Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai

D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 155 DAIVA ALIŪKAITĖ ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as ERIKA MERKYTĖ-ŠVARCIENĖ ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as BEnD inėS kAlBOS EGiOnAi JAUnŲJŲ liE U iŲ kAlBOS BEnD UOMEnėS nA iŲ POŽiū iU: kOMPE EnciJA i AiZDiniAi ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, bend inės kalbos egionai, pap as asis kalbos bend uomenės na ys, bend inės kalbos kompe encija, bend inės kalbos aizdinys, pe cep y ioji dialek ologija. Į ADinėS PAS ABOS Galima eig i, kad ie os žyma, kalban apie bend inės kalbos (bk) a o- oją, y a lydimasis požymis1. Pap as ai apibūdinan bk a s o ą minima eiksnių sis ema, ku i apima a o ojo išsila inimą, socialinę kul ū inę pa i į. Galų gale ne am ik a a o ojo p o esija a eikla gali bū i aiški nuo oda į bk a s o ą2. Šiaip a aip, ie os žyma a p eikšmingų eiksnių nepakliū a3. Pažymė ina, kad kalban apie bk negalima isiškai nepaisy i mies o i kaimo opozicijos, nes įp as ai ši ski is dažnai susijusi su jau minė u išsila- 1 Žinoma, oks pas ebėjimas ne ik ų kalban apie ų šalių s anda ines kalbas (mūsų a eju – bk), ku ių pag indas y a sos inės kalba. 2 Bk pap as ai siejama su iešojo kalbėjimo, . y. , adijo i pan. p o esijų a s o ais, no s i šios s i ys, kaip odo naujausi socioling is ų y imai, pasižymi į ai esne aiška pi miausia odėl, kad , adijo laidų edėjų aidmenis a lieka ne ik ikslinio ( . y. šios s i ies) išsi- la inimo a s o ai (daugiau ž . amaše ičius 2012). 3 Žinoma, u in omenyje a o ojų a minės pa i ies pasluoksnius i bk pag indo a mę, kai ku ių lie u os egionų a s o us galima a p io i numany i galinčius bū i ge esniais bk a s o ais nei ki ų egionų, ačiau, ne u in konk ečių duomenų, ai y a ik pas a s ymai. ki aip nei egioninių dialek ų a o ojų, bk a s o ų kalba jų kilmės i gy enamosios ie os nepa odo. Be abejo, eikia p ipažin i, kad ai y a op imis inis scena ijus. iksliau bū ų saky i, kad bk a s o ų kalba ne u ė ų išduo i jų kilmės i gy enamosios ie os. 156 kAlBOS kUl ū A | 85 inimo (o i socialinės kul ū inės pa i ies) eiksniu, ku is dažnai u i le- miamą į aką o muojan is a o ojo bk įgūdžiams pi miausia odėl, kad š ie imo s i is a p io i siejama su bk. Dėl objek y ių p iežasčių (plg. iš ys- y a in as uk ū a, įsikū usios mokymo įs aigos, da bo inkos į ai o ė i pan.) mies ai neabejo inai y a išsila inusių kalbos bend uomenės na ių aukos cen ai, aigi mėginimas bk a s o us pi miausia sie i su mies u iš dalies gali bū i eisingas. Be o, i adicinėje dialek ologijoje eikiama mies o i kaimo pe sky a, ku ia emian is a mės a s o ų pi miausia ieško- ma kaimuose (plg. nO M k i e ijų4), no s bk a s o ų eikė ų ieško i i mies uose. Žinoma, bū ų ne ikslu išsila inusį kalbos bend uomenės na į iena eikšmiškai e in i kaip po encialesnį bk a s o ą, o menko išsila ini- mo – kaip ikė iną ki ų a mainų, dažniausiai a minių kodų, pusiau a mi- nių kodų, a s o ą. oks požiū is labai supap as ina kalbos a ian iškumo samp a ą. ki a e us, šio s aipsnio i iamasis dalykas neįpa eigoja s a s- y i ikslių a i ikčių a p am ik o a o ojo socioling is inio po e o i jo kalbėsimo kodo. u in omenyje labai ski ingą į ai ių šalių bk kū imo(si), aidos is o iją, a osenos adiciją, dažnai ne i geoling is ų a socioling- is ų eikiami eo iniai kalbos a ian ų sklaidos isuomenėje modeliai (plg. Pe e io udgillo apecijos a ikampio schemą, aizduojančią egioninių akcen ų i socialinių kodų kliūčių sis emą, ž . udgill 1983: 41) y a ikslūs ik iš dalies, . y. inkami konk ečios šalies kalbos a ian iškumo si uacijai apibend in i, kai y a labai aiški isuomenės socialinė s uk ū a, ge ai žino- mi kalbinio ugdymo modeliai, aikomi oje isuomenėje, i pan. aigi iš o, kas pasaky a, aiškėja, kad y ėjai, p z., socioling is ai, geoling is ai, no minamosios kalbo y os a s o ai i pan., ipiško (o gal iksliau – s e eo- ipiško!) bk a o ojo socioling is iniame po e e ie os žymą gali pa ik- in i ik i dami konk ečią kalbos bend uomenę (gal ne iksliau – kalbos bend uomenės ka ą). nemaža dėmesio s anda inės kalbos (mūsų a eju – bk) są okai ski ian- ys eo e ikai (apie ai ž . Hil on 2010: 58–69; apie eo ines diskusijas dėl bk aip pa ž . Aliūkai ė 2009a: 164–168) eiškia d ejonių, a s anda o saky inė o ma apsk i ai egzis uoja. Pa yzdžiui, Debo os came on eigimu, iš esmės ik ašymas ealizuoja s anda inės kalbos ( . y. bk) mi ą (ci . iš Ja e 2000: 500). labiau gilin is į šias įž algas bū ų galima u in okį iks- 4 Ak onimas nO M apibend ina okį a mės a s o o socioling is inį po e ą: nonmobile, olde , u al male = sėslus, y esnio amžiaus, iš kaimo [pa yškin a mūsų – D. A. i E. M.