Žodžio „vienok“ dalia

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS Lietuvių kalbos institutas ŽODŽIO VIENOK DALIA Chačeinesanga per darbus (kaip jau este girdėję) nieko neužslūžijame, nei pelnome, bet vienokigi be gerų darbų [...] ant šio svieto negalime būti WP 148v,30–33. ESMINIAI ŽODŽIAI: skoliniai, paveldėtoji leksika, kodifikavimas. Straipsnyje apžvelgiamas žodžio vienok vartojimas dabartinėje kalboje, išryškinamos pagrindinės funkcijos, svarstomi formų ir reikšmės raidos dalykai, atskleidžiama kodifikavimo istorija. Šių temų nesiekiama ištirti nuodugniai, straipsnio tikslas kitoks – iškelti klausimą dėl žodžio vienok kodifikacijos, paskatinti išsamesnius tyrimus ir diskusijas dėl jo vertinimo bendrinėje kalboje. 1. Visuose norminamuosiuose dabartinės lietuvių kalbos darbuose žodis vienok laikomas bendrinei kalbai netinkamu. Štai Dabartinės lietuvių kalbos žodyne jis pažymėtas kaip neteiktinas (gretinamas su lenkų jednak) ir siūlomas keisti jungtuku tačiau (DLKŽ 2000: 930), Lietuvių kalbos žodynas jį taip pat laiko skoliniu (LKŽe, sub voce). Kaip neteiktinas vertinys jis pateko ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo (DKKS) Žodyno skyrių (www.vlkk.lt/lit/lt/klaidos/zodyno3): 1.3.12. vienok = bt, tačia, vs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. Tos pačios svetainės Konsultacijų banke skelbiamas straipsnelis Ar taisyklinga sakyti „vienok jis nepalūžo“ (http://www.vlkk.lt/lit/3599). Į antraštės klausimą jame atsakoma: „Netaisyklinga. Vienok – nevartotinas vertinys iš rusų ar lenkų k. Nuolaidos ir priešpriešos reikšme vartotini kiti lietuviški žodžiai. Todėl vienok taisoma: bet, tačiau, vis dėlto, pvz.: Buvo jam visokių valandų, vienok (taisoma: bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo.“ Lietuvių kalbos instituto Kalbos konsultacijų kompiuteriniame banke į klausimą „Kodėl peikiamas žodis ‘vienok’?“ atsakoma: „Šis žodis yra grynas vertinys iš rusų k. ‘odnako’. Turime tos reikšmės savų žodžių ‘tačiau’, ‘vis dėlto’.“ (http://www.lki.lt/lki/kkb/zodis.php?selectzodis=vienok) BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 2 2. Nepaisant pusės amžiaus (žr. 9 skyrių) taisymų istorijos, žodis vienok ir toliau vartojamas ne tik sakytinėje, bet ir rašytinėje kalboje. Į Dabartinės lietuvių kalbos tekstyną (DLKT, žiūrėta 2014 11 10) pateko 277 jo pavartojimo atvejai, net 215 – iš publicistikos tekstų. Kaip rodo tekstyno medžiaga, žodis vienok dažniausiai eina sudėtinių sujungiamųjų sakinių, kurių dėmenys susiję priešpriešos santykiu, jungtuku (a) arba nuolaidos santykius reiškiančių prijungiamaisiais laikomų sudėtinių sakinių porinio (dvigubo) jungtuko antrąja, postpozicine, dalimi (b). Štai tik keli tokios vartosenos pavyzdžiai: a) Lenkų literatūros dvasia gali mums ir nepatikti, vienok ji šilta, ji kvepia ‘lotynų kultūros glūdumu’; Pasaulyje regėdamas daug blogio, V. Bubnys vienok netampa nei pesimistu, nei ciniku. b) Nors klaipėdiečiai ir nesuprato tos meno versmių gilumos, vienok buvo pripratę ją priimti; Nors ir nesidžiaugiau dėl šio susitikimo, vienok neišsidaviau; Iš lietuvių, nors keletas sunkiai sirgo, vienok nenumirė nė vienas; Kad ir kokios nepalankios būtų objektyvios sąlygos, vienok, negalima savo naujo gyvenimo pamatų ręsti ant įskilusios žemės. Kita, tekstyne ne taip dažnai atsispindinti žodžio vienok funkcija – stiprinamoji dalelytė, einanti po jungtuko o sudėtiniuose priešinamuosiuose sakiniuose, pvz.: Ištisi mėnesiai buvo