Piniginių vienetų pavadinimų atrankos „Bendrinės lietuvių kalbos žodynui“ kriterijai

76 Kalbos Kultūra | 86 AurelijA TAmulionienė lietuvių kalbos institutas PiniginiŲ vienetŲ PavaDiniMŲ atranKos Bendrinės lietuvių kalBos žodynui Kriterijai1 esminiAi žodžiAi: piniginis vienetas, žodynas, žodžių atranka, norminimas, kirčiavimas, gramatinės formos. ĮvaDinĖs Pastabos Šiuo metu pasaulyje yra apie šimtas pačių įvairiausių valiutų. vienos iš jų padeda užtikrinti pasaulinės ekonomikos funkcionavimą, lemia finansinį ir ekonominį stabilumą, kitos – pavienių valstybių valiutos, naudojamos mažesnės grupės žmonių. XX a. pabaigoje ir XXi a. pradžioje po politinių pertvarkų daugelio šalių piniginiai vienetai keitėsi. lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir vėliau įstojus į europos sąjungą (toliau – es) atsivėrė naujų perspektyvų ir galimybių. Į visus šiuos pokyčius būtina atsižvelgti pateikiant piniginių vienetų pavadinimus Bendrinės lietuvių kalbos žodynui (toliau – bŽ). be to, reikėtų atidžiai peržiūrėti ir senųjų valiutų pavadinimus, nes jų dar gausu knygose, internete. Šio straipsnio tikslas – aptarti piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijus bŽ, apžvelgti kelių piniginių vienetų pavadinimų formų varijavimą įvairiuose šaltiniuose. PiniginiŲ vienetŲ PavaDiniMŲ sĄraŠai vieną iš pirmųjų bandymų lietuvoje aprašyti įvairių šalių piniginių vienetų pavadinimus rasime rusiškai lietuviškame ekonomikos terminų žodyne (1966). 1 už vertingas pastabas ir pagalbą autorė nuoširdžiai dėkoja dr. Daivai Murmulaitytei. Kartu su kolege rinkta medžiaga, analizuoti piniginių vienetų pavadinimai, jų atranka bŽ. Šiame kalbos kultūros numeryje ta pačia tema išspausdintas dr. D. Murmulaitytės straipsnis „semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra“. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 77 jame pateikiami daugelio XX a. ii pusėje naudotų piniginių vienetų pavadinimai. Pirmiausia pateikiamas piniginio vieneto pavadinimas rusų kalba, lietuviškas vertimas ir lietuviškai aprašoma, kur ši valiuta naudojama. Piniginių vienetų pavadinimai žodyne nekirčiuojami, pvz.: „риал rialas (1. irako piniginio vieneto 1/5; 2. irano piniginis vienetas = 100 dinarų; 3. saudo arabijos piniginis vienetas = 20 kioršų; 4. jemeno piniginis vienetas)“ (rletŽ 1966). Piniginių vienetų pavadinimus nagrinėjo Kazimieras eigiminas ir Kazimieras gaivenis straipsnyje „Piniginių vienetų pavadinimai“ (1968: 65−69). autoriai rašo apie piniginių vienetų pavadinimų transkribavimo, vertimo į lietuvių kalbą problemas. Pabrėžiama, kad tie valiutų pavadinimai įvairuoja. Šiame straipsnyje pateikiamos lentelės, kuriose surašyti įvairių šalių piniginių vienetų ir jų smulkesniųjų dalių (paprastai 1/100) pavadinimai. visi pavadinimai sukirčiuoti, tačiau kirčiuotės nenurodomos. straipsniu siekta parodyti, kaip įvairuoja kai kurios piniginių vienetų pavadinimų formos, ir pateikti to meto piniginių vienetų pavadinimų sąrašą, pvz.: airija svãras šlingas (20)2 peñsas (240) fártingas (960) Kinija juãnis czião (mao) (10), fnis antano buračo Pasaulio valiutų ir monetų žinyne (numizmatikos terminai, pinigų kodai, grynis) (1999) pateikiami atskirų pasaulio šalių to meto ir buvę pagrindiniai ir smulkieji piniginių vienetų pavadinimai. iš viso žinyne pateikta daugiau nei 1300 terminų. jie sudėti abėcėlės