Tarptautinių žodžių vartosenos aktualijos latvių kalboje

124 Kalbos Kul ū a | 86 DZINTRA ŠULCE Liepojos uni e si e as, La ija a p au inių žodžių a osenos aK ualijos la ių Kalboje ESMINIAI ŽODŽIAI: a p au iniai žodžiai, adap acija, a ojimo p oblemos. nea ski iama isų kalbų leksikos dalis y a a p au iniai žodžiai, a ba in e - nacionalizmai. jie isuome sulaukia ypa ingo isuomenės i ypač kalbi- ninkų dėmesio. s aipsnio ikslas – į ai iais a ž ilgiais išanalizuo i naujausius a p au inių žodžių a ojimo polinkius la ių kalboje: jų adap a imą, seman iką, ašybą i nus a y i s a biausius p obleminius a ejus, ku iems a ei yje eikė ų ski - i daugiau dėmesio. e minas a p au inis žodis pap as ai a ojamas pa adin i iš ki ų kalbų pasiskolin am i g ama iškai p ie pasiskolinusios kalbos p i aiky am skoliniui, ku io kilmę iš ki os kalbos (pagal a ski us one inius i / a mo ologinius požymius) su okia kalbos a o ojų dauguma ( ps 2007: 384). Kad a p au inis žodis p i ap ų ku ioje no s kalboje, jis u i bū i adap- uojamas pagal 3 p incipus: 1) one inę adap aciją – p i aikomas p ie konk ečios kalbos one inės i onologinės sis emos; 2) mo ologinę adap aciją – p i aikomas p ie kalbos mo ologinės sis emos, ki aip a ian , įgyja kiek ienai kalbos daliai būdingą mo ologinį į o - minimą; a p au iniai žodžiai imami kai y i, įsilieja į linksnia imo i asmena imo sis emą, no s pasi aiko i nekai omų išimčių, p z.: la . kino, au o, abu, ki i, ī, oajē, komunikē, ampluā, agū, kakao; 3) seman inę adap aciją – s e imžodis pe imamas o iginalo kalboje u- ima eikšme, ačiau pasiskolinusioje kalboje žodžio eikšmė gali kis- i (laua 1981: 127–133). ilgesnį laiką a liekan y imą bu o nus a y i okie pag indiniai p oble- miniai a p au inių žodžių a ojimo la ių kalboje a ejai. d. Šulce. a p au inių žodžių a osenos ak ualijos la ių kalboje 125 1. didžiausi sunkumai susiję su balsių kokybės išlaikymu. esama d e- jopų nuk ypimų nuo no mos: a) ie oj umpojo balsio a iamas il- gasis, p z.: la . kino, adio, albums, a oms, au omobilis, šampanie is, adia o s, mobils, mediji, s abils, iš a iama ne aisyklingai i ašoma il- goji balsė ie oj umposios; b) ie oj ilgojo balsio a iamas umpa- sis, p z.: la . pozīcija, biblio ēka, d āma, mūzika, lomās e s, ga āža, depozī s, iš a iama ne aisyklingai, ie oj ilgosios balsės ašoma a i in- kama umpoji. 2. painiojama balsių kokybė: la . ilaloģija (= iloloģija), aci ons (=ace ons), azioloģija (= azeoloģija), sandeles (=sandales), komendan s (=ko- mandan s), alkahols (=alkohols), enežie is (= enažie is). 3. p aleidžiami balsiai: la . o ģināls (=o iģināls), admins ācija (=admi- nis ācija), kombinzons (=kombinezons). 4. painiojami p iebalsiai, p z.: ie oj c a iama z: licenze (=licence); ie- oj s a iama z: zolīdi (=solīdi), penzija (=pensija); ie oj p iebalsio s a ojamas c: inances (= inanses); kie asis p iebalsis l a iamas minkš- as ļ: šašļiks (=šašliks); ie oj p iebalsio b a iamas p: apsol en s (=ab- sol en s), apsu ds (=absu ds); ie oj p iebalsio h a ojamas g: begemo s (=behemo s). 5. eikė ų a siž elg i į sonan ų a imo kiekybę: sammi s (=sami s), num- mu s (=numu s). 6. painiojami žodžių baigmenys -s i -ss: komiks (=komikss). 