sausi ir saulėti, o vienok visi stipriai sirgo; Nestebėtina, iškreipti gyvybiniai principai ilgai siautė mūsų krašto erdvėje: o vienok tautos dauguma, prisirišusi prie kilnių idealų, kovoja. Gana dažnai žodžiu vienok pradedamas savarankiškas šalutinis sakinys. Tokiais atvejais jis atlieka jau ne tiek jungtuko, kiek diskurso žymiklio vaidmenį, pvz.: Be lietuvių, Klaipėdoje veikia dar vokiečių muzikų grupė. Vienok jų veikime nematyti nuoširdžių meno intencijų; Šalies biudžetas gali prarasti didelę pajamų dalį ir vietoj ekonominio pakilimo gali grėsti bankrotai. Vienok toksai įstatymas skatina tiesiogines užsienio investicijas; Atrodė, kad kelionė truko visą amžinybę. Vienok viskas baigėsi gerai. Šiuose ir kituose panašiuose pavyzdžiuose nagrinėjamasis žodis gauna įvairių modalinių reikšmių. Galbūt tai atspindi ir polinkis rašant jį išskirti pauzę žyminčiais kableliais, pvz.: Čia yra labai liūdnos prognozės. Gal jau taip blogai ir nebus. Vienok, advokatai tikrai neturėtų nerimauti, nes kam jau kam, o jiems darbo, atrodo, tikrai netrūks; LDK laikotarpį tyrinėja įvairių sričių mokslininkai: istorikai, menotyrininkai ir t.t. Vienok, rašytinių šaltinių, o dar labiau ikonografijos, aprašančių XIII–XV a. Lietuvą – labai mažai. Paieškos sistemoje Google įvedę žodį vienok taip pat gauname gausybę jo vartosenos pavyzdžių (žiūrėta 2014 12 03). Daugelis jų artimi šnekamajai kalbai. Nagrinėjamojo žodžio vartosena juose dar įvairesnė. Šioje kalbos atmainoje dalelytė vienok priešinamuosiuose sakiniuose eina ir su jungtukais bet (a), tačiau (b), pvz.: a) na cia greit visi susiguglina,nelabai ka priklausinesi.bet vienok,koks cia atv-pats neseniai tik toki pamaciau,del to ir idomu,ar lt jie jauzinomi? (http://www.motomanai.lt/moto-forumas/moto-tema.8294.page-1.html#pid388139); Na, o kuo naujesnis anime, tuo daugiau psichodelikos. :) Bet vie- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 3 nok kai žiūri šituos filmukus - matosi kuriose vietose japonai kompleksuoja :) (www.army777.lt/forum/viewtopic.php?f=16&t=2145&start=15). b) Tiesą sakant, paroda mano akyse nebuvo itin pompastiška, tačiau vienok smagių netikėtumų pažėrė į valias. (www.games.lt/g/news.news_full/35486.2?sev=part); Pergale yra pergale...taciau vienok gaila, kad reikejo losti trecia seta (www.doublefault.lt/naujienos/Nesijaudinkit,%20laimëjom/;5). Rasta ir tokių sakinių, kuriuose dalelytė vienok vartojama nuolaidos šalutiniame sakinyje po jungtuko nors, pvz.: Kalbant apie maudymąsi ežeruose: keistas ten vanduo – iš toliau mėlynas atrodo, nors vienok, nusimaudžius mėlynas nepatampi :). (www.aphex.lt/2008/07/tatrai/); Android, na nepasakyciau kad clavinovos skambesys labai jau plastmasinis, anaiptol net... :) Nors vienok jei yra galimybiu, tikras klepas nepamaisytu :). (www.programing.lt/gitaraforumas/viewtopic.php?f=11&t=1596). Žinoma, internete yra ir tokių žodžio vienok vartojimo pavyzdžių, kuriuos sunkiau paaiškinti vien vidiniais lietuvių kalbos raidos dėsniais, pvz.: Kokia neteisybė, vienok, / Kas gražiausia - taip reta, taip trumpa... / Pasimetusi siela galop / Prie tikėjimo kojų suklumpa. (zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/17750); Ale drasi vienok mergina. Netraukia, stabdziu nera, bet vistiek savo eiga iki Autodinos nuvaziavo :) (www.skundailt.com/skundai-ausegra-ne-taiso-automobilius-o-sugadina-11504-komentarai). Ši trumpa apžvalga rodo, kaip įvairiai žodis vienok vartojamas dabartinėje rašytinėje kalboje. 