Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KAZIMIERAS GARŠVA Lie u ių kalbos ins i u as ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTUOSE IR VALSTYBINĖS KALBOS FUNKCIJOS ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a dis, a das, pa a dė, kul ū os pa eldas, als ybinė kalba, Kons i ucija, kalbos poli ika, socioling is ika. ĮVADAS A imiausiu laiku Seimas siekia apsisp ęs i, kaip Lie u os Respublikoje bus ašomi, a iami i unkcionuos asmen a džiai. Vals ybei, au ai i kalbai ai y a labai s a bus klausimas. Au o- ius su šiuo klausimu, esančiu kelių mokslų sanki oje, y a susijęs jau 20 me ų, ecenza o a engė Kons i ucijai nep ieš a aujančius įs a ymų p ojek us. Inicia y ą dėl asmen a džių ašybos dokumen uose kei imo iškėlė ne kalbininkai, o pi - miausia poli ikai. A gumen uodami sa o siūlymus, p ojek ų pa eikėjai nu odė kalbos mokslo nea i inkančius i ki okius mo y us, be į juos is iek eikia a saky i. S aipsnio ikslas – išnag inė i s a biausius Lie u os Respublikos piliečių a dų i pa a džių ašymo dokumen uose p incipus i pasiūly i inkamiausią įs a ymo p ojek ą. S aipsnio užda- iniai – umpai ap a i daba ines asmen a džių ašybos p oblemas, y inėjimo me odiką, u imus s a biausius duomenis, įs a ymų p ojek us i jų yšį su als ybinės kalbos unkcijomis. ASMENVARDŽIAI – KALBOS DALIS IR PIRMIAUSIA KALBOTYROS TYRIMO OBJEKTAS Asmen a džių ašybos klausimas negalėjo i negali bū i g ei ai, inkamai i galu inai išsp ęs- as dėl o, kad siekian lie u ių kalbai p i aiky i ki ų kalbų abėcėles bei ašybos p incipus im a klas o i mokslo duomenis: esą 1) asmen a džiai p iklausą ne kalbai, o y a p ekių ženklai; 2) ai y a ne kalbos, o asmens apa ybės dalis i pag indinis jos žymuo; 3) dėl asmen a džių ašybos ( . y. asmens apa ybės) u i eisę sp ęs i ne isuomenė, als ybės ins i ucijos, o ik asmen a - džio „sa ininkas“; 4) u i bū i išlaiky a bend a šeimos pa a dė (išk aipy a i okupacinių eži- mų) – p i a aus gy enimo dalis; 5) lie u ių pa a dės esančios ien lie u iškos, o ne lie u ių – nelie u iškos; 6) esan i i u in i bū i „o iginali“ pa a džių ašyba i a is; 7) Daba inės lie u ių kalbos g ama ika leidžian i nesilaiky i lie u ių kalbos abėcėlės, ašybos p incipų; 8) isose BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos šalyse (išsky us Lie u ą i La iją), ku ių kalbų ašmenys y a lo yniško pag indo kalbų, asmen- a džiai dokumen uose ašomi „o iginaliai“, . y. isais lo yniško pag indo ašmenimis; 9) į lie u ių kalbą pe kėlus isų kalbų lo yniškos ašybos asmen a džius a si as ų ik 3 naujos aidės; 10) 1938 m. Lie u oje p adė a „o iginali“ pa a džių ašyba i . . (ž . www.l s.l ŽTK 2014 12 03. Va das i pa a dė – asmens apa ybės dalis; įs a ymo p ojek as XIIP-1653 i . .). Seniai y a žinoma, kad kiek ienos kalbos žodynui p iklauso bend iniai žodžiai (p adedami ašy i mažąja aide) i ik iniai žodžiai (asmen a džiai, ie o a džiai i . ., p adedami ašy i didžiąja aide, plg. LKE 305, 379, 396-402). Visai nepag įs ai asmen a džiai laikomi p ekių ženklais. P ekių ženklas y a be koks žymuo, ku io paski is – a ski i ieno asmens p ekes a ba paslaugas nuo ki o asmens p ekių a ba pas- laugų i ku į galima pa aizduo i g a iškai. P ekės ženklą gali suda y i žodžių, asmenų pa a - džių, a dų, meninių pseudonimų, ju idinių asmenų pa adinimų, šūkių žymenys, ku iems Lie u os Respublikos p ekių ženklų įs a ymu nus a y a eisinė apsauga („Teisės ak ai, egla- men uojan ys iš adimų, dizaino, p ekių ženklų i puslaidininkinių gaminių opog a ijų apsau- gą Lie u os Respublikoje“ 2013: 253-255). P ekės ženklu gali bū i geog a inė nuo oda – ie- o a dis a ki as žodis a ba žymuo, pagal ku į galima iesiogiai a ba ne iesiogiai nus a y i, kad p ekė y a kilusi iš am ik os e i o ijos, egiono a ie o ės, i ku is sieja os p ekės kokybę, epu aciją a ki as esmines sa ybes su jos geog a ine kilme (Lie u os Respublikos p ekių ženklų įs a ymas. P ieiga in e ne e: www.l s.l ). Asmen a dis y a ik inis žmogaus a das (LKE 27), su a inis žmogaus iden i ika imo žen- klas, o ne ik oji asmens apa ybės dalis. Gy en ojai, u in ys Jono, Pe o, S epono, Tado, Ko y- nos, Te esės i