Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai
Full text
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 131 UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas NAUJIEJI JAPONŲ KALBOS KULINARIJOS SKOLINIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: japonų kalbos naujažodžiai, bendrinės kalbos normos, vartosena, kodifikacija. Japonų kultūrai plintant Lietuvoje, mūsų kalboje pradeda sklisti ir per ang lų kalbą atėję1 naujieji japonų kalbos skoliniai, kurie į 2008 m. išleistą Tarptautinių žodžių žodyną2 (toliau – TŽŽ) dar nebuvo įtraukti. Pastaraisiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose ypač išpopuliarėjo japoniškos maitinimo įstaigos, todėl paplito ir Japonijos virtuvės patiekalų pavadinimai, kurių dauguma yra tokie nauji, kad dar nė neprisiderino prie lietuvių kalbos sistemos. Stebint dabartinę japoniškų naujųjų japonų kalbos skolinių gausą3 ir peržvelgus TŽŽ esančius šios kalbos skolinius, iš kurių dabar populiariausi – sporto (aikido, bušido, dziudo), meno (haiku, uta), religijos (šintoizmas) sričių terminai, o kulinarijos srities tarptautiniai žodžiai tėra tik du – sakė4 ir suši, matyti ryškus kalbos dinamiškumas. 2012 m. gruodžio 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) patvirtintame svetimžodžių atitikmenų sąraše (žr. VLKK 2012) esantys septyni variantų turintys populiarūs naujieji japonų kalbos skoliniai mirinas, onigiris, sašimis, soba, sušis, terijakis, vasabiai yra kulinarijos srities terminai. Vieni VLKK svarstyti skoliniai jau prigiję, o kitų vartosena, ko gero, dar išsikristalizuos5. Šio straipsnio tikslas – remiantis sinchronine analize, aprašomuoju ir lyginamuoju metodais, išnagrinėti išsamiau dar netyrinėtus lietuvių kalbo1 Kadangi japonai rašo hieroglifais, kone visi japonų kalbos skoliniai į lietuvių kalbą pirmiausia patenka angliška perraša. 2 Jau atidavus straipsnį spaudai, pasirodė naujas, beveik 5000 žodžių papildytas Tarptautinių žodžių žodynas, kuriame iš visų dešimties straipsnyje nagrinėjamų skolinių tėra vienintelis tofu (žr. TŽŽ 2013). 3 Remtasi Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu (ND). 4 Japonų alkoholinis gėrimas; gaminamas fermentacijos būdu iš ryžių. 5 Plg.: TŽŽ 2008 yra svetimžodis suši, o naujausiame TŽŽ 2013 – jau sušis.
132 KALBOS KULTūRA | 86 je pasirodžiusius naujuosius japonų kalbos kulinarijos skolinius ir pateikti norminamąsias jų vartojimo rekomendacijas. Straipsnių, kuriuose nagrinėjami pavieniai svetimos kilmės kulinarijos svetimžodžiai, būta ir anksčiau (žr. Girčienė 2008, Lanza 2009), tačiau šios srities skoliniai iš japonų kalbos atskirai aptarti dar nebuvo. Tai, kad daugiausia japonų kalbos skolinių pastaruoju metu atkeliauja būtent iš kulinarijos srities, patvirtina ir tai, kad Lietuvoje vis daugėja iš žalios žuvies arba kitų jūrų produktų, rečiau – daržovių ar kiaušinių pagaminto populia raus6 specifinio japoniško patiekalo sušio restoranų, vadinamų tiesiog sušinėmis (pvz., Antradienio vakarą Vilniuje, Jasinskio gatvėje įsikūrusioje sušinėje apsilankė visas būrys pramogų pasaulio atstovų (15min.lt 20111122).7 Sušis yra jau adaptuotas japonų kalbos žodis (žr. VLKK 2012), tačiau esama daugybė dar neadaptuotų