėgumams im a p i a i (Pau- lauskienė, a ydai ė 1986: 76–77). Vėliau išleis uose o leidinio bend a- au o ės da buose jau i pajėgumai, apim ys adinami e iniais (Paulauskie- nė 2004a: 152; 2004b: 304). P aėjus d iem dešim mečiams nuo leidinio pasi odymo, amunės Kaspe a ičienės s aipsnyje jau kons a uojama ne ik usų, be i anglų kalbos į aka (Kaspe a ičienė 2006: 217). bū en ja Vals- ybinės lie u ių kalbos komisijos suda y ame Konsul acijų banke g indžia- mas abs ak o pa da imai aisymas: ši o ma esą a si adusi dėl anglų kalbos į akos, iksliau – dėl angl. sales (ž . h p://www. lkk.l /li /2331). Daugiau ienaskai inių abs akčiųjų daik a a džių daugiskai ą pa eisinan- čių p iežasčių, be eikšmės konk e ėjimo i s ilis inių sume imų, lie u ių kalbos no minamuosiuose leidiniuose nenuma oma. Mo ologijos ap ašuo- se apie ieną ki ą paska ą p asi a iama ap a ian ki ų pog upių ienaskai i- nius daik a a džius. Jų daugiskai a apibūdinama kaip eiškian i būseną, 2 Daba inė a osena ody ų, kad e minas medžiagos, ku iuo p ieš pus ečio dešim mečio bu o apibend in ai į a dijami s aipsniai, žinu ės i epo ažai, ben iš iešosios kalbos pa- si aukė. . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 195 būdingą ne ienam ka ui, odan i būsenos ęs inumą (Paulauskienė 1989: 166; 2004b: 305). a. Paulauskienės Lie u ių kalbos kul ū oje a ski ai mini- mi du a ejai, kai daugiskai os o ma pa a o a dėl šalia einančių žodžių, nu odančių daugiau nei ieną objek ą: Jis išgelbėjo ne ieno žmogaus gy y- bes; Iki ugpjūčio p adžios eikia baig i mokyklų emon us (Paulauskienė 2004a: 152). okia daugiskai a laikoma ne eik ina, be šie a ejai išsamiau nenag inėjami. i ai laikan is nuos a os, kad ienaskai iniai abs ak ieji daik a a džiai skaičiais nekai omi, kad jų daugiskai a y a ne kai ymo, o leksinės eikšmės ski umo požymis, pab ėžiama isuose au o ės ienos a su bend aau o ėmis ašy uose da buose (Paulauskienė 1983, 1989, 1994, 2004a, 2004b, 2006; Jakai ienė i k . 1976; Paulauskienė, a ydai ė 1986), šie a ejai į a dijami kaip pap asčiausias neapdai umas ašan , p aleidimas edaguojan eks ą; is dėl o enka p idu i, kad ka ais i gy ybes, i e- mon us žmonės suskaičiuoja (Paulauskienė 2004a: 152). Daugiau abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimo paska ų pa- minima d iejuose pas a ųjų me ų s aipsniuose apie skaičiaus a ojimo polinkius. . Kaspe a ičienė kai ku ių daik a a džių daugiskai ą (džiaugs- mai, e ksmai) susieja su po eikiu eikš i in ensy umą, ki ų (g ipai, skaus- mai, lie ūs, da ganos, sniegai) ji laiko žyminčia ka ojimąsi (Kaspe a ičienė 2006: 218–219). iesa, po eikis pab ėž i ka ojimąsi kaip daugiskai ą pa- laikan is eiksnys išsamiau nenag inėjamas, o ai, kad pa eikiama ik g o- žinės li e a ū os pa yzdžių, ody ų, jog okia daugiskai a laikoma menine aiškos p iemone. Po eikis pab ėž i ka ojimą su abs ak ais, iksliau – su p iesagos -imas (-ymas) daik a a džiais, iesiogiai susiejamas asuolės Vla- da skienės (2008) s aipsnyje. Dėl okios daugiskai os eik inumo kiek abejojama, be daik a a džių, žyminčių abs ak ų dalyką, ku is gali bū i skaidomas, y a į ai ių ūšių a ba galimas skaičiuo i, a ojimas daugiskai- os o ma neįmanomu nelaikomas. Ki aip nei minė uose mo ologijos ap- ašuose, šiame s aipsnyje pa yzdžių pa eikiama ne meninio, be o icialio- jo dalykinio s iliaus. apsk i ai s aipsnio au o ės pa odoma, kad anksčiau abs akčiais laiky ų daik a a džių daugiskai a daba inėje lie u ių kalboje nebė a pa ieniai a ejai – jos a ojimas adinamas polinkiu (Vlada skienė 2008: 125). Šį ak ualų polinkį, emian is ekonomikos s i ies a osena, čia i bus mė- ginama panag inė i. analizė su elkiama į eiksnius, ska inančius a palaikan- čius abs akčiaisiais laikomų daik a a džių a ojimą daugiskai os o ma. 196 Kalbos Kul ū a | 85 2. Va oJIMo YPa uMaI I VEIKsNIaI 2.1. Tipiškų abs ak ų daugiskai a bene ipiškiausiais abs ak ais įp as a laiky i eiksmažodžių edinius, pada- y us su p iesaga -imas. DlKG p ipažįs ama, kad ši p iesaga iš a iksų, a - ojamų abs ak ams da y i, y a pa i da iausia i kad jos ediniai a ojami labai aiškia i g yna eiksmo pa adinimo eikšme (DlKG 1997: 94)3. o pa ies abs ak ų da ybos o man o a ian u laikomos p iesagos -ymas da- umas p ipažįs amas ibo esnis (DlKG 1997: 95). Daik a a džių su šiomis p iesagomis gausa, ben jau kancelia inėje kalboje, kons a uo a be eik p ieš d idešim me ų (oginskienė 1994). Ji susie a su s e imų kalbų į aka, ačiau ne menkesne okių daik a a džių pli imo p iežas imi eikia laiky i i da y- bos ipo p oduk y umą. Vis dėl o