3. Aptarkime žodžio vienok kodifikaciją. Ar tikrai jis be atodairos peiktinas ir guitinas iš bendrinės kalbos? Manyčiau, kad ne. Ir štai kodėl. Pirma, nagrinėjamas žodis negali būti tiesioginis skolinys iš lenkų kalbos dėl fonetinių priežasčių: lietuvių vien-ok ir lenkų jedn-ak šaknų garsinis santykis nėra dėsningas. Antra, skirtinga ir šių šaknų sandara: lenkų jednkildinama iš samplaikos, kurią sudariusi įvardinės kilmės stiprinamoji dalelytė *(j)edir skaitvardžio šaknis *inъ-; lietuvių vienatitinka tik pastarąją (žr. Sławski 1952–1956: 544). Trečia, žodis vienok ir jo variantai lietuvių kalboje gausiai vartojami nuo pirmųjų raštų1 iki mūsų dienų. Jis žinomas visuose senosios lietuvių raštų kalbos variantuose: vakariniame – Martyno Mažvydo raštuose, Wolfenbüttelio postilėje, Baltramiejaus Vilento vertimuose, Jono Bretkūno darbuose, Margaritoje Theologicoje, Danieliaus Kleino ir vėlesnėse gramatikose, Lexicon Lithuanicum ir visuose vėliau Prūsijoje išėjusiuose didesniuose žodynuose; vidurio – Mikalojaus Daukšos vertimuose, Merkelio Petkevičiaus katekizme, Jokūbo Morkūno postilėje, Samuelio Baguslavo Chylinskio Biblijos vertime ir kt.; rytiniame – Konstantino Sirvydo Punktuose sakymų ir žodynuose, Jono Jaknavičiaus evangelijų vertime, Roberto Belarmino katekizme. Ketvirta, šio jungtuko variantų užfiksuota berods visose lietuvių kalbos tarmėse (žr. LKŽe, sub voce). 1 Lenkų priešinamasis jungtukas jednak taip pat imtas vartoti tik XVI a. raštuose; senojoje (XIV ir XV a.) lenkų kalboje užfiksuota tik šia reikšme vartojama ilgesnė forma jednako ir jos variantai (žr. Słownik 1960–1962: 150). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 4 Visa tai skatina žodžio vienok kilmės ieškoti ne svetur, o pačioje lietuvių kalboje. Akys visų pirma krypsta į bendrašaknius gausiai iš senovės vartojamus būdvardžius ir įvardžius vienokas, vienokias, vienokis, vienoks. 4. Esami lietuvių kalbos etimologijos žodynai maža ką nauja nagrinėjamo žodžio kilmės klausimu tepasako. Ernsto Fraenkelio etimologijos žodyne (1965: 1242) jungtukas vienok neminimas, tačiau rašoma apie būdvardžius vienokas, vienokias, vienokis, prieveiksmį vienokiai. Jie vedami iš lietuvių vienas. Wojciecho Smoczyńskio etimologijos žodyne (2007: 748) jungtukas vienok, įvardis vienoks ir prieveiksmis vienokiai nuosekliai laikomi hibridinės darybos atitinkamų lenkų kalbos žodžių kalkėmis (bet ne tiesioginiais skoliniais!). Naujasis Senosios lietuvių kalbos etimologijos žodynas (vok. Altlitauisches etymologisches Wörterbuch, žr. ALEW) {v} raidės žodžių dar, deja, nepaskelbė. 5. Gerokai daugiau rūpimu klausimu randame apibendrinamuosiuose žodžių darybos darbuose. Atitinkamų lietuvių kalbos būdvardžių ir įvardžių daryba bene išsamiausiai aptarta Prano Skardžiaus ir Sauliaus Ambrazo. Nė vienas jų nemano, kad šių būdvardžių ir įvardžių darybos su priesaga *-āktipas galėtų būti lietuvių kalbai svetimas, pasiskolintas. P. Skardžius rašo: „priesagos -okadarinių daryba yra didžiai sena“ (1996: 135). Pasak S. Ambrazo, „reliktinis skaitvardinių būdvardžių su -(i)okas, (-a) pobūdis lietuvių kalboje rodo, kad šis darybos tipas yra gana senas.