Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra

60 Kalbos Kultūra | 86 DAIVA MURMULAITYTĖ lietuvių kalbos institutas sEMaNtINĖ PINIGINIŲ VIENEtŲ PaVaDINIMŲ struKtūra ESMINIAI ŽODŽIAI: semantika, semantinė struktūra, reikšmė, reikšmės atspalvis, žodyninis straipsnis. leksikografiniuose lietuvių kalbos šaltiniuose, išskyrus nebent didesnius tarptautinių žodžių žodynus, piniginių vienetų pavadinimai nėra pateikiami išsamiai ir sistemiškai1. sisteminimas yra viena iš šiuolaikinės leksikografijos funkcijų (Morkovkin 1993: 37), sistemiškumas – kertinis kiekvieno žodyno akmuo, žodynas – ne atsitiktinis, o sisteminis leksikos vienetų rinkinys (Jakaitienė 2005: 9). sistemiškumo siekia ir Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – bŽ), kuris nuo ankstesnių lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų skiriasi tuo, kad iš esmės yra rašomas ne abėcėliškai, o leksinėmis semantinėmis žodžių grupėmis (liutkevičienė 2006: 9; liutkevičienė 2010a: 223; liutkevičienė 2010b: 141; Naktinienė ir kt. 1999: 4; Naktinienė 2006: 20; apie žodynų rašymą ir redagavimą žodžių grupėmis dar žr. Paulauskas 1985; babickienė 1985: 231; Gudavičius 1997). Viena tokių semantinių grupių ir yra piniginių vienetų pavadinimai. Dalis pagrindinių, stambiųjų piniginių vienetų, t. y. valiutų, pavadinimų yra svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VlKK) ar bent jau kalbininkų peržiūrėti. Iš ankstesnių darbų, pateikiančių daugiau ar mažiau išsamius aptariamos leksinės grupės žodžių sąrašus, minėtini Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas (toliau – rlEtŽ), Kazimiero Eig mino ir Kazimiero Gaivenio straipsnis „Piniginių vienetų pavadinimai“ 1 Piniginių vienetų pavadinimai kartu su kolege aurelija tamulioniene (kuriai straipsnio autorė dėkinga už pagalbą renkant ir apdorojant duomenis) pradėti tirti siekiant sistemiškai juos pateikti Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Darbams įsibėgėjus jau galima pasidalinti ir kai kuriomis mintimis. Šiame Kalbos kultūros numeryje ta pačia tema spausdinamas ir atskirai a. tamulionienės parengtas straipsnis „Piniginių vienetų pavadinimų atrankos Bendrinės lietuvių kalbos žodynui kriterijai“. Neišvengiamas kai kurių dalykų pasikartojimas šiuose dviejuose piniginių vienetų pavadinimams skirtuose straipsniuose atsirado dėl bendro darbo pobūdžio ir neturėtų būti laikomas jų yda. D. MurMulaItytĖ. semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 61 (Eigminas, Gaivenis 1968), antano buračo Pasaulio valiutų ir monetų žinynas (buračas 1999). Minimame straipsnyje pateikiamas piniginių vienetų registras – lentelė, kurioje šalia abėcėlės tvarka surašytų šalių rašomi sukirčiuoti jų pagrindinių piniginių vienetų ir smulkesnių šių vienetų dalių pavadinimai. Žodyne ir žinyne šios srities leksika apipavidalinta leksikografiškai – pateikiamas atitikmuo kita kalba (dvikalbiame žodyne) arba aiškinama reikšmė (žinyne), tačiau piniginių vienetų pavadinimų semantinė struktūra nė vienu atveju nėra parodoma. smulkiųjų piniginių vienetų, paprastai sudarančių šimtąją pagrindinės valiutos dalį, VlKK nėra svarsčiusi, jie nėra sunorminti ir skirtinguose šaltiniuose įvairuoja. Kaip patikimiausi šaltiniai norintiems rasti taisyklingus piniginių vienetų pavadinimus dabar minėtini du sąrašai: 2008 m. sausio 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas nr. 1b40 „Dėl valiutų, naudojamų deklaruojant prekes lietuvos muitinei, sąrašo patvirtinimo“ ir du jo 2008 m. gruodžio 1 ir 15 d. pakeitimai (1b749, 1b794) bei nuolat atnaujinamas Europa. Institucijų leidinių rengimo vadovas. A5 priedas: Šalių, teritorijų ir valiutų sąrašas. Minėtieji sąrašai ir kiti šaltiniai yra