ki us a dus nė a š en ieji, apa ūs ( . y. iden iški, olygūs DLKŽ 830) sa o š en iesiems globėjams, ku ių a dais bu o pak ikš y i. Ki kilas nė a ki klys (ku is ėkia, ki - kia), Kubilius – dažniausiai jau ne kubilų di bėjas, Vilkas – ne ž ė is, panašus į šunį i . . Bal akis, Bepi š is, Šaikus, Sysas gali bū i g ažesni už G ažulį, o Mažylis gali bū i didesnis už Didžiulį a Ilgakojį. Asmen a džius p adėjus ašy i lenkiškomis aidėmis bu ę y ų aukš aičiai Va nialo, Ž e ialo, Žu ialo, Ge ul, G ažul, Mažul i ki i neišsaugo ų i sa o bu usios apa ybės. Bend inė kalba asmen a džio sa ininkui neda o jokių išimčių dėl jo a do a pa a dės a- šybos, a ies, ki čia imo. Daug y a mo e ų, ku ios u i a dus As a, Auš a, Dalia, Diana, Edi a, Elena, G ažina, I ena, Janina, Ju gi a, K is ina, Lina, Lo e a, Ma ija, Rasa, Regina, Rena- a, Rima, Ri a, Roma, Sigi a, Vida, Viole a, Vi a i . . i y a įp a usios sa o a dą ienaskai os a dininke bei įnagininke p i ačiuose pokalbiuose ki čiuo i an ajame nuo galo skiemenyje, be kalbėdamos iešai p i alo ai da y i galiniame skiemenyje (plg. Mokomasis lie u ių kalbos i ki čia imo žodynas 1989: 65). Pa a dės nė a ien šeimos p i a aus gy enimo dalis – jos y a i kalbos, kul ū os, als ybės is o ijos dalis. Lie u os gy en ojų asmen a džiai pe 800 me ų ašy i 6 ski ingomis kalbomis, 6 ski ingomis abėcėlėmis, labai k aipy i, be nuo o daugelio lie u ių apa ybė iš esmės nepa- sikei ė. A chajiškos lie u ių kalbos pa a dės išlaikė ik bend ą šeimos i giminės pa a dės šaknį a ne kamieną, be mo e ų pa a dės ski iasi nuo y iškų pa a džių: pa yzdžiui, y as y a Daukša, žmona – Daukšienė, o duk ė – Daukšai ė. Negalime su ik i su 2008 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos eiginiu, kad „s e imų kalbų asmen a džiai nep iklauso lie u ių kal- bos sis emai [...]. Kiek ienoje kalboje unkcionuoja am ik as kiekis ki ų kalbų ak ų, a p jų asmen a džių i ie o a džių“ (www. lkk.l , 2008 01 14. Išsamus a sakymas į k eipimąsi „Dau- giau dėmesio eisinei lie u ių kalbos apsaugai“). Be ku ios kalbos asmen a džiai lie u ių kalboje, kaip i ki ose indoeu opiečių kalbose, ben kiek adap uojami. Pagal minė ą p iešpas- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos ku inio skiemens ki čia imo aisyklę Obamà, I inà, Jelenà, Lenà, Ma inà, Na ašà, Ta janà, Žanà i ki i asmen a džiai lie u ių kalbos ienaskai os a dininke, įnagininke ki čiuojami ne „au- en iškai“, o lie u iškai, . y. žodžio gale, no s ų asmen a džių u ė ojai su Lie u a gali bū i niekaip nesusiję. Pagal lie u ių kalbos aisykles ašome i a iame ne Pūcin, Lukašėnka, o Pu- inas, Lukašenka i . . - ai daugeliui y a sup an ama. P ie lie u ių kalbos sis emos de inamos Lie u os piliečių pa a dės, no s ik 30 p ocen ų jų y a ien lie u iškos (kilusios iš lie u iškų a bal iškų bend inių i ik inių žodžių) i 70 p ocen ų – iš dalies nelie u iškos (kilusios iš s e i- mos kilmės a dų, susla in ų lie u iškų asmen a džių a skolin os) (LKE 400–402). Tokios pa kilmės pa a des u i i lie u iai, i ie iniai lenkai. Vadinamoji o iginali pa a džių ašyba iksliai pa aidžiui nė a a ojama nė ienoje šalyje, nes ski iasi kalbų abėcėlės i ašyba. Lenkiškus asmen a džius Ka a zyna, Malgo za a, Tomas- ze ski lie u iai skai y ų Ka- a -zy-na, Mal-go -za- a, To-mas-ze -ski, no s lenkai a ia Ka- a- žy-na, Mal-go-ža- a, To-ma-še s-ki. Tai į odo, kodėl nelie u iškus asmen a džius Lie u oje i oliau ikslinga ašy i pagal a imą, o ne pagal jų ašybą užsienio kalba. Eu opos žmogaus eisių ondas (EFHR) paskelbė ins ukciją „Žingsnis po žingsnio“ – pa- keisk a dą i pa a dę, jei „ a o a das a ba pa a dė sulie u in i i u no i u ė i į ašą o iginalia ašyba“ (www.e h .eu/asmen a dziu- asyba). Tokius skundus ondas pa ašys nemokamai, emdamasis Lie u os Respublikos gy en ojų egis o a nybos be eik 8800 ak ų, ku į egis- uo os užsieniečių pa a dės a lie u iškos pa a dės Ba z-da, Ke -za (plg. lie . ke zukas (nedi- delio ūgio žmogus; neūžauga). Tas pa a des minė as ondas skai o lenkiškai: Baž-da, Ke-ža. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos (1994, 1996, 2006) ašybos i ansk ipcijos sky iuje, ku į pa ašė šio s aipsnio au o ius (su Aleksu Gi deniu), išnašoje paminė a, kad ašan užsie- niečių asmen a džius šalia lie u ių abėcėlės aidžių gali bū i a ojamos da 3 aidės (o e ka - čiais da 3) iš ki ų kalbų abėcėlių. Ši nuos a a apima ik užsienio piliečių pa a džių ašymą mokslinėje li e a ū oje, o ne dokumen uose. Lo yniško pag indo aidžių diak i iniai ženklai asmen a džiuose dažniausiai ne ašomi La - ijoje, Lenkijoje, Vokie ijoje, P ancūzijoje, Belgijoje, Jung inėje Ka alys ėje, Kanadoje, Jung- inėse Ame ikos Vals ijose i ki u . Pa yzdžiui, Rū a Meilu y ė užsienyje ašoma Ru a Meilu y- e, dažnai nuo y ų pa a džių neski ia jų žmonų i duk e ų pa a dės. Ne minė as ondas žino, jog lie u ai ės, iš ažia usios s udijuo i a di b i į užsienį, p ašo pakeis i sa o lie u iškus asmen- a džius dėl „sunkumų, susijusių su ašyba ki ose šalyse. P z. asmuo a du „Ana“, siekian iš eng i olesnių sunkumų (p z. adminis acinių), no i pakeis i jį į „Anna“, nes šioje šalyje ne jos o iginalus a das „Ana“ y a ašomas su d iguba „nn“ (www.e h .eu/asmen a dziu- asyba). Į lie u ių kalbą pe kėlus isų kalbų lo yniško pag indo abėcėlėmis pa ašy us asmen a džius a si as ų ne 3 naujos aidės, o apie 150 (niekas jų iksliai nesuskaičia o, nemoka a i i ne nežino, kiek Lie u ai kainuo ų minė ų aidžių ašymas isose s i yse). Skelbiama, kad 1938 12 06 į Pa a džių įs a ymą į auk as 22 punk as: „Nelie u io pa a dė ašoma pagal lie u ių kalbos i ašybos dėsnius, be ji gali bū i ašoma i aip, kaip sa o kalba ašosi jos u ė ojas, jei o jis pageidauja i jei os kalbos aidynas y a lie u iškas“. Šiuo a eju nu ylimi ne 6 dalykai: 1) as papildymas a si ado po Lenkijos ul ima umo Lie u ai; 2) šis 22 punk as nenu odė, ku i kaip konk ečiai os išim ys gali bū i aikomos; 3) o eikala imo dokumen uose p ak iškai nebu o laikomasi; 4) uo me u bu o s a s omas ne pa a džių nulie- u inimo, be a lie u inimo įs a ymas; 5) 1939 m. Lie u os Vy iausybė i lie u iškosios ins i- ucijos ūpinosi kiek galima g eičiau Vilniaus k aš o pa a džių bei ie o a džių no minamojo pobūdžio lie u iškas o mas a s a y i bei paskelb i (Salys 1983: 490–670); 6) minė o įs a ymo 22 punk e kalbama ne apie lo yniško pag indo aidyną, o apie lie u išką aidyną. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 4 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos Jei bū ų į eisin a isuo inė užsienie iška asmen a džių ašyba, pagal 2009 03 24 UNESCO Nyks ančių pasaulio kalbų a lasą Lie u oje bū ų pažeis i 3 (iš 9) kalbos gy ybingumo k i e ijų: 1) kalbos pe da imas iš ka os į ka ą, 2) Vy iausybės i ins i ucijų požiū is bei kalbos poli ika, 3) bend uomenės na ių san ykis su sa o kalba. Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) uo klausimu pa engė k ali ikuo ą a - sakymą, be dėl užsieniečių a dų i pa a džių ašymo da o klaidų (plg. As as 2014). Jei asmen- a dis mūsų dokumen uose ašomas ki os kalbos ašmenimis, a užsienio kalba mūsų Respub- likoje aip pa a ojama kaip als ybinė (plg. Kniūkš a 2013: 157, 165). Lie u os als ybinei kalbai okiu a eju gali bū i p ime ami ki os kalbos ašybos i ne a ies, linksnia imo dėsniai. VLKK, pagal įs a us u in i saugo i i gin i lie u ių kalbą, žengė žingsnį link p ieš 110 me ų įsigalėjusios lie u ių kalbos ašybos kei imo. VLKK nuomone, Lie u os Respublikos piliečių a dai i pa a dės asmens dokumen uose i u i bū i ašomi lie u iškais ašmenimis, i nebe- u i bū i ašomi lie u iškais ašmenimis „a siž elgian į daba inės isuomenės po eikius […]: a) užsieniečių, įgijusių Lie u os Respublikos pilie ybę, a dai i pa a dės Lie u os Respub- likos išduodamuose asmens dokumen uose į ašomi lo yniško pag indo ašmenimis pagal do- kumen o šal inį – ki os als ybės išduo ą asmens dokumen ą ( emian is a p au ine p ak ika diak i iniai ženklai dėl echninių galimybių gali bū i nepe eikiami); b) su užsieniečiu san uoką suda iusio i jo pa a dę paėmusio Lie u os Respublikos piliečio, aip pa okių su uok inių aikų pa a dės gali bū i ašomos lo yniško pag indo ašmenimis, dokumen o šal iniu laikan užsieniečio asmens dokumen ą. Užsienio als ybių piliečių asmen a džiai ki uose dokumen uose ašy ini emian is VLKK 60-ojo nu a imo nus a y ais p incipais“ (www.l s.l ). Siūlome užsienie išką ašybą pagal pageida imą a o i ik specialiose asmens apa ybės ko elėse a skliaus uose po lie u iškos asmen a džio o mos, paso an ajame puslapyje i nie- ku daugiau: nei egis ų, bankų, anspo o, biblio ekų i ki uose dokumen uose, nei spaudo- je i . . PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS Visos Lie u os piliečių iki 1940 m. bu usios pa a dės p ieš 30 me ų p adė os skelb i Lie u- ių pa a džių žodyne ( . 