Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas MOKYTOJAI APIE INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ POVEIKĮ MOKINIŲ RAŠTINGUMUI ESMINIAI ŽODŽIAI: rašyba, raštingumas, rašytinė kalba, mokyklinė rašytinė kalba, kalbos mokymas, elektroninė komunikacija. ĮVADAS Šis straipsnis – trečiasis iš straipsnių ciklo, skirto nagrinėti mokytojų lituanistų požiūriui į rašybos mokymą, mokyklinės rašytinės kalbos ypatumus ir pastaruoju metu itin išryškėjusias mokinių neraštingumo problemas bei jų priežastis. Mokyklinė rašytinė kalba suprantama kaip tokia bendrinės lietuvių kalbos atmaina, kuri vartojama mokomajame procese, mokiniams atliekant įvairius rašto darbus mokykloje ir namie. Mokinių rašytinė kalba yra platesnė sąvoka, nes tie patys mokiniai laisvalaikiu taip pat vartoja rašytinę kalbą, tik ji yra privačioji, ne mokyklinė, ir yra susidariusi pastaruoju dešimtmečiu atsiradus plačioms elektroninės komunikacijos galimybėms. Taigi šių dienų mokiniai, skirtingai nei jų tėvų karta savo metu, bemaž lygiavertiškai (bent pagal mokslui ir laisvalaikiui skiriamą paros laiką) vartoja dvi rašytinės kalbos atmainas1. Jos skiriasi ir tuo, kad didesnę dalį mokyklinių rašto darbų mokiniai atlieka rašydami ranka, o privačiojoje rašytinėje kalboje beveik išimtinai naudojasi klaviatūrą turinčiomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, planšetėmis). Tiriant mokinių kalbą ir jos pokyčius, tokia rašytinės kalbos atmainų skirtis reikalinga, kad būtų galima geriau išryškinti kiekvienos iš jų ypatumus ir parodyti jų sąveiką. Straipsnio tikslas – remiantis mokytojų lituanistų apklausos rezultatų tyrimu patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad privačiojoje mokinių rašytinėje kalboje naudojant informacines technologijas (toliau –IT) susiformavę rašybos įgūdžiai ryškiai veikia mokyklinę rašytinę kalbą. Pirmiausia straipsnyje glaustai apibūdinamas atliktõs apklausos ir gautų atsakymų pobūdis. Toliau parodoma, kaip mokytojai nusako bendrąjį IT poveikį mokinių elgsenai, susijusiai su raštingumu, ir išsamiai nagrinėjamos mokytojų nurodytos IT poveikio mokyklinei rašytinei kalbai apraiškos. Jos lyginamos su privačiosios mokinių rašytinės kalbos požymiais. Pabaigoje pateikiamos pastabos, apibendrinančios tiek šio straipsnio, tiek viso jų ciklo tyrimų rezultatus. 1 Įdomu, kad paaugliai, apibūdindami savo tėvų dabar elektroninėje komunikacijoje vartojamą kalbą, mato aiškių skirtumų nuo savo pačių kalbos elektroninėje terpėje: tėvai vartojantys gerokai mažiau nenorminių formų, rašantys labai nedaug trumpinių ir pan. (plačiau žr. Meškerevičiūtė 2011: 10). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 2 1. MOKYTOJŲ APKLAUSA APIE MOKINIŲ RAŠTINGUMO PROBLEMAS Lietuvių kalbos institute, atliekant parengiamuosius mokomojo kompiuterinio žaidimo „Kieti riešutėliai“2 dalies, skirtos rašybos įgūdžiams įtvirtinti, darbus, buvo surengta mokytojų lituanistų mišraus tipo apklausa3. Nors ši apklausa nebuvo labai reprezentatyvi, nes į prašymą joje dalyvauti atsiliepė mokytojai savanoriai, mokantys įvairaus amžiaus ir skirtingų tautybių vaikus, tačiau išsamūs atsakymai, paremti gausiais pavyzdžiais, leidžia susidaryti vaizdą, kaip patys mokytojai apibūdina ir vertina raštingumo problemas mokykloje. Taigi