naudingi kaip pagalbinė medžiaga, kuriant žodyninius piniginių vienetų pavadinimų straipsnius. Juose turi būti atskleista šių pavadinimų semantinė struktūra – tinkamai išskiriant ir apibrėžiant jų reikšmes, iliustruojant vartosenos pavyzdžiais ir kt. Kitų kalbų žodynuose pinigų pavadinimai pateikiami įvairiai. Net ir tame pačiame žodyne gali būti skirtingai skiriamos reikšmės (dažniausiai – jų atspalviai). Ne visur apibrėžtyse nurodomi smulkieji piniginiai vienetai ir jų santykis su valiuta, kurios pavadinimas yra antraštinis straipsnio žodis. Ne visada minimi piniginių vienetų ženklai. Kartais senieji, nebevartojami pinigų pavadinimai pateikiami kaip viena leksema kartu su tebevartojamais, kartais – kaip atskira leksema, istorizmas, atitinkamai pažymint (pvz., latvių žodynuose jie turi pažymą vēst., žr. toliau cituojamą straipsnį krona iš svV). retas pinigų pavadinimas pateikiamas su vartosenos pavyzdžiais, ypač mažesniuose ir vidutinės apimties žodynuose. Paprastai iliustruojami tik dažniausiai vartojami šios semantinės grupės žodžiai. Nelygu ir žodyninių straipsnių apimtis, tezaurų tipo žodynuose jie gali būti itin ilgi, enciklopediški. Plg. dollar straipsnį iš CNrtl, kuriame gausiai pateikiama vartosenos pavyzdžių su šaltinių nuorodomis, atskira pastraipa skiriama informacijai apie žodžio tarimą ir rašybą, etimologiją, vartojimo dažnį ir kt.2: 2 Cituojant žodyninius straipsnius stengtasi išlaikyti tą patį formatą, koks yra žodyne. Praleistos teksto dalys žymimos [...]. 62 Kalbos Kultūra | 86 dollar A.− unité monétaire des Étatsunis et du Canada, divisée en 100 cents. Un billet de dix, de cent dollars. Elle [la mère] reçut en même temps une petite liasse de dollars verts qu’elle enfouit dans son corsage comme un billet doux (Cé l i n e , Voyage, 1932, p. 274). Au grand hôtel de Grasse, un Américain a parié mille dollars contre un louis que la guerre serait finie pour Christmas (Ma r t i n d u G., Thib., Épil., 1940, p. 995): 1. J’ai vu deux ou trois restaurants d’un type assez singulier dont le plus connu est Marcel : on y trouve, pour un dollar et demi une abondante table d’hôte, mais tout ce que vous laisserez dans votre assiette vous sera compté en plus, sur l’addition, à titre d’amende; ... Mo r a n d , New York,1930, p. 148. − En appos. avec valeur d’adj. La zone dollar. Zone où a cours le dollar. Le principal de ces déséquilibres régionaux, celui entre la zone dollar et le reste du monde, n’a duré si longtemps que parce que les États-Unis ont décidé de le financer par des dons et des prêts à long terme (Univers écon. et soc.,1960, p. 3814). − Au sing. [En tant que symbole de la puissance financière des Étatsunis] Et enfin à la section américaine, les belles madames de Sargent, Sargent le portraitiste attitré des princesses du dollar et des milliardaires marchandes de porc salé (lo r r a i n , Sens. et souv.,1895, p. 189). Rem. on rencontre ds la docum. le néol. dollariser, verbe trans. américaniser, empreindre du caractère américain, de la mentalité américaine. Le caractère soupçonneux du romancier [Bourget], dollarisé par son voyage en Amérique (Go n C o u r t , Journal, 1896, p. 980). B.