“ (Ambrazas 2011: 95). Jis siejamas su atitikmenimis ne tik slavų, bet ir germanų (go. ainaha, s. vok. a. einac „vienintelis“), italikų (lo. ūnicus „vienintelis, ypatingas“) bei iranėnų (s. i. ēkaká- „vienintelis, vienišas“) kalbose (ten pat, 112 ir lit.). Vėliau atitinkamus būdvardžius ir įvardžius lietuvių kalboje ėmę stumti nauji vediniai su priesaga -(i)op- (pvz., trejopas, keleriopas). Taigi darybos pobūdis leidžia manyti, kad žodis vienok padarytas pagal seną baltišką, o gal ir indogermanišką būdvardžių darybos tipą. 6. Toliau apžvelkime morfologinius šio žodžio variantus. Lietuvių kalbos žodyno 19-tas tomas jų pateikia nemaža. Tuos variantus galima suskirstyti taip: 1) vienok ir vienog; 2) vienoki ir vienogi; 3) vienokie; 4) vienokig; 5) vienokigi; 6) vienokiai, vienogiai. Trumpai aptarkime jų kilmę. Visų pirma pasakytina, kad formas su baigmeniu {g} esu linkęs laikyti rašybos, o ne morfologijos variantais, galbūt atsiradusiais atkuriant menamai žodžio gale suduslėjusį priebalsį (hipernormalizacija). Tokių formų dažnai pasitaiko XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios (Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Antano Juškos) raštuose, Varpo publikacijose. Nepagrįstą šių jungtuko variantų rašybą aptarė Kazimieras Būga (žr. 9.1 skyrių). Dabar apie kitus variantus. Akivaizdu, kad forma vienok (1) yra sutrumpėjusi iš ilgesnės – greičiausiai iš vienoki (2). Pastarosios kilmė lietuvių kalbotyroje aiškinta keleriopai. K. Būga panašias prieveiksmių formas tol, art, ankst siejo su metatoniją patyrusia okamieno vienaskaitos vietininko forma su galūne *-oi (Būga 1961: 690). Jonas Kazlauskas aiškino jas kilusias iš ikamieno vienaskaitos vietininko su ilga galūne *-ēi (Kazlauskas 1968: 153). Šiuo metu, rodos, visuotinai sutariama, kad žodžio galo ilgieji balsiai indogermanų kalbose turi tvirtagalę (cirkumfleksinę) priegaidę (plg. Kortland 1975: 21tt, 1985; Villanueva Svensson 2011; Pronk 2012), todėl J. Kazlausko pasiūlytos interpretacijos tenka atsisakyti. Vis dėlto ir K. Būgos BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 5 aiškinimas susiduria su nemažais sunkumais, nes lieka nepagrįsta tvirtapradė prieveiksmių žodžio galo intonacija. Ją paaiškinti taip pat būta bandymų (žr. Klingenschmitt 2008; Jasanoff 2009), tačiau ir jie nėra iki galo įtikinami. Taigi gretiminių formų su -i ir -ie (vienόki ir vienόkie) tarpusavio santykis dar nėra pakankamai paaiškintas2 (prie tokios nuomonės prieina ir Danielis Petit, išnagrinėjęs prieveiksmio formų ankst ir ankstiẽ santykį, žr. Petit 2005: 147). Dar kitokią nuomonę dėl formos vienóki (ir *vienókia) yra paskelbęs Zigmas Zinkevičius (1981: 169): šią formą jis laiko būdvardžio bevardės giminės nominatyvu-akuzatyvu, iš kurio vėliau išriedėjęs jungtukas vienók. Forma vienokie (3) yra dėsningai išriedėjusi iš senojo o-kamienio įvardžio/būdvardžio vienokas vienaskaitos vietininko (lokatyvo) su galūne *-oi; plg. prieveiksmius tókie „tokiu oru“, anókie šiaurės ir pietų žemaičiuose. Prie vienoki priaugus pabrėžiamajai dalelytei gi susidarė forma vienokigi (5), vėliau sutrumpėjusi į vienokig (4). Jungtukas vienokiai (6) yra turbūt vėliausiai konversijos būdu radęsis iš tokio paties pavidalo prieveiksmio, su priesaga -ai padaryto iš įvardžio/būdvardžio vienokis ar vienokias. 