Elektroninio „Lietuvių kalbos žodyno“ naujovės

92 Kalbos Kultūra | 85 GERTRŪDA NAKTINIENĖ lietuvių kalbos institutas ElEKtroNINIo LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO NauJoVĖs ESMINIAI ŽODŽIAI: leksika, žodynas, elektroninis variantas, taisymai, papildymai, vartosena, norminimas. lietuvių kalbos instituto leksikografijos centre tęsiamas vienas iš pačių svarbiausių lietuvių filologijos darbų – Lietuvių kalbos žodynas. Šio žodyno elektroninis variantas, visuomenei laisvai prieinamas nuo 2005 m. birželio 22 d. adresu www.lkz.lt, turi daug skaitytojų. Jis sulaukia ir teigiamų vertinimų, ir pastabų bei pageidavimų. Žodynas tikslinamas, ieškoma naujų, skaitytojams aiškesnių ir patogesnių leksikos pateikimo galimybių. PIrMas LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO ElEKtroNINIs VarIaNtas INtErNEtE spausdintinis dvidešimties tomų Lietuvių kalbos žodynas (toliau – lKŽ) buvo rengiamas septynis dešimtmečius: keitėsi žodyno sudarymo ir redagavimo principai, įvyko rašybos ir skyrybos reforma. todėl rengiant pirmą elektroninį leidimą tekstai buvo redaguojami ir adaptuojami. Kadangi apie lKŽ taisymus jau buvo rašyta ir pateikta nemažai konkrečių pavyzdžių (Naktinienė 2005: 191–204; Zabarskaitė, Naktinienė, Šepetytė-Petrokienė 2006: 241– 247), čia apibendrinsime tik svarbiausias pirmo leidimo taisymų kryptis. Pirmas elektroninis leidimas, palyginti su knyginiu originalu, skiriasi šiais pagrindiniais aspektais: • tarmių ir senųjų raštų žodžiai bei jų formos pataisyti pagal naujausius kalbotyros tyrimų rezultatus. • Klaidingai transponuotų žodžių straipsniai panaikinti, jų iliustraciniai pavyzdžiai pataisyti ir perkelti į atitinkamų žodžių straipsnius. G. NaKtINIENĖ. Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės 93 • Nuosekliau atskirti kirčiuoti ir nekirčiuoti šaltiniai, ištaisytos akivaizdžios kirčiavimo klaidos. • Ištaisytos variantų nuorodos ir reikšmių apibrėžimuose pavartoti žodžiai, kurie dabar laikomi kalbos klaidomis. • atsisakyta kai kurių žodžių apibrėžimuose buvusio sovietinio vertinimo. • sutrumpinimai suvienodinti pagal jų pateikimą paskutiniuose lKŽ tomuose. Įvesti nauji sutrumpinimai: sov. (= sovietinė realija, sovietizmas); dk. (= prie dabartinės kalbos pritaikyta tarminio žodžio lytis). • Kaip nauji antraštiniai žodžiai pateikiami pastebėti vėlesnių tomų iliustraciniuose pavyzdžiuose buvę, tik rengiant ankstesnius tomus kartotekoje dar neturėti ar per klaidą neiškelti žodžiai. • lKŽ I–X tomų tekstų rašyba ir skyryba pertvarkyta pagal dabar galiojančias taisykles. • suvienodintas frazeologizmų pateikimas. • atsižvelgiant į elektroninio leidinio rengimo ypatybes buvo adaptuoti leksikografinio pateikimo ir formos dalykai (ženklai, šriftai), ištaisyti kai kurie pasitaikantys leksikografinių straipsnių struktūros ir duomenų išdėstymo nevienodumai. Lietuvių kalbos žodyno pirmo ištisinio leidimo elektroninį pavidalą kūrė Vytautas Zinkevičius – lKŽ tekstų struktūrinių elementų automatinio atpažinimo bei konvertavimo į vidines duomenų struktūras programinę įrangą (Zinkevičius 2004, 2007) ir Evaldas ožeraitis – lKŽ duomenų bazės pildymo, jos valdymo, informacijos paieškos bei pateikimo vartotojams programas. Daugelis žmonių džiaugiasi ir vertina šį žodyną bei jo elektroninį variantą. tačiau kaip matyti iš atsiliepimų, rašomų