Gimtosios kalbos riteris – ir vienas lauke karys

322 Kalbos Kul ū a | 86 Pe sonalijos ALBINA BATAITYTĖ GiM osios Kalbos i e is – i Vienas lauKe Ka Ys Kalbininko P ano Kniūkš os 80-mečiui Šių – 2013-ųjų – udenį lie u ių kalbos ins i u o biblio ekoje su eng a kalbininko P ano Kniūkš os da bų pa oda, ski a jo gy enimo i eiklos aš uoniasdešim mečiui. Į jos a ida ymą ugsėjo 24 dieną page b i jubilia o inkosi ins i u o adminis acijos a s o ai, bu usio Kalbos kul ū os sky iaus, ku iam jis ado a o isą dešim me į (nuo 1991 iki 2001 m.), bend ada biai, ki ų sky ių da buo ojai, kolegos. sa o jubiliejų sukak u ininkas pasi iko ne uščiomis – 2013 m. pa eng a i išleis a jo nauja knyga Ta p g ama ikos i poli ikos (260 p., išleido lie u ių kalbos ins i u as), į ku ią sudė i pe pas a ąjį dešim me į ( iksliau – 2002– 2012 m.) pa ašy i i spaudoje paskelb i bei kai ku ie neskelb i s aipsniai. a. ba ai Y ė. Gim osios kalbos i e is – i ienas lauke ka ys 323 Šį ašinį no ė ųsi p adė i nuo minė os knygos apž algos, nes joje s a s- oma daug ak ualių i s a bių dalykų, ku ie iesiogiai susiję ne ik su kalba, be i su kalbos poli ika, i su aldžios leidžiamais įs a ymais, eglamen uo- jančiais als ybinės kalbos a ojimą ( ai odo i au o iaus pasi ink as kny- gos pa adinimas). juo labiau apie ai kalbė i eikia i odėl, kad P anas Kniūkš a y a ienas iš ų e ų kalbininkų, labai gy ai i laiku eaguojančių į daba ines kalbos p oblemas, pag įs ai i p incipingai polemizuojančių su oponen ais – į ai ių s ičių eikėjais, mėginančiais p ieš lie u ių kalbą, jos a kybą i no minimą skleis i p iešiškas, o dažnai i įžūlias min is. Knygą suda o sep yni sky iai. D iejų pi mųjų sky ių – „Kalbos a ky- bos p incipai i nuos a os“, „no mų pa ibio eiškiniai“ – s aipsniuose nag inėjamos g ýnosios kalbos emos. Daug ie os čia ski a Kalbos kul- ū os leidinio kalbos poli ikai, p ak ikai, p incipams i ideologijai. a ski- ame s aipsnyje „Kazys ul ydas apie kalbos kul ū ą i isuomenę“ ap- ž elgiami ilgamečio Kalbos kul ū os a sakomojo edak o iaus s aipsniai, išspausdin i šiame leidinyje pe 26-e ius (1961–1986) jo da bo me us. Ve indamas kalbininko įnašą į daba inę lie u ių kalbą, P anas Kniūkš a pab ėžia, kad „negalima išsižadė i mokslininko kel ų kalbos ugdymo i puoselėjimo idėjų“. Knygoje publikuojami s aipsniai bu o skelb i Kalbos kul ū oje, Gim o- joje kalboje, pe iodikoje (ku i kada s aipsnis skelb as, nu odoma jo gale). Kaip au o ius ašo knygos p a a mėje, daugiausia ie os eko adminis aci- nei kalbai. ji užima du sky ius, ai – „adminis acinė kalba“ i „Va dų i pa a džių ašymas dokumen uose“. no s P anas Kniūkš a sa o gulbės gies- me laiko 2005 m. išleis ą monog a iją Adminis acinė kalba i jos a osena, be , kaip oliau ma ysime, pe pas a ąjį dešim me į adminis acinės kalbos s i yje jis nu eikė da gana daug. ap a damas naują Vals ybinės kalbos įs a ymo p ojek ą (p. 107–114), au o ius ašo, kad jį eikia aisy i. labiausiai nep iim ini du als ybinės kalbos idėjai p ieš a aujan