atliktõs apklausos duomenys gali būti naudojami rengiant reprezentatyvias šios temos apklausas. Pabrėžtina, kad šioje apklausoje mokytojai buvo klausiami apie mokinių rašto darbus, atliekamus mokykloje ir namie, o ne apie jų laisvalaikio elektroninę komunikaciją, taigi atsakymai buvo paremti mokyklinės, o ne privačiosios rašytinės kalbos duomenimis. Viename šio ciklo straipsnyje, remiantis mokytojų atsakymais, išnagrinėta, kaip mokytojai vertina savo mokinių rašybos įgūdžius, kokių mato raštingumo skirtumų, susijusių su mokinių amžiumi, kokias naudoja elektronines mokymo priemones kalbai mokyti (žr. Vasiliauskas 2013: 27–31). Antras straipsnis buvo skirtas mokytojų nuomonei apie suprastėjusio mokinių raštingumo priežastis (žr. Miliūnaitė 2013: 192–211). Viena iš jų – informacinių technologijų poveikis mokinių rašto įgūdžiams. Kodėl, ieškant IT poveikio ženklų rašytinėje mokyklinėje kalboje, pasirinkta mokytojų apklausa, o ne tiesiogiai tirti pačių mokinių rašto darbai? Rūpimai problemai nagrinėti svarbūs abu būdai, ir kiekvienas iš jų turi savo teigiamybių. Mokytojai geriausiai pažįsta mokinius, gali iš savo patirties palyginti ankstesnę raštingumo padėtį mokykloje, nes pati problema formuluojama kaip tam tikrų pokyčių apibrėžtoje lietuvių kalbos vartojimo srityje atsiradimas. Mokytojų atsakymuose tokių palyginimų iš tiesų yra, pavyzdžiui: Taip, atsiranda tokių klaidų, kokių prieš dešimtį metų net nesusapnuodavau, pvz.: vaikuj4 (naudininkas), keulė, neberašo varnelių ant ž, š, taškų ant ė nebenori dėti. Moksleiviai daug dažniau negu prieš penkerius metus nededa ant ž, š raidžių varnelių, nerašo nosinių raidžių galūnėse (ką? – galva, stala), naudoja w raidę. Mokytojų nuomonė apie savo mokinių raštingumo ypatumus, skirtingai nei tiesioginis mokinių kalbos tyrimas, leidžia ne tik nustatyti mokinių rašytinės kalbos požymius, bet ir sieti tuos požymius su jų atsiradimo prielaidomis, atskleisti raštingumo pokyčių priežastis, kartu sudaro objektyvesnį visų su mokinių raštingumu susijusių procesų vaizdą. 2 Plačiau apie šios serijos mokomuosius žaidimus žr. http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_content&t ask=view&id=22&Itemid=36. 3 Į 8-is anketos, 2012 m. paskelbtos gretutinėje Lietuvių kalbos instituto svetainėje „Kalbos namai“, klausimus gauta 120 atsakymų iš 95-ių įvairaus profilio Lietuvos mokyklų (žr. http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_ content&task=view&id=143&Itemid=69). 4 Mokytojų atsakymuose visur pasviruoju šriftu išskirti žodžiai ir raidės, kurių rašyba aptariama. Kitais atvejais mokytojų kalba netaisyta (Red.). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 3 2. APKLAUSOS KLAUSIMAI DĖL IT POVEIKIO MOKINIŲ RAŠTINGUMUI Problemai, susijusiai su IT poveikiu mokinių raštingumui, buvo skirtas atskiras apklausos dėmuo: Ar pastebite, kad dėl informacinių technologijų (mobiliųjų telefonų, kompiuterių) atsirandantys įpročiai ir mãdos veiktų mokinių rašybą? Jei taip, koks tas poveikis? Šie klausimai apima du numanomus IT poveikio mokinių rašytinei kalbai aspektus: tai ir techninės priemonės, kuriomis vyksta elektroninė komunikacija, ir tokiõs komunikacijos kuriama socialinė bei psichologinė aplinka. Į pirmąjį klausimą – ar mokytojai pastebi IT poveikį mokinių