naujųjų japonų kalbos skolinių, kurie neretai yra tradicijų (daugiausia – švenčių: Choyo, Dango, Sekku), aprangos detalių (geta, kandzaši, tabi), meno (kaidan, kaisekis, suisekis) sričių pavadinimai ar žodžiai, pavadinantys kuo išsiskiriančius ar kokioms subkultūroms priklausančius asmenis (beigelhedai, haradžiukai, hikikomoriai), bet, kadangi tai nėra šio straipsnio objektas, minėti ne kulinarijos terminai plačiau nenagrinėjami. Šiame darbe analizuojama dešimt iki 2013 m. balandžio mėn.8 elektroninėje erdvėje ir spaudoje fiksuotų Lietuvoje populiaresnių japonų kulinarijos skolinių (kartu su variantais): fugu, kaisekis, kaisekis-rioris, kombuča, misas, seitanas, surimis, šabu šabu, tempura, tofu. Nagrinėjami naujieji skoliniai yra valgių (fugu, kaisekis-rioris, šabu šabu, tempura, tofu) ir gėrimų (kombuča), mėsos pakaitalų (seitanas, surimis), padažų (miso) ar specifinės vakarienės pavadinimai (kaisekis). Be abejo, šios srities japonų kalbos skolinių esti ir daugiau (atskirai būtų galima tirti netgi ir sušių rūšių pavadinimus chirašis, makis, nigiris, temakis), bet straipsnyje nesiekiama aptarti visų nuolat gausėjančių japonų kulinarijos svetimžodžių. Toliau straipsnyje nagrinėjami naujieji skoliniai aptariami tokia tvarka: kaip antraštinis žodis iškeliamas sulietuvintas (kartais – ir sutampantis su angliška perraša) japonų kalbos skolinys. Jei žodis linksniuojamas, greta 6 2012 m. rugsėjį Kaune netgi surengtas pirmasis sušių festivalis (restoranai.lt). 7 Japoniškus sušio restoranus Lietuvoje linkstama vadinti keliažodžiais pavadinimais, kurių bent vienas dėmenų yra japonų kalbos žodžio angliška perraša sushi, pvz.: Sushi Express, Sushi Sushi, Tom Sushi, Sushi House, Sushi Town, Dao-Sushi, Sushi-Lt, IPU-sushi, Super Sushi, Oti Oti Sushi. 8 Kur teksto paskelbimo data aiški, informacija rašoma skliaustuose, greta šaltinio pavadinimo. Anksčiausiai datuotas šaltinis – 2005 m. Pavyzdžių kalba, išskyrus rašybos, skyrybos ir gramatikos klaidas, netaisyta.
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 133 antraštinio žodžio parašoma kirčiuotė. Įdomu tai, kad visų septynių nagrinėjamų linksniuojamų daiktavardžių kirčiuotė yra antroji, t. y. jų vienaskaitos galininke kirčiuojamas antrasis nuo galo skiemuo yra arba ilgas tvirtagalis (seitãną), arba trumpas (kaisèkį, kaisèkį-riòrį, kombùčą, msą, surmį, tempùrą). Tekstuose, kuriuose esama kulinarijos skolinių, grafiniai ženklai paliekami autentiški, tik patys nagrinėjami žodžiai straipsnio autorės pateiktuose pavyzdžiuose išskiriami paryškintuoju šriftu. Kiekvienas naujasis skolinys aptariamas atskirai, o pabaigoje pateikiamos bendros išvados. Straipsnyje nagrinėjami japonų kalbos skolinių vartosenos ir norminimo polinkiai turėtų padėti orientuotis susidūrus ir su kitais panašiais iš japonų kalbos ateinančiais žodžiais. FUGÙ Fugu yra žuvis (lot. Takifugu niphobles), iš kurios, pašalinus labai nuodingas sudedamąsias dalis, gaminamas delikatesu laikomas patiekalas. Pvz.: Gal ir visos jūrų gėrybės jau pavirtusios tikromis fugu (gana brangiu delikatesu laikoma nuodinga žuvis, kurią reikia labai kruopščiai ir profesionaliai paruošti)? (Vilniaus diena 20110409). Fugu (angl. blowfish) – tai