− P. ext. unité monétaire adoptée par différents pays. Dollar éthiopien, malaisien. Les fontes du père et de son petit escadron étaient pleines de piastres, de doublons, d’écus d’or et d’argent, des dollars chinois, des Marie-Thérèse, thalers d’Abyssinie (Ce n d r a r s , Bourlinguer,1948, p. 377): 2. l’expansion du florin de Florence, depuis le x i i i e siècle, ne dépend pas d’autres causes, elle est solidaire d’une prospérité qui se fait partout reconnaître. Plus près de nous, nous citerons la diffusion du « dollar mexicain » en Extrêmeorient. L’Hist. et ses méthodes,1961, p. 343. Prononc. et Orth. : [dɔla:ʀ]. Ds Ac. dep. 1835. Étymol. et Hist. 1776, 13 déc. (Courr. de l’Europe, I, p. 100 ds Pr o s C h w i t z Beaumarchais, p. 242 : le cent pesant ne coûte à boston que cinq dollars). angloamér. dollar, à l’orig. empr. par l’angl. au b. all. daler (1553 daler; corresp. à l’all. Taler, v. thaler) pour désigner cette monnaie des pays germ.; puis appellation du peso esp. dans les colonies d’amérique du Nord (1650 Caroline Dollar) enfin unité monétaire adoptée par le Congrès amér. (1785 Resol. Continent. Congress u.s. 6 July ds NED : resolved that the money unit of the united states of america be one dollar). Fréq. abs. littér. : 383. Fréq. rel. littér. : x i x es. : a) 39, b) 373; x x es. : a) 247, b) 1 246. Bbg. Pa M a r t (P.). la Parole est d’argent, mais le silence est d’or. Vie Lang. 1971. p. 138. Dar keletas pavyzdžių iš įvairių kalbų aiškinamųjų žodynų, iš kurių matyti, kaip skirtingai gali būti pateikiami pinigų pavadinimai: D. MurMulaItytĖ. semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 63 Žodyninis straipsnis Komentarai DŽ7: dóleris (1) piniginis JaV, Kanados ir kai kurių kitų kraštų vienetas; piniginis jo vertės ženklas ceñtas (2) šimtoji lietuvos respublikos, JaV ir kai kurių kitų valstybių piniginio vieneto dalis; piniginis tokios vertės ženklas • šiek tiek skiriasi piniginio ženklo apibrėžties formuluotės; • sutampantys JaV ir kitų šalių piniginių vienetų pavadinimai laikomi viena leksema. LLVV: dolārs a, v. Naudas vienība (Amerikas Savienotajās Valstīs, Kanādā, Austrālijā un citās valstīs). Attiecīgā naudas zīme, monēta. Drebošu sirdi viņa nolika uz Vīzemaņa galda divi simti dolārus. birze 3, 121. LEV: cents Naudas vienība, sīka monēta (ASV, Kanādā u. c.). ASV, piem., 1 c.= 1/100 dolāra. • piniginis ženklas įvardytas konkrečiai – moneta; • smulkiojo piniginio vieneto apibrėžtyje nurodomas jo vertės santykis su pagrindinio vieneto verte. LLVV: lats a, v. Naudas vienība (buržuāziskajā Latvijā). Attiecīgā naudas zīme, monēta. Pēdējais svarīgākais solis [1940. gadā] bija Padomju savienības valūtas ievešana apgrozībā, tas ir, lata pielīdzināšana rublim. F Deglavs II, 17. Pieci lati! Piecas sudraba ripiņas žvadzēja Volda maciņā. lācis 5, 37. Es domāju par šo dienu. Kā būs? Vai vakarā pārnesīšu kādu latu? Varbūt, iztērējis pēdējos santīmus, pārnākšu tukšā. lēmanis 9, 14. santīms a, v. Naudas vienība (buržuāziskajā Latvijā, Francijā, Luksemburgā, Šveicē). Attiecīgā naudas zīme, monēta. līdz pēdējam santīmam Voldis iztērēja visu latu. lācis 5, 35. • reikšmės iliustruojamos vartosenos pavyzdžiais; • prie pastarųjų pateikiami šaltinių sutrumpinimai; • ankstesni llVV tomai rengti dar sovietų laikais, todėl lato ir santimo apibrėžtys neatitinka šių dienų realijų. 64 Kalbos Kultūra | 86 Žodyninis straipsnis Komentarai ..Martai bija sakrājušies pāris desmit santīmu. tēvam patika šad tad viņai iedot pa niekam. J Kalniņš 2, 126. runcis: savus santīmus tu varētu izlietot citādi nekā tos atdot bērniem. Zīverts 1, 285. LEV3 santīms a, v. 1. Naudas vienība Latvijā (arī Šveicē, līdz 2002 arī Francijā un Luksemburgā), lata simtā daļa; attiecīgā naudas zīme, monēta. • du semantiniai aspektai (dabartinis latvijos pinigas bei Prancūzijos ir liuksemburgo pinigas iki euro įvedimo) pateikiami kaip viena leksema. SvV: krona vēst. 1. Naudas vienība Čehijā, Dānijā, Islandē, Norvēģijā un Zviedrijā. 2. vēst. Naudas vienība vairākās Eiropas valstīs pirms eiro ieviešanas. 3. vēst. Sudraba vai zelta monēta, kas senāk bija ap grozībā Anglijā, Francijā un dažās citās zemēs. [...]