7. painiojamos panašiai už ašy ų a p au inių žodžių eikšmės, p z.: la . e ek ī s i e ek īgs, in e esen i i in e esan i, kompe en i i komponen i. 8. p ak iškai išsiaiškin i sunkumai, susiję su als ybinio kalbos cen o la ių kalbos ekspe ų komisijos ( c l eK) naujausių nu a imų laikymusi, nes pas a ieji nepakankamai populia inami. 9. p oblemų kelia i ai, kad adap uojan a p au inius žodžius a si anda a ian ų, p z.: Islande i Īslande, islandieši i īslandieši (nuo 2011 m. bi želio mėn. l eK nu a imu a ojami kaip g e u iniai a ian ai). a ski ų a p au inių žodžių adap a imo i a osenos p oblemų p iežas- čių eikia ieško i kalbos is o ijoje. išei ijoje (palikusioje la iją pe ii pa- saulinį ka ą) o ma osi ki okia a p au inių žodžių adap a imo i ašybos adicija. Šiuos ski umus daugiausia lemia kelios la ijoje į ykdy os kalbos e o mos (1946 i 1957 m., iš dalies šie klausimai eglamen uojami i 1967 bei 1968 m. nu a imuose), ku ios bu o susijusios i su a p au inių žodžių ašyba (s au iņa, Šulce 2009: 76–78). 126 Kalbos Kul ū a | 86 is dėl o kalbos p ak ika odo, kad didžioji dalis ne aisyklingai a oja- mų a p au inių žodžių a si anda dėl nea idumo i pa i šu iniškumo, nes jų ašyba nekin a jau ilgus dešim mečius, p z.: la . šampanie is, lomās e s, ananāss, balzams, kēkss, k ēms, kombinezons, alkoholiskie dzē ieni, ineg e s, sandales, šašliks, albums, kino, adio, ekska a o s, Vene a (s eš ā du ā dnī- ca 1999, 2005, 2008; l pp 1995). didelė dalis la ių kalboje a ojamų a p au inių žodžių y a nekai omi, iš o galima da y i iš adą, kad a ėję į la ių kalbą jie nebu o adap uo i, p z.: la . kino, adio, kakao, okoko, komunikē, kapučīno, ki i, ampluā, agū, au o, lo o, mo o, kakadu. lie u iai su didžiąja a p au inių žodžių dalimi susi a kė sėkmingiau i juos isiškai p i aikė p ie lie u ių kalbos g ama- inės sis emos, p z.: lie . knas, kaka à, ãdijas, okòkas, komunikã as, kapučnas, sùšis, eũ as. no s esama i panašumų – kai ku ie a p au iniai žodžiai liko nekai omi i lie u ių kalboje, p z.: žabò, abù, sòlo, oj, me ò, a elj. Kalbos a osenoje dažnai painiojamos a p au inių žodžių eikšmės. eikia pasaky i, kad sunkumų kelia ne ik pa ys naujausi a p au iniai žo- džiai, be i ie, ku ie kalboje adiciškai jau įsi i inę ilgiau nei kele ą dešim mečių. Ka ais enka susidu i su pa adoksais, kai i pa ys kalbinin- kai ge ai nesup an a sa o moksliniuose da buose a ojamų a p au inių žodžių eikšmių, p z.: la iškai Pa o, ka šī g āma a i uz aks ī a, pi mkā jāpa eicas isiem iem ilologiem un alodniekiem manā mūžā, ku i gadu gai ā apliecinājuši […] (s elē ica-ošiņa 2011: 11). lie u iškai Už ai, kad ši knyga bu o pa ašy a, isų pi ma eikė ų padė- ko i isiems mano gy enime su ik iems ilologams i kalbininkams, ku ie bėgan me- ams pa i ino [...]. plg. apib ėž is: Filologija – lo . ilologia < g . philologia – meilė žodžiui – isuma, ku ią suda o kalbo y a, li e a ū ologija i au osaka, i ilologas – g . philologos – ilologijos specialis as (s eš ā du ā dnīca 2008: 256). adinasi, ilologijos e minas apima i kalbininko esp. ling is o są oką, odėl eks e pa eikiama pe eklinė in o macija. oks aiškinimas pa eikiamas i ki uose a p au inių žodžių žodynuose (s eš ā du ā dnīca 1999: 223; ilus ē ā s eš ā du ā d- nīca 2005: 227). analizuojamoji medžiaga odo, kad a p au inių žodžių a ojama ne- p opo cingai daug, juolab kad la ių kalboje esama jų sinonimų. Kasdie- nėje p ak ikoje a p au iniai žodžiai