Piniginių vienetų pavadinimų atrankos „Bendrinės lietuvių kalbos žodynui“ kriterijai

AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas PINIGINIŲ VIENETŲ PAVADINIMŲ ATRANKOS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI KRITERIJAI1 ESMINIAI ŽODŽIAI: piniginis vienetas, žodynas, žodžių atranka, norminimas, kirčiavimas, gramatinės formos. ĮVADINĖS PASTABOS Šiuo metu pasaulyje yra apie šimtas pačių įvairiausių valiutų. Vienos iš jų padeda užtikrinti pasaulinės ekonomikos funkcionavimą, lemia finansinį ir ekonominį stabilumą, kitos – pavienių valstybių valiutos, naudojamos mažesnės grupės žmonių. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje po politinių pertvarkų daugelio šalių piniginiai vienetai keitėsi. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir vėliau įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES) atsivėrė naujų perspektyvų ir galimybių. Į visus šiuos pokyčius būtina atsižvelgti pateikiant piniginių vienetų pavadinimus Bendrinės lietuvių kalbos žodynui (toliau – BŽ). Be to, reikėtų atidžiai peržiūrėti ir senųjų valiutų pavadinimus, nes jų dar gausu knygose, internete. Šio straipsnio tikslas – aptarti piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijus BŽ, apžvelgti kelių piniginių vienetų pavadinimų formų varijavimą įvairiuose šaltiniuose. PINIGINIŲ VIENETŲ PAVADINIMŲ SĄRAŠAI Vieną iš pirmųjų bandymų Lietuvoje aprašyti įvairių šalių piniginių vienetų pavadinimus rasime Rusiškai lietuviškame ekonomikos terminų žodyne (1966). 1 Už vertingas pastabas ir pagalbą autorė nuoširdžiai dėkoja dr. Daivai Murmulaitytei. Kartu su kolege rinkta medžiaga, analizuoti piniginių vienetų pavadinimai, jų atranka BŽ. Šiame Kalbos kultūros numeryje ta pačia tema išspausdintas dr. D. Murmulaitytės straipsnis „Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra“. 76 KALBOS KULTŪRA | 86 Jame pateikiami daugelio XX a. II pusėje naudotų piniginių vienetų pavadinimai. Pirmiausia pateikiamas piniginio vieneto pavadinimas rusų kalba, lietuviškas vertimas ir lietuviškai aprašoma, kur ši valiuta naudojama. Piniginių vienetų pavadinimai žodyne nekirčiuojami, pvz.: „риал rialas (1. Irako piniginio vieneto 1/5; 2. Irano piniginis vienetas = 100 dinarų; 3. Saudo Arabijos piniginis vienetas = 20 kioršų; 4. Jemeno piniginis vienetas)“ (RLETŽ 1966). Piniginių vienetų pavadinimus nagrinėjo Kazimieras Eigiminas ir Kazimieras Gaivenis straipsnyje „Piniginių vienetų pavadinimai“ (1968: 65–69). Autoriai rašo apie piniginių vienetų pavadinimų transkribavimo, vertimo į lietuvių kalbą problemas. Pabrėžiama, kad tie valiutų pavadinimai įvairuoja. Šiame straipsnyje pateikiamos lentelės, kuriose surašyti įvairių šalių piniginių vienetų ir jų smulkesniųjų dalių (paprastai 1/100) pavadinimai. Visi pavadinimai sukirčiuoti, tačiau kirčiuotės nenurodomos. Straipsniu siekta parodyti, kaip įvairuoja kai kurios piniginių vienetų pavadinimų formos, ir pateikti to meto piniginių vienetų pavadinimų sąrašą, pvz.: Airija svāras šilingas (20)2 peñšas (240) fártingas (960) Kinija juānis cziāo (mao) (10), fínis Antano Buračo Pasaulio valiutų ir monetų žinyne (numizmatikos terminai, pinigų kodai, grynis) (1999) pateikiami atskirų pasaulio šalių to meto ir buvę pagrindiniai ir smulkieji piniginių vienetų pavadinimai. Iš viso žinyne pateikta daugiau nei 1300 terminų. Jie sudėti abėcėlės tvarka, terminai sukirčiuoti, tačiau kirčiuotės nenurodomos. Pateikiamas termino atitikmuo anglų kalba ir nurodoma jo reikšmė ar reikšmės, pvz.: stotinka 1. Stotinka, pl. -i 2. Stotin(ov) 1. Bulgarijos sm. moneta, lygi 1/100 levo; 2. Slovenijos moneta, lygi 1/100 tolaro Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Terminologijos pakomisė 2001 m. pabaigoje Muitinės departamento prašymu apsvarstė Pasaulio šalių ir teritorijų valiutų registre vartojamus valiutų pavadinimus. Pagal pakomisės pastabas pataisytas registras buvo patvirtintas tais pačiais 2 „Kai smulkesnė pagrindinio piniginio vieneto dalis ne 1/100, tada skliaustuose nurodoma, kiek tų smulkesnių vienetų sudaro pagrindinį vienetą.“ (Eigminas, Gaivenis 1968: 66). A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 77 metais, papildytas 2008 m. Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąraše nurodomas oficialus šalies ar teritorijos pavadinimas (abėcėlės tvarka), valiutos pavadinimas ir kodas, pvz.: Airija Euras EUR Kinijos Liaudies Respublika Ženminbi juanis CNY Kaip matyti, šiame sąraše valiutų pavadinimai nekirčiuojami, nenurodomi smulkieji piniginiai vienetai. VLKK Konsultacijų banke rašoma, kad šiame sąraše neatsižvelgta į kai kuriuos pakomisės siūlymus, pvz.: Latvijos valiutą vadinti latu (sąraše – Latvijos latas), Lietuvos valiutą vadinti litu (sąraše – Lietuvos litas). Pakomisė savo siūlymus argumentuoja, kad nėra daugiau šalių, turinčių latus ar litus (žr. VLKK KB). Suvienodinti dažnai skirtingai sudaromus piniginių vienetų pavadinimų sąrašus ir praktinį jų vartojimą siekta internetiniame leidinyje Europa. Institucijų leidinių rengimo vadovas A5 priede (A5). Šiame sąraše pateikiami trumpasis ir ilgasis šalies pavadinimai, nurodoma sostinė (administracinis centras), gyventojo, gyvenančio toje šalyje pavadinimas, iš šalies pavadinimo padarytas būdvardis (nurodantis požymį), tos šalies valiutos, jos ISO kodas bei smulkusis piniginis vienetas. Tai išsamus ir nuolat atnaujinamas valiutų sąrašas3. Juo siekiama suvienodinti dažnai skirtingai sudaromus pavadinimų sąrašus ir praktinį jų vartojimą. Žodžiai sąraše nekirčiuojami, pvz.: Airija Airija IE Dublinas airis, -ė airiškas, -a euro EUR centas Kinija Kinijos Liaudies Respublika CN Pekinas kinas, -ė kiniškas, -a ženminbi juanis CNY dziao (10) fenas (100) Visuose aptartuose piniginių vienetų pavadinimų sąrašuose duodamas tik piniginio vieneto pavadinimas (išskyrus Buračą [1999]), nėra iliustracinių sakinių. Kai kur valiutos pavadinimas kirčiuojamas, bet kirčiuotė nė viename sąraše nenurodoma. Pažymima, kad piniginių vienetų pavadinimų formos įvairuoja, mėginama jas vienodinti, tačiau ši problema yra išlikusi iki šių dienų. Per tą laiką daugelio šalių valiutos keitėsi, todėl ne visi šiuose sąrašuose esantys piniginių vienetų pavadinimai atitinka dabartinę vartoseną. 3 Straipsnyje pateikti pavyzdžiai šiame sąraše atnaujinti 2013 07 25. 78 KALBOS KULTŪRA | 86 SIŪLOMI PINIGINIŲ VIENETŲ PAVADINIMŲ ATRANKOS KRITERIJAI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI4 Rengiant BŽ „daug dėmesio skiriama žodžių atrankai ir reikšmių pateikimui“ (Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205). Į žodyną dedami tik taisyklingi ir dabartinėje vartosenoje vartojami žodžiai, todėl straipsnyje svarbu nustatyti aiškius leksinės semantinės piniginių vienetų pavadinimų grupės5 galimus atrankos kriterijus. Dauguma piniginių vienetų atrankos kriterijų yra susiję su šalies pasirinkimu (ES valstybė, buvusi Sovietų Sąjungos valstybė ir t. t.). Pasitaiko nemažai atvejų, kai ta pati šalis atitinka ne vieną, o kelis kriterijus, pvz., Rusija: ES gretima valstybė, buvusi Sovietų Sąjungos respublika ir t. t. Tokiu atveju straipsnyje pateikiama ta pati informacija prie skirtingų kriterijų. Taip paprasčiau atrinkti piniginių vienetų pavadinimus BŽ. Prie įvairių kriterijų besikartojančios šalys rodo, kad jų piniginių vienetų pavadinimai ir dabartinėje vartosenoje gali būti labiau paplitę. 1. Europos Sąjungos šalių piniginių vienetų pavadinimai 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, Lietuva tapo viena iš dvidešimt aštuonių Europos šalių sąjungos nare. Aštuoniolika ES šalių (Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vokietija) turi įsivedusios bendrą ES valiutą – eurą. Šešios šalys eurą įsivesti planuoja (Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Vengrija), o neplanuoja įsivesti Danija, Jungtinė Karalystė, Švedija. Į BŽ 4 Dr. D. Murmulaitytės, pasiūliusios imtis šios temos, nuomone, pirmiausia apsibrėžtina šalių, kurių piniginių vienetų pavadinimus reikėtų pateikti BŽ, grupė. Šalis galima būtų atrinkti pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 1) ES šalys; 2) ES kaimynės, nepriklausančios ES; šalys, artimos ES šalims ar susijusios su jomis; 3) NVS (buv. sovietinės respublikos); 4) ekonomiškai stiprios valstybės (Kinija, Japonija, Amerika, Kanada, Izraelis...); 