1 1985; . 2 1989) i dėl o nekel a jokių diskusijų. Lie u os Respubli- kos Kons i ucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nu a ime nu odė, kad als ybinė kalba y a kons i ucinė e ybė, ku i „saugo au os iden i e ą, in eg uoja pilie inę au ą, už ik ina au os su e eni e o aišką, als ybės ien isumą i jos nedalomumą, no malų als ybės i sa i aldybių įs aigų unkciona imą“ (Vals ybės žinios 1999). Į ašai Lie u os Respublikos piliečių o icialiuo- se dokumen uose, nep iklausomai nuo asmenų au ybės i ki ų požymių, p i alo bū i ašomi lie u iškais ašmenimis – p iešingu a eju „bū ų ne ik paneig as kons i ucinis als ybinės kal- bos p incipas, be i su ikdy a als ybės i sa i aldybės įs aigų, ki ų įmonių, įs aigų bei o ga- nizacijų eikla. Dėl o piliečiams bū ų sunkiau įgy endin i sa o eises bei eisė us in e esus i bū ų pažeis as Kons i ucijoje į i in as jų lygybės įs a ymui p incipas“ (Vals ybės žinios 1999). Šie eiginiai inka isai a dyno ašybai isuose lie u iškuose eks uose, nes i pe iodinė spauda, knygos, eklama, a dai i pa a dės, ie o a džiai, ki i iešieji už ašai y a iešojo als- ybės gy enimo s i ys. Lie u os lenkų pa a dės, laikan is Lie u os i Lenkijos su a ies, adi- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos ciškai ašomos pagal skambesį i nelie u inamos – nep idedamos lie u iškos p iesagos, nekei- čiami balsiai i . ., no s lie u ių pa a dės Lenkijoje y a lenkinamos. Be is iek dėl o eikalaujama Lie u oje naudo i i lenkų kalbos abėcėlę su aš uoniomis papildomomis aidėmis (o ne ieną w). Pa a des, a dus ašan isais lo yniško pag indo aidynais, lie u ių kalbai p isidė ų apie 150 naujų aidžių (su isais diak i ikais) i ai sukel ų didžiausią als ybinės kalbos sumaiš į, nes žinomos aidės (32) ame aidyne nesuda y ų i 20 p ocen ų. Taigi disku uojama ne apie lenkų pa a džių ašybą, o apie als ybinės lie u ių kalbos unkciona imą i ašybą. Ne u ime duomenų, kad Lie u os Respublikos piliečių dokumen uose iki okupacijos a - dai i pa a dės bū ų bu ę ašomi ki ų kalbų abėcėlėmis. Eu opos saugumo i bend ada bia i- mo o ganizacijos au inių mažumų komisa as nu odė, kad dėl lenkų pa a džių ašymo u i apsisp ęs i pa i Lie u a. Kons i uciją gali keis i isõs au os e e endumas, o ne ku io no s aldininko pažadai a no ai. Eu opos Žmogaus Teisių Teismas (Men zen p ieš La iją, bylos N . 46726/99) jau a me ė p e enzijas dėl pa a dės Men zen ašy inės o mos pakei imo į Mencena pagal La ijoje galio- jančias Va dų i pa a džių ašymo i nus a ymo dokumen uose aisykles, ku ios eikalauja, kad isos La ijos piliečių pa a dės i a dai bū ų pe ašomi pagal la ių kalbos ašybos aisykles, kuo iksliau a ku ian a imą o iginalo kalba. Pab ėž a, kad žmonių a dai i pa a dės p iklau- so isiškai ski ingai ka ego ijai negu p ekių ženklai a įmonių a dai i y a eguliuojami pagal ki as aisykles. Pa a dę a oja ne ik ją u in is asmuo, be i isuomenė, odėl pa a dės u i bū i eguliuojamos daugumos žmonių pa ogumui. Eu opos Žmogaus Teisių Teismas oliau pab ėžė: La ija y a ienin elė ie a pasaulyje, ku gali bū i ga an uo as la ių kalbos, aigi i la ių au os, egzis a imas i ys ymasis. La ių kalbos d audimas a ap ibojimas sa o als y- bės e i o ijoje laiky inas pa ojumi demok a inei als ybės san a kai. Veiksmai, pa eiškėjos pa adin i „kišimusi į jos asmeninį gy enimą“, u ėjo eisė ą ikslą apgin i ki ų La ijos gy en- ojų éisę lais ai a o i sa o kalbą isoje als ybės e i o ijoje, . y. apgin i demok a inę šalies san a ką (Men zen p ieš La iją, bylos N . 