Antanas Salys ir žodynas

A. PuPkis. An anas Salys i žodynas 9 kALBA ALDONAS PUPKIS Lie u ių kalbos ins i u as ANTANAS SALYS IR ŽODYNAS1 110-OSIOmS gImImO meTINėmS ESMINIAI ŽODŽIAI: leksika, leksikog a ija, no minimas, naujada ai. Vienas iš žymiausių XX a. lie u ių kalbi- ninkų An anas Salys (1902 m. liepos 21 d. Rekẽ ėje, dab. K e ingos aj. – 1972 m. lie- pos 31 d. Filadel ijoje, JAV) y a nusipelnęs daugeliui lie u ių kalbo y os s ičių. Pi - miausia jis minimas kaip ienas iš daugiau- sia nu eikusių sinch oninės i diach oninės lie u ių dialek ologijos y ėjų, pakėlęs isą dialek ologijos mokslą į kokybiškai naują lygį. P ieška io me ais Salys ypač našiai da - ba osi lie u ių a dyno s i yje: o ganiza o ie ų a dų inkimą iš gy osios kalbos, y ė ie o a džių, asmen a džių i ki ų ik inių a dų kilmę, nus a ė no mines jų ly is, daug p isidėjo p ie Vilniaus k aš o gy enamųjų ie ų a dų i pa a džių no minimo, ka u su ki ais pa engė šios s i ies žodynų i į ai ių ik inių a dų są ašų. 1 S aipsnis pa eng as pagal Lie u os mokslo a ybos inansuojamą p ojek ą „Juozas Balčiko- nis leksikog a as“ (N . LTI-5-14). 10 KALBOS KuLTūRA | 85 Apž alginiuose i enciklopediniuose An anui Saliui ski uose s aipsniuo- se pab ėžiama jį nusipelnius i ki oms kalbos mokslo i p ak ikos s i ims: leksikologijai i leksikog a ijai, e minologijai, one ikai i a čiai, bend ajai kalbo y ai, kalbos kul ū ai i k . Nu odoma jį bu us i in plačių in e esų i didelių užmojų mokslininką, ge ai į aldžiusį sa o me o kalbo y os i iamo- jo da bo me odiką, sa o da buose sumaniai siejusį daba inės kalbos y imus su is o ine pe spek y a. Šis kalbininko gebėjimas sa o eiginius g įs i is o- iniais kalbos duomenimis daugelį jo da bų da o ypač pa auklius skai y o- jams. Be ki a ko, skai y ojų negali ne auk i i i in sa i as Salio da bų kalbos s ilius, išski ian is jį iš kone isų o me o kalbininkų kaip sub ilų s ilis ą. Kalbė i apie An aną Salį kaip žodynininką galima keliais a ž ilgiais: ie- na e us, leksikologijos aspek u – kaip apie a ski ų žodžių is o iką (kilmės y ėją), žodžių eikšmių aiškin oją i no min oją, naujada ų da ybos išgalių bei pe spek y ų y ėją, naujų žodžių kū imo meis ą. An a e us, nega- lima nu ylė i i Salio leksikog a ijos da bų: kaip p ak ikas jis y a ienas iš daugelio žodynų i žodynėlių suda y ojų, edak o ių, kaip eo e ikas – di- džiojo Lie u ių kalbos žodyno ienas iš eo inių pag indų kū ėjų, aip pa bend osios i lie u ių leksikog a ijos is o ikų. An ano Salio san ykis su žodynu – su leksikologija i leksikog a ija – į ai iais kalbininko gy enimo a psniais y a bu ęs ski ingas. ma y , dėl susiklosčiusių aplinkybių i ne ienodų isuomenės ling is inių po eikių da buo asi ai žodynų engimo s i yje, ai žodžių aiškinimo i no minimo ba uose. Pi miausia susidu a su Kazimie o Būgos leksikog a ijos da bu. Kaip gabus, ik ką p adėjęs aukš uosius mokslus Lie u os uni e si e e, s uden as Salys bu o pak ies as alkin i Būgai jo p adė o eng i Lie u ių kalbos žodyno da be – di bo Žodyno edakcijos sek e o iumi. Po Būgos mi ies jam bu o pa es a apžiū ė i i ap ašy i kalbininko a chy ą. Ši aip a si ado s aipsnis „P o . K. Būgos aš o palikimas“ – jis bu o išspausdin as mokslo da bų inkinyje Tau a i žodis ( . III, 