žuvis, kuri savo organizme turi mirtinų nuodų. [...] Dėl to suvalgęs blogai paruoštą fugu žuvį žmogus iškart gaus mirtiną dozę itin stiprių toksinų, kuriems nėra priešnuodžio. Tuo pačiu fugu vardu vadinami ir prabangūs patiekalai iš šios žuvies, kurie, nepaisant rizikos mirtinai apsinuodyti, yra labai populiarūs Japonijoje (balsas.lt 20080923). Iš dešimties šiame straipsnyje nagrinėjamų skolinių vienintelis fugu nei interneto šaltiniuose, nei spausdintuose tekstuose dažniausiai neišskiriamas nei kabutėmis, nei pasviruoju šriftu. Taip yra greičiausiai todėl, kad jo rašyba sutampa su angliška perraša, ir jos nereikia specialiai pritaikyti lietuvių kalbai. Dauguma norminių vyriškosios giminės skolinių, kurių baigmuo -u, nekaitomi ir turi kirčiuotą trumpą galinį skiemenį (plg. DLKG 2006: 82)9. Taigi ir autentiškos rašybos japonų kalbos skolinį fugu, lietuvių kalboje neturintį kitų rašybos variantų, siūloma pripažinti norminiu. 9 Dar plg. su kulinarijos ir įvairių kitų sričių tarptautiniais žodžiais: fondiù, interviù, kakadù, tabù (TŽŽ 2008).
134 KALBOS KULTūRA | 86 KAISÈKIS (2) Kaisekis – tradiciniai japonų pietūs ar vakarienė iš daugelio patiekalų. Šio skolinio variantų yra įvairių. Interneto šaltiniuose pavyko rasti tik viena s kaitos galininką, pvz.: Vakare galima užsisakyti iš daugelio patiekalų sudarytą tradicinę vakarienę – kaisekį (Lietuvos rytas 20120915). Rečiau vartojamų skolinių iš pradžių paprastai ir nelinkstama linksniuoti, todėl ir šio žodžio linksniavimo paradigma kol kas trūktina. Nelinksniuojamas variantas kaiseki dažnesnis, plg.: Japonų virtuvės viršūne laikomas kaiseki (atsiradęs kaip arbatos ceremonijos priedas), kurį sudaro ingredientai, jų apdorojimas, paruošimas ir ceremonija, skirti keliems skirtingiems patiekalams, ir atskleidžiantys subtilų valgymo meną (blog. zigzag.lt 20120417). Smaguris nutarė nusibausti, paragaudamas tradiciško japoniško Kaiseki meniu (smaguris.blogspot.com 20121121). Kaiseki virtuvė yra kildinama iš tradicijos prie žaliosios arbatos pateikti rafinuotus patiekalus svečiams formalių susitikimų metu. Arbatos ceremonija iki šių dienų išlaikė tradicinį senųjų laikų ritualą, tačiau rafinuota kaiseki virtuvė iškilo kaip atskiras kulinarinis reiškinys (Japonų virtuvė. Pažink Japonijos skonį 2012). Atsižvelgus į tai, kad japonų kalbos skoliniams, turintiems baigmenį -i (pvz., onigiri, suši), lietuvinant pridedama galūnė is (onigiris, sušis, plg. VLKK 2012), norminiu variantu siūloma laikyti linksniuojamą žodį kaisekis. KAISÈKIS-RIÒRIS (2) Anglų kalboje skoliniu kaiseki-ryori įvardijamas tik vienas japoniškas patiekalas, kuris, nors ir paprastas, bet prieš arbatos gėrimo ceremoniją patiekiamas labai prabangiai. Tokia reikšme šis naujažodis atėjo į lietuvių kalbą. Čia jo rašyba įvairuoja: kaiseki-riori rašomas su brūkšneliu arba be jo; sekant anglų perraša, antrajame žodyje išlaikoma ilgoji -ykaiseki ryori, nors rašoma ir kaiseki-riori. Šie variantai dažniausiai vartojami be galūninio priebalsio -s, pvz.: Puiki vieta pavakarieniauti (jei pinigai kišenę spaudžia), nes čia senuosiuose pirklių namuose įsikūrę „highend“ restoranai, kurie specializuojasi „kaiseki ryori“ (mytrips.lt 2010 m. spalis).