46726/99). Eu opos Žmogaus Teisių Teismas, u in is Kons i ucinio Teismo s a usą, neabejoja, kad ašy inė pa a dės o ma dokumen uose iesiogiai eikia ki as kalbos a ojimo s i is, nes jos glaudžiai susijusios. Jeigu dokumen uose bū ų leidžiama ašy i ik „o iginaliąją“ ašy inę už- sienie iškų pa a džių o mą, ji is labiau plis ų į ai iuose eks uose. Tai sukel ų im ą g ėsmę als ybinės kalbos kokybei i jos kaip ien isos sis emos unkciona imui. Žala als ybinei kal- bai, ku ią pada y ų pa a džių ašymas ki ų kalbų abėcėlėmis, sma kiai nus e ia įmanomus nepa ogumus, ku iuos galė ų pa i i kasdieniame gy enime asmuo su pasu, ku iame jo pa a - dė pe ašy a pagal als ybinės kalbos aisykles i adicijas. Pa a dės pe aša ( ansk ipcija) nė a jos e imas į als ybinę kalbą, o ik p i aikymas p ie g ama inių als ybinės kalbos ypa- ybių. Visos os pas abos galioja i lie u ių kalbai. Pažeidžian Lie u os i Lenkijos su a ies 14 s aipsnį daugelio Lenkijos lie u ių a dai i pa a dės ašomi ne pagal skambesį, o sulenkin i i sma kiai pakeis i, su lenkiškomis p iesago- mis, be giminės ski umų i . .: Bi gelis, Bi gelienė ašomi ienodai – Bi gel, Malinauskas – Malinowski, Vi kauskas – Wi kowski, Valinčius – Wołyniec, Zaka auskas – Zak ewski, Vaice- kauskienė – Wojciechowska i . . Teo iškai labai sunkiomis i nepa ogiomis sąlygomis Lenkijos pase leidžiama ašy i i au en iškai, be okie dokumen ai negalioja bankuose, egis uose i ki u , odėl dokumen us su lie u iška pa a dės o ma u i ik 0,2 p oc. lie u iškai kalbančių lie u ių, gy enančių sa o e ninėse žemėse. Visų jų pa a dės su ašy os i ap a os Zigmo Zin- ke ičiaus knygoje Lie u iškas pa eldas Su alkų i Augus a o k aš o Lenkijoje pa a dėse (2010). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 6 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos VARDYNO ĮSTATYMŲ PROJEKTAI IR VALSTYBINĖS KALBOS FUNKCIJOS I enos Šiaulienės i Gedimino Ki kilo pa eik as Lie u os Respublikos a dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek as keičia als ybinės kalbos poli iką, a dyno ašybą, a ies dėsnius, als ybinės kalbos unkcijas. Šio p ojek o ikslas y a ne už ik in i Lie u os Respublikos piliečių a dų i pa a džių – Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės kul ū os pa eldo eisinę apsaugą, be ją naikin i. Bend a šeimos pa a dė iš dalies už ik in a 1991 01 31 Lie u os Respublikos Aukščiausiosios Ta ybos nu a imo „Dėl a dų i pa a džių ašymo Lie u os Res- publikos piliečio pase“ ečiuoju punk u, leidžiančiu asmen a džius ašy i pagal pi minius dokumen us. Pe 1000 Lie u os piliečių, iš ekėjusių už užsieniečių, pasi ašė Reikala imą gin- i als ybinę kalbą i e i o ijos ien isumą, a sisakydamos s e imų aidžių sa o pa a dėse. Įs a ymo p ojek o an ojo s aipsnio ečioji dalis u ė ų bū i o muluojama aip: „Doku- men o šal inis – Lie u os Respublikos kompe en ingos ins i ucijos išduo as“. P ojek as pažeidžia lie u ių kalbos ašybos pag indinį p incipą – ski ingus ga sus ( one- mas) žymė i ski ingais ašmenimis, p ie 32 lie u iškų aidžių p ideda da apie 150 naujų aidžių, ku ių isų niekas nemoka iš a i, ašy i i ku ių isų nė a nė ienoje abėcėlėje. Įs a y- mo p ojek as p ieš a auja Lie u os Respublikos Kons i ucijos p eambulei („Lie u ių Tau a, išsaugojusi sa o d asią, gim ąją kalbą, aš ą i pap očius“), 3-čiam s aipsniui („Niekas negali a žy i a ibo i Tau os su e eni e o, sa in is isai Tau ai p iklausančių su e enių galių“), 7- am s aipsniui („Negalioja joks įs a ymas a ki as ak as p iešingas Kons i ucijai“), 10- am s aipsniui („Lie u os als ybės e i o ija y a ien isa i nedalijama į jokius als ybinius da i- nius“), 14- am s aipsniui („Vals ybinė kalba – lie u ių kalba“). Lie u os Respublikos Kons i ucinis Teismas ( oliau – LRKT) nag inėjo ik ai Lie u os Res- publikos piliečių a dų i pa a džių ašybos a i ik į Kons i ucijos 14 s aipsniui. 1999-10-21 nu a ime „Dėl Lie u os Respublikos Aukščiausiosios Ta ybos 1991-01-31 nu a imo „Dėl a - dų i pa a džių ašymo Lie u os Respublikos piliečio pase a i ikimo Lie u os Respublikos Kons i ucijai“ Kons i ucinis Teismas į odė, kad „asmens a das i pa a dė piliečio pase u i bū i ašomi als ybine kalba. Ki aip bū ų paneig as kons i ucinis als ybinės kalbos s a usas“. 