1925, p. 564–577; ž . Salys 1985: 136–154). Ši publikacija apo s a biu šal iniu ne ik mokslinei Būgos biog a ijai, be i didžiojo Lie u ių kalbos žodyno is o ijai. Vėliau dėl mokslo Lie u os uni e si e e i užsienyje Salio sąly is su lek- sikog a ija kele iems me ams nu ūko. g įžus iš s udijų Vokie ijoje, eko a sidė i pedagoginiam da bui, be o, laukė iš isi nea i kalbos p ak ikos di - onai. Pi miausia p adė a nuo da bo ašybos komisijoje, paskui įsi auk a į o ganizuo ą bend inės kalbos kul ū os eiklą, – be Salio s aipsnių s aips- nelių bei į ai ių p anešimų bū ų sunku įsi aizduo i anuome inį Gim osios kalbos žu nalo u inį a Lie u ių kalbos d augijos eiklą. Bu o Vals ybės A. PuPkis. An anas Salys i žodynas 11 a ybos kalbos pa a ėjas, į ai ių kalbos komisijų na ys i konsul an as, dau- gelio pe iodinių leidinių bend ada bis. Iš pas a osios s i ies galima išski i 1938 m. Lie u os aido dien aš yje skelb ą „Kalbos skil elę“. Joje nuo ų me ų sausio 24 d. iki lapk ičio 12 d. (išsky us liepos– ugsėjo mėn. i pusę spalio) kasdie n (su mažomis išim imis) laik aš is skelbė didesnius a mažesnius Salio s aipsnius ak ualiais kalbos p ak ikos klausimais (ž . Salys 1979: 290– 366). Nemažoje jų dalyje nag inėjami i į ai ūs žodyno dalykai. Šiuose s aipsniuose, aip pa Gim ojoje kalboje spausdin oje „Klausimų k ai elėje“ (ž . Salys 1979: 209–289), ki uose pe iodikoje skelb uose ašiniuose yškė- jo s a biausios Salio kalbos no minimo i ugdymo nuos a os, o da bo e- o iniai pag indai i p incipai. Čia jis pasi odė kaip didelis lie u ių kalbos žodyno lie u inimo šalininkas, gy osios kalbos p incipų diegėjas isame kalbos p ak ikos da be. Kaip ienas iš jo da bo me odikos nuos a ų nu o- dy inas nuola inis ž ilgsnis į žodžių kilmę, i as yšys a p žodžių sanda os (da ybos) i seman ikos, aip pa i in i a nag inėjamų ak ų i eikinių a gumen acija. Šiuo požiū iu lie u ių kalbos p ak ikoje bu o ženg as dide- lis žingsnis į p iekį palygin i su uo me u populia iu pa i šu inišku žodyno dalykų aisymu spaudoje i leidyklų da be. Be o, eikia pasaky i, kad An- anas Salys kaip i ki i Gim osios kalbos mokyklos kalbininkai sa o eko- mendacijas eikė ne kaip p i alomas, be kaip pa a iamąsias, aigi daugiau ei a ne aisomuoju, o ugdomuoju kalbos p ak ikos keliu. Ne eikė ų užmi š i i o, kad An anas Salys bu o i s a baus uo me u kalbos p ak ikos leidinio Kalbos pa a ėjas (1939) edak o ius (ka u su P a- nu Ska džiumi; Salys „pag indžiai edaga o“ 28–46-ą knygelės puslapius, ž . Salys 1979: 371). Nebu o jam s e imi žodyno dalykai i pasi aukus į Vaka us: Ame ikos lie u ių spaudoje jis aip pa paskelbė nemaža e ingų da bų. Ta p jų kalbininko pažiū oms pažin i s a bus ank aščiu likęs s aips- nis „Daba inės lie u ių kalbos naujada ai“ (anglų kalba; paskelb as jo Raš- ų I ome (1979: 165–169). Remian is šio s aipsnio eiginiais, aip pa ki ais jo aisymais i eikimais spaudoje, jau mėgin a kiek e in i šios s i- ies An ano Salio da bą (Pupkis 2010: 201–208), be apsk i ai Salio pali- kimas kalbos p ak ikos is o ijoje da mažai i as i laukia išsamesnių i nuoseklesnių s udijų. Reikia apgailes au i i dėl o, kad šis palikimas šian- dien be eik ne unkcionuoja daba iniame kalbos p ak ikos disku se. Sa i ą pėdsaką An anas Salys