rašybai, – teigiamai atsakė 87,5 proc. mokytojų. Vadinasi, mokytojų akimis, šis poveikis akivaizdus ir stiprus. Neigiamą poveikį patiria visų amžiaus grupių mokiniai, neišskiriant nė pradinukų, kurie jau naudojasi IT: Kadangi mokau pradinių klasių vaikus, tai tas poveikis nėra dar labai jaučiamas, bet pagal vyresnę dukrą jaučiu (ji septintokė), kad mada rašyti kitaip labai gaji. Vaikai [antrokai], kurie dažnai naudojasi mobiliaisiais telefonais, neberašo raidžių ė, ž, š. Patys mokytojai IT poveikį mokinių raštingumui įvertino (nors to apklausos anketoje nebuvo prašoma) nuo stipriausio iki nulinio: „siaubingas poveikis – vaikai praktiškai beraščiai“, „labai stipriai veikia“, „įtaka didžiulė“ iki „neveikia“. Tačiau tik dvi mokytojos pažymi, kad IT poveikis raštingumo prastėjimui mąžta: Patys mokiniai pripažįsta, kad prieš keletą metų informacinių technologijų poveikis buvo labai didelis. Šiuo metu dalis moksleivių stengiasi sms žinutes bei komentarus internete rašyti taisyklingai. Bet pastaruoju metu to rašybos blogėjimo dėl IT lyg ir nepastebiu, jaunimas tai daro tarp savęs, su vyresniaisiais stengiasi rašyti taip, kaip reikia, ypač jei mokytojas į tai kreipia dėmesį. Iš šių pavienių atsakymų galima spręsti, kad tai – gerokos išimtys, matyt, daug priklausančios nuo paties mokytojo sugebėjimo paveikti mokinių mąstyseną bei įpročius priešinga linkme. Kai kurie mokytojų atsakymai buvo trumpi, tik patvirtinantys neigiamą IT poveikį mokinių rašybai: Poveikis tikrai neigiamas. Taip, labai veikia, neigiamai. Nebemoka taisyklingai rašyti. Neigiamas, nepaiso rašybos taisyklių. Labai sumažėjęs bendras raštingumas. Didžioji dalis atsakymų į šį klausimą buvo kur kas išsamesni, pavyzdžiui: BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 4 Stipriai veikia. Atneša kompiuteriu surinktą tekstą ir žino, kad jo nevertins, tai nėra taškų ant ė, nesvarbu, kokia i, u, gale nėra nosinių, trumpina žodžius lb (labai), mum, jum, tuom, kuom. Atrodo, elementarus žodis tuojau, o mokiniams jau sunku jį be klaidų parašyti, nes jie pripratę ir žodžius trumpinti, ir nelietuviškus rašmenis savo žinutėse vartoti. Kartais mokiniai rašydami jau klausia, kaip atrodo ta ar kita raidė, nes tiesiog ją pamiršta... Ir ne penktokai taip daro. Atsakydami į antrąjį klausimą, kokį poveikį IT daro mokinių rašybai, mokytojai nurodė įvairių rašytinės mokyklinės kalbos požymių, jų akimis, sietinų su tuo, kad mokiniai elektroninei komunikacijai naudoja IT, pavyzdžiui: Daug sunkiau išmokyti ilgųjų–trumpųjų balsių, nosinių rašybos žodžių šaknyje, linksnių rašybos, nes tik išmokę taisyklę ir pamokoje praktiškai pritaikę, beveik niekur šių žinių daugiau nepanaudoja, net internetinėje erdvėje ar bendraudami mobiliaisiais. Retai, bet yra keletas mokinių, kurie ir sąsiuvinyje rašo „žinutes“. Toliau straipsnyje šie mokytojų atsakymai ir nagrinėjami. Jie rašyti laisva forma, tad po pirminio tyrimo buvo išrinkti visi mokytojų nurodyti kaip dėl IT poveikio atsiradę mokinių rašto požymiai ir statistiškai suskaičiuotas jų paminėjimo dažnumas. 