Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu „tapti“

46 Kalbos Kultūra | 85 RITA MILIŪNAITĖ lietuvių kalbos institutas NorMŲ NEstabIluMo PrIEŽastYs būVIo KoNstruKCIJosE su VEIKsMaŽoDŽIu TAPTI ESMINIAI ŽODŽIAI: sintaksė, būvio raiška, leksika, kodifikacija, kalbos normos, vartosena. 1. ĮVaDINĖs Pastabos rengiant naujus norminamuosius darbus arba naujus esamųjų leidimus, kyla būtinybė peržiūrėti įteisintas normas, ypač svyruojančius, ne visai aiškius atvejus, lyginti kodifikaciją su naujais vartosenos duomenimis ir kartais tą kodifikaciją koreguoti – griežtinti, švelninti arba tikslinti, diferencijuoti raiškos priemones ir jų vertinimą. straipsnio tikslas – iškelti ir apibūdinti vieną dabartinės bendrinės lietuvių kalbos kodifikacijos ir vartosenos problemą, susijusią su įvairuojančia būvio raiška daiktavardiškųjų ir ypač būdvardiškųjų žodžių konstrukcijose su veiksmažodžiu tapti. Problema yra daug platesnė nei vien šio veiksmažodžio konstrukcijos, bet tapti atvejis, semantiniai bei gramatiniai šio veiksmažodžio ypatumai ir vartosena gerai atskleidžia panašių konstrukcijų raiškos įvairavimo esmę ir leidžia ieškoti normų nestabilumo priežasčių. Prie šios temos tenka nuolat grįžti (plg. Kniūkšta 1983: 30–38; Šukys 1997: 20–32; Miliūnaitė 2004: 26–39), nes ir gerai prižiūrimose bendrinės kalbos vartojimo srityse (pagrindiniuose dienraščiuose, grožinės literatūros vertimuose ir pan.) reiškiant būvį ne visada laikomasi kodifikuotų normų, o mažiau redaguojamoje vartosenoje norminių ir nenorminių raiškos priemonių, pavyzdžiui, nenorminio būdvardiškųjų žodžių įnagininko konkurencija su kitais linksniais (straipsnyje jie vadinami alternatyviaisiais) gana ryški. taigi šios normos nėra stabilios. Vartosenoje dažnai galima rasti panašaus modelio, bet įvairuojančios – norminės ir nenorminės – raiškos sakinių, plg.: r. MIlIūNaItĖ. Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu tapti 47 Paprasčiau tariant, bulvės, ypač ilgiau laikomos, tampa nuodingos, todėl šiandien jas auginant net neleidžiama naudoti pesticidų. (mano sveikata.lt, 2012) Iškastas bulves reikia laikyti tamsiai, kitaip jos sužaliuoja, sudygsta ir tampa nuodingomis. (grynas.lt, 2012 03 31) Variacijų pasitaiko net to paties autoriaus tekste, – tiesa, toliau pateiktoje straipsnio ištraukoje ne su veiksmažodžiu tapti, o su daryti, su kuriuo būvio raiška paprastai esti normiškesnė: Kalbu apie laisvą spaudą, [...] kuri laisva nuo pašalinių interesų, darančių žinia sklaidą neobjektyvia ir tendencinga. [...] Melas daro žiniasklaidos veidrodį suskilusį, o kas tada norės tikėti tokiu veidrodžiu. [...] tai daro žiniasklaidą maksimaliai laisva ne tik nuo valdžios, bet ir nuo verslo interesų, o žiniasklaidos viduje dar būtina apsaugoti žurnalistus nuo aukščiau stovinčiųjų. (delfi.lt, 2011 05 07) Ieškant šios nesibaigiančios1 ir vartosenoje net stiprėjančios konkurencijos (didelė viešosios vartosenos dalis nėra specialiai reguliuojama) priežasčių, pirmiausia reikia apibūdinti, kas lemia normą, kokiais kriterijais remiantis ji apibrėžiama, kaip atskiriami nenorminiai atvejai. 