tvarka, terminai sukirčiuoti, tačiau kirčiuotės nenurodomos. Pateikiamas termino atitikmuo anglų kalba ir nurodoma jo reikšmė ar reikšmės, pvz.: stotnka 1. stotinka, pl. -i 2. stotin(ov) 1. bulgarijos sm. moneta, lygi 1/100 levo; 2. slovėnijos moneta, lygi 1/100 tolaro valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – vlKK) terminologijos pakomisė 2001 m. pabaigoje Muitinės departamento prašymu apsvarstė Pasaulio šalių ir teritorijų valiutų registre vartojamus valiutų pavadinimus. Pagal pakomisės pastabas pataisytas registras buvo patvirtintas tais pačiais 2 „Kai smulkesnė pagrindinio piniginio vieneto dalis ne 1/100, tada skliaustuose nurodoma, kiek tų smulkesnių vienetų sudaro pagrindinį vienetą.“ (eigminas, gaivenis 1968: 66). 78 Kalbos Kultūra | 86 metais, papildytas 2008 m. valiutų, naudojamų deklaruojant prekes lietuvos muitinei, sąraše nurodomas oficialus šalies ar teritorijos pavadinimas (abėcėlės tvarka), valiutos pavadinimas ir kodas, pvz.: airija euras eur Kinijos liaudies respublika Ženminbi juanis CNY Kaip matyti, šiame sąraše valiutų pavadinimai nekirčiuojami, nenurodomi smulkieji piniginiai vienetai. vlKK Konsultacijų banke rašoma, kad šiame sąraše neatsižvelgta į kai kuriuos pakomisės siūlymus, pvz.: latvijos valiutą vadinti latu (sąraše – latvijos latas), lietuvos valiutą vadinti litu (sąraše – lietuvos litas). Pakomisė savo siūlymus argumentuoja, kad nėra daugiau šalių, turinčių latus ar litus (žr. vlKK Kb). suvienodinti dažnai skirtingai sudaromus piniginių vienetų pavadinimų sąrašus ir praktinį jų vartojimą siekta internetiniame leidinyje europa. institucijų leidinių rengimo vadovas a5 priede (a5). Šiame sąraše pateikiami trumpasis ir ilgasis šalies pavadinimai, nurodoma sostinė (administracinis centras), gyventojo, gyvenančio toje šalyje pavadinimas, iš šalies pavadinimo padarytas būdvardis (nurodantis požymį), tos šalies valiutos, jos iso kodas bei smulkusis piniginis vienetas. tai išsamus ir nuolat atnaujinamas valiutų sąrašas3. juo siekama suvienodinti dažnai skirtingai sudaromus pavadinimų sąrašus ir praktinį jų vartojimą. Žodžiai sąraše nekirčiuojami, pvz.: airija airija ie Dub linas airis, ė airiškas, a euro eur centas Kinija Kinijos liaudies respublika CN Pekinas kinas, ė kiniškas, a ženminbi juanis CNY dziao (10) fenas (100) visuose aptartuose piniginių vienetų pavadinimų sąrašuose duodamas tik piniginio vieneto pavadinimas (išskyrus buračą [1999]), nėra iliustracinių sakinių. Kai kur valiutos pavadinimas kirčiuojamas, bet kirčiuotė nė viename sąraše nenurodoma. Pažymima, kad piniginių vienetų pavadinimų formos įvairuoja, mėginama jas vienodinti, tačiau ši problema yra išlikusi iki šių dienų. Per tą laiką daugelio šalių valiutos keitėsi, todėl ne visi šiuose sąrašuose esantys piniginių vienetų pavadinimai atitinka dabartinę vartoseną. 3 straipsnyje pateikti pavyzdžiai šiame sąraše atnaujinti 2013 07 25. