Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui

BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as MOKYTOJAI APIE INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ POVEIKĮ MOKINIŲ RAŠTINGUMUI ESMINIAI ŽODŽIAI: ašyba, aš ingumas, ašy inė kalba, mokyklinė ašy inė kalba, kalbos mokymas, elek oninė komunikacija. ĮVADAS Šis s aipsnis – ečiasis iš s aipsnių ciklo, ski o nag inė i moky ojų li uanis ų požiū iui į ašybos mokymą, mokyklinės ašy inės kalbos ypa umus i pas a uoju me u i in iš yškėjusias mokinių ne aš ingumo p oblemas bei jų p iežas is. Mokyklinė ašy inė kalba sup an ama kaip okia bend inės lie u ių kalbos a maina, ku i a ojama mokomajame p ocese, mokiniams a liekan į ai ius aš o da bus mokykloje i na- mie. Mokinių ašy inė kalba y a pla esnė są oka, nes ie pa ys mokiniai lais alaikiu aip pa a oja ašy inę kalbą, ik ji y a p i ačioji, ne mokyklinė, i y a susida iusi pas a uoju dešim - mečiu a si adus plačioms elek oninės komunikacijos galimybėms. Taigi šių dienų mokiniai, ski ingai nei jų ė ų ka a sa o me u, bemaž lygia e iškai (ben pagal mokslui i lais alaikiui ski iamą pa os laiką) a oja d i ašy inės kalbos a mainas1. Jos ski iasi i uo, kad didesnę dalį mokyklinių aš o da bų mokiniai a lieka ašydami anka, o p i ačiojoje ašy inėje kalboje be- eik išim inai naudojasi kla ia ū ą u inčiomis elek oninės komunikacijos p iemonėmis (mo- biliaisiais ele onais, kompiu e iais, planše ėmis). Ti ian mokinių kalbą i jos pokyčius, okia ašy inės kalbos a mainų ski is eikalinga, kad bū ų galima ge iau iš yškin i kiek ienos iš jų ypa umus i pa ody i jų są eiką. S aipsnio ikslas – emian is moky ojų li uanis ų apklausos ezul a ų y imu pa i in i a ba paneig i hipo ezę, kad p i ačiojoje mokinių ašy inėje kalboje naudojan in o macines echno- logijas ( oliau –IT) susi o ma ę ašybos įgūdžiai yškiai eikia mokyklinę ašy inę kalbą. Pi miausia s aipsnyje glaus ai apibūdinamas a lik õs apklausos i gau ų a sakymų pobūdis. Toliau pa odoma, kaip moky ojai nusako bend ąjį IT po eikį mokinių elgsenai, susijusiai su aš ingumu, i išsamiai nag inėjamos moky ojų nu ody os IT po eikio mokyklinei ašy inei kalbai ap aiškos. Jos lyginamos su p i ačiosios mokinių ašy inės kalbos požymiais. Pabaigoje pa eikiamos pas abos, apibend inančios iek šio s aipsnio, iek iso jų ciklo y imų ezul- a us. 1 Įdomu, kad paaugliai, apibūdindami sa o ė ų daba elek oninėje komunikacijoje a ojamą kalbą, ma o aiškių ski umų nuo sa o pačių kalbos elek oninėje e pėje: ė ai a ojan ys ge okai mažiau neno minių o mų, ašan ys labai nedaug umpinių i pan. (plačiau ž . Meške e ičiū ė 2011: 10). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 2 1. MOKYTOJŲ APKLAUSA APIE MOKINIŲ RAŠTINGUMO PROBLEMAS Lie u ių kalbos ins i u e, a liekan pa engiamuosius mokomojo kompiu e inio žaidimo „Kie i iešu ėliai“2 dalies, ski os ašybos įgūdžiams į i in i, da bus, bu o su eng a moky ojų li uanis ų miš aus ipo apklausa3. No s ši apklausa nebu o labai ep ezen a y i, nes į p ašymą joje daly au i a siliepė moky ojai sa ano iai, mokan ys į ai aus amžiaus i ski ingų au ybių aikus, ačiau išsamūs a sakymai, pa em i gausiais pa yzdžiais, leidžia susida y i aizdą, kaip pa ys moky ojai