2014 m. sp endime LRKT isų šių nuos a ų nepaneigė i nea sisakė, pas ebėdamas: „…gali bū i nus a y os i ki okios asmens a do i pa a dės ašymo LR piliečio pase aisyklės nei nu- s a y osios Aukščiausiosios Ta ybos 1991-01-31 nu a imo „Dėl a dų i pa a džių ašymo LR piliečio pase“ 2 punk e, kai jas keis i siūlo pagal Lie u os Respublikos įs a ymus iš p o esiona- lių kalbininkų-lie u ių kalbos specialis ų (o iek, kiek leidžia įs a ymai, i ki ų ling is ikos šakų a s o ų) suda y a als ybės ins i ucija, u in i įgaliojimus ūpin is als ybinės kalbos sau- gojimu“. 2014 m. balandžio 1-ąją egis uo o p ojek o au o iai aiškinamajame aš e be pag indo skelbia, kad „p ojek ą pa eng i paska ino 2014-02-27 LRKT sp endimas. Šiame sp endime nesiūloma, pa yzdžiui, „ ašy i Lie u os piliečių a dus i pa a des s e imomis aidėmis“. Pagal Kons i uciją, įs a ymus bei LRKT sp endimą ki okios asmens a do i pa a dės ašymo Lie u- os Respublikos piliečio pase aisyklės minė ame 2 punk e galė ų bū i ik okios, kokias siūlė Vincas U bu is (2007: 16 i . .): „2. Ne lie u ių au ybės LR piliečių a dai i pa a dės ašo- mos lie u ių kalbos ašmenimis paga siui i sug ama in i, išlaikan au en iškus asmen a džius i als ybinės kalbos a ies, kai ybos, ašybos no mas.“ BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 7 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos LRKT aip pa nesiūlė, kad pa ijos gali p i e s i p o esionalių kalbininkų ins i uciją yk- dy i be ku ios pa ijos alią a ba suda y i naują kalbininkų ins i uciją, ku i iksliai, ope a y iai ykdy ų pa ijų nu odymus. LRKT sp endime nu ody a, kad „įs a ymų leidėjui nus a an as- mens a do i pa a dės ašymo LR piliečio pase eisinį egulia imą y a eikalingos specialios žinios, jis u i gau i iš p o esinių žinių u inčių asmenų (ins i ucijų) o icialią iš adą, aiškiai iš- dės y ą poziciją, aiškius siūlymus, į ku iuos įs a ymų leidėjas negali nea siž elg i“. Tokie aiškūs siūlymai y a jau su o muluo i P ano Kniūkš os knygos Ta p g ama ikos i poli ikos sky elyje „Koks galė ų bū i a dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymas“ (2013: 145–170). Apie ai sa o eikaluose ašė i Z. Zinke ičius (Lie u ių asmen a džiai, 2008; Vilnijos lenkakalbių pa a dės, 2012), Vi alija Maciejauskienė, Vincas U bu is, Vi as Labu is, A noldas Pi očkinas, Al ydas Bu kus i ki i. I nė ienas iš jų nesiūlė pa a des ašy i s e imomis aidėmis. LRKT sp endime, ma y , sąmoningai kalbama ne apie p o esionalių kalbininkų ieną ins- i uciją, be ins i ucijas. Be VLKK y a da Lie u ių kalbos ins i u as, u in is Va dyno sky ių (nuo 2014 12 05 Bal ų kalbų i a dyno y imų cen ą), ku is pagal nuos a us o muoja a dy- no y imų i a ojimo s a egiją i ak iką Lie u os Respublikoje. 2008 m. Ins i u e yko p o esionalių kalbininkų semina as, po diskusijų pasiūlęs Lie u os piliečių a dus i pa a des dokumen uose ašy i als ybinės kalbos aidynu. 2014 m. Ins i u e ykęs an asis a dyno se- mina as šias nuos a as da ka ą pa i ino. Minė o įs a ymo p ojek e nesilaikoma i naujausio LRKT sp endimo: be jokių konsul acijų su p o esionalių kalbininkų ins i ucijomis Vy iausybė pa engia i pa i ina Va dų i pa a džių ašymo aisykles, pa engia i įgy endina egis ų i als ybės in o macinių sis emų pe a ką. Tai da oma skubiai i sa a ališkai „iki šio įs a ymo įsigaliojimo“, no s am p ieš a aus ebe ei- kian is 1991 01 31 nu a imas N . I-1031 „Dėl a dų i pa a džių ašymo Lie u os Respublikos piliečio pase“ (Vals ybės žinios 1991, N . 5-132), nebe eksian is galios ik įsigaliojus šiam įs a- ymui. Analogiškas Va dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek as bu o eik as Sei- mui 2010 m. i bu o Seimo daugumos a mes as, o s a s ymui pasi ink as Kons i ucijai ne- p ieš a aujan is p ojek as, pagal ku į Lie u os Respublikos piliečio pase į ašius a dą i pa a dę als ybine kalba, o pa ies paso ki ų į ašų sky iuje galima nu ody i asmens a dą i pa a dę ki okiais, nelie u iškais ašmenimis i nesug ama in a o ma, jeigu jis o pageidauja. Ap a iamajame I. Šiaulienės i G. Ki kilo p ojek e Lie u os Respublikos Kons i uciją a i in- kančios išlygos nenuma y os. Lie u os Respublikos piliečio p ašymu jo pa a dė u i bū