Ekspresyviosios antraštės naujienų portale „delfi.lt“

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas EKSPRESYVIOSIOS ANTRAŠTĖS NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT ESMINIAI ŽODŽIAI: straipsnio antraštė, emocinė-ekspresinė leksika, stilistika. Pastaruoju metu ypač daug diskutuojama apie internetinės žiniasklaidos kalbą, jos manipuliacinį pobūdį (Miliūnaitė 2011), kai pateikiamõs informacijos kokybė, žinių objektyvumas nublanksta prieš žurnalistų ar redaktorių siekį bet kokia kaina pritraukti skaitytojų dėmesį, o žiniasklaidos įtaka, formuojant visuomenės nuomonę, net tautinę savimonę, jau niekas nedrįsta abejoti (Radvilavičiūtė 2013). Kad kalbama ne apie vienadienį reiškinį, įrodo Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (toliau – ND) 2014 m. pavasarį fiksuotas naujadaras delfinizmas, įvardijantis „interneto naujienų portalų madą kurti dviprasmiškas, neaiškias, turinio neatitinkančias straipsnių antraštes“. Šio straipsnio objektas – naujienų portale delfi.lt paskelbtų straipsnių ekspresyviosios antraštės1, straipsnio autorės rinktos nuo 2012 m. spalio iki 2014 m. birželio mėn. Analizuojant antraštes, remiamasi Reginos Koženiauskienės pateikta apibrėžtimi, straipsnio pavadinimas suvokiamas kaip „paprastai trumpas vieno sakinio tekstas, kuriuo nusakoma publikacijos esmė, pagrindinis turinys“ (Koženiauskienė 2013: 46). Kaip nurodo Rūta Marcinkevičienė, antraštės, kurios „turi ne žodžių junginio, bet sakinio formą, tampa savarankiškais tekstais – tarsi kokiomis tezėmis ar apibendrinimais, paviršiniu hiperteksto lygmeniu, pro kurį gilyn į teksto džiungles prasiskverbia ne kiekvienas“ (Marcinkevičienė 2010). Daugelis naujienų portalo skaitytojų, straipsnio antraštės nesudominti, tenkinasi tik joje pateikta informacija, kuri ne tik funkcionuoja kaip savarankiškas tekstas, bet ir lemia straipsnio populiarumą, mat nuo antraštės raiškos, jos pateikimo priklauso, ar tekstas apskritai bus skaitomas, ar bus perskaitytas visas iki galo, todėl antraštėse dažnai sąmoningai vartojama emocinį krūvį turinti leksika, nes antraštėmis „siekiama komercinių tikslų – suteikti tekstui tarsi kokį prekinį vaizdą, patraukti skaitytoją, todėl jos nebūtinai atspindi ir apibendrina viso teksto turinį. Kur kas dažniau įvardija vieną jo aspektą ar pikantišką detalę“ (Marcinkevičienė 2010). Kaip nurodo Diana Liepinytė-Kytrienė, „antraštės [...] tampa trumposiomis informacinėmis žinutėmis laiką taupantiems žmonėms. Su tuo susijusi ir internete pateikiama informacijos gausa. Vien delfi.lt kiekvieną dieną pateikiama apie 60 naujų straipsnių“2 (Liepinytė-Kytrienė 2013: 3), todėl, skaitytojus viliojant ekspresyviosiomis antraštėmis, tikimasi, kad tokie straipsniai nepaskęs 1 Regina Koženiauskienė, atsižvelgdama į tai, kokią retorinę funkciją atlieka straipsnio pavadinimas, skiria neutraliąsias (nominacinė funkcija) ir ekspresyviąsias (ekspresinė funkcija) antraštes (Koženiauskienė 2013: 46). 2 Tiesa, skaičiavimas atliktas D. Liepinytės-Kytrienės, asmens paminėjimo aspektu analizavusios delfi.lt antraštes. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 2 didžiuliame informacijos sraute ir bus interneto naudotojų pastebėti. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad internetinę žiniasklaidą skaito tik tie asmenys, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. daugiausia internetu naudojosi šio amžiaus asmenys: 16–24 (97,3 proc.), 25–34 (94,5 proc.) ir 35–44 metų (86,3 proc.). Nors linkstama pabrėžti, kad delfi.lt – populiariausias naujienų portalas Lietuvoje3, kuriame paisoma įvairaus amžiaus žmonių poreikių, tačiau, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento duomenis, galima teigti, kad pagrindinis delfi.lt skaitytojas – jaunas ar vidutinio amžiaus asmuo, todėl antraštės kuriamos taip, kad būtų patrauklios šiuolaikinei kartai. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti naujienų portale delfi.lt skelbtų straipsnių ekspresyviąsias antraštes ir išsiaiškinti, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis siekiama pritraukti skaitytojų dėmesį4. Straipsnyje nagrinėjama, kokių tikslų siekiama, antraštėse vartojant metaforiškuosius vardažodžius, vaizdinguosius veiksmažodžius, naujadarus, žargonybes, vulgarizmus, antonomazijas, asmenvardžius, frazeologizmus, citatas ir svetimų kalbų intarpus. METAFORIŠKIEJI VARDAŽODŽIAI Straipsnių antraštėse vartojamus metaforiškuosius vardažodžius (dažniausiai – daiktavardžius ir būdvardžius) galima suskirstyti į dvi grupes: 1. uzualiniai perkeltinės reikšmės žodžiai (vienų pérkeltinės reikšmės žodžių apibrėžtys įtrauktos į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – DŽ6) ir „Lietuvių kalbos žodyną“ (toliau – LKŽe), o kitų pérkeltinės réikšmės, nors ir nefiksuotos žodynuose, tačiau vartosenoje plačiai paplitusios ir skaitytojų be vargo suvokiamos); 2. okaziniai perkeltinės reikšmės žodžiai (jų apibrėžčių nerasime nei DŽ6, nei LKŽe)5. Vartojant pirmosios grupės perkeltinės reikšmės žodžius, siekiama išvengti įprastos, neutralios publicistinio stiliaus raiškos ir tikimasi, kad metaforiškųjų vardažodžių vartojimas masins skaitytojus, pvz.: Ar laikas Lietuvoje uždėti apynasrį nuomos kainoms? [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 09 05, Ugnė Karaliūnaitė)6 3 Remiantis audience.lt duomenimis, portale delfi.lt per 2014 m. spalio mėn. apsilankė 1 151 537 vartotojai – daugiausia iš visų Lietuvos naujienų portalų. 4 Antraščių-faktinių teiginių poveikio priemones interneto portale delfi.lt yra tyrusi D. Liepinytė-Kytrienė. Straipsnis, parengtas pagal minėtos autorės magistro darbą „Poveikio priemonės interneto portalo delfi.lt antraštėse: asmens paminėjimo aspektas“, skelbtas žurnale Taikomoji kalbotyra. 5 Pagrindinis šių perkeltine reikšme vartojamų vardažodžių skirtumas yra tas, kad antrosios grupės žodžiai kelia smalsumą, antraštės sąmoningai kuriamos taip, kad straipsnio esmė iš teksto pavadinimo būtų neaiški, nesuprantama, todėl internetinės žiniasklaidos portalo lankytojas yra priverstas perskaityti visą tekstą iki galo, o pirmosios grupės žodžiai (uzualiniai metaforiškieji vardažodžiai), nors ir suteikia publicistinio stiliaus tekstui naujų spalvų, skaitytojams yra aiškūs. Asmuo, nesidomintis antraštėje iškeliama problema, komentuojamu įvykiu ar situacija, tokio straipsnio neskaitys. 6 Vartosenos pavyzdžių kalba netaisyta. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 3 Kavinės savininkas: per vieną tokį bamblį aš prarandu rimtus klientus [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 06 07)7 Aferos čiuptuvai — nuo Lietuvos iki Azijos šalių [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: ELTA) 2012 10 24) Piktžaizdė Kaune – „ypatingasis“ konteineris [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 08 30, Paulius Garkauskas) E. Zubas savo vartus išlaikė sausus, o jo komanda iškovojo ketvirtą pergalę [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: BNS) 2013 05 05) Skalūnų įsisavinimas ženklina „Gazprom“ saulėlydį [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 05 16, Ramūnas Bogdanas) Kovai su nedarbu – abrakadabra [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: diena.lt) 2013 04 08, Justinas Argustas) Tarptautinių žodžių žodyne (toliau – TŽŽ) pateikiamos dvi žodžio abrakadabra reikšmės: „1. beprasmis žodis, kuriam vid. amžiais buvo priskiriama magiška galia ir kuris buvo rašomas amuletuose; 2. beprasmybė, nesuprantami žodžiai“. Skaitytojas, nutuokdamas šiam žodžiui priskiriamą magišką galią, jau iš straipsnio antraštės supranta, kad