Kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. informacinėse laidose

178 Kalbos Kul ū a | 85 RAMUNĖ ČIČIRKAITĖ lie u ių kalbos ins i u as KI ČIuo Ų uMPŲJŲ balsIŲ IlGINIMo PolINKIaI 1960–2011 M. INFo MaCINĖsE laIDosE ESMINIAI ŽODŽIAI: in o macinės laidos, bend inė kalba, balsių ilginimas. 1. ĮVaDINĖs Pas abos i inimas, kad žiniasklaidos a ojama kalba iesiogiai eikia mūsų – e- le izijos žiū o ų i adijo klausy ojų – kalbą, gali bū i ik ienas iš dauge- lio kalbos mi ų (Chambe s 1998), ačiau žiniasklaidos kalba gali da y i po eikį mūsų kalbinėms nuos a oms, o besikeičiančios nuos a os gali ska- in i i kalbinio elgesio, i kalbinio kodo pa inkimo, i pa ienius a sis e- minius pačios kalbos pokyčius (plg. udgill 1986; Mil oy, Mil oy 1999; Ke swill 2003 i k .). Pas a uoju me u daugelio Eu opos šalių y ėjai ieško sąsajų a p žinia sklaidos aidmens i isuomenėje yks ančių bend inės kalbos (bk) des an- da iza imo a naujų bk cen ų o ma imosi p ocesų (K is iansen, Coupland 2011). Pa eikiamos p ielaidos, kad kai ku iose šalyse naujaisiais bk no mų o ma imosi cen ais ampa didieji mies ai, odėl i žiniasklaidos kalbos no mas jau ku is laikas mėginama sie i su mies o kalbos no momis ( ho- ege sen, K is iansen, Ös man 2012; da plg. Coupland 2012). Manoma, kad okie žiniasklaidos kalbos pokyčiai gali yškė i d auge su isuomenės poky- čiais p adėjus nyk i p i ačiosios i iešosios kalbos iboms, isose iešojo gy enimo s i yse is labiau įsigalin ne o maliam bend a imui. a šie p o- cesai yks a mūsų šalyje, lie u ių y ėjai ik p adeda daba in ensy iau i i (ž . amaše ičius 2012). Kalbos no min ojai jau ku is laikas a k eipia dė- mesį, kad saky inėje žiniasklaidoje pas ebimas lie u ių bend inės a ies sis emą žeidžian is eiškinys – iek neki čiuo uose, iek i ki čiuo uose skie- menyse mažėja kiekybinė umpųjų i ilgųjų balsių opozicija, ki aip a ian , links ama umpin i ilguosius i ilgin i umpuosius balsius (Pupkis 1999, . ČIČI KaI Ė. Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. in o macinėse laidose 179 2007; Kačiuškienė, K uopienė 2008; Ka aliauskas, Šmi as 2010). eiginiai, kad ilgųjų balsių umpinimas – ai plin ančios naujosios – ilniečių – a ies požymis (Pupkis 1999), o umpųjų balsių ilginimas (ypač galūnėje) – il- niečių a ies ypa ybė (plačiau apie ai ž . Čiči kai ė, Vaicekauskienė 2012), leidžia kel i p ielaidą, kad i mūsų žiniasklaidoje kin a bk samp a a, o d au- ge i jos u inys. s aipsnyje e ospek y iai nag inėjama, kiek pe pas a uosius penkis dešim mečius (1960–2011 m.) ansliuo ose in o macinėse laidose papli o ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimas i kaip jis kin a. 2. I IaMoJI MEDŽIaGa i iamasis šio s aipsnio objek as – 1960–2011 m. ansliuo ų adijo i ele izijos in o macinių laidų kalba, nes kaip ik ji dėl sa o monologinio pobūdžio, aukš o pa eng umo i didelio o malumo laipsnio labiau nei dialoginės (poliloginės) spon aniškos laidos gali p ia ė i p ie