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 135 Kioto virtuvė peraugo į prabangų Kaiseki-riori, patiekiamą aukšto rango japoniškuose restoranuose, ir nemažą įtaką 19 a. turėjo Prancūzų virtuvė. […] Vienas kaiseki-riori pavyzdžių. Uždengtuose indeliuose yra sriuba ir ryžiai. Kiekvienas indas yra atskiras meno kūrinys (lt.wikipedia.org). Pietausite japonų restorane „Ryokan“, ragausite tradicinį „Kaiseki – riori“ maistą, susipažinsite su feodalinės Japonijos buitimi viešbutyje „Ryokan“ (kelioniuakademija.lt). Lietuvių kalboje brūkšneliu siejami du sintaksiškai lygiaverčiai daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą (žr. VLKK KKB – http://www.vlkk.lt/lit/708). Tai, kad skolinys rašomas ir su brūkšneliu (kaiseki-riori), ir be brūkšnelio (kaiseki ryori), galima paaiškinti tuo, kad ir angliška perraša kartais skiriasi, t. y. vartojamas ir variantas kaiseki-ryori (žr. en.wikipedia.org, openkyoto.com), ir kaiseki ryori (žr. pref.kyoto.jp, kaveyeats.com). Nors, skirtingai nuo daiktavardžio kaiseki, kartais turinčio galūnę -is, vartosenos, dvižodžiai junginiai kaiseki-riori arba kaiseki ryori interneto šaltiniuose iki šiol nefiksuoti su galūne s, adaptuojant minėtą skolinį lietuvių kalboje, siūloma įteisinti naujažodį kaisekis-rioris ir pradėti jį linksniuoti. KOMBUČÀ (2) Kombuča yra raugintas gėrimas iš tam tikrų bakterijų ir grybų, geriamas dėl tariamos naudos sveikatai. Rašytinėje lietuvių kalboje yra du naujojo skolinio vartosenos variantai: a) pagal tarimą sulietuvintas kombuča arba b) ang liška skolinio perraša kombucha, pvz.: a) Kombuča, arba arbatos grybas – fermentuotas arbatos gėrimas. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje, JAV ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybas yra acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Jo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D (lt.wikipedia.org). Žvalumo suteiks puodelis kombučos arbatos – fermentuoto gėrimo (pasazas.lt 20130220). Vakariečiai, gelbėdami mūsų akis ir uosles „kombučą“ pardavinėja supilstytas į įprastus plastikinius butelius, netgi papuoštus dailia etikete. Kam jį pirkti? Pasirodo, „kombuča“ yra nepamainoma sveikos mitybos dalis! (prigauk.lt).