paliko i lie u ių leksikog a ijos is o ijoje. Pi miausia su šia s i imi jam eko susidu i da baigian mokslus Vokie- ijoje. An ano Salio bend amokslis P anas Ska džius, ikėdamasis ap i di- džiojo Lie u ių kalbos žodyno a naujinamo da bo ado u i edak o iumi 12 KALBOS KuLTūRA | 85 (ž . Pupkis 2012:106), su Saliu bu o ski s ęsis da bus i plana o, kad Salys galė ų im is mažojo2 žodyno engimo da bo, aip pa bū i ienu iš didžio- jo žodyno edak o ių. Kai edak o iumi Š ie imo minis e ija pasky ė Juozą Balčikonį, šie planai nu ūko, be ne ukus abiem eko p isidė i p ie p a- dedamo eng i didžiojo žodyno eo inių klausimų s a s ymo. Iš į ai ių šal inių žinoma, kad Žodyno edakcijos da bo p adžioje (maždaug 1932– 1933 m.) eo inius i p ak inius žodyno klausimus edakcijoje y a s a s ę edak o ius Juozas Balčikonis i jauni Vy au o Didžiojo uni e si e o dės y- ojai P anas Ska džius i An anas Salys. Apie ką konk ečiai en bu o kal- bama, kas nusp ęs a, nė a ikslių žinių, – p o okolai, ma y , nebu o ašomi, mažai u ime i amžininkų a siminimų. Iš pad ikų ak ų žinoma, kad jie „p isidėjo p ie žodyno šablono suda ymo“ (Napalys g igas. – Dėk žodį p ie žodžio 2006: 194), s a s ė žodyno sanda ą, senesnių skolinių dėjimo klausimą (Ska džius 1997: 601), lizdinį i abėcėlinį eiksmažodžių pa eiki- mą (Aleksand as Ži gulys. – Dėk žodį p ie žodžio 2006: 209–210). susiei i su Lie u ių kalbos žodynu ėl eko ada, kai 1939 m. Kaune bu o įku as Li uanis ikos ins i u as i Žodyno edakcija pe ėjo į šios įs aigos p iklausomybę. An anas Salys pi miausia kaip ins i u o kalbos sky iaus ado as, o nuo 1941 m. g uodžio 3 d. kaip ins i u o di ek o ius apo ie- sioginiu žodyno edak o iaus Juozo Balčikonio i šininku. Iš p adžių abie- jų kalbininkų san ykiai klos ėsi no malūs, be ėliau pe ėjo į kon on aciją i isišką p iešiškumą. Čia eikia p isimin i senus Balčikonio nesu a imus dėl žodyno su P anu Ska džiumi (plačiau: Pupkis 2012: 108 ). Ska džius, galbū jausdamas nuo- skaudą, kad nebu o paski as žodyno edak o iumi, da nuo p ieška io me ų spaudoje ne ka ą y a p ikišęs Balčikoniui am ik us (be nesukonk e in us) engiamo žodyno ūkumus, nuola pab ėžda o, kad žodynas u in is bū i leidžiamas su a ky a ( e o muo a) ašyba, ku ios ienas iš au o ių bu o jis pa s. Šie ašybos eikalai bu o p adė i s a s y i uojau įkū us Li uanis ikos ins i u ą. Be s a s ymai užsi ęsė, dėl nesu a imų no ė a ne a leis i Balči- konį iš edak o iaus pa eigų3. Šiaip ne aip sunkiomis is o inių pe a kų aplinkybėmis žodyno I omas bu o išleis as senąja, Balčikonio pasi ink a 2 Da Kazimie ui Būgai esan gy am bu o planuojama šalia didžiojo eng i p ak ikos eikalams ski iamą mažąjį lie u ių kalbos žodyną. Taip ilgą laiką spaudoje i į ai iuose dokumen uose bu o adinamas šis kalbininkų sumany as p ak inis leksikog a ijos eikalas. Kai jis po kelių dešim mečių bu o pa eng as, ga o pa adinimą Daba inės lie u ių kalbos žodynas (1954). 