bk no mų i a skleis i, kiek specialiai pasi engę kalbė ojai, maksimaliai su elkę dėmesį į kalbą, pajėgūs ealizuo i bk a į, i kaip ji kin a. laidos a ink os iš 62 al. ep ezen a y aus saky inės žiniasklaidos eks yno1, sąlygiškai suski s y o į is ski ingus žiniasklaidos aidos e apus – so ie me į (1960–1987 m.), pe einamąjį (1988–1992 m.) i daba inį (1993–2011 m.) laiko a pius2. s aipsnyje i iama 80 p oc. iš eks yno a si ik ine a ka a ink ų in o - macinių laidų, . y. lie u os adijo epo ažai, l V aka o žinios, l V laidos „labas y as“, „Pano ama“ i jų agmen ai, bal ijos ele izijos, lNK i V3 žinios. Iš iso 37 in o macinės laidos, ku ių bend a ukmė – maž- daug 10 al. i iama ik laidų engėjų – dik o ių, žinių edėjų, ko espon- den ų i k . p o esionalių kalbė ojų – kalba, iš iso 122 kalbė ojų (iš jų – 76 y ų i 46 mo e ų) kalba. Kelių laidų žu nalis ai y a ie pa ys asmenys, ačiau ski ingų laiko a pių laidose jie skaičiuo i kaip a ski i kalbė ojai ( o pa ies laiko a pio laidose žu nalis as laiky as ienu kalbė oju) (ž . 1 len elę). 1 eks ynas suda y as i s aipsnyje p is a omas y imas a lik as ykdan p ojek ą „lie u- ių kalba: idealai, ideologijos i apa ybės lūžiai, 2010–2013“. P ojek ą ykdo lie u ių kalbos ins i u as ( ado ė lo e a Vaicekauskienė), emia lie u os mokslo a yba, su a ies N . Va 14/2010. 2 Daugiau apie laidų a anką i eks yno suda ymo p incipus ž . Ne inskai ė 2012. 180 Kalbos Kul ū a | 85 1 lEN ElĖ. In o macinių laidų i jų daly ių pasiski s ymas ski ingais žiniasklai- dos aidos e apais Žiniasklaidos aidos e apas In o macinių laidų ukmė In o macinių laidų daly ių skaičius so ie inis laiko a pis (1960–1987 m.) 334 min. 47 (36 y ai i 11 mo e ų) Pe einamasis laiko a pis (1988–1992 m.) 138 min. 25 (15 y ų i 10 mo e ų) Daba inis laiko a pis (1993–2011 m.) 158 min. 50 (25 y ai i 25 mo e ys) a liekan y imą, nea siž elgiama į kalbė ojo amžių i a mę a kilmę, nes daugeliu a ejų (ypač adijo laidų žu nalis ų) asmens duomenys nė a žinomi i o neįmanoma nus a y i. be o, emiamasi p ielaida, kad p o e- sionalių žu nalis ų kalba šių eiksnių iš p incipo ne u ė ų bū i eikiama, jie u ė ų laiky is bk no mų. Nag inėjan , kiek ski ingais žiniasklaidos aidos e apais papli ęs ki čiuo- ų umpųjų balsių ilginimas, skaičiuojamas kiek ieno kalbė ojo pailgin ų- jų balsių san ykinis dažnumas. Šis odiklis naudojamas bend am y ų i mo e ų a a ski ų laiko a pių pailgin ųjų balsių san ykiniam dažnumui ap- skaičiuo i. i iamąją im į suda o 5994 žodžiai iš, kaip minė a, 37 in o macinių laidų i jų agmen ų. Į im į į auk i: 1) d iskiemeniai (a) i daugiaskiemeniai (b) lie u iški žodžiai, ku ių skiemens pag indą suda o ki čiuo as umpasis balsis a, e, i a ba u, p z.: a) bù ais, did, džiugià, mès i, me ù, às i; b) à neša, de yn, k s da o, ne ùkus, pabaigojè, p anèšime, šilumnę, ùž i ė; 2) nelie u iški žodžiai, ku iuose ki čiuojamas lie u iškas baigmuo – p ie- saga a galūnė, p z.: cen nio, ekspona ùs, onè, p