- Š.] y as (ž . chambe s, udgill 1998: 29). D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 157 lą, pasi inkus am ik ą eo inę pe spek y ą i sukaupus duomenų. Šio s aipsnio ikslas y a pas a s y i, kodėl bk pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių požiū iu ampa į ie in u kodu, . y. okia a maina, ku i susiejama su kokiu no s konk ečiu mies u, egionu a k . PE cEP y iOSiOS DiAlEk OlOGiJOS y iMŲ ADiciJA kAiP Bk AiZDiniŲ y iMO GAliMyBė Pe cep y iosios dialek ologijos (angl. pe cep ual dialec ology) pa adigma (apie pe cep y iosios dialek ologijos nuos a as daugiau ž . P es on 1988: 373–395; 1989; 1999: xxiii–xl; long 1999: 198–226; inoue 1999: 147; Die cks 2002: 51–70; E ans 2002a: 95–975; aip pa ž . Aliūkai ė 2006: 88–89; 2007: 52–61), į eisinusi pap as o kalbos bend uomenės na io6 po- žiū į pi miausia a mė y os y imuose, iš esmės suda ė galimybę as is a- dinamajai kalbos jausmo ( ok. Sp achge ühl)7 pe spek y ai ne ik su a mi- niu disku su susijusiuose y imuose. aigi i iamoji p oblema – bk egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių akimis – s a s oma i ian pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk a ian ų aizdinius. Be eik objek- y i ų aizdinių p ojekcija, ku i i ampa šio s aipsnio analizės objek u, y a kalbos a o ojų i e in ojų kalbinės nuos a os dėl eks ų-s imulų aisyklingumo, sup an amumo, panašumo į bk, pa auklumo i , žinoma, 5 Pažymė ina, kad čia pa eikiami ik ch es oma iniai pe cep y iosios dialek ologijos pa adigmos a s o ų da bai, ku iuose ienokiu a ki okiu aspek u ku iama, ikslinama, pildoma me odologija. Daugiau apie pe cep y iosios dialek ologijos y imus pasaulyje ž . HPD1 1999; HPD2 2002; PD 2010. 6 e minu pap as asis kalbos bend uomenės na ys s aipsnyje į a dijami ie kalbos bend uome- nės na iai, ku ie ne u i p o esionalių kalbinių žinių. Šiais me ais pe cep y iosios dialek o- logijos, liaudies kalbo y os (angl. olk linguis ics) a s o ai Be lyne ykusiame 19-ajame so- cioling is ikos simpoziume ienoje iš baigiamųjų enginio diskusijų „Folk linguis ics and socie y: Discussion“ s a s ė, koks i iamasis asmuo a i inka nep o esionalaus kalbos bend uo- menės na io k i e ijų. P ie bend os nuomonės aip i nep iei a. Dicho omija p o esionalus s nep o esionalus kiek ienu a eju sie ina su i iamuoju dalyku. ne gi i iamuoju a eju nė a isiškai eisinga eig i, kad y imo daly iai ne u i p o esionalių žinių. Mokyklose moks- lei iai gauna žinių apie bk, jie mokomi bk (pe lie u ių kalbos pamokas), ne i ins umen- inė moky ojų dalykininkų kalba dažnai y a bk a ben jau s engiamasi, kad bū ų bk. ki a e us, kaip ik oks i iamųjų „p o esionalumo laipsnis“ lemia y imo in igą – a mokykla da o eikšmingą po eikį pap as ojo kalbos bend uomenės na io kalbiniam išp usimui. 7 Daugiau apie H. Büldo 1939 m. su o muluo ą „kalbos jausmo“ i „kalbos ik o ės“ ( ok. Sp achwi klichkei ) ski į ž . Goeman 1999: 136. 158 kAlBOS kUl ū A | 85 eks ų-s imulų lokalizacija adinamuosiuose men aliniuose žemėlapiuose (angl. men al map)8. eks ų-s imulų aisyklingumo, sup an amumo, panašumo į bk, pa auk- lumo, men alinio žemėlapio užduo ys – ai adicinės pe cep y iosios dia- lek ologijos y ėjų da bų dalys. y imų me u išsiaiškinami aisyklingiausi, pa aukliausi i pan. kalbos bend uomenės na ių požiū iu a miniai kodai. iš men alinio žemėlapio užduo ies, kai i iamieji gi dimus a minius eks- us-s imulus u i lokalizuo i žemėlapyje, nus a oma a o ojų a mių kon- inuumo (i e d inė) nuo oka. lygiai aip pa bk eks ų-s imulų į aukimas į pe cep y iosios dialek ologijos y imus leidžia y ėjui į e in i pap as o- jo kalbos bend uomenės na io nuos a as, įsi ikinimus dėl bk, aip pa ie os e ę bk kalbė ojo socioling is iniame po e e, . y. nus a y i, a pap as asis kalbos bend uomenės na ys bk a s o ą sieja su kokiu no s egionu. Galima eig i, kad, nus ačius pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk ie os pa ame us, am ik u laipsniu išsiaiškinama i a o ojų pe cep y ioji bk kompe encija. oks socioling is inės kompe encijos seg- men as y a s a bus ikslinan , iena e us, gim osios kalbos ugdymo gai- es, ki a e us, eikšmingas apsk i ai kalban apie kul ū inį la inimą, ku- io nea siejama dalis y a ( u ė ų bū i!) i a minis š ie imas. Be o, am ik u laipsniu bk aizdinių sis ema a skleidžia i a o ojų a mės kompe- enciją, . y. y imu išsiaiškinama, a a minis kodas a ski iamas nuo ne- a minio. Šios žinios s a bios i geoling is ams, i socioling is ams, i no minamosios kalbo y os a s o ams. Pažymė ina, kad, engian šiame s aipsnyje kalbamo y imo ins umen- ą, nusp ęs a bk eks us-s imulus į auk i į pe cep y ųjį y imą, ado au- jan is am ik a y imų adicija i pa i imi. A liekan 2004–2006 m. „ a - minio kalbėjimo su okimo i e inimo“ y imą, gau i ieno iš e in ų a minių eks ų-s imulų, ku iame bu o ealizuo i ik adinamieji lydimie- ji y ų aukš aičių anykš ėnų b uožai, duomenys leido iksuo i ne ikslų pa- p as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk aizdinį. ne 40,63 p oc. isų es- 8 G e a Willio Die ckso (2002) pasiūly o men alinio žemėlapio e mino pe cep y iosios dia- lek ologijos y ėjų da buose a ojamas i pažin inio, kogni y iojo žemėlapio (angl. cogni i e map) e minas (p z., cloppe 2004: 6). Be o, kad ka ais y ėjai panašia eikšme pa a o- ja i okazinius e minus (labai ikė ina, kad pačių susiku us, be aiškios adicijos), pa yz- džiui, kogni y usis peizažas (angl. cogni i e landscape) i men alinis peizažas (angl. men al