. • valiutos pavadinimas, buvęs iki euro įvedimo, laikomas istorizmu, žymimas atitinkama pažyma ir pateikiamas kaip atskira leksema. LEV: lats a, v. Latvijas Republikas nacionālā valūta 1922.- 1941. g. un no 1993. g. (1 Ls = 100 santīmu). • apibrėžtyje parodomas nacionalinės valiutos tęstinumas – iki okupacijos buvusio ir atkūrus Nepriklausomybę atgaivinto lato pavadinimas laikomas viena leksema. SJP: dolar «jednostka monetarna usa; też jednostka monetarna innych krajów, np. Kanady, australii, Nowej Zelandii» • dolarowy • piniginio vieneto pavadinimo straipsnyje pateikiami ir jo vediniai; 3 sV nurodoma, kad šis straipsnis teikiamas iš llVV, tačiau pats llVV teikia kitokį santīms straipsnį, kuris pagal leksikografinę techniką visiškai atitinka žodžio lats straipsnį iš to paties žodyno. D. MurMulaItytĖ. semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 65 Žodyninis straipsnis Komentarai cent 1. «drobna moneta równa jednej setnej podstawowej jednostki monetarnej w różnych krajach» 2. «jednostka miary odległości między dźwiękami» • centowy • sutampantys JaV ir kitų šalių piniginių vienetų pavadinimai laikomi viena leksema, bet patei kiami kaip reikšmės at spalviai. Longman: dol‧lar [countable] 1 the standard unit of money in the us, Canada, australia, and some other countries, divided into 100 cents: symbol $: It cost three dollars. a ten-dollar bill You can pay in dollars or euros at the airport. 2 the dollar the value of us money in relation to the money of other countries: The pound has risen against the dollar (=increased in value in relation to the dollar). → you can bet your bottom dollar at bet1 (4); → feel/look like a million dollars at million (4) cent [countable] 1 1/100th of the standard unit of money in some countries. For example, there are 100 cents in one dollar or in one euro: symbol ¢ 2 put in your two cents’ worth American English to give your opinion about something, when other people do not want to hear it → not one red cent at red1 (7) • kaip atskiros leksemos pateikiami du semantiniai aspektai: kai kurių šalių piniginių vienetų pavadinimas, kurį sudaro 100 centų, ir JaV piniginio vieneto vertė, lyginant jį su kitų šalių piniginiais vienetais; • pateikiamas piniginio vieneto simbolis; • pateikiama frazeologinių junginių su piniginio vieneto pavadinimu. 66 Kalbos Kultūra | 86 Žodyninis straipsnis Komentarai MWLD: dol·lar /ˈdɑ:lɚ/noun plural dol·lars 1 [count] a: a basic unit of money in the u.s., Canada, australia, and other countries that is equal to 100 cents ▪ the shirt costs 20 dollars. [=$20]▪ she had to pay hundreds of dollars in auto repairs.▪ the property is worth a million dollars. = It’s a milliondollar property.▪ Do you have a 20dollar bill? [=a twenty]▪ It costs 500 pesos. How much is that in dollars? [=how many dollars equals 500 pesos?] b: a bill or coin that is worth one dollar ▪ I found a dollar on the sidewalk. = I found a dollar bill on the sidewalk.▪ she put a wrinkled dollar down on the counter. — see also h a l f -d o l l a r, t o P d o l l a r 2 the dollar technical: the value of a dollar when it is compared to another unit of money ▪ The dollar dropped sharply against the pound.▪ the strength/weakness of the dollar▪ The dollar is worth more in Mexico. 3 [count] : money that is from a specified source or used for a specified purpose ▪ you want to know how the state spends every federal dollar [=money from the federal government] it receives?