Svetimžodžio „aftepartis“ atitikmenų vertinimas interneto komentaruose

136 Kalbos Kultūra | 85 DAIVA MACKO lietuvių kalbos institutas sVEtIMŽoDŽIo AFTEPARTIS atItIKMENŲ VErtINIMas INtErNEto KoMENtaruosE ESMINIAI ŽODŽIAI: atitikmuo, kalbinės nuostatos, normų sklaida, svetimžodis. 1. ĮVaDINĖs Pastabos Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VlKK) 2010 m. balandžio 8 d. internetiniame naujienų portale „Delfi“ skaitytojams pasiūlė teikti atitik menis atrinktiems svetimžodžiams (DElFI 2010). Kas savaitę buvo patei kiama po naują svetimžodį ir pažadėta iš siūlomų atitikmenų atrinkti ge riausius. Kiek vėliau tokia VlKK veiklos kryptis apibrėžta ir 2010 m. ge gužės 27 d. patvirtintuose rekomendacijų dėl svetimžodžių vartojimo teikimo principuose, kuriuose numatyta, be kita ko, „skatinti lietuvių kal bos vartotojus kurti savus žodžius naujiems gyvenimo reiškiniams įvardyti“ (rekomendacijos 2010). 2010 m. spalio 28 d., matyt, jau atsižvelgusi ir į skaitytojų siūlymus, Kalbos komisija patvirtino rekomendacinį svetimžodžių atitikmenų sąrašą (atitikmenų sąrašas 2010). 2011 m. balandžio 7 d. VlKK parengė protokolinį nutarimą dėl svetim žodžių atitikmenų sąrašo papildymo (atitikmenų sąrašas 2011), o balandžio 8 d. apie šį nutarimo projektą žiniasklaida informavo internetiniuose nau jienų portaluose. Daugiausia skaitytojų komentarų (495) teko „Delfi“ por tale 2011 m. balandžio 8 d. paskelbtam straipsniui „afterpartis1“: dūzgės, povakaris ar pratęstuvės?“ (DElFI 2011), kuriame rašyta apie tris VlKK svarstytus afteparčio atitikmenis (povakaris, pratęstuvės, dūzgės) ir apie ati tikmenis, siūlytus svetimžodžiams acid rock, flashmob ir barista. Nurodoma, kad Kalbos komisija parengė protokolinį nutarimą dėl svetimžodžių atitik 1 lietuviškojoje vartosenoje adaptuota svetimybės after-party forma įvairuoja. straipsnyje (ne citatose) vartojamas artimiausias sakytinei kalbai variantas aftepartis. D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 137 menų sąrašo papildymo, tačiau apie į jį įtrauktus afteparčio atitikmenis povakaris ir pratęstuvės informuojama nepakankamai: Iš anglų kalbos atkeliavusiam terminui „afterparty“ buvo pasiūlyti net trys lietuviški atitikmenys. Tačiau Kalbos komisijos nuomone, šį svetimžodį tiksliausia būtų keisti žodžiu „povakaris“. Vakarėlius pratęsti taip pat buvo siūloma „pratęstuvėse“ arba „dūzgėse“. cituojami teiginiai suformuluoti taip, kad nėra iki galo aišku, kuriuos afteparčio atitikmenis Kalbos komisija tik svarstė, o kuriuos įtraukė į ga lutinį atitikmenų sąrašą. Gali susidaryti įspūdis, kad į sąrašą buvo įtraukti visi trys atitikmenys – povakaris, pratęstuvės ir dūzgės. be to, straipsnyje neprimenama, kad atitikmenis svetimžodžiams siūlė ir kalbos vartotojai (DElFI 2010). Dėl tokios straipsnio formuluotės nemažai komentuotojų klaidingai suprato paskelbtą informaciją, o tai formavo diskusijos kryptis. Pavyzdžiui, daugelis komentuotojų aptarė ir vertino į VlKK sąrašą (kaip vėliau paaiškėjo) taip ir neįtrauktą atitikmenį dūzgės, nes šis neįprastas žodis krito į akis pačiame straipsnio pavadinime. VlKK pozicija dėl šio atitikmens pateikta kitame tą pačią dieną pasirodžiusiame straipsnyje (Mik nevičius 2011): Pasak jos (VlKK pirmininkės Irenos smetonienės. – D. M.), „komisijai dažnai priekaištaujama, kad ji mažai klauso tautos nuomonės“, todėl šiemet vieno interneto portalo skaitytojų buvo klausiama, kokį jie norėtų matyti iš anglų kalbos atkeliavusio termino „afterparty“ atitikmenį. Taip tarp komisijai pateiktų pasiūlymų atsirado ir „dūzgės“. „Ar „dūzgės“ blogas žodis? Ne. Ar juokingas? Taip. Vis