5) šalys, kur daug lietuvių emigrantų (Ispanija, Anglija, Brazilija...); 6) turizmo šalys (Turkija...). Nepamirštini Lietuvai svarbūs istoriniai pinigų pavadinimai (grašis, skatikas ir kt.). Vieną kitą pinigo pavadinimą BŽ reikėtų pateikti dėl to, kad jis yra ar gali būti painiojamas su panašiai skambančiu (plg. erė (Danija, Norvegija, Švedija) ir eirė (Islandija)), nors šalis, kurioje tas pinigas naudojamas, ir neatitinka minėtų kriterijų. Be abejonės, įtraukti į BŽ tam tikrą piniginio vieneto pavadinimą ar ne, turėtų lemti pakankamai dažna jo vartosena. Retai vartojami žodžiai, net ir atitinkantys pasirinktus atrankos kriterijus, į BŽ nedėtini. Šiame straipsnyje remiamasi dr. D. Murmulaitytės pasiūlyta klasifikacija. 5 BŽ rašomas ir redaguojamas leksinėmis semantinėmis grupėmis (plačiau žr. Liutkevičienė 2006: 9, Liutkevičienė 2010: 141). A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 79 siūloma dėti ir iki euro buvusių pagrindinių piniginių vienetų pavadinimus ir jų smulkiuosius vienetus (ppr. 1/100), pvz.: Prancūzijos frankas ir santimas, Vokietijos markė ir pfeningas ir t. t.6 ES šalių piniginių vienetų pavadinimai pateikiami pirmoje lentelėje7. 1 LENTELĖ. Europos Sąjungos šalių piniginių vienetų pavadinimai Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas Pagrindinis piniginis vienetas (iki euro) Smulkusis piniginis vienetas (iki euro) 1. Airija eũras (2) cẽntas (2) svãras (2) pẽnsas (2) 2. Austrija eũras (2) cẽntas (2) šìlingas (1) grãšis (2) 3. Belgija eũras (2) cẽntas (2) fránkas (1) santìmas (2) 4. Bulgarija lèvas (2) stotìñka (1) 5. Čekija kronà (2) hãleris8 (1) 6. Danija kronà (2) èrè (2) 7. Estija eũras (2) cẽntas (2) kronà (2) cẽntas (2) 8. Graikija eũras (2) cẽntas (2) drachmà (2) leptà (2) 9. Ispanija eũras (2) cẽntas (2) pesetà (2) sentìmas (2) 10. Italija eũras (2) cẽntas (2) lirà (2) čentèzimas (1) 11. Jungtinė Karalystė svãras (2) stèrlìngų (1) pẽnsas (2) 12. Kipras eũras (2) cẽntas (2) svãras (2) cẽntas (2) 13. Kroatija kunà (4) lipà9 6 Rašant žodyninį straipsnį BŽ antraštiniu žodžiu galėtų būti nurodomas ne sudėtinis pavadinimas, o vienžodis pvz.: markė (ne Vokietijos markė), krona (ne Danijos krona) ir t. t. Piniginio vieneto pavadinimo apibrėžtyje būtų nurodoma, kur šis piniginis vienetas yra / buvo naudojamas ir pan. Rašant žodyninius straipsnius BŽ, sudėtinių pavadinimų vartosena galėtų atsispindėti iliustraciniuose sakiniuose. 7 Straipsnyje visi piniginių vienetų pavadinimai kirčiuojami, nurodoma kirčiuotė (jeigu kirčiavimo norma yra nustatyta). Lentelėse nurodytos šalys ir jų piniginių vienetų pavadinimai gali kartotis, jeigu tos šalies piniginis vienetas atitinka ne vieną, o kelis kriterijus. 8 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 9 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 80 KALBOS KULTŪRA | 86 Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas Pagrindinis piniginis vienetas (iki euro) Smulkusis piniginis vienetas (iki euro) 14. Latvija eūras (2) cẽntas (2) làtas (2) santìmas (2) 15. Lenkija zlòtas (2) grãšis (2) 16. Lichtenšteinas fránkas (1) vokiškai – rapenas10 prancūziškai – santimas (2) itališkai – čentėžimas (1) 17. Lietuva litas (2) cẽntas (2) 18. Liuksemburgas eūras (2) cẽntas (2) fránkas (1) santìmas (2) 19. Malta eūras (2) cẽntas (2) lirà (2) ceñtas (2) 20. Nyderlandai eūras (2) cẽntas (2) gùldenas (1) ceñtas (2) 21. Portugalija eūras (2) cẽntas (2) eskùdas (2) sentàvas (2) 22. Prancūzija eūras (2) cẽntas (2) fránkas (1) santìmas (2) 23. Rumunija lėja (1) bãnis (2) 24. Slovakija eūras (2) cẽntas (2) kronà (2) hãleris (1) 25. Slovėnija eūras (2) cẽntas (2) tolàras (2) stotinka (1) 26. Suomija eūras (2) cẽntas (2) márkė (1) peñsas (2) 27. Švedija kronà (2) èrė (2) (iki 2011 m.) 28. Vengrija fòrintas (1) fìleris (1) 29. Vokietija eūras (2) cẽntas (2) márkė (1) pfèningas (1) 10 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 81 2. Nepriklausančių ES gretimų valstybių piniginių vienetų pavadinimai ES valstybės glaudžiai bendradarbiauja su gretimomis valstybėmis. Tarp šių valstybių plėtojami ne tik prekybos ryšiai, bet jos aktyviai bendradarbiauja ir energetikos, transporto ir kitose srityse. Be to, kai kurios ES gretimos valstybės yra ir kandidatės į ES, tad ateityje jų piniginių vienetų pavadinimai gali keistis. Nepriklausančių ES gretimų valstybių piniginių vienetų pavadinimai pateikti 2 lentelėje. 