ys dalykai: ki ų kalbų konku encija su lie u ių kalba i iešųjų už ašų apib ėžimas bei jų a ojimo eglamen a imas. P o- jek o ūkumais P anas Kniūkš a laiko i ai, kad y a pe eklinių, šiam įs a ymui nebū inų s aipsnių dalių, ypač daug kancelia inių š ampų, eisės ak ų e minų painia os. G e a išspausdin ame s aipsnyje „naujas kodeksas, senos kalbos p oble- mos“ (p. 115–126) e inama naujo Adminis acinių eisės pažeidimų kodek- 324 Kalbos Kul ū a | 86 so (jo p ojek o) kalba. no s dokumen o kalba nė a p as a, ačiau nu odoma nemaža aisy inų dalykų. Daug laiko i pas angų a ida ęs Fi mų a dų aisyklėms suda y i, i mų a dų da ybai i a osenai, au o ius pag įs ai kelia klausimą, kodėl pakeis- as Fi mų a dų įs a ymas (p. 127–131). Kai ku ie minimi pakei imai a - e ia kelią plis i be a kos i be aisyklių da omiems i mų a dams. P anas Kniūkš a k i iškai e ina naujas Dokumen ų engimo aisykles, pa i in as 2006 m. gegužės 25 d. (p. 132–139). Šalia p asmingų i eika- lingų eks o pakei imų au o ius nu odo isai be eikalo pakeis ų, kad ik „ki oniškai“, a ba nu aisy ų i pe dėm subiu ok a in ų. Ypač ak ualūs i isai isuomenei s a būs s aipsniai y a ke i ame knygos sky iuje (p. 147–170). juose kalbama apie a dų i pa a džių ašy- mą als ybės dokumen uose – lie u os espublikos piliečių pasuose. ai ke u i s aipsniai: „Dėl Va dų i pa a džių įs a ymo p ojek o“ (2007 07 20), „a seimas apgins lie u ių kalbą?“ (2009 06 19), „Vėl an ikons i ucinis įs a ymo p ojek as“ (Kalbos kul ū a, 2009, . 82), „Koks galė ų bū i a dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymas“ (2010 06 9–12). emdamasis Kons i ucija i 1991 m. sausio 31 d. p iim u aukščiausio- sios a ybos nu a imu, P anas Kniūkš a p incipingai gina įs a ymų nus a- y ą a ką – iešajame als ybės gy enime a o i als ybinę kalbą. Pag in- dinis eikala imas – lie u os espublikos piliečio a das i pa a dė pase a ki ame dokumen e u i bū i ašomi lie u ių kalba, . y. lie u ių kalbos ašmenimis. ačiau šio įs a ymo engėjai o nepaiso i siekia į eisin i ne lie u ių au ybės lie u os piliečių asmen a džių ašymą dokumen uose lo yniško pag indo ašmenimis i ki omis kalbomis. be eik dešim me į unkan ys šio įs a ymo p ojek o aisymai i pe edaga imai u i aiškų iks- lą – leis i lenkų au ybės lie u os piliečių dokumen uose a o i ne lie u- ių, o lenkų kalbą. okiu a eju lenkų kalba ap ų an ąja als ybine kalba lie u oje. P ano Kniūkš os nuomone, išim ys dėl kalbos pasi inkimo gali bū i aikomos ik iems lie u os piliečiams, ku ie y a į egis a ę san uoką su ki os šalies (užsienio) piliečiu. Kalba nea siejama nuo als ybės (a aldžios) poli ikos, ji į i ina eisės ak us i ki us dokumen us, o jei jos a ojimas čia silpninamas, silps a i als ybingumas. Kaip ik ai i pab ėžia šių s aipsnių au o ius. nemaža kalbos silpimo p iežasčių i pas angų joms p iešin is P anas Kniūkš a ap a ia penk o sky iaus s aipsnyje „s e imžodžiai, poli ika i eisės ak ai“ (p. 173– 179). Kad ai nė a ien šiaip pasamp o a imai, ge ai pa odo „Kalbos i a. ba