ai, kad žodis u i ipiškiausių abs ak ų p iesagą, da ne eiškia, jog jis y a abs ak as. Kai ku ie p iesagos -imas (-ymas) ediniai y a isiš- kai sukonk e ėję, . y. pa y ę seman inių pokyčių4. Dalis jų a ojami en- ginio, iksliau – am ik os sueigos, eikšme. Ekonomikos apž algose daž- niausiai pa a ojama šios eikšmės daik a a džių – minėjimas, pasi a imas, susi inkimas, susi ikimas, su ažia imas, s a s ymas, p z.: Valdy ojų aldyba pap as ai posėdžiauja du ka us pe me us – pe pa asa io i me inius TVF i Pasaulio banko g upės susi ikimus (lbMa 2012 05: 68); Šiuose susi iki- muose ji aip pa nus a ė klausimus, bū inus į auk i į ECBS socialinio dialo- go da bo g upės susi inkimų da bo a kę (Ma 2011: 206); Be o, bu o en- giami ECB specialis ų i Eu opos Pa lamen o na ių pasi a imai į ai iais ECB kompe encijai p iklausančiais klausimais (Ma 2008: 184). Nes e imi nag inėjamai a osenai i isiškai sukonk e ėję p iesagos -imas (-ymas) ediniai, eiškian ys ašy inį eks ą. ai daugiausia doku- men ų pa adinimai: įsakymas, įs a ymas, nu odymas, nu a imas, pažymėji- mas, p anešimas, sp endimas i k . Kai no ima nu ody i, kad dokumen ų y a daugiau nei ienas, a ojama daugiskai os o ma, p z.: Bū ini įs a y- mai, kad Danijos indėlių d audimo sis ema laiky ųsi piniginio inansa imo d audimo (Ma 2011: 118); Valdančioji a yba, be ki a ko, a k eipė dėmesį į 3 a siž elgian į da ybos ipo p oduk y umą i eiksmų pa adinimų (nomina ac ionis) a i- mumą eiksmažodžio o mai, okiems ediniams ne gi siūloma ski i ypa ingą ie ą g a- ma iniame ap aše (Pake ys 2006). 4 egulia iuosius eiksmažodžių abs ak ų seman inius pokyčius i jų modelius išsamiai nag inėja Zo ija babickienė (2012). . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 197 kai ku ių y iausybių pa eiškimus dėl p iemonių bei e o mų iskalinės i s uk ū inės poli ikos s i yse (Ma 2012: 15). okie daik a a džiai kai omi skaičiumi kaip i ki i konk ečios eikšmės daik a a džiai. aigi jų daugis- kai a y a kai ymo skaičiumi ezul a as i ka u – nemenka paska a plis i i ki ų p iesagos -imas (-ymas) edinių daugiskai ai. Daugiskai os o ma ekonomikos kalboje a ojami i ie p iesagos -imas (-ymas) daik a a džiai, ku iuos apibend in ai galima apibūdin i kaip u- inčius eiksmo ezul a o a objek o eikšmę. sakinyje Kiek ienos šalies bankų sis ema galėjo kompensuo i siunčiamų mokėjimų e ę, susijusią su p ekių i paslaugų g ynuoju impo u a u o iš ki os eu o zonos šalies įsigi- jimu, įplaukomis (Ma 2012: 35) daik a a dis mokėjimai a ojamas eiksmo objek o eikšme, o daik a a dį pe edimai, pa a o ą sakinyje ES pe edi- mai 2012 m. pi mąjį ke i į, palygin i su anks esniu ke i čiu, bu o didesni (lEa 2012 08: 12), g eičiau eikė ų sie i su eiksmo ezul a u5. Kad i ku ia iš šių eikšmių okie daik a a džiai bū ų a ojami, jie y a ge okai konk e esni už g ynus abs ak us – eiksmo pa adinimo eikšmės daik a- a džius. an ai mokėjimai pagal konk e umo laipsnį a i ik ų p iešdėlinės a p iesaginės da ybos edinius mokesčiai, įmokos, o pe edimai – edinį pe laidos a pan. Iš DlKG pa eik o daik a a džių da ybos ap ašo ma y i, kad eiksmo ezul a ą a objek ą lie u ių kalbai i iš ies būdingiau į a dy- i ne p iesagos -imas (-ymas) ediniais, o ki okių p iesagų a galūninės da ybos žodžiais (DlKG 1997: 125–128). Žodžių da ybos ipų eikšmes siūloma specializuo i, . y. p iesagos -imas (-ymas) edinius a o i ik eiksmo pa adinimo eikšme, o eiksmo ezul- a ą (i am ik ų eiksmų sis emą, eiklos s i į) nusaky i ne g ynos eiksmo eikšmės eiksmažodiniais daik a a džiais, be ki okių p iesagų (a p iešdėlių, galūnių) ediniais (oginskienė 1994: 56). Deja, nag inėjamoje a osenoje okios ekomendacijos ne isada galima paisy i, nes ki okių p iesagų a p ieš- dėlių ediniai pap as ai būna „užim i“, . y. oje pačioje s i yje a ojami kaip ki as eikšmes u in ys e minai, o sąsają su pama iniu eiksmą žyminčiu eiksmažodžiu ak ualu išlaiky i. Ki as eikšmes ekonomikos kalboje y a įgiję bend ą šaknį su daik a a džiu mokėjimas u in ys ediniai įmoka, mokes is, u bū odėl mokamos sumos eikšme i papli o mokėjimai. 5 ski dama eiksmažodžių abs ak ų seman inius modelius, Z. babickienė a k eipia dėmesį, kad lie u ių kalbo y oje įp as a eiksmo ezul a o g upei p iski i i uos eiksmažodžių abs ak us, ku iuos bū ų galima pa adin i eiksmo objek o pa adinimais, i ski ia a ski ą nomina objec um seman inį modelį (babickienė 2012: 20). 