7. Nėra paprasta paaiškinti, kaip kilo priešinamoji jungtuko vienok reikšmė. Toliau pateikiamas vienas iš galimų aiškinimų. Būdvardiškai vartojami priesagos *-ākvediniai iš šaknies viengavo reikšmę „toks pat, vienodas“, susidariusią įvardinės reikšmės „toks, tam tikras“ pagrindu, pvz.: Ir visi vienoką dvasišką gėrimą gėrė Bt1PvK10,4 (LKŽe, sub voce); Žemė tuomet turėjo vieną kalbą ir vienokius žodžius Skv1Noz11,1 (LKŽe, sub voce). Tapatumo reikšmę „taip pat, vienodai“ iš pradžių, matyt, išlaikė ir imtos prieveiksmiškai vartoti jų linksnių formos. Iš jų išriedėjusios formos vienok pirminę tapatumo reikšmę dar galėtume įžvelgti šiuose lietuvių senosios raštijos pavyzdžiuose: Jei norint bus naktis cʒeſa: Alba atpencʒ rita meta: Wienok ſchirdis macʒei Diewa: Tikes nerupeſcʒudama MžG II 342,7 (Plg.: Und ob es werd bis in die nacht / und wider an der Morgen / Doch sol mein hertz an Gottes macht / verzweiueln nicht / noch sorgen). Neſſa afferomis iei miektumbiſi wienok důcʒo: Bet ir Palaβais tu nepaſſimegsti. MžG II 540,6 (Plg.: Quoniam si voluisses sacrificium, dedissem utique, holocaustis non delectaberis). Taip vartojamą dalelyte ir jungtuku virstantį ar jau virtusį prieveiksmį vienok galėtume palyginti su vėliau iš atitinkamų būdvardžių su priesaga -(i)ai padarytu prieveiksmiu, pvz.: [Dievas] perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SP I 347 (LKŽe, sub voce); Tos bitės, kaip vienos, teip ir kitos, vienokiai apsieina Nz. (LKŽe, sub voce). Adversatyvinė (priešpriešos) nagrinėjamų formų reikšmė galėjo susidaryti joms einant po priešinamojo jungtuko dėl sintaksinių ryšių reanalizės – prieveiksmį (dalelytę) atsiejus nuo veiksmažodžio ir priskyrus prie jungtuko. Tokiais atvejais jis galėjo palaipsniui perimti jungtuko semantiką, o vėliau ir funkciją, pvz.: 2 Už naudingas pastabas ir nuorodas šiuo klausimu nuoširdžiai dėkoju Migueliui Villanuevai Svenssonui. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 6 Chacʒeineſanga per darbus (kaip iau eſte girdeijen) neka neußſlußiame nei pelname, bet wenakigi be gierrụ darbu ſha ant ſcha ſweta negalime buti WP 148v,30–33 mſ Ewangelikamus riagis daiktai prießs / iog Wießpatís Chríſtus wien kart nt’ kriiaus afierawoios / o wienok’ i kiek’ dienos afierawoia nt’ ałtoriaus pagalei ſtatim io. DP 509,6–9 (Plg.: náßym Ewángelikom ʒdádʒa ſi rʒecy prʒećiwne / e Pan Chryſtus raʒ ſi ná Krʒyu ofiárował / á prʒedſi go co dień ofiárui ná ołtarʒu / według vſtáwy iego. WuP 554,24–26). Ir gerokai vėlesnių laikų pavyzdys: Kas norint, tikėdamas ing mane, numirs ant to svieto amžinai, ale vienokiai po majestotu muno gyvas būs S. Dauk (LKŽe, sub voce). Adversatyvinė jungtuko reikšmė ypač išryškėja tais atvejais, kai pats siejamų sakinių turinys yra priešingas (vienas predikatas neigiamas arba kuriuo nors atžvilgiu neatitiko kito), pvz.: Jr ieigu ußmirſch, eſch wenaik tawens neußmirſchiu WP 164r,31 Tieſa iog mogus ira newalniku Diewo kayp kiti ſutwerimay: wienok dawe iam Wießpats luoſiby / idant kayp noris daritu pagal ſawo noro. SP I 326,21 (Plg.: Prawda e cʒłowiek ieſt niewolnikiem Boym / iáko inne ſtworʒenia: iednák dał mu Pan wołność / áby iako chce cʒynił / według ſwego vpodobania). Dar palyginkime panašiai vartojamą vėlesnį, iš priesagėto prieveiksmio kilusį jungtuką: Seniukas noris nedrįso, vienokiai ant prašymo Jono visą savo apsakė gyvenimą Rp (LKŽe, sub voce) Tokiuose kontekstuose taip pat galėjo formuotis jungtuko vienok reikšmės „vis vien, vis dėlto, nepaisant to“. Tam tikrais raidos tarpsniais neatmestina ir slaviškų funkcinių šio žodžio atitikmenų įtaka. Jo vartojimas senuosiuose raštuose ir tarmėse bei semantikos raida dar laukia atidaus tyrimo. 8. Pažiūrėkime, ar aprašytoji žodžio vienok formų ir reikšmių raida turi atitikmenų lietuvių bei kitose kalbose. 