og amà, espubliknis, ezul a ù, specialybè3. Nekai omi nelie u iški žodžiai (p z.: in e iu, aksi, žiu i i k .) į i ia- mąją im į nepa eko, nes juose ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimas gali bū i nulem as ki okių eiksnių nei lie u iškuose žodžiuose, pi miausia – s e imos pa ies žodžio kilmės. be o, į i iamąją im į į auk i ik eksplici iškai iš- 3 Pa eikian pa yzdžius, išlaikomas au en iškas žodžių ki čia imas. . ČIČI KaI Ė. Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. in o macinėse laidose 181 eikš o dialogiškumo i spon aniškumo ne u inčiose in o macinėse laidose i jų agmen uose pa a o i žodžiai. Dialogizuo ose i / a spon aniško kal- bėjimo a ka pose ki čiuo ų umpųjų balsių a osena ne i a, nes okios a ka pos i iš anks o pa eng as monologinis in o macinėms laidoms įp as- as kalbėjimas – ski ingos kalbinės si uacijos, ku ios gali lem i ski ingą kalbinę elgseną. i ian , a ki čiuo oje pozicijoje a ojamas umpasis balsis išlaikomas umpas a pailginamas (iki pusilgio a ilgojo ga so), aikomas audicinis, a ba klausa pa em as, me odas. s a biausias požymis ski ian umpuosius i pailgin uosius balsius – balsio kiekybė ( ukmė), papildomas – jo koky- bė (į emp umas). Kadangi šiam y imui iš esmės nes a bu, a ki čiuo as umpasis balsis pailginamas iki pusilgio a ilgojo ga so4, analizei išski iamos d i balsių g upės – išlaikomų umpųjų i pailgin ųjų. bū en jų a pusa io san ykis (pailgin ųjų balsių san ykinis dažnumas, iš eikš as p ocen ais) šia- me y ime i skaičiuojamas siekian nus a y i ilginimo eiškinio pokyčius ski ingais žiniasklaidos aidos e apais. 3. Y IMo EZul a aI a likus y imą, nus a y a, kad isais imis žiniasklaidos aidos e apais ( iek so ie mečiu, iek pe einamuoju, iek i daba iniu laiko a piais) eng ose in o macinėse laidose ki čiuo oje pozicijoje ie oj umpojo balsio gali bū i a ojami ski ingos kiekybės jo a ian ai: umpasis (a) a ba pailgin asis (pus ilgis (b) a ba ilgasis (c)) balsis. Kiek ai įmanoma nus a y i audiciškai, žodžio kamiene a ojami umpi, pusilgiai i ilgieji balsiai (a1, b1, c1). i iamojo- je medžiagoje nepasi aikė a ejų, kad in o macinėse laidose ki čiuo ame žo- džio gale ie oj umpojo bū ų a ojamas ilgasis balsis: šioje pozicijoje, ki aip nei žodžio kamiene, bū a ik umpųjų i pusilgių (a2, b2) balsių (pa yzdy- je isi umpojo balsio a ian ai pa eikiami pas i uoju š i u), plg.: a1. bù o, k as, pàdeda, nèk ies as, b1. n.da ė, p.neša, .žsienis, .skas, c1. di b · ė, ge ẽ·snis, į eik·mas, sã· o, a2. dienà, ka ù, neš è, pi m, b2. elek in., nė ., nuoši d.s, is.. 4 s a bus ik pa s balsio pailginimo ak as, odėl papildomi ukmės ma a imai, leidžian ys a ski i pusilgį balsį nuo ilgojo, nebu o a liekami. 