198 Kalbos Kul ū a | 85 su daik a a džiais a siskai ymai, įsipa eigojimai, pe edimai bend ą šaknį u inčių žodžių ekonomikos kalboje ne a ojama, aigi edinių da y i bū ų galima, ačiau pama inis eiksmažodis i pa s y a edinys, odėl pada y i iš jo ki us edinius nė a pap as a a ne iš iso neįmanoma. ai, ma y , i gi y a eiksnys, palaikan is daik a a džių su abs ak ams būdinga p iesa- ga pli imą eiksmo objek o a ezul a o eikšme. Žinoma, abs ak ais šiuos daik a a džius bū ų galima pa adin i ik sąlygiškai, nes jie y a sukonk e- ėję. Jų eikšmė ski iasi nuo g ynųjų abs ak ų, i ą eikšmės ski umą nu odo bū en daik a a džio a ojimas daugiskai os o ma. Daugiskai a šiais a ejais y a ne daik a a džių kai ymo skaičiumi, o eikšmės di e en- cija imo ezul a as. Nemažai šios g upės daik a a džių a osenoje y a įgiję e mino s a usą. okių e minų, dažniausiai kaip ki ų e minų sudedamųjų dalių, y a į auk- a i į ekonomikos e minų žodynus. an ai iename naujausių okio pobū- džio da bų – D. W. Pea ce’o Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyne (aE Ž)6 pa eik a mokėjimų balansas (aE Ž 2006: 205–207), a p- au inė mokėjimų sis ema (aE Ž 2006: 154), pe edimų p oblema (aE Ž 2006: 628), nea idėliojamų a siskai ymų inka (aE Ž 2006: 588), būsimųjų a siskai ymų sando is, būsimųjų a siskai ymų sando ių inka (aE Ž 2006: 251), įsipa eigojimai (aE Ž 2006: 362), einamieji įsipa eigojimai (aE Ž 2006: 148), įda binimai (aE Ž 2006: 195), impo o ap ibojimai (aE Ž 2006: 290), acionalieji ėla imai (aE Ž 2006: 532) i k . Da daugiau e minų, u inčių daugiskai os o mą, ame žodyne a ojama aiškinan są okas. Jų pa enka i į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos a komą lie u os espublikos e - minų banką: a siskai ymų izika; a siskai ymų sąskai a; a siskai ymų a pinin- kas; einamieji pe edimai; ekonominiai s y a imai; įsipa eigojimai in es uo ojui; mokėjimų balansas; naudojimasis als ybės biudže o, apskai os i mokėjimų sis ema; umpalaikiai įsipa eigojimai; als ybės biudže o, apskai os i mokėjimų sis ema; eiklos segmen o įsipa eigojimai i k . (l b 2012). ealioji a osena pa i ina, kad daugiskai os o mą u in ys p iesagos -imas (-ymas) daik a a džiai nė a ik e minų žodynų duomenys. Pe edimai, 6 Ekonomika y a a s i is, ku ios e minija pa y ė ieną didžiausių pe e smų. lie u oje 50 me ų lais osios inkos ekonomikos i jos e minijos nebu o. a kū us nep iklausomybę, ėmė plūs i angliški e minai. su jų an plūdžiu mėgin a a ky is e čian angliškus e minų žo- dynus, be , nesan e minų a ojimo adicijos, ne isada bu o pa ink i iksliausi dalykiniu i aisyklingiausi kalbos a ž ilgiu lie u iški a i ikmenys. Šis e s inis žodynas išsiski ia uo, kad dauguma jame pa eik ų e minų y a pa ik in i a osenos i į e in i kalbos specialis ų – žodyną engian p isidėjo lie u ių kalbos ins i u o e minologijos sky ius. . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 205 ia daugiausia plė ojama ekonomikos eo ija, šis žodis skaičiumi kai omas (plg. isk, isks), ačiau daik a a džio izikos daugiskai os a ojimas ska in- ų da y i p ielaidą, kad pi minė paska a y a ne anglų kalbos polinkiai, o eiškinių p ocesų, ypa ybių i ki ų abs akčių dalykų ūšia imas. oks ū- šia imas ypač būdingas ekonominės analizės eks ams, o iš en pa enka i į ekonomikos apž algas. Pa yzdžiui, izika, susijusi su bankų eikla, pa- p as ai ski s oma į lik idumo, eiklos, k edi o i ki ų ūšių iziką. No in ienu žodžiu apibend in i isas a kelias jos ūšis, i a ojama daugiskai os o ma, p z.: In es uodamas užsienio a sa gas, Lie u os bankas susidu ia su kele iopa izika: k edi o, aliu ų ku sų i palūkanų no mos. Įgy endindamas užsienio a sa goms keliamą saugumo p incipą, jis nus a o no ma y us i ap i- bojimus isoms šioms izikoms aldy i (lbMa 2012: 35); Valdančioji a- yba nusp endė suda y i a idėjinius užsienio aliu os ku so, palūkanų no - mos i aukso kainos izikoms (Ma 2011: 210). lie u ių kalboje no mine laikoma ik apibend inamoji medžiagų pa a- dinimų daugiskai a. iesa, Kalbos pa a imuose, ku aikoma kalbos eiškinių e inimo laipsnių sis ema, ji laikoma ne pag indiniu, o šalu iniu no mos a ian u – pag indiniai a ian ai į ai us ynas, į ai ių ūšių ynas, isokia a ba a, jogu as (KP1 2002: 21). Ki am ienaskai inių daik a a džių pog u- piui – abs ak iesiems daik a a džiams apibend inamoji daugiskai a iesiogiai nep ipažįs ama, ačiau ji numa oma nu odan minė ą eikšmės sukonk e ė- jimo išim į. Kaip ją ilius uojančių pa yzdžių pa eikiama: Žmogus gali bū i apim as į ai iausių baimių. K aš ui enkančias g ėsmes galima suski s y i į kelias g upes (KP1 2002: 20). okios daugiskai os a osenoje aps u, p z.: Tai odo, kad inansų inkos pag indines g ėsmes Lie u ai įž elgė dėl galimo po eikio iš užsienio (lbMa 