dažniausiai apsunkina in o macijos d. Šulce. a p au inių žodžių a osenos ak ualijos la ių kalboje 127 įsisa inimą, no s, be abejo, y a s ičių, ku a p au iniai žodžiai eikalingi. a i inkamas in e nacionalizmas sup an amas į ai iose kalbose, ačiau ne mokslo da buose eikė ų eng i a o i pe nelyg daug a p au inių žodžių. skai omuose eks uose ka ais min is eiškiama be eik ien a ne ien a p au iniais žodžiais (pe e 2008: 17), p z.: la iškai Tomē H. M. Encensbe ge a li e ā ajā epis ēmā mode nās poē ikas ele an ie elemen i o ganiski iekļaujas kopējā s uk ū ā – mūsu laikme ā ie a aisa an āziju, ā piešķi o „empī iskajām ē ībām“ jaunu kapaci ā i un sniedzo plašas „labi in iskas“ iespējas. [...] Mācība pa mode nisma opoloģisko aks u u H. M. Encensbe ge am no- zīmē pa adigmas o ien ācijas un dezo ien ācijas dialek iku (Kas iņš, belozjo o a 2013: 144). lie u iškai Tačiau H. M. Enzensbe ge io li e a ū os epis emoje ele an iniai mo- de niosios poe ikos elemen ai o ganiškai įsilieja į bend ą s uk ū ą – mūsų laikais jie išlais ina an aziją, aip „empi inėms e ybėms“ p iski iami nauji gebėjimai i su eikia- mos plačios „labi in iškos“ galimybės. [...] Mokymas apie opologinį mode nizmo pobū- dį H. M. Enzensbe ge iui eiškia pa adigmos o ien acijos i dezo ien acijos dialek iką. a liekan y imą numa y a a lik i apklausą apie daba inių a p au inių žodžių a ojimą, bu o pa eng i klausimynai lie u ių i la ių kalbomis, ačiau juos užpildė palygin i nedaug esponden ų. Šiuo me u apdo o i a - sakymai odo ik bend uosius polinkius, jie negali išsamiai a spindė i po- žiū io į iškel as p oblemas (anke as la ių kalba užpildė 47 esponden ai, lie u ių – 29 – daugiausia s uden ai i dės y ojai (susiję su ilologija). y- imo au o ė mano, kad bū ų pe spek y u ikslingai lygin i a p au inių žodžių adap a imą i a ojimą la ių i lie u ių kalboje, aip pa išplės i pa eng os pi minės anke os klausimų apim į. Klausimynas la ių kalba bu o pla esnio pobūdžio, klausimuose bu o keliama į ai i ema ika, p z.: bu o ei aujamasi apie k i e ijus, ku iais em- damiesi kalbos a o ojai a ski ia s e imžodžius nuo pa eldė ų žodžių; a a k eipiamas dėmesys į s e im a džių ašybos naujo es; kokiuose šal iniuo- se ieškoma in o macijos apie s e imžodžių a ojimo sunkumus; p ašy a pa eik i konk ečių s e imžodžių a ojimo pa yzdžių i pasiūlymų, kaip ge iau įsisa in i a p au inius žodžius la ių kalboje. esponden ų iš lie u os bu o ei aujamasi, a jie a k eipia dėmesį į s e imžodžių adap a imo i ašybos naujo es; ku į iš pa eik ų s e imžodžių a ian ų a oja kasdieniame gy enime; a enka susidu i su s e imžodžių a ojimo i (a ) ašybos p oblemomis, aip pa bu o mėgin a išsiaiškin i požiū į į a p au inių žodžių a ojimą lie u ių kalboje. pa eik uose a sakymuose esponden ai dažniausiai pab ėžė, kad šiais lai- kais be a p au inių žodžių išsi e s i negalima, ačiau eikė ų ski i daugiau 128 Kalbos Kul ū a | 86 dėmesio jų adap a imui, ašybai i a osenai. ne eikė ų a p au iniais žo- džiais apsunkin i eks ų, jei min į galima iš eikš i ki ais, . y. gim osios kalbos, žodžiais. abiejų kalbų a o ojai siūlo pe nelyg nesiža ė i angliciz- mais, ku ie daba a ėjo į madą ( ie oj bu usių usiškų i okiškų žodžių). is dėl o ne eikė ų la iškų (a lie u iškų) sp endimų ieško i ais a ejais, kai a p au iniai žodžiai skamba ge iau