3. IT POVEIKIS MOKINIŲ ELGSENAI, SUSIJUSIAI SU RAŠYBOS MOKYMUSI Mokytojai atsakymuose dažnai nurodo ne tik konkrečias mokinių rašto darbų kalbos ypatybes, bet ir mėgina jas sieti su mokinių elgsena, kurią veikia į jų gyvenimą nuo pat mažens įsiliejančios IT. Turėdami didesnę darbo patirtį, mokytojai lygina šių dienų ir ankstesnių laikų mokinius ir teigia tą elgseną pasikeitus. Galima skirti kelis būdingiausius jos bruožus. Mokytojai pažymi, kad pasikeitė mokinių rašymo įpročiai: mokiniai išsiugdė greitąjį rašymą. Padaugėjo išsiblaškymo, praleistų raidžių. [Mokiniai] meta lauk balses iš žodžių ir visaip kitaip ,,greitina“ rašymą. Taip, žinoma, poveikis yra. Visų pirma, skubėjimas. Mokiniai jaučia didžiulį nepasitenkinimą, kai reikia ieškoti klaidos, paaiškinti, kodėl taip skiriame. Drįsčiau teigti, kad tai ne mados klausimas, o žalingas įprotis. Ypač po ilgesnių atostogų, pvz., vasaros, reik kariaut bene mėnesį, kad vaikai pasiektų lygį, buvusį iki atostogų. Mokinių rašto kultūra, tvarkingumas suprastėję, jie nesuprantantys, ką reiškia „rašykime toliau nuo paraštės“, „vis dažniau reikia priminti, jog yra paraštės“. Mokiniai nebesistengiantys mokytis, matyti „tendencija rašyti bet kaip“, jie nejaučiantys poreikio tobulėti: Nebegalvoja, kaip taisyklingai parašyti, neugdomas įprotis. nededa „paukščiuko“ ar taškelio virš raidės ir teisinasi, kad tai nėra svarbu – jis tik pamiršo. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 5 Dažnai nustemba radę pažymėtą klaidą: „Bet čia tik taškelis...“ mokiniai abejingesni rašybai, atmestinai taiso parašytus rašinius. Mažiau pastangų siekiant tiksliai, teisingai reikšti mintis. Taigi mokiniai, mokytojų akimis, pasidarė abejingesni mokslui, išsiblaškę, neatidūs, viską darantys skubotai, nekruopščiai ir atmestinai. Dėl to neišugdomas tvarkingumo poreikis, nesuvokiama taisyklingo rašymo prasmė. Taisyklingas rašymas tampantis nebemadingas, nes „informacinių technologijų dėka jie susikūrę savas rašybos sistemas“. Tokie pokyčiai nėra atsitiktiniai, apie juos, sprendžiant iš apklausos atsakymų, galima kalbėti kaip apie ryškų polinkį. 4. IT POVEIKIO MOKINIŲ RAŠTINGUMUI APRAIŠKOS Elektroninėje komunikacijoje vartojamos kalbos tyrimų Lietuvoje kol kas labai negausu, jie fragmentiški (plg. publikacijas apie IRC pokalbių žinučių kalbą – Zelenkauskaite, Herring 2006: 1–17; trumpųjų žinučių rašybą – Nevinskaitė 2010: 275–296; pokalbių Skype programa rašybą – Meškerevičiūtė 2011: 9–15). Nagrinėjant IT poveikį apskritai rašytinei kalbai, užsienio literatūroje nurodomi tokie ryškiausi to poveikio požymiai (plačiau žr. Androutsopoulos 2011: 145–159): 1) rašymas tampa sakytinės kalbos transkripcija, t. y. rašoma taip, kaip šnekama; 2) raštu stengiamasi kompensuoti tiesioginio bendravimo raišką (specialiais ženklais pažymėti mimiką, gestus, emocijas, intonacijas); 3) dėl spartaus elektroninės komunikacijos tempo taikoma kalbos ekonomijos strategija (įvairiais būdais trumpinama raiškos forma). Tai būdinga daugiausia laisvajai elektroninei komunikacijai, tačiau, kaip bus matyti iš nagrinėjamos apklausos mokytojų atsakymų, nemažai šių požymių ar bent jų užuomazgų turi ir mokyklinė rašytinė kalba. 