apibūdina i e ina aš ingumo p oblemas mokykloje. Taigi a lik õs apklau- sos duomenys gali bū i naudojami engian ep ezen a y ias šios emos apklausas. Pab ėž ina, kad šioje apklausoje moky ojai bu o klausiami apie mokinių aš o da bus, a liekamus mokyk- loje i namie, o ne apie jų lais alaikio elek oninę komunikaciją, aigi a sakymai bu o pa em- i mokyklinės, o ne p i ačiosios ašy inės kalbos duomenimis. Viename šio ciklo s aipsnyje, emian is moky ojų a sakymais, išnag inė a, kaip moky ojai e ina sa o mokinių ašybos įgūdžius, kokių ma o aš ingumo ski umų, susijusių su mokinių amžiumi, kokias naudoja elek onines mokymo p iemones kalbai moky i (ž . Vasiliauskas 2013: 27–31). An as s aipsnis bu o ski as moky ojų nuomonei apie sup as ėjusio mokinių aš ingumo p iežas is (ž . Miliūnai ė 2013: 192–211). Viena iš jų – in o macinių echnologijų po eikis mokinių aš o įgūdžiams. Kodėl, ieškan IT po eikio ženklų ašy inėje mokyklinėje kalboje, pasi ink a moky ojų ap- klausa, o ne iesiogiai i i pačių mokinių aš o da bai? Rūpimai p oblemai nag inė i s a būs abu būdai, i kiek ienas iš jų u i sa o eigiamybių. Moky ojai ge iausiai pažįs a mokinius, gali iš sa o pa i ies palygin i anks esnę aš ingumo padė į mokykloje, nes pa i p oblema o mu- luojama kaip am ik ų pokyčių apib ėž oje lie u ių kalbos a ojimo s i yje a si adimas. Mo- ky ojų a sakymuose okių palyginimų iš iesų y a, pa yzdžiui: Taip, a si anda okių klaidų, kokių p ieš dešim į me ų ne nesusapnuoda au, p z.: aikuj4 (naudininkas), keulė, nebe ašo a nelių an ž, š, aškų an ė nebeno i dė i. Mokslei iai daug dažniau negu p ieš penke ius me us nededa an ž, š aidžių a nelių, ne ašo nosinių aidžių galūnėse (ką? – gal a, s ala), naudoja w aidę. Moky ojų nuomonė apie sa o mokinių aš ingumo ypa umus, ski ingai nei iesioginis mo- kinių kalbos y imas, leidžia ne ik nus a y i mokinių ašy inės kalbos požymius, be i sie i uos požymius su jų a si adimo p ielaidomis, a skleis i aš ingumo pokyčių p iežas is, ka u suda o objek y esnį isų su mokinių aš ingumu susijusių p ocesų aizdą. 2 Plačiau apie šios se ijos mokomuosius žaidimus ž . h p://www.kalbosnamai.l /index.php?op ion=com_con en & ask= iew&id=22&I emid=36. 3 Į 8-is anke os, 2012 m. paskelb os g e u inėje Lie u ių kalbos ins i u o s e ainėje „Kalbos namai“, klausimus gau a 120 a sakymų iš 95-ių į ai aus p o ilio Lie u os mokyklų (ž . h p://www.kalbosnamai.l /index.php?op ion=com_ con en & ask= iew&id=143&I emid=69). 4 Moky ojų a sakymuose isu pas i uoju š i u išski i žodžiai i aidės, ku ių ašyba ap a iama. Ki ais a ejais mo- ky ojų kalba ne aisy a (Red.). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 3 2. APKLAUSOS KLAUSIMAI DĖL IT POVEIKIO MOKINIŲ RAŠTINGUMUI P oblemai, susijusiai su IT po eikiu mokinių aš ingumui, bu o ski as a ski as apklausos dėmuo: A pas ebi e, kad dėl in o macinių echnologijų (mobiliųjų ele onų, kompiu e ių) a si andan ys įp očiai i mãdos eik ų mokinių ašybą? Jei aip, koks as po eikis? Šie klausimai apima du numanomus IT po eikio mokinių ašy inei kalbai aspek us: ai i echninės p iemonės, ku iomis yks a elek oninė komunikacija, i okiõs komunikacijos ku- iama socialinė bei psichologinė aplinka. Į pi mąjį klausimą – a moky ojai pas ebi IT po eikį mokinių ašybai, – eigiamai a sakė 87,5 p oc. moky ojų. Vadinasi, moky ojų akimis, šis po eikis aki aizdus i s ip us. Neigiamą po eikį pa i ia isų amžiaus g upių mokiniai, neišski ian nė p adinukų, ku ie jau naudojasi IT: Kadangi mokau p adinių klasių aikus, ai as po eikis nė a da labai jaučiamas, be pagal y esnę duk ą jaučiu (ji sep in okė), kad mada ašy i ki aip labai gaji. Vaikai [an okai], ku ie dažnai naudojasi mobiliaisiais ele onais, nebe ašo aidžių ė, ž, š. Pa ys moky ojai IT po eikį mokinių aš ingumui į e ino (no s o apklausos anke oje ne- bu o p ašoma) nuo s ip iausio iki nulinio: „siaubingas po eikis – aikai p ak iškai be aščiai“, „labai s ip iai eikia“, „į aka didžiulė“ iki „ne eikia“. Tačiau ik d i moky ojos pažymi, kad IT po eikis aš ingumo p as ėjimui mąž a: Pa ys mokiniai p ipažįs a, kad p ieš kele ą me ų in o macinių echnologijų po eikis bu o labai didelis. Šiuo me u dalis mokslei ių s engiasi sms žinu es bei komen a us in e ne e ašy i aisyklingai. Be pas a uoju me u o ašybos blogėjimo dėl IT lyg i nepas ebiu, jaunimas ai da o a p sa ęs, su y- esniaisiais s engiasi ašy i aip, kaip eikia, ypač jei moky ojas į ai k eipia dėmesį. Iš šių pa ienių a sakymų galima sp ęs i, kad ai – ge okos išim ys, ma y , daug p iklau- sančios nuo pa ies moky ojo sugebėjimo pa eik i mokinių mąs yseną bei įp očius p iešinga linkme. Kai ku ie moky ojų a sakymai bu o umpi, ik pa i inan ys neigiamą IT po eikį mokinių ašybai: Po eikis ik ai neigiamas. Taip, labai eikia, neigiamai. Nebemoka aisyklingai ašy i. Neigiamas, nepaiso ašybos aisyklių. Labai sumažėjęs bend as aš ingumas. Didžioji dalis a sakymų į šį klausimą bu o ku kas išsamesni, pa yzdžiui: BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 4 S ip iai eikia. A neša kompiu e iu su ink ą eks ą i žino, kad jo ne e ins, ai nė a aškų an ė, nes a - bu, kokia i, u, gale nė a nosinių, umpina žodžius lb (labai), mum, jum, uom, kuom. A odo, elemen a us žodis uojau, o mokiniams jau sunku jį be klaidų pa ašy i, nes jie p ip a ę i žodžius umpin i, i nelie u iškus ašmenis sa o žinu ėse a o i. Ka ais mokiniai ašydami jau klausia, kaip a odo a a ki a aidė, nes iesiog ją pami š a... I ne penk okai aip da o. A sakydami į an ąjį klausimą, kokį po eikį IT da o mokinių ašybai, moky ojai nu odė į ai ių ašy inės mokyklinės kalbos požymių, jų akimis, sie inų su uo, kad mokiniai elek o- ninei komunikacijai naudoja IT, pa yzdžiui: Daug sunkiau išmoky i ilgųjų– umpųjų balsių, nosinių ašybos žodžių šaknyje, linksnių ašybos, nes ik išmokę aisyklę i pamokoje p ak iškai p i aikę, be eik nieku šių žinių daugiau nepanaudoja, ne in e - ne inėje e d ėje a bend audami mobiliaisiais. Re ai, be y a kele as mokinių, ku ie i sąsiu inyje ašo „žinu es“. Toliau s aipsnyje šie moky ojų a sakymai i nag inėjami. Jie ašy i lais a o ma, ad po pi minio y imo bu o iš ink i isi moky ojų nu ody i kaip dėl IT po eikio a si adę mokinių aš o požymiai i s a is iškai suskaičiuo as jų paminėjimo dažnumas. 