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 79 siūloMi PiniginiŲ vienetŲ PavaDiniMŲ atranKos Kriterijai Bendrinės lietuvių kalBos žodynui4 rengiant bŽ „daug dėmesio skiriama žodžių atrankai ir reikšmių pateikimui“ (lazauskaitė, liutkevičienė 1998: 205). Į žodyną dedami tik taisyk lin gi ir dabartinėje vartosenoje vartojami žodžiai, todėl straipsnyje svarbu nustatyti aiškius leksinės semantinės piniginių vienetų pavadinimų grupės5 galimus atrankos kriterijus. Dauguma piniginių vienetų atrankos kriterijų yra susiję su šalies pasirinkimu (es valstybė, buvusi sovietų sajųngos valstybė ir t. t.). Pasitaiko nemažai atvejų, kai ta pati šalis atitinka ne vieną, o kelis kriterijus, pvz., rusija: es gretima valstybė, buvusi sovietų sąjungos respublika ir t. t. tokiu atveju straipsnyje pateikiama ta pati informacija prie skirtingų kriterijų. taip paprasčiau atrinkti piniginių vienetų pavadinimus bŽ. Prie įvairių kriterijų besikartojančios šalys rodo, kad jų piniginių vienetų pavadinimai ir dabartinėje vartosenoje gali būti labiau paplitę. 1. europos sąjungos šalių piniginių vienetų pavadinimai 2004 m. lietuvai įstojus į es, lietuva tapo viena iš dvidešimt aštuonių europos šalių sąjungos nare. aštuoniolika es šalių (airija, austrija, belgija, estija, graikija, italija, ispanija, Kipras, latvija, liuksemburgas, Malta, nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, slovakija, slovėnija, suomija, vokietija) turi įsivedusios bendrą es valiutą − eurą. Šešios šalys eurą įsivesti planuoja (bulgarija, Čekija, Kroatija, lenkija, lietuva, rumunija, vengrija), o neplanuoja įsivesti Danija, jungtinė Karalystė, Švedija. Į bŽ 4 Dr. D. Murmulaitytės, pasiūliusios imtis šios temos, nuomone, pirmiausia apsibrėžtina šalių, kurių piniginių vienetų pavadinimus reikėtų pateikti bŽ, grupė. Šalis galima būtų atrinkti pagal šiuos pagrindinius kriterijus: 1) es šalys; 2) es kaimynės, nepriklausančios es; šalys, artimos es šalims ar susijusios su jomis; 3) nvs (buv. sovietinės respublikos); 4) ekonomiškai stiprios valstybės (Kinija, japonija, amerika, Kanada, izraelis...); 5) šalys, kur daug lietuvių emigrantų (ispanija, anglija, brazilija...); 6) turizmo šalys (turkija...). nepamirštini lietuvai svarbūs istoriniai pinigų pavadinimai (grašis, skatikas ir kt.). vieną kitą pinigo pavadinimą bŽ reikėtų pateikti dėl to, kad jis yra ar gali būti painiojamas su panašiai skambančiu (plg. erė (Danija, norvegija, Švedija) ir eirė (islandija)), nors šalis, kurioje tas pinigas naudojamas, ir neatitinka minėtų kriterijų. be abejonės, įtraukti į bŽ tam tikrą piniginio vieneto pavadinimą ar ne, turėtų lemti pakankamai dažna jo vartosena. retai vartojami žodžiai, net ir atitinkantys pasirinktus atrankos kriterijus, į bŽ nedėtini. Šiame straipsnyje remiamasi dr. D. Murmulaitytės pasiūlyta klasifikacija. 5 bŽ rašomas ir redaguojamas leksinėmis semantinėmis grupėmis (plačiau žr. liutkevičienė 2006: 9, liutkevičienė 2010: 141). 80 Kalbos Kultūra | 86 siūloma dėti ir iki euro buvusių pagrindinių piniginių vienetų pavadinimus ir jų smulkiuosius vienetus (ppr. 1/100), pvz.: Prancūzijos frankas ir santimas, vokietijos markė ir pfeningas ir t. t.6 es šalių piniginių vienetų pavadinimai pateikiami pirmoje lentelėje7. 1 lentelĖ. europos sąjungos šalių piniginių vienetų pavadinimai eil. nr. trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas smulkusis piniginis vienetas Pagrindinis piniginis vienetas (iki euro) smulkusis piniginis vienetas (iki euro) 1. airija eras (2) ceñtas (2) svãras (2) peñsas (2) 2. austrija eras (2) ceñtas (2) šlingas (1) grãšis (2) 3. belgija eras (2) ceñtas (2) fránkas (1) santmas (2) 4. bulgarija lèvas (2) stotnka (1) 5. Čekija kron (2) hãleris8 (1) 6. Danija kron (2) èrė (2) 7. estija eras (2) ceñtas (2) kron (2) ceñtas (2) 8. graikija