8.1. Lietuvių kalboje panašų raidos kelią yra nuėjęs artimos reikšmės žodis vienat. Kilęs sutrumpėjus būdvardžio vienatis ar *vienatas (priesagos -atvedinių iš skaitvardinio įvardžio šaknies vien-) linksnio (vietininko?) formai, senuosiuose raštuose jis vartojamas kaip dalelytė „vien, tik“ (a) ir kaip išskirties sakinių jungtukas (b, plg. dabartinius vien, tik): a) tada welinas tụ makinimụ Egƚas ſ: didei maiſchia, ir ape tai wenat rupinaſsi ir ant ta ſtawi wiſsu ſilu ſawa, idant kaip tạ makſlạ galetụ apiaurinti papeikti panekinti WP 220r,21 b) Teiṗ ne tuṙ banicia Díéwo ſkêſni nepriétęl kaiṗ heretikús / kurí wíſsas ſiełóiimas nṫ to yra / idnṫ i ißnaikíntu / ir neṙ kitós prieaſtiés / del’ ko inġ Bancʒi wêrʒes ir kêmßáś / wienát’ idnt’ płêßit ir draſkîtú / ir inġ tûłas ſektás ibarſtit tas awêles / kures W. Chríſtus Iéſus / tíkras piemů ſurînko wienben’. DP 303,25 Jo kilmė, raida ir vartosena taip pat dar nepakankamai ištirti ir aprašyti. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 7 8.2. Latvių kalboje taip pat esama būdvardinių priesagos *-ākvedinių, tačiau jie reiškia didesnį ypatybės kiekį (mazāks, labāks; plg. lietuvių kalboje ribotą ypatybės kiekį reiškiančius mažokas, gerokas). Skaitvardiniams būdvardžiams ir kokybiniams įvardžiams daryti joje paplito priesagos *-ādovediniai (citāds, trejāds), laikomi šios kalbos naujove (Ambrazas 2011: 94–95). 8.3. Prūsų kalboje priesagos *-ākvediniai nevartojami, tačiau panašių semantinės raidos kelią kaip ir lietuvių vienok greičiausiai bus nuėjęs žodis ainawijdi „tačiau, juk“. Jį Vladimiras Toporovas laiko morfologiškai ambivalentišku (t. y., neaiškiu; 1975: 61), o Vytautas Mažiulis – prieveiksmiu, kurio -i atsiradusi vietoj senesnės -ai (1988: 55). Panašiai formų ainawīdai ir ainawijdi kilmę bei raidą aiškino dar Jānis Endzelnas. Jų semantiką jis gretino su lie. vienók : vienók(a)s ir le. jednak : jednaki (1943: 138). Prieveiksmį ainawīdai V. Mažiulis laiko padarytu iš būdvardžio *ainavīds, kurio darybą ir reikšmę aiškina taip: pr. adj. *ainavīds „vienoks“ < *ainavīdas < aina- (žr. ains) + *vīda- (Endzelīns SV 84, 92), kuris – giminė su la. veĩds „išvaizda, būdas“, lie. véidas „veidas; išvaizda“, rus. вид „išvaizda“, serb.-chorv. vȋd „matymas, išvaizda“ ir kt., gr. ϝεῖδος „išvaizda“ ir kt., žr. s. v. widdai; pr. *vīda- (subst.) reiškė greičiausiai „matymą“ > „išvaizdą“ (plg. Trautmann AS 297, Endzelīns SV 84, Fraenkel LEW 1216), taigi pr. *ainavīdabuvo „kas vienõs (= vienokios) išvaizdos“ > „vienoks, panašus“, plg. la. viênveidîgs „vienokias, vienodas“ (Mažiulis 1988: 54). Albertas Rosinas, remdamasis V. Toporovu (1975: 51), nagrinėjamų žodžių komponentą *-vīdjau laiko priesaga, kilusia iš žodžio, turėjusio reikšmes „rūšis, pavidalas, forma“. Jis rekonstruoja prūsų kalbos kokybinį įvardį *ainavīdas, priešinamą skiriamajam *kitavīdas (2009: 305). 8.4. Kitą žodžio vienok semantinės raidos paralelę randame senovės graikų kalboje. Joje iš įvardžio ὁμός „vienoks, toks pat“, per prieveiksmį ὁμῶς „taip pat“ išsirutuliojo priešinamoji dalelytė arba jungtukas ὅμως „tačiau, vis dėlto, vis tik“ (žr. Bednarczuk 1966: 38; 1971: 127, 150; Frisk 1970: 390; LFE 2004: 706) . 9. Visa išdėstyta medžiaga, atrodo, leidžia žodį vienok laikyti savu, lietuvišku, o ne skolintu. Dabar grįžkime prie jungtuko vienok kodifikavimo istorijos ir pasidomėkime, kada ir kodėl jis imtas taisyti. Pradėkime nuo bendrinės kalbos pagrindus klojusių lietuvių kalbotyros autoritetų. 