182 Kalbos Kul ū a | 85 Kalbė ojų, ku ie ki čiuo oje pozicijoje dažniau a oja ne umpąjį, o pailgin ąjį balsį, esama isais žiniasklaidos aidos e apais, ačiau polinkis ilgin i ki čiuo us umpuosius balsius dažniau pas ebė as so ie mečiu eng- ose in o macinėse laidose. be o, nuo 2000 m. andasi daugiau žu nalis ų, ku ių kalboje ilginimo eiškinių iš is nebeuž iksuojama. aigi ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo a ejų in o macinėse laidose laipsniškai mažėja: so ie mečiu links ama pailgin i kas ečią, pe einamuoju laiko a piu – kas penk ą, daba iniu – kas sep in ą ki čiuo ame skiemenyje esan į umpąjį balsį (ž . 1 pa .). Kaip ma y i, ki čiuo oje pozicijoje a ojamų pailgin ųjų balsių in o - macinių laidų kalboje daba iniu laiko a piu ap inkama duka ečiau nei so ie mečiu. be o, kiek leidžia nus a y i ki čiuo oje pozicijoje a ojamų umpųjų balsių audicinė analizė, so ie mečiu dažniau ie oj umpojo balsio bu o links ama a o i ilgąjį (a), o daba iniu laiko a piu – pusilgį ga są (b), p z.: a. d asinink·jos, lie · iais, p aneš·mų ( adijo epo ažo „Kul ū inių yšių komi- e o plenumas“ ko esponden as, 1966) elek ėn·škių, ·š enkamas, pa ·nio, p aneš·mo, esp·blikos ( adijo epo ažo „Iškilmės Vladimi o lenino šim osioms gimimo me inėms pažymė i“ ko es- ponden as, 1970) al·s, ned·delės, esp·blikos, sã· o, · i (l V laidos „Pano ama“ ko esponden- as, 1977) 1 PaV. Pailgin ųjų balsių san ykinis dažnumas (p ocen ais) ski ingais žiniasklai- dos aidos e apais . ČIČI KaI Ė. Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. in o macinėse laidose 183 b. į .kinamo, p idė .nės, .žsienio (bal ijos ele izijos žinių laidos edėjas, 1994) b. o, d .dešim , is o išk.mo, n. a ė, pag ind.niai, isuomen.nė (l V laidos „labas y as“ ko esponden ė, 1999) p i a .mo, a p au .nio (lNK žinių ko esponden ė, 2011) Panašiai ki čiuo oje pozicijoje pailgin uosius balsius a oja i y ai, i mo e ys: ki čiuo oje pozicijoje ie oj umpųjų balsių pailgin uosius daž- niausiai a ė so ie mečiu, ečiausiai – daba iniu laiko a piu (ž . 2 pa .). Viena eikšmiškai a saky i į klausimą, kodėl in o macinėse laidose mažė- ja pailgin ųjų balsių, gana sudė inga. Gali bū i, kad oks a ies poky is y a nulem as ilgamečių kalbos no min ojų pas angų: mūsų no minamojoje a- dicijoje polinkis ilgin i ki čiuo us umpuosius balsius neigiamai e inamas nuo pa pi mųjų adijo (plg. alman as 1933: 6), o ėliau i nuo pi mųjų ele izijos (plg. Vai ke ičiū ė 1965: 59) laidų ansliacijų. be o, jau ne ieną dešim me į šis ilginimo eiškinys socialiai s igma izuojamas (plačiau apie ai ž . Čiči kai ė, Vaicekauskienė 2012). Įdomu ai, kad klasikiniai socioling is iniai in e iu, a lik i su an os i ečios ka os ilniečiais lie u iais, a skleidė panašius ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo polinkius (Čiči kai ė, Vaicekauskienė 2012): ilniečiai, la- biausiai su elkę dėmesį į kalbą, . y. skai ydami ienu požymiu besiski ian- čias minimaliąsias po as, kaip i dik o iai, ko esponden ai a žinių edėjai iš anks o pa eng uose, skai omuose, ka ais – ne i ki čiuo uose in o ma- cinių laidų eks uose ilgina kas sep in ą ki čiuo ą skiemenį. a pailgin ųjų balsių san ykinio dažnumo odikliai