ai Y ė. Gim osios kalbos i e is – i ienas lauke ka ys 325 poli ikos aizdeliai iš Die eniškių“ (p. 180–192), ku , baigęs Vilniaus uni- e si e ą, jis pa s di bo i p ak iškai pa y ė, ką eiškia kalbos i poli ikos susiki imas (Pie yčių lie u oje jis ebe yks a iki šiol). beje, šio k aš o eikalus y a nag inėjęs 1990 m. išleis oje knygelėje Vilniaus k aš as i lie- u ių kalba (a ski ai išleis a lie u ių, lenkų i usų kalbomis). Po neleng ų ko ų kalbos on e, laimėjimų i p alaimėjimų, iška ki a spal a nuš in a i p aei im pad elkia šeš as knygos sky ius (p. 195–213), – ko e as ien pa adinimas! – GiM osios Kalbos i e iai. ai – di- džiojo Lie u ių kalbos žodyno ienas iš edak o ių, ijų omų akademinės Lie u ių kalbos g ama ikos engėjas i a sakomasis edak o ius, Kalbos kul ū- os leidinio ilgame is edak o ius Kazys ul ydas (100-osios gimimo me inės, 1910–1996), e minologas Kazimie as Gai enis (pe anks i išėjęs, 1934– 2003), žymus leksikog a as an anas lybe is (1909–1996), izikas akademi- kas adol as jucys (1904–1974). Įdomūs au o iaus p isiminimai, išsamus i jau us šių kalbininkų nu eik ų da bų e inimas, iškilūs asmenybių b uo- žai, mieli, šil i žodžiai. beje, P anas Kniūkš a y a ašęs apie žymiuosius lie u ių kalbininkus – joną jablonskį, Kazimie ą būgą, juozą balčikonį, an aną salį. Gim oji salan ų padangė (7 sky ius, p. 217–253) aip pa š iesi, o gal ge okai p aš iesėjusi po sa o k aš o sūnaus, el ui duonos ne algiusio, y inėjimų. Pi miausia čia skelbiami didžiojo Lie u ių kalbos žodyno ka o- ekos pe ėmimo dokumen ai i ki a e inga in o macija. beje, šioje ie o- je eikė ų umpai s ab elė i. Žodyno ka o eką, baigian is ka ui, 1944 m. asa ą į salan us pe kėlė kalbininkas an anas salys, uome inis lie u ių kalbos ins i u o di ek o ius, i pe da ė ją saugo i ie iniam bažnyčios ku- nigui. Žymusis kalbininkas y a kilęs iš o pa ies k aš o – jo i P ano Kniūkš os gim uosius kaimus ski ia ik sep yni kilome ai (salys kilęs iš ek ės kaimo, Kniūkš a – iš ba zdžių). iš y esnės ka os kalbininkų P anas Kniūkš a labai e ino an aną salį, apie jį ašė sukakus jubiliejinėms da oms, ėmėsi jo da bais, dažnai ci a o, o kalbos a kyboje, galima sa- ky i, ėjo jo p amin u keliu. Deja, kalbininkai iesiogiai nebend a o – juos sky ė ne ik amžius, be i als ybių sienos. iesa, salys bu o a ykęs į lie u ą 1969 m. i lankėsi lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e. aigi, pasku inis knygos sky ius ski as gim ajam k aš ui, ai – salan ų a do kilmės, gim ojo ba zdžių kaimo žmonių pa a džių, a p jų i sa o pa a dės, y imai, ku ie pa eikala o i laiko, i pas angų. eikėjo su as i a chy inius šal inius, juos iš y inė i, da y i iš adas, lygin i su daba ies 326 Kalbos Kul ū a | 86 ak ais. Visa ai au o iaus a lik a labai k uopščiai i a idžiai1. ap a a i sa- lan iškių šnek a, o „Žemai ėška uoda so pajouka ėmās“ e a ne ik že- maičio domės. Po okios gana glaus os Ta p g ama ikos i poli ikos knygos apž algos de ė ų g įž i i p ie jos au o iaus biog a ijos. eikia