— usually plural ▪ should a program like this be paid for with tax/taxpayer dollars? [=with money the government collects through taxes]▪ tourist/tourism dollars [=money that an economy gets because of the money tourists spend there]▪ the company needs to invest its advertising dollars wisely. • nurodomi smulkieji piniginiai vienetai, sudarantys pagrindinį vienetą; • skirtingi semantiniai aspektai pateikiami atskiromis leksemomis (anksčiau pateiktuose pavyzdžiuose iš lietuvių, lat vių, lenkų žodynų tai yra reikšmės atspalviai); • taip pat atskira leksema išskiriama piniginio vieneto vertės, lyginant jį su kitų šalių piniginiais vienetais, reikšmė; • visos reikšmės iliustruojamos būdingiausiais vartosenos pavyzdžiais; • pažymima, kad pirmoji ir trečioji leksemos gali turėti ir daugiskaitinę formą. taigi įvairiuose žodynuose piniginių vienetų pavadinimai, priklausomai nuo žodynų paskirties, apimties, rengimo metodikos ir kt., pateikiami skirtingai. skiriasi žodžių apibrėžčių formuluotės (dažniausiai – tam tikros trafaretinės apibrėžtys), retai kada iliustruojama vartosena, semantinė šių žodžių struktūra taip pat pateikiama nevienodai. D. MurMulaItytĖ. semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 67 apibendrinus nagrinėtų lietuvių, latvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų žodynų (žr. šaltinių sąrašą) medžiagą matyti, kad šios leksinės semantinės grupės žodžiai turi tris reikšmes (ar tris reikšms atspalvius): • tam tikros šalies piniginis vienetas; • šis vienetas vertės atžvilgiu, lyginant jį su kitais / kitų šalių piniginiais vienetais; • jo vertės piniginis ženklas (banknotas ir (ar) moneta). tiriant pinigų pavadinimų semantiką buvo atlikta nedidelė apklausa. apklausti 32 respondentai – 6 kalbininkai ir 28 kūrybinių industrijų programos trečio kurso studentai. Jiems pateikta 30 žodžių litas ir centas vartosenos pavyzdžių (atitinkamai 19 ir 11 sakinių) ir prašyta pažymėti, kuriuose iš jų šie žodžiai reiškia pačius piniginius vienetus (kaip vertės matą, nacionalinę valiutą ir pan.), o kuriuose – jų ženklus (banknotus, monetas). atsakymų variantų buvo penki: piniginis vienetas, jo ženklas, greičiau piniginis vienetas nei jo ženklas, greičiau ženklas nei piniginis vienetas, nežinau. Pastaraisiais trimis (abejojimo) atsakymų variantais naudotasi retai. sakiniai buvo pateikti šie: su žodžiu litas su žodžiu centas 1. Šimto litų banknotas. 2. Šiandien turiu tik du litus. 3. Apsirikau litu. 4. Litas susietas su euru ir tikrai nebus devalvuotas. 5. Lito kursas. 6. Kaip geriau taupyti [skolintis] – litais, doleriais ar eurais? 7. Turguje man įbruko dvidešimt padirbtų litų. 8. Gal galite man iškeisti dešimt litų? 9. Lito įvedimo 85-erių metų sukaktis. 10. Mūsų sukaupti litai baigia nuvertėti. 11. SEB bankas už metų indėlį litais nebesiūlo nė 0,5%. 12. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1594 litus. 1. Penkių centų moneta. 2. Žemdirbiams už 1 kilogramą pieno buvo mokama po 35 centus. 3. Turiu tik kelis centus. 4. Ar ne iš Jūsų piniginės iškrito du centai? 5. Daiktų saugojimo kameras (parduotuvėse) gadina visokie „taupytojai“, į užraktus kaišiojantys penkis centus vietoj dviejų litų. 6. Sauja centų. 7. Jūs nieko prieš, jei grąžą atiduosiu centais? 8. Prekybininkai ir pirkėjai pripažįsta, kad atsiskaitymas baltais centais reikalauja daugiau laiko ir kantrybės. 68 Kalbos Kultūra | 86 su žodžiu litas su žodžiu centas 13. Ar Lietuvos Respublikoje yra galimas atsiskaitymas užsienio valiuta už paslaugas ir (ar) prekes per kasos aparatą, grąžą išduodant litais? 14. Elgetos kepurėje gulėjo krūvelė smulkiųjų ir suglamžyti dešimt litų. 15. Paskolink 50 litų iki algos. 16. Ar turėsite grąžos iš 500 litų? 17. Grąžos gavau du banknotus po dvidešimt (litų) ir dar litą smulkiais. 18. Kolegos dovanai renkame po dvidešimt litų. 19. Kiek laiko, įvedus Lietuvoje eurą, dar bus galima mokėti litais? 9. Kur galima būtų be papildomo mokesčio išsikeisti baltus centus į stambesnius pinigus? 