2. būVIo raIŠKos NorMas lEMIaNtYs VEIKsNIaI Ir DabartINĖ būVIo raIŠKos su TAPTI KoDIFIKaCIJa remiantis būvio raiškos normoms skrta kalbine literatūra, norminamaisiais darbais ir vartosenos duomenimis, galima teigti, kad būvio raiškos normas – linksnio parinkimą konstrukcijose su įvairiais veiksmažodžiais – lemia tokie svarbiausi veiksniai: 1) veiksmažodžio ir jo formų semantika; 2) būvio reiškimas daiktavardiškaisiais ar būdvardiškaisiais žodžiais; 3) būvio pobūdis (pastovus ar laikinas); 4) sintaksinė pozicija – šiame straipsnyje keliamas hipotetinis veiksnys. Šie veiksniai, tarpusavyje įvairiai sąveikaudami, vienas kitą papildydami arba kirsdamiesi, brėžia variacijoms atvirą erdvę, kurioje, reikia pripažinti, 1 būvio įnagininką tarinio vardinei daliai reikšti ne kartą yra taisęs ir Jonas Jablonskis, plg.: bangos [...] tapo tamsiai mėlynomis (= tamsiai mėlynos) (plačiau žr. Piročkinas 1986: 190). 48 Kalbos Kultūra | 85 tvirti ir nesvyruojantys gali būti tik tie kalbos vartotojai, kurie turi gerą kalbos jausmą. Vien tik remtis taisyklėmis ir tarp jų nepaklysti yra tikrai nelengva. Panagrinėkime, kaip nurodyti veiksniai reguliuoja būvio raiškos normas su veiksmažodžiu tapti, kartu žvelgdami į šį veiksmažodį ir platesniame būvio raiškos kontekste. Išeities tašku imkime veiksmažodžio tapti kodifikaciją norminamajame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ6e), kur norma nėra kaip nors apibrėžta, bet glaustai iliustraciniais pavyzdžiais parodyta: tàp‖ti, tapa, tãpo darytis, virsti: T. mokytoju, gydytoju. T. žmogumi. Ar ~s svajonė tikrove? Jis tãpo turtingas. Kaip t. turtingam? Fiksuoti du svarbūs dalykai: sinonimiška vartosena su veiksmažodžiais darytis, virsti ir normos centras: 1) konstrukcijose su daiktavardiškąja raiška: tapti kuo? – įnagininkas; 2) konstrukcijose su būdvardiškąja raiška: tapti kokiam? – alternatyvieji linksniai. 2.1. Veiksmažodžio semantika Norminė būvio raiška ne visų veiksmažodžių konstrukcijose vienodai paklūsta bendriesiems būvio raiškos dėsningumams. Veiksmažodžiai, su kuriais dažniausiai sudaromos būvio konstrukcijos, sąlygiškai gali būti skirstomi į įvairias semantines grupes, ir jos iš dalies susijusios, kaip bus matyti, su būvio raiškos skirtingumu. Į vieną iš kelių svarbesnių patenka ir veiksmažodis tapti: 1) egzistavimo reikšmės veiksmažodžiai (būti, iš dalies (pa)likti2); 2) jausenos, apsimetimo reikšmės veiksmažodžiai (dėtis, apsimesti, atrodyti, jaustis, pasijusti); 3) virsmo (perėjimo į kitą būvį) reikšmės veiksmažodžiai (tapti, pasidaryti, (pa)virsti, iš dalies (pa)likti); 4) statuso suteikimo reikšmės veiksmažodžiai (pripažinti, (pa)skelbti, (pa)- skirti); 2 Veiksmažodžio (pa)likti semantika dvilypė, tad jis prie šios grupės skirtinas tik sąlygiškai: daiktavardiškosios raiškos konstrukcijose jo reikšmė artima virsmo reikšmei – „5. patekti į kokią būklę; 7. tapti, pasidaryti“, o būdvardiškosios raiškos konstrukcijose – dažniau egzistavimo reikšmei „būti ir toliau tokiam pat“ (DŽ6e), plg.: kūrinys liko nebaigtas. r. MIlIūNaItĖ. Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu tapti 49 5) įvardijimo reikšmės veiksmažodžiai (laikyti „manymo esant“ reikšme, vadinti). Šių veiksmažodžių semantika iš dalies susijusi su jau minėtu trečiuoju veiksniu – reiškiamo būvio pobūdžiu – laikinas jis ar pastovus. tai svarbu daiktavardiškųjų žodžių raiškai. Esama ryškaus polinkio pastovų būvį reikšti vardininku ir kitais alternatyviaisiais linksniais, o laikiną ar kintamą – įnagininku. Virsmo (perėjimo į kitą būvį) veiksmažodžių grupė pati komplikuočiausia – būvio konstrukcijas šie veiksmažodžiai sudaro su skirtingais tiek daiktavardiškųjų, tiek būdvardiškųjų žodžių linksniais: vieni veiksmažodžiai linksta į įnagininko pusę, kiti – į alternatyviųjų linksnių (plačiau žr. 2.2 skyrelyje). Kaip nurodyta DŽ6e, veiksmažodis tapti kodifikuotas viena reikšme3, kuri apibūdinta sinonimiškais veiksmažodžiais darytis, virsti (jie, kaip minėta, įeina į tą pačią virsmo, arba perėjimo į kitą būvį, semantinę grupę). Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (sližienė 2004: 297–298) atskirtos dvi tapti reikšmės: 1) „virsti kuo“ (Pasakoje žaltys tampa gražiu jaunikaičiu); 2) „darytis kuo įgyjant kokių naujų savybių (kitą profesiją, kitokią padėtį visuomenėje, kitokį vertinimą, statusą ir pan.)“ (Kai kurios mokyklos tapo gimnazijomis). taip pat duodama pastaba, kad „[v]eiksmažodis tapti, netekęs ryšio su įnagininku ir vartojamas su būdvardžio ar daiktavardžio vardininku, eina sudėtinio tarinio jungtimi, pvz.: Jis tapo piktas, žiaurus ir negailestingas. [...]“. būdvardiškosios raiškos atvejai smulkiau neapibūdinami, nes sintaksiškai tai ne valdymo ryšys. Išnagrinėjus lKŽe pirmosios tapti reikšmės „darytis kokiam, kuo, virsti kuo“ pavyzdžius, matyti tokie svarbiausi jos poreikšmiai: 1) perėjimas į kitą būvį: tapti akmeniu (egle, varna...); 2) perėjimas į kitą statusą (laikiną arba nuolatinį): tapti varguoliu (valdytoju, bendrininkais...); 3) ypatybės įgavimas: a) vidinės ypatybės įgavimas: tapti sveikam (laimingam, negyvam...), b) išorinės ypatybės įgavimas: tapti turtingam (vargingam, raudonam...). 3 Lietuvių kalbos žodyne (lKŽe) tapti reikšmių pateikiama daugiau – iš viso aštuonios, bet tik pirmoji „darytis kokiam, kuo, virsti kuo“ ir iš dalies antroji „pasidaryti, įvykti, tiktis“, panašiai kaip nurodyta ir DŽ6e, realiai funkcionuoja dabartinėje vartosenoje. 50 Kalbos Kultūra | 85 taigi veiksmažodžio tapti reikšmės nusakymas tik sinonimais neatskleidžia visų jo semantikos ypatumų. be to, svarbu nustatyti, ar tapti ir jo sinonimai virsti ir darytis (įeinantys į tą pačią reikšmių grupę, kai kalbame apie būvio konstrukcijas) turi kokių reikšmės skirtumų. atidžiau pažvelgus į dabartinę vartoseną, matyti, kad šių trijų veiksmažodžių semantika (kaip ir būvio konstrukcijų raiškos normos) sutampa tik iš dalies (žr. pav.). atsiskiria daiktavardinių ir būdvardinių konstrukcijų raiška, o svarbiausia – du skirtingi objekto (arba subjekto) ir ypatybės kaitos aspektai: virsmo (esminio pokyčio) vs dalinio pokyčio. tad šie veiksmažodžiai vien dėl reikšmės skirtumų negali būti vartojami visiškai pramaišiui. PaV. Veiksmažodžių tapti, virsti, pasidaryti sinonimija (D – daiktavardinės raiškos konstrukcijose, b – būdvardinės raiškos konstrukcijose) Neišleistina iš akių ir tai, kad veiksmažodžiai darytis (pasidaryti) ir virsti turi tranzityvinius atliepinius versti ir (pa)daryti, o tapti vartojamas tik kaip intranzityvinis: miestą padarė neatpažįstamą – miestas pasidarė neatpažįstamas, Ø – miestas tapo neatpažįstamas, miestą pavertė neatpažįstamu – miestas virto neatpažįstamu. Veiksmažodis tapti vienais atvejais linksta į darytis pusę, kitais – į virsti. Ši jo semantikos ypatybė greičiausiai nemažai lemia ir įvairuojančią būvio konstrukcijų su juo raišką, nes būvio raiškos konstrukcijų su veiksmažodžiais pasidaryti ir virsti normos yra skirtingos. taigi semantinis kriterijus, renkantis šiose konstrukcijose būvio raišką, nėra patikimas ir yra viena iš priežasčių, kodėl būvio konstrukcijų su veiksmažodžiu tapti normos nėra stabilios. r. MIlIūNaItĖ. Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu tapti 51 2.2. Daiktavardiškieji ar būdvardiškieji žodžiai su daiktavardiškaisiais ir būdvardiškaisiais žodžiais veiksmažodžiai, su kuriais dažniausiai sudaromos būvio konstrukcijos, vartojami labai įvairiai, normos turi visokių išlygų ir išimčių (žr. lentelę; joje pavyzdžiai su tapti paryškinti). lENtElĖ. būvio konstrukcijų su daiktavardiškaisiais ir būvardiškaisiais žodžiais normos4 (Į – įnagininkas; a – alternatyvieji linksniai)5 semantinės veiksmažodžių grupės Konstrukcijų su daiktavardiškaisiais žodžiais normos Konstrukcijų su būdvardiškaisiais žodžiais normos 1. Egzistavimo reikšmė (būti) a; kartais a ir Į5: Dėdė yra mokytojas. Senelis buvo knygrišys. Brolis bus bankininkas ǁ bankininku. a: Dėdė yra turtingas. Spektaklis buvo įspūdingas. Ruduo bus ilgas ir šiltas. 2. Jausenos, apsimetimo reikšmė (apsimesti, atrodyti, dėtis, pasijusti) Į ir a: Jis apsimetė kvailiu. Jie atrodo geri šeimininkai. Boksininkas dedasi didelis turtuolis ǁ dideliu turtuoliu. Nuskriaustasis pasijuto teisuolis ǁ teisuoliu. a: Jis apsimetė nesveikas. Brolienė atrodo susijaudinusi. Kaimynas dedasi labai nuskriaustas. Pasijutome laimingi. 3. Virsmo arba dalinio pokyčio reikšmė (likti, pasidaryti, tapti, virsti) Į ir a arba Į: Jis pasidarė bendruomenės pirmininkas ǁ pirmininku. Dar du kandidatai tapo partijos nariai ǁ nariais. Sapnas virto tikrove. Vaikas liko našlaičiu ǁ našlaitis. Į arba a: Sekretorė darosi per daug įžūli. Tikslas tapo lengvai pasiekiamas. Medinis šaukštas pavirto auksiniu. Visi liko patenkinti. 4 remiamasi leidiniu Kalbos patarimai (KP 2003), nors jame ne visi atvejai įvardyti. sakinių modeliai supaprastinti, kad rodytų tik variacijų esmę. 5 raišką lemia būvio pobūdis – pastovus ar laikinas (tai dažnai rodo kontekstas). 52 Kalbos Kultūra | 85 semantinės veiksmažodžių grupės Konstrukcijų su daiktavardiškaisiais žodžiais normos Konstrukcijų su būdvardiškaisiais žodžiais normos 4. statuso suteikimo reikšmė (paskelbti, (pa)skirti, pripažinti) Į: Juos pripažino laimėtojais. Popiežių siekiama paskelbti šventuoju. Jį paskyrė pavaduotoju. Į ir a arba Į6: Teismas jį pripažino nekaltu ǁ nekaltą. Posėdį skelbiu pradėtu ǁ pradėtą. Mus paskyrė atsakingus už seminarų organizavimą. 5. Įvardijimo reikšmė (laikyti, (pa)vadinti) Į: Mane vis dar laiko atvykėliu. Jį galima pavadinti išsišokėliu. Į: Ministras šiuos šalių ryšius laiko perspektyviais. Prezidentė Vyriausybės darbus pavadino istoriniais. Iš visų veiksmažodžių grupių kaip turinti itin įvairuojančias kodifikuotas normas išsiskiria trečioji, virsmo arba dalinio pokyčio reikšms, grupė, kurioje kaip tik ir yra veiksmažodis tapti. tarp skirtingą norminę raišką (ypač su būdvardiškaisiais žodžiais) turinčių veiksmažodžių darytis ir virsti atsidūrusios konstrukcijos su veiksmažodžiu tapti, galima sakyti, yra savaime pasmerktos būti nestabilios. 