136 KALBOS KULTūRA | 86 b) Gurman’s žalioji arbata su priedais kombucha [antraštė] Tai labai sena plačiai savo gydomosiomis savybėmis žinoma žalioji arbata. Žalioji arbata, žaliųjų citrinų gabaliukai, kombucha (Sveika moteris 2006 m. balandis). Supilti romą, likerį, kombuchą ir spanguolių sultis su keletu ledo gabalėlių į „šeikerį“ ir stipriai suplakti. Supylus į kokteilinę taurę, lengvai pamaišyti (mamosreceptai.lt). Šie variantai net ir tame pačiame tekste gali būti linksniuojami ne visada, plg.: Ši arbata pasižymi stipriu aromatu, išgaunamu iš žaliosios arbatos, kombuchos ir guaranos – vietinių krūmų, augančių prie Amazonės pakrančių, Pietų Amerikoje. [...] Sudėtis: žalioji arbata (68%), citrinžolė, guarana (7%), pipirmėtės, imbieras, natūrali kvapioji medžiaga, šeivamedžio žiedai, juodieji pipirai, džiovintas kombucha gėrimas, citrininė aloyzija (assorti.lt). Gerkite kombuča arbatą [paantraštė] (alfa.lt 20120710). Kartais nelinksniuojamas kulinarijos terminas kombucha rašomas didžiąja raide ir skiriamas grafiškai, t. y. kabutėmis, pvz.: Gaminant „Kombucha“ arbatą, naudojamas vadinamasis „arbatos grybas“ (lrytas.lt 20110615). Pagrindiniu normos variantu siūloma laikyti linksniuojamą naująjį skolinį kombuča. MÌSAS (2) Lietuvių kalbos vartosenoje kol kas funkcionuoja tik nelinksniuojamas fermentuotų sojų pastos pavadinimas miso, kurio forma sutampa su angliška japonų kalbos perraša, pvz.: Miso, kitaip vadinama sojų pasta, gaminama iš sojos pupelių, kurios yra išverdamos, sūdomos, sutrinamos ir tada maišomos su specialiu raugu ir laikomos statinėse, kuriose vyksta fermentacijos procesas (kulinare.lt 20100720). [...] fermentuotų sojos pupelių masė, vadinama miso, padeda pašalinti iš organizmo toksinus, sunkiuosius metalus ir sumažina atominės radiacijos neigiamą poveikį. Miso palengvina pagirias, rūkaliams padeda atsikratyti nikotino. Kasdien nedideliais kiekiais vartojant miso sumažėja tikimybė susirgti kepenų, storosios
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 137 žarnos, skrandžio vėžiu. Miso itin atnaujina gerąją florą žarnyne bei reguliuoja kraujo spaudimą (sakiaivsb.lt 20091130). Miso yra fermentuotų sojų pupelių ir kitų grūdinių kultūrų masė, iš kurios kartu su vakame jūržolėmis ir šitake grybais gaminama tradicinė japonų miso sriuba. Japonai didžiuojasi įvairiomis miso rūšimis, kaip prancūzai didžiuojasi vynais ir sūriais, italai – alyvuogių aliejumi ir makaronais, lietuviai – juoda rugine duona ir midumi. Miso yra japonų kulinarijos pagrindas ir viena iš pagrindinių japonų geros sveikatos ir ilgaamžiškumo priežasčių. Japonai miso sriubą valgo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei bei naudoja ruošdami kitus patiekalus. [...] Dėmesio! Artėja ta akimirka, kai į sriubą keliaus miso! 2–3 šaukštus (arba pagal skonį – žiemą daugiau, pavasarį ir rudenį mažiau, vasarą visai mažai) rudųjų ryžių miso reikia atskiesti sriubos skysčiu atskirame inde ir supilti atgal į sriubą (gyva.lt). Pasitaiko, kad skolinys miso skiriamas kabutėmis, pvz.: [...] sojų pastos sriuba „miso“ su skrudintais baklažanais ir specifiniu žalumynu (mytrips.lt 20120128). Atsižvelgus į tai, kad skoliniams, turintiems nekirčiuotą baigmenį -o (pvz.: isp. burrito, chorizo, it. capuccino, carpaccio), pridedama galūnė -as (žr. VLKK 2012), siūloma vartoti linksniuojamą naująjį skolinį misas10. SEITÃNAS (2) Seitanas yra kviečių glitimas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas. Angliška japonų kalbos skolinio perraša seitan lietuvių kalboje vartojama retai, o jei taip ir rašoma, tai visuomet grafiškai išskiriama kabutėmis, pvz.: Budistų vegetarai virtuvės šefai labai kūrybingi kurdami mėsos pakaitalus, pvz., iš kviečių glitimo „seitan“, sojos „tofu“, agaro ir kitų augalinių produktų (mytrips.lt 20120128). Dažniausiai adaptuotam skoliniui pridedama lietuviška galūnė ir toks žodis linksniuojamas, pvz.: Kokie tie keisti maisto produktai? [...] Seitanas – savo struktūra mėsą primenanti masė, gaunama plaunant kviečių miltus (Lietuvos rytas 20070508). 10 2013 m. gruodį, kai straipsnis jau buvo atiduotas spaudai, pastebėta, kad svetimžodžių atitikmenų sąrašas papildytas ir skoliniu miso, kurio siūlomas atitikmuo misas (žr. VLKK 2013).