tekste kalbama apie bepras-supranta, kad tekste kalbama apie beprasmiškas, painias, gal net neįgyvendinamas nedarbo mažinimo šalyje priemones, plg.: Kaip kovoti su nedarbu? Reikia skatinti kurti darbo vietas, ypač ten – kur didelis nedarbas. Tokius banalius ir abstrakčius pasiūlymus vardija ministerijų valdininkai, triūsiantys premjero suburtoje darbo grupėje. Lengva įspėti ir šio straipsnio esmę: Avarija „traukinio“ principu: Kaune susidūrė 4 automobiliai [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 09 11) Skaitytojas, kuris žino, kad traukinys – „sąstatas iš geležinkelio vagonų ir lokomotyvo“ (žr. DŽ6), jau iš antraštės supras, kad traukinio principas – tai „įvykių seka, paremta priežasties ir pasekmės ryšiais“8. Plg. pirmą šio straipsnio sakinį: Avarija vyko „traukinio“ principu – į pristabdžiusį mikroautobusą „VW Caravelle“ rėžėsi „Hyunday Lantra“, į šią mašiną trenkėsi iš paskos važiavęs „Opel Vectra“, į „Vectrą“ - „Opel Corsa“. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad metaforiškai vartojami daiktavardžiai ir būdvardžiai pagyvina tekstą, tačiau, straipsnio autorės nuomone, nepakankamai suintriguoja skaitytoją. Naujienų portalo lankytojas teksto esmę suvokia iš antraštės, todėl tokius straipsnius skaitytų tik tie, kuriuos domina sporto, verslo ar kitos srities naujienos. Vargu ar įmanoma tik iš antraštės, kurioje yra antrosios grupės perkeltinės reikšmės žodžių (okazinių metaforiškųjų vardažodžių), suprasti, apie ką kalbama straipsnyje, pvz.: Didmiesčių ateitis – „plaukuotieji“ švediški dangoraižiai? [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: technologijos.lt) 2013 05 23) 7 Šiame darbe straipsnio autoriaus vardas ir pavardė pateikiami tik tuo atveju, jei autorius buvo nurodytas naujienų portale delfi.lt skelbtame straipsnyje. 8 Žodžių apibrėžtys, prie kurių nėra šaltinio nuorodos, sukurtos autorės. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 4 Tikėtina, kad tokiõs antraštės sudomintas smalsus skaitytojas panorės perskaityti visą straipsnį. Atsakymas į klausimą, kodėl švediški dangoraižiai įvardijami kiek neįprastai ir, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, net nelogiškai, pateikiamas pačioje teksto pradžioje: Iš pirmo žvilgsnio – visai toks pat dangoraižis kaip ir visi kiti, tik su kažkokiu keistu peruku. Tačiau ekspertai aiškina, kad toks, rodytųs, trenktas ir „plaukuotas“ švediškas dizainas gali būti aukštuminių pastatų ateitis. Keistieji „plaukai“ – ploni plaušeliai, į kuriuos pučiant vėjui, oro srauto energija konvertuojama į, pavyzdžiui, elektros energiją. Akivaizdu, kad straipsnyje pateikiamas taiklus vienažodis švediškų dangoraižių apibūdinimas pagal jų išorinę ypatybę. DŽ6 yra tik viena būdvardžio plaukuotas reikšmė „plaukais apaugęs, turintis plaukų“, o šiame tekste būdvardis vartojamas nauja, perkeltine reikšme, kalbant „apie tam tikros konstrukcijos dangoraižį, padengtą plonais plaušeliais, į kuriuos patekusi vėjo energija paverčiama į elektros ar kt. energiją“. Perskaičiusiems tokią antraštę, naujienų portalo delfi.lt lankytojams prieš akis iškyla kiekvieno savaip interpretuojamas plaukuoto dangoraižio vaizdas, juk „žodis, vartojamas tiesiogine reikšme, dažnai tereiškia tik kažką blanku, neapibrėžta, stilistiškai neutralu, pavartotas perkeltine, – virsta emocinės informacijos priemone, virsta vaizdu“ (Pikčilingis 1975: 319). Tokiu principu delfi.lt kuriamų antraščių – apstu. Tiesa, pasitaiko ir tokių antraščių, iš kurių greičiau įmanoma nuspėti, apie ką straipsnyje tikrai nėra kalbama, tačiau gvildenamos temos įvardyti – beveik neįmanoma, pvz.: Moteris Venesueloje puldinėja „piranijos“ [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 08 08) Straipsnio antraštėje pavartotas metaforiškas daiktavardis piranijos