landscape) (ž . Wales 1999, paskai os medžiaga). Daugiau apie men alinio žemėlapio už- duo is pe cep y iosios dialek ologijos y ėjų da buose ž . Aliūkai ė 2007: 174–182; Aliū- kai ė 2009b: 164–179). D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 159 pondenčių i 31,92 p oc. isų esponden ų9 eigė minė ąjį a minį eks ą nesiski ian nuo bk (daugiau apie šį y imą ž . Aliūkai ė 2009a: 160–187). Panašūs duomenys gau i i pe 2008 m. a minių nuos a ų y imą (ž . Aliū- kai ė, Me ky ė 2009: 259–274)10. Už iksuo as ne ikslus bk aizdinys paska- ino ęs i y imus, siekian išsiaiškin i i ki us su bk susijusius aspek us. aigi i šiuo a eju bk į ie inimo p oblemos s a s ymo pag indas y a kom- pleksinio pe cep y iosios dialek ologijos y imo, pi miausia ski o a minio kalbėjimo ( k) su okimui i e inimui i i, duomenų dalis. y imas yko 2009 m. lapk i į, 2010 m. g uodį i 2011 m. sausį. A liekan pe cep y iosios dialek ologijos y imą, aiškin asi ap io inės k e inimo nuos a os, k dis- ku so kū ėjo socioling is inio po e o b uožai, konk ečių k eks ų-s imu- lų su okimas i e inimas pagal sup an amumo, aisyklingumo, es e ikos i panašumo į bk k i e ijus, iš men alinio žemėlapio užduo ies duomenų i a pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių a mių kon inuumo o ien acija. a p i iamiesiems eik ų e in i 13 eks ų-s imulų į e p i i 3 bk eks ai-s imu- lai. Šie 3 eks ai-s imulai neabejo inai a s o auja bk no moms ( a ies i k . lygmenimis), nes bu o suda y i iš į ašų kompak inės plokš elės, p idė os p ie Lie u ių kalbos bend inės a ies (2004) knygelės. Plokš elės į ašai bu o ski i moky i aisyklingos a ies žu nalis us, ak o ius, pedagogus, eisinin- kus11. Pagal kalbinių p iemonių į ai o ę isi 3 bk eks ai-s imulai y a lygia- e čiai – ai žodingi, aizdingi meninio s iliaus agmen ai. Pi mo eks o- s imulo kalbė oja y a mo e is, an o i ečio – y as. i iamieji i k eks us-s imulus, i bk eks us-s imulus e ino pagal aisyklingumo, pa auklumo, sup an amumo i panašumo į bk k i e ijus. 9 y imo im is – 13–17 me ų amžiaus 548 esponden ai. y ime daly a o Ukme gės Duks- ynos pag indinės mokyklos, Ukme gės Šilo idu inės mokyklos, kauno „Ąžuolo“ ka ali- kiškos mokyklos, Ma ijampolės 6-osios idu inės mokyklos, Aly aus ajono Pi ašiūnų i- du inės mokyklos, Skuodo ajono Ba u os idu inės mokyklos, k e ingos ajono ka enos idu inės mokyklos i okiškio ajono Pandėlio idu inės mokyklos mokiniai. 10 y ime daly a o 46 kauno Milikonių idu inės mokyklos mokiniai (a lik i y imą padėjo moky ojos Aud onė Babajan i iole a S en kauskienė) i 40 lukšių inco G ybo idu- inės mokyklos mokinių (a lik i y imą padėjo moky oja Aldona U bai ienė). 11 a miniai eks ai-s imulai pasi ink i, siekian a skleis i isą lie u os a minę į ai o ę. 6 eks- ai-s imulai p iklauso aukš aičių a mei ( . y. aka ų aukš aičiams kauniškiams (2 eks ai), aka ų aukš aičiams šiauliškiams, pie ų aukš aičiams, y ų aukš aičiams pane ėžiškiams, y ų aukš aičiams ši in iškiams), o 4 – žemaičių a mei ( . y. aka ų žemaičiams, pie ų žemaičiams aseiniškiams, šiau ės žemaičiams k e ingiškiams, pie ų žemaičiams a niškiams). 9 a miniai eks ai-s imulai paim i iš lk cH (2004), o aka ų aukš aičių kauniškių (Šakių .) eks as- s imulas – iš l (2005). Jų su okimo i e inimo analizei šiame s aipsnyje dėmesio ski ia- ma ik iek, kiek o eikia, siekian aiškiau ap a i i iamąją s aipsnio p oblemą. 160 kAlBOS kUl ū A | 85 Pas ebė ina, kad, e inan bk eks ą-s imulą, panašumo į bk k i e ijus, y ėjo akimis, gali pasi ody i pe eklinis i p ieš a aująs logikai, ačiau, su- da an y imo ins umen ą, pap as ajam kalbos bend uomenės na iui okia s a egija y a pag įs a. y imu siekiama aiškin is ne bk kaip abs ahuo os sis emos e ę, o bk aizdinį pap as ojo kalbos bend uomenės na io sąmo- nėje, aigi okia užduo is ( . y. panašumo į bk k i e ijus) kaip ik i lemia galimybę išsiaiškin i pap as ojo kalbos bend uomenės na io u imo bk aiz- dinio a i ik į a nea i ik į bk ealizacijai. Be o, e inimui iš eikš i i iamie- siems eik a seman inio di e encialo e inimo skalė leido iksuo i e ina- mo eks o-s imulo a i ik į bk (ž . 1 pa .). 1 PA . Seman inio di e encialo e inimo skalė12 Šio s aipsnio i iamajai p oblemai s a s y i pa i s a biausia y a pe cep- y iosios dialek ologijos y imo men alinio žemėlapio užduo is. Men alinio žemėlapio užduo yje i iamųjų bu o p ašoma pažymė i i už ašy i ie o ę, iš ku ios, jų manymu, y a kalbė ojai. Užduo yje pa eikia- mas žemėlapis su sužymė omis sa i aldybių ibomis i cen ais, a siž elgian į ai, kad i iamieji y a jaunosios ka os a s o ai i jiems gali ūk i geog a- ijos žinių. okią p ielaidą kelia i pe cep y iosios dialek ologijos p incipų kū ėjas Dennisas . P es onas (1989). S aipsnyje nag inėjami y imo, ykdy o kauno, klaipėdos, Pane ėžio, Šiaulių, elšių i Aly aus mies uose, duomenys13. Anonimiškas kiek ieno mies o i iamųjų g upės y imas bu o ykdy as po 30–40 min. Bend a y imo im is – 276 esponden ai. i iamųjų amžius – 14–18 me ų. 12 y imuose gali bū i naudojamos i ki okios, p z., 5, 6, 9 balų, skalės (daugiau ž . Al-Hin- dawe 1996: [1–9]). 