138 KALBOS KULTūRA | 86 Seitano kepsnys [antraštė] [...] Supjaustome seitaną plonomis riekelėmis, apkepame aliejuje [...] (svajuke. wordpress.com 20130225). Galūnę as turintį linksniuojamą japonų kalbos skolinį seitanas siūloma pripažinti norminiu. SURÌMIS (2) Surimis – malta žuvies mėsa, paprastai naudojama kaip krabų mėsos pakaitalas. VLKK Konsultacijų banke, remiantis Europos terminų žodyno Eurovoc rekomendacijomis, patariama vartoti kaitomą formą surimis, o produktus iš maltos žuvies mėsos vadinti surimio produktais (VLKK KKB; EV). Semantinis skirtumas tarp naujojo skolinio vienaskaitos ir daugiskaitos formų teoriškai egzistuoja, tačiau vartosenoje tokio polinkio, kai vienaskaita surimis vartojama tik tada, kai kalbama apie žuvies mėsą, o daugiskaita surimiai – vien tik kalbant apie produktus iš žuvies mėsos, nepa stebima, pvz.: [...] surimiai, pagaminti iš I dalyje nurodytų, leidžiamų importuoti žuvininkystės produktų (eur-lex.europa.eu). [...] pagal Protokolo IIa priedą kartu su produktų iš surimių (KN kodas 16042005) kilmės įrodymo dokumentu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad žuvis sudaro ne mažiau kaip 40 % surimių produkto svorio [...] (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L283 20111029). [...] tekstilės produktams ir surimiams [...] (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L127 20110514). Nors naujojo skolinio linksniavimo paradigma trūktina, ištyrus surimio vartoseną, tampa aišku, kad daiktavardžio surimis vienaskaitos linksniai vartojami dažniau nei daugiskaitos (plg. su anksčiau pateiktais daugiskaitos formų pavyzdžiais ir žr. lentelę Naujųjų skolinių kaitymas linksniais), pvz.: Užkandis, pagamintas iš koncentruotų žuvies baltymų, vadinamas surimiu. Praalkę japonai surimio užkandžių randa ir mažiausiuose kioskuose. Tekančios Saulės šalyje pernai viešėję surimio produktų gamybos lyderės „Vičiūnų“ grupės vadovai šiuos itin mėgstamus Azijos šalyse užkandžius sumanė pristatyti ir Europai (Lietuvos rytas 20110903).