i ašo- ma „nelie u iškais lo yniško pag indo ašmenimis“, jeigu pa a dė šiais ašmenimis į ašy a do- kumen o šal inyje, neda an išimčių okupacinių laiko a pių dokumen ams, kai asmen a džiai bu o p ie a a sla in i. Įs a ymo p ojek o aiškinamajame aš e galimų neigiamų p iim o įs a ymo pada inių nenu- ma oma, no s, pažeidžian Kons i ucijos 28 s ., Tau inių mažumų apsaugos pag indų kon en- cijos 4, 5, 6, 20, 21 s . uo įs a ymu bū ų a žomos au och onų i gy en ojų daugumos – lie- u ių bei ki ų Lie u oje gy enančių au inių bend ijų i au inių mažumų eisės i lais ės. Kons i ucijos 29 s aipsnyje d audžiama a žy i žmogaus eises i lais es, neleidžiama eik i p i ilegijų dėl au ybės, kalbos a pažiū ų. Įs a ymo pa eikėjai nu yli, kad isi Lenkų inkimų akcijos skundai Eu opos Sąjungoje a - mes i, kaip i La ijos pilie ės Mencenos. Eu opos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. a sisakė p iim i s a s y i Lie u os gy en ojo M. Klečko skio skundą dėl pa a dės ašybos, o 2011 m. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismas M. Rune ič-Va dyn nu odė, jog Teismas nesp endžia BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 8 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos su uok inių, ku ių ienas užsienie is, pa a džių ienodumo p oblemos i su eikia als ybėms galimybę sa o nuožiū a nus a y i nacionalinį eisinį egulia imą šiuo klausimu (plg. Kuzbo s- ka 2012: 175). P ojek e ne eisingai skelbiama, kad a dus i pa a des ašy i lo yniško pag indo ašmenimis „įp as a isose (išsky us Lie u ą i La iją) šalyse, ku ių ašmenys y a lo yniško pag indo“ (p. 4). Nu ylima, kad e ninėse lie u ių žemėse Lenkijoje okios ašybos nė a, o daugelis ki ų pasaulio als ybių (išsky us Čekiją) ne u i aidžių č, š, ž, ė, ū i k ., aip pa ne ašo iš ekėjusių i ne ekėjusių lie u ių mo e ų pa a džių p iesagų. Dauguma als ybių pa a des i a dus ašo pa gal skambesį i sa o ašybos aisykles. Tau inių mažumų apsaugos pag indų kon encijos 11 s aipsnis als ybėms palieka galimybę ašy i isus asmen a džius pagal a imą als ybine kalba („pagal šalių eisinėse sis emose nus a y as sąlygas“). Vie o a džių i ga ių pa adinimų Lie u oje i La ijoje pagal šį s aipsnį ašy i ne als ybi- ne kalba ne eikia, nes ai nea i inka als ybių eisinių sis emų eikala imų, pažeidžia daugu- mos gy en ojų eises (20 s .), ypač als ybių su e eni e o, lygybės, e i o inio ien isumo i poli inės nep iklausomybės p incipus (21 s .). Šios kon encijos komen a o 68 punk as paka - oja: „šalys gali ašy i au inei mažumai p iklausančio asmens pa a dę (pa a des) pagal a imą o icialios kalbos ašmenimis“. 1994 m. pasi ašy os Lie u os i Lenkijos d augiško bend ada bia imo i ge os kaimynys ės su a ies 14 s aipsnyje numa y a pa a džių ašyba pagal skambesį, i su a is Lie u oje, p ie- šingai nei Lenkijoje, iksliai ykdoma. Pagal a lik as apklausas sa o pa a des ašy i s e imos abėcėlės aidėmis no ė ų ik ai nuo 20 iki 40 p ocen ų Lie u os lenkų. Dalis jų aip g eičiau p a as ų gim ąją pap as ąją kalbą. Lie u os de ybininkai i ap a iamojo p ojek o au o iai Lenkijos a s o ams bei isuomenei iki šiol nesugebėjo inkamai išaiškin i, kad Lie u oje g ynai lenkiškos kilmės pa a džių y a nedaug (kaip i g ynai lie u iškos kilmės – ik apie 30 p ocen ų). Daugumą pa a džių suda o senosios Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės kul ū os pa eldas ( adinamas li uanika), p igijęs e ninėse lie u ių žemėse i p isi aikęs p ie ie inių gy en ojų kalbos. Į jį ci ilizuo os pa ijos i šalys ne u ė ų kėsin is. Lenkija nep ipažino i jos į ykdy os 1920–1939 m. y inės Lie u os dalies i ilgaamžės is o inės Lie u os sos inės Vilniaus okupacijos, Lie u os asmen a džių bei ie o a džių p ie a inio lenkinimo, o okupacijos laiko a piu p imes i neau en iški už ašai Lie u oje gai in ų os okupacijos pada inius. P ojek o au o iais pasi ašę Seimo na iai I. Šiaulienė, G. Ki kilas aip i nea sako į aiškina- mojo aš o 12 klausimą – kiek als ybės i sa i aldybių biudže ų bei ki ų als ybės įs eig ų ondų lėšų p i eiks įs a ymui įgy endin i. Regis ų bei sis emų pe a kymo bū inybę, eika- lingų lėšų po eikį bei e minus da ik