2012: 33); Šalies inansų sek o iui i isos eko- nomikos s abilumui didžiausią g ėsmę kelia ekonomikos augimo ibo os pe - spek y os i g ėsmės, susijusios su pe i e inėmis eu o zonos iešųjų inansų p oblemomis i galimomis neigiamomis pasekmėmis pag indinėms Lie u os p ekybos pa ne ėms (Ma 2010: 26). Ki a e us, ka ais pa a ojama i a ian ų su ienaskai a, ku i Kalbos pa a imuose laikoma pag indiniu no mos a ian u, p z.: Vado audamasis saugumo p incipu, Lie u os bankas iboja i ak y iai aldo isų ūšių inansinę iziką, su ku ia susidu iama in es uojan užsienio a sa gas (Ma 2010: 40); Bankams s a bu oliau didin i kapi alo a sa gas, konse a y iai e in i į ai ių ūšių iziką i suda y i eikiamus a idėjinius (Fsa 2012: 3). ačiau ne isuome įmanoma ais a ian ais e s- 206 Kalbos Kul ū a | 85 is. Pa yzdžiui, sakinyje Inspek uojan ypač domė asi, kaip aldoma am ik ų ūšių izika, labai daug dėmesio ski a k edi o i lik idumo izikų aldymui bei idinio aldymo kokybei (lbMa 2011: 41) pi muoju daik a a džio izika pa a ojimo a eju no mos a ian as gali bū i aikomas, ačiau an uoju galima ik daugiskai a. Pa a ojus ienaskai ą, k edi o izika i lik idumo izika nebū ų ski iamos kaip d i izikos ūšys. P ie ikslumo eiksnio p i- sideda i s iliaus bei kalbos ekonomiškumo eikala imai – ka o i žodį i- zika bū ų i neekonomiška, i nes ilinga, o ap a ian izikos ūšis išsamiai, jį eikė ų ka o i daug ka ų. labai panašiais polinkiais pasižymi i lie u iško žodžio eikla, iksliau – ekonominė eikla – a ojimas. Išleidus Ekonominės eiklos ūšių klasi ika- o ių – susis emin ą isuomeninių i ekonominių eiklos ūšių, egzis uo- jančių šalies ūkyje, inkinį, ku io klasi ika imo iene as y a eiklos ūšis (p z., žemės ūkis, miškininkys ė i žu ininkys ė, kasyba i ka je ų eksploa a imas, apdi bamoji gamyba, s a yba, anspo as i saugojimas, apgy en- dinimo i mai inimo paslaugų eikla i . .), iš ekonomikos apž algų ėmė auk is anks esnio laiko a pio eks ams įp as a šalies ekonomikos analizė pagal sek o ius, ka u susiau ėjo i žodžio sek o ius a ojimo s i is. ačiau ie oj jo im as a o i junginys ekonominė eikla, a odo, pe ėmė i kon- k e esnės eikšmės daik a a džio sek o ius, nu odančio s i į, ie ą, eikšmes, p z.: Da bo užmokesčio didėjimą p i ačiajame sek o iuje labiausiai lėmė kilęs paslaugų sek o iaus da bo užmokes is – daugiausia p ekyboje, in o macijos i yšių, anspo o i saugojimo eiklose. Jis isus me us kilo i ki ose p i ačiojo sek o iaus ekonominėse eiklose – p amonėje, s a yboje i žemės ūkyje (lbMa 2011: 20). Kai ku ie a ejai odo, kad žodžiai (ekonominė) eikla i sek o ius iš ies a ojami sinonimiškai, p z.: Užim ųjų gausėja p i ačiajame sek o iuje, ypač apdi bamojoje gamyboje, didmeninėje i mažmeninėje p ekyboje, ačiau y a eiklų, ku iose užim ųjų mažėja, pa yzdžiui, inansų i d audimo, š ie imo, s eika os p iežiū os eiklose (lEa 2012 05: 3); Da bo užmokesčio didėjimui p i ačiajame sek o iuje didžiausią į aką da ė didėję a lyginimai pas- laugų sek o iuje, ypač p ekybos, anspo o i saugojimo bei in o macijos i yšių eiklose. Da bo užmokes is aip pa kilo i ki ose p i ačiojo sek o- iaus eiklose – p amonėje, s a yboje bei žemės ūkyje. Daugiau nei pusę a - lyginimų augimo p i ačiajame sek o iuje lėmė didėjusios ne egulia iosios išmokos (lEa 2012 05: 10). . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 207 Vadinasi, okiomis aplinkybėmis a ojamo žodžio eikla eikšmė y a ge okai sukonk e ėjusi i jo daugiskai a bū ų sukonk e ėjusio daik a a džio kai ymo skaičiumi pada inys. ačiau ją ska ina i ki as eiksnys. analizuo- jan ekonomiką pagal ekonominės eiklos ūšis, kaip i ap a ian inansų sek o ių pagal jam kylančios izikos ūšis, p i eikia apibend inamojo a- ian o i am dažniausiai pasi elkiama žodžio eikla daugiskai a, p z.: Lie- u os ekspo o nuosmukis pi miausia iesiogiai pa eik ų labiau į užsienio p e- kybą o ien uo as ekonomines eiklas, . y. p amonę, kasybą, p ekybą, ans- po ą i žemės ūkį (Fsa 2012: 26); Bankų paskolų ne inansinėms įmonėms po elio didžiausią dalį suda ė paskolos, su eik os gamybos, p ekybos, ans- po o, s a ybos i nekilnojamojo u o eikloms (lbMa 2012: 24); Iš pag in- dinių apdi bamosios p amonės eiklų ik mais o p amonės, ienos labiausiai nuo idaus paklausos p iklausančių eiklų, suku iama p idė inė e ė bu o mažesnė nei 2009 m. (lbMa 2011: 14). Kalbos pa a imuose eik inesniu laikomas no mos a ian as – pasakymai su būd a džiais į ai us, isoks – o icialiojo dalykinio s iliaus eks ams ne inka dėl nepakankamo apib ėž- umo, o junginys į ai ių ūšių ekonominė eikla nea i ik ų