eras (2) ceñtas (2) drachm (2) lept (2) 9. ispanija eras (2) ceñtas (2) peset (2) sentmas (2) 10. italija eras (2) ceñtas (2) lir (2) čentèzimas (1) 11. jungtinė Karalystė svãras (2) stèrlingų (1) peñsas (2) 12. Kipras eras (2) ceñtas (2) svãras (2) ceñtas (2) 13. Kroatija kun (4) lip9 6 rašant žodyninį straipsnį bŽ antraštiniu žodžiu galėtų būti nurodomas ne sudėtinis pavadinimas, o vienažodis pvz.: markė (ne vokietijos markė), krona (ne danijos krona) ir t. t. Piniginio vieneto pavadinimo apibrėžtyje būtų nurodoma, kur šis piniginis vienetas yra / buvo naudojamas ir pan. rašant žodyninius straipsnius bŽ, sudėtinių pavadinimų vartosena galėtų atsispindėti iliustraciniuose sakiniuose. 7 straipsnyje visi piniginių vienetų pavadinimai kirčiuojami, nurodoma kirčiuotė (jeigu kirčiavimo norma yra nustatyta). lentelėse nurodytos šalys ir jų piniginių vienetų pavadinimai gali kartotis, jeigu tos šalies piniginis vienetas atitinka ne vieną, o kelis kriterijus. 8 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 9 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 81 eil. nr. trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas smulkusis piniginis vienetas Pagrindinis piniginis vienetas (iki euro) smulkusis piniginis vienetas (iki euro) 14. latvija eras (2) ceñtas (2) lãtas (2) santmas (2) 15. lenkija zltas (2) grãšis (2) 16. lichten šteinas fránkas (1) vokiškai – rapenas10 prancūziš kai – san t mas (2) itališkai – čentèzi mas (1) 17. lietuva litas (2) ceñtas (2) 18. liuksemburgas eras (2) ceñtas (2) fránkas (1) santmas (2) 19. Malta eras (2) ceñtas (2) lir (2) ceñtas (2) 20. nyder landai eras (2) ceñtas (2) g󰅧ldenas (1) ceñtas (2) 21. Portugalija eras (2) ceñtas (2) esk󰅧das (2) sentãvas (2) 22. Prancūzija eras (2) ceñtas (2) fránkas (1) santmas (2) 23. rumunija lja (1) bãnis (2) 24. slovakija eras (2) ceñtas (2) kron (2) hãleris (1) 25. slovėnija eras (2) ceñtas (2) tolãras (2) stotnka (1) 26. suomija eras (2) ceñtas (2) márkė (1) peñsas (2) 27. Švedija kron (2) èrė (2) (iki 2011 m.) 28. vengrija frintas (1) fleris (1) 29. vokietija eras (2) ceñtas (2) márkė (1) pfèningas (1) 10 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 82 Kalbos Kultūra | 86 2. nepriklausančių es gretimų valstybių piniginių vienetų pavadinimai es valstybės glaudžiai bendradarbiauja su gretimomis valstybėmis. tarp šių valstybių plėtojami ne tik prekybos ryšiai, bet jos aktyviai bendradarbiauja ir energetikos, transporto ir kitose srityse. be to, kai kurios es gretimos valstybės yra ir kandidatės į es, tad ateityje jų piniginių vienetų pavadinimai gali keistis. nepriklausančių es gretimų valstybių piniginių vienetų pavadinimai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelĖ. nepriklausančių es gretimų valstybių piniginių vienetų pavadi nimai11 eil. nr. trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas smulkusis piniginis vienetas 1. albanija lèkas (2) kindãras (2) 2. alžyras dinãras (2) sentmas (2) 3. armėnija drãmas (2) lum12 (2) 4. azerbaidžanas manãtas (2) gèpikas13 (1) 5. baltarusija r󰅧blis (2) nėra 6. bosnija ir Hercegovina márkė (1) pfèningas / pfenigas / fenigas14 (1) 7. egiptas svãras (2) piãstras (2) 8. islandija kron (2) erė (2) 9. izraelis šèkelis (1) agor (2) 10. gruzija lãris (2) tètris (2) 11. jordanija dinãras (2) piãstras (2) 12. juodkalnija eras (2) ceñtas (2) 11 es gretimų valstybių sąrašas sudarytas remiantis europos kaimynystės politika http://ec.eu ropa.eu (žiūrėta 2013 11 23). narių, kandidačių į es, sąrašas sudarytas remiantis informacija http://europa.eu (žiūrėta 2013 11 23). 