parašytas kabutėse, todėl net ir kalbinio išsilavinimo neturintiems skaitytojams turėtų būti aišku, kad Venesueloje siaučia ne „plėšrios karpinių šeimos Pietų Amerikos žuvys“ (žr. DŽ6), o kitas miklus grobuonis: Venesuelos pajūrio mieste Marakaibe jie vadinami piranijomis. Tačiau tai ne mėsa mintančios žuvys, aptinkamos kai kuriose Pietų Amerikos upėse. Tai greiti ir žiaurūs vagys, vis dažniau puldinėjantys moteris, rašo cnn.com. [...] „Tai gali nutikti centre, paplūdimyje ar parduotuvėje, kur būna daug jaunų merginų. Vagys čiumpa jas už plaukų, išsitaukia žirkles ir nurėžia joms plaukus. Tuomet sruogos parduodamos grožio salonams ar kirpykloms“, - pasakojo ji. Perskaičius straipsnį, paaiškėja, kad dėl savo vikrumo, grobuoniškumo piranijomis vadinami „moterų plaukų vagys, kurie auką netikėtai užpuola viešoje vietoje, o jos nurėžtus plaukus parduoda grožio salonams, kirpykloms“9. Galima daryti prielaidą, kad, jei būtų pasirinkta neutralioji antraštė, pavyzdžiui, „Moteris Venesueloje puldinėja (plaukų) vagys“, gerokai mažiau žmonių susidomėtų šiuo straipsniu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dažnas skaitytojas pagalvotų, kad vagys siaučia daugelyje valstybių, tad anokia čia naujiena, kad ir Venesuela neatsigina plėšikų. Antra, tokia valstybė kaip 9 Straipsnio autorė, atlikdama šį tyrimą, pastebėjo, kad dauguma tekstų, skelbiamų internetinės žiniasklaidos portale delfi.lt, pateikiami vadinamosios apverstos piramidės principu. Straipsnio pavadinimo sudomintam skaitytojui net nebūtina skaityti viso teksto iki galo, mat pati svarbiausia informacija, paaiškinanti antraštėje skelbiamą naujieną, pateikiama teksto pradžioje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 5 Venesuela lietuviams yra egzotiška šalis, kuria labiau domimasi dėl įspūdingo kraštovaizdžio, augalų ir gyvūnų įvairovės, o ne dėl toje šalyje vykstančių nusikaltimų. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, norint suintriguoti, sužadinti naujienų portalo skaitytojų dėmesį, pirmenybė teikiama okaziniams perkeltinės reikšmės žodžiams. VAIZDINGIEJI VEIKSMAŽODŽIAI Dar viena dažniausiai antraštėse vartojama stilistinė kalbos priemonė – vaizdingieji veiksmažodžiai, savo gausa nusileidžiantys tik tradiciniams frazeologizmams. Visi naujienų portale delfi.lt pateikiami vaizdingieji veiksmažodžiai šiame straipsnyje skirstomi į10: 1. sisteminius vaizdinguosius veiksmažodžius; 2. kontekstinius vaizdinguosius veiksmažodžius. Straipsnių pavadinimuose vyrauja pastovųjį (sisteminį) vaizdingumą turintys veiksmažodžiai, pvz.: V. Adamkui liga apkartino11 Lietuvos šventę [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2014 03 12) Šturmuoja12 parduotuves – grąžina per Kalėdas gautą šlamštą [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2012 12 27) Rytų europiečiai iš Norvegijos parduotuvių šluoja13 pigias sauskelnes [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 02 01) Teismai glosto14 viešai besišlapinančius įžūlius pažeidėjus / teismų sprendimai netenkina ir policijos [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2014 03 30, Paulius Garkauskas)15 Sisteminiai vaizdingieji veiksmažodžiai, tokie kaip apkartinti, šturmuoti, šluoti, glostyti, vartojami perkeltine reikšme, be abejo, veikia skaitytojo vaizduotę, tačiau jų emocinis-ekspresinis poveikis nėra toks stiprus kaip šių kontekstinių vaizdingųjų veiksmažodžių: S. Jovaiša driokstelėjo16: tarp siūlymų - ir baudos pažeidėjams iki 15 tūkst. Lt [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: BNS) 2013 04 20) Generolą klampina17 krosnis [straipsnio antraštė] (delfi.lt (iš: BNS) 2013 03 18) Naujas prietaisas gali „užuosti“18 vėžį [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 08 05) 10 Remiamasi Juozo Pikčilingio žodžių vaizdingumo klasifikacija ir šio autoriaus išskirtais vaizdinės leksikos tipais (Pikčilingis 1971: 224). 