13 Ap a iamasis y imas ykdy as ne ik minė uose mies uose. iš iso bu o sukaup a daugiau kaip 500 anke ų iš isos lie u os (p z., Šakių, kal a ijos, ka enos, k e ingos, a nių, ad iliškio, amygalos, a ėnos i k .), ačiau s aipsnyje apsisp ęs a analizuo i ik 6 geo- ling is iškai ski ingos kalbinės aplinkos mies ų i iamųjų duomenis, nes ki uose y imo punk uose i iamųjų im ys bu o labai ne olygios (nuo kelių iki keliolikos asmenų). aigi kalbė i apie polinkius, kol nesukaup a pakankamai i olygių duomenų, bū ų neobjek y u. A lik o y imo anke os saugomos ilniaus uni e si e o kauno humani a inio akul e o lie u ių ilologijos ka ed oje. D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 161 Bk A PAŽiniMAS i lOkAliZAciJA: kOMPE EnciJA i AiZDiniAi Pas ebėsime, kad y ime daly a o ski ingos kalbinės aplinkos i iamieji (ž . 1 len elę). 1 lEn Elė. y imo daly iai kalbinė aplinka Mies as i iamųjų skaičius aka ų aukš aičiai kauniškiai14 kaunas 35 aka ų aukš aičiai šiauliškiai Šiauliai 40 y ų aukš aičiai pane ėžiškiai Pane ėžys 53 Pie ų aukš aičiai Aly us 46 aka ų žemaičiai klaipėdiškiai klaipėda 56 Šiau ės žemaičiai elšiškiai elšiai 46 no s XXi amžiuje labai išplė o as (i , p ipažinkime, pag įs ai) disku sas apie a mių ienodėjimą, mišimą, supanašėjimą su bk, ačiau naujausi geo- ling is iniai y imai lie u oje odo, kad ne isus domenus a minis kodas linkęs užleis i15. Sąmoningųjų nuos a ų lygmeniu galima kalbė i ne apie a mių a gimimą. Žinoma, p ipažin ina, kad dažnai de a kalbė i ne apie adicinę a mę, . y. aiškų, disk e ų, su am ik u a ealu susiejamą kalbė- jimo a ian ą, be apie am ik ą kodą kon inuumą a p bk i a mės, . y. egiolek ą. egiolek as žymi am ik ą bk i a mės san ykių, panašėjimo, išlyginimo (k yp is: a mė → bend inė kalba) da inį (daugiau apie egio- 14 oliau s aipsnyje a ojami g upių kodiniai umpiniai: Ak – kauno Milikonių idu inės mokyklos i iamieji (a lik i y imą padėjo lie u ių kalbos moky oja Aud onė Babajan), Aš – Šiaulių liepo ių gimnazijos (padėjo socialinių mokslų, lie u ių kalbos, echnologinio, me- ninio i kūno kul ū os ugdymo sky iaus edėja eda Š eiman ienė), Ap – Pane ėžio „Auš os“ idu inės mokyklos (padėjo pa aduo oja Daina Jasiūnai ė) i iamieji, PA – Aly aus Adol o amanausko- anago gimnazijos (padėjo pa aduo oja i a Baubonienė), Žk – klai- pėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos (padėjo pa aduo oja ida udokienė), ŠŽ – elšių „Džiugo“ idu inės mokyklos (pagelbėjo pa aduo oja Janina Šalkausky ė) i iamieji. 15 Ž . p ojek o „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“ (p ojek o kodas n . P1-3.1-ŠMM-07-k-01-028, ado ė p o . Danguolė Mikulėnienė) s e ainę www. a mes.l , ku ioje pa eikiami naujausio a mių y imo duomenys, . y. umpi pokalbių, monologų agmen ai iš isos lie u os. Skelbiama medžiaga odo, kad a miškai žymė a aiška būdinga ski ingų ka ų a s o ams. 162 kAlBOS kUl ū A | 85 lek ą ž . Hoppenb ouwe s 1982: 186–196). Olandų y ėjo ko nelijaus An- onijaus Johanneso Hoppenb ouwe so pasiūly as egiolek o e minas kai ku ių au o ių (plg. Bellmann 1998: 23–34) dažnai pasi enkamas i kelių panašėjančių a mių da iniui į a dy i. Suda an i iamųjų im į pi miausia ado au asi uo, kad y imo daly iai u i bū i iš ski ingos kalbinės aplinkos, ai s a bu analizuojan gau us y- imo duomenis. no s, u in omenyje ski ingų aiškų mišimą, panašėjimą, . y. egiolek ą, i iamųjų suski s ymas į aka ų aukš aičių kauniškių, šiau- liškių i k . a minės aplinkos i iamuosius y a labiau sąlygiškas i kiek pe g iež as. is dėl o saky i, kad i iamieji y a iš ski ingos kalbinės aplinkos, eisinga. neabejo ina, kad ski ingų g upių i iamųjų nuos a os dėl k i bk, aip pa a mių aizdinių i bk aizdinių sis ema p iklauso nuo jų gy- enamosios ie os, ku i u i sa i os aiškos ( a mės, egiolek o a k . – ai nebė a aip s a bu) žymę. S a bu p idu i, kad ne didmies yje nep a an- dama galimybė gi dė i g ynai a minę a am ik ą a miškai žymė ą aišką a ben jau u ima a minės aiškos aizdinių16. ai, žinoma, susiję su są- lygiškai ėly a mig acija į mies us, aigi i gana umpa u banis ine adi- 16 P ojek o „Mies ai i kalbos“ ykdy ojų duomenys odo, kad isų pag indinių didmiesčių ( ilniaus, kauno, klaipėdos) gy en ojai eigia gana ge ai ski ian ys a mes (ž . kliukienė 2010: 95, 99). 2 PA . Men alinio žemėlapio užduo is D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 163 cija. ki a e us, čia s a bus i adinamųjų socialinių inklų (angl. social ne wo k)17 su giminėmis a pažįs amais ne ienodoje a minėje aplinkoje ankis, ku is lemia ben jau pe cepcinius ski ingos aiškos įgūdžius, adi- nasi, gali u ė i į akos ne ik adinamajai a mės, be i bk kompe encijai. išskleidžian ijų bk eks ų-s imulų, ku ie y imo anke oje bu o koduo- i F, i i M aidėmis (ž . 2 pa eikslą, ku iame pa eikiami anke ų agmen- ai su a lik a men alinio žemėlapio užduo imi18), e inimus, pi miausia pasaky ina, kad y imo duomenys leidžia pag įs ai kalbė i apie ne ikslų jaunosios ka os kalbos bend uomenės na ių bk aizdinį. G iež ai eig i, kad bk su okimo kompe encija y a ibo a, nebū ų isiš- kai ikslu i eisinga, nes i iamieji isus is bk eks us-s imulus pagal aisyklingumo i panašumo į bk k i e ijų e ina labai aukš ais balais (7-ba- lėje seman inio di e encialo skalėje), aigi i ai a ski ia juos nuo ki ų dešim ies e in ų k eks ų s imulų (ž . 