4.1. Bendrieji IT poveikio požymiai (netaisyklingos rašybos įpročiai) Daugelis mokyklinės rašytinės kalbos požymių, kuriuos nurodė mokytojai, atsiranda tiesiogiai perkeliant elektroninės komunikacijos įgūdžius į rašto darbus (kartais ir tokius, kurie rašomi kompiuteriu), plg.: [Mokiniai rašo kitaip] ne todėl, kad nežino taisyklių, o todėl, kad taip yra įpratę rašyti sms žinutes. Labai ,,švepluoja“ ir tai jau darosi rimta problema, neberašo nosinių, vartoja daug santrumpų, meta lauk balses iš žodžių ir visaip kitaip ,,greitina“ rašymą. Kai kurie mokiniai netgi siųsdami rašto darbus man išdrįsta paaiškinti, kad jų kompiuteryje nėra ,,lietuviškų raidžių“... Taip, telefone ir kompiuteryje jie rašo be taškų, kablelių, žargonu. Tada taip rašo ir sąsiuviniuose. [...] kai reikia teste tik įrašyti praleistas raides, vaikai tokių klaidų paprastai nedaro. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 6 Matyti, kad apskritai rašytinės mokinių kalbos ypatumus daug lemia tiek įprotis skubėti, tiek ribotos techninės naudojamų elektroninių komunikavimo įrankių galimybės. Tai aiškiai veikia mokyklinę rašytinę kalbą; šis poveikis mokytojų apibūdinamas remiantis konkrečiais pavyzdžiais. Mokyklinės rašytinės kalbos požymiai, atsiradę dėl IT poveikio, mokytojų atsakymuose skiriami ne vienu loginiu pagrindu, todėl kebloka juos susisteminti. Šiame straipsnyje tai padaryta minimaliai, nes šiuokart svarbu pateikti pačių mokytojų pastebimą jų dažnumą mokyklinėje rašytinėje kalboje. 4.2. Nevartojamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais Šis polinkis mokytojų minėtas dažniausiai – 98 kartus. To paties mokytojo atsakymuose gali būti nurodomi keli požymiai, pavyzdžiui: [...] jei imsime QWERTY klaviatūrą, tai faktiškai nefunkcionuoja ąčęėįšųūž eilutė. Jaunimui meškos paslaugą padarė IKT - neliko ė, ū, nosinių raidžių, varnelių, tapo „madingi“ š, ž pakaitalai sh, zh. Daugeliu atvejų polinkis nevartoti diakritinių ženklų sukonkretintas. 1) Nerašomos nosinės raidės5 (48 paminėjimai): įgunda rašyti be nosinių pamiršta nosines raides galūnėse (pvz., gal. – raide, mielaji, knyga ir t. t.; dal. vns. ir dgs. – parėje, suskubes, šąlas, vešias ir pan.). rašydami rišlų tekstą vis dažniau nededa nosinių (ę, į, ų). 2) Nerašomi paukščiukai (varnelės) ant raidžių č, š, ž (40 paminėjimų, taigi ketvirtadalio apklausoje dalyvavusių mokytojų): mažiau kreipia dėmesio į varneles švepluoja; ima rašyti šveplu tekstu painiojama s su š, ž su z Nyksta įpročiai rašyti š, ž. Du mokytojai pažymi, kad paukščiukų nebuvimą kartais mėginama kompensuoti dviraidžiais sh, zh, nors tai mokykliniuose rašto darbuose atrodytų sunkiai tikėtina6: 5 Suprantama, kad nosinės gali būti nerašomos ir dėl kitos priežasties – rašybos taisyklių nemokėjimo, tačiau atskirti, kur šį požymį lemia IT sukurti įpročiai, o kur funkcinis neraštingumas, šiuo tyrimų etapu nėra galimybės. Apskritai spėtina, kad abi priežastys realiai yra susipynusios ir veikia viena kitą. 6 Plg.: „Paaugliams būdingas kūrybingumas ir noras išsiskirti iš kitų bendraujant tarpusavyje. Bet tikrai netikiu, kad mūsų vaikai per lietuvių kalbos pamokas tyčia nerašytų nosinių ar raidę „š“ keistų dvigarsiu „sh““, – neabejojo VDU akademinės bendruomenės atstovė.“ (Arnoldo Aleksandravičiaus interviu su Ineta Dabašinskiene. Prieiga internete: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kas-labiausiai-griauna-lietuviu-kal bos-sis tema.d?id= 61597537#ixzz2sXppYzBR). Tačiau labai stebėtis nėra ko, nes rašyba daugeliu atvejų yra automatizuotas, sąmoningai mažai kontroliuojamas procesas; jeigu žmogui įprasta kasdien keiktis, jam keiksmas kartais nevaldomai išsprūsta ir televizijoje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 7 vietoj š atsiranda sh, zh š, ž pakaitalai sh, zh. Rašant klaviatūra be lietuviškų raidžių, šis reiškinys neretas, išskyrus trumpąsias žinutes, kur stengiamasi vartoti kuo mažiau simbolių (plg. Nevinskaitė 2010: 285). 