dėlto komisija šį variantą atmetė“, – sakė I. Smetonienė. Tačiau į Svetimžodžių atitikmenų sąrašą pateko „povakaris“, nes tokį variantą pasiūlė daugiau kaip 160 gyventojų. straipsnio tikslas – atlikus kalbinę svetimžodžio aftepartis ir jo atitikme nų analizę, remiantis interneto komentarais išnagrinėti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi interneto skaitytojai vertina lietuviškus šio svetimžodžio atitikmenis. Nagrinėjant, kaip vertinamas šis svetimžodis ir jo atitikmenys, išryškėja ir bendresnės visuomenės kalbinės nuostatos dėl svetimžodžių norminimo. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia aptariamo svetimžodžio kilmė, t. y. kaip žodis after-party apibrėžiamas anglų kalbos leksikos šaltiniuose, ir kokie lietuviškų svetimžodžio aftepartis atitikmenų ypatumai. 138 Kalbos Kultūra | 85 2. KalbINĖ sVEtIMŽoDŽIo AFTEPARTIS Ir Jo atItIKMENŲ aNalIZĖ 2.1. Anglų kalbos leksikos šaltinių duomenys svetimžodis aftepartis – anglų kalbos žodis after-party (tokia rašyba teikia ma elektroniniuose Merriam Webster (toliau – MW) ir oksfordo (toliau – oD) žodynuose; rašybos variantai – afterparty; after party). Pirmas žinomas after-party pavartojimo atvejis – 1961 m. (MW). tai sudurtinis žodis iš dviejų dėmenų: prielinksninės kilmės dėmens after („po“) ir daiktavardžio party („vakarėlis“). anglų kalbos leksikos šal tiniuose žodis after-party apibrėžtas tik viena reikšme – tai pobūvis, ren giamas po prieš tai buvusio pobūvio: • Kviestinių svečių vakarėlis, vykstantis po pagrindinio vakarėlio ar renginio (MW). • Vakarėlis, vykstantis po kito renginio, ypač po koncerto ar kito va karėlio (oD). Internetinė anglakalbių bendruomenė šį žodį aiškina kiek plačiau. Pa vyzdžiui, remiantis enciklopedijos „Vikipedija“ (toliau – Wi) straipsniais, galima skirti tokius semantinius after-party komponentus: 1) modernios visuomenės reiškinys, kontekstas – pramogos, pasilinksmi nimai; studentija. Pvz.: renginys po vestuvių, šokių vakaro, oficialaus renginio (ceremonijos), koncerto, premjeros ar po naktinio klubo; 2) renginys, prieš kurį būtinai vyksta kitas reikšmingas renginys; 3) ir pagrindiniame, ir po jo vykstančiame renginyje paprastai dalyvau ja tie patys kviestiniai svečiai. Interneto bendruomenės pildomame žodyne (toliau – uD) teikiamos panašios after-party apibrėžtys – susibūrimas užsidarius naktiniam klubui, barui; vakarėlis po kito vakarėlio; „Vikipedijoje“ neminimas reikšmės ats palvis – vakarėlis, kuriame svaiginamasi nelegaliais svaigalais. Minėtini ir į oficialiuosius anglų kalbos leksikos šaltinius neįtraukti, bet panašiai sudaryti after-party giminiški žodžiai – pre-party ir jo sinonimas before party. anglakalbių interneto bendruomenė šiais žodžiais įvardija būsimo vakarėlio dalyvių susitikimą, paprastai – turint tikslą išgerti, nes būsimame vakarėlyje gėrimai brangesni, arba dėl to, kad taip linksmina masi, kuriama nuotaika, atmosfera (uD). Kita reikšmė – trumpas susibū D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 139 rimas, kuriame ruošiamasi pagrindiniam renginiui (daromas šventinis ma kiažas, rengiamasi kostiumais) ir kurio svečiai į pagrindinį renginį papras tai vyksta kartu (Wi). 2.2. Svetimžodžio aftepartis vartojimas lietuvių kalboje lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (toliau – ND) afteparčio reikšmė nusakoma taip: „Aftepartis – dažniausiai oficialaus renginio tęsinys neo ficialioje aplinkoje.