2 LENTELĖ. Nepriklausančių ES gretimų valstybių piniginių vienetų pavadinimai11 Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 1. Albanija lėkas (2) kindàras (2) 2. Alžyras dinàras (2) sentimas (2) 3. Armėnija drãmas (2) lumà12 (2) 4. Azerbaidžanas manãtas (2) gəpikas13 (1) 5. Baltarusija rùblis (2) nėra 6. Bosnija ir Hercegovina márkė (1) pfèningas / pfenigas / fenigas14 (1) 7. Egiptas svãras (2) piãstras (2) 8. Islandija kronà (2) eìrė (2) 9. Izraelis šèkelis (1) agorà (2) 10. Gruzija lãris (2) tètris (2) 11. Jordanija dinàras (2) piãstras (2) 12. Juodkalnija eũras (2) ceñtas (2) 11 ES gretimų valstybių sąrašas sudarytas remiantis Europos kaimynystės politika http://ec.europa.eu (žiūrėta 2013 11 23). Narių, kandidačių į ES, sąrašas sudarytas remiantis informacija http://europa.eu (žiūrėta 2013 11 23). 12 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 13 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 14 Žodžio formos įvairuoja. 82 KALBOS KULTŪRA | 86 Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 13. Kosovas eūras (2) ceñtas (2) 14. Libanas svãras (2) piãstras (2) 15. Libija dinãras (1) dirhãmas (2) 16. Makedonija denãras (2) denas / denė15 17. Marokas dirhãmas (2) santìmas (2) 18. Moldova lėja (1) bãnis (2) 19. Norvegija kronà (2) èrė (2) 20. Palestina šèkèlis (1) agorà (2) 21. Serbija dinãras (2) parà (2) 22. Sirija svãras (2) piãstras (2) 23. Šveicarija fránkas (1) vokiškai – rãpenas prancūziškai – santìmas (2) itališkai – čentèzimas (1) 24. Tunisas dinãras (1) miljèmas (2) / milimas16 25. Turkija lirà (2) kurùšas (2) 26. Ukraina grìvina (1) kapeikà (2) 3. Buvusių Sovietų Sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai Lietuva buvo viena iš penkiolikos Sovietų Sąjungos respublikų nuo 1940 iki 1990 m. Tai gana ilgas laikotarpis, per kurį tarp šios sąjungos respublikų susiformavo ilgalaikiai prekybiniai, politiniai ir kt. santykiai. Žinoma, ne su visomis šalimis glaudžiai bendradarbiaujama šiuo metu, tačiau straipsnyje siekiama kuo išsamiau aptarti pasirinktus kriterijus, todėl 3 lentelėje pateikiami visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai. 15 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota, žodžio formos įvairuoja. 16 Žodžio formos įvairuoja. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 83 3 LENTELĖ. Buvusių Sovietų Sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 1. Armėnija drãmas (2) lumà 2. Azerbaidžanas manãtas (2) gèpikas 3. Baltarusija rùblis (2) nẽra 4. Estija eũras (2) ceñtas (2) 5. Gruzija lãris (2) tètris (2) 6. Kazachstanas teñgė (2) tijìnas / tij nà17 7. Kirgizija sòmas (2) tijìnas / tij nà 8. Latvija eũras (2) ceñtas (2) 9. Lietuva lìtas (2) ceñtas (2) 10. Moldova lė́ja (1) bãnis (2) 11. Rusija rùblis (2) kapeikà (2) 12. Tadžikistanas somònis () diramas18 13. Turkmėnistanas manãtas (2) teñgė (2) 14. Ukraina grìvina (1) kapeikà (2) 15. Uzbekistanas sùmas19 tijìnas / tij nà 4. Ekonomiškai stiprių, didelių valstybių piniginių vienetų pavadinimai Sparčiai besivystančiame pasaulyje vyrauja ekonomiškai stiprios valstybės (pvz.: JAV, Japonija), iškyla ir naujų ekonomiškai stiprių šalių (pvz.: Kinija, Indija). Šiose šalyse sukuriama daugiausia prekių ir paslaugų, kurios eksportuojamos po visą pasaulį, todėl BŽ siūloma įtraukti jų piniginių vienetų pavadinimus (žr. 4 lentelę). 17 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota, žodžio formos įvairuoja (tijinų – VLE IX; tijinas – A5; tijna – Buračas 1999). 