3 Taip i bu o pada y a pasku inėmis pi mosios so ie inės okupacijos sa ai ėmis, be užėjus okiečiams į as pa eigas Balčikonis bu o g ąžin as. A. PuPkis. An anas Salys i žodynas 13 jablonskine ašyba. Rengian an ąjį omą ins i u o ado ų is bu o skel- biami užmojai page in i žodyno edaga imą i įdieg i naująją ašybą. Jie bu o p adė i įgy endin i 1942 m. asa ą: di ek o iaus An ano Salio eikimu dėl esą ienam y . edak o iui neap ėpiamo da bo bu o suda y a moks- linė pagalbinė komisija (į ją paski i Juozas Balčikonis, An anas Salys, P a- nas Ska džius, Janas O embskis (O ębski) i Pe as Jonikas), ku i u ėjo sp ęs i žodyno sanda os i ašybos klausimus. Komisijos na iai bu o pasi- ski s ę da bus: an ai Salys u ėjo žiū ė i a minių o mų pa eikimą ( ans- pona imą) (Lybe is 2009: 268), ki čia imą i anzi y inius bei in anzi y- inius eiksmažodžius ( en pa , p. 272), skolinių i homonimų nus a ymą, sudaik a a dėjusių būd a džių pa eikimą i k . (K uopas 1973: 259)4. Kaip eigia An anas Lybe is, „J. Balčikonis ikėjosi iš komisijos ik ai mokslinės pagalbos“ (Lybe is 2009: 272), be kai an ame posėdyje bu o iškel as ašybos e o mos klausimas, edak o ius 3-iame posėdyje 1942 m. spalio 14 d. pa eiškė a ski ąją nuomonę i daugiau į juos nebeida o. Kai naujoji ašyba labai g ei ai bu o aps a s y a i p iim a komisijos, pa i in- a mokslų akademijos i pasi ašy a uome inio š ie imo a ėjo (minis o), Balčikonis a sisakė ja em is i pasi aukė iš ins i u o5. galima many i, kad ie nesu a imai kilo daugiausia dėl P ano Ska džiaus i Juozo Balčikonio nuo senesnių laikų bu usios p iešp iešos, o aš ėjo dėl abiejų kalbininkų užsispy imo i ambicijų. galų gale isa ai i o be eik uščiu ginču ašy i a ne ašy i p iebalsę j ijų žinomų žodžių šaknyje (bjau- us, pjau i, spjau i). An anas Salys į isą ą maiša į bu o į auk as kaip adminis acijos ado as i palaikė ne Balčikonio, o Ska džiaus pusę, be joje elgėsi palygin i ko ek iškai. Ta in is negalėjo p isidė i p ie sklandaus žodyno engimo. Visų pi ma bu o sup iešin i edakcijos žmonės. Liepiami ins i u o ado ų aisy i jau pa eng ų žodyno eks ų ašybą jie suskilo į d i s o yklas: iena pusė palaikė Ska džių i Salį, ki i neno ėjo iešai s o i p ieš 4 Nuo 1942 m. ugsėjo 28 d. iki 1943 m. liepos 2 d. į yko iš iso 44-i mokslinės pagalbinės komisijos posėdžiai. Juose pi miausia bu o pa i in i s a biausi Balčikonio nusis a y i žo- dyno suda ymo p incipai, oliau bu o s a s omi am ik i jau išėjusio I omo a ejai i daugiausia edaguojamo II omo eks ai. Bu o iškel a nemaža į ai ių ne ikslumų i šiaip isokių ik ų, ypač edaguojamo II omo aisy inų dalykų. Jais ėliau bu o sėkmingai pa- sinaudo a II i olesnių omų edak o ių da be. 5 Šios isos pe ipe ijos a p mokslinės pagalbinės komisijos i žodyno edak o iaus uko ilgą laiką. Visi a ba be eik isi jos dokumen ai y a a chy uose, ad eikia ikė is, kad de alus jų u inio a pasakojimas i pačių dokumen ų paskelbimas padė ų ge iau su ok i anuo me u Lie u ių kalbos ins i u e y ojusią a mos e ą i užpildy ų iki šiol ebesančią sp agą Lie u ių kalbos žodyno is o ijoje. 14 KALBOS KuLTūRA | 85 edak o ių. Ka o me ais ai bu o pe nelyg didelė p abanga. Įskai an ą laiką, kada Salio sp endimu bu o laikinai sus abdy as žodyno spaudos da - bas, omis ne eikalingomis ambicijomis bu o p a as i ne ieni b angūs žodyno engimo i leidimo me ai. Be o idinio susiskaidymo ins i u e, p iešp ieša pe sikėlė i į spaudą. Neminin p ieška inių i ka o me o Ska džiaus i Balčikonio diskusijų pe- iodinėje spaudoje eikia pasaky i, kad An anas Salys šiais klausimais y a paskelbęs ik ieną s aipsnį. Tai