3) Nerašoma raidė ū, ji painiojama su u (7 paminėjimai): atsiranda tendencija ū išvis neberašyti painioja balsius u ir ū. 4) Nerašomi taškai ant raidžių ė, i, į, j ranka rašytuose darbuose (35 paminėjimai): dažnėja rašymo be taškų atvejų virš ė, i, į, j (juos pamiršta) taškelio ant ė nelaiko rimtu dalyku nededa taškų ant ė ir net nenori sutikti, kad e ir ė skirtingos raidės Labiausiai [IT veikia] – ė rašybą (sedeti, skrybele; atvėjis). [Dėl rašymo kompiuteriu ar telefonu] jie (šiuo atveju kalbu apie gabesniuosius mokinius) dažnai nebemato skirtumo tarp ė ir e. Suprantama, kad taškų nerašymą ant i ir j galima laikyti mados reikalu, kuris pačiai rašybos sistemai nėra labai pavojingas7. Visai kas kita yra neskirti raidžių e ir ė, kurios žymi skirtingus garsus ir atliepia skirtingas fonemas, atliekančias žodžių skiriamąją funkciją (plg. meta ir mėta, atves ir atvės). Neišleistinas iš akių dar vienas mokytojų paminėtas dėl rašybos be diakritinių ženklų bepradedantis ryškėti padarinys. IT paveikta rašyba savo ruožtu veikia mokinių tartį: Ko gero, [IT] veikia galininko ir kilmininko galūnių rašybą. Vaikai net neskaito taisyklingai šių linksnių. Taria: matau knyga. T. p. nors rašo (dar!), bet linkę netarti ė. Tokie dalykai pastebimi kokie 2–3 metai. 4.3. Vartojami nelietuviški rašmenys w, x (8 paminėjimai): vietoj v rašoma w, vietoj ks – x rašiniuose atsiranda w. Nors tokių atvejų, kiek galima spręsti iš apklausos atsakymų, nėra daug, bet jie rodo, kad mokiniai net ir visai kitõs sistemos – svetimos abėcėlės – elementus, su kuriais susipažino naudodami IT, kartais perkelia į mokyklinius rašto darbus, taigi nesugeba pereiti iš vienos rašybos sistemos į kitą. 7 Plg. Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013 m. patvirtintą dokumentą „Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijai“, kur pateiktas toks paaiškinimas: „Gramatikos, žodyno, rašybos, skyrybos klaidos nedubliuojamos ir laikomos atskiromis klaidomis, išskyrus šiuos atvejus: a) kai taškai nerašomi ant i, j, – laikoma viena klaida visame darbe, tačiau jei taškai nerašomi ant ė, – kiekviena klaida atskira“. Prieiga internete: http://www.egzaminai.lt/failai/3938_instrukcija_LT_VBE_2013-11-15r.pdf. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 8 4.4. Vietoj i, ypač žodžio gale, rašoma j (5 paminėjimai): patys pripažįsta, kad tampa sudėtinga naudininko linksnyje nerašyti ej vietoj reikiamos ei taj, paskuj, kaj, taj, vaikuj dvibalsį ui [ima] rašyti uj Dažna j rašyba žodžių gale: tajp, taj. Šį požymį galima aiškinti ir kaip savotišką madą, ir kaip atsiradusį rašant iš klausos. Iš interneto vartosenos matyti, kad privačiojoje mokinių kalboje j kartais atsiranda ir žodžio viduryje, pavyzdžiui vajkas. 4.5. Vartojami įvairūs trumpinimai8 (28 paminėjimai): trumpina žodžius lb (labai) ir sakinius rašydami rašinius vartoja trumpinius (lb, nzn, kdl ir kitus) meta lauk balses praleidžiami balsiai, priebalsiai rašo trumpinius: nzn, ok, gr ir kitus atsiranda jokiomis taisyklėmis nepagrindžiami žodžių trumpinimai, tokie kaip tj (tai), atvž (atvažiuok). 