pasaky i, kad kalbi- ninko P ano Kniūkš os gy enimo i eiklos ak us bei jo da bus labai nuosek liai y a ap ašiusi asuolė Vlada skienė Kalbos kul ū os 81-ame ome jo 75-e ių me ų sukak ies p oga. odėl po penke ių me ų kai ką galima ik glaus ai paka o i, o kai ką gal labiau iškel i a pab ėž i. išsamų P ano Kniūkš os da bų e inimą y a pa eikęs kalbos is o ikas algi das sabaliaus- kas 2012 m. išleis oje sa o knygoje Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980– 2010 m. (p. 229–233). Gimęs 1933 m. ugsėjo 24 dieną ba zdžiuosè (salan  ls.), čia užaugęs i baigęs salan ų idu inę mokyklą, P anas Kniūkš a 1954 m. įs ojo į Vil- niaus uni e si e ą. s udija o lie u ių kalbą i li e a ū ą, bu o gabus, da bš- us i ak y us s uden as. Po s udijų iš ka o galėjo p adė i di b i mokslinį da bą, ačiau dėl nepalankios cha ak e is ikos, ku ias ašyda o ų laikų kom- jaunimo sek e o iai, kaip „ne isiškai poli iškai sub endęs“ nebu o eko- menduojamas ne pedagoginiam da bui. Pa adoksalu, be šį da bą sėkmin- gai di bo šeše ius me us Die eniškėse (1959–1965). ą laiko a pį pa s ap a- šo gana objek y iai jau minė oje knygoje i giminės is o ijos knygelėje. Pe sikėlęs į Vilnių, P anas Kniūkš a nuo 1967 m. p adėjo di b i lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e. Daba inės lie u ių kalbos sky iaus ado as kalbininkas Kazys ul ydas, skai ydamas paskai as uni e si e e, jau bu o įsidėmėjęs jį kaip gabų s uden ą. Pe ejus me us jaunasis kalbininkas ins i u e baigė aspi an ū ą i 1971 m. apgynė ilologijos mokslų kandida o (daba – dak a o) dise aciją „būd a džiai su p iesaga -inis i jų g ama iniai sinonimai“. jos pag indu bu o išleis a a ski a monog a ija P iesagos -inis būd a džiai (1976). Kaip pa s au o ius ašo sa o au obiog a ijoje: „apgyniau dise aciją i bu au p is a y as p ie kalbos kul ū os i socioling is ikos da bų“. socioling- is ika uome bu o sup an ama kaip d ikalbys ės i usų kalbos pla inimas. Visi jos k a ėsi, be P anas Kniūkš a u ėjo ki okį sa o požiū į į ją – k eipė į kalbos a oseną i a kybą. 1 P ie gim ojo k aš o is o ijos g ažiai p isišlieja i Kniūkš ų giminės is o ija. ai pa ies au- o iaus pa eng a i 2013 m. išleis a knygelė Ž ilgsnis į giminės is o iją. a. ba ai Y ė. Gim osios kalbos i e is – i ienas lauke ka ys 327 nuo 1972 m. p adėjo eng i i edaguo i Kalbos kul ū os leidinį, 1994– 2003 m. bu o šio leidinio a sakomasis edak o ius. ne ik edaga o, mokė jaunus au o ius ašy i, be i pa s ašė – Kalbos kul ū oje y a paskelbęs apie 100 (didesnių a mažesnių) sa o s aipsnių2. Kalbos kul ū os 75-ame sąsiu inyje P anas Kniūkš a ap a ia 25 leidinio nume ius, išleis us pe 17 me ų laiko a pį (1986–2002). nuosekliai apž el- gia i e ina iską, kas pe ą laiką bu o ašy a i skelb a, kokie pokyčiai eikė pa į leidinį, – p imena engėjus i au o ius, s a biausius uo me u kilusius kalbos poli ikos klausimus, ap a ia kalbos a kybą i s a egiją. „Kalbos kul ū os užduo is – nag inė i daba inius kalbos eiškinius, juos e in i, eik i jų a ojimo ekomendacijas“, – ašo au o ius (Ta p g ama- ikos i poli ikos, p. 30). ačiau kalbininkas pas ebi, kad pas a uoju me u leidinyje y auja apž alginiai s aipsniai, pasigendama konk ečių naujųjų kalbos eiškinių e inimo, no minimo i a ojimo ekomendacijų. Daug ėliau ašy ame s aipsnyje „Kalbos pos mode nis ų žodžiai i no ai“, ku is bu o paskelb as Gim ojoje kalboje (2011, n . 