bu o a sakymas bu usiam edakcijos sek- e o iui Napaliui g igui dėl jo s aipsnyje (g igas 1944) pasaky ų p iekaiš- ų mokslinei pagalbinei komisijai. An aną Salį, ma y , užga o ai, kad g i- gas kal ino komisiją ik aisan žodyno eks ą, be nieko daugiau nedi ban , eigė nema an is į odymų, kad komisija bū ų pasi eisinusi. Salys g ei ai į ai eaga o i paskelbė s aipsnį „Paaiškinimas Lie u ių kalbos žodyno ei- kalu“ (Salys 1944). Jame au o ius mėgino pa eisin i komisijos bū inumą, eigė, kad Balčikonis nebu ęs nušalin as nuo edaga imo, be pa s neinan- is sa o pa eigų, odėl komisija daba ūpinasi žodyno edaga imu i spaus- dinimu. Be ki a ko, čia da pik ai a ėžiama g igui, kad edakcija išsi aikš- čiojusi panašiai kaip i g igas, ku is, imdamas labai ge ą a lyginimą, pa s pi mas pasi aukęs iš da bo i nuėjęs ku sočiau, i jam, kaip pašaliniam asmeniui, nep ide ą ūpin is žodyno ka o ekos bu imo ie a. Apibend inan isą šią d iejų kalbininkų g upių nesu a imų i inę ei- kė ų pasaky i, kad iš dalies bu o eisios abi pusės. mokslinės pagalbinės komisijos įs eigimas bu o eigiamas momen as žodyno engimo da be, jos da bas leido ėliau page in i kai ku iuos žodyno edaga imo dalykus. Be dėl komisijos užsidegimo ka o me ais pe a ky i ašybą i ja leis i žodyną, šio užda inio iškėlimas į pi mą ie ą eigiamų ezul a ų neda ė: dėl abiejų pusių užsispy imo i ambicijų ik susi ukdė žodyno engimas i leidimas. Čia galė ume, neminėdami ki ų dalykų, paci uo i Balčikonio a sakymo Saliui dėl jo s aipsnio eiginių ieną iš auką: „Bu au nuomonės, kad a- šybos kai aliojimas ka o me u apsk i ai y a nesąmonė. Daug ku kalbėjau, kad ka o me u be eik e ė ų žodyną leis i ne su ko ek ū os klaidomis; ko ek ū os klaidas ėliau galima bū ų iš aisy i, o jei žū ų lapeliai su žodžiais, ai už jokius pinigus jų nebea gau um. Be mokslo įs aigos nuėjo ki u ke- liu“ (Balčikonis 1978: 188). Juozas Balčikonis čia pasi odė ge okai įž algesnis. Be iso o, kad jį palaikė spaudoje i laiškuose edakcijai ki i žmonės, žodyno ka o ekai iš ik ųjų bu o iškilęs didžiulis pa ojus i čia s a biausias eikėjas bu o kaip ik An anas Salys. A. PuPkis. An anas Salys i žodynas 15 1943 m. ko o mėn. okiečių okupacinei aldžiai užda ius mokslų aka- demiją i išsiski sčius ins i u o a nau ojams, kilo pa ojus ins i u o u ui i s a biai jo daliai – Lie u ių kalbos žodyno ka o ekai. A ėjan on ui i galimiems mies o bomba da imams di ek o ius Salys sumojo, kad ka o- eką eikia iš ež i iš ins i u o i ku no s paslėp i (o a si adus eikalui gal- bū ne išgaben i į užsienį). 1943 m. udenį dalis ka o ekos bu o iš ež a į Salan us pas pažįs amą bažnyčios kleboną, o ki a dalis ėliau paslėp a Kaune, Š . An ano bažnyčioje. Pa s Salys 1944 m. pasi aukė į Vaka us niekam nep anešęs, ku ka o eka paslėp a. Lie u ą an ą ka ą okupa us so ie ams i a kū us mokslų akademijos eiklą susi ūpin a žodyno ka o- ekos paieškomis. Suda y os da bo g upės pas angomis paslėp osios ka o- ekos dalis bu o su as a 1945 m. udenį Salan uose, o ki a dalis An ano Lybe io ūpesčiu – 1948 m. p adžioje Kaune. Ši aip mokslui bu o sug ą- žin as didžiulis u as, dėl ku io anksčiau bu o nuogąs a ęs Balčikonis. Visa ši is o ija nuodugniai papasako a ų paieškų daly ių a siminimuose, paskelb i ka o