2.2.1. trumpai žvilgterkime į konstrukcijų su tapti daiktavardiškąją raišką. Kaip ir kiti trečiosios grupės veiksmažodžiai pagal savo semantiką (reikšti kintamą, o ne pastovų būvį) tapti dėsningai yra linkęs būti vartojamas su įnagininku. Veiksmažodžio pasidaryti normos varijuoja, bet įnagininkas laikomas perspektyvesniu. su virsti norma laikomas tik įnagininkas; jis ir vartosenoje yra tvirtas. su tapti įnagininką kaip normą teikia ne tik DŽ6e, bet ir kiti kodifikacijos šaltiniai, tačiau pripažįstami ir alternatyvieji linksniai (ypač dažnas vardininkas). Jie laikomi tarmybe, pasenusia, bet iš vartosenos nesitraukiančia (iš dalies, reikia manyti, dėl persistengimo ir įnagininko baimės) norma (KP 2003: 20): tampa (tapo...), nori (gali...) tapti kas trm.; psn. ǁ tampa (tapo...), nori (gali...) tapti kuo būviui reikšti, kai jis sakomas daiktavardžiu ar kitu daiktavardiškuoju žodžiu 6 Dėl būtino šios grupės normų kodifikacijos koregavimo jau rašyta (žr. Miliūnaitė 2004: 35); realioji norma aiškiai linksta į įnagininką. r. MIlIūNaItĖ. Normų nestabilumo priežastys būvio konstrukcijose su veiksmažodžiu tapti 53 ir pabrėžiamas laikinumas, virtimas kuo: Ji tapo g u l b ė (ǁ gulbe). Kurią dieną ir aš tapsiu d i r e k t o r i u s (ǁ direktorium). Jis labai norėjo tapti tos delegacijos n a r y s (ǁ nariu). Šis atvejis pats savaime dėl normų nekelia kokių ypatingų rūpesčių, nors vartosenoje tapti su vardininku nėra labai retas, plg.: Jaunoji plaukimo žvaigždė – 15-metė rūta Meilutytė tapo olimpinė čempio nė. (balsas.lt, 2012 07 30) Ko lietuva turi išmokti, kad taptų ideali šalis [antraštė]. (alfa.lt 2012 06 24) Keblumų kelia tai, kad nestabili, svyruojanti daiktavardinės raiškos norma negali neveikti ir būdvardinės raiškos normų. 2.2.2. būdvardiškųjų žodžių įnagininkas su daugeliu nagrinėjamųjų veiksmažodžių laikomas slavų kalbų įtaka (žr. ambrazas 1990: 6–7); tai esančios klaidos, „iš pagrindų ardančios tradicinę mūsų sintaksės sistemą“, todėl griežtai taisomas, plg. Šukys 2003: 160 (taip pat 1997: 20–32): Kai būvis nusakomas būdvardžiu ar būdvardiškuoju žodžiu (dalyviu, būdvardiškuoju įvardžiu, pvz.: koks, toks..., būdvardiškuoju skaitvardžiu, pvz.: pirmas, penktas...), įnagininkas laikomas slavišku ir niekada nevartotinas. [...] būdvardiškųjų žodžių būvio įnagininkas, stumiantis antrąjį dvejybinio linksnio dėmenį, yra dažna ir labai didelė klaida, griaunanti tradicinę lietuvių kalbos sintaksės sistemą. laikoma neginčytina lietuvių kalbos norma, kad sudėtinio vardažodžio tarinio (daugelis sintaksininkų jį vadina sudurtiniu) vardinė dalis, išreikšta būdvardiškuoju žodžiu (būdvardžiu, dalyviu, kelintiniu skaitvardžiu, būdvardiškuoju įvardžiu koks, toks, bet koks, šitoks, visoks ir pan.), asmeniniame sakinyje turi būti derinama su veiksniu (paprastai su daiktavardžiu arba daiktavardiškuoju įvardžiu). Veiksmažodžiai, kurie vartojami tik su būdvardiškųjų žodžių įnagininku (virsti kokiu, -ia), arba konstrukcijos, kurių raiška