10. Centas prie cento – ir litas. 11. Jis už penkis centus utėlę į Australiją nuvarytų. Nors apklaustųjų specialistų ir studentų grupės skyrėsi dydžiu ir todėl rimtos išvados nedarytinos, negalima teigti, kad profesionalai atsakė tiksliau. Kai kuriais atvejais kaip tik studentų atsakymai buvo tikslesni. Vienintelis sakinys, kurį visi apklausiamieji, išskyrus vieną kalbininką, pažymėjo vieningai – Lito kursas. teisingai nurodyta, kad šiame sakinyje žodis litas reiškia piniginį vienetą. Kiti semantiniu aspektu dažniau taisyk lingai negu klaidingai įvertinti sakiniai: • Elgetos kepurėje gulėjo krūvelė smulkiųjų ir suglamžyti dešimt litų. Kad litas šiame sakinyje reiškia piniginį vienetą pažymėjo 6 studentai, kad piniginio vieneto ženklą – 28 respondentai (6 kalbininkai ir 22 studentai). • Litas susietas su euru ir tikrai nebus devalvuotas. 23 atsakiusieji (5 kalbininkai ir 18 studentų, iš kurių vienas atsakė „greičiau piniginis vienetas nei piniginio vieneto ženklas“) manė, kad litas šiame sakinyje reiškia piniginį vienetą, 8 (1 kalbininkas ir 7 studentai) – kad piniginio vieneto ženklą. Klaidingiausiai tiriamųjų žodžių reikšmė nustatyta vartosenos pavyzdžiuose Šimto litų banknotas ir Penkių centų moneta. tik 2 studentai pirmuoju atveju ir 4 antruoju nurodė, kad litas ir centas šiuose sakiniuose D. MurMulaItytĖ. semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra 75 currency unit or its cash form – in which the words litas and centas are used in the given examples of use. the analysis revealed that in theory, it is relatively easy for the respondents to distinguish between the two meanings; however, in specific cases, the answers of both linguists and the students of the aforementioned speciality to questionnaire questions were far from unanimous. among other things, it prompts a conclusion that it is not always possible to distinguish between the said meanings. It can be explained by the fact that they are often provided as two shades of the same meaning. Nevertheless, the dictionary makes a distinction between them; it is also indicated by the different semantic valency of words. For example, in the sense of the currency unit, litas is used together with the words kursas (exchange rate), devalvuoti (to devalue), taupyti (to save), įvesti (to introduce), indėlis (a deposit), skolinti (to lend), etc., while in the sense of its cash form (banknote, coin), it goes with suglamžyti (to crumple), suplėšyti (to tear apart); in turn – centas is used together with byrėti (to fall), baltas (white), sauja (handful), mesti (to toss), kišti (to slip into), riedėti (to roll), etc. In the absence of sufficient illustrative material, The Dictionary of Standard Lithuanian distinguishes at least two of the aforementioned shades – the first or the second and the third shade. the third shade of meaning is probably far enough from the first two shades to consider it an individual meaning. However, if we did not limit with the semantic group of names of currency units alone but also considered the distinction of meanings and shades in the context of the overall lexis of The Dictionary of Standard Lithuanian, it would apparently be appropriate to provide the semantic structure of currency units as shades, the more so that it is rather commonplace in the lexicographical practice – most of the dictionaries under analysis do not divide the currency unit and its cash form into two individual meanings (if it is recorded altogether). KEYWORDS: semantics, semantic structure, meaning, shade of meaning, dictionary entry. DaIVa MurMulaItytĖ lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, lt10308 Vilnius [email protected]