lKŽe interneto svetainės Nuomonių skyrelyje, iš klausimų, pateikiamų žodyno pristatymuose, skambučių telefonu, laiškų bei asmeninių pokalbių, žodyno naudotojai susiduria ir su sunkumais. Žodyno struktūra tokia sudėtinga, duomenys tokie gausūs ir įvairūs, kad neretai skaitytojams nefilologams sunku suvokti informaciją, pasigendama gebėjimo naudotis įvairiapusiais, įvairialypiais lKŽe duomenimis. Virtualioje erdvėje susirašinėjant su svetainės lankytojais vyksta tam tikras dialogas, vykdoma švietėjiška veikla, atliekamas mokslo populiarinimo darbas. Kartu kaupiama informacija apie sunkumų keliančius žodyno pateikimo būdus. apie lKŽe funkcionavimą interneto svetainėje ir atgalinį ryšį su jos lankytojais jau rašyta kai kuriuose leidiniuose (žr. Naktinienė 2006; Забарскай тэ, Накцiнене 2007). 94 Kalbos Kultūra | 85 atNauJINta ElEKtroNINIo LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO VErsIJa INtErNEtE atnaujinta versija paskelbta 2008 m. vasario mėnesį – žodynas pakoreguotas, kad kirčiuotos raidės būtų taisyklingai pateikiamos naudojantis įvairiomis naršyklėmis. taisyti žodyno redaktorių ir svetainės lankytojų pastebėti netikslumai. Naudotasi Kalbos patarimų knygele Leksika: Skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai) (KP4 2005), kitais naujais teoriniais ir kalbos praktikai skirtais darbais. buvo tikslinamas antraštinių žodžių normiškumo vertinimas, pavyzdžiui: bukietas, dynė (t. p. variantai dynia, dynis, dynys) ir t. t. dabar pažymėti ženklu x, kuris reiškia, kad šie žodžiai bendrinei kalbai neteiktini. Vadovaujantis turimais duomenimis, tikslintas kirčiavimo variantų pirmumo siūlymas, pavyzdžiui: cinãmonas (1), ci namò nas (2), cinamõnas (2) pakeistas į cinamònas (2), cinãmonas (1), ci namõ nas (2) (žr. 1 pav.). 1 PaV. Daiktavardžio cinamònas ir jo kirčiavimo variantų straipsnis elektroninio Lietuvių kalbos žodyno atnaujintoje versijoje (2008) rengiant atnaujintą žodyno versiją kartu buvo pradėta kurti Nacionalinė leksikos duomenų bazė (Zabarskaitė 2007; Zabarskaitė, Naktinienė 2010), priemonės skaidyti žodyno tekstą struktūrinėmis dalimis – taip buvo rengiamasi naujiems techniniams antro elektroninio leidimo patobulinimams. LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO aNtras ElEKtroNINIs lEIDIMas Šiais metais parengtas Lietuvių kalbos žodyno antras elektroninis leidimas (lKŽ2e), kuris bus platinamas įrašytas į atmintuką. Jame, kiek įmanoma, atsižvelgiama į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtas kirčiavimo G. NaKtINIENĖ. Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės 95 bei skolinių vertinimo rekomendacijas, Vytauto Vitkausko knygoje „Lietuvių kalbos žodyno“ taisymai (2006) ir jo straipsnyje „Papildomi „lietuvių kalbos žodyno“ taisymai“ (2010) paskelbtus abejotinų transponavimo atvejų komentarus, kitus naujus teorinius ir kalbos praktikai skirtus darbus. lKŽ2e rengėjams buvo naudingos Jono Šukio, Klementinos Vosylytės, Violetos Černiutės, kitų kolegų, interneto svetainės www.lkz.lt lankytojų konkrečios pastabos dėl žodyno teksto. rengiant antrą elektroninį leidimą, jo pirmo leidimo atnaujintos versijos (2008) tekstai buvo tikslinami šiais pagrindiniais aspektais: • Papildomai redaguoti XVI–XX tomų tekstai, kurie pirmame leidime buvo laikomi tam tikru visų žodyno tomų tekstų vienodinimo