4.6. Tikriniai daiktavardžiai rašomi iš mažosios raidės, o bendriniai kartais iš didžiosios (6 paminėjimai): Liūdna, bet vis dažniau daro tikrinių daiktavardžių rašybos klaidų, kartais mažąja raide rašo net savo vardą, ką jau bekalbėti apie Lietuvą... tikrinių ir bendrinių daiktav. rašyba (Lietuva, lietuviai). 4.7. Sakiniai po taško pradedami iš mažosios raidės (7 paminėjimai): pradeda sakinį mažąja raide kai kada rašo kitą sakinį po taško mažąja raide neskiria sakinio ribų nebeskiria sakinių ribų, nededa skyrybos ženklų. 8 Tokį ypatumą viename 2014 m. interviu pažymi ir mokytoja lituanistė Aldona Šventickienė: „Pradėjusi mokyti dabartinių abiturientų klasę, labai nustebau pamačiusi, kad 11 klasėje jie rašė rašiniuose po pusę žodžio – taip, kaip trumposiose žinutėse. Aš reikalavau, kad turi būti visas žodis, taigi šiemet tos problemos nebėra, tačiau 11 klasės pradžioje taip iš tiesų buvo“ (Smolskienė 2014). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 9 4.8. Rašoma, kaip girdima: 1) paniojama e ir ia, pavyzdžiui rašoma če, keulė (2 paminėjimai). 2) ne vietoj rašoma j (1 paminėjimas): Dažniausiai rašo jieško vietoj ieško (man atrodo keistas toks rašymas trumposiose žinutėse, nes vietoj trumpinimo rašoma dar viena raidė). 3) daroma klaidų dėl priebalsių asimiliacijos (4 paminėjimai): nelieka ts, vietoj jų iškart c, pvz.: aciprašau. 4.9. Vartojami neraidiniai elektroninės komunikacijos ženklai (4 paminėjimai): Rašto darbuose bando emocijas reikšti simboliais vietoj taško sakinio gale neretai atsiranda šypsniukas. 4.10. Laisvojo elektroninės komunikacijos stiliaus raiškos priemonės perkeliamos į mokyklinę rašytinę kalbą: 1) ryškus laisvojo elektroninės komunikacijos stiliaus poveikis (18 paminėjimų). Kai kurie mokytojai pažymi, kad intensyvus mokinių naudojimasis IT „labai veikia ne rašybą, bet patį kalbos stilių“, teksto kūrimo būdus; rašinių stilius prastėjantis, mokiniai įsivedantys „savą“ rašybos stilių. Būdingiausi tokie pakitusio mokinių stiliaus požymiai: a) menksta kalbos raiškos priemonių atsargos, ypač žodynas: skursta žodynas menkas žodynas Kalba skurdi. Jie nebežino, ką reiškia „gūsis“, „vėtra“... [IT] poveikį daro žodynui - labai skurdina. mažai vartoja būdvardžių moksleivių žodynas darosi labai skurdus; b) paprastėja sakinių konstrukcijos: Sunkiau formuluoja sakinius. banalėja sakinių konstrukcijos negali išplėsti sakinių rašinyje dažniausias jungiamasis žodelis kuris, sakiniuose jis pasikartoja kelis kartus Retai, bet yra keletas mokinių, kurie ir sąsiuvinyje rašo „žinutes“; BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui | 16 take full advantage of the opportunities offered by language. The written school language attributes indicated by teachers can be referred to in further research of pupils’ language and in search of ways to mitigate the negative effects of the free written language on the written school language in particular and on pupils’ literacy in general. KEYWORDS: orthography, literacy, written language, language acquisition, computer-mediated communication. RITA MILIŪNAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]