ekos pe ėmimo dokumen ai (Kniūkš a 2007), apibend in ai išdės y a An ano Balašaičio s aipsnyje (Balašai is 2010). Iš jos galima da- y i iš adą, kad Salys a sakingai žiū ėjo į šį isuomenės sukaup ą u ą, s engėsi jį apsaugo i nuo ne ek ies a suniokojimo i am dėjo daug pas an- gų. Di ek o ių galima pa eisin i, kad dėl skubos Lie u oje niekam nebu o p aneš a apie ka o ekos bu imo ie ą, i pasidžiaug i, kad jai nieko bloga nea si iko. O šiaip isi ie į ykiai daba g ažiai susidėlioję į ieną iš pačių įdomiausių lie u ių kul ū oje ling is inių de ek y ų. Pasi aukęs iš Lie u os i ėliau sėkmingai di bdamas akademinį da bą Salys neužme ė lie u ių kalbos mokslo i p ak ikos eikalų. Be jau minė ų da bų, da eikė ų iškel i is jo šioje s i yje a y us ba us. Vienas iš jų bū ų adinamojoje Bos ono Lie u ių enciklopedijoje (XV omas, 1968) paskelb as išsamus s aipsnis „Žodynas“ (Salys 1985: 213–244), sa o iška s udija apie lie u ių kalbos leksiką i leksikog a ijos is o iją. Jame pi miausia, be bend ų pas abų, plačiai ašoma apie lie u ių kalbos leksikos pasikei imus so ie inės okupacijos me ais, k i iškai e inama daugelis ų laikų naujada ų. Leksi- kog a ijos is o ijos dalyje supažindinama su žodynų ūšimis, apž elgiami iki ol išėję lie u iški žodynai. Daug ie os ski a didžiojo žodyno is o ijai. Joje y a s a bių i ik Salio minimų ak ų iš jo is o ijos nuo I omo pasi- odymo. Be ki ų dalykų, ašoma i apie a osenoje unkcionuojančius du žodyno II omo a ian us, nu odomi jų ski umai. Be o, leksikog a ijos dalyje pasakojama i apie Daba inės lie u ių kalbos žodyno 1954 m. leidimą, 16 KALBOS KuLTūRA | 85 ku io iš akas nu odoma bu us p ieška iniame Li uanis ikos ins i u e, o ap- sk i ai šio žodyno pasi odymas e inamas eigiamai. Reikia pab ėž i, kad kalbamoje s udijoje Salys nieku ne e ina Balčikonio da bo, ik mini jį kaip žodyno edak o ių, o isame eks e gana yškios an- iso ie inės nuos a os, pa odomos anuome inės aldžios pas angos supoli in- i žodyno engimą i pa e s i jį ideologijos a nai e. An a e us, šis Salio da bas y a no s ne išsami, be pakankamai didelė pi moji lie u ių kalbo y- oje s udija apie lie u ių kalbos leksiką i lie u ių leksikog a ijos is o iją. Da iena An ano Salio eiklos s i is y a da bas p ie d ikalbio (lie u- ių– okiečių kalbų) Lie u ių ašomosios kalbos žodyno (1926–1968). Jį nuo 1923 m. p adėjo eng i Al edas Senas (Al ed Senn), maksas Nyde manas (max Niede mann) i P anas B ende is (F anz B ende ). Pi muosius sąsiu- inius pa engė isi ys suda y ojai, po B ende io mi ies (1938) di bo ki i du, o nuo 1947 m. da p isidėjo An anas Salys. mi us Nyde manui (1954) p ie žodyno da ba osi Senas su Saliu i jį baigė leis i. Be bend o jų da bo (i Salio ki čiuo o eks o bei ki ų bend o da bo ezul a ų), eikia paminė i Salio pa eng ą šio žodyno p iedą – ik inių a dų są ašą (V omas, p. 481– 560; ž . Salys 1983: 185–266). Daugeliu šio žodyno pa yzdžių i apib ėžčių pasinaudojo didžiojo Lie u ių kalbos žodyno i ki ų leksikog a ijos da bų engėjai, o a dyno p iedas bu o ge as pama as no minan isą lie u ių a dyną. O šiaip pas a asis An ano Salio da bo ba as y a mažai išs udijuo- as kalbo y os is o ikų i ebelaukia sa o y ėjų i objek y aus jų e inimo isame lie u ių kalbo y os is o ijos kon