pavyzdžiu. • atlikta redakcinių ir korektūrinių taisymų visų kitų tomų tekstuose – taisyti pastebėti netikslumai. • Kiek leidžia sudėtinga šio žodyno sandara, atsižvelgta į naujų teorinių ir norminamųjų darbų išvadas. Parašyta naujų straipsnių, kurių pavyzdžių rasta kitų žodžių straipsniuose ar apibrėžimuose, bet jiems atskiri straipsniai anksčiau nebuvo suformuluoti, nes rengiant atitinkamus tomus kartotekoje dar neturėta jų duomenų. tačiau papildymų kartotekos ar naujų šaltinių duomenimis šis didžiulės apimties veikalas kol kas nebuvo pildomas. Naudojantis lKŽ pagrindinėje kartotekoje esančiais duomenimis parašyti tokie svetimybės pagrindu šnekamojoje liaudies kalboje susidariusių žodžių straipsniai kaip skrebas, skribas, stribas, stribitelis, stribokas ir t. t. rengiant atitinkamus lKŽ tomus (XI 1978; XII 1981; XIII 1984) jie nebūtų galėję būti paskelbti, nes patys žodžiai ir jų vartoseną iliustruojantys sakiniai liudija tragiškus pokario metų įvykius ir išreiškia vertinimą, priešingą tam, kuris būdingas sovietmečiu oficialiai vartotam žodžių junginiui liaudies gynėjas. Pavyzdžiui: strbas, -ė smob. (2) DŽ2, (4); K.saj, rš šnek. ginkluotas sovietinės milicijos pagalbininkas 1944–1954 m.: striba miškiniais parsirengia, tie vė stribas, – nesuprasi, nė katrie kur eina, nė ko nori sdb. Miškinių stribai nesigailėjo, išklodavo juos kaip malkas sp. ^ Ko čia lakstai kap strbas? Švn. atvažiuojat, vaikai, kai striba: greit greit, nė[ra] kada, važiuojam! Jd. Kad ne stribùkai, i[r] miestelin miškiniai būt[ų] atėję Mžš. (lKŽ2e) 96 Kalbos Kultūra | 85 stribtelis (rus. иcтpeбитeль) sm. (1) šnek. stribas: sykį vakare vėlai atejo stribtelis ir man pasakė su juo eiti Plšk. antrą naktį apstatė stribteliai namus ir ieškavo mškininkų Plšk. buvo banditai, susitvėrė mat paskiau tujau stribiteliai Plt. Tie visi stribiteliai ten išbėgiojo po tas pievas Šts. (lKŽ2e) stribõkas sm. (2) Plt, Žg šnek. stribas: stribõkai atrado miškinių slaptinę Krtn. I stribõkams dabar ne kažin kas vaikštinėti po sodas slnt. ta vedu gavom nu tų tatai stribõkų i lupos, i mūšos Jdr. Važiojo (trėmė) žmonis, velnius dirbo – kiek čia tų [buvo] stribõkų! Krš. (lKŽ2e) atskiromis pastraipomis išskirtos ne tik žodžių reikšmės, bet ir reikšmių atspalviai, smulkioji tautosaka, frazeologizmai, straipsnių viduje paryškintuoju šriftu pateikti žodžiai. Į žodyno ir atskirų straipsnių paieškos sąrašus papildomai įtraukti pagrindiniai frazeologizmų variantai, būdvardžių bevardės giminės formos, būdvardžių ir veiksmažodžių straipsniuose pateiktieji prieveiksmiai ir kt. Pavyzdžiui, į paieškos sąrašą papildomai įtraukta bevardės giminės forma mėlyna, prieveiksmiai mėlynai, mėlynyn, frazeologizmai mėlynos dienos „apie sunkų gyvenimą“, mėlynas kraujas „apie kilmingą asmenį“, mėlynasis spaugas „pragaro rauplės (arklių liga)“ ir frazeo logizmų mėlynasis akmuo (akmenėlis, kūlelis, kūlis) pagrindinis variantas mėlynasis akmuo „vario sulfatas“ (žr. 2 pav.). be to, ištaisius transponavimo netikslumą ne savo vietoje likę sakiniai Mėlenai žydi (salantai, Kretingos r.), Mėlenai prirūkyta troba (Šatės, skuodo r.) iš straipsnio mėlynas iškelti į jų tikrąjį straipsnį mėlenas. Papildomi paieškiniai žodžiai ir frazeo logizmai paieškos sąrašuose žymimi pakeltu pliuso ženklu. tai padeda skirti šiuose sąrašuose susidarančius papildomus homonimus (t. p. homografus, homoformas), kurie žodyne nepažymėti numeriais. Pavyzdžiui, daugiskaitinis daiktavardis baltai – bltai „viena indoeuropiečių šakų – lietuviai, latviai, prūsai ir kt.