ekonomiškumo p incipo. Ekonomis ai jo ypač paiso. a p au inio žodžio ekonomika a ojimas daugiskai os o ma i gi ik iš pi mo ž ilgsnio gali bū i siejamas su anglų kalba, ku ioje daik a a dis eco- nomy skaičiumi kai omas (plg. economies)9. lie u iškuose eks uose daugi skai a dažniausiai pa a ojama į a dijan am ik os ūšies ekonomiką. iesa, po eikį ją į a dy i ne e ai kelia iš anglų kalbos a ėjęs e minas. P i eikus išsi e s i de eloped economy, papli o išsi ysčiusi ekonomika, į e mininę a - oseną links an is junginys small open economy išsi e s as kaip maža i a i a ekonomika (a ba maža, a i a ekonomika; maža a i a ekonomika). e mino eme ging economy lie u iškas a i ikmuo da nė a nusis o ėjęs, a osenoje pasi aiko a ian ų kylan i ekonomika, kylančios inkos ekonomika, besi o muo- jan i ekonomika, besi o muojančios inkos ekonomika i k . okiais pasakymais gali bū i apibūdinamas konk ečios šalies ūkis, be dažniau ai būna są okos, apimančios daugiau nei ienos šalies ūkį, p z.: Didindamas s ebėsenos e ek- y umą, 2011 m. TVF pi mą ka ą pa engė penkių didžiausių pasaulio eko- nomikų (eu o zonos, JAV, Jung inės Ka alys ės, Kinijos i Japonijos) sis eminio po eikio ki oms šalims i konsoliduo ą daugiašalės s ebėsenos a a- 9 Ekonomikos mokslo eikšme anglų kalboje a ojamas daugiskai inis daik a a dis economics. 208 Kalbos Kul ū a | 85 skai as (lbMa 2012: 68); Vis dėl o šias mažas i a i as ekonomikas s ip iau eikia a p au inė aplinka (lEa 2012 08); Sis emiškai s a bių i didelių pasaulio ekonomikų, okių kaip ES, Kinijos a JAV, idaus paklausos pokyčiai iesioginiais i ne iesioginiais kanalais lemia Lie u os ekspo o paklausos kai ą (Fsa 2012: 26); Išsi ysčiusių ekonomikų augimas i oliau bu o gana nedi- delis. Ka u pasauliniam a siga imui da ė į aką besi o muojančios ekonomi- kos, ypač Azijos, jos ne kėlė susi ūpinimą dėl pe kai imą galinčio lem i spau- dimo kai ku iose šalyse (Ma 2011: 23); Pagal pasaulinio augimo endencijas oliau sky ėsi ne ik išsi ysčiusios i besi o muojančios ekonomikos, be i iena išsi ysčiusi ekonomika nuo ki os (Ma 2011: 20). Konk e esnės eikšmės daik a a dis ūkis (ūkiai), ku iuo galė ų bū i e - čiamas anglų kalbos economy (economies), okiuose e mino eikšmę u in- čiuose junginiuose ne a ojamas, i isiškai pag įs ai. Šių junginių a oji- mas angliškuose eks uose odo, kad jais į a dijami ne konk ečių šalių ūkiai, o ekonomika kaip sis ema, pasižymin i am ik omis s uk ū inėmis ypa y- bėmis. okia žodžio ekonomika eikšmė nu odoma i a p au inių žodžių žodynuose ( ŽŽ 2003: 192; Vai ke ičiū ė 2007: 278). sis ema gali bū i i ne iena, nu odan jų g upę, bū ų a ojama daugiskai a sis emos. Vadina- si, i ekonomikų g upė gali bū i į a dijama kaip ekonomikos, o ku iuo no s pag indu ski s omos sis emos gali bū i pa adinamos ūšinėmis są okomis (besi ys ančios ekonomikos, kylančios ekonomikos i . .). Į ai, kad iš panašių paska ų kylan i daugiskai a nebė a pa ieniai a o- senos a ejai, dėmesį y a a k eipusi i . Vlada skienė (2008: 126). Ji kons- a a o okį poky į: anksčiau būda o pažymima, jog kalbama apie am ik as ūšis a s i is, o daba abs ak aus daik a a džio daugiskai a jau ne pa a o- jama šalia žodžio ūšys, p z.: Konku encingo e slo pasaulyje y a daugybė izikų. Rizikų (=Rizikos) ūšys i jų klasi ika imas daug p iklauso nuo e slo pobūdžio. Ši aip pa a o a daugiskai a laikoma nepa eisinama, ačiau apsk i- ai į ūšis skaidomų dalykų daugiskai ai links ama p i a i: Įmonės pa da i- mų bend asis i g ynasis pelningumai; Tokia a šos e inimo a ka nea i- inka ES eglamen o eikala imų, nes šiame eglamen e nu ody a egis uo i i gamybas, ku ių me u išsiski ia ne nedidelis kiekis 25 ūšių e šalų; Kaimo u izmas – iena populia iausių al e na y ių eiklų. Ji susiejama su abs ak- čių dalykų skaičia imo a ejais (Žmogaus psichika, a odo, nepajėgi ienu me u pajus i d i g ėsmes, du pa ojus. Čia eikė ų ski i kelias į akas i endencijas), o pas a ųjų no miškumas laikomas mažiausiai abejo inu. Vis dėl o šių a ejų p iežas ingumo seka g eičiausiai y a a i kš inė: eiškiniai . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 209 (p ocesai, ypa ybės i k .) pi ma klasi ikuojami, i ik ada klasi ikacijos iene us ( ūšis, g upes i k .) imama skaičiuo i. a ejų e inimo seka, ma y , i gi u ė ų bū i a i kš inė: kadangi eiškinių, p ocesų, ypa ybių klasi ika imas y a sa aime sup an amas dalykas i jo pasekmę – konk e esnės eikšmės daik a a džius – kodi ikuo oji no ma p ipažįs a, mažai ikė ina, kad galė ų bū i p ipažįs ama i išski us klasi ikacijos iene us apibend in ai į a - dijan i daugiskai a. labiau s a s y ina, kiek galė ų bū i p ipažįs amas oles- nis žingsnis – išski ų ūšių skaičia imas. Va osenoje su ūšiuo ų dalykų iesioginio skaičia imo a ejų pasi aiko, p z.: A siž elgian į Lie u os i ki ų als ybių mak oekonominę aidą i kylančius iššūkius, bu o nus a y os mūsų šalies inansų sek o iui galinčios g ės i ys pag indinės izikos: a) s a biausių Lie u os užsienio p ekybos pa ne ių iskalinė konsolidacija, b) izikos p emijų didėjimas i c) sumažėjęs pa onuojančiųjų bankų iš Skandina ijos lik idumas (P anešimas 2011 05: 54). ačiau ku kas dažnesnis nesu ūšiuo ų objek ų, į a dijamų daik a a džiais balansas, bank o as, biudže as, e o ma, skola, skaičia imas, p z.: Reikšmingai išaugęs bank o ų skaičius, kilusios įmonių mokumo p oblemos padidino ne eiksnių paskolų dalį PFI paskolų po elyje i sumažino galimybę skolin is (lbMa 2010: 31); Fiskalinė sąjunga eikiausiai bū ų įgy endin a ka u su poli ine i leis ų Eu opos lygio ins i ucijoms da y i į aką nus a an eu o zonos als ybių na ių biudže us i ykdan ekonomines e o mas, aip pa sujung ų šalių aldžios sek o iaus skolas i solida izuo ų šiuos įsipa eigojimus (lEa 2012 08: 5); Ypač didelę g ėsmę iek Eu opos, iek i iso pasaulio ekonomikai kelia išpli usi i gilėjan i eu o zonos iešojo sek o- iaus skolų k izė (P anešimas 2011 12: 7). bend inės kalbos kodi ikuo oji no ma, neda ydama išim ies nė specia- lioms jos a ojimo s i ims, abs akčios eikšmės daik a a džių, ben jau okių, kaip apim is, aplinka, į aka, pajėgumas, po eikis, emon as, kai ymo skaičiumi, adinasi, i jais žymimų objek ų skaičia imo, nelinkusi p ipa- žin i (ž . Šukys 2003: 105; Paulauskienė 2004a: 152; KP1 2002: 20). Šiuo požiū iu ji, a odo, y a isiškai sude in a su mo ologijos da buose dės oma a dažodžių skaičiaus eo ija, ku i ski ia skaičiuojamus daik us eiškiančius daik a a džius i daik a a džius, eiškiančius neskaičiuojamus daik us, a i- inkamai – skaičiais kai omus i jais nekai omus daik a a džius. abs ak ie- ji daik a a džiai į aukiami į skaičiais nekai omų daik a a džių g upę. Šios g upės daik a a džių daugiskai a laikoma ne ki a skaičiaus o ma, o ki os leksinės eikšmės žymeniu (Paulauskienė 1983: 171; 1989: 165; 1994: 147– 148; 2004: 149–151). a pa i o ma ienu a eju laikoma kai ybos o ma, 210 Kalbos Kul ū a | 85 ki u – da ybos a iksu: „skaičiais nekai omi daik a a džiai gali u ė i i dau- giskai os, i ienaskai os o mas. a p ų o mų gali bū i i am ik as ko eliacinis yšys. ik isada a p ko eliacijos na ių y a leksinės eikšmės ski umas. Šiuo a eju ski ingą skaičiaus o mą u inčių bend akamienių žodžių negalima laiky i o pa ies žodžio o momis, nes ko eliacijos na ius sieja ne kai ybos, o da ybos yšys. G ama inė skaičiaus o ma čia pa a o- jama kaip ki os eikšmės odiklis“ (Paulauskienė 1989: 165). ačiau nag i- nėjamoje a osenoje no ma nepažeidžiama, nes ie abs akčios eikšmės daik a a džiai būna ge okai sukonk e ėję. Pa yzdžiui, biudže as, ku is lKŽ aiškinamas kaip 1) als ybės, įs aigos a asmens pajamų i išlaidų sąma a i 2) kaip planuojamas išlaidų apskaičia imas am ik am laikui (lKŽ 2012), aip pa skola, balansas pap as ai siejami su am ik a lėšų suma, o bank o- as, e o ma – su specializuo a p ocedū a. aigi šių daik a a džių daugis- kai a eikiau aiškin ina kaip eka eko iza imo ezul a as – bu usių nekai- omų skaičiais daik a a džių pe ėjimas į kai omųjų ka ego iją (ž . odune , ČižikP okaše a 2006). IŠVaDos ap a a ekonomikos apž algų kalba a skleidžia, kad daik a a džių, laikomų ienaskai iniais abs akčiaisiais, daugiskai os o mos a ojimą lemia ne- maža eiksnių. emian is išnag inė a a osena, galima ski i am ik us p o o ipinius eiksnius, . y. okius, ku ie ska ina am ik ų daik a a džių daugiskai ą. abs ak ų, u inčių p iesagas -imas (-ymas), -umas, daugiskai os a ojimą ska ina po eikis ski i leksines eikšmes, . y. eiksmo objek o a ezul a o eikšmę nuo eiksmą (ekonomikos kalboje – am ik ą ope aciją), p ocesą, eiškinį į a dijančių daik a a džių. Pas a ųjų i gi a ojama daugiskai os o ma, ačiau ją pi miausia ska ina po eikis pab ėž i ka ojimąsi. Veiksmo objek o a ezul a o eikšmės daik a a džių, u inčių daugiskai os o mą, pli imą ska ina i dalies jų įgyjamas e mino s a usas i šio s a uso į eisi- nimas ekonomikos žodynuose. ai y a p ielaida da y is i daugiau analo- giškų e minų. analogijos p incipas ska ina daugiskai os a ojimą i ka - o inumui nu ody i. Ma us eiškiančių daik a a džių daugiskai os a ojimą ekonomikos ap ž algose labiausiai lemia dažnas šių žodžių siejimas su konk ečiais skaičiais – . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 211 ekonominiais odikliais. aip eikšmė sukonk e inama, i daik a a dis imamas kai y i skaičiumi. Ki a eikšmės konk e inimo paska a y a ekonominės ana- lizės eks ams būdingas są okų skaidymas, specializa imas, kylan is iš po- linkio eiškinius, p ocesus, objek us klasi ikuo i. Šis polinkis lemia i klasi- ikacijos iene us apibend inančio į a dijimo būdą. Išnag inė a a osena odo, kad kaip oks būdas is dažniau pasi enkama daugiskai os o ma. No minamuosiuose da buose ūšims apibend in ai į a dy i siūlomi a ian ai kalbos a ojimo s ičiai, ypač paisančiai ekonomiškumo p incipo, nė a pa- ankūs, dažnai jais nė neįmanoma e s is. Klasi ikuojan eiškinius, objek us, ypa ybes, iškyla i ski iamų klasi i- kacijos iene ų skaičia imo klausimas. okio skaičia imo pa yzdžių eko- nomikos kalboje esama, ačiau no mos a ž ilgiu šis eiškinys ne e inamas. apsk i ai no minamuosiuose da buose ienaskai inių daik a a džių daugis- kai a o icialiojo dalykinio s iliaus eks ams laikoma ne eik ina, išsky us daik a a džio sukonk e ėjimo a ejus. Šiuo a ž ilgiu no ma y a isiškai sude in a su lie u ių kalbos mo ologijos da buose dės oma a dažodžių skaičiaus eo ija. eo iniuose da buose abs akčiuosius daik a a džius į a - dijan kaip ienaskai inių daik a a džių pog upį, no minamuosiuose da - buose jų daugiskai os a ojimas laikomas ne eik inu. Daba inė kodi ikuo oji no ma aiškiai p ipažįs a ik ieną ienaskai inių abs akčiųjų daik a a džių a ojimo daugiskai os o ma galimybę – daik- a a džio sukonk e ėjimą. ačiau konk e ėjimas gali bū i ne ienodo laipsnio, į ai no minamuosiuose da buose nea siž elgiama. Juose enub ėžiamos k aš inės ibos: abs ak aus ienaskai inio daik a a džio a ojimas daugis- kai a laikomas klaida, sukonk e ėjusio – no ma. Nepakankamas no mos apib ėž umas i gi y a eiksnys, ska inan is adinamųjų ienaskai inių daik- a a džių daugiskai os a ojimą. okiomis sąlygomis unkcionuojan i a osena, konk ečiai – ekonomikos kalba, a skleidžia, kad dauguma a ejų ienaskai inio abs ak aus daik a a - džio daugiskai a būna susijusi su eikšmės konk e ėjimu. Vis dėl o pag in- dinė paska a ją a o i y a ne eikšmės konk e ėjimas, o ki okie eiksniai. Jie no minamuosiuose da buose nė a pakankamai į e in i. Šis s aipsnis i y a bandymas okius eiksnius ap a i. Pa ikimiau a saky i į klausimą, a ap a ieji eiksniai i a osenos dėsningumai būdingi ne ik ekonomikos kalbai, bū ų galima pa y inėjus ki ų bend inės kalbos a ojimo s ičių, ypač specia lizuo ų, skaičiaus a ojimo polinkius. aigi iliamasi, kad į šio klau- simo s a s ymą įsi auks i ki ų s ičių kalbos y ėjai, kū ėjai i a o ojai. 212 Kalbos Kul ū a | 85 ŠALTiNiAi Fsa 2011: lie u os bankas. Finansinio s abilumo apž alga, 2011. Fsa 2012: lie u os bankas. Finansinio s abilumo apž alga, 2012. lEa 2011: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2011, lapk i is. lEa 2012: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2012, gegužė. lEa 2012: lie u os bankas. Lie u os ekonomikos apž alga, 2012, ugpjū is. lbMa 2008: Lie u os banko me ų a askai a, 2007. lbMa 2010: Lie u os banko me ų a askai a, 2009. lbMa 2011: Lie u os banko me ų a askai a, 2010. lbMa 2012: Lie u os banko me ų a askai a, 2011. Ma 2008: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2007. Ma 2010: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2009. Ma 2011: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2010. Ma 2012: Eu opos cen inis bankas. Me ų a askai a, 2011. P anešimas 2011: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi- nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2011 m. gegužės mėn. P anešimas 2011: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi- nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2011 m. g uodžio mėn. P anešimas 2012: lie u os bankas. P anešimas apie pag indinio ikslo įgy endi- nimą, unkcijų ykdymą i bankų sis emos būklę, 2012 m. gegužės mėn. lI E a ū a aE Ž 2006: Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas. suda ė W. Pea ce. Vilnius: EV. babickienė Z. 2012: Veiksmažodžių abs ak ų seman iniai pokyčiai. – San- alka: Filologija, Edukologija 20 (1), 18–25. DlKG 1997: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. DlKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: <www. dlkz.l > (žiū ė a 2012 m.). Jakai ienė E., laigonai ė a., Paulauskienė a. 1976: Lie u ių kal- bos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Kaspe a ičienė . 