3. IT POVEIKIS MOKINIŲ ELGSENAI, SUSIJUSIAI SU RAŠYBOS MOKYMUSI Moky ojai a sakymuose dažnai nu odo ne ik konk ečias mokinių aš o da bų kalbos ypa- ybes, be i mėgina jas sie i su mokinių elgsena, ku ią eikia į jų gy enimą nuo pa mažens įsiliejančios IT. Tu ėdami didesnę da bo pa i į, moky ojai lygina šių dienų i anks esnių laikų mokinius i eigia ą elgseną pasikei us. Galima ski i kelis būdingiausius jos b uožus. Moky ojai pažymi, kad pasikei ė mokinių ašymo įp očiai: mokiniai išsiugdė g ei ąjį ašymą. Padaugėjo išsiblaškymo, p aleis ų aidžių. [Mokiniai] me a lauk balses iš žodžių i isaip ki aip ,,g ei ina“ ašymą. Taip, žinoma, po eikis y a. Visų pi ma, skubėjimas. Mokiniai jaučia didžiulį nepasi enkinimą, kai eikia ieško i klaidos, paaiškin i, kodėl aip ski iame. D įsčiau eig i, kad ai ne mados klausimas, o žalingas įp o is. Ypač po ilgesnių a os ogų, p z., asa os, eik ka iau bene mėnesį, kad aikai pasiek ų lygį, bu usį iki a os ogų. Mokinių aš o kul ū a, a kingumas sup as ėję, jie nesup an an ys, ką eiškia „ ašykime oliau nuo pa aš ės“, „ is dažniau eikia p imin i, jog y a pa aš ės“. Mokiniai nebesis engian ys moky is, ma y i „ endencija ašy i be kaip“, jie nejaučian ys po eikio obulė i: Nebegal oja, kaip aisyklingai pa ašy i, neugdomas įp o is. nededa „paukščiuko“ a aškelio i š aidės i eisinasi, kad ai nė a s a bu – jis ik pami šo. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 5 Dažnai nus emba adę pažymė ą klaidą: „Be čia ik aškelis...“ mokiniai abejingesni ašybai, a mes inai aiso pa ašy us ašinius. Mažiau pas angų siekian iksliai, eisingai eikš i min is. Taigi mokiniai, moky ojų akimis, pasida ė abejingesni mokslui, išsiblaškę, nea idūs, iską da an ys skubo ai, nek uopščiai i a mes inai. Dėl o neišugdomas a kingumo po eikis, ne- su okiama aisyklingo ašymo p asmė. Taisyklingas ašymas ampan is nebemadingas, nes „in o macinių echnologijų dėka jie susikū ę sa as ašybos sis emas“. Tokie pokyčiai nė a a si- ik iniai, apie juos, sp endžian iš apklausos a sakymų, galima kalbė i kaip apie yškų polinkį. 4. IT POVEIKIO MOKINIŲ RAŠTINGUMUI APRAIŠKOS Elek oninėje komunikacijoje a ojamos kalbos y imų Lie u oje kol kas labai negausu, jie agmen iški (plg. publikacijas apie IRC pokalbių žinučių kalbą – Zelenkauskai e, He ing 2006: 1–17; umpųjų žinučių ašybą – Ne inskai ė 2010: 275–296; pokalbių Skype p og ama ašybą – Meške e ičiū ė 2011: 9–15). Nag inėjan IT po eikį apsk i ai ašy inei kalbai, užsie- nio li e a ū oje nu odomi okie yškiausi o po eikio požymiai (plačiau ž . And ou sopoulos 2011: 145–159): 1) ašymas ampa saky inės kalbos ansk ipcija, . y. ašoma aip, kaip šnekama; 2) aš u s engiamasi kompensuo i iesioginio bend a imo aišką (specialiais ženklais pažy- mė i mimiką, ges us, emocijas, in onacijas); 3) dėl spa aus elek oninės komunikacijos empo aikoma kalbos ekonomijos s a egija (į ai iais būdais umpinama aiškos o ma). Tai būdinga daugiausia lais ajai elek oninei komunikacijai, ačiau, kaip bus ma y i iš nag- inėjamos apklausos moky ojų a sakymų, nemažai šių požymių a ben jų užuomazgų u i i mokyklinė ašy inė kalba. 