18 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 19 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 84 KALBOS KULTŪRA | 86 4 LENTELĖ. Ekonomiškai stiprių, didelių valstybių piniginių vienetų pavadinimai20 Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 1. Argentina pėsas (2) sentāvas (2) 2. Australija dóleris (1) centas (2) 3. Brazilija reãlas (1) sentāvas (2) 4. Indija rùpija (1) pāisa (1) 5. Indonezija rùpija (1) sēnas (2) 6. Italija eūras (2) centas (2) 7. Japonija jenà (2) nēra 8. Jungtinė Karalystė svāras (2) stèrlingų (1) pēnsas (2) 9. Jungtinės Amerikos Valstijos dóleris (1) centas (2) 10. Kanada dóleris (1) centas (2) 11. Kinija juānis (1) fenē / fenas21 (1/100), dz iāo (1/10) 12. Meksika pėsas (2) sentāvas (2) 13. Pietų Afrika rándas22 centas (2) 14. Pietų Korėja vònas / vonà (2)23 čùnas / čònà / čònas (2)24 15. Prancūzija eūras (2) centas (2) 16. Rusija rùblis (2) kapeikà (2) 17. Saudo Arabija riãlas (2) halālas (2) / halala25 18. Turkija lirà (2) kurùšas (2) 19. Vokietija eūras (2) centas (2) 20 Ekonomiškai stiprių, didelių valstybių sąrašas sudarytas remiantis VšĮ Geopolitinių tyrimų centro informacija, pateikta www.geopolitika.lt (žiūrėta 2013 11 22). 21 Žodžio formos įvairuoja. 22 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 23 Žodžio formos įvairuoja. 24 Žodžio formos įvairuoja. 25 Žodžio formos įvairuoja. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 85 5. Valstybių, į kurias emigravo daugiausia lietuvių, piniginių vienetų pavadinimai 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, stipriai išaugo lietuvių emigracija į kitas šalis. Per nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo apie 300 tūkst. gyventojų (remiamasi Europos migracijos tinklo duomenimis). Dauguma emigrantų palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje likusiais artimaisiais, draugais, dažnai grįžta į Lietuvą. Neišvengiamai ir tų šalių piniginių vienetų pavadimus Lietuvoje imta vartoti dažniau nei iki šiol. 5 lentelėje pateikiamas abėcėlinis šalių, į kurias emigravo daugiausia lietuvių, piniginių vienetų sąrašas. 5 LENTELĖ. Valstybių, į kurias emigravo daugiausia lietuvių, piniginių vienetų pavadinimai26 Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 1. Airija eūras (2) centas (2) 2. Danija krona (2) ėrė (2) 3. Ispanija eūras (2) centas (2) 4. Jungtinė Karalystė svāras (2) sterlingų (1) pešas (2) 5. Jungtinės Amerikos Valstijos doleris (1) centas (2) 6. Kanada doleris (1) centas (2) 7. Norvegija krona (2) ėrė (2) 8. Švedija krona (2) ėrė (2) 9. Vokietija eūras (2) centas (2) 10. Baltarusija rūblis (2) nėra 6. Dažniausiai lietuvių turistų lankomų valstybių piniginių vienetų pavadinimai Pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo turizmas. Lietuviai vis daugiau keliauja į kitas šalis ne tik ilsėtis, bet renkasi ir pažintines keliones po egzotiškas šalis. Kiekvienas vykstantis į kitą šalį žmogus susiduria ir su tos šalies valiuta. Gausėjant kelionių į šį kriterijų reikėtų atsižvelgti rengiant BŽ. 26 Pateikiant šį sąrašą remtasi Europos migracijos tinklo duomenimis. Kur daugiausia gyvena išvykusių lietuvių? http://123.emn.lt/lt (žiūrėta 2013 11 26). 86 KALBOS KULTŪRA | 86 Toliau, 6 lentelėje, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir kelionių agentūrų duomenimis27, pateikiamas užsienio šalių, į kurias dažniausiai keliauja lietuvių turistai, abėcėlinis sąrašas. 6 LENTELĖ. Dažniausiai lietuvių turistų lankomų valstybių piniginių vienetų pavadinimai Eil. nr. Trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas Smulkusis piniginis vienetas 1. Bulgarija lėvas (2) stotinka (1) 2. Egiptas svãras (2) piãstras (2) 3. Graikija eūras (2) ceñtas (2) 4. Ispanija eūras (2) ceñtas (2) 5. Italija eūras (2) ceñtas (2) 6. Indija rùpija (1) páisa (1) 7. Maldyvai rùfija (1) lãris (2) 8. Meksika pèsas (2) sentãvas (2) 9. Portugalija eūras (2) ceñtas (2) 19. Šri Lanka rùpija (1) ceñtas (2) 11. Tailandas bãtas (2) satángas (1) 12. Tunisas dinãras (2) milimas28 13. Turkija lirã (2) kurùšas (2) 7. Istoriniai piniginių vienetų pavadinimai BŽ atspindi realiąją, dabartinę vartoseną, tačiau svarbu atidžiai peržiūrėti ir išrinkti tuos istorinius pinigų pavadinimus, kurie paliudyti grožinėje literatūroje, klasikų raštuose ir kitur. Šių valiutų pavadinimų reikia skaitytojams, vertėjams, redaktoriams. Be to, šie žodžiai yra neatsiejama istorijos dalis, pvz.: áuksinas (1), ekiù, grãšis (2), grivina (1), gùldenas (1), šilingas (1) ir kt. 27 Informacija surinkta remiantis Lietuvos statistikos departamento http://web.stat.gov.lt/lt (žiūrėta 2013 11 26) ir kelionių agentūrų www. wrislit.lt (žiūrėta 2013 11 26); www.nova-turas.lt (žiūrėta 2013 11 26); www.neoturas.lt (žiūrėta 2013 11 26) duomenimis. 