nei sa os kalbos žodžiai, o p i ai- ky i pas a uosius nė a leng a. daugiau dėmesio a p au inių žodžių ašybai i aisyklingam a ojimui u i bū i ski iama į ai iose įs aigose i žiniasklai- dos p iemonėse, be o, eikė ų labiau populia in i kalbos komisijų p iim us nu a imus dėl a p au inių žodžių a ojimo. Kalbos a o ojai ne isuome seka kalbos pakei imus, odėl kasdienėje kalboje a oja senąjį įp as ą a- ian ą. a p au inių žodžių, jau įsi i inusių kalboje, ne eikė ų keis i. lie u ių i la ių kalbose dažniau a ojami a p au iniai žodžiai kau- piami a p au inių žodžių žodynuose, nu odan kalbą, iš ku ios jie kilę, eikšmės aiškinimą i a ojimo speci iką konk ečioje pasiskolinusioje kal- boje. Minė ini pas a aisiais me ais lie u oje išleis i a p au inių žodžių žodynai: Ta p au inių žodžių žodynas (2001, 2007, 2008), la ijoje – S eš ā du ā d nīca (1999, 2005, 2008). Kalbos klausimus lie u oje nuola sp endžia als ybinė lie u ių kalbos komisija, la ijoje – als ybinio kal- bos cen o la ių kalbos ekspe ų komisija (in e ne o iš ekliai pa eikiami li e a ū os i šal inių są aše). su naujausiais la ių kalbos y imais i ekomendacijomis galima susipa- žin i i s aipsnių inkinyje Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi (2005–2013). Kai ku ie iš jų u i i papildomą kalbos konsul acijų sky ių, iš ku io aiškiai ma y i, kad a p au iniai žodžiai kalbos a o ojams is da kelia sunkumų, odėl am eikė ų ski i daugiau dėmesio. a liekan y imą bu o įsi ikin a, kad didelę eikšmę aiškinan is ūpimus klausimus u i la ių kalbos agen- ū a, eikian i kalbos konsul acijas aš u i žodžiu. a lik as y imas da ka ą pa i ina, kad isuomenė u i bū i ge iau supažindin a su a p au inių žodžių adap a imo i ašybos naujo ėmis: ai paska in ų žmones aisyklingai ašy i i a o i a p au inius žodžius i kas- dienėje aplinkoje. analizuo a medžiaga odo, kad a p au inių žodžių adap- a imo, ašybos i a ojimo p oblemų bus isada (ne ik la ių i lie u ių kalbose), odėl kiek ienas žodis u ė ų bū i nag inėjamas a ski ai i konk e- čiu a eju p iimamas inkamiausias sp endimas. apž elg oji ema y a i bus i in ak uali globalizacijos i ak y ios mig acijos amžiuje, aigi eikalingi išsamesni lie u ių i la ių kalbų a p au inių žodžių y imai. d. Šulce. a p au inių žodžių a osenos ak ualijos la ių kalboje 129 li e a ū a Ilus ē ā s eš ā du ā dnīca 2005: īga: a o s. Kas iņš j., belozjo o a l. 2013: Hansa Magnusa encensbe ge a li e ā- ā epis ēma. – Ak uālas p oblēmas li e a ū as zinā nē. aks u k ājums 18, liepāja: liepa, 139–145. l pp 1995: La iešu alodas pa eiz aks ības un pa eiz unas ā dnīca, īga: a o s. Laua a. 1981: La iešu leksikoloģija, īga: Z aigzne. pe e b. 2008: ēl eiz pa ne eiksmēm zinā nisko aks u alodā. – Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi 3, īga: lu akadēmiskais apgāds, 13–19. s au iņa ., Šulce dz. 2009: La iešu alodas pa eiz una un pa eiz aks- ība, īga: aKa. s elē ica-ošiņa d. 2011: Kāpēc mēs g ibam, lai aloda i pa eiza: ieska s p esk ip ī isma ēs u ē, eo ijā un p aksē, īga: lu la iešu alodas ins i ū s. S eš ā du ā dnīca 2008: īga: a o s. S eš ā du ā dnīca 1999: īga: juma a. Valodas p akse: ē ojumi un ie eikumi 2005–2013: īga: la iešu alodas ins i ū s. ps 2007: Valodniecības pama e minu skaid ojošā ā dnīca, īga: la iešu alodas ins i ū s. La iešu alodas aģen ū a, īga: la iešu alodas aģen ū a. p ieiga pe in e - ne ą: <h p://www. aloda.l /> (žiū ė a 2013 m. spalio 9 d.). La iešu alodas ekspe u komisijas lēmumi, īga: als s alodas cen s. p ieiga pe in e ne ą: <h p://www. c.go .l /ad an agecms/l /komisijas/lemumi. h ml> (žiū ė a 2013 m. spalio 11 d.). Vals s alodas cen a La iešu alodas ekspe u komisija, īga: als s alodas cen s. p ieiga pe in e ne ą: <h p://www. c.go .l /ad an agecms/l / komisijas/l ek.h ml> (žiū ė a 2013 m. ugsėjo 17 d.). Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. p ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /> (žiū- ė a 2013 m. ugsėjo 12 d.). Gau a 2013 11 12 p iim a 2013 12 20 opical issues oF usinG Fo eiGn Wo ds in He la ian lanGuaGe Summa y nowadays, he e m ‘ o eign wo d’ is gene ally used in he ollowing meaning: a wo d bo owed om ano he language and g amma ically adap ed o he sys em o he ecipien language, he o eign o igin o which (acco ding o ce ain pho- 130 Kalbos Kul ū a | 86 ne ic and/o mo phological cha ac e is ics) is pe cei ed by he majo i y o e- cipien language use s. in o de o ep oduce a o eign wo d in a di e en language, i is assimila ed on he basis o h ee p inciples: 1) phone ic assimila ion; 2) mo phological assimila ion; 3) seman ic assimila ion – he bo owing keeps he o iginal meaning, bu he meaning in he ecipien language can change. he mos equen ly used o eign wo ds in a language a e usually compiled in dic iona ies o o eign wo ds indica ing he o iginal language, gi ing explana- ion o he meaning and he speci ic ea u es o hei usage in he co esponding ecipien language. a p esen , he la es issues o o eign language dic iona ies published in la ia a e (1999, 2005, 2008), which gi e he use an oppo uni y o check he spelling o o eign wo ds and hei meaning. he e minology com- mission and la ian language expe commission a e he bodies ha egula ly make decisions on ep oduc ion and spelling o o eign wo ds. he e a e also such dic iona ies in he li huanian language – Ta p au inių žodžių žodynas (2007, 2008, 2010); hey a e also a ailable on he in e ne , o example, h p://www. zodziai.l /, h p://www. zz.l / and o he s; decisions on he mos impo an o eign wo d usage issues a e aken by he li huanian s a e language commission ( als ybinė lie u ių kalbos komisija). li huanian linguis s (like in la ia) a e wo - ied abou he apid in low o anglicisms in o he language. in la ian a la ge pa o o eign wo ds a e indeclinable, and hence we can asse ha hey we e once no su icien ly adap ed o he la ian language, o example, kino, adio, kakao, okoko, komunikē, kapučīno, ki i, ampluā, agū, au o, lo o, mo o, ei o. by con as , li huanians ha e mo e success ully managed mos o hese wo ds and ha e ully adap ed hem o he li huanian g amma sys em, o example, kinas, kaka a, adijas, okokas, komunika as, kapučinas, eu as. he analysed ma e ial shows ha he e will always be di icul ies in ep oduc- ing o eign wo ds, hei spelling and usage (no only in he la ian language); hey should be iewed om a ious aspec s and he mos app op ia e decisions should be made in any gi en si ua ion. KEYWORDS: o eign wo ds, assimila ion o o eign wo ds, con empo a y p oblems o he use o o eign wo ds. dZin a Šulce liepājas uni e si ā e Kū mājas p ospek s 13, l -3401 liepāja [email p o ec ed]