9.1. K. Būga 1909 m. Kalbos dalykuose paaiškinęs, kad šis jungtukas rašytinas su baigmeniu <k>, o ne <g> (remiasi forma vienokiai M. Daukšos Katekizme), net neužsimena apie jo galimą slavišką kilmę, tik nurodo, kad „Vienók, kaip rodo Daukšos (1595 m. Kat. ed. E. Volteri pag. 928) wienoki-g’, gimė iš senesnės pirmalytės vienóki, plg. eĩk = eĩki.“ (Būga 1958: 113). Jonas Jablonskis jungtuką vienok mini jau 1901 m. gramatikoje, tačiau tik kaip nuolaidos šalutinių sakinių jungimo priemonę: Jei įvedamasis sakinys yra atleidžiamasis (Concessivsatz) arba turi atleidžiamojo sakinio prasmę, tad tikrasis sakinys, po jo statomas, turi dažnai sąjungą vienok, tik (tikt). Pavyzdžiai. Kad ir tėvai jau išmirė, vienok vaikai neištvirko. (Jablonskis 1957: 156). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 8 1922 m. gramatikoje tas pats sakinys jau duodamas su poriniu jungtuku kad ir... tačiau (ten pat, 351). Toliau šioje gramatikoje rašoma: „jei šalutiniame [sakinyje] yra nors, norint, kad ir, tad pagrindiniame gali būti tačiau arba bet...“ – kaip matyti, jungtukas vienok čia neminimas (ten pat, 352). Šį jungtuką J. Jablonskis nurodo savo svarbiausiame sintaksės veikale – 1911 metais išėjusioje Lietuvjų kalbos sintaksėje. Kaip taisyklingus nuolaidos aplinkybės šalutinius sakinius jis pateikia tokius Žemaitės pavyzdžius: Nors nė žodelio į vienas-antrą neištarė, vienok labai daug apipasakojo. Troba nors supuvusi, suleidau (suleidžiau) vienok keturias bobas. Nors oras truputį atvėso, vienok prakaitu rasoja visų kaktos3. Nors rankos raudonos, nosys mėlynos, vienok taškosi vaikai po minkštą sniegą, braido po klaniukus. (Jablonskis 1957: 502). Tiesa, žodis vienok juose eina antruoju sudėtinio jungtuko dėmeniu. Sakinį su vieniniu jungtuku vienok Jablonskis yra pataisęs 1925 m.: Net tie, kurie lietuvių kalbą žino, vienog gėdysi ją vartoti viešai = Lietuvių kalbą ir tie gėdisi viešai vartoti (gėdis viešai lietuviškai šnekėti net tie), kurie paprastai ja kalbasi ir moka (cituojama iš: Piročkinas 1986: 163). Tačiau šiame pavyzdyje ne (tik) taisytas jungtukas vienok, o pertvarkyta visa sintaksinė pirminio sakinio sandara. Vieną iš J. Jablonskio pateiktų sakinių (tik jau be nuorodos į Žemaitę) sintaksės kurso, Vilniaus universiteto studentams skaityto iki 1959 metų, konspektuose mini ir Juozas Balčikonis: Nors oras truputį atvėso, vienok prakaitu rasoja visų kaktos. (Balčikonis 1982: 128). Svarbiame Prano Skardžiaus veikale Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen (Skardžius 1998) jungtukas vienok neminimas, galbūt nelaikomas skoliniu. 9.2. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais jungtukas vienok pateikiamas atsargiai, tačiau dar netaisomas. Jis paaiškintas sinonimu tačiau Vokietijoje Lietuvių tremtinių bendruomenės išleistame Lietuvių kalbos vadove (LKV 1950, sub voce). Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmojoje laidoje (DLKŽ 1954, sub voce) jis laikomas prieveiksmiu ir taip pat netaisomas, tik dėl reikšmės ir vartosenos skaitytojas nukreipiamas į jungtuko tačiau straipsnį. Jono Balkevičiaus Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje jungtukas vienok neminimas nei sujungiamųjų priešpriešinių, nei prijungiamųjų nuolaidos sakinių skyriuose, tačiau jis dar nurodomas kaip galima dvigubojo jungtuko (su nors šalutiniame sakinyje) atliepiamoji dalis (Balkevičius 1963: 317). Jono Palionio monografiniame XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalbos tyrime jungtukų vartojimui skirta vienuolika paragrafų (Palionis 1967: 201–208). Viename jų specialiai aptarti nelietuviškos kilmės jungtukai, tačiau dažnai senuosiuose raštuose vartojamas jungtukas vienok jame nepaminėtas. 