in o macinėse laidose i ilniečių skai- 2 PaV. Pailgin ųjų balsių san ykinis dažnumas (p ocen ais) ski ingais žiniasklai- dos aidos e apais y ų i mo e ų kalboje 184 Kalbos Kul ū a | 85 omose minimaliosiose po ose odo žiniasklaidos a ies a ėjimą p ie bk, o gal ilniečių a ies pag indu besi o muojan į naują žiniasklaidos no mų cen ą, a saky i pe nelyg anks i: išsamių g e inamųjų ilniečių i žiniasklai- dos kalbos y imų lie u ių kalbo y oje is da ne u ime. Visais imis i aisiais žiniasklaidos aidos e apais ilginami balsiai išsi- dės o okia pa mažėjančio dažnio seka: i, u, a, e. ai eiškia, kad iek so ie mečiu, iek pe einamuoju, iek daba iniu laiko a piu dažniausiai in o macinėse laidose dėl ki čio pailginamas balsis i (p z.: k. as5, is., d . dešim ies, lik.mas, .siškai, ąžuol.nis, asmen.nis, hi le .nis), kiek ečiau – u (ins i . as, g .pė, lie . iai, . i e, s a b., esp.blika, su i.škino, b.deliai), da ečiau – a (s. o, p.neša, man.sis, pi m.sis, . ežė) i ečiausiai – e (did.snė, eb.k epiančioje, su .s umė ). Ki aip a ian , dėl ki čio dažniau pailginami aukš u inio pakilimo balsiai i i u, o žemu inių balsių a i e pailgin ieji a ian ai ge okai e esni6. Jei palygin ume, kaip kei ėsi kiek ieno dėl ki čio pailginamo balsio pasiski s ymas ski ingais žiniasklaidos aidos e apais, ma y ume, kad ki čiuo oje pozicijoje a ojamų umpųjų žemu inio pakilimo balsių a i e ilginimo a ejų saky inėje ži- 5 Čia i oliau pa eikiamuose pa yzdžiuose pusilgumo ženklas a ojamas sąlygiškai: jis žymi ne pusilgį, o dėl ki čio iki pusilgio a ilgojo balsio pailgin ą balsį. 6 Polinkis dažniau ilgin i aukš u inio pakilimo balsius i, u, o ne žemu inio pakilimo balsius a, e pas ebimas i an os bei ečios ka os ilniečių kalboje (Čiči kai ė, Vaicekauskienė 2012). 3 PaV. Pailgin ųjų balsių i, u, a, e san ykinis dažnumas (p ocen ais) ski ingais žinia sklaidos aidos e apais . ČIČI KaI Ė. Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo polinkiai 1960–2011 m. in o macinėse laidose 185 niasklaidoje mažėja: daba iniu laiko a piu balsis a dėl ki čio pailginamas iska , balsis e – penkis šešis ka us ečiau nei so ie iniais me ais. ačiau dažniausiai dėl ki čio ilginamo balsio i pailgin ųjų a ian ų san ykinis dažnumas kin a nežymiai – i so ie mečiu, i pe einamuoju, i daba iniu laiko a piu bū en pailgin asis, o ne umpasis a ian as suda o apie is penk adalius isų ki čiuo oje pozicijoje a ojamo balsio i a ejų. balsis u ki čiuo oje pozicijoje umpas išlaikomas is ečiau: pailgin ojo balsio u san ykinis dažnumas isais imis laiko a piais laipsniškai auga: so ie iniu laiko a piu pailgin asis a ian as suda o 27 p oc., daba iniu laiko a piu – be eik 37 p oc.7 (ž . 3 pa .). Ki čiuo ų pailgin ųjų balsių i, u, a, e pasiski s ymas y ų i mo e ų kal- boje a skleidžia i panašumų, i ski umų (ž . 2 len elę). 