28 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 87 Kai kurie iš šių pavadinimų ir iki šiol vartojami kai kuriose šalyse, pvz.: grašis (2) yra Lenkijos zloto, Austrijos šilingo šimtoji dalis, grivina (1) Ukrainos piniginis vienetas ir kt. 8. Vartotojų painiojami piniginių vienetų pavadinimai Kai kurių šalių piniginių vienetų pavadinimų grafinė raiška yra labai panaši, todėl vartotojų gali būti painiojami. Šiai grupei galėtume priskirti tokius piniginių vienetų pavadinimus, pvz.: èrè (2) Danijos, Norvegijos piniginio vieneto kronos šimtoji dalis. èirè (2) Islandijos piniginio vieneto kronos šimtoji dalis. denãras (2) Makedonijos piniginis vienetas. dinãras (2) piniginis kai kurių arabų ir kitų valstybių vienetas. rèalas (2) Brazilijos piniginis vienetas. riãlas (2) Irano, Jemeno, Kataro, Saudo Arabijos piniginis vienetas. santìmas (2) Latvijos piniginio vieneto šimtoji dalis (iki 2014 m.). sentìmas (2) Ispanijos piniginio vieneto, Venesuelos piniginio vieneto ir daugelio kitų valstybių piniginių vienetų šimtoji dalis. Atskirai nuo visų kriterijų minėtina žodžių grupė, nusakanti patį piniginį ženklą. Šie pavadinimai ypač dažni bendrinėje vartosenoje, ypač šnekamojoje kalboje, pvz.: dešimtinė (2), dvidešimtinė (2), penkiasdešimtinė (2), šimtinė (2). Aptarus galimus piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijus, galima palyginti, kiek ir kokių piniginių vienetų pavadinimų pateikta Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ7)29. Pagal straipsnyje pasiūlytus piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijus DŽ7 rasti šie pavadinimai (pateikiami abėcėlės tvarka), pvz.: áuksinas, ceñtas, dešimtinė, dinãras, dóleris, eũras, fráŋkas, grašis, grivina, gùldenas, kapeikà, kronà, látas, lirà, litas, márkė, peñsas, pesetà, pfènigas, rùblis, rùpija, stèrlingas, šilingas, šimtinė, zlòtas. 29 „BŽ sudarytojai kaip šaltiniais naudojosi visais Dabartinės lietuvių kalbos žodynais“ (Liutkevičienė 2010: 144). 88 KALBOS KULTŪRA | 86 DŽ7 nėra BŽ siūlomų šių piniginių vienetų pavadinimų (pateikiami abėcėlės tvarka), pvz.: agorà, bānis, bātas, bolīvaras, halālas, čentēzimas, čūnas / čònà / čònas, denāras, denas, dirāmas, drāmas, drachmà, dvidešimtinė, džiāo, èrė, ēirė, ekiù, eskùdas, fènė, fènigas, fòrintas, fìleris, gèpikas, jenà, juānis, hāleris, kindāras, kruzeīras, kunà, kurùšas, lāris, léja, lèkas, leptà, lèvas, lipà, lumà, manātas, mongas, páisa, parà, pėnis, penkiasdešimtinė, pèsas, piāstras, rāpenas, reālas, riālas, rùpija, rùfija, santīmas, satangas, sènas, sentìmas, sentāvas, sentèsimas, sòmas, somònis, stotìnka, sùmas, svāras, šèkelis, takà, teñgė, tètris, tijìnas, tolāras, tùgrikas, vonas / vonà. Kaip matyti, DŽ7 nėra daugelio šiuo metu bendrinėje kalboje vartojamų piniginių vienetų pavadinimų; žodyne nemažai pasenusių, nebevartojamų pavadinimų, pvz.: júodikis 2. istor. smulkus pinigas, skat ikas, 1 ketvirtōkas istor. keturių grašių moneta, raudonāšis istor. senovinis auksinis pinigas, 1 šeštōkas istor. šešių grašių moneta, 1 trečiōkas 2. istor. trijų grašių moneta, trīgrašis istor. trijų grašių pinigas. Šiame straipsnio skyriuje aptarti pinginių vienetų atrankos kriterijai BŽ. Žinoma, kad ne visi piniginių vienetų pavadinimai, net ir atitinkantys šiuos kriterijus, pateks į BŽ. Tai tik pirminis atrankos etapas. Dar reikėtų įvertinti ir šių piniginių vienetų pavadinimų vartojimo dažnumą bendrinėje kalboje – retai vartojami žodžiai į BŽ nededami. DĖL KAI KURIŲ PINIGINIŲ VIENETŲ PAVADINIMŲ NORMŲ Nagrinėjant piniginių vienetų pavadinimus, susidurta su kai kurių pavadinimų kirčiavimo ar gramatikos normų problemomis. Šiuo metu VLKK norminti tik pagrindinių piniginių vienetų pavadinimai (VLKK KB), tačiau dokumente jie nekirčiuojami. Smulkiųjų piniginių vienetų pavadinimai nesvarstyti. Piniginių vienetų pavadinimų kirčiavimas, gramatinės formos išaiškėja iš kitų šaltinių (A5; Buračas 1999; DŽ7; Eigminas, Gaivenis 1968; Interleksis; LKŽe; TŽŽ; VLE). Tačiau yra ir tokių pavadinimų, kurie nėra galutinai sunorminti. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 89 1. Probleminis kirčiavimas. Yra piniginių vienetų pavadinimų, kurių kirčiavimo normos dar nėra kodifikuotos, pvz.: denas / denė, diramas, haleris, lipa, luma, randas, rapenas, sumas. 2. Gramatinių formų įvairavimas. Kai kurie piniginiai vienetai skirtinguose šaltiniuose yra vadinami įvairiai, įvairuoja jų formos, pvz.: denas / denė Makedonijos piniginio vieneto denaro šimtoji dalis. denių dgs. kilm. (VLE 4); denas / denė (Buračas 1999); denas (A5); denų dgs. kilm (W). čunas / čona / čonas Pietų Korėjos piniginio vieneto vonos šimtoji dalis. čonas (Interleksis; TŽŽ); čona / čonas (Buračas 1999); čonas (Eigminas, Gaivenis 1968); čunas (A5). fenė Kinijos piniginio vieneto juanio šimtoji dalis. fenių dgs. kilm. (VLE 10; straipsnyje Kinija); fenė, finis, fine, fena (Buračas 1999); feras (A5; Interleksis; W). fenigas Bosnijos ir Hercegovinos piniginio vieneto markės šimtoji dalis. fenigų dgs. kilm (VLE 14; straipsnyje markė: 2. Bosnijos ir Hercegovinos piniginis vienetas (konvertuojamoji Δ)); pfenინგų dgs. kilm (VLE 3; straipsnyje Bosnija ir Hercegovina); fenigas (Buračas 1999 buv. Lenkijos moneta; apie Bosniją ir Hercegoviną nerašoma); pfenингas (A5). pfenigas (1) buvusios Vokietijos markės (iki euro įvedimo 2002 m.) šimtoji dalis. pfenigas (DŽ7); pfenigis (Eigminas, Gaivenis 1968); pfènigas (Interleksis); pfenigas, pfenigis (Buračas 1999); pfenингų (VLE 3; straipsnyje Bosnija ir Hercegovina); pfenigų (VLE 14; straipsnyje markė VDR ir VFR piniginis vienetas, lygus 100 pfenigų); fėningų (W) halālas / halalà Saudo Arabijos piniginio vieneto rialo šimtoji dalis. halalas (TŽŽ; W); halala (Buračas 1999; A5); 90 KALBOS KULTŪRA | 86 milimas / milijemas Tuniso piniginio vieneto dinaro tūkstantoji dalis. milijemas (Interleksis; TŽŽ; Buračas 1999; Eigminas, Gaivenis 1968); milimas (A5; W). tijinas / tijina Uzbekistano piniginio vieneto sumo šimtoji dalis. tijinas (VLE 23); tijina (Buračas 1999); tijinas (A5; W). vonas / vona Pietų Korėjos piniginis vienetas. vona (Eigminas, Gaivenis 1968; Interleksis; TŽŽ); vonas, vona (Buračas 1999); vonas (A5; W). BŽ „turi būti realių normų žodynas“ (Naktinienė 2000: 16). BŽ yra norminis žodynas, todėl šio žodyno rengėjai „turi paisyti normų visuomeniškumo, o rinkdamiesi iš kelių bendrinei kalbai priimtinų variantų – laikytis vartosenos viršenybės principo.“ (Naktinienė 2000: 17). Apsisprendus abejotinų normų (kirčiavimo ir gramatikos) piniginių vienetų pavadinimus dėti į BŽ, šias formas tektų suvienodinti, sukirčiuoti ir tik norminę formą pateikti žodyne. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Dabartinėje bendrinėje kalboje daug dažniau vartojami įvairių šalių piniginių vienetų pavadinimai, todėl BŽ jų turėtų būti pateikiama daugiau nei DŽ7. Pagrindiniai galimi piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijai BŽ pirmiausia nustatyti remiantis šalių, kurių piniginių vienetų pavadinimus reikėtų pateikti šiame žodyne, atranka. Kaip atskiros grupės išskirti istoriniai ir vartotojų painiojami piniginių vienetų pavadinimai. Ne visi pagal nustatytus kriterijus atrinkti piniginių vienetų pavadinimai pateks į BŽ. Dar reikėtų įvertinti ir šių piniginių vienetų pavadinimų vartojimo dažnumą bendrinėje kalboje. Piniginų vienetų pavadinimai pastaruoju metu dažnai kinta, ne visuose iki šiol išleistuose šaltiniuose šie kitimai fiksuojami, todėl yra nesunormintų pavadinimų, pasitaiko jų varijavimo atvejų. Straipsnyje pateikiamas tik jų sąrašas. Jei nesunormintų piniginių vienetų pavadinimai būtų dedami į BŽ, turėtų būti sprendžiama dėl jų kodifikacijos. A. TAMULIONIENĖ. Piniginų vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 91 ŠALTINIAI A5 – Europa. Institucijų leidinių rengimo vadovas. A5 priedas: Šalių, teritorijų ir valiutų sąrašas. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/code/lt/lt-5000500.htm> (žiūrėta 2013 11 23). DŽ7 – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 7-as leidimas. Vyr. red. S. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012. Interleksis – Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas Interleksis, Vilnius: Alma littera, Fotonija, 2008. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (elektroninio varianto pirmas leidimas). Vyr. red. G. Naktinienė. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. LTE – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1–13, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1976–1985. RLETŽ – Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, Vilnius: Mintis, 1966. TŽŽ 2007 – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija 1–23, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001–2013. LITERATŪRA Buračas A. 1999: Pasaulio valiutų ir monetų žinynas, Vilnius: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Eigminas K., Gaivenis V. 1968: Pinigin[ių] vienetų pavadinimai. – Kalbos kultūra 14, 65–69. Europos kaimynystės politika. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/economy_finance/international/neighbourhood_policy/index_lt.htm> (žiūrėta 2013 11 23). Europos šalių sąrašas. Prieiga per internetą: <http://europa.eu/about-eu/countries/index_lt.htm> (žiūrėta 2013 11 23). Geopolitinių studijų centro informacija. Prieiga per internetą: <www.geopolitika.lt> (žiūrėta 2013 11 22). Lietuvos statistikos departamento informacija. Prieiga per internetą: <http://web.stat.gov.lt/lt> (žiūrėta 2013 11 26). Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–18. Liutkevičienė D. 2010: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. 92 KALBOS KULTŪRA | 86 Naktinienė G. 2000: Bendrinės kalbos žodynas ir leksikos norminimo problemos. – Kalbos kultūra 73, 12–24. VLKK KB – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos> (žiūrėta 2013 11 26). W – Laisvoji enciklopedija „Vikipedija“. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org>, <http://en.wikipedia.org>. 2008 m. sausio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“, Vilnius. 2008 m. gruodžio 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–749 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Vilnius. 2008 m. gruodžio 15 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1B–794 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo nr. 1B–40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“; Vilnius. Gauta 2013 11 28 Priimta 2013 12 20 NAMES OF CURRENCY UNITS IN THE DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN: SELECTION CRITERIA Summary The article addresses the selection criteria for the inclusion of the names of currency units in the Dictionary of Standard Lithuanian; several problematic cases of standardisation are discussed as well. Seven criteria for the selection of the names of currency units are proposed and discussed: 1. names of currency units of the EU Member States; 2. names of currency units of the EU neighbouring countries; 3. names of currency units of the former Soviet Union republics; 4. names of currency units of economically developed countries; 5. names of currency units of the countries experiencing the largest migration flows from Lithuania; 6. names of currency units of countries mostly visited by Lithuanian tourists; 7. historical names of currency units; 8. names of currency units mixed up by consumers. Each criterion is accompanied by an abbreviated country name, name of a main currency unit and a fractional currency unit in the tables provided. A. TAMULIONIENĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 93 The article also discusses several problematic cases of standardisation of the names of currency units. Certain names of currency units do not have a clear accentual paradigm (e.g. hāleris, kunà, lèkas, lumà, etc.). There are also names of currency units showing varying forms in different sources (e.g. fène, one hundredth of the yuan, the Chinese currency unit, a coin of that value; plural genitive form fenjų (VLE 10; entry Kinija): fenė, finis, finė, fena (Buračas 1999); fènas (A5; Interleksis; W). KEYWORDS: currency unit, dictionary, selection of words, standardisation, accentuation, grammatical forms. AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 94 KALBOS KULTŪRA | 86