9.3. Viena pirmųjų jungtuką vienok netaisyklingu paskelbė, rodos, Julija Žukauskaitė. Lietuvių kalbos gramatikos antrame tome (LKG 2 1971) jos parašyto skyriaus apie jungtuką įvadinėje pastraipoje apie priešpriešinius jungtukus teigiama: 3 Lietuvių kalbos žodyno devynioliktame tome, išėjusiame 1999 m., šis J. Jablonskio tinkamu laikytas Žemaitės sakinys su poriniu jungtuku nors... vienok pateikiamas kaip nevartotinas (LKŽe, su voce). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS. Žodžio vienok dalia | 9 Pasitaiko čia (senesniuose raštuose ir tarmėse – A. J.) jungtukų, literatūrinėje kalboje iš viso nevartotinų, nes jie nenorminiai – nelietuviški (alè, àle) ar ne visai lietuviški (bìle tìk, vienók). (ten pat, 663) Kitame puslapyje pridedama: Iš seno yra žinomas ir priešpriešinis jungtukas vienók. Tačiau dabartinėje literatūrinėje kalboje jis taip pat (kaip ir jungtukas ale – A. J.), galima sakyti, nebevartojamas. (ten pat, 664). Prijungiamųjų nuolaidos jungtukų poskyryje minimas ir porinis jungtukas nors... vienok: „§1058. Senėlesniuosiuose raštuose retkarčiais randame pavartotą ir porinį jungtuką nórs... vienók.“ Ir duodami du pavyzdžiai iš Žemaitės ir Jono Biliūno raštų: Nors rankos raudonos, nosys mėlynos, vienok taškosi po minkštą sniegą, braido po klaniukus... ŽemR I 288. Nors ore sprogo ir žydėjo medžiai, vienok sėdėjau savo kambary: rengiaus prie egzaminų BilR1 I 53. (ten pat, 695). Apie šio jungtuko nelietuviškumą ar netinkamumą vartoti čia jau nieko nepasakyta. Trečiame šios gramatikos tome, skirtame sintaksės dalykams (LKG 3 1976), vieninis jungtukas vienok arba porinis nors... vienok neminimi visai – matyt, laikomi „ne visai lietuviškais“ ir neteiktinais. Nagrinėjamųjų jungtukų veltui ieškotume ir DLKG – jie tenai nemini. Galbūt dėl aiškaus norminamojo šios gramatikos pobūdžio. 9.4. Po akademinės gramatikos išėjusiuose visuomenei ir mokykloms skirtuose leidiniuose jungtukas vienok sutartinai taisomas, dažnai net nenurodant taisymo pagrindo. Keli tie patys iliustraciniai pavyzdžiai keliauja iš knygos į knygą... Trumpas kalbos vadovas sieja jungtuką su rus. однако ir lenkų jednak ir taiso į tačiau. Pateikiamas pavyzdys: Buvo daug jam sunkių valandų, vienok (= tačiau) ištvermingas žemaitis atsilaikė. (TKV 1972: 79). Jau pirmajame populiaraus visuomenei skirto leidinio Kalbos praktikos patarimai leidime vienok vertinamas kaip neteiktinas vertinys (n. vert.), kurį siūloma keisti jungtuku tačiau (KPP 1976: 305). Antrajame leidime prie pakaitų pridėtas ir jungtukas vis dėlto. Pateikiami du tokio taisymo pavyzdžiai: Buvo jam daug visokių valandų, vienok ( = tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. Vienok ( = Tačiau) tas gydymas buvo nesėkmingas. (KPP 1985: 343). Aldono Pupkio aukštųjų mokyklų vadovėlyje Kalbos kultūros pagrindai (1980) vienok taisomas ne sintaksės, o leksikos skyriuje kaip „visai neįmanomos darybos“ vertalas. O „vertalais kalbos kultūroje vadiname tik tokius žodžius, kurie neteikiami vartoti bendrinėje kalboje jokiame kontekste“ (Pupkis 1980: 108). Arnoldo Piročkino Administracinės kalbos kultūros skyriuje „Jungtukai ir dalelytės“ rašoma: Vis dar pasitaiko senas slaviškų jungtukų однако, jednak vertinys vienok, visai lengvai pakeičiamas lietuvišku jungtuku tačiau, pvz.: Vienok (= Tačiau) miesto liaudies švietimo skyrius ne visada informuoja apie renginius. (Piročkinas 1990: 107).