3, p. 25–30), P anas Kniūkš a polemizuoja su naujosios ka os pos mode nis ais (li ua- nis ais i k .), ku ie p opaguoja „kalbos lais ę“, siūlydami isiškai a mes i kalbos aisyklingumo k i e ijų i a oseną palik i palaidą. „[n]e eikia ma- ny i, kad moksliškiausi y imai y a sociologinės apklausos i empi inių duo- menų skaičia imas. s a biausia iš i i ling is inę eiškinio esmę [...], o okios analizės ezul a us jau pageidau ina g e in i su a osenos duomenimis“, – sako kalbininkas, nes ne oli nueis as, kas „ enkinasi empi inių ak ų an- kiojimu i pa eisina iską, ką ik pa yks a as i ža goninėje, maka oninėje a šiaip ne aly oje kalboje“ (Ta p g ama ikos i poli ikos, p. 54). P i a ian šioms au o iaus min ims, iš daba inės kalbos p ak ikos galima pa eik i ipišką socioling is inės pak aipos s aipsnio schemą: įžanginėje jo dalyje pap as ai iš a dijami užsienio au o iai i eikalai (nu odan išleidimo da ą), ienu ki u a eju ci uojamos jų min ys, siekian jas p i emp i p ie užsib ėž o s aipsnio ikslo (šal inių są ašas s aipsnio gale – maždaug 2–3 puslapiai anglakalbės li e a ū os). oliau – echninės p iemonės – y imo būdai (dažniausiai apklausos) i į ankiai. len elės, schemos, s a is iniai duo- menys. no s i aip jau iskas suskaičiuo a (p ocen ais i šim osiomis jų dalimis) i aki aizdu, be an a iek da aiškinama eks u (s a bu s aipsnio 2 iki 2013 m. išėjo 85 Kalbos kul ū os nume iai (nuo 81-ojo adinami omais). 328 Kalbos Kul ū a | 86 apim is!). i kas iš o? „Y a k a i p y a “, – pasaky ų koks poli ikas a ekonomis as (kai nieko daugiau pasaky i nesugeba). o socioling is as (-ė)? ling is inės analizės nė a, ekomendacijų juo labiau, pa eik i ik socialiai pliki a osenos ak ai, ka ais ne aiškiai k yp ingi. Kalbos no minimo da be P anas Kniūkš a isada p ipažino gy osios kalbos i šenybę p ieš di b ines aisykles i pe spėda o kalbininkus dėl pe dė os no malizacijos pa ojaus: „Di bdami kalbos a kybos da bą, u i- me palik i e d ės i kalbos lais ei. u i bū i p ipažįs ami no mų a ian ai i jų laipsniškas ki imas, ski iamos didesnės ( ik osios) i mažesnės (kodi- ika imo) klaidos, ski ingi į ai ių kalbos a ojimo s ičių i s ilių eikala- imai, p es ižinė i pap as oji bend inė kalba [...]“ (Kalbos kul ū a, 68 sąs., p. 38–39). Kalba y a gy a, ji nuola kin a, jos negalima sp aus i į siau us no mų i aisyklių ėmus i di b inai s abdy i jos aidos, be ji ne u i bū i i kaip upė be k an ų, ka u su andeniu plukdan i isas šiukšles. Kad kalbos šiukšlių pasiilgs ama i mėginama jas ėl susig ąžin i į a - oseną, ge ai pa odo p ieš po ą me ų spaudoje paskelb as naujųjų kalbos ideologų pokalbis, ku iame daly a o kele as kul ū os s i ies eikėjų. Į jų p iekabia imą, bend inės lie u ių kalbos i kalbininkų da bo niekinimą, a ogan iškas i įžūlias min is, p asilenkiančias su elemen a iais no malios diskusijos eikala imais, P anas Kniūkš a a sako sa o s aipsnyje „Ką skel- bia naujieji kalbos ideologai?