žadama į e in i. A sakan kalbama kažkas apie „ ieno- dą apa ybės nus a ymą“. Ne eisingai p anešama, kad šio įs a ymo p ojek o engimo me u negau a specialis ų e inimų i iš adų. Tas p ojek as nė a naujas – eikėjo paminė i anks es- nius p ojek us bei jų e inimus. Pe 20 me ų jų susikaupė ne ienas. P iėmę siūlomą p ojek ą, a sisaky ume bal ų au ų kul ū os ienybės, o als ybinės kalbos unkcijos bū ų susiau in os, adicinė sa i a kalbos sis ema – sujauk a. Seimo na iai I. Šiaulie- nė i G. Ki kilas ka u su įs a ymo p ojek u XIIP-1653 į egis a o i Ci ilinio kodekso s aips- nio 3.282 pakei imo įs a ymo p ojek ą XIIP-1654, pagal ku į a das, pa a dė i ie o a džiai ašomi pagal lie u ių kalbos aisykles, jeigu ki i įs a ymai nenus a o ki aip. Vals ybinės kalbos, š ie imo i isi ki i įs a ymai ašymo „ki aip“ iki šiol nenus a ė, be engiamuose Va dų i pa- a džių bei Tau inių mažumų įs a ymuose kaip ik i no ima pažeis i Kons i uciją. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 9 KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos unkcijos Į eisinus okupacinių ežimų neau en iškus pakeis us ie o a džius Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Poniewiež i . . bū ų p ipažin a, kad Lie u os Respublikos e i o ijoje jos Kons i ucija nebe eikia i nebegina au en iško a dyno aip, kaip i už ibio e ninėse lie u ių žemėse, ku Tilžė pa adin a So ie sk, Ragainė–Nieman, Vidugi iai–Widugie y, Vilkapėdžiai–Wilkopędzie, Ge ėčiai–Gie ia y, Ga dinas–G odno i . . Kėsinamasi i į Vals ybinės kalbos įs a ymo 14 s aipsnį („o icialios, suno min os ie o a džių ly ys Lie u os Respublikoje ašomos als y- bine kalba“), 17 s aipsnį („Lie u oje iešieji už ašai ašomi als ybine kalba“), Vy iausiojo adminis acinio eismo sp endimus („Lie u ių kalba, pagal Kons i uciją įgijusi als ybinės kal- bos s a usą, p i alo bū i a ojama isose als ybės i sa i aldos ins i ucijose, isose Lie u oje esančiose įs aigose, įmonėse i o ganizacijose“). Siūlome a mes i Lie u os Respublikos Kons i ucijai p ieš a aujan į įs a ymo p ojek ą i o- liau s a s y i Kons i ucijai nep ieš a aujan į, 2010 m. Seimo pasi ink ą, daba 12 Seimo na- ių – Valen ino S undžio, Ry o Kupčinsko, Algi do Pa acko i ki ų pa eng ą Va dų i pa a - džių ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek ą XIP-1675. Tokiai nuos a ai p i a ė i 70 000 Lie u os Respublikos piliečių, p o esionalių kalbininkų semina ai, als ybinės i isuomeninės o ganizacijos. IŠVADOS 1. Senosios Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės pa a dės y a ne Lenkijos, Bal a usijos a Rusijos, o Lie u os kul ū os pa eldas. 2. Lie u os gy en ojų asmen a džiai pe 800 me ų ašy i šešiomis kalbomis i au en iška galima laiky i daba inę nusis o ėjusią asmen a džių ašybą. Žmonių apa ybė dėl jų asmen- a džių ašybos kei imo nesikei ė. Asmen a džių ašyba ne isada su apo su asmens gim ąja kalba. 3. Lie u os lenkų asmen a džių ašyba als ybine lie u ių kalba y a ne lenkų asmen a džių, o lie u ių kalbos unkciona imo klausimas. 4. Pagal gy en ojų apklausas lenkiškai ašy i asmen a džius dokumen uose su ik ų nuo 5 iki 40 p ocen ų Vilniaus, Šalčininkų ajonų gy en ojų, o am p i a ų ik 1–10 p ocen ų Lie u os Respublikos piliečių. 70 ūks ančių Lie u os piliečių i pe 1000 susi uokusiųjų su užsieniečiais am nep i a ė, pasi ašydami Reikala imą gin i Lie u os Respublikos als ybinę kalbą i e i o ijos ien isumą. 5. Ki ų abėcėlių aidės pase i nauji ašybos p incipai eikš ų Lie u os Respublikos Kons i- ucijos, Vals ybinės kalbos įs a ymo pakei imus. P ieškons i ucinis įs a ymo p ojek as g in- džiamas dešimčia šio s aipsnio p adžioje ap a ų ne eisingų eiginių. 6. Teisingumo minis e ijai siūloma pa eng i eisės ak ą, kad lenkai su usin as pa a des Je- dinskij, K ie ko skij, Tomaše skij i . . pagal pageida imą leng iau galė ų pakeis i į lenkiškas (be galinės p iebalsės j). 7. Visus ki ų abėcėlių aidėmis pa ašy us asmen a džius Lie u os Respublikos dokumen- uose siūloma pa eik i ik kaip papildomą in o maciją. Taip bū ų a siž elg a į 2008 m. i 2014 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykusių kalbininkų semina ų ekomendacijas.