2 len elę i 3 pa .)19. 2 lEn Elė. Bk eks ų-s imulų aisyklingumo i panašumo į bk į e čiai (balais) k i e ijus i iamųjų g upė Bk eks ai-s imulai F I M Ap aisyklingumas 6,0 5,3 5,8 Panašumas į bk 5,9 5,2 5,9 PA aisyklingumas 6,5 6,2 6,1 Panašumas į bk 6,5 6,3 6,3 Aš aisyklingumas 6,4 6,2 6,2 Panašumas į bk 6,3 6,1 6,0 17 Apie socialinių inklų samp a ą daugiau ž . Mil oy, Mil oy 1992. 18 Pas ebime, kad bk eks ai-s imulai siejami su didmiesčiais. Šis polinkis ienas dažniausių a p isų g upių i iamųjų, ž . oliau s aipsnyje. 19 Jau minė a, kad šiame s aipsnyje k eks ų-s imulų e inimo duomenys neanalizuojami, – ai ki ų s aipsnių dalykas. kad bū ų galima palygin i, umpai pažymėsime, jog ik aka ų aukš aičių kauniškių a mės eks o-s imulo, ku į aukščiausiais balais e ino isų g upių i iamieji, aukščiausias aisyklingumo e inimo idu kis y a 5,5 balo, aukščiausias panašumo su bk e inimo idu kis y a 5,8 ( aip e ina Žk g upės i iamieji); ki ų 9 eks ų-s imulų aisyklingumo i panašumo su bk į e čiai y a daug žemesni, plg. pie ų aukš aičių eks o- s imulo panašumas į bk e inamas 4,1 balo, aisyklingumas – 3,7 balo ( aip e ina Ap g upės i iamieji); šiau ės žemaičių k e ingiškių eks o-s imulo panašumas į bk e inamas 3,2 balo, aisyklingumas – 3 balais ( aip e ina PA g upės i iamieji) i . . 170 kAlBOS kUl ū A | 85 binei gim inei, . y. Šiauliams. Žinoma, labai ikė as i lauk as ezul a as, kad nė ienas i iamasis iš ŠŽ g upės bk kodo nesusiejo su kalbine gim ine. P idu ina, kad okie duomenys y a s a būs i geoling is iškai. aigi ma- y i, kad aiškus a minis pasluoksnis ikslina bk kompe enciją. ki okias įž algas dėl kalbinės gim inės ska ina kauno mies o ( Ak) i- iamųjų bk eks ų-s imulų e inimai. Galima kalbė i apie au os e eo ipinę jaunųjų kauniečių nuos a ą – kaune kalbama aisyklingiausiai, aigi kalba- ma bk. kauno mies o lie u iškumas nek es ionuojamas, ą pa i ina i naujausi socioling is ų duomenys (plg. amonienė 2011); šiuo a ž ilgiu a odo isai pag įs a, kad bk eks ai-s imulai p iski iami kauno mies ui. y ėjai pažymi (plg. Mil oy 2001: 539), kad pap as ieji kalbos bend uome- nės na iai s anda inę kalbą ( i iamuoju a eju – bk) dažnai su apa ina su au ine kalba. Many ina, kad i šiuo a eju abs ahuo i kalbos koncep ai, . y. bk i au inė kalba, suplakami. Dalis i iamųjų aisyklingiausius, pana- šiausius į bk ( ai a skleidžia a i inkami į e čiai) eks us-s imulus p iski ia lie u iškiausiam lie u os mies ui. Žinoma, nea mes inas i jau minė asis kalbinės gim inės eiksnys. logiškas i dėsningas polinkis aukščiausiais balais e in ą eks ą sie i su sa o gy enamąja ie a. ypač ai pasaky ina ada, kai e in ojai jaučiasi kalbiškai saugūs, i jų kodas u i a i ąjį p es- ižą. Many ina, kad kaip ik oks bk i sa o gim ojo kodo sujungimo mo- delis gali bū i būdingas kai ku iems jauniesiems kauniečiams. kalban apie Ak i iamųjų g upę eikia pasaky i, kad už iksuo as da ienas polinkis. Dalis kauno mies o i iamųjų bk eks us-s imulus bu o linkę lokalizuo i kuo a čiau kauno, pa yzdžiui: kėdainiuose (F eks ą-s i- mulą – 17,1 p oc. i eks ą-s imulą – 5,7 p oc.), kaišiado yse (i eks ą-s i- mulą – 8,6 p oc., M eks ą-s imulą – 5,7 p oc.). okius duomenis iš dalies galėjo lem i jau minė as kalbinės gim inės eiksnys – galėjo bū i samp o- aujama pagal modelį: aip kalbama, jei jau ne a imiausioje aplinkoje, ai ik ai ku no s ne oli. Apsk i ai kai ku ių i iamųjų g upių duomenys ska ina min į dėl bk zonų, ku ios y a a i didmiesčių. y imas odo, kad į bk zoną pakliū a kaišiado ys, kėdainiai, ilka iškis, Šakiai i akai. ik PA g upės i iamieji bk eks ų nep isky ė kaišiado ims. kėdainiuo- se ben po ka ą i ben ieną iš bk eks ų lokaliza o isų g upių i iamie- ji (jau minė a, kad a p Ak g upės i iamųjų iksuo as ne gi polinkis). ilka iškyje i Šakiuose aip pa iš kiek ienos g upės i iamųjų bu o okių, ku ie p isky ė ben ieną iš bk eks ų šiems mies ams. D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 171 Many ina, kad akai i iamųjų dažnai pažymimi kaip bk zona i nea s- ki iami nuo ilniaus. ki aip paaiškin i, kodėl akai men aliniame žemė- lapyje y a gana s a bi zona, y a neįmanoma, plg.: 27,5 p oc. Aš g upės i iamųjų šiame mies e lokalizuoja i eks ą-s imulą i 10 p oc. – M eks ą- s imulą; 10,9 p oc. ŠŽ akams aip pa p iski ia M eks ą-s imulą; a- kuose M eks ą-s imulą lokalizuoja i 5,7 p oc. Ap g upės i iamųjų. Pažymėsime, kad s ebina as ak as, jog a p s e eo ipinių bk mies ų ne- pakliū a Ma ijampolė22. Šiam mies ui bk eks ai-s imulai p iski i os kelis ka us: F eks ą-s imulą po ieną sykį lokaliza o Aš i ŠŽ i iamieji; i eks- ą-s imulą po ieną sykį p isky ė PA, Ak i Aš i iamieji; ienas Žk i- iamasis Ma ijampolei p isky ė M eks ą-s imulą. okie duomenys leidžia many i isaip. Gali bū i, kad Ma ijampolė pap as iesiems kalbos bend uome- nės na iams u i didesnę geoling is inę e ę, . y. labiau siejama su a miniu kalbėjimu negu