11 DŽ6: apkartinti „prk. padaryti nemalonų, nemielą“. 12 LKŽe: šturmuoti „prk. apgulti ko reikalaujant“. DŽ6 pateikiama visai kita šio žodžio perkeltinė reikšmė „prk. veržliai, įtemptai, skubiai žygiuoti, kopti ir pan“. 13 DŽ6: šluoti „šnek. smagiai, smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, mušti ir pan.)“. 14 DŽ6: glostyti „prk. pataikauti; taikyti“. Plg. LKŽe „prk. malonėti, pataikauti, girti“. 15 Siekiant pritraukti skaitytojų dėmesį, straipsniai skelbiami ir su papildomomis antraštėmis – paantraštėmis. Jos naujienų portale delfi.lt rašomos šalia pagrindinės antraštės gerokai mažesniu šriftu. Šiame darbe paantraštės pateikiamos po pasvirojo brūkšnio. 16 Driokstelėti „prk. sukelti nuostabą“. 17 Klampinti „prk. kompromituoti“. Plg. LKŽe: klimpti „prk. į bėdą pulti, pražūti“. 18 Užuosti „prk. aptikti, rasti“. Plg. DŽ6 „prk. nujausti“. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 6 N. Venckienė vizgina19 Seimą ir Lietuvos teisinę sistemą / prokurorai gali skelbti paiešką [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 05 08, Eglė Samoškaitė) Tiesa, kai kurių kontekstinių veiksmažodžių perkeltinės reikšmės, nors ir nefiksuotos žodynuose, tačiau vartosenoje plačiai paplitusios, todėl yra daugiau ar mažiau nusistovėjusios. Šiuo atveju kontekstiniai veiksmažodžiai peržengia vieno konteksto ribas, jie perkeltinėmis reikšmėmis vartojami taip dažnai, kad, galima teigti, yra virtę šablonais, aklai perkeliamais iš vienos antraštės į kitą: Kol Lietuva nacionalizavo „Snorą“, iš „Krajbanka“ išpumpuoti20 milijonai [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2012 10 18) Aplinkosaugininkai įgėlė21 stiklinį namą po Pūčkorių atodanga pasistačiusiam G. Nausėdai [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 06 17, Mindaugas Jackevičius) Straipsnių antraštėse, kuriomis sąmoningai siekiama sudominti, paveikti skaitytoją, vyrauja perkeltinės reikšmės veiksmažodžiai. R. Marcinkevičienė, kalbėdama apie antraštes, skiria tokius struktūrinius antraščių tipus: daiktavardinio žodžių junginio ir sakinio pavidalo (Marcinkevičienė 2008: 176). Anot autorės, antrajam – sakinio pavidalo – tipui „būtinas veiksmažodis, kuris laikomas labai svarbia pavadinimo dalimi. Būtent veiksmažodis suteikia antraštei aiškumo, konkretumo, o dažnai ir vaizdingumo, jis yra dinamiškas, įvardijantis baigtinę mintį“ (Marcinkevičienė 2008: 176). Tiesa, vartosenoje plačiai nepasklidusių kontekstinių vaizdingųjų veiksmažodžių emocinis-ekspresinis poveikis yra šiek tiek didesnis nei sisteminių vaizdingųjų veiksmažodžių. NAUJADARAI Naujadarai būna dviejų rūšių (Pikčilingis 1975: 156): 1. uzualiniai naujadarai (nuolat kalboje atsirandantys nauji žodžiai, kurie įvardija naujas sąvokas); 2. okaziniai naujadarai (nauji žodžiai, vartojami vietoj įprastų reiškinių arba daiktų vardų ir teikiantys papildomą informaciją ar atliekantys kitą emocinę-ekspresinę paskirtį). Siekiant antraštei suteikti „prekinį vaizdą“, dažniausiai vartojami antrosios grupės stilistiniai naujadarai. Tiesa, nevengiama ir uzualinių naujažodžių, sėkmingai įsitvirtinusių vartosenoje ir netekusių „naujumo aureolės“ (Popova 2005: 9–13, cit. iš Jakaitienė 2010: 205), plg.: Vagis į Lietuvą veržėsi nepaisydamas šūvių ir „ežio“, jį sučiupti pavyko tik užblokavus kelią sunkvežimiais [straipsnio antraštė] 19 Vizginti „prk. priversti kitą elgtis taip, kaip nori tu (aliuzija į filmą „Uodega vizgina šunį“)“. 20 Išpumpuoti „prk. pavogti“. LKŽe nurodoma tik viena perkeltinė reikšmė „prk. sunkiai iškrauti“. 21 Įgelti „prk. pašiepti, pajuokti; įskaudinti“. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 7 Operatyviai reagavę Kalvarijos užkardos pareigūnai Lenkijoje nestojusią mašiną pasiruošė sulaikyti ties buvusiu Kalvarijos kontrolės punktu. Čia ant važiuojamosios kelio Suvalkai – Marijampolė dalies buvo patiesta priverstinio stabdymo juosta, vadinamasis „ežys“. (delfi.lt 2013 03 07) „Euriukais“22 vadinami vaikai paminėjo devintąjį gimtadienį [straipsnio antraštė] Su močiutėmis, mamomis ir tėčiais, sesėmis ir broliais, pusbroliais ir pusseserėmis šiandien gimtadienį švenčia 55 vaikai. Visi jie gimę lygiai Lietuvos įstojimo į ES dieną – 2004 m. gegužės 1 d. (delfi.lt 2013 05 01) Kaip rašo J. Pikčilingis, „naujadaras ir pasičiumpamas dėl to, kad būtų galima prabilti į klausytoją arba skaitytoją žodžiu, turinčiu kuo daugiau ekspresinių priedų savo reikšmės užribyje“ (Pikčilingis 1975: 164). Plg. tokius antraštėse vartojamus emocinę-ekspresinę funkciją turinčius okazinius naujadarus: Kakaparkas „juok. parkas, kuriame raudonomis vėliavėlėmis pažymėtos nesurinktos šunų išmatos (socialinė akcija, kuria siekta atkreipti neatsakingų šunų augintojų dėmesį)“, vaikas-bumerangas „suaugęs vaikas, kuris pabandė gyventi savarankiškai, tačiau turėjo sugrįžti į tėvų namus dėl finansinių sunkumų“, sarkozismas23 „buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (2007–2012) vykdyta politika“ (žr. ND), automobilis-frankenšteinas „po sunkios avarijos kelyje iš kelių skirtingų transporto priemonių detalių suremontuotas ir vėl eksploatuojamas automobilis“. Vilniuje atidarytas „Kakaparkas“ – raudonomis vėliavėlėmis sužymėtas „minų laukas“ [straipsnio antraštė] Ankstų penktadienio rytą Žirmūnų ir Šnipiškių rajonų sankirtoje esančiame skvere „Goethe’s partizanai“ paskelbė kovą su neatsakingais šunų šeimininkais ir surengė akciją „Kakaparkas“. Šiuo kūrybiniu veiksmu projekto dalyviai siekia atkreipti šunų augintojų dėmesį į išmatų „minų lauką“. (delfi.lt 2013 05 03) Ekonomikos krizės pasekmė - vaikai-bumerangai [straipsnio antraštė] Visai neseniai Amerikiečių Merriamo - Websterio žodynas pasipildė nauju žodžiu „vaikas-bumerangas“ (boomerang child). Taip vadinamas suaugęs vaikas, kuris pabandė gyventi savarankiškai ir grįžo į tėvų namus dėl finansinių sunkumų. (delfi.lt 2013 01 18, Rūta Juozapaitytė) Romų padėtis Prancūzijoje po 2012 m. rinkimų: „sarkozismas“ be Sarkozy? [straipsnio antraštė] 2007-2012 m. Prancūzijos valdančiosios centro dešiniosios pakraipos Sąjungos už liaudies judėjimą (pranc. Union pour un Mouvement Populaire - UMP) ir jos lyderio prezidento Nicolo Sarkozy vykdoma prieš Prancūzijoje gyvenančią romų etninę grupę nukreipta deportacinė politika sukėlė diskusijas visame pasaulyje. (delfi.lt (iš: DELFI pilietis) 2013 01 03, Skaistė Mašalaitytė) Automobilis-frankenšteinas pradeda šiurpinančią kelionę po Lietuvą / projektas „Geležiniai spąstai“ [straipsnio antraštė] Lietuvos gyventojai pirmieji Europoje turės galimybę savo akimis įsitikinti, kokios galimos skaudžios pasekmės eksploatuojant po avarijų iš kelių dalių sulipdytus ir dėl to saugumo reikalavimų neatitinkančius automobilius. (delfi.lt 2013 09 06) Naujadarai pasitelkiami ne tik dėl naujesnės, originalesnės kalbinės raiškos, bet ir siekiant parodyti aiškią poziciją konkretaus asmens atžvilgiu, pvz.: 22 Į ND yra įtrauktas semantinis naujadaras ežys „dygliuota priverstinio automobilių stabdymo kelyje juosta“ ir euriukas, -ė „vaikas, gimęs Lietuvos įstojimo į ES dieną (2004 m. gegužės 1 d.)“. 