“ Vartosenoje fiksuojama tiek originali svetimžodžio forma (visi trys rašybos variantai after-party, after party arba afterparty, kartais – išskiriami kabutėmis), tiek morfologiškai adaptuoti variantai (kaitomos žodžio formos, pvz., afterpartis). taip pat vartojamas ir trum pinys afteris. Pvz.: Mūsų automobilių stovėjimo aikštelė bus papuošta Rytų Europos Driftingo Čempionato dalyvių automobiliais, pastarieji čia rinksis švęsti afterpartį!!! (IK 2011 07 02) Žinai, buvo žmona kaip žmona - namų gyvūnėlis. Tik suteikiau darbą - iškart sparnai prasikalė. Prasidėjo lakstymai, korporaciniai vakarėliai, afteparčiai. (IK 2011 03 07) Afteris: M.A.M.A. “afteris” su žvaigždėmis – iki paryčių [antraštė] (II 2012 01 09) Šiaip ne taip išgyvenę iki sekmadienio, šokėjai planuoja susitikti ir visus kviečia į nemokamą “after-party” Vilniuje, 18 val., restorane “Liv Lounge” (“Vilniaus Vartai”, Tumėno g. 4). (II 2009 03 24) O mėgstantiems after party ir vyną – po filmų visi kviečiami į klubą „Play“ aptarti matytų darbų. After party vyks kiekvieną vakarą nuo 21 val. (II 2010 10 07) Šįkart menų fabrikas LOFTAS tampa oficialiu „Mados infekcijos“ afterparty organizatoriumi. (II 2011 11 12) Duomenyne taip pat pateikiami ir retesni lietuviškieji svetimžodžio afterparty giminiškų žodžių pre-party ir before party variantai – prepartis („ne oficialus pasibuvimas (dažnai su alkoholiu) prieš oficialų renginį; priešva karis“) ir beforepartis („prieš oficialų renginį organizuojamas neoficialus susiėjimas (priešvakaris)“). Pvz.: Na, jei varom į kokį klubelį devintą, tai šeštą jau susirenkam į prepartį, kad spėtume ir sužaisti gėrimo žaidimus, ir iki klubo nusigauti. (IK 2012 04 11) Po vakarėlių paprastai būna after party, tai Rumbi jau visas mėnuo kelia before party. (ND II 2011 08 05) 140 Kalbos Kultūra | 85 2.3. Populiariausių svetimžodžio aftepartis atitikmenų pateikimas leksikografijos darbuose Iki VlKK paskelbiant afteparčio atitikmenų paiešką, vartosenoje šis svetim žodis su lietuviškais atitikmenimis nekonkuravo. Paprasčiausiai tokios reikš mės žodžių iki šiol nereikėjo, o naujų nespėta pasidaryti. Povakaris ir dūzgės tiek Lietuvių kalbos žodyne (toliau – lKŽ), tiek Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DlKŽ) turi kitas nei vakarėlio pratęsimo reikšmes. atitikmuo povakaris, ko gero, sudarytas iš naujo, remiantis angliškuoju pavyzdžiu (prielinksnis + daiktavardis), o ne pritaikius jau turėtą tokios darybos žodį naujai sąvokai reikšti. lKŽ2 teikiamos pavakario reikšmės – pavakarys (1); vakarinis gyvulių ganymas (2); pavakariai (3); DlKŽ – pa vakarys. Žodžio pratęstuvės leksikografijos šaltiniuose nėra fiksuota, tik tos pačios reikšmės veiksmažodis pratęsti – toliau vykdyti (6); padaryti ilgesnės truk mės (7) (lKŽ); atidėti vėlesniam laikui, prailginti (DlKŽ). Daugiskaitinis daiktavardis dūzgės į žodynus neįtrauktas, yra tik skaičiais kaitomas daiktavardis dūzgė (iš dūgzti) – nerimta moteris (2) (lKŽ). Veiks mažodžio dūgzti reikšmės – ūžti lekiant vabzdžiams, kulkoms, sukantis ma šinoms, pučiant vėjui ar pan., zvimbti, birgzti (1); ūžti, siausti, linksmintis (4) (lKŽ); leisti nestiprų, ploną garsą, zvimbti, birgzti, ūžti (DlKŽ). 2.4. Svetimžodžio aftepartis atitikmenų paplitimas lietuviškojoje vartosenoje VDu tekstyne žodžio dūzgės pavartojimo atvejų nepateikiama – fiksuota tik žodžio forma dūzgė, tačiau ištyrus paaiškėjo, kad tai buvo veiksmažodžio dūgzti būtojo kartinio laiko trečiojo asmens forma. Povakaris tekstyne ras tas pavartotas tik du kartus, o žodžio pratęstuvės nėra. Šie žodžiai tekstyne vartojami kita nei renginio pratęsimo reikšme. Naudojantis interneto paieškos įrankiu Google daugiausia rasta atitikmens dūzgės formų (18 800), gerokai mažiau – povakario (1220) ir pratęstuvių (469)3. Iki svarstymo dėl dūzgių įtraukimo į svetimžodžių atitikmenų są rašą šio žodžio vartosena nefiksuojama. Paradoksalu, tačiau VlKK priėmus sprendimą į galutinį svetimžodžių atitikmenų sąrašą atitikmens dūzgės ne įtraukti, šis žodis pamažu ėmė plisti internetiniuose tekstuose ir tebėra 2 Pateikiama, kaip yra šaltiniuose. 