“ (Ta p g ama ikos i poli ikos, p. 55–59). „Ko- dėl aip keis ai nušneka mokslo y ai i mo e ys? – klausia s aipsnio au- o ius. – aip jie ko oja su kalbos gynėjais i o icialiąja lie u ių kalbos ideologija. naudoja me a o as, hipe boles, ne engia užgaulionių [...].“ Visi šie į odinėjimai u i aiškų ikslą – lie u ių kalbos ne eikia gin i, ne eikia no min i, ne eikia a ky i. Visą sa o b andžiausią i da bingiausią gy enimo laiką kalbininkas P a- nas Kniūkš a sky ė gim osios kalbos puoselėjimui i a kymui. 2008 m. išleis oje jo da bų bibliog a ijoje iš iso y a 358 publikacijos, iš jų – 13 knygų, ki os y a s aipsniai, skelb i kalbo y os eikaluose, pe iodiniuose kalbos leidiniuose, laik aščiuose, žu naluose. Pe pas a uosius penke ius me us jų da p isidėjo – 20 s aipsnių i d i naujos knygos (Ta p g ama i- kos i poli ikos i Ž ilgsnis į giminės is o iją). apie adminis acinę kalbą, ku ią kalbininkas nuosekliai y ė lie u ai a - ga us als ybingumą i padidėjus jos a ojimo s i ims bei po eikiams, jau bu o kalbė a anksčiau, ačiau da eikia paminė i s a bų šios s i ies da bą a. ba ai Y ė. Gim osios kalbos i e is – i ienas lauke ka ys 329 Kancelia inės kalbos pa a imus, ku ių bu o išleis i 5 leidimai3. Pe pas a ąjį dešim me į P anas Kniūkš a y a pa ašęs i išleidęs kele ą adminis acinės kalbos p ak ikai s a bių knygelių: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai (2004), Viešieji už ašai. Po dokumen us i Vilniaus ga es pasiž algius (2006), Dokumen ų engimo aisyklių naujienos. Pa aisymai i nu aisymai (2007). Kal- bos a osenai i no minimui aip pa s a bi 2001 m. išėjusi P ano Kniūkš os knyga Kalbos a osena i a kyba, į ku ią au o ius sudėjo ijų dešim mečių (iki 2001 m.) sa o s aipsnius, ašy us į ai iais kalbos klausimais. ji bu o ap a a Kalbos kul ū os 75-ame sąsiu inyje4. su okdamas didelę mokyklos a sakomybę ugdan isuomenės kul ū ą i aš ingumą, kalbininkas neliko nuošalyje – 1983 m. pa engė (su an anu lybe iu) Mokomąjį lie u ių kalbos ašybos i ki čia imo žodyną (išėjo daugiau kaip 10 paka o inių jo leidimų). Mokiniams ski as i ki as leidinys – Lie u- ių kalbos žinynas (P anas Kniūkš a y a jo suda y ojas i 3 sky ių au o ius). Kalbininkas isą gy enimą nebu o abejingas i li e a ū ai, mėgo ne ik deklamuo i, be i nag inė i ašy ojų, ypač poe ų, kalbą. 