su bk. ki a e us, ikė ina i ai, kad kaip ik aiškos a ž il- giu ne ikslus bk aizdinys y a aip nu olęs nuo ealiosios bk, kad objek y iai a imesni bk kodai pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių y a nebelaikomi panašiais į bk. Be abejo, ai ody ų ypač p as ą pap as ųjų kalbos bend uo- menės na ių bk kompe enciją. Žinoma, u in ik nuos a ų duomenis, g iež- ai apibend in i bū ų ne eisinga. i iamųjų nebu o klaus a, ku kalbama aisyklingiausiai, ku kalbama bk, ku kalbama panašiausiai į bk i pan. aigi negalima bū i ik iems, kad jei bū ų bu ę pa eik i ki okie klausimai i ki okios eks ų su okimo užduo ys, Ma ijampolė bū ų bu usi lygiai aip pa e inama kaip žymė as mies as, sie inas ne su bk, be su k. Galima pasaky i, kad i iamieji men alinio žemėlapio užduo yje iš iso pažymėjo 41 ie o ę (mies ą a mies elį) (3-ioje len elėje pa ody a, po kiek ski ingų mies ų kiek ienu a eju paminė a). kai ku ie mies ai ( ie o ės) jau ima įgy i p o o ipinę bk mies o ( ie o ės) e ę (dėl aip e inamo ilniaus mies o ž . Čiči kai ė, aicekauskienė 2011: 57–76). ai, žinoma, 22 Plg.: p isimin inas laimos G umadienės 1980 m. socioling is iniais me odais i as subjek- y usis kalbos e inimas. y ėjos gau i duomenys odė bu usias ki okias nuos a as. uome y ime daly a o 45 y esniųjų klasių mokslei iai iš ilniaus mokyklų. 44 p oc. apklaus ųjų eigė, kad no mine kalba šneka ilniaus mies o gy en ojai. Be eik okia pa i dalis mokinių nu odė, kad li e a ū ine ( . y. bk) kalba šnekama Su alkijoje i kapsuke (dab. Ma ijampo- lėje) (po 42 p oc.), 31 p oc. suda ė a sakymai, ku iuose no mine laikoma kauno gy en ojų kalba, 24 p oc. – y ų Aukš ai ijos. kai anke oje bu o pap ašy a a saky i į klausimą, a il- niečių, a su alkiečių kalba panašesnė į li e a ū inę, 56 p oc. apklaus ųjų nu odė su alkiečius, 27 p oc. – ilniečius, likusieji nea sakė į klausimą. Pap ašy i palygin i ma ijampoliečių i kauniečių kalbą, 49 p oc. mokinių labiau e ino ma ijampoliečių, o 22 p oc. – kauniečių (daugiau ž . G umadienė 1980: 91–93). 172 kAlBOS kUl ū A | 85 y a nuos a ų i įsi ikinimų lygmens dalykai. Socioling is inė bk samp a a, išski ian i bend inę kalbą a ian ų sis emoje, i iamiesiems nė a aiški. ki a e us, ik sis eminiai kodų s ebėjimo y imai už ik in ų kalbos ik o ės ( ok. Sp achwi klichkei ) (apie H. Büldo kalbos ik o ės i kalbos jausmo ski į daugiau ž . Goeman 1999: 136) duomenis i bū ų pag indas kalbė i apie ikslų a ne ikslų bk aizdinį, ačiau ai jau ki ų y imų ikslai. 3 lEn Elė. Men aliniame žemėlapyje a dy ų mies ų i mies elių skaičius i iamųjų g upė Paminė a mies ų i mies elių F eks as-s imulas i eks as-s imulas M eks as-s imulas ap 16 16 20 PA 9108 aš 7 13 17 ŠŽ 14 12 16 Žk 11 14 22 ak 11 15 15 iŠ ADOS i P iElAiDOS A sakan į i iamąjį klausimą – kodėl pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių požiū iu bk ampa į ie in u kodu – minė ini du s a biausi aspek ai. Pe cep y iojo y imo duomenys e in i kaip diagnos iniai. iena e us, paaiškėja liaudiškoji aksonomija pe se, ki a e us, aip apčiuopiamos iš- yškėja aikomosios, p ak inės kalbos y ėjų eiklos k yp ys, ikslin inos kalbinio ugdymo gai ės i pan. Ge a jaunųjų kalbos bend uomenės na ių bk su okimo kompe encija ska ina įž algą, kad bk neabejo inai unkcionuoja š ie imo s i yje, ki a e us, iš men alinio žemėlapio užduo ies aiškėja, kad šis kodas nė a aiškiai koncep ualizuo as, . y. kalbinio ugdymo p ocese inkamai nea ski iamas nuo egioninių, socialinių a ian ų i pan. y imo ezul a ai aki aizdžiai odo, kad no minamosios kalbo y os i socioling is ikos pa adigmoje ei- kiama bk samp a a i iamiesiems y a menkai žinoma, i bk jų sąmonėje ampa į ie in u kodu, adinasi, be eik pakliū a į egioninių a ian ų sis e- mą. Žinoma, eig i, kad bk y a egioninių a ian ų sis emos na ys, iš esmės D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 173 y a ydinga. ačiau okia pa adoksali bk su okimo schema a p a o ojų eikia i , many ina, ne gi gali u ė i į akos kalbiniam a o ojų skoniui i kalbinėms p e e encijoms. yškėjan is polinkis bk asocijuo i su ilniumi i kaunu odo, kad jau- nosios ka os kalbos bend uomenės na iai u i sumišusius socialinės kul- ū inės aukos cen ų i kalbos idealų aizdinius. okį bk į ie inimą galima aiškin i sa i u sos inės i apsk i ai didmiesčio kompleksu. Žinoma, kalban apie pap as ąjį kalbėjimo e in oją, ai labai dėsninga i na ū alu. Didmies- is y a socialinė siekiamybė, adinasi, ampa i kalbine siekiamybe. odėl i bk kodas pap as ojo e in ojo požiū iu y a labiau didmiesčio, o ne ku- io no s ki o mies o, kodas. Si uacija, kad konku enciniai san ykiai iš yš- kėja bū en a p ilniaus i kauno, y a labai ikė ini: ilnių lemia minė- asis sos inės s a usas, kauną – lie u iškiausio mies o aizdinys. labai ski - ingų šalių pe cep y iosios dialek ologijos a s o ai23 gauna panašių duome- nų, . y. eigiamos kul ū inės, socialinės kono acijos ie o ės įp as ai su- enka eigiamus į e čius i e in ojų men aliniuose kalbėjimo a ian ų žemėlapiuose. as pa pasaky ina i apsk i ai dėl kalbinės gim inės aizdinio men aliniuose žemėlapiuose ( i iamuoju a