4.1. Bend ieji IT po eikio požymiai (ne aisyklingos ašybos įp očiai) Daugelis mokyklinės ašy inės kalbos požymių, ku iuos nu odė moky ojai, a si anda iesio- giai pe kelian elek oninės komunikacijos įgūdžius į aš o da bus (ka ais i okius, ku ie a- šomi kompiu e iu), plg.: [Mokiniai ašo ki aip] ne odėl, kad nežino aisyklių, o odėl, kad aip y a įp a ę ašy i sms žinu es. Labai ,,š epluoja“ i ai jau da osi im a p oblema, nebe ašo nosinių, a oja daug san umpų, me a lauk balses iš žodžių i isaip ki aip ,,g ei ina“ ašymą. Kai ku ie mokiniai ne gi siųsdami aš o da bus man išd įs a paaiškin i, kad jų kompiu e yje nė a ,,lie u- iškų aidžių“... Taip, ele one i kompiu e yje jie ašo be aškų, kablelių, ža gonu. Tada aip ašo i sąsiu iniuose. [...] kai eikia es e ik į ašy i p aleis as aides, aikai okių klaidų pap as ai neda o. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 6 Ma y i, kad apsk i ai ašy inės mokinių kalbos ypa umus daug lemia iek įp o is skubė i, iek ibo os echninės naudojamų elek oninių komunika imo į ankių galimybės. Tai aiškiai eikia mokyklinę ašy inę kalbą; šis po eikis moky ojų apibūdinamas emian is konk ečiais pa yzdžiais. Mokyklinės ašy inės kalbos požymiai, a si adę dėl IT po eikio, moky ojų a sakymuose ski iami ne ienu loginiu pag indu, odėl kebloka juos susis emin i. Šiame s aipsnyje ai pa- da y a minimaliai, nes šiuoka s a bu pa eik i pačių moky ojų pas ebimą jų dažnumą mokyk- linėje ašy inėje kalboje. 4.2. Ne a ojamos lie u iškos aidės su diak i iniais ženklais Šis polinkis moky ojų minė as dažniausiai – 98 ka us. To pa ies moky ojo a sakymuose gali bū i nu odomi keli požymiai, pa yzdžiui: [...] jei imsime QWERTY kla ia ū ą, ai ak iškai ne unkcionuoja ąčęėįšųūž eilu ė. Jaunimui meškos paslaugą pada ė IKT - neliko ė, ū, nosinių aidžių, a nelių, apo „madingi“ š, ž pa- kai alai sh, zh. Daugeliu a ejų polinkis ne a o i diak i inių ženklų sukonk e in as. 1) Ne ašomos nosinės aidės5 (48 paminėjimai): įgunda ašy i be nosinių pami š a nosines aides galūnėse (p z., gal. – aide, mielaji, knyga i . .; dal. ns. i dgs. – pa ėje, susku- bes, šąlas, ešias i pan.). ašydami išlų eks ą is dažniau nededa nosinių (ę, į, ų). 2) Ne ašomi paukščiukai ( a nelės) an aidžių č, š, ž (40 paminėjimų, aigi ke i adalio apklausoje daly a usių moky ojų): mažiau k eipia dėmesio į a neles š epluoja; ima ašy i š eplu eks u painiojama s su š, ž su z Nyks a įp očiai ašy i š, ž. Du moky ojai pažymi, kad paukščiukų nebu imą ka ais mėginama kompensuo i d i ai- džiais sh, zh, no s ai mokykliniuose aš o da buose a ody ų sunkiai ikė ina6: 5 Sup an ama, kad nosinės gali bū i ne ašomos i dėl ki os p iežas ies – ašybos aisyklių nemokėjimo, ačiau a ski - i, ku šį požymį lemia IT suku i įp očiai, o ku unkcinis ne aš ingumas, šiuo y imų e apu nė a galimybės. Aps- k i ai spė ina, kad abi p iežas ys ealiai y a susipynusios i eikia iena ki ą. 6 Plg.: „Paaugliams būdingas kū ybingumas i no as išsiski i iš ki ų bend aujan a pusa yje. Be ik ai ne ikiu, kad mūsų aikai pe lie u ių kalbos pamokas yčia ne ašy ų nosinių a aidę „š“ keis ų d iga siu „sh““, – neabejojo VDU akademinės bend uomenės a s o ė.“ (A noldo Aleksand a ičiaus in e iu su Ine a Dabašinskiene. P ieiga in e ne e: h p://www.del i.l /news/daily/li huania/kas-labiausiai-g iauna-lie u iu-kal bos-sis ema.d?id= 61597537#ixzz2sXppYzBR). Tačiau labai s ebė is nė a ko, nes ašyba daugeliu a ejų y a au oma izuo as, sąmonin- gai mažai kon oliuojamas p ocesas; jeigu žmogui įp as a kasdien keik is, jam keiksmas ka ais ne aldomai išsp ūs a i ele izijoje. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 7 ie oj š a si anda sh, zh š, ž pakai alai sh, zh. Rašan kla ia ū a be lie u iškų aidžių, šis eiškinys ne e as, išsky us umpąsias žinu es, ku s engiamasi a o i kuo mažiau simbolių (plg. Ne inskai ė 2010: 285). 3) Ne ašoma aidė ū, ji painiojama su u (7 paminėjimai): a si anda endencija ū iš is nebe ašy i painioja balsius u i ū. 4) Ne ašomi aškai an aidžių ė, i, į, j anka ašy uose da buose (35 paminėjimai): dažnėja ašymo be aškų a ejų i š ė, i, į, j (juos pami š a) aškelio an ė nelaiko im u dalyku nededa aškų an ė i ne neno i su ik i, kad e i ė ski ingos aidės Labiausiai [IT eikia] – ė ašybą (sede i, sk ybele; a ėjis). [Dėl ašymo kompiu e iu a ele onu] jie (šiuo a eju kalbu apie gabesniuosius mokinius) dažnai nebe- ma o ski umo a p ė i e. Sup an ama, kad aškų ne ašymą an i i j galima laiky i mados eikalu, ku is pačiai ašybos sis emai nė a labai pa ojingas7. Visai kas ki a y a neski i aidžių e i ė, ku ios žymi ski ingus ga sus i a liepia ski ingas onemas, a liekančias žodžių ski iamąją unkciją (plg. me a i mė a, a es i a ės). Neišleis inas iš akių da ienas moky ojų paminė as dėl ašybos be diak i inių ženklų be- p adedan is yškė i pada inys. IT pa eik a ašyba sa o uož u eikia mokinių a į: Ko ge o, [IT] eikia galininko i kilmininko galūnių ašybą. Vaikai ne neskai o aisyklingai šių linksnių. Ta ia: ma au knyga. T. p. no s ašo (da !), be linkę ne a i ė. Tokie dalykai pas ebimi kokie 2–3 me ai. 4.3. Va ojami nelie u iški ašmenys w, x (8 paminėjimai): ie oj ašoma w, ie oj ks – x ašiniuose a si anda w. No s okių a ejų, kiek galima sp ęs i iš apklausos a sakymų, nė a daug, be jie odo, kad mokiniai ne i isai ki õs sis emos – s e imos abėcėlės – elemen us, su ku iais susipažino naudodami IT, ka ais pe kelia į mokyklinius aš o da bus, aigi nesugeba pe ei i iš ienos ašybos sis emos į ki ą. 7 Plg. Nacionalinio egzaminų cen o di ek o iaus 2013 m. pa i in ą dokumen ą „Lie u ių kalbos i li e a ū os als- ybinio b andos b andos egzamino užduo ies e inimo k i e ijai“, ku pa eik as oks paaiškinimas: „G ama ikos, žodyno, ašybos, sky ybos klaidos nedubliuojamos i laikomos a ski omis klaidomis, išsky us šiuos a ejus: a) kai aškai ne ašomi an i, j, – laikoma iena klaida isame da be, ačiau jei aškai ne ašomi an ė, – kiek iena klaida a ski a“. P ieiga in e ne e: h p://www.egzaminai.l / ailai/3938_ins ukcija_LT_VBE_2013-11-15 .pd . BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 8 4.4. Vie oj i, ypač žodžio gale, ašoma j (5 paminėjimai): pa ys p ipažįs a, kad ampa sudė inga naudininko linksnyje ne ašy i ej ie oj eikiamos ei aj, paskuj, kaj, aj, aikuj d ibalsį ui [ima] ašy i uj Dažna j ašyba žodžių gale: ajp, aj. Šį požymį galima aiškin i i kaip sa o išką madą, i kaip a si adusį ašan iš klausos. Iš in e - ne o a osenos ma y i, kad p i ačiojoje mokinių kalboje j ka ais a si anda i žodžio idu yje, pa yzdžiui ajkas. 4.5. Va ojami į ai ūs umpinimai8 (28 paminėjimai): umpina žodžius lb (labai) i sakinius ašydami ašinius a oja umpinius (lb, nzn, kdl i ki us) me a lauk balses p aleidžiami balsiai, p iebalsiai ašo umpinius: nzn, ok, g i ki us a si anda jokiomis aisyklėmis nepag indžiami žodžių umpinimai, okie kaip j ( ai), a ž (a ažiuok). 