3 Ieškota tik pagal vardininko formą. D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 141 vartojamas iki šiol, o į atitikmenų sąrašą įtrauktieji pratęstuvės ir povakaris pavartojami fragmentiškai, kartais skliaustuose pateikiamas svetimžodis, manant, kad skaitytojas gali nesuprasti lietuviškojo atitikmens, pvz.: Sekmadienį po tiesioginio eterio LNK projekto „Lietuvos balsas“ kolektyvas vakarą tradiciškai pratęsė dūzgėse. (ND II 2012 05 28) Donatas neketina vykti į oficialias pusfinalio dūzges. Jis keliaus ilsėtis į viešbutį, kur jam šventę rengia Baku lietuviai. [apie 2012 m. „Eurovizijos“ konkursą. – D. M.] (II 2012 05 25) Festivalio “Centras11“ dūzgių (spalio 09 d. kavinėje “Kultūra” (K.Donelaičio 16) vakaro programą pradės senai Kaune matytas ir ilgai lauktas bičiulis iš Anglijos David Ellis. (II 2011 09 23) Jau šį penktadienį, gegužės 25-ąją, pirmą kartą Lietuvoje „Power Hit Radio“ radijo eteryje įvyks „The Prodigy“ dūzgės. (II 2011 05 21) Sekmadienio naktį „Lietuvos balso“ dūzgėse, kurios vyko klube „Seacret“, rinkosi ne vien projekto dalyviai, bet ir mokytojai bei LNK projekto organizatoriai. (II 2011 05 21) Povakaris prasideda, kai vakarėlis klube tampa nuobodus, nakčiai įsibėgėjant atsiranda pernelyg daug žmonių, o skirstytis anksti nesinori... (II 2011 07 26) Po „oficialios” dalies visų atėjusių dar lauks pasiutusios pratęstuvės su folkoteka..! (II 2012 03 10) Nespėji į šiandieninį LA Kalėdų renginį 18:00? Prisijunk pratęstuvėse (afterpartyje)! (IK 2011 12 29) remiantis šiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad lietuviški afteparčio atitikmenys vartosenoje pasirodė tik tada, kai apie juos buvo pradėta kalbėti viešai. 3. KoMENtarŲ aNalIZĖ Iš „Delfi“ portale paskelbto straipsnio (žr. Įvadines pastabas) 495ių ko mentarų analizei buvo atrinkti 283. Informatyviausiais laikyti komentarai, kuriuose pateikiami šie dalykai: a) skaitytojų siūlomi afteparčio atitikmenys; b) VlKK svarstytų afteparčio atitikmenų vertinimas ir jo implikacijos (pvz., kalbinės nuostatos); c) samprotavimai apie svetimžodžių norminimą. 142 Kalbos Kultūra | 85 remiantis pirmine analize, komentarai pagal autorių vertinamąsias nuos tatas suskirstyti į tokias temines grupes: 1) bendrasis svetimžodžių norminimo vertinimas; 2) lietuviškų afteparčio atitikmenų vertinimas pagal šiuos kriterijus: a) semantika, b) darumas ir funkcionalumas, c) paplitimo prognozės; 3) kitų atitikmenų siūlymai. 3.1. Bendrasis svetimžodžių norminimo vertinimas Nagrinėtoje diskusijoje ne tik dalijamasi nuomonėmis apie konkrečius afteparčio ir kitų svetimžodžių atitikmenis, bet diskutuojama ir daug platesniais kalbos norminimo klausimais. reiškiama kritika (dažniausiai nukreipta į kalbininkus ir jų atliekamą darbą – ir ne vien konstruktyvi), rečiau – tei kiami siūlymai kalbos normintojams. Komentarų, kuriuose apie kalbos nor minimą atsiliepta nepalankiai, buvo maždaug dvigubai daugiau nei palankių, konstruktyvių nuomonių. Daugelis vertinimų jau yra išsakyti anksčiau vykusiose internetinėse diskusijose kalbos klausimais, kuriose taip pat abejota kalbininkų darbo prasmingumu, įžvelgta prievartinių norminimo būdų, siūlyta paisyti tik komunikacinės kalbos paskirties ir pan. (Miliūnaitė 2006, 2009; Nevins kaitė 2008). Nagrinėtuose komentaruose