eju dėl bk minė ini ik klaipė- da i kaunas). aigi nu e in i pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių įsi- ikinimų i aizdinių jokiu būdu nede a. ne ikslus pap as ojo kalbos bend uomenės na io aizdinys negali bū i laikomas ne eisingu. iesiog eikia labai aiškiai a ski i y ėjo i a o ojo požiū ius. y ėjo požiū iu bū ų ne eisinga eig i, kad bk y a lokalizuojamas kodas, nes jis ope uoja bk mokslinės apib ėž ies, apsk i ai koncep ualizacijos duomenimis. a o ojo, . y. pap as ojo kalbos bend uomenės na io, požiū iu y a eisinga eig i, kad bk y a į ie inamas kodas, nes a o ojas emiasi i ai įsigalėjusiais24 a labai e eme iškais s e eo ipais, nuos a omis, kalbiniu skoniu i pan., . y. ais dydžiais, ku iems apsk i ai negali bū i aikomas klaidos k i- e ijus, nes okiu a eju pap as asis kalbos bend uomenės na ys iš ka o bū ų pe keliamas į ekspe ų lygmenį. adinasi, i d i žinių sis emos, p o esionalo i mėgėjo, bū ų sumaišy os, o ai jau kogni y ieji dalykai, ku ių p i alu pai- sy i. neabejo ina, kad ne ikslūs pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk aizdiniai y a a ski as i gana s a bus i iamasis objek as. 23 Pa yzdžiui, i i p ancūzų kalbos a ian ai kanadoje k ebeke (ž . E ans 2002b: 83–86), u kijos dialek ai (ž . Demi ci, kleine 1999: 263—282), olandų bk i a mės Olandijoje (ž . Bezooijen 2002: 13–30) i k . 24 eikia p ipažin i, kad kai ku ie eiginiai ne gi u i ealų pag indą – plg. Kaunas lie u iš- kiausias mies as, ai ku ki u bk a o ojų gali bū i. 174 kAlBOS kUl ū A | 85 li E A ū A Al-Hindawe J. 1996: conside a ions when cons uc ing a Seman ic Di - e en ial Scale. – La T obe Pape s in Linguis ics 9, [1–9]. Aliūkai ė D. 2006: Pe cep y inės dialek ologijos y imai: dialek o aizdi- nys. – Valoda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums 16, Dau- ga pils: Saule, 87–95. Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i subjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, ilniaus uni e - si e as. Aliūkai ė D. 2009a: Bend inės kalbos aizdiniai: k azis anda o p oblema. – Respec us Philologicus 16 (21), 160–187. Aliūkai ė D. 2009b: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. – Respec us Philologicus 15 (20), 164–179. Aliūkai ė D., Me ky ė E. 2009: Socioling is inis a minių kodų aisyk- lingumo y imas. – Kalbos kul ū a 82, 259–274. Bellmann G. 1998: Be ween Base Dialec and S anda d language. – Folia Linguis ica XXXii 1–2, 23–34. chambe s J. k., u d g il l P. 1998: Dialec ology. Second Edi ion. cam- b idge: camb idge Uni e si y P ess. cloppe c. G. 2004: Linguis ic Expe ience and he Pe cep ual Classi ica ion o Dialec Va ia ion. Disse a ion, S an o d. Čiči kai ė ., aicekauskienė l. 2011: Vilniaus klausimas bend inės lie u ių kalbos samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. – Da bai i dienos 56, 57–76. Demi ci M., kleine B. 1999: he Pe cep ion o u kish Dialec s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 263—282. Die cks W. 2002: Men al Maps. linguis ic-Geog aphic concep s. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 51–70. E ans B. 2002a: An Acous ic and Pe cep ual Analysis o imi a ion. – Hand- book o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 95–112. E ans B. 2002b: A i udes o Mon eal S uden s owa ds a ie ies o F ench. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 71—93. Goeman A. c. M. 1999: Dialec s and he Subjec i e Judgmen s o Speake s: ema ks and con o e sial Me hods. – Handbook o Pe cep ual Dialec ol- ogy 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 135–146. D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 175 G umadienė l. 1980: Subjek y usis kalbos e inimas. – Kalbos kul ū a 39, 91–93. Hil on n. H. 2010: Regional Dialec Le elling and Language S anda ds: Changes in he Høne oss Dialec . PhD hesis, Uni e si y o yo k. Hoppenb ouwe s c. A. J. 1982: Language change: A S udy o Phonemic and Analogical Change wi h Pa icula Re e ence o S.E. Du ch Dialec s, Mep- pel: knips ep o. HPD1 1999: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company. HPD2 2002: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company. inoue F. 1999: classi ica ion o Dialec s by image: English and Japanese. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 147–160. Ja e A. 2000: in oduc ion: non-s anda d O hog aphy and non-s anda d Speech. – Jou nal o Sociolinguis ics 4/4, 497–513. kliukienė . 2010: a mės mies e: mokėjimas, a ojimas i kalbinės nuos- a os. – Mies ai i kalbos, ilnius: ilniaus uni e si e o leidykla, 91–105. lk cH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija (su kompak ine plokš ele). Suda y ojai . Bace ičiū ė, A. i anauskienė, A. leskauskai ė, E. umpa. ilnius: lie u ių kalbos ins i u o leidykla. long D. 1999: Mapping nonlinguis s’ E alua ions o Japanese language a- ia ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 198– 226. l 2005: Lie u ių a mės, 2 dalis. Suda y ojai . Bace ičiū ė, k. Juške ičius, A. leskauskai ė, k. Mo kūnas, D. Mikulėnienė, E. Ože ai is, l. elksnys, D. aišnienė, A. idugi is i k . ilnius: lie u ių kalbos ins i u as, Ma e- ma ikos i in o ma ikos ins i u as. Mil oy J. 2001: languages ideologies and he consequences o S anda di- za ion. – Jou nal o Sociolinguis ics 5/4, 530–555. Mil oy l., Mil oy J. 1992: Social ne wo k and Social class: owa d an in eg a ed Sociolinguis ic Model. – Language in Socie y 21, 1–26. Pake ys A., Pupkis A. 2004: Lie u ių kalbos bend inė a is (su kompak i- ne plokš ele), ilnius: Gim asis žodis. PD 2010: Pe cep ual Dialec ology: neue Wege de Dialek ologie. Ed. by ch. A. Ande s, M. Hund , A. lasch. Be lin, new yo k: De G uy e . P es on D. . 