2 lEN ElĖ. Pailgin ųjų balsių i, u, a, e san ykinis dažnumas (p ocen ais) ski in- gais žiniasklaidos aidos e apais y ų i mo e ų kalboje bal- siai Vy ai Mo e ys 1960– 1987 m. 1988– 1992 m. 1993– 2011 m. 1960– 1987 m. 1988– 1992 m. 1993– 2011 m. [i.] 60,5 61 51,2 50 62,5 64,1 [u.] 26,5 31,2 44,4 37,5 31,8 32,1 [a.] 10,5 6,9 3,8 6,25 5,7 3,4 [e.] 2,5 0,9 0,6 6,25 0 0,4 Dėl ki čio pailginamų umpųjų žemu inio pakilimo balsių a, e in o ma- cinių laidų žu nalis ų y ų i mo e ų kalboje mažėja. ačiau ki čiuo oje pozicijoje a ojamų pailgin ųjų aukš u inio pakilimo balsių i, u san ykinis dažnumas y ų i mo e ų kalboje iš pi mo ž ilgsnio y a ski ingos k yp ies. Vy ų kalboje mažėja balsio i ilginimo eiškinių, be dažniau ki čiuo oje pozicijoje ie oje umpojo balsio u a ojamas jo pailgin asis a ian as. Mo e ų kalboje daba iniu laiko a piu, palygin i su so ie iniais me ais, 14 p oc. išaugo balsio i ilginimo a ejų, ačiau kele u p ocen ų ečiau a - 7 Žinoma, įdomu pa y inė i, kiek žodžio kamiene i kiek galūnėje papli ęs ki čiuo ų um- pųjų balsių a, e, i, u ilginimas, ačiau, išsky us šias d i pozicijas, jose a ojamų balsių kiek ieno kalbė ojo kalboje y a pe mažai, kad lyginan galima bū ų da y i apibend ina- mąsias iš adas. 186 Kalbos Kul ū a | 85 ojama pailgin ojo balsio u a ian ų. Vilniečių y imas pa odė, kad ly is gali bū i eikšmingas eiksnys pailgin ųjų kalbos a ian ų dažnumui: ilniečiai y ai i žodžio kamiene, i žodžio galūnėje daugiau kaip duka dažniau nei mo e ys linkę ilgin i ki čiuo us umpuosius balsius (Čiči kai ė, Vaicekaus- kienė 2012). Vis dėl o šiame y ime pas ebė i žu nalis ų a ies s y a imai y a pe menki eig i, kad ly is lemia i iešųjų kalbė ojų kalbos a ian išku- mą. Veikiau p iešingai – jie pa i ina p ielaidą apie didesnį iešosios kalbos homogeniškumą, menkesnį socialinį susiskaidymą. ski ingais žiniasklaidos aidos e apais ansliuo ose in o macinėse lai- dose žodžio kamiene i žodžio gale pailginami ki čiuo i umpieji balsiai aip pa pasiski s ę ne olygiai: so ie iniais me ais ki čiuo ame kamieno skie- menyje pailginamas kas penk as, galūnėje – kas sep yniolik as umpasis balsis. Daba iniu laiko a piu ki čiuo ų pailgin ųjų balsių a osena e esnė: kamiene pailginamas kas aš un as, galūnėje – ik kas penkiasdešim as um- pasis balsis. aigi galūnėje ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimo eiškinių isuome bū a ge okai mažiau nei kamiene8, ačiau daba iniu laiko a piu jų skaičius y a da mažesnis (ž . 4 pa .). lie u ių kalbo y oje pap as ai eigiama, kad umpųjų balsių ilginimas žodžio kamiene y a a minės kilmės, o šių balsių ilginimas galūnėje e i- namas kaip mies o ža gonas, ga ės kalbos ak ai, a si adę dėl ki ų kalbų į akos a eikiami jų pa yzdžio (G umadienė 1983: 87; Pupkis 2006, 2007; 8 Žodžio galūnėje ge okai ečiau (penkis ka us) nei kamiene ki čiuo us umpuosius balsius linkę ilgin i i i ieji an os i ečios ka os ilniečiai (Čiči kai ė, Vaicekauskienė 2012). 4 PaV. Pailgin ųjų žodžio kamieno i žodžio galo balsių san ykinis dažnumas (p o- cen ais) ski ingais žiniasklaidos aidos e apais