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 139 Surimis – tai kruopščiai išvalyta žuvų mėsa, iš kurios pašalinti kaulai, riebalai, o ji pati sutrinama ir paverčiama pasta. [...] Nelygu, kokia žuvis buvo naudojama gaminant surimį, jis gali būti baltos, kreminės, pilkšvos arba rausvos spalvos (Lietuvos rytas 20120908). Surimiui daugiausiai naudojamos nebrangios baltos jūrų žuvys – ledjūrio menkės, stauridė, jūrų lydekos ir panašiai (receptai.iki.lt 20100331). Adaptuotas skolinys jau sunormintas, bet vis dar vartojama ir VLKK Konsultacijų banke neteiktina laikoma nekaitoma forma surimi, pvz.: Visame pasaulyje populiarėja surimi gaminiai. [...] Surimi gaminiai neriebūs, nekaloringi, tačiau neturi biologiškai vertingų medžiagų. Technologinio proceso metu jos žūva, todėl dažnai naudojami kaip komponentai įvairiems patiekalams gaminti. Surimi produktai parduodami švieži ir užšaldyti (vmvt.lt 20130310). [...] terminas „surimi“, skirtas suformuotam žuvies mišiniui pavadinti. Nieko nuostabaus, kad ne kur kitur, o būtent Japonijoje 1973 metais buvo išrastas ir užpatentuotas krabų lazdelių produktas, po kelerių metų pristatytas ir tarptautinei rinkai (e-vici.lt). Surimį dar siūlyta vadinti netikrais jūrų (gėrybių) valgiais, netikromis jūrų gėrybėmis (Šiupienienė 2005: 37), bet vienažodis skolinys patogesnis, todėl ilgesni pavadinimai neprigijo. ŠÀBU ŠÀBU Angliška japonų kalbos skolinio perraša shabu-shabu įvardijamas kartu su padažais patiekiamas japoniškas patiekalas iš plonai supjaustytų mėsos gabaliukų ir daržovių. Lietuvių kalbos interneto šaltiniuose ir spausdintinėje žiniasklaidoje vartojami brūkšneliu bei kitais grafiniais būdais (kabutėmis, didžiosiomis raidėmis) išskiriami variantai shabu-shabu ir syabu-syabu, plg.: Japonų virtuvė yra pristatyta pakankamai išsamiai, tačiau visgi yra patiekalų, apie kuriuos norisi sužinoti daugiau. Vienas iš tokių japoniškų gardėsių yra patiekalas, vadinamas shabu-shabu (syabu-syabu). [...] Japonijoje shabu-shabu išpopuliarėjo antrojoje XX a. pusėje, atidarius restoraną „Suehiro“. Šis restoranas 1955 m. užpatentavo patiekalo pavadinimą. Vėliau valgis paplito po visą pasaulį. Sakoma, kad šiuo metu shabu-shabu restoranus dažnai įkuria nebepraktikuojantys sumo
146 KALBOS KULTūRA | 86 kad nelinksniuojamų svetimų kalbų kilmės daiktavardžių giminė reiškiama sintaksiškai (pagal su daiktavardžiais derinamų žodžių formas), o ne morfologiškai (DLKG 2006: 64), todėl tokių daiktavardžių sintaksinės giminės raiška esti labai įvairi, t. y. skoliniai vartojami ir vyriškąja, ir moteriškąja gimine (DLKG 2006: 49). Bet visų trijų nelinksniuojamų japonų kalbos skolinių (kartu su šaknyje kirčiuojamu šàbu šàbu) gale yra balsis -u, o, esant tokiam baigmeniui, žodžiai vartojami kaip vyriškosios giminės (DLKG 2006: 64). IŠVADOS 1. Naujųjų japonų kalbos kulinarijos skolinių sparčiai daugėja, bet iš tirtų spausdintinės žiniasklaidos ir interneto kalbos pavyzdžių matyti, kad jie ne visuomet pritaikomi prie lietuvių kalbos rašybos ir gramatinės sistemos. 2. Vartosenoje iš visų įvairuojančių formų daugiausia funkcionuoja ne adaptuoti, o autentiškos rašybos (t. y. angliškos perrašos) naujieji japonų kalbos skoliniai. Nesant sulietuvinto skolinių varianto, dažniausiai elgiamasi paprasčiausiai, t. y. žodžiai tiesiog išskiriami grafiškai. 3. Septyni iš dešimties tirtų skolintų daiktavardžių pagal savo gramatinę sandarą gali būti linksniuojami, tačiau vartosenoje visų jų kaitybos paradig ma (dažniausiai dėl ne itin didelio paplitimo) kol kas yra trūktina. 4. Remiantis analizės duomenimis, siūloma kodifikuoti pateiktus naujuosius japonų kalbos skolinius ir jais papildyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintą svetimžodžių atitikmenų sąrašą. ŠALTINIAI DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. EV – Europos žodynas Eurovoc. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/ ev/ev.main> (žiūrėta 20130315). ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Internetinė duomenų bazė. Sud. Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <http://naujazodziai.lki.lt/> (žiūrėta 20130414). TŽŽ 2008: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera.