1988: Me hods in he S udy o Dialec Pe cep ions. – Me hods in Dialec ology. Ed. by A. . homas. cle edon: Mul ilingual Me e s, 373—395. 176 kAlBOS kUl ū A | 85 P es on D. . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal Linguis ics, Do d ech : Fo is. P es on D. . 1999: in oduc ion. — Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, xxiii–xl. amonienė M. 2011: kalbų a ojimas da be didžiuosiuose lie u os mies- uose. – Lie u ių kalba 5, [1–15]. amaše ičius G. 2012: Žiniasklaidos lyde ių ling is inė kompe encija isuo- menės ans o macijų kon eks e. Dak a o dise acija, y au o Didžiojo uni- e si e as, lie u ių kalbos ins i u as. udgill P. 1983: Sociolinguis ics: an in oduc ion o language and Socie y. london: Penguin Books. an Bezooijen . 2002: Aes he ic E alua ion o Du ch. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Phi- ladelphia: John Benjamins Publishing company, 13—30. Wales k. 1999: no h and Sou h: A linguis ic Di ide? – Inaugu al Lec u e, June 10. Gau a 2012 11 05 EGiOnS OF HE S AnDA D lAnGUAGE F OM HE POin OF iEW OF yOUnG MEMBE S OF HE li HUAniAn lAnGUAGE cOMMUni y: cOMPE EncE AnD iMAGES Summa y Sys em o ac o s which is e e ed o when modelling a ep esen a i e o a s and- a d language includes educa ion as well as social and cul u al expe ience o a use . Use ’s p o ession o ac i i y could also become a clea e e ence o he po en ial ep esen a i e o he s anda d language speake s. F om a heo e ical pe spec i e loca ion ma k is no one o he impo an ac o s, hough heo e ical models no always p ecisely co espond o he sys em o use ’s a i udes and belie s. he aim o his a icle is o discuss why he s anda d language becomes a localized code in he poin o iew o he young membe s o he language com- muni y. he esea ched p oblem – egions o he s anda d language om he poin o iew o he young membe s o he li huanian language communi y – is being discussed esea ching he images o he s anda d language a ian s p e alen in his g oup o use s. linguis ic a i udes o he language use s and es ima o s owa ds co ec ness, in elligibili y, simili ude o he s anda d language and appeal o ex - D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai 177 s imuli and localiza ion o ex -s imuli in so-called men al maps p o ide mo e o less an objec i e p ojec ion o hese images. he in es iga ion o he s anda d language localiza ion issue is based on a pa o he da a collec ed du ing a complex esea ch o pe cep ual dialec ology ca ied ou in no embe 2009, Decembe 2010 and Janua y 2011. A ask o men al map o pe cep ual dialec ology is he mos impo an o he esea ch o his issue. he esea ch was ca ied ou in schools and gymnasiums o kaunas, klaipėda, Pane ėžys, Šiauliai, elšiai and Aly us. A o al sample o he esea ch included 276 esponden s a he age o 14–18. he esea ch da a shows ha he s anda d language is unlocalized only in sci- en i ic pe spec i e. in he axonomy o he membe s o he language communi y his code is associa ed wi h pa icula places. he place ma ke is no s e eo ypi- cally unambiguous and accu a e, bu ce ain ends can be es ablished. wo clea ma ke s o he sociolinguis ic po ai o he s anda d language use can be b ough ou : mo e equen ly he s anda d language use is associa ed wi h majo ci ies o li huania ( ilnius o kaunas) a he han o he owns and he s and- a d language use can be he use o he esponden ’s linguis ic homeland code. Da a om some o esea ched g oups sugges s an idea abou he s anda d language zones nea he ci ies o majo owns. he esea ch shows ha kaišiado ys, kėdainiai, ilka iškis, Šakiai and akai could be included in o such zones. Du ing he ask o men al mapping he pa icipan s o he esea ch ma ked 41 places (la ge o small owns) in o al. Some o hese places s a gaining he alue o p o o ypic s anda d language place. his is he ma e o a i udes and iews and he esponden s a e no awa e o he sociolinguis ic concep o s and- a d language. Only sys emic esea ch o he code obse a ion would ensu e “lin- guis ic eali y” o he da a and become he basis o alking abou he p ecise image o he s anda d language. KEYWORDS: s anda d language, egions o he s anda d language, o dina y membe o he language communi y, s anda d language compe ence, s anda d language image, pe cep ual dialec ology. DAi A AliūkAi ė ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, l -44280 kaunas [email p o ec ed] E ikA ME ky ė-Š A ciEnė ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as Mui inės g. 8, l -44280 kaunas [email p o ec ed]