1981 m. išleido knygą Rašy ojas i žodis. naujojoje knygoje Ta p g ama ikos i poli ikos y a išspausdin as iki šiol nieku neskelb as s aipsnis „Poezijos i sin aksės de - mė“ (pagal jus ino Ma cinke ičiaus eilė aščius), ku nag inėjama poe inės min ies i kalbos da na, deja, kaip sako au o ius, daba inėje poezijoje dažnai jos pasigendame. baigdama šio ašinio au o ė kalbininko po e ą no ė ų pa yškin i da kele u asmeninių b uožų. nuo 1995 me ų eko laimė su šių me ų jubilia- u ka u di b i p ie Kalbos kul ū os leidinio. iš p adžių kaip engėjai, o ėliau kaip suda y ojai a lik i isą leidinio pa engimo edakcinį i leidybi- nį da bą. bu o kiek nejauku i neleng a, nes leidinys eikala o i k uopš- umo, i a sakomybės. Ka u di bdami išleidome dešim Kalbos kul ū os nume ių. negalėčiau saky i, kad pe uos dešim me ų bū ume dėl ko no s im ai susiba ę. Ži- noma, ka ais būda o edak o iaus nepasi enkinimo dėl o, kad nume iui p i ūkda o ge ų s aipsnių, kai nepasisekda o su elk i s ip ių au o ių (ins- i u o mokslo da buo ojai jau nebu o įpa eigojami ašy i Kalbos kul ū ai, kaip anksčiau, daba bu o jų lais a alia – kada no i, kada gali...). 3 iš iso nuo 1993 m. šio leidinio išleis i 5 leidimai (6 – in e ne inis). 4 aip pa ž . ecenzijas: Ac a Linguis ica Li uanica, 2002, n . 47; Gim oji kalba, 2002, n . 3. 330 Kalbos Kul ū a | 86 aigi eko pažin i jubilia ą iš a čiau – kaip sky iaus ado ą, leidinio e- dak o ių i , žinoma, kaip asmenybę. Kaip sky iaus ado as jis bu o ole an- iškas, – neskaičia o nei minučių, nei alandų, kiek da buo ojas jų p aleidžia p ie da bo s alo. Vado ui bu o s a bu, ką jis pada o i kaip pada o. Kaip edak o ius bu o eiklus i g iež as. s aipsnį, ku is nea i ikda o Kalbos kul ū os eikala imų, a mesda o iš ka o, nelaukdamas edakcinės kolegijos posėdžio, a ba iš au o iaus pa eikalauda o pe di b i jį iš esmės. ačiau bu o a idus jauniems neįgudusiems au o iams, ypač jaunoms li ua- nis ėms, ku ios a eida o di b i į Kalbos kul ū os sky ių. Pas ebėjęs ku ią gabesnę, s engėsi į auk i į kalbos y imo da bą, mokė, kaip eikia ašy i s aipsnį. jubilia ui page b i galima pa ink i daug ge ų žodžių, be s a biausia – jis ik as žemai is, kan us, nepalenkiamas, da bš us, nes okojan is humo o jausmo, ne ka ą iešajame gy enime pa odęs d ąsos i pilie iškumo pa yz- dį, gindamas ne ik kalbos, be i su ja susijusius als ybės eikalus. na, i da – ką y as nu eik ų be ge os žmonos pa amos? Kaip pa s ašo sa o giminės is o ijoje, apdai iai pasi inko sau žmoną Genu ę Dagy ę, ku so d augę, li uanis ę, kilusią iš bi žų k aš o, ku i iki šiol jam daug padeda i da be, i gy enime. jubiliejaus p oga kalbininkui P anui Kniūkš ai bu o į eik as lie u os espublikos P eziden ės s eikinimas, lie u os espublikos seimo Pi mi- ninko i Vilniaus mies o sa i aldybės me o Padėkos aš ai. spalio 18 dieną K e ingos Mo iejaus Valančiaus biblio ekoje su eng a kon e encija „ a p g ama ikos i poli ikos“, ski a kalbininko 80 me ų sukakčiai, į eik as K e- ingos sa i aldybės me o s eikinimas. Žmogaus e ę odo ne ien da bai, sudė i a nesudė i į knygas, be i d asinė ene gija, ku ią jis skleidžia aplink sa e. Mokslo da bais i p ak ine š ie ėjiška eikla kalbininkas P anas Kniūkš a daug nusipelnė lie u os žmo- nėms. linkėdami jubilia ui ge os s eika os i isoke iopos sėkmės, ikimės i a ei yje ma y i jį okį pa į – p incipingą i eiklų, puoselėjan į i se gs- in į gim ąją kalbą.