U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 147 VLKK 2012: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 20121220 patvirtintas svetimžodžių atitikmenų sąrašas su paaiškinimais. Prieiga per internetą: <http:// vlkk.lt/lit/100213> (žiūrėta 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais). VLKK 2013: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 20131128 patvirtintas svetimžodžių atitikmenų sąrašas su papildymais. Prieiga per internetą: <http:// vlkk.lt/lit/100213> (žiūrėta 20131227). VLKK KKB: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/konsultacijos> (žiūrėta 2013 m. kovo mėn.). LITERATūRA Girčienė J., Liutkevičienė D. 2007: Sūrių pavadinimų vartosena ir norma. – Kalbos kultūra 80, 110–122. Girčienė J. 2008: Italų kulinarijos svetimžodžiai. – Kalbos kultūra 81, 192– 204. Keinys S. 2007: Gyvasis skolinių priderinimas ir teikyba. – Žmogus ir žodis 9(1), 70–74. Lanza S. M. 2009: Dėl trijų skolinių iš italų kulinarijos. – Kalbos kultūra 82, 308–316. Leksika 2005: Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Leksika 2013: Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Rudaitienė V., Vitkauskas V. 1998: Vakarų kalbų naujieji skoliniai, Vilnius: Enciklopedija. Šiupienienė A. 2005: Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams, Vilnius: Ciklonas. Valeckienė A. 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 108–128. Vaskelaitė R. 2001: Nelietuviškų nekaitomų žodžių sintaksiniai vaidmenys. – Kalbos kultūra 74, 43–52. Gauta 2013 05 04 Priimta 2013 12 20
148 KALBOS KULTūRA | 86 NEW LOANWORDS OF JAPANESE CUISINE Summary As the Japanese culture is gaining popularity, new loanwords from the Japanese language are paving their way into Lithuanian through the English language, with names of Japanese dishes becoming especially popular. The aim of this article is to provide a more extensive analysis of new loanwords of Japanese cuisine in Lithuania, which have not been previously thoroughly studied, based on synchronic analysis, descriptive and comparative methods and to provide the standardising recommendations for their use. The article analyses ten more popular Japanese cuisine related loanwords (together with their variants) recorded in the electronic domain and the press until April 2013: fugu, kaisekis, kaisekis-rioris, kombuča, misas, seitanas, surimis, šabu šabu, tempura, tofu. The new loanwords have not yet been adapted; their Lithuanian spelling has not been established; therefore, one of the most numerous groups of Japanese loanwords under analysis in the printed media and the Internet language consists of the loanwords of authentic spelling (English transcriptions). A tendency can be observed that the names of loanwords which have not yet been adapted are usually simply distinguished graphically: in bold or italic or using quotation marks. To adapt the loanwords to the Lithuanian spelling and grammar system, it is sought to adapt them morphologically and orthographically; however, it is often the case that if they are adapted orthographically, they are not established morphologically or vice versa: if loanwords are adapted morphologically, they are not adapted orthographically. If attempts are made to adapt words under the morphological system, coincident endings of nouns are maintained, while foreign endings are rejected and replaced with corresponding Lithuanian endings. Most of the borrowed nouns under analysis can be declined by their grammatical structure; however, the declension paradigm of all the nouns under analysis is deficient due to their rather scarce prevalence. Based on analysis data, it is recommended to codify the provided new Japanese loanwords and to add them to the list of equivalents of loanwords approved by the State Commission of the Lithuanian Language. The tendencies of use and standardisation of Japanese loanwords analysed in the article should help to orient oneself after encountering other similar Japanese loanwords. KEYWORDS: new Japanese loanwords, norms of the standard language, actual use, codification. UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius [email protected]