kartojama nuomonė, kad lietu viško atitikmens ir žodžiui aftepartis, ir kitiems svetimžodžiams apskritai nereikia, grindžiant tuo, kad visi jie yra tarptautiniai žodžiai, todėl netu rėtų būti keistini4: Kam apsunkinti žmonių gyvenimą, aš nesuprantu... Visam pasauly vyrauja praktika, kad jei žodis naujas – galima jį pasiskolinti ir iš originalo kalbos, taip juk ir su lietuvių kalba buvo – dalis žodžių sulietuvėjo, bet yra svetimos kilmės. Pas indus kas antras žodis angliškas, nes senojoje kalboje nėra atitikmenų naujiems daiktams. Nematau tarptautiniams žodžiams alternatyvos... Dauguma naujų žodžių – tarptautiniai. Ir nereikia čia svaigt apie kalbos išsaugojimą naikinant tarptautinius žodžius... Jei kalbininkai temoka versti, tai roką irgi reikėtų naikinti iš lietuvių kalbos. Lai būna rūgštus akmuo arba uola. Čia reikėtų referendumo tuo klausimu. 4 Komentarų rašyba ir skyryba kiek pataisyta, išlaikant visas kitas jų kalbos ypatybes, išsky rus tuos atvejus, kai autentiškas rašymas iliustruoja komentare pateikiamą poziciją. D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 143 Juk savo Džipo nevadini sunkiuoju autovežimiu. Vadini jį džipu... Kodėl??? Visame kame reikia būt nuosekliam... tokie argumentai tik patvirtina, kad visuomenei trūksta informacijos apie kriterijus (arba jos neieškoma), kuriais remiantis svetimžodžiams siū loma pakaitų lietuvių kalboje, o kuriais atvejais žodis pripažįstamas tarp tautiniu. Diskusijoje ne kartą buvo užsimenama, kad lietuviškų atitikmenų sklaida galėtų rūpintis ir patys kalbos vartotojai. Kai kuriuose komentaruo se matyti kalbos vartotojų sąmoningumas, noras prisiimti atsakomybę ir dalyvauti kalbos norminimo procese, o kalbos saugojimas priskiriamas tau tinės tapatybės puoselėjimui5: Paprasčiausiai sulietuvinti anglišką žodį pridedant lietuvišką galūnę daug proto ir fantazijos nereikia, bet kuo tada po kelių metų pavirs lietuvių kalba? <...> Juk sugalvoti naują originalų lietuvišką žodį – tai puikiausia saviraiškos galimybė! Kodėl, jeigu netinka kalbininkų pastangos, nepabandžius to padaryti jums patiems? Būtinai reikia lietuviškų atitikmenų, juk lietuvių kalba viena iš seniausių, labai turtinga, svetimybių nederėtų vartoti. O tas nenoras kurti savo kalbos žodžių rodo žmonių mąstymo provincialumą ir neturėjimą savo tapatybės. Toks kaimiškas mąstymas, kai bet ko savo gėdijamasi prieš miestietį ir siekiama jį kopijuoti. Klaiku ir graudu, kad lietuviai tokie savęs negerbiantys. Laisvas žmogus kalbėdamas su lietuviais niekad nesakys afterpaty... klaiku gi. Aišku dūzgės irgi ne kas, bet sveikintina bent už pastangas. Aš už tai, kad daugelis naujovių turėtų lietuvišką žodį. Keliuose komentaruose peikiamos išankstinės, stereotipais grįstos kalbos vartotojų nuostatos, atkreipiamas dėmesys į vertinimo šališkumą ir popu liarių žmonių (,,autoritetų“) kalbėjimo poveikį vieno ar kito žodžio prigi jimui ir vartosenai6: Dabar visi vaiposi iš Kalbos komisijos, bet jeigu tik kokioje reklamoje nuskambėtų “dūzgės” ar koks LT žvaigždūnas taip pasakytų, tai visi imtų taip ir vadinti. Nieko patys negalim susikurt, kodėl negalim būt išdidūs ir turėt savo stiliuką, grynai tik kaip mes norim, vartoti savo stiliaus žodelius, kad ir dūzgės – visai smagus žodelis ir man tikrai puikus, ir net malonią šypseną sukeliantis, tikrai kietas žodelis, smagu. 5 apie kalbinio sąmoningumo ugdymo svarbą žr. Miliūnaitė 2006: 77–78. 6 Plačiau apie sociopsichologines svetimžodžių skolinimosi prielaidas žr. Vaicekauskienė 2007: 78. 