“ ir baltai+ – prieveiksmis balta būdvardžio bltas straipsnyje. Žodyne straipsnių galima ieškoti naudojantis dviem paieškos būdais (veiksenomis): paprastąja paieška (pagal žodį ar frazę) ir specialiąja paieška (pagal užklausas – tam tikras sekas, susidedančias iš raidžių ir pakaitos simbolių). Įvairių duomenų (sutrumpinimų, nekirčiuotų žodžių ir frazių) galima ieškoti atverstame žodyno straipsnio tekste, o tai labai pravartu, kai reikia peržiūrėti ilgus plačiai vartojamų žodžių straipsnius. Žodyno tekste ant sutrumpinimų ir ženklų užvedus pelės žymeklį išskleidžiami jų paaiškinimai. sutrumpinimų sąrašus šiam tikslui adaptavo Gertrūda Naktinienė ir Zita Šimėnaitė. užvedus pelės žymeklį ant pagrindinių žodyno straipsnio struktūrinių dalių įvardijami jų pavadinimai: homonimo numeris, antrašti- G. NaKtINIENĖ. Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės 97 nis žodis, paantraštinis žodis, kirčiuotė, reikšmių grupės numeris, reikšmės numeris, reikšmės aiškinimas, reikšmės atspalvis, smulkioji tautosaka, frazeologizmai ir kt. sukurta įvairių kitų patobulinimų, kurie leidžia žodynu naudotis greičiau ir patogiau, pavyzdžiui, pasirinkus atitinkamą meniu elementą kaupiamas žiūrėtų žodžių sąrašas, galima padidinti ar sumažinti žodyno straipsnio tekstą, įrašyti lietuviškas raides neperjungiant klaviatūros ir kt. Žodyno programa veikia Microsoft Windows, Mac OS X ir Linux operacinėse sistemose. antrą leidimą redagavo: ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, ritutė Petrokienė, lijana Puzinienė, Vilija ragaišienė, Zita Šimėnaitė, angelė Vilutytė. Mokslinis konsultantas – Vytautas Vitkauskas. Žodyno tekstus kompiuteriu tvarkė Dana stakienė. Žodyno elektroninį pavidalą kūrė linas Valiukas. Duomenis skaitmenino ir struktūrino Evaldas ožeraitis ir Vytautas Zinkevičius. be paties žodyno, į atmintuką yra įrašytas gana išsamus iliustruotas žinynas, kuriam žodyno aprašą parengė Gertrūda Naktinienė, programos aprašą – linas Valiukas. 2 PaV. Prieveiksmio mėlynai paieškos rezultatas – būdvardžio mėlynas straipsnio dalis su šiuo prieveiksmiu Lietuvių kalbos žodyno antrame elektroniniame leidime 98 Kalbos Kultūra | 85 ElEKtroNINIo LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO PaPIlDYMaI Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX, 1941–2002) elektroninis variantas yra pagrindinis lietuvių kalbos tezauras, įvairiausios leksikos lobynas, apimantis apie 1000 šaltinių pavyzdžius: nuo XVI a. rašytinių šaltinių ir tarminės leksikos, sistemingai kauptos nuo 1902 iki 2002 m. (apie lKŽ šaltinius išsamiau žr. Шыменайтэ 2007; Šimėnaitė 2010; Šimėnaitė, Zabarskaitė 2011). spausdintinis šio žodyno variantas buvo parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka, tačiau palaipsniui sukaupta 0,5 mln. vienetų papildymų kartoteka dar nepanaudota. tokio tipo žodynai, koks yra 1941–2002 m. paskelbtas Lietuvių kalbos žodynas, yra nebaigtiniai, jie nuolat pildomi, koreguojami, peržiūrimi (plg. simpson 2009: 46). atskiri žodyno tomai buvo rengiami įvairiais laikotarpiais: keitėsi vyriausieji redaktoriai, kito politinės aplinkybės, visuomenės požiūris į kalbą