23 ND žodžio sarkozismas skyrelyje Pastabos vartotojams pateikiama tokia informacija: „nors viename vartosenos pavyzdyje naujažodis yra su priesaga -ismas kaip originalo kalboje, sistemiškai lietuvių kalboje turėtų būti baigmuo -izmas“, todėl į ND kaip antraštinis žodis įtrauktas sarkozizmas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 8 Dviratininką partrenkęs „kelių gaidelis“ sprukdamas iš automobilio išmetė priekaištavusią draugę [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2014 03 01) A. Jasaitytė-Čeburiak reklamoje įsiamžino su dukrele ir „nėštukės“ pilvuku [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 08 06) ND fiksuoti du naujažodžiai: kelių gaidelis ir kelių erelis, skirti apibūdinti „vairuotojui – kelių chuliganui, akiplėšiškai ir piktybiškai nepaisančiam eismo taisyklių“. Nors menkinamąjį atspalvį turi tiek kelių gaidelis, tiek kelių erelis, tačiau, atsižvelgus į žodžių gaidys ir erelis reikšmes24, galima daryti išvadą, kad antraštėje šis naujai sukurtas junginys vartojamas neatsitiktinai. Antrame pavyzdyje, priešingai, vietoj neutralaus žodžio nėščioji pasirenkamas maloninį atspalvį turintis uzualinis naujadaras nėštukė, rodantis itin šiltus jausmus besilaukiančiai moteriai. ŽARGONYBĖS IR VULGARIZMAI Į straipsnių antraštes žargonybės patenka dėl labai įvairių priežasčių: vienomis siekiama taikliai apibūdinti tam tikros socialinės grupės gyvenamąją aplinką, kitos vartojamos, nes bend rinėje kalboje nėra patogaus vienažodžio atitikmens, dar kitos pasiskolinamos iš siauros profesinio žargono srities, siekiant sudominti skaitytoją, mat daugumos profesionalizmų plačioji visuomenės dalis nėra girdėjusi ir jų reikšmės be papildomo paaiškinimo nesuvokia. Nepaisant skirtingų žargonybių vartojimo tikslų, galima drąsiai teigti, kad kone visoms antraštėje vartojamoms žargonybėms „būdingas stiprus emocinis užtaisas“ (Jakaitienė 2010: 198). Kaip teigia Evalda Jakaitienė, „dėl savo ekspresyvumo jos [žargonybės – A. A.] greitai plinta, peržengia profesines ar socialines ribas ir tampa plačiai žinomos. Tokios žargonybės, patekusios į visuotinę šnekamąją leksiką, vadinamos specialiu terminu – slengu“ (Jakaitienė 2010: 200). Šio straipsnio autorės nuomone, slengo, kurį daugiau ar mažiau vartoja didžioji visuomenės dalis, emocinis krūvis, ekspresyvumas yra gerokai „nusitrynęs“, tačiau juo taikliai apibūdinama konkrečių asmenų socialinė aplinka, pvz.: Uždraudus „bambalius“ iš parduotuvių lentynų šluojamas spirituotas vynas [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 01 23, Ugnė Karaliūnaitė) Šiurpi beglobių vaikų socializacija - „bomžyne“ [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 09 03, Ieva UrbonaitėVainienė) Perspėjimas: mokytojus „mobiliakais“ terorizuojantiems mokiniams grės mėnesio areštas [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 09 02, Ieva Urbonaitė-Vainienė) 24 Egidijaus Zaikausko Lietuvių žargono žodynėlyje pateikiamos tokios gaidžio reikšmės: „menk. išsipustęs, išsipuošęs vyras, dabita, puošeiva“, „menk. homoseksualistas, gėjus (pasyvus)“, „krim. silpnas, negalintis apsiginti kalinys, kuris lytiškai išnaudojamas arba iš kurio lytiškai tyčiojamasi“. DŽ6 nurodoma antra šio žodžio reikšmė yra „prk. silpnas, menkas žmogus“. Akivaizdu, kad visuomenėje plačiai paplitusios neigiamos gaidžio reikšmės, o erelis suvokiamas kaip didingas, stiprus paukštis. 2014 m. rugpjūčio mėn. naujienų portale balsas.lt skelbtame straipsnyje psichologas Gediminas Navaitis siūlo „kelių chuliganų nebevadinti „kelių ereliais“, nes tai yra „skatinantis, šaunumą liudijantis epitetas“ (Navaitis: 2014). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 9 Straipsnių antraštėse pasitaiko ir socialinių grupių vartojamos leksikos. Tokiu būdu siekiama atkreipti šioms grupėms priklausančių žmonių dėmesį, pavyzdžiui, žodis mobiliakas paplitęs tarp vaikų ir paauglių, todėl galima daryti išvadą, kad trečioje antraštėje pateikta žinutė siunčiama ir mokyklinio amžiaus vaikams, juk pranešimo turinys aktualus ne tik mokymo įstaigos darbuotojams, bet ir ją lankantiems jaunuoliams. Kartais antraštėse neišsiverčiama be žargonybių dėl to, kad bendrinėje kalboje nėra patogaus vienažodžio atitikmens, pvz.: Raudonosios knygos istorija: pirmąją knygą įsigyti buvo galima tik už rimtą „blatą“ [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 05 26, Vitalius Zaikauskas) E. Zaikausko Lietuvių žargono žodynėlyje pateikiama tokia netrumpa blato apibrėžtis: „sen. (iki XX a. 10 dešimtmečio) privatūs ryšiai, kuriais naudojamasi, kai reikia ką nors gauti ar padaryti, kas oficialiai būtų labai sunku“. Akivaizdu, kad ieškoti visuomenei priimtino šios žargonybės pakaitalo net nebūtų prasmės, nes blatas ne tik įvardija tam tikrus privačius ryšius, bet ir atspindi konkretaus istorinio laikotarpio gyvenamojo meto tikrovę. Anot J. Pikčilingio, „dalis profesinių žargonybių, būdamos savo įprastinėje aplinkoje, esti, galima sakyti, stilistiškai neutralios. Bet išėjusios į platesnę areną, atseit, išėjusios iš atitinkamos profesijos ar socialinės grupės ribų, stilistiškai itin suaktyvėja“ (Pikčilingis 1975: 143), pvz.: Abortų draudimas grąžins „abortmacherius“ su pakabomis? / lietuvės grįžta iš Airijos nutraukti nėštumą; dalyvauk apklausoje! [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 04 07, Vytenė Stašaitytė) Šio medikų vartojamo profesionalizmo plačioji visuomenės dalis tikrai nežino, todėl žurnalistai tikisi, kad naujienų portalo lankytojai, norėdami išsiaiškinti antraštėje pateiktos žargonybės reikšmę, privalės skaityti visą straipsnį, kuriame ir pateikiamas abortmacherio paaiškinimas: Ji pridūrė, kad uždraudus abortą žmonės, patekę į tokią situaciją, vis tiek ieško galimybių nutraukti nėštumą ir tuomet tai dažnai daroma nesaugiai – nemedicininėje įstaigoje, pas medikų žargonu vadinamus „abortmacherius“. Nekyla abejonių, kad tokie konkrečios profesijos atstovų vartojami žodžiai turi daug didesnį emocinį krūvį nei slengas. Atliekant tyrimą pastebėta, kad beveik visada (jei tik straipsnyje yra žargoniškų žodžių) į antraštę iškeliamos kokios nors srities specifinės žargonybės, norint privilioti kuo didesnį skaitytojų būrį, pvz.: Ralio žiūrovę mirtinai taranavusio „nulinuko“ šturmanas: nereikia ieškoti kaltų / kas atsakingas dėl tragedijos? [straipsnio antraštė] (delfi.lt 2013 05 28, Mindaugas Augustis) Šioje antraštėje straipsnio autorės paryškinta sporto srities žargonybė, kurio reikšmę įmanoma suvokti tik iš teksto, todėl naujienų portalo delfi.lt skaitytojas, smalsumo vedamas, ryžtasi perskaityti visą straipsnį, iš kurio paaiškėja, kad nulinukas – tai „automobolis, kurio startiniai numeriai dažniausiai sudaromi vien tik iš nulio skaitmenų, o šioje transporto priemonėje esančios įgulos tikslas – patikrinti trasą prieš lenktynių pradžią ir apie jos būklę, pastebėtus pavojus informuoti ralio teisėjus“. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Ekspresyviosios antraštės naujienų portale delfi.lt | 16 THE EXPRESSIVE HEADLINES ON THE NEWS PORTAL DELFI.LT Summary The objects of the current article are the expressive headlines of articles published on the news portal Delfi.lt collected by the author from October 2012 to June 2014. The expression and presentation of the headline determines whether the article will be read at all; therefore, emotionally charged lexis is used deliberately. The purpose of the current article is to analyse the expressive headlines of articles published on the news portal Delfi.lt and find out the linguistic means of expression used in order to attract the readers’ attention. Metaphoric name-words, figurative verbs, neologisms, jargon, vulgarisms, antonomasias, personal names, phraseologisms, quotations and foreign language inserts are analysed in the article; out of them, traditional phraseologisms and figurative verbs were the most frequent. KEYWORDS: headline, emotive-expressive lexis, stylistics. AGNĖ ALEKSAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]