144 Kalbos Kultūra | 85 be to, norminamajame darbe kalbos vartotojai pasigenda sistemiškumo, todėl greitai linkstama prie išvados, kad kalbininkų patarimai gimsta „iš dyko buvimo“. Galbūt dėl to, kad kai kam norminimo kriterijai taip ir liko neapčiuopiami, diskusijoje atsirasdavo kategoriškų pareiškimų, kuriuose vyrauja nuostata vadovautis savo galva ir nepaisyti kalbininkų siūlymų („Kaip norėsiu, taip ir šnekėsiu“). Kai kuriems atrodo, kad yra brukama nenatū rali, dirbtinė kalba, įžvelgiama ir prievartos. Pvz.: Va tegul jie patys taip ir šneka tie kalbininkai, jeigu jiems taip jau norisi, kaip žmonės norės, taip ir šnekės ir niekas jiems neuždraus šnekėt kaip jie nori!!!! Toks jausmas, kad nori priversti kalbėti sintetine kalba, t. y. kalba, kurią eiliniam lietuviui reik papildomai išmokti... Be to, kalba – tarsi gyvas padaras, kinta kartu su žmonėmis. Nekinta tik mirusios kalbos, kaip kad lotynų. Tačiau panašu, kad kalbininkai kitos nuomonės. Arba kalba turi nekisti, arba turime naudoti akivaizdžiai absurdiškus naujadarus... Joks kalbos “entuziastas” neįrodys, kad reikia vartoti kitaip, nes tas entuziazmas ateina per PRIEVARTĄ... Tegu psichologinę, bet PRIEVARTĄ... Beje, psichologinė prievarta ženkliai skaudesnė.. Kai kurie komentuotojai siūlo paisyti tik komunikacinės kalbos paskirties, t. y. pakanka kalbėti taip, kad kalbėtojai suprastų vienas kitą: Manau, kad judėjimas ir kalba yra žmonių, tautų bendravimo pagrindas. Nesvarbu kaip, bet jei susikalbi, tai ir gerai. Kalbos paskirtis yra paprastai ir greitai perduoti mintis nuo vieno žmogaus kitam mažiausiai jas iškreipiant. O viskas, kas išeina iš šių ribų yra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Aš tai apskritai nesuprantu, kam dirbtinai kurti žodžius, kurių lietuvių kalboje paprasčiausiai nėra? Jei pasakius tokį naują žodį lietuviui jis nesupranta esmės, reiškia žodis yra visiškai netinkamas. Paprastas būdas patikrinti, ar žodis bus naudojamas. :) cituotieji komentarai rodo, kad trūksta informacijos apie norminamojo darbo principus. be to, svarbu, kad informacija kalbos vartotojams būtų pateikiama aiškiai ir jų neklaidintų, antraip kyla paradoksalios reakcijos – žmonės peikia VlKK už atitikmenų variantus, kuriuos jie patys ir pasiūlė. Norminimo kriterijų sklaida yra labai reikalinga, nes vartotojai intuityviai ieško jų patys, o trūkstant informacijos yra linkę manyti, kad kalbos nor minimo kriterijų apskritai nėra. Pvz.: D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 151 kriterijus diskusijoje nekomentuotas greičiausiai dėl to, kad visi trys lietu viškieji afteparčio atitikmenys buvo arba trumpesni, arba sudaryti iš tiek pat skiemenų, kaip ir svetimybė aftepartis. IŠVaDos 1. Nagrinėtuose komentaruose skaitytojų pateiktus svetimžodžio aftepartis lietuviškų atitikmenų vertinimus galima suskirstyti pagal tris krite rijus: atitikmens semantinės ypatybės; naujojo žodžio darumas ir (arba) funkcionalumas; siūlomo atitikmens prigijimo prognozė. apžvelgtoje dis kusijoje taip pat išryškėja visuomenės požiūris į lietuviškų atitikmenų pro blematiką: atskleidžiamos norminimo sistemiškumo ir normų diegimo spra gos, svetimžodžių sampratos problemos. 2. Kai kurie nagrinėtos diskusijos dalyvių pateikti svetimžodžių atitik menų vertinimo kriterijai sutampa su tais, kuriais vadovaujasi VlKK (Nor minimo principai 2007). 3. Nors į kalbos norminimą nemaža komentuotojų linkę reaguoti prie šiškai, siūlytus afteparčio atitikmenis daugelis vertina palankiai, be to, ne stinga ir alternatyvių atitikmenų siūlymų. 4. Vieni pagrindinių kalbos vartotojų lūkesčių – dalyvauti norminimo procese ir saugoti komunikacinę kalbos funkciją (neapsunkinti susikalbėji mo). Iš analizuotų komentarų matyti, kad internetinei bendruomenei ne aiškiausia yra tarptautinio žodžio ir svetimžodžio perskyra ir jos motyvai. 