4.6. Tik iniai daik a a džiai ašomi iš mažosios aidės, o bend iniai ka ais iš didžiosios (6 paminėjimai): Liūdna, be is dažniau da o ik inių daik a a džių ašybos klaidų, ka ais mažąja aide ašo ne sa o a dą, ką jau bekalbė i apie Lie u ą... ik inių i bend inių daik a . ašyba (Lie u a, lie u iai). 4.7. Sakiniai po aško p adedami iš mažosios aidės (7 paminėjimai): p adeda sakinį mažąja aide kai kada ašo ki ą sakinį po aško mažąja aide neski ia sakinio ibų nebeski ia sakinių ibų, nededa sky ybos ženklų. 8 Tokį ypa umą iename 2014 m. in e iu pažymi i moky oja li uanis ė Aldona Š en ickienė: „P adėjusi mo- ky i daba inių abi u ien ų klasę, labai nus ebau pamačiusi, kad 11 klasėje jie ašė ašiniuose po pusę žodžio – aip, kaip umposiose žinu ėse. Aš eikala au, kad u i bū i isas žodis, aigi šieme os p oblemos nebė a, ačiau 11 klasės p adžioje aip iš iesų bu o“ (Smolskienė 2014). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 9 4.8. Rašoma, kaip gi dima: 1) paniojama e i ia, pa yzdžiui ašoma če, keulė (2 paminėjimai). 2) ne ie oj ašoma j (1 paminėjimas): Dažniausiai ašo jieško ie oj ieško (man a odo keis as oks ašymas umposiose žinu ėse, nes ie oj umpinimo ašoma da iena aidė). 3) da oma klaidų dėl p iebalsių asimiliacijos (4 paminėjimai): nelieka s, ie oj jų iška c, p z.: acip ašau. 4.9. Va ojami ne aidiniai elek oninės komunikacijos ženklai (4 paminėjimai): Raš o da buose bando emocijas eikš i simboliais ie oj aško sakinio gale ne e ai a si anda šypsniukas. 4.10. Lais ojo elek oninės komunikacijos s iliaus aiškos p iemonės pe keliamos į mokyklinę ašy inę kalbą: 1) yškus lais ojo elek oninės komunikacijos s iliaus po eikis (18 paminėjimų). Kai ku ie moky ojai pažymi, kad in ensy us mokinių naudojimasis IT „labai eikia ne ašybą, be pa į kalbos s ilių“, eks o kū imo būdus; ašinių s ilius p as ėjan is, mokiniai įsi edan ys „sa ą“ ašybos s ilių. Būdingiausi okie paki usio mokinių s iliaus požymiai: a) menks a kalbos aiškos p iemonių a sa gos, ypač žodynas: sku s a žodynas menkas žodynas Kalba sku di. Jie nebežino, ką eiškia „gūsis“, „ ė a“... [IT] po eikį da o žodynui - labai sku dina. mažai a oja būd a džių mokslei ių žodynas da osi labai sku dus; b) pap as ėja sakinių kons ukcijos: Sunkiau o muluoja sakinius. banalėja sakinių kons ukcijos negali išplės i sakinių ašinyje dažniausias jungiamasis žodelis ku is, sakiniuose jis pasika oja kelis ka us Re ai, be y a kele as mokinių, ku ie i sąsiu inyje ašo „žinu es“; BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ. Moky ojai apie in o macinių echnologijų po eikį mokinių aš ingumui | 16 ake ull ad an age o he oppo uni ies o e ed by language. The w i en school language a ibu es indica ed by eache s can be e e ed o in u he esea ch o pupils’ language and in sea ch o ways o mi iga e he nega i e e ec s o he ee w i en language on he w i en school language in pa icula and on pupils’ li e acy in gene al. KEYWORDS: o hog aphy, li e acy, w i en language, language acquisi ion, compu e -media ed communica ion. RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]