ir jos vertybes. Visuomenę labai domina lKŽ papildymai, interneto svetainės lankytojai pasigenda įvairių žodžių, kurie rengiant atitinkamus tomus dar nebuvo paplitę ar nebuvo sukaupta pakankamai jų vartosenos duomenų. Šiuo metu leksikografijos centras dalyvauja Ilgalaikėje institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programoje, o viena iš svarbiausių užduočių yra parengti Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto papildymus. tai galima atlikti tik kruopščiai įvertinus Lietuvių kalbos žodyno ir jo elektroninio varianto leksikos duomenų išsamumą. svarbiausia problema yra ta, kad rašant naujus Lietuvių kalbos žodyno tomus, buvo naudojami duomenys iš naujai paskelbtų šaltinių ir nuolat pildomos kartotekos, todėl labai skiriasi ankstesniųjų ir vėlesniųjų tomų leksikos ir jos šaltinių išsamumas (Забар скайте, Нактинене, Шяпятите 2005: 340–355). Pavyzdžiui, tarp G raidės straipsnių (III t., 1956) nėra tarmių žodynų leksikos, nes pirmasis tarmių žodynas buvo išleistas tik 1976 m. Papildymų kartotekos (apie 0,5 mln. vnt.) duomenys buvo kaupiami po to, kai atitinkami tomai jau buvo išleisti. turime naujai paskelbtus ir įvertintus istorinius šaltinius (Konstantino sirvydo, Jokūbo brodovskio, lauryno Ivinskio ir kt. žodynus, Jono bretkūno, Mikalojaus Daukšos, samuelio Chylinskio biblijas, Volfenbiutelio postilę, Danieliaus Kleino giesmynus ir kt.), sudarytas Martyno Mažvydo raštų žodynas (urbas 1996), XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas (Palionis 2004), veikia ir nuolat pildoma senųjų raštų duomenų bazė [email protected]/seniejirastai. analizuojamas K. sirvydo žodynų leksikos pateikimas didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (Naktinienė 2012 : 14), ištirta, kad Lietuvių kalbos žodyno šaltinis – Jurgio ambraziejaus Pabrėžos botanikos veikalas Taislius augyminis – yra kirčiuotas (Šepetytė 2009: 50). Kuriama Lietuvių kalbos žodyno kartotekos G. NaKtINIENĖ. Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės 99 duomenų bazė, elektroninio varianto papildymų koncepcija, atliekami lKŽ šaltinių tyrimai, jų duomenų inventorizacija (Naktinienė 2009: 32–34) ir kiti parengiamieji darbai. aktualizuoti lietuvių kalbos etnolingvistinius duomenis, rekonstruoti nacionalinį pasaulėvaizdį pagal Lietuvių kalbos žodyno tekstus yra pradėjusi Jolanta Zabarskaitė (2010: 126–143). būtina ir toliau kaupti lietuvių kalbos leksiką, tirti leksikografijos paveldą (lauryno Ivinskio, Frydricho Kuršaičio žodynų lietuviškąją leksiką) ir tyrimų rezultatus panaudoti lKŽ elektroniniam variantui papildyti. Lietuvių kalbos žodyno ir jo kartotekų struktūros bei duomenų sudėtingumas reikalauja specialaus pasirengimo, patirties, išmanyti jų istoriją ir specifiką, todėl labai svarbu, kad nenutrūktų kartotekų pažinimo, kaupimo bei Lietuvių kalbos žodyno leksikografinės mokyklos tęstinumas. baIGIaMosIos Pastabos Šiuo darbo etapu nepavyksta atsižvelgti į kai kuriuos Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto naudotojų pageidavimus, pavyzdžiui, nurodyti išsamią skolinių etimologiją, pateikti daugiau šiuolaikinių (ypač tarptautinių) žodžių, daugiau skolinių iš kurios nors konkrečios kalbos, patobulinti sangrąžinių veiksmažodžių ir jų daiktavardinių vedinių paiešką, nuorodų vietoje pateikti reikšmių apibrėžimus, pateikti asmenų