5. Kalbos vartotojų pateikta kritika apima tokius suvoktus kalbos nor minimo trūkumus, kaip nesistemiškumas, prievartinis norminimo pobūdis ir „sintetinis“ tokio norminimo rezultatas – „dirbtinė“ (nenatūrali) kalba. 6. Galima teigti, kad kalbos vartotojai priešinasi norminimui tada, kai neturi pakankamai informacijos apie jo motyvus, todėl diegiant lietuviškus atitikmenis yra svarbu pasirūpinti aiškiu norminimo pagrindimu ir pačių diegiamų normų sklaida. ŠaltINIaI DElFI 2011: „afterpartis“: dūzgės, povakaris ar pratęstuvės? Prieiga per in ternetą: <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/afterparti-kalbininkaisiulo-vadinti-duzgemis.d?id=44160179> 2011 m. balandžio 8 d. (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). 152 Kalbos Kultūra | 85 DlKŽ 2011: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. trečias elektroninis leidimas. Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <http://dz.lki.lt> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). II: interneto informacija (naujienų portalai, elektroniniai leidiniai ir pan.). IK: interneto komunikacija (forumai, tinklaraščiai, socialiniai tinklai ir pan.). lKŽ 2005: Lietuvių kalbos žodynas. Elektroninis leidimas. Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). MW: Merriam-Webster. Prieiga per internetą: <http://www.merriam-webster. com> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). ND: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Prieiga per internetą: <http:// naujazodziai.lki.lt> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). oD: Oxford Dictionary. Prieiga per internetą: <http://oxforddictionaries.com> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). uD: The Urban Dictionary. Prieiga per internetą: <http://www.urbandictionary. com> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). VDu: VDU tekstynas. Prieiga per internetą: <http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). Wi: Wikipedia. Prieiga per internetą: <http://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). lItEratūra atitikmenų sąrašas 2010: Protokolinis nutarimas dėl svetimžodžių atitikmenų sąrašo. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas PN6, 2010 m. spalio 28 d. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/95215> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). atitikmenų sąrašas 2011: Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 28 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl svetimžodžių atitikmenų sąrašo“ papildymo. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN4, 2011 m. balandžio 7 d. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk. lt/lit/97210> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). DElFI 2010: Siūlykite lietuviškus atitikmenis svetimybėms! 2010 m. balandžio 8 d. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/siulykite-lietuviskus-atitikmenis-svetimybems.d?id=30856273&categoryID=7> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). Juška K. 2012: M.A.M.A. „afteris“ su žvaigždėmis – iki paryčių, 2012 m. sausio 9 d. Prieiga per internetą: <http://pramogos.delfi.lt/people/mamaafte ris-su-zvaigzdemis-iki-paryciu.d?id=53906971> (žiūrėta 2012 m. gegu žės mėn.). D. MacKo. svetimžodžio aftepartis atitikmenų vertinimas interneto komentaruose 153 Miknevičius l. 2011: Į „dūzges“ po vakarėlio neisime, 2011 m. balandžio 8 d. Prieiga per internetą: <http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/i-duzges-povakarelio-neisi me-at naujinta-343897#axzz1vgxnzJ17> (žiūrėta 2012 m. ge gužės mėn.). Miliūnaitė r. 2006: Internetinė visuomenė ir kalbininkai: pokalbis įmano mas? – Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas [mokslo straipsnių rink.]