įvairuoja, laikomi išimtimis (dar plg. rasimavičius 1972a: 18–20; Kniūkšta 1983: 32–34). Veiksmažodis tapti išimtimi nelaikomas7, būdvardiškasis įnagininkas konstrukcijose su juo taisomas kaip didelė klaida, nors vartosenoje tokių klaidų ir variacijų apstu, plg.: 7 tiesa, Pranas Kniūkšta veiksmažodį tapti skiria prie „pusiau savarankiškos reikšmės veiksmažodžių“ grupės virsti, paversti, padaryti, laikyti, pripažinti, su kuriais „būdvardžio įnagininkas vardine tarinio dalimi įmanomas“, bet tai gal apsirikimas, nes tame pačiame straipsnyje tapti skiria ir prie veiksmažodžių likti, pasijusti, atrodyti, būti, su kuriais būdvardžių ir daiktavardžių įnagininkai „labiausiai kliūva“, ir tuos įnagininkus taiso (Kniūkšta 1983: 33; 35). 54 Kalbos Kultūra | 85 Demokratijos ištakose ji nebuvo savaime suprantama, šiuolaikinės demokratijos pamatus klojusieji Europos ir amerikos statytojai puikiai suprato, kad laisvai pareikšti valią rinkimuose gali tik savarankiškas ir nepriklausomas pilietis. Nes viena – paleisti vergus ar baudžiauninkus į laisvę, o visai kas kita – sudaryti sąlygas jiems tapti savarankiškais, atsakingais už savo veiklos ir pasirinkimų pasekmes. (alfa.lt, 2012 10 31) likus dviem trim minutėms iki mirties žmogus tampa simetrišku. Mirdamas žmogus, jei nėra sužalotas, pasidaro visai simetriškas. (balsas.lt, 2012 10 20) tyrime buvo atrasta, kad pažintis su laimingu žmogumi 15,3 proc. padidina galimybę pačiam tapti laimingu. Jei jūsų draugas turi laimingą draugą, tikimybė jums tapti laimingu padidėja 9,8 proc. Netgi laimingas jūsų kaimyno sesers draugas padidina jūsų galimybę būti laimingu 5,6 proc. (delfi.lt, 2008 12 05) Vis dėlto pripažįstama, kad kai kada sakiniai su norminėmis dvejybinių linksnių konstrukcijomis, vartotomis senuosiuose raštuose, „dabar gali atrodyti negyvi, nenatūralūs“ (Kniūkšta 1983: 37; Šukys 1997: 30), todėl, taisant įnagininką į dvejybinius linksnius, greta siūloma ir kitokių raiškos būdų (šalutinių prijungiamųjų sakinių ir kt.). taigi galima sakyti, kad daiktavardiškosios ir būdvardiškosios būvio raiškos su tapti skirtingumas yra dar viena, tegu ir nedidelė, bet seniai įvardijama (plg. rasimavičius 1972b: 16–25; Šukys 1998: 256) priežastis, dėl ko atsiranda normos pažeidimų – ir veikiant vidinėms analogijoms8, ir painiojantis vartotojams. 2.3. Būvio pobūdis Daiktavardiškosios raiškos normoms reikšmės turi kalbamomis konstrukcijomis reiškiamas būvio pobūdis – ar jis pastovus, ar laikinas (žr. Kniūkšta 1983: 31–32). tai susiję su veiksmažodžių semantika (kartais netgi su skirtingu to paties veiksmažodžio, ypač būti, įvairių laikų turiniu), bet tiesioginės atitikties nėra. būvio pobūdį (ir raišką) gali lemti kontekstas, pavyzdžiui: Kurį laiką jie buvo gerais draugais; Jie buvo prancūzai. Veiksmažodžio tapti, turinčio kintamo būvio (virsmo) reikšmę, konstrukcijose daiktavardiškoji būvio raiška, kaip buvo matyti, įvairuoja, bet tas įvairavimas nėra susijęs su kokiais nors būvio pobūdžio – pastovumo ar laikinumo – atspalviais. 8 Kaip viena iš būdvardinio būvio įnagininko skatinamųjų priežasčių neretai nurodomas ir galimas eliptinis tokių konstrukcijų pobūdis: Jis tapo išminčium → tapo išmintingu žmogumi → tapo išmintingu.