vardus, pavardes bei jų kilmės aiškinimus ir t. t. tikimasi, kad kai kuriuos skaitytojų poreikius patenkins šio žodyno papildymai. Pačią naujausią leksiką, pradėtą vartoti po 2000-ųjų, bus galima rasti lietuvių kalbos instituto leksikografijos centro baigiamame rengti Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. ŠaltINIaI lKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I–XX. ats./vyr. red. J. balčikonis, J. Kruopas, K. ulvydas, V. Vitkauskas. Vilnius, 1941–2002. lKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis leidimas. red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, r. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė. Vilnius: lietuvių kalbos institutas, 2005. [atnaujinta versija, 2008.] Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. lKŽ2e – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): antras elektroninis leidimas. red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), †J. Paulauskas, r. Petrokienė, Z. Šimėnaitė, †V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė. Vilnius: lietuvių kalbos institutas. [rengiama.] 100 Kalbos Kultūra | 85 lItEratūra KP4: Kalbos patarimai 4: Leksika: skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai). autorė ir sudarytoja D. Mikulėnienė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Naktinienė G. 2005: „lietuvių kalbos žodyno“ taisymai elektroniniame variante. – Kalbos kultūra 78, 191–204. Naktinienė G. 2006: Naujas „lietuvių kalbos žodyno“ gyvenimas. – Gimtoji kalba 7, 11–15. Naktinienė G. 2009: „lietuvių kalbos žodynas“ XXI amžiuje. – Nuo Konstantino Sirvydo iki didžiojo žodyno. tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 2009 m. lapkričio 19–20 d., 32–34. Naktinienė G. 2012: Konstantino sirvydo žodynų leksika didžiajame „lietuvių kalbos žodyne“. – tarptautinė mokslo konferencija „Konstantinas sirvydas – lietuvių leksikografijos pradininkas“. Pranešimų tezės. Vilnius, 2012 m. gegužės 10–11 d., 14. Prieiga per internetą: <http://www.lki.lt/ LKI_LT/images/Naujienos/20120503%20K%20Sirvydo%20konf%20tezes.pdf> (žiūrėta 2012 m. gruodžio mėn.). Palionis J. 2004: XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. simpson J. 2009: the story of the oxford English Dictionary today. – Nuo Konstantino Sirvydo iki didžiojo žodyno. tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 2009 m. lapkričio 19–20 d., 46. Šepetytė r. 2009: Jurgio ambraziejaus Pabrėžos Taislius augyminis – kirčiuotas Lietuvių kalbos žodyno šaltinis. – Nuo Konstantino Sirvydo iki didžiojo žodyno. tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų tezės. Vilnius, 2009 m. lapkričio 19–20 d., 50. Šimėnaitė Z. 2010: lietuvių ir lenkų leksikografijos sąsajos [Związki leksykografii polskiej i litewskiej.] – Językowe i kulturowe dziedzictwo Wielkiego Księstwa Litewskiego. bydgoszcz: Wydawnictwo uniwersytetu Kazimierza Wielkiego, 158–166. urbas D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vitkauskas V. 2006: „Lietuvių kalbos žodyno“ taisymai, Vilnius: lietuvių kalbos institutas. Vitkauskas V. 2010: Papildomi „lietuvių kalbos žodyno“ taisymai. – Leksikografija ir leksikologija 2. Vilnius: lietuvių kalbos institutas, 114–122. Zabarskaitė J., Naktinienė G., Šepetytė-Petrokienė r. 2006: Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX) pirmasis leidimas. – Prace