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 62–81. Miliūnaitė r. 2009: Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros. – Kalbos kultūra 82, 149–172. Nevinskaitė l. 2008: Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruo se. – Kalbos kultūra 81, 245–265. Norminimo principai 2007: Bendrieji naujųjų skolinių norminimo principai, 2007 m. vasario 15 d. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/88922> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). rekomendacijos 2010: Dėl rekomendacijų dėl svetimžodžių vartojimo teikimo principų. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN4, 2010 m. gegužės 27 d. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/93829> (žiūrėta 2012 m. gegužės mėn.). Vaicekauskienė l. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Gauta 2012 06 15 EValuatIoN oF tHE EQuIValENts oF tHE loaNWorD AFTEPARTIS IN tHE coMMENts oF tHE INtErNEt coMMuNItY Summary the paper deals with readers’ comments on the article “afterpartis”: dūzgės, po vakaris ar pratęstuvės?“ published on the internet news portal “DElFI” on 8 april 2011. an attempt is made to establish the criteria on which the evaluations of the lithuanian equivalents of the loanword aftepartis (afterparty) are based. In addition, the general linguistic attitudes of society towards the codification of loanwords are overviewed. the reviewed comments were divided into groups according to their subject: evaluation of loanwords, evaluation of the lithuanian equivalents of aftepartis, and proposals for other equivalents. analysis of the general loanword evaluation shows that the communicative function of language is most valuable for many language users, while the conceptions of an international word and a loanword 154 Kalbos Kultūra | 85 and their limits are the most problematic. although the majority of the participants of this discussion think negatively of language codification their criticism shows that on the one hand language users are not indifferent to language codification, yet on the other hand they lack information about language norms, yet their implementation. the research established that the lithuanian equivalents of aftepartis were evaluated thoroughly by the readers – semantic content, easiness of derivation and functionality were taken into consideration as well as the probability of enter ing usage. the researched comments lead to the conclusion that the internet community considered the criteria of systematicity, derivability and adequacy of meaning and did not apply the criteria of linguistic correctness. It appears that readers tend to find derivational relations between words intuitively and apply them creatively when using new equivalents of loanwords. there is a probability that society would take language norms and codification criteria into considera tion more if it had more information about them. this is confirmed by the nu merous examples of the usage applications of the new equivalents provided by the readers as well as by the wish of language users to participate in language standartization activities as revealed by the discussion. KEYWORDS: equivalent, linguistic attitudes, dissemination of norms, loanword. DaIVa MacKo lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt10308 Vilnius [email protected]