2006: skaičiaus o mos a ojimas i no ma. – Kalbos kul ū a 79, 217–223. KP1 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KPIb 1995–2005: Kalbos pa a imų in o macinis biule enis 1–20, Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as. . VasKElaI ė. abs akčiųjų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma 213 lKŽ 2012: Lie u ių kalbos žodynas. P ieiga pe in e ne ą: <www.lkz.l > (žiū ė- a 2012 m.). lKŽin 1998: Lie u ių kalbos žinynas. suda ė P. Kniūkš a. Kaunas: Š iesa. l b 2012: Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// e minai. lkk.l > (žiū ė a 2012 m.). Miliūnai ė . 2002: G ama ikos no mų a ian ai i jų e inimo ypa umai. – Kalbos kul ū a 75, 35–47. Miliūnai ė . 2003a: Kalbos eiškinių e inimo laipsniai. – Ac a Linguis- ica Li huanica 48, 97–103. Miliūnai ė . 2003b: Lie u ių kalbos g ama ikos no minimo pag indai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Miliūnai ė . 2003c: Neno miniai g ama ikos eiškiniai i jų e inimo ypa umai. – Kalbos kul ū a 76, 17–29. Miliūnai ė . 2004: bū io aiškos būd a diškaisiais žodžiais a osenos polinkiai. – Kalbos kul ū a 77, 26–39. Miliūnai ė . 2006a: Kodi ikacijos i a osenos san ykiai daba inėje lie- u ių kalboje. – Li uanis ica 3 (67), 50–59. Miliūnai ė . 2006b: Kodi ikacijos i a osenos san ykių modelis. – Kalbos kul ū a 79, 9–28. Miliūnai ė . 2007: Kodi ikuo ų no mų kei imas: už i p ieš. – Kalbos kul ū a 80, 7–23. oginskienė E. 1994: Dėl eiksmažodinių daik a a džių a ojimo kance- lia inėje kalboje. – Kalbos kul ū a 66, 52–58. Pake ys J. 2006: Veiksmo pa adinimo kons ukcija lie u ių kalbos g ama i- koje. – Daik a a dinio junginio y imai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, 5–149. Paulauskienė a. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė a. 1989: G ama inės lie u ių kalbos a dažodžių ka ego ijos, Vilnius: Mokslas. Paulauskienė a. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Paulauskienė a. 2004a: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: echnologija. Paulauskienė a. 2004b: Teisininkų kalba i bend osios no mos, Vilnius: Jus i ia. Paulauskienė a. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: ech- nologija. Paulauskienė a., a ydai ė D. 1986: G ama ikos no mos i daba inė a osena, Kaunas: Š iesa. 214 Kalbos Kul ū a | 85 odune M., ČižikP okaše a V. 2006: skaičiaus ka ego ija. – Daik- a a dinio junginio y imai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as, 3–100. Šukys J. 2003: Kalbos kul ū a isiems, Kaunas: Š iesa. ŽŽ 2003: Ta p au inių žodžių žodynas. an a pa aisy a laida, Vilnius: alma li e a. Vainienė . 2005: Ekonomikos e minų žodynas, Vilnius: y o alba. Vai ke ičiū ė V. 2007: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas. Vlada skienė . 2008: skaičiaus o mų a ojimo p oblemos daba inėje lie u ių kalboje. – Specialybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo ome io uni e si e as, 124–127. Gau a 2012 11 06 HE usaGE oF abs aC NouNs IN Plu al IN HE laNGuaGE oF ECoNoMICs aND HE No M Summa y he a icle deals wi h he opical issue o singula abs ac nouns used in plu al in one pa icula domain o mode n li huanian – he language o economics. Fac o s de e mining and suppo ing such usage a e discussed. Insu icien de e - minacy o codi ied no m can be iewed as one o he ac o s: publica ions codi- ying he language men ion only he excep ion when he meaning becomes mo e conc e e, hough conc e eness can ha e a di e en deg ee. When only opposing ma gins o he no m and mis ake a e indica ed (usage o a conc e e noun is iewed as co ec and o an abs ac noun as inco ec ) he use s a e en i led o make a decision abou e e y bo de line case. analysis o pa icula g oups o nouns unco e s o he ac o s suppo ing he usage o abs ac nouns in plu al. I appea s ha he plu al o he mos ypical ep esen a i e o abs ac nouns – de i a es wi h he su ix -imas (-ymas) is no only a sign o a change in meaning. Qui e a ew o such de i a es a e used in he plu al in ex s o economics as e ms and some o hem a e included in dic ion- a ies o economics; his encou ages he c ea ion and usage o new e ms in plu- al based on analogy wi h exis ing e ms. ano he g oup o abs ac s in plu al aises he impo ance o such a ac o as a oidance o ambigui y – a noun in he singula could be ambiguous in a pa icula con ex . his ac o ough o be ela ed wi h p e iously men ioned ac o s o con- c e eness o he meaning and necessi y o exp ess an opposi ion “one – many”. he codi ied no m allows an excep ion o one g oup o nouns in he singu- la – names o ma e ials – o be used in plu al in o de o exp ess a a ie y o