eks e. Kaip eigia An ano Salio biog a as Pe as Jonikas (1979: XVII), di bda- mas leksikog a o da bą An anas Salys nuola jau ė is o inės pe spek y os s oką. Todėl da nebaigus leis i Lie u ių ašomosios kalbos žodyno, Salys pasisakęs no in is pa eng i umpą is o inį lie u ių kalbos žodyną. Tuo eikalu 1969 m. lankėsi Lie u oje, be žodyno pa eng i nespėjo. Joniko eigimu, paliko su ink os medžiagos, ačiau daugiau apie ją in o macijos ne u ime. Nė a aišku i ku daba a medžiaga y a. Taigi An ano Salio da bai žodyno (leksikologijos) i leksikog a ijos s i- yse odo kalbininko in e esų pla umą i nė a p a adę sa o ak ualumo. Jo da bo me odai – i ai em is gy osios kalbos duomenimis, nag inė i klau- simus plačioje is o inėje pe spek y oje, a siž elg i į no minamų eiškinių ikslingumo p incipą,– nė a pasenę i šiandien i eikia daug minčių į ai- iems apmąs ymams. Apsk i ai lie u ių kalbo y os pa eldas daba inėje mūsų kalbo y oje galė ų unkcionuo i daug plačiau, negu iki šiol. Ne ei- A. PuPkis. An anas Salys i žodynas 17 kė ų užmi š i, kad An ano Salio kalbo y os da bai suda o iso mūsų kal- bo y os palikimo aukso ondą, i idėjų bei minčių iš jo sem is da galės ne iena lie u ių kalbos y ėjų i no min ojų ka a. LITeRATūRA B a l a š ai is A. 2010: Iš „Lie u ių kalbos žodyno“ ka o ekos i jos saugojimo is o ijos. – Gim oji kalba 7, 29–32. Balčikonis J. 1978: Rink iniai aš ai 1. Suda ė Aldonas Pupkis. Vilnius: mokslas. Dėk žodį p ie žodžio 2006: Dėk žodį p ie žodžio – u ėsi žodyną. A siminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį. Suda ė Bi u ė gobe ienė i Aldonas Pup- kis. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. g i g a s N. 1944: Lie u ių kalbos žodynas i jo edakcija. – A ei is, ko o 28, 29. Jo n ik as P. 1979: An ano Salio gy enimo i mokslinės eiklos pag indiniai b uožai. – A. Salys. Raš ai 1: Bend inė kalba, XIII–XX. K n i ū k š a P. 2007: Žodyno ka o ekos pe ėmimo dokumen ai. – Gim oji kalba 11, 27–30. K u o p a s J. 1973: A. Salio kalbinė eikla. – Lie u ių kalbo y os klausimai 14: Bal ų kalbų eiksmažodžio y inėjimai, 257–259. Lyb e i s A. 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika. Suda y oja Zi a Šimėnai- ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P u p k i s A. 2010: An ano Salio bend inės kalbos no minimo pag indai i k i e ijai. – A. Pupkis. Lie u ių kalbos no min ojai i puoselė ojai. Vilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 201–208. P u p k i s A. 2012: P anas Ska džius i didysis „Lie u ių kalbos žodynas“. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 101–129. S a l y s A. 1944: Paaiškinimas Lie u ių kalbos žodyno eikalu. – A ei is, ba- landžio 11. S a l y s A. 1979: Raš ai 1: Bend inė kalba. Redaga o Pe as Jonikas. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. S a l y s A. 1983: Raš ai 2: Tik iniai a dai. Redaga o Pe as Jonikas. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. S a l y s A. 1985: Raš ai 3: Į ai ūs s aipsniai. Redaga o Pe as Jonikas. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Ska džius P. 1997: Rink iniai aš ai 2: Bend inės kalbos dalykai. Suda ė i pa engė Albe as Rosinas. Vilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i- u as. gau a 2012 11 24