12 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 13 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 14 Žodžio formos įvairuoja. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 83 eil. nr. trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas smulkusis piniginis vienetas 13. Kosovas eras (2) ceñtas (2) 14. libanas svãras (2) piãstras (2) 15. libija dinãras (1) dirhãmas (2) 16. Makedonija denãras (2) denas / denė15 17. Marokas dirhãmas (2) santmas (2) 18. Moldova lja (1) bãnis (2) 19. norvegija kron (2) èrė (2) 20. Palestina šèkelis (1) agor (2) 21. serbija dinãras (2) par (2) 22. sirija svãras (2) piãstras (2) 23. Šveicarija fránkas (1) vokiškai – rãpenas prancūziškai – santmas (2) itališkai – čentèzimas (1) 24. tunisas dinãras (1) miljèmas (2) / milimas16 25. turkija lir (2) kur󰅧šas (2) 26. ukraina grvina (1) kapeik (2) 3. Buvusių sovietų sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai lietuva buvo viena iš penkiolikos sovietų sąjungos respublikų nuo 1940 iki 1990 m. tai gana ilgas laikotarpis, per kurį tarp šios sąjungos respublikų susiformavo ilgalaikiai prekybiniai, politiniai ir kt. santykiai. Žinoma, ne su visomis šalimis glaudžiai bendradarbiaujama šiuo metu, tačiau straipsnyje siekiama kuo išsamiau aptarti pasirinktus kriterijus, todėl 3 lentelėje pateikiami visų buvusių sovietų sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai. 15 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota, žodžio formos įvairuoja. 16 Žodžio formos įvairuoja. 84 Kalbos Kultūra | 86 3 lentelĖ. buvusių sovietų sąjungos respublikų piniginių vienetų pavadinimai eil. nr. trumpasis šalies pavadinimas Pagrindinis piniginis vienetas smulkusis piniginis vienetas 1. armėnija drãmas (2) lum 2. azerbaidžanas manãtas (2) gèpikas 3. baltarusija r󰅧blis (2) nėra 4. estija eras (2) ceñtas (2) 5. gruzija lãris (2) tètris (2) 6. Kazachstanas teñgė (2) tijnas / tijn17 7. Kirgizija smas (2) tijnas / tijn 8. latvija eras (2) ceñtas (2) 9. lietuva ltas (2) ceñtas (2) 10. Moldova lja (1) bãnis (2) 11. rusija r󰅧blis (2) kapeik (2) 12. tadžikistanas somnis () diramas18 13. turkmėnistanas manãtas (2) teñgė (2) 14. ukraina grvina (1) kapeik (2) 15. uzbekistanas s󰅧mas19 tijnas / tijn 4. ekonomiškai stiprių, didelių valstybių piniginių vienetų pavadinimai sparčiai besivystančiame pasaulyje vyrauja ekonomiškai stiprios valstybės (pvz.: Jav, Japonija), iškyla ir naujų ekonomiškai stiprių šalių (pvz.: kinija, indija). Šiose šalyse sukuriama daugiausia prekių ir paslaugų, kurios eksportuojamos po visą pasaulį, todėl bŽ siūloma įtraukti jų piniginių vienetų pavadinimus (žr. 4 lentelę). 17 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota, žodžio formos įvairuoja (tijinų – vle iX; tijinas – a5; tijna – buračas 1999). 18 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. 19 Kirčiavimo norma dar nekodifikuota. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 91 milimas / miljemas tuniso piniginio vieneto dinaro tūkstantoji dalis. miljemas (interleksis; tŽŽ; buračas 1999; eigminas, gaivenis 1968); milimas (a5; W). tijinas / tijna uzbekistano piniginio vieneto sumo šimtoji dalis. tijinas (vle 23); tijna (buračas 1999); tijinas (a5; W). vonas / vona Pietų Korėjos piniginis vienetas. vona (eigminas, gaivenis 1968; interleksis; tŽŽ); vonas, vona (buračas 1999); vonas (a5; W). bŽ „turi būti realių normų žodynas“ (naktinienė 2000: 16). bŽ yra norminis žodynas, todėl šio žodyno rengėjai „turi paisyti normų visuomeniškumo, o rinkdamiesi iš kelių bendrinei kalbai priimtinų variantų – laikytis vartosenos viršenybės principo.“ (naktinienė 2000: 17). apsisprendus abejotinų normų (kirčiavimo ir gramatikos) piniginių vienetų pavadinimus dėti į bŽ, šias formas tektų suvienodinti, sukirčiuoti ir tik norminę formą pateikti žodyne. baigiaMosios Pastabos Dabartinėje bendrinėje kalboje daug dažniau vartojami įvairių šalių piniginių vienetų pavadinimai, todėl bŽ jų turėtų būti pateikiama daugiau nei DŽ7. Pagrindiniai galimi piniginių vienetų pavadinimų atrankos kriterijai bŽ pirmiausia nustatyti remiantis šalių, kurių piniginių vienetų pavadinimus reikėtų pateikti šiame žodyne, atranka. Kaip atskiros grupės išskirti istoriniai ir vartotojų painiojami piniginių vienetų pavadinimai. ne visi pagal nustatytus kriterijus atrinkti piniginių vienetų pavadinimai pateks į bŽ. Dar reikėtų įvertinti ir šių piniginių vienetų pavadinimų vartojimo dažnumą bendrinėje kalboje. Piniginių vienetų pavadinimai pastaruoju metu dažnai kinta, ne visuose iki šiol išleistuose šaltiniuose šie kitimai fiksuojami, todėl yra nesunormintų pavadinimų, pasitaiko jų varijavimo atvejų. straipsnyje pateikiamas tik jų sąrašas. jei nesunormintų piniginių vienetų pavadinimai būtų dedami į bŽ, turėtų būti sprendžiama dėl jų kodifikacijos. 92 Kalbos Kultūra | 86 ŠaltiNiai a5 – europa. institucijų leidinių rengimo vadovas. a5 priedas: Šalių, teritorijų ir valiutų sąrašas. Prieiga per internetą: <http://publications.europa.eu/ code/lt/lt5000500.htm> (žiūrėta 2013 11 23). DŽ7 – dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 7as leidimas. vyr. red. s. Keinys, vilnius: lietuvių kalbos institutas, 2012. interleksis – kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas interleksis, vilnius: alma littera, Fotonija, 2008. lKŽe – lietuvių kalbos žodynas (elektroninio varianto pirmas leidimas). vyr. red. g. naktinienė. Prieiga per internetą: <http://www.lkz.lt>, vilnius: lietuvių kalbos institutas, 2005. lte − lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1–13, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1976−1985. rletŽ – rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, vilnius: Mintis, 1966. tŽŽ 2007 – tarptautinių žodžių žodynas, vilnius: alma littera. vle – visuotinė lietuvių enciklopedija 1−23, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001−2013. literatūra buračas a. 1999: Pasaulio valiutų ir monetų žinynas, vilnius: vilniaus universitetas, vytauto Didžiojo universitetas. eigminas K., gaivenis v. 1968: Piniginių vienetų pavadinimai. – kalbos kultūra 14, 65–69. europos kaimynystės politika. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/ economy_finance/international/neighbourhood_policy/index_lt.htm> (žiūrėta 2013 11 23). europos šalių sąrašas. Prieiga per internetą: <http://europa.eu/abouteu/countries/index_lt.htm> (žiūrėta 2013 11 23). geopolitinių studijų centro informacija. Prieiga per internetą: <www.geopolitika.lt> (žiūrėta 2013 11 22). lietuvos statistikos departamento informacija. Prieiga per internetą: <http:// web.stat.gov.lt/lt> (žiūrėta 2013 11 26). liutkevičienė D. 2006: bendrinės lietuvių kalbos žodynas. siekiamybė ir realybė. – leksikografija ir leksikologija 1: aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: lietuvių kalbos institutas, 9–18. liutkevičienė D. 2010: „bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos. – kalbos kultūra 83, 141–150. a. taMulionienĖ. Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai 93 naktinienė g. 2000: bendrinės kalbos žodynas ir leksikos norminimo problemos. – kalbos kultūra 73, 12–24. vlKK Kb – valstybinės lietuvių kalbos komisijos kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos> (žiūrėta 2013 11 26). W – laisvoji enciklopedija „vikipedija“. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org>, <http://en.wikipedia.org>. 2008 m. sausio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1b–40 „dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“, vilnius. 2008 m. gruodžio 1 d. Muitinės departamento prie lietuvos respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1b–749 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo „dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, vilnius. 2008 m. gruodžio 15 d. Muitinės departamento prie lietuvos respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1b–794 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. įsakymo nr. 1b–40 „dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, vilnius. gauta 2013 11 28 Priimta 2013 12 20 naMes oF CurrenCY units in tHe diCtionary oF standard litHuanian: seleCtion Criteria summary the article addresses the selection criteria for the inclusion of the names of currency units in the Dictionary of standard lithuanian; several problematic cases of standardisation are discussed as well. seven criteria for the selection of the names of currency units are proposed and discussed: 1. names of currency units of the eu Member states; 2. names of currency units of the eu neighbouring countries; 3. names of currency units of the former soviet union republics; 4. names of currency units of economically developed countries; 5. names of currency units of the countries experiencing the largest migration flows from lithuania; 6. names of currency units of countries mostly visited by lithuanian tourists; 7. historical names of currency units; 8. names of currency units mixed up by consumers. each criterion is accompanied by an abbreviated country name, name of a main currency unit and a fractional currency unit in the tables provided. 94 Kalbos Kultūra | 86 the article also discusses several problematic cases of standardisation of the names of currency units. Certain names of currency units do not have a clear accentual paradigm (e.g. hãleris, kunà, lèkas, lumà, etc.). there are also names of currency units showing varying forms in different sources (e.g. fènė, one hundredth of the yuan, the Chinese currency unit, a coin of that value; plural genitive form fenių (vle 10; entry kinija); fenė, finis, finė, fena (buračas 1999); fènas (a5; interleksis; W